22.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/44

1.1

EESRK teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl pasiūlymo Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ ir pabrėžia, kad, nepaisant keleto didelių trūkumų, jame pateikta daug gerų įgyvendintinų pasiūlymų, tačiau norėdamas praturtinti ir sustiprinti šią iniciatyvą, pateikia keletą rekomendacijų.

1.2

Atsižvelgiant į veiklos vykdytojų įvairovę (valstybės institucijos, organizacijos, socialiniai partneriai), lygmenų (vietos, regionų, nacionalinis ir Europos) ir sričių (transportas, būstas, papildomi pasiūlymai ir kt.) Europos turizmo sektoriuje, planuojamose iniciatyvose turi dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai. Šiuo tikslu EESRK dar kartą atkreipia dėmesį į galimybę įsteigti Europos turizmo agentūrą, kuri veiksmingai stebėdama informaciją, susijusią su nustatytų priemonių rėmimu ir skatinimu, sutelktų pastangas, kad būtų daroma reali pažanga kuriant bendrą Europos turizmo politiką, atspindinčią Europos, kaip turistų kelionės tikslo, identiteto įvairovę ir pliuralizmą.

1.3

EESRK mano, kad toliau nurodytoms priemonėms reikėtų teikti prioritetą ir vertėtų jas priimti siekiant įveikti komunikate išdėstytus iššūkius ir įgyvendinti jame nurodytas konkrečias priemones:

1.4

Valstybių narių lygiu reikia analizuoti klimato kaitos poveikį turizmui imtis tinkamų prisitaikymo priemonių, atitinkančių klimato kaitos poveikio konkurencingumui prognozes.

1.5

Reikėtų toliau vystyti tam tikras konkrečias turizmo rūšis: socialinį, kultūrinį ar kulinarinio paveldo, ūkinį, sporto, sveikatos turizmą, turizmą be kliūčių, konferencijų, religinį turizmą ir kt. Tai būtų ES pasiūlos įvairinimo ir dėmesio naujoms, besikuriančioms rinkoms politikos dalis.

1.6

EESRK mano, kad ES masto projektai, pavyzdžiui CALYPSO, parodė Europos institucijų ir kitų valdžios lygmenų, socialinių partnerių ir sektoriaus subjektų bendradarbiavimo, dariusio teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, veiksmingumą. EESRK ragina Komisiją ir Europos Parlamentą įgyvendinant tokias iniciatyvas laikytis savo įsipareigojimų, ypač susijusių su biudžetu.

1.7

Atsižvelgiant į saugumo poreikį vizų klausimas gali būti problemiškas turistams iš Šengeno erdvei nepriklausančių šalių. Kartais tai pavienių valstybių narių taikomų pernelyg biurokratinių procedūrų rezultatas. Todėl EESRK ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių šiam klausimui spręsti.

1.8

Komitetas ragina šalių vyriausybes sukurti ES turizmo sektoriaus darbuotojų profesinio pasirengimo pažymėjimą, kuris būtų pripažįstamas visose ES šalyse. EESRK nuomone, reikia ne tik užtikrinti kvalifikacijų turizmo srityje pripažinimą visoje ES, bet ir garantuoti aukštą mokymo lygį, kad būtų parengti išties profesionalūs turizmo sektoriaus darbuotojai vadovaujantis Europos Komisijos ir Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) gairėmis, visų pirma dėmesį skirti mokymosi rezultatams ir jų pripažinimui, taip pat, jei tik įmanoma, numatyti galimybę įsigyti universitetinį išsilavinimą turizmo srityje. Turizmo sektorius turėtų būti įtrauktas į strategiją „Europa 2020“ nurodant specifinius su šia sritimi susijusius naujus įgūdžius. Turizmo sektorius turėtų būti įtrauktas į strategiją „Europa 2020“ nurodant specifinius su šia sritimi susijusius naujus įgūdžius, reikalingus naujoms darbo vietoms ir kitoms numatytoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, profesinės patirties, formaliojo švietimo ir savišvietos pripažinimui, taip pat Briugės komunikato dėl profesinio mokymo, kurį priėmė ES švietimo ministrai ir socialiniai partneriai, galimą poveikį turizmo sektoriui.

1.9

EESRK pabrėžia, kad nėra vieno turizmo modelio, ir pripažįsta, kad vykimo vietų poreikiai skiriasi ir jose veikia specifinės nišinės rinkos. Todėl turizmo programoje būtina atsižvelgti į šiuos skirtumus ir imtis atitinkamų veiksmų pagal konkrečią vietovės situaciją (atokūs regionai, žemyniniai regionai, pakrančių teritorijos, kaimo, salų, atokios vietovės ir kt.).

1.10

Siekiama parengti, suderinti ir įgyvendinti bendros ES turizmo politikos strateginį planą regionams, kuris stiprintų tvarų konkurencingumą ir kokybę šiame sektoriuje, užtikrintų aukštą vartotojų apsaugos lygį ir papildytų valstybių narių veiksmus. Vis tik turint omenyje valstybių narių skirtumus reikėtų jas įpareigoti pateikti savo nacionalinės turizmo politikos strateginius planus mažiausiai dešimties metų laikotarpiui, kuriuose būtų numatyti konkretūs kiekviename regione įgyvendintini veiksmai.

1.11

Komitetas ragina šalių vyriausybes pritaikyti vietos mokesčius ir dėti pastangas sumažinti socialinio pobūdžio turizmo produktams taikomą PVM, kad jos taptų patrauklesnės, o ilgesnės trukmės laikotarpiu plėtoti turizmo paslaugas ir sudaryti galimybes jomis naudotis. Siekiant kokybiškų turizmo paslaugų, būtina užtikrinti tinkamą vietos lygmens infrastruktūrą ir aptarnavimą, pagerinančius tiek vietos gyventojų gyvenimo kokybę, tiek sąlygas turistams.

1.12

ES būtina komunikacijos strategija, kuri padėtų puoselėti gerą Europos ir turizmo sektoriaus įvaizdį ir leistų išspręsti negatyvios reklamos problemą.

1.13

Be to, būtina imtis priemonių struktūriniam nedarbui turizmo sektoriuje išvengti siekiant gerinti darbo vietų kokybę ir didinti jų stabilumą bei įmonių pelningumą.

1.14

Komisija turėtų padidinti šiuo metu dedamas pastangas skleisti išties kokybiško turizmo sampratą, kuri apimtų visus jo aspektus ir aiškinti, kad ši veikla reiškia ir fizinį poilsį, ir intelektinę atgaivą, patiriamą stebint kultūros ir civilizacijos šedevrus. Veiksmai turėtų būti planuojami regionų lygmeniu, o reklamos ir komunikacijos veikla turėtų būti vykdoma regionų, nacionaliniu ir ES lygmeniu.

1.15

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nėra aiškios nuorodos į vartotojų teisių turizmo sektoriuje teisinę sistemą ir nepateikiama jokio paaiškinimo, kodėl nepriimtinai vėluojama persvarstyti 1990 m. birželio 13 d. direktyvą 90/314/EEB, kurią anksčiau buvo žadėta persvarstyti 2010 m. pabaigoje, vėliau Komisijos darbo programoje persvarstymas buvo atidėtas iki 2011 m. pradžios ir iki šiol dar neatliktas.

1.15

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija, Europos Parlamentas ir Europos socialiniai partneriai skatino suformuoti Europos turizmo politiką. EESRK ir toliau laikysis savo įsipareigojimų ir bendradarbiaus siekdamas Europos turizmo modelio tikslo ir vertybių, kaip nurodyta jo nuomonėse.

2.1

Naująja turizmo politika siekiama trijų pagrindinių tikslų, sudarančių naujosios veiksmų programos pagrindą:

Jei šie trys ramsčiai bus tvirtai remiami atitinkamomis struktūromis ir ištekliais, tai bus tinkamas pagrindas labai tvirtai ir naudingai turizmo politikai.

2.2

Komisija nurodo tam tikras Europos turizmo sektoriuje per pastaruosius keletą metų atsiradusias arba išaugusias problemas. Tačiau pagrindinės ir jau keletą metų besitęsiančios problemos yra šios: turizmo sektoriui poveikį darantis sezoniškumas, tai, kad turizmas iš esmės nėra laikomas svarbiu augančiu sektoriumi, neužtikrintos turizmo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos, struktūrinis nedarbas turizmo įmonėse, nepakankamos MVĮ galimybės gauti tinkamą finansavimą, kuris leistų prisitaikyti prie nuolatinių sektoriaus pokyčių ir raidos, taip pat inovacijos. Komisija privalo minėtas problemas spręsti. Komitetas ne kartą savo nuomonėse pabrėžė, kaip svarbu įveikti šiuos sunkumus ir imtis reikiamų priemonių (1).

2.3

Turizmas – tai labai svarbi veiklos sritis, daranti teigiamą poveikį ekonomikos augimui, tvariam vystymuisi ir užimtumui Europoje. Turizmas užima svarbią vietą ir Europos piliečių gyvenime.

2.4

Nuo 2008 m. turizmo paslaugų paklausa labai sumažėjo. Vis dėlto, norint, kad Europa ir toliau išliktų turistų lankomiausiu žemynu ir būtų tinkamai pasinaudota jos regionų turtais ir įvairove, reikia parengti bendrą turizmo politiką.

2.5

Nors Europos Komisija numato skatinti priimti naują veiksmų programą, kuria būtų didinamas ES turizmo konkurencingumas ir didinamas Sąjungos tvaraus augimo potencialas, Komitetas mano, kad reikėtų patikslinti pasiūlymus ir pripažinti, kad kiekviena šalis savaip suinteresuota vystyti jai tinkantį turizmo modelį ir potencialą. Atsižvelgiant į turizmo pramonės tarptautinį pobūdį, akivaizdžiai reikalinga visos ES turizmo politikos veiksmų programa tuo pat metu ES valstybėms narėms suteikiant visišką lankstumą formuoti savo nacionalinę turizmo politiką. Akivaizdu, kad įvykiai, vykstantys kurioje nors ES dalyje, gali turėti padarinių kitos šalies turizmui.

2.6

Pavyzdžiui, nors Pietinėms Europos šalims neturėjo poveikio Europos oro erdvės uždarymas dėl vulkaninių pelenų debesies 2010 m. pavasarį, tačiau jų turizmo veiklos apimtis vis tiek sumažėjo dėl pesimistinių pranešimų, kurie atbaidė žmones nuo kelionių į šias šalis.

2.7

Komitetas mano, kad Europos turizmo politikos pagrindas turi būti remtis aiškia teisine sistema dėl įvairių suinteresuotųjų subjektų teisių ir pareigų. Apie šią sistemą komunikate visiškai nekalbama ir ją nustatant labai svarbu persvarstyti 1990 m. birželio 13 d. Direktyvą 90/314/EEB, kurią anksčiau buvo žadėta persvarstyti 2010 m. pabaigoje, vėliau Komisijos darbo programoje persvarstymas buvo atidėtas iki 2011 m. pradžios ir iki šiol dar neatliktas, nepaisant to, kad direktyva yra visiškai pasenusi. Dėl šio vėlavimo vartotojai lieka labai neapsaugoti, mažėja jų pasitikėjimas ir kyla kliūčių turizmo plėtrai. Persvarstymas yra labai svarbus teisinei sistemai, kuri gali suteikti konkretumo Sutartyje nustatytai naujai ES kompetencijos sričiai.

3.1

Europos Sąjunga turi imtis veiksmų šioje srityje ir skatinti nustatyti politiką, kuri spartintų augimą ir sudarytų Europoje patrauklesnes sąlygas turizmui. Komisija nebeturėtų rengti bendrų planų, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai, to turėtų imtis kita institucija, kuri vykdys aiškią politiką nekartodama senų pasiūlymų, t. y. politiką, kurioje galėtų dalyvauti ir bendrai dirbti visi turizmo sektoriaus subjektai: turizmo verslo asociacijos ir privataus turizmo verslo atstovai, sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos, regionai, nacionaliniai turizmo informacijos centrai. Šiuo tikslu ir remiant kitoms Europos institucijoms svarbų vaidmenį galėtų atlikti Europos turizmo agentūra, kurią EESRK siūlė įsteigti ankstesnėse nuomonėse.

3.2

Komitetas mano, kad Komisija kartu su kitomis ES institucijomis būtinai turi įgyvendinti pažangių teisės aktų principą ir kad į ES teisės aktų pasiūlymus reikia įtraukti tinkamą siūlomų priemonių, darančių poveikį turizmo pramonei, poveikio įvertinimą. Siūlomoje turizmui skirtoje veiksmų programoje neminimas poreikis atlikti tinkamą poveikio įvertinimą siekiant išmatuoti galimą poveikį sektoriui kaskart kai pateikiamas ES teisėkūros akto pasiūlymas. Tai itin svarbu kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, su siūlomu maisto produktų žymėjimu, keleivių ir vartotojų teisėmis susijusių teisės aktų atveju.

3.3

Turizmas turėtų būti laikomas ne atskira politikos sritimi, o veikiau horizontaliu klausimu, kuriam įtakos turi įvairios kitos ES politikos sritys: transportas, švietimas, užimtumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, klimato kaita, bendra rinka, saugumas, vartotojų reikalai ir kt. Turizmo politika tikrai neturėtų būti priskirta tik Įmonių ir pramonės GD kompetencijai, ji turėtų būti susieta su įvairiomis kitomis ES politikos sritimis.

3.4

Dabartinių visoje ES teikiamų turizmo paslaugų propagavimas ir vystymas yra nepakankamai koordinuojami ir organizuojami, todėl norintiems keliauti piliečiams kyla sunkumų. Keliauti visoje ES teritorijoje viešojo transporto priemonėmis – nemenkas iššūkis, reikia derinti visų rūšių transporto (traukinių, keltų, autobusų ir t. t.) tvarkaraščius, kadangi to nepadarius, nebus galima tikėtis sėkmingos kelionės.

