EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011AE0070
Opinion of the European Economic and Social Committee on the Amended proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council amending Council Regulations (EC) No 1290/2005 and (EC) No 1234/2007, as regards distribution of food products to the most deprived persons in the Union COM(2010) 486 final — 2008/0183 (COD)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims (COM(2010) 486 galutinis – 2008/0183 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims (COM(2010) 486 galutinis – 2008/0183 (COD))
OJ C 84, 17.3.2011, p. 49–52
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
17.3.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 84/49 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims
(COM(2010) 486 galutinis – 2008/0183 (COD))
2011/C 84/11
Pranešėjas Eugen LUCAN
Europos Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi ir 304 straipsniu, atitinkamai 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. spalio 8 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl
Iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims
COM(2010) 486 galutinis – 2008/0183(COD).
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 15 d. priėmė savo nuomonę.
468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 150 narių balsavus už, 4 – prieš ir 14 susilaikius.
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos gyventojams programa – tai patvirtinimas, kad skatinama plėtoti maisto produktų rinką ir puoselėti europines vertybes (visų pirma solidarumo principą) ES nepalankiausioje padėtyje esančiose socialinėse grupėse. Maisto tiekimo visiems ES piliečiams, visų pirma nepasiturinčiųjų grupėms, užtikrinimas ir toliau turi būti vienas pagrindinių Europos Sąjungos žemės ūkio politikos tikslų. EESRK mano, kad tik tvarų ekonomikos augimą šiame sektoriuje skatinanti žemės ūkio politika gali padėti labiausiai nepasiturinčioms Sąjungos socialinėms grupėms.
1.2 EESRK laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Sutarties pakeitimus ir bendrojoje rinkoje įvykusius pokyčius, susijusius su kainomis, akcijomis, rinkos politikos strategijomis, ir į kiekvienos valstybės narės konkrečius poreikius, Europos teisinės sistemos peržiūra yra tinkamas ir būtinas žingsnis.
1.3 Atsižvelgdamas į tai, kad daugiau kaip 80 mln. žmonių Europos Sąjungoje (1) (daugiau kaip 16 % ES piliečių) gyvena skurde, į 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų – prioritetus ir į tai, kad dėl ekonomikos krizės atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems kyla dar didesnis skurdo pavojus, EESRK pritaria pasiūlymui tęsti maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems ES žmonėms programą ir nuolat finansuoti ją iš bendros žemes ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto.
1.4 EESRK mano, kad maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa turi tapti nuolatine BŽŪP sudedamąja dalimi, kadangi ši priemonė sudaro galimybę pagerinti pažeidžiamų asmenų, susiduriančių su maisto produktų rinkos svyravimais, padėtį. Be to, ši programa padeda stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti jos pusiausvyrą, kadangi pagal ja paskirstomi produktai iš intervencinių atsargų ir rinkoje įsigytų, taigi, Europos ūkininkų pagamintų maisto produktų. Komitetas pabrėžia, kad svarbu išsaugoti netiesioginės paramos rinkai mechanizmą, kuris yra BŽŪP dalis ir yra reikalingas tiek nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, tiek su dabartine krize susidūrusiems žemdirbiams.
1.5 Remdamasis tuo, kad maisto stygiaus, nuo kurio kenčia daugiau kaip 43 mln. Europos piliečių, mastas yra didelis, o programa ilgainiui padarė teigiamą poveikį labiausiai nepasiturinčioms socialinėms grupėms, EESRK laikosi nuomonės, kad šiai programai būtinas nuolatinis stabilus biudžetas.
1.6 Nacionalinių ir europinių maisto skirstymo programų vertinimą reikėtų pradėti nuo visų nepasiturinčių žmonių, kurie negauna paramos pagal garantuotų minimalių pajamų sistemą arba apskritai neįtraukti į oficialiąją statistiką, įskaitant skurdžiausiai gyvenančias grupes (gatvės vaikus, benamius, prieglobsčio prašytojus ir nelegalius darbuotojus ar migrantus ir pan.), poreikių vertinimo. Užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir kovoti su ja galima skiriant dėmesį visoms nepasiturinčioms asmenų grupėms. Tai yra 2010-ųjų Europos metų prioritetas. EESRK ragina kompetentingas valstybių narių institucijas, nustatant nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupes, remtis duomenų bazėmis, kuriose pateikiami duomenys apie asmenis, neįtrauktus į oficialią statistiką. Dažnai šiuos duomenis galima rasti NVO arba labdaros organizacijų turimoje statistikoje.
1.7 Komitetas ragina Komisiją paskatinti valstybes nares paraginti viešąjį sektorių užmegzti partnerystės ryšius su pilietine visuomene, kad kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir savanorių dalyvautų maisto skirstymo procese. EESRK laikosi nuomonės, kad maisto skirstymo programa galima papildyti socialines paslaugas, kurios teikiamos siekiant integruoti nepasiturinčius žmones į visuomenę.
1.8 EESRK laikosi nuomonės, kad NVO ir labdaros organizacijos, kurios teikia pagalbą maistu bei sveikatos priežiūros ir socialinę paramą (ypač tos, kurios nepasiturintiems žmones suteikia pastogę ir yra įkūrusios labdaros valgyklas arba dienos centrus), turėtų gauti paramą savo administracinėms sąnaudoms padengti.
1.9 EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą į iš dalies pakeistą pasiūlymą įtraukti Europos Parlamento pateiktą pakeitimą, kuriame siūloma kompensuoti labdaros organizacijų patiriamas administracines ir atsargų saugojimo sandėliuose išlaidas.
1.10 Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis, ypač tose valstybėse narėse, kuriose pajamos vienam gyventojui nedidelės ir yra daug nepasiturinčių žmonių, dėl nacionalinio bendro finansavimo gali padaugėti su šia europine programa susijusio biurokratizmo, todėl ji gali nebeveikti. EESRK nuomone, tai pakenktų ES labiausiai nepasiturinčių grupių interesams ir prieštarautų socialinės įtraukties principams, kurie propaguojami Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.
1.11 EESRK laikosi nuomonės, kad nepasiturintiems žmonėms skirtą maisto skirstymo programą turėtų vykdyti Sąjunga ir kad ji turėtų būti visiškai finansuojama iš BŽŪP biudžeto. Valstybės narės ir nacionalinės labdaros organizacijos šiuo metu padengia kai kurias šios programos išlaidas (prekių vežimo į saugyklas, administracines, transporto ir saugojimo sandėliuose išlaidas, PVM ir su maisto skirstymu susijusių socialinių paslaugų išlaidas).
2. 2010-iaisiais Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais siekiama padėti nepasiturintiems žmonėms, įskaitant tuos, kuriