Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011AE0347

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui „Finansinių paslaugų reguliavimas siekiant užtikrinti tvarų augimą“ (COM(2010) 301 galutinis)

OJ C 107, 6.4.2011, p. 21–25 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

6.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 107/21


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui „Finansinių paslaugų reguliavimas siekiant užtikrinti tvarų augimą“

(COM(2010) 301 galutinis)

2011/C 107/04

Pranešėjas Edgardo Maria IOZIA

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. birželio 2 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui „Finansinių paslaugų reguliavimas siekiant užtikrinti tvarų augimą“

COM(2010) 301 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 1 d. priėmė savo nuomonę.

469-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. vasario 16–17 d. (vasario 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 164 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   „Bankininkystės sektoriaus priežiūros srityje turi būti padaryta daug daugiau. Gali būti nustatytos pačios geriausios taisyklės pasaulyje, tačiau jeigu jų įgyvendinimas nebus prižiūrimas, jos bus visiškai nenaudingos“ (1).

1.2   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina Komisijos komunikatą ir mano, kad naujas finansų rinkų reguliavimas yra būtina priemonė, be kurios neįmanomas ekonomikos tvarumo atkūrimas.

1.3   EESRK pažymi, kad šioms problemoms laipsniškai skiriama vis mažiau dėmesio, o skirtingos valstybės nevienodai suvokia siūlomų skubių veiksmų įgyvendinimo poreikį ir nebelaiko jų bendru prioritetu.

1.4   EESRK pakartoja ir pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų ir pasiekti tarptautinį susitarimą, tačiau mano, jog iš esmės svarbu ir būtina, kad Europos institucijų inicijuotas procesas būtų baigtas greitai ir sėkmingai, nelaukiant tarptautinių susitarimų, nes jie – kaip deja ir vėl neseniai įsitikinome – bus pasiekti dar labai negreitai.

1.5   EESRK teigiamai vertina siūlomas priemones ir laukia tų, kurios dar nėra baigtos rengti ir dėl kurių jis vėliau pateiks savo nuomonę, pavyzdžiui, numatomo Finansinių priemonių rinkų direktyvos persvarstymo, kuris yra svarbus siekiant užtikrinanti rinkų patikimumą ir skaidrumą, taip pat investuotojų pasitikėjimą.

1.6   EESRK remia šioje srityje Komisijos atliekamą darbą, kad būtų baigtas teisėkūros procesas. Komisija galėtų pavesti EESRK nacionaliniu lygmeniu propaguoti svarstomus pasiūlymus ir naujų reglamentų projektus socialinėse ir ekonominėse organizacijose ir finansinių paslaugų naudotojų ir vartotojų asociacijose.

1.7   Jungtinės Amerikos Valstijos, paskelbusios Dodd Frank aktą, t. y. JAV finansų rinkų reguliavimo įstatymą, šioje srityje suteikė didžiulį impulsą ir sukūrė prielaidą didesnei konvergencijai pasaulio mastu. Šiame įstatyme daugeliui klausimų nustatoma tik bendras reguliavimo pagrindas, o galutinių taisyklių suformulavimas pavedamas kompetentingoms institucijoms arba numatomas vėlesniuose detaliuose teisės aktuose. Vienok Europos Komisija jau šiame etape atskiras nuostatas išdėstė išsamiai. Galų gale abu šie metodai turėtų leisti pasiekti tuos pačius tikslus.

1.8   EESRK palankiai vertina kai kuriuos JAV teisės akte numatytus novatoriškus sprendimus ir siūlo Komisijai išsamiai ištirti pasiūlymą sukurti Finansinių paslaugų vartotojų apsaugos instituciją. Vis dėlto EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti, ar ši institucija neturėtų užimti labiau nepriklausomos pozicijos.

1.9   Įdomu būtų įvertinti ir kitoje Atlanto pusėje priimtus sprendimus, kaip elgtis su bendrovėmis, laikomomis pernelyg didelėmis, kad žlugtų, kurios rizikos valdymo srityje linkusios elgtis mažiau atsakingai. EESRK prašo Komisijos atidžiai apsvarstyti galimybę priimti panašias priemones, kurios būtų griežtos ir veiktų kaip atgrasymo priemonės, užkertančios kelią kai kurių finansų įstaigų valdytojų neapgalvotam ir itin rizikingam elgesiui, ir kurios gali būti naudingos siekiant užtikrinti geresnį finansų įstaigų rizikos valdymą.

1.10   Visas reguliavimo sistemos atnaujinimo procesas turėtų būti baigtas iki 2011 m. ir pradėtų veikti nuo 2013 m. Tai bus įmanoma tik su sąlyga, kad neiškils daugiau problemų ir visi laikysis nustatyto tvarkaraščio. Tačiau EESRK yra susirūpinęs ir labai abejoja, kad taip ir bus. Komisija turėtų paprašyti Europos Parlamento ir Tarybos sparčiau atlikti visus veiksmus, susijusius su finansų rinkų reguliavimu. Finansų krizė prasidėjo 2007 m. ir jau tada buvo aiškus poreikis rimtai imtis rinkų reguliavimo klausimo. Nuo tada buvo prarasta daugiau nei du tūkstančiai milijardų JAV dolerių, bankrutavo daug įmonių ir buvo panaikinta ne mažiau kaip trisdešimt milijonų darbo vietų ir, pasak TVF direktoriaus, ateityje nusimato jų prarasti dar 400 000 000. Vien tik finansų sektoriuje visame pasaulyje darbo neteko ne mažiau kaip 500 000 žmonių. Kiti jo netenka dabar arba neteks ateityje.

1.11   EESRK ragina priimti griežtus, visapusiškus, veiksmingus ir pusiausvyrą išlaikančius teisės aktus. Kad būtų išvengta neigiamų padarinių, EESRK rekomenduoja atlikti išsamų kumuliatyvinių reguliavimo iniciatyvų tyrimą dėl būtinų priemonių, skirtų finansų sistemai ir kapitalo rinkai. Stabili ir veiksminga sistema turi skatinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos likvidumą.

1.12   Pilietinė visuomenė Europos ir nacionaliniu lygmeniu turi ir toliau daryti spaudimą atsakingoms institucijoms ir valdžios organams, kad jie finansų srityje sparčiai priimtų naujas taisykles. Komisija galėtų pavesti EESRK imtis iniciatyvos valstybėse narėse skleisti informaciją, kad būtina skubiai priimti kompleksinius sprendimus dėl finansų rinkų reguliavimo ir teritoriniuose vienetuose įgyvendinti visuomenines iniciatyvas, įtraukiant socialinius partnerius, ūkio subjektus ir finansinių paslaugų naudotojų ir vartotojų asociacijas.

2.   Komisijos komunikatas

2.1   Komunikate „Finansinių paslaugų reguliavimas siekiant užtikrinti tvarų augimą“ Komisija pristato pasiektus tikslus ir būsimų teisėkūros iniciatyvų planą, pagrįstą keturiais pagrindiniais principais, kuriais grindžiamas Komisijos darbas: didesnio skaidrumo, veiksmingos priežiūros ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo, didesnio atsparumo bei finansinio stabilumo ir didesnės atsakomybės ir vartotojų apsaugos.

2.2   „Saugesnė, patikimesnė, skaidresnė ir atsakingesnė finansų sistema, veikianti ekonomikos ir visos visuomenės naudai ir galinti finansuoti realiąją ekonomiką, yra būtina tvaraus augimo prielaida. Ji iš esmės papildo pastangas, kurių imasi Europa, siekdama konsoliduoti viešuosius finansus ir imtis struktūrinių reformų, kurios ateityje užtikrintų aktyvią ekonominę veiklą.“ Tai yra pagrindiniai Komisijos teisėkūros darbo principai.

2.3   Šiame dokumente Komisija apžvelgia įvairius etapus, kuriuos įgyvendinant nuo 2008 m. rugsėjo mėn. prasidėjusios didžiosios krizės galiausiai buvo sukurta nauja ir nuosekli reguliavimo sistema.

2.4   Dar 2008 m. lapkričio mėn. buvo įsteigta Jacques de Larosière vadovaujama grupė ir imtasi keleto skubių iniciatyvų, pavyzdžiui, Kapitalo poreikių direktyvos ir Indėlių garantijų sistemos direktyvos persvarstymo. Be to, buvo priimtas reglamentas dėl kredito reitingų agentūrų ir pateiktos dvi rekomendacijos dėl atlyginimų nustatymo principų.

2.5   Gavusi minėtos grupės ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas, Komisija priėmė keletą pasiūlymų. Daugelį jų šiuo metu svarsto Sąjungos politiką formuojančios institucijos, Taryba ir Parlamentas.

2.6   Komisija pageidauja nuoseklių teisės aktų leidybos veiksmų, kad visos siūlomos teisinės nuostatos būtų į priimtos ir perkeltos į nacionalinę teisės iki 2013 m. pabaigos.

3.   EESRK pastabos

3.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išdėstė savo poziciją dėl Komisijos ketinamų priimti teisinių nuostatų daugelyje Komiteto nuomonių, visų pirma nuomonėje dėl Jacques de Larosière grupės rekomendacijų rinkinio ir kitose nuomonėse dėl atskirų teisinių nuostatų.

3.2   Į daugelį Komiteto pasiūlymų ir pastabų įvairiais klausimais buvo atsižvelgta, todėl galutiniai rezultatai atrodo tinkami ir pakankami. Tačiau kyla klausimas, ar visa tai padės atkurti pasitikėjimą rinkomis ir priežiūros institucijomis, taip pat ir valstybinėmis institucijomis, kurios praeityje tam tikru mastu rėmė ultraliberalų modelį, nes tikėjo rinkos savireguliacija? Rinkos savireguliacija pasitikėjo ne tik dauguma valstybių narių, bet ir kai kurie aukšti Europos Komisijos pareigūnai. Rinkoms būdingas polinkis svyruoti tarp neracionalaus rizikos vengimo ir beatodairiško rizikavimo. Apriboti šiuos svyravimus nesužlugdant rinkų – sunki užduotis.

3.3   Šiame komunikate Komisija netiesiogiai pripažįsta praeities klaidas, į kurias EESRK nedelsdamas buvo atkreipęs dėmesį. Jame nustatomas tvirtas ir išsamus veiksmų planas rinkų priežiūros, stabilumo ir skaidrumo reguliavimo sistemai pertvarkyti. Tai svarbus darbas ir Komitetas nedvejodamas pripažįsta iki šiol atlikto darbo kokybę.

3.4   Europos Parlamentas labai padėjo sustiprinti ir patobulinti siūlomus teisės aktų projektus ir tam tikrais atvejais pritarė tiems patiems pakeitimams, kuriuos nurodė Komitetas, todėl priimti reglamentai ir direktyvos atrodo yra veiksmingi ir nuoseklūs.

3.5   Vis dėlto įgyvendinimo etape iškyla tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, sukūrus Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją (EDPPI), kuri prižiūri draudimo rinką ir pensijų fondus, gyvybiškai svarbu pripažinti ir apsaugoti šių dviejų sektorių specifiką, ypač būtina, kad papildomų pensijų sektoriui būtų garantuotas toks pats statusas, koks suteikiamas draudimo sektoriui.

3.6   Taryba, visų nuostabai, suvaidino ne tokį teigiamą vaidmenį ir privertė Komisiją persvarstyti kai kuriuos gerus pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl priežiūros institucijos. Parlamento ir Komisijos pastangomis pasiektas kompromisas buvo geras, tačiau šį darbą buvo galima padaryti geriau ir anksčiau, jei nebūtų buvę vetuotos kai kurios nuostatos.

3.7   Vis dėlto ar viskas, ką reikėjo padaryti, buvo padaryta ir ar tinkamu laiku?

3.8   Jungtinės Amerikos Valstijos, 2010 m. liepos 21 d. priėmusios Dodd Frank aktą (2), kompleksiškiau ir sparčiau reagavo į poreikį reguliuoti ir apsaugoti patį silpniausią rinkos segmentą – vartotojus. Savaime aišku, reikia atsižvelgti į tai, kad sprendimų priėmimo procesas Europoje yra lėtesnis ir kad Europos teisinėse nuostatose išsamiai nagrinėjami atskiri aspektai, o JAV įstatymas sudaro pagrindą, kuriuo remiantis bus priimami išsamesni teisės aktai ir taisyklės. Svarbu, kad šie procesai vyktų išlaikant pusiausvyrą ir tą patį tempą siekiant parengti naują ir organiška reguliavimo sistema.

3.9   Nagrinėdamas Komisijos pasiūlymus, EESRK ketina palyginti du veiklos metodus, įvertinti įvairius konkrečių klausimų sprendimus ir apsvarstyti, ar tam tikrais atvejais būtų tikslinga į mūsų teisės aktus įtraukti kai kurias kitoje Atlanto pusėje priimtas priemones.

3.10   Viena iš tokių priemonių, kurią verta apsvarstyti – tai federalinė vartotojų apsaugos institucija (Vartotojų finansinių interesų apsaugos biuras). EESRK prašo Komisijos išsamiai ištirti galimybę Europos teisinėje sistemoje įsteigti panašią instituciją.

3.10.1   JAV institucija, kurią numatyta įkurti, priklausys Federalinei rezervų sistemai. Jai suteikti dideli įgaliojimai, apimantys daugelį funkcijų, kurias pagal vartotojų apsaugos teisės aktus anksčiau vykdė kiti reguliuotojai. Institucija turės išskirtinę galią prižiūrėti teisės aktus, susijusius su tarpininkų, kurių turto vertė viršija 10 milijardų JAV dolerių, vykdoma veikla, ir jos įgaliojimai bus suderinti su kitų priežiūros institucijų, stebinčių mažiau nei 10 milijardų JAV dolerių vertės turtu disponuojančių tarpininkų veiklą, įgaliojimais.

3.10.2   EESRK mano, kad visų pirma reikėtų išnagrinėti šiuos klausimus:

JAV įsteigtas biuras priklauso Federalinei rezervų sistemai. Tai galima pateisinti būtinybe apriboti institucijos administracines sąnaudas, tačiau tai gali tam tikru mastu pakenkti jos savarankiškumui ir nepriklausomumui. Todėl EESRK mano, kad reikia apsvarstyti, ar tokia institucija neturėtų užimti autonomiškesnės pozicijos.

Tam tikromis aplinkybėmis institucijos įgaliojimai gali prieštarauti finansinių tarpininkų priežiūros institucijų įgaliojimams. Būtina ex ante nustatyti prioritetų hierarchiją, kuri padės spręsti bet kokius galimus ginčus turint omenyje, kad nors tarpininkų ir rinkų stabilumas yra pirminės svarbos klausimas, ne mažiau svarbi yra ir mažmeninių investuotojų apsauga. Investuotojo apsaugos užtikrinimo poreikio negali nusverti joks kitas principas. Ekonomikos augimas gali būti laikomas tvariu tik su sąlyga, kad sistemoje pagrindinė vieta skiriama pačių silpniausių asmenų poreikiams ir apsaugai.

Svarbu pagrindinį dėmesį skirti finansinėms paslaugoms ir produktams, o ne tik finansų įstaigoms. Institucija privalo turėti savo jurisdikciją ir bet kuriuo metu imtis veiksmų, susijusių su visuomenei siūlomais finansiniais produktais, net ir tais atvejais, kai jų pagrindiniai tiekėjai nėra finansiniai tarpininkai, kuriems jau taikomos kitos priežiūros formos.

3.11   Kitas svarbus svarstytinas aspektas – taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama užkirsti kelią bendrovių, laikomų pernelyg didelėmis, kad žlugtų, polinkiui elgtis mažiau atsakingai. JAV įstatymų leidėjai pasirinko griežtus ir įžvalgius sprendimus: galimybė imtis prevencinių veiksmų, išduoti nurodymus parduoti tam tikrą bendrovės turtą siekiant išvengti sisteminės rizikos, įpareigoti išformuoti konglomeratus, vykdančius skirtingo profilio veiklą arba pasiekusius tokį mastą, kad bet kokia intervencija tampa problematiška. Be to, numatyta, kad tos pačios priemonės taikomos ir kitose šalyse įsteigtiems filialams, taigi ir įsteigtiems ES.

3.11.1   Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įsteigimas yra žingsnis šia kryptimi. Didelių grupių galios apribojimas yra pažangus dalykas daugeliu požiūrių. Tai ne tik sumažina sisteminę riziką, dėl kurios blogai valdomi bankai žlunga, bet ir padeda užtikrinti konkurenciją, kuri savo ruožtu leistų kontroliuoti palūkanų normas, todėl klientams būtų sudarytos geresnės galimybės gauti kreditą. Šios idėjos jau buvo iškeltos anksčiau ir tikriausiai teisės aktų leidėjai turėjo jas apsvarstyti išsamiau, ypač atsižvelgiant į „finansų“ verslo ypatumus, nes jis neturi fizinių apribojimų, būdingų kitoms gamybos formoms.