3.5

Turizmo pramonė susiduria su nuolat didėjančia pasauline konkurencija: besiformuojančios ekonomikos šalys arba besivystančios šalys pritraukia vis daugiau turistų. Norėdama išlikti konkurencinga, Europa turi pasiūlyti tvarią politiką ir reklamuoti savo gausius privalumus, pavyzdžiui, saugumą, susijusį su:

3.6

Turistai ES dažnai nebepastebi, kad jie gali naudotis pagrindiniais patogumais, pavyzdžiui, visur gali gerti vandenį, maitintis neapsinuodyjant maistu, saugiai ir be specialios palydos vaikščioti gatvėmis ar keliauti. Todėl reikėtų plačiau reklamuoti šiuos elementarius Sąjungoje turistams užtikrinamus privalumus. Į panašius privalumus būtina atkreipti ypatingą dėmesį, kadangi jie sukuria keliautojams saugumo jausmą ir praktiškai neegzistuoja nė vienoje iš pagrindinių vykimo vietų pasaulyje, be to šie aspektai lemia pasirenkamos ar reklamuojamos atostogų vietos palyginamą pranašumą.

3.7

Europa turėtų plėtoti ir gerinti savo įvaizdį pasaulio rinkose, skatinti bendradarbiavimą su Kinija, Rusija, Indija, Brazilija, Japonija, JAV ir Viduržemio jūros šalimis. Norint įgyvendinti šiuos tikslus, reikia skatinti verslumą ir plėtoti inovacijas, gerinti siūlomų produktų kokybę, kad mūsų siūlomos paslaugos ir infrastruktūra galėtų konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Be to, reikėtų mažinti turizmo sezoniškumą ir didelį paklausos svyravimą gerinant ir įvairinant paslaugų pasiūlą. ES turėtų stiprinti visų su turizmo pramone susijusių asmenų profesinius gebėjimus ir juos privaloma tvarka vertinti išduodant profesinio pasirengimo pažymėjimus, kurie būtų bendri ir pripažįstami visoje ES, didžiausią dėmesį visų pirma skirti mokymosi rezultatams ir jų pripažinimui. Šie tikrai būtini bendri ir pripažįstami pažymėjimai bus naudingi ir įmonėms, ir darbuotojams visoje ES.

3.8

Dabartiniai statistinių duomenų rinkimo ir analizės metodai turi trūkumų. Dėl šių trūkumų nustatant gaires priimami neišsamūs arba klaidingi sprendimai. Šiuo atžvilgiu dokumente pabrėžiama su turizmu susijusių statistinių duomenų ir analizės gerinimo svarba. Komisijos nuomone, labai svarbu Europos lygiu sukurti tvirtesnį turizmo srities socialinių ir ekonominių žinių pagrindą. Struktūruotai renkami statistiniai duomenys padės ne tik informuoti ir priimti racionalius sprendimus, bet ir paskatins tarpdisciplininį mokslininkų bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis ir patirtimi. Būtina tobulinti statistinius metodus ir siekti geresnių rezultatų, tačiau kartu stengtis, kad duomenų rinkimas nepadidintų įmonių ir piliečių administracinės (biurokratinės) naštos.

3.9

Daugiau nei pusė ES valstybių narių turi turizmo palydovines sąskaitas, kurios pasirodė esančios itin veiksminga priemonė. Komisija turėtų rasti būdų skatinti likusias valstybes nares ir padėti joms perimti šią praktiką, kuri taip pat sudarys galimybę išsamiai palyginti veiklos rezultatus. Tai itin svarbu atsižvelgiant į Europoje iš esmės besikeičiančias tendencijas ir turistų elgseną.

3.10

Pagrindinis Europos turizmo veiksnys – įvairovė. Kiekvienoje Europos šalyje galima patirti labai įvairių įspūdžių, šis veiksnys taip pat padeda pritraukti po Europos šalis keliauti nusprendusius turistus. Turtingas ir įvairus kultūrinis, gamtos, kulinarijos, vynininkystės ir istorinis paveldas užtikrina skirtingus įspūdžius kiekvienoje šalyje. Saugoti šią įvairovę – labai svarbu, o reklamuojant Europą kitose pasaulio šalyse šis aspektas yra vienas pagrindinių rinkodaros privalumų.

3.11

MVĮ sudaro didžiąją dalį turizmo sektoriaus įmonių, todėl reikia išnaudoti jų dinamiškumą ir joms padėti plėtoti verslą turint omenyje tai, kad šios įmonės padeda saugoti kultūros paveldą ir vystytis vietos bendruomenėms. Būtent MVĮ padeda išvengti pirminio (ekonominių migrantų, išsilavinimo neturinčių asmenų) nedarbo ir jį ženkliai mažina, suteikdamos darbą daugeliui aktyvių gyventojų, kas be kita ko prisideda prie socialinės atskirties mažinimo. Privatus sektorius turi aktyviai dalyvauti tokiose veiklos srityse kaip turizmo plėtojimas, rinkodara ir užimtumo didinimas, be to reikėtų skatinti kurti turizmo sektoriaus įmonių tinklus.

3.12

Turizmo politikai būdinga sąsaja su kitų sektorių politika. Ypač didelį poveikį ji turi šių sričių politikai: transporto (keleivių teisės ir saugumas, transporto kokybė), valstybės pagalbos, vidaus rinkos (įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti su turizmu susijusias paslaugas, paslaugų kokybės skatinimas, elektroninės prekybos plėtojimas), taip pat mokesčių (deja, dažniau neigiama įtaka, pvz., mokestinės kliūtys sklandžiam vidaus rinkos veikimui, mažosioms ir vidutinėms turizmo sektoriaus įmonėms taikomi mokesčiai, mokesčių lengvatos). Turizmo sektorius turi būti remiamas vykdant jam skirtą finansavimo politiką, o turizmo įmonės savo ruožtu turi įsipareigoti dalyvauti, remti ir didinti užimtumą.

3.13

Komitetas įsitikinęs, kad būtina programa, kuri pagerintų ir sustiprintų turizmo mainus tarp valstybių narių, kuri atvertų galimybes keliauti, visų pirma ne turistinio sezono metu, tam tikroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, jaunimui (jiems būtina keliones derinti su mokymo įstaigų atostogomis), vyresnio amžiaus žmonėms, riboto judrumo asmenims ir finansinių sunkumų turinčioms šeimoms. Valstybės narės, kurių ekonomikai turizmas nėra ypač svarbus, turėtų remti valstybes, kuriose turizmas sudaro ekonomikos pagrindą, savo piliečiams reklamuodamos vykimo vietas Sąjungos viduje. ES oro bendrovės privalo suprasti, kad jos neprisideda prie turizmo ir vidaus rinkos skatinimo bilietus į Aziją klientams iš Šiaurės Europos dažnai siūlydamos pigiau nei klientams iš Pietryčių Europos.

3.14

Komitetas mano, kad reikėtų įdiegti bendrą novatorišką specialią politiką vyresniems negu 65 metų amžiaus asmenis, kurių skaičius, kaip numatoma, iki 2020 m. sudarys 20 proc. visų gyventojų, ir specialių poreikių bei riboto judrumo asmenis, kurių, naujausiais duomenimis, yra 127 mln., pritraukti pasiūlant jiems pritaikytą turizmo produktą. Turėtų būti rengiami specialūs mokymai, skirti su šiomis socialinėmis grupėmis dirbantiems darbuotojams. Šioms visuomenės grupėms taip pat priklauso asmenys, kurie dažnai turi ne tik perkamąją galią, bet ir laiko pramogoms ir apskritai yra labai svarbūs turizmo rinkai, todėl ES derėtų aktyviau remti jiems skirtą bendrą politiką, siekiant padėti jiems įgyti teises turizmo sektoriuje, kad jie galėtų keliauti, nepatirdami diskriminacijos. Tačiau prie šių pastangų turėtų prisidėti ir privataus sektoriaus pastangos, turinčios užtikrinti, kad būtų sukurta šiai rinkai tinkama infrastruktūra.

3.15

EESRK įsitikinęs, kad būtina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma ES svarbiose rinkose. Turėtų būti sudarytos reikiamos sąlygos supaprastinti bendros Europos vizos išdavimo procedūrą, kas leistų pritraukti dar daugiau turistų iš Šengeno erdvei nepriklausančių šalių. Turistams turi būti atverta galimybė keliauti po ES šalis, todėl reikėtų supaprastinti su šiuo klausimu susijusių reglamentų ir direktyvų nuostatas.

3.16

Regionų lygmeniu turizmas turėtų būti skatinamas plačiau propaguojant tokius Europos turizmo produktus kaip kultūros maršrutai, šiuolaikinės kultūros paveldas, saugomos gamtos teritorijos arba pastatų ir tradicinių įmonių saugojimas bei populiarinimas, sveikatos (įskaitant spa) turizmas, gydomasis turizmas, šviečiamasis turizmas, vyno mėgėjų ir kulinarinis turizmas, istorijos mėgėjų ar religinis turizmas, ūkinis turizmas arba jūrinis turizmas, populiarinant ir saugant kultūros tradicijas ir kulinarinį paveldą (tradiciniai restoranai ir įmonės, tiesiogiai susijusios su regiono istorija), neužmirštant ir povandeninio paveldo. Nebūtina nuolat didinti lovų skaičiaus, veikiau reikėtų investuoti į paslaugų kokybės ir infrastruktūros gerinimą, diegti inovacijas į naujus pasiūlymus, pavyzdžiui, sveikatingumo centruose, sanatorijose ir kt. Komisijos pasiūlyme net neužsimenama, kaip konkrečiai būtų galima įgyvendinti pirmiau minėtus veiksmus, nenurodomi prioritetai, kuriais bus vadovaujamasi ir nepateikiamas planas, pagal kurį bus imtasi veiksmų atskirose valstybėse narėse (neužmirštant atsižvelgti į jų regionus), kad minėti veiksmai įkūnytų Europos turizmo politiką. Nenumatyti bendri reklaminiai veiksmai, nors tokia iniciatyva išties reikalinga.