3.11.2   Nors dydis yra pirminės svarbos aspektas, reikia atsižvelgti į tai, kad tarpininko sisteminė svarba priklauso ne tik nuo jo dydžio, bet ir nuo sistemoje atliekamų funkcijų, nepakeičiamumo ir grupės tarpusavio sąveikos masto nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Kai kurie tarpininkai, nepaisant jų itin didelio dydžio, gali žlugti visi kartu, nes jiems kyla ta pati rizika.

3.11.3   Finansų reguliavimo srityje EESRK pabrėžia poreikį laikytis subalansuoto požiūrio. EESRK pabrėžia didelę ilgalaikę griežtesnio finansų įstaigų reguliavimo naudą finansų stabilumo, ekonomikos augimo ir realiosios ekonomikos veiksmingumo požiūriu.

3.12   Naujajame JAV finansiniame teisės akte, be kita ko, numatytos šios priemonės: pažangi išankstinio perspėjimo sistema, taikoma didelės sisteminės rizikos atvejais, nebankinės sistemos reguliavimas, finansinio stabilumo tarybos įsteigimas, veiksmingi teisės aktai, reglamentuojantys kredito reitingų agentūras, nestandartinių priemonių skaidrumo ir patikimumo užtikrinimo būdai, įskaitant nebiržinės prekybos rinkas, turtu garantuotų vertybinių popierių garantijas ir rizikos draudimo fondus.

Europos Sąjunga visų pirma reagavo į krizę, o tada prisidėjo prie būtino tarptautinio koordinavimo, nes jis yra esminė sąlyga, užtikrinanti vienodas sąlygas tarptautiniu lygmeniu.

3.13   Turime savęs paklausti, ar skirtingų šalių valdžios institucijos apskritai imasi panašių, suderintų priemonių, nes viena iš pagrindinių iškylančių problemų – įvairių finansinių rinkų reguliavimo neatitikimai.

3.14   Europa turėtų stengtis daugiau nebevėluoti ir užbaigti savo reformų procesą, kuris turi būti perkeltas į nacionalinę teisę iki 2013 m., kad nebūtų kenkiama įmonėms ir Europos finansų sistemai, kurią tarptautiniai investuotojai vertina kaip neveiksmingai valdomą, nes padėtis valstybėse narėse labai skiriasi, o teisėkūros modelis yra neefektyvus.

3.15   Nepaisant visų Komisijos pastangų vienodai reglamentuoti bendrąją rinką, labai stiprūs ekonominiai ir politiniai interesai vis labiau trukdo sukurti veiksmingą, plataus užmojo Europos priežiūros sistemą.

3.16   EESRK visai neseniai pakartojo, kad reikia kuo skubiau stiprinti teisinę ir reguliavimo sistemą, ir remia šioje srityje Komisijos atliekamus darbus. Pilietinė visuomenė Europos ir nacionaliniu lygmeniu turi ir toliau daryti spaudimą atsakingoms institucijoms ir valdžios organams, kad jie sparčiai priimtų naujas taisykles finansų srityje. Komitetas turi atlikti išties svarbų vaidmenį ir tiek tiesiogiai, tiek pasitelkdamas savo narių organizacijas paskatinti rimtas ir argumentuotas diskusijas valstybėse narėse. Naujos tvarios ekonomikos, į darnų vystymąsi ir tvarų ekonomikos augimą orientuotų finansų rinkų ateitis labai priklausys nuo finansų reguliavimo kokybės. Geresnis ir griežtesnis reguliavimas reikalingas, kad verslo etika vėl taptų rinkos veikėjų elgesio kelrode žvaigžde.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Komunikate nieko nerašoma apie suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą poveikio vertinimo procese ir priimtas priemones, tik nurodoma, kad tai buvo atlikta. Tačiau kas yra suinteresuotieji subjektai? Jeigu omenyje turima įprasta elektroninė konsultacija, kuri be abejonės sudomino šio sektoriaus specialistus ir kokias nors ekspertų grupes (kurias visada skiria finansų sistema), tačiau mažai sudomino darbuotojus ir vartotojus, tokiu atveju vis dar nėra pasiekta tikra pusiausvyra, apimanti įvairius interesus, kurie turėtų dalyvauti ankstyvajame reformų rengimo procese.