3.17

EESRK pritaria pasiūlymui sukurti „Europos kultūros paveldo ženklą“ ir taip pat siūlo sukurti „kulinarinio paveldo ženklą“, kad pagal bendrą ir suderintą sistemą būtų galima įvertinti maitinimo įstaigas, joms suteikti žvaigždutes ir jas sertifikuoti. Ši priemonė turėtų būti įgyvendinama kartu su kitomis iniciatyvomis – Europos paveldo dienos ir Europos Sąjungos kultūros paveldo apdovanojimas – tinkamai pasinaudojant įvairiomis nacionalinėmis ir Europos programomis. Be to, Komitetas siūlo suderinti žvaigždučių suteikimo ES viešbučiams sistemą ir jų sertifikavimą. Siekiant propaguoti Europos turizmo identitetą, apimantį įvairovę ir pliuralizmą, EESRK ragina Komisiją išsaugoti Europos turizmo forumą, kuriame susitinka ir diskutuoja visi sektoriaus subjektai, nacionaliniai pareigūnai, regionų ir vietos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai.

3.18

Veiksmų programa taip pat siūloma vystyti Europos kokybiško turizmo prekės ženklą ir „Kokybiško turizmo“ ženklą, reikalaujantį gerinti šios remtinos pramonės standartus. Tačiau kokybės ženklinimui taip pat reikia tinkamų finansinių mechanizmų, kad turizmo sektoriaus atstovai galėtų pagerinti savo produktų pasiūlą ir investuoti į savo infrastruktūros ir paslaugų standartus, mokyti savo darbuotojus bei juos perkvalifikuoti.

3.19

Susiejus kulinariją, maitinimo sektorių ir turizmą neabejotinai atsirastų dar viena galimybė pasiūlyti kokybiškas turizmo paslaugas turistus tiesiogiai supažindinant su atskirų valstybių narių gastronomijos kultūra. Taip jie galėtų tinkamai įvertinti siūlomas paslaugas. Vis daugiau žmonių keliauja po ES vedami noro skaniai pavalgyti. Valgių gaminimo menas tampa viena pagrindinių Europos maisto produktų ir gero maisto populiarinimo priemonių. Būtina populiarinti maisto produktus ir gėrimus, receptus ir „kulinarinius bei vyno kelius“ remiant koordinuojamą bendradarbiavimą, kuris sudaro galimybę plėtoti alternatyvias pridėtinės vertės formas, kurios sustiprina turizmo ir maisto sąsajas.

3.20

Nėra abejonių, kad turizmo sektoriaus darbuotojų mokymas yra pagrindinė ES turizmo sektoriaus, ypač MVĮ investicija. Pradėjus diegti naujas technologijas ir darbo metodus išaugo atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų poreikis. Būtų išties naudinga išplėsti ES profesinio tobulinimosi ir mokymo programas turizmo sektoriaus darbuotojams, kaip tai buvo padaryta kitų sektorių atveju, kadangi tai leistų lengviau prisitaikyti prie naujų sektoriuje dominuojančių technologijų. Reikia sukurti Europos profesinio pasirengimo pažymėjimą, kurio pagrindą sudarytų bendri „reikalavimai“. Šį pažymėjimą būtų galima naudoti kaip atskirą ir nepriklausomą dokumentą, bet jis kartu būtų susietas su esamomis nacionalinėmis kvalifikacijomis. Turizmo sektorius turėtų būti įpareigotas rengti savo darbuotojams mokymus, kad jie galėtų įgyti tokį profesinio pasirengimo pažymėjimą. EESRK nurodo, kad mokymui turizmo sektoriuje svarbus Briugės komunikatas dėl profesinio mokymo ES. Šis sektorius taptų ypatingai patrauklus užtikrindamas nuolatines darbo vietas ir aukštos kokybės darbo sąlygas.

3.21

Į mokymo ir bendravimo gebėjimų ugdymo planą turi būti įtrauktas privalomas turizmo sektoriaus darbuotojų kalbų mokymasis atsižvelgiant į kultūrinius ypatumus, taip pat numatyti išduoti profesinio pasirengimo pažymėjimus vadovaujantis Europos Komisijos ir CEDEFOP gairėmis. Ypatingą dėmesį reikės skirti profesijoms, kurios tiesiogiai susijusios su kultūros paveldu, kaip pavyzdžiui, kelionių gidai, kurie privalės turėti diplomą ir įrodyti, kad gali populiarinti minėto paveldo turtus, t. y. turėti atsakingų vietos lygmens institucijų jiems išduotą pažymėjimą, patvirtinantį žinias apie kultūros objektus, esančius regione, kuriame ketina dirbti (kad ir laikinai), ir to regiono kalbos ir darbui reikalingos užsienio kalbos žinias, kaip iki 1975 m. buvo reikalaujama pagal Europos standartizacijos komiteto (CEN) standartus (EN 13809, 2003 m.), o vėliau pagal direktyvas 75/368/EB ir 92/51/EB. Sertifikavimo sistema turi būti taikoma visoms su turizmo sektoriumi susijusioms profesijoms, pavyzdžiui, padavėjams, virėjams, renginių vedėjams ir apskritai visiems asmenims, kurių darbas susijęs su turistų aptarnavimu.

3.22

Komitetas mano, kad reikėtų rimtai apsvarstyti daugybės įmonių daugelyje valstybių narių pasirinktą „visų paslaugų“ rinkinių politiką, kurios rezultatai galiausiai buvo visiškai priešingi, negu buvo tikėtasi: deja, akivaizdu, kad dėl turizmo kompleksų, siūlančių „visų paslaugų“ rinkinius, ir stambių viešbučių kompleksų šiuose regionuose, mažųjų ir vidutinių įmonių problemų tik padaugėjo.

3.23

Dėl negailestingos stambių užsienio kelionių organizatorių, taip pat viešbučių, kurie norėdami užpildyti visas vietas stengiasi sudaryti paslaugų rinkinius, konkurencijos suprastėjo teikiamų paslaugų kokybė, todėl užsienyje pasklido neigiama informacija apie tam tikrus turistinius regionus. Patirdamos tokį spaudimą mažosios ir vidutinės įmonės yra priverstos dirbti taikydamos įkainius, kurie yra mažesni už patiriamas sąnaudas, tad galiausiai atsiduria sunkioje finansinėje padėtyje arba būna priverstos užsidaryti.

3.24

Vis dėlto nereikėtų kategoriškai atmesti „visų paslaugų“ sistemos, kuri galbūt tenkina tam tikros turistų kategorijos poreikius, bet, kaip ir kiti turizmo produktai, ji turėtų būti teisiškai pagrįsta, sąžiningai konkuruoti su kitais pasiūlymais, būti prižiūrima ir finansuojama savo lėšomis, neskiriant jokios valstybės pagalbos. Iš turizmo gaunamos pajamos turėtų pasiskirstyti kuo plačiau, kad netoli aukštos kokybės viešbučių būtų užtikrintas vystymas. Lankytojui reikia suteikti galimybę pasirinkti, kiek pinigų jis nori išleisti viešbutyje ar už jo ribų. Vis dėlto tai vienas iš nedaugelio rinkos segmentų, kuriame užfiksuotas augimas nepaisant nuosmukio tradicinių kelionių organizavimo verslo srityje. Nors kokybė niekada negali būti mažinama, svarbu įvertinti, jog yra nemažai kurortų metų metus sėkmingai vysčiusių šią rinką. Reikia nustatyti aiškią, kokybiškus produktus apimančią „visų paslaugų“ rinkos apibrėžtį siekiant atmesti prastesnės kokybės produktus ir paslaugas, parduodamus prisidengiant „visų paslaugų“ prekės ženklu.

3.25

Turizmo sezoniškumas, kurį lemia turizmo paklausos pikas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, riboja sektoriaus vystymosi galimybes, taigi ir poveikį visai ekonomikai apskritai, kadangi sezoniškumas turi įtakos pajamų srautams ir dėl jo esama turizmo infrastruktūra ir darbuotojai nepanaudojami optimaliai. Veiksmai, kurių tikslas – gerinti darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir infrastruktūros pelningumą ne sezono metu, padės sukurti aktyvesnių ir našesnių žmogiškųjų išteklių potencialą, o bendradarbiavimas siekiant, kad infrastruktūra net ir ne sezono metu naudotųsi tam tikros gyventojų grupės arba mokyklos, leis ženkliai prailginti turizmo sezoną ir pasinaudoti visais su tuo susijusiais privalumais. Viena iš pagrindinių priemonių, kuri padėtų sušvelninti sezoniškumo poveikį – geresnis darbuotojų atostogų laiko išdėstymas taikant atitinkamas paskatas. Užtikrinus didesnį sukurtos turizmo infrastruktūros ir darbuotojų panaudojimo lygį ne sezono metu, įmonėms būtų suteikta galimybė geriau panaudoti savo infrastruktūrą ir padidinti savo našumą pasitelkus stabiliau besijaučiančius ir aktyvesnius darbuotojus. EESRK palankiai vertina tai, kad iniciatyva „Calypso“ tapo pirmu žingsniu šia linkme, ir ragina Komisiją ir Europos Parlamentą, atsižvelgiant į šios iniciatyvos socialinį poveikį ir naudą Europos turizmui, remti jos vystymą, visų pirma skiriant finansavimą.