4.2   EESRK prašo Komisijos skirti daugiau dėmesio pilietinės visuomenės organizacijoms ir jų prasmingam įtraukimui į šį procesą. EESRK ragina Komisiją veiksmingiau naudoti savo išteklius, kad būtų užtikrintas geresnis visų ES valstybių narių demokratinių institucijų tarptautinis koordinavimas. Reikia rimtos ir tinkamai finansuojamos programos siekiant įtraukti Europos piliečius ir juos informuoti apie kai kuriuos sudėtingus, tačiau būtinus pokyčius.

4.3   Įvairių teisėkūros iniciatyvų kumuliatyvinis poveikis nėra aiškiai nurodytas, nes priemonės nėra įgyvendinamos tuo pačiu metu. Be to, kai kurių jų („Bazelis III“, būsimi tarptautiniai apskaitos standartai) imsis trečiosios šalys, pavyzdžiui, Bazelio komitetas ir TASV (3).

4.4   EESRK ragina priimti griežtus, visapusiškus, veiksmingus ir pusiausvyrą išlaikančius teisės aktus. Kad būtų išvengta neigiamų padarinių, EESRK rekomenduoja atlikti išsamų kumuliatyvinių reguliavimo iniciatyvų tyrimą dėl būtinų priemonių, skirtų finansų sistemai ir kapitalo rinkai. Stabili ir veiksminga sistema turi skatinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos likvidumą. Kompleksiškai persvarstydama rinkų reguliavimo vidinę architektūrą, Komisija turės imtis sudėtingos užduoties – rasti geresnę pusiausvyrą tarp rizikos ribojimo priemonių, didesnių kapitalo reikalavimų, geresnio rizikos padengimo bei klasifikavimo ir ekonomikos vystymosi. Šią užduotį ji turės atlikti dabartinėmis sąlygomis, kai finansų ir ekonomikos krizę dar labiau apsunkino biudžeto konsolidavimo priemonės.

4.5   EESRK ragina Komisiją dėti daug daugiau pastangų, kad su pagrindinių šalių, ypač didžiojo dvidešimtuko šalių, institucijomis būtų pasiektas bendras tikslas.

4.6   Pasak Komisijos, iki kitų metų pabaigos turi būti apsvarstyta ir priimta trisdešimt naujų teisės aktų pasiūlymų, tačiau jie dar neįtraukti į Parlamento darbotvarkę. EESRK yra labai susirūpinęs ir abejoja, ar programą bus galima iš tikrųjų įgyvendinti. Dvi kitos Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančios šalys turės atlikti labai sudėtingą užduotį. Be to, savo funkcijų dar nepradėjo vykdyti Sąjungos prezidentas, kuris turėtų užtikrinti veiksmų tęstinumą ir veiksmingumą. Komisija turėtų paprašyti Europos Parlamento ir Tarybos sparčiau atlikti visus veiksmus, susijusius su finansų rinkų reguliavimu, kurių jau seniai laukiama.

4.7   EESRK yra pasirengęs paremti Komisiją šiame procese ir prisidėti prie geresnio reglamentavimo savo nuomonėmis ir nuolatinėmis tiesioginėmis konsultacijomis. Komisija galėtų pavesti EESRK imtis iniciatyvos valstybėse narėse skleisti informaciją, kad būtina skubiai priimti kompleksinius sprendimus dėl finansų rinkų reguliavimo ir teritoriniuose vienetuose įgyvendinti visuomenines iniciatyvas, įtraukiant socialinius partnerius, ūkio subjektus ir finansinių paslaugų naudotojų ir vartotojų organizacijas. Kartu su nacionalinių ir tarptautinių ESRT tinklu EESRK gali būti labai naudingas siekiant teigiamų šio proceso rezultatų ir sutelkiant dėmesį į:

šio klausimo aktualumą,

Europos ir tarptautinio koordinavimo stiprinimą,

Europos lygmeniu diskutuojamų pasiūlymų sklaidą,

dalijimąsi savo paties patirtimi ir kompetencija.

2011 m. vasario 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  D. Strauss-Kahn, Agadiras, 2010 m. lapkričio 1 d.

(2)  Paskelbtas L. 111-203, H.R. 4173.

(3)  Tarptautinių apskaitos standartų valdyba.


Top