3.26

Komitetas mano, kad turizmo vystymas labai svarbus aplinkai, todėl turizmo sektorius turi būti suinteresuotas aplinką saugoti ir branginti. Vietoves niokoja ir išteklius pasiglemžia ne turizmas, o netinkamas planavimas ir nesugebėjimas įgyvendinti tinkamą turizmo politiką. Būtent turizmas sudarė sąlygas atgaivinti ir padaryti populiariais ištisus rajonus, laikytus vengtinomis vietomis, pavyzdžiui, Londono Docklands rajoną arba Barselonos pajūrio rajoną palei uostą, ir leido sukurti darbo vietų milijonams Europos Sąjungos gyventojų.

3.27

Ilgesniuojulaikotarpiu Komisija tinkamai pripažįsta klimato kaitos iššūkį, kaip esminio kelionių ir apgyvendinimo verslo modelių restruktūrizavimo variklį. Verslininkai jau išskiria esminių turizmo produktų vystymo ir paketų pateikimo į rinką pokyčių – sektoriuje labiau orientuojamasi į ekologiškesnę praktiką. Valstybių narių lygiu reikia pradėti klimato kaitos poveikio turizmui analizę ir būtina imtis tinkamų prisitaikymo prie numatomo klimato kaitos poveikio konkurencingumui priemonių.

3.28

Komisijos planuojamose turizmo produktų įvairinimo priemonėse atsižvelgiama į turizmui, kuris yra tiesioginį poveikį žmogui ir jo įvairiems poreikiams turinti veiklos rūšis, būdingą dinamiškumą. Jei originalios turizmo formos bus remiamos jas nuolat populiarinant, tai savaime padės geriau įvertinti atskirų regionų gamtinius ypatumus ir santykinius pranašumus.

3.29

ES turės, be kita ko, spręsti ir socialines, teritorinės sanglaudos ir jos išsaugojimo problemas.

3.30

Galiausiai veiksmai, kurie leis sutelkti daugiau ES finansinių išteklių turizmui vystyti išlaisvins šio sektoriaus potencialą pirmenybę suteikiant regionams, kuriuose vyksta ekonomikos deindustrializacija ir kurie turi turizmo plėtros perspektyvų.

3.31

Pakrančių ir jūrų turizmas yra ypač svarbus, kadangi skatina ekonomikos augimą. Reikia imtis veiksmų jo vystymui skatinti įgyvendinant kompleksinę ES jūrų politiką. Visų pirma svarbu skatinti ekonominę įvairovę vystant turizmo sektorių pakrančių zonose, kadangi šiuose regionuose dėl ekonominės veiklos nuosmukio žvejybos ir laivų statybos, o ypač žemės ūkio ir kasybos pramonės srityse, sumažėjo pajamos ir išaugo nedarbas. Pakrančių ar analogiškose turizmo teritorijose yra daug turizmo įmonių, visų pirma mažųjų ir mikroįmonių, todėl jos yra labai svarbios ne tik verslo ir socialiniu, bet ir ilgamečių istorinių tradicijų požiūriu, tradicijų, kurios dalyje ES valstybių narių gyvuoja jau pusė amžiaus ir šių teritorijų gyventojams yra neatsiejama jų kultūros paveldo dalis. Todėl, nepažeidžiant ES reglamentų ir siekiant saugoti vietovių, kuriose buvo įsteigtos šeimos verslo įmonės, kultūros paveldą, savitumą ir istoriją, Komitetas, siekdamas apsaugoti šias įmones, norėtų pasiūlyti keletą iniciatyvų.

3.32

ES privalo domėtis apie jos valstybes nares skelbiama informacija, kadangi dėl jos potencialus turistas iš trečiosios šalies gali susidaryti neigiamą nuomonę ir pradėti abejoti, ar verta ten vykti, o tai daro didžiulę žalą turizmo ES skatinimui. Sąjunga turėtų sudaryti konkrečią ES turizmo sektoriaus krizių valdymo komunikacijos komandą ir pareikalauti, kad visose šalyse narėse būtų sukurtos ir veiktų analogiškos struktūros.

3.33

Rengiant Europos ir valstybių narių turizmo politiką reikia atsižvelgti į visus struktūrinius pokyčius ir taikyti priemones, kad būtų išvengta struktūrinio nedarbo, ir užtikrinti efektyvų investicijų į turizmą pasiskirstymą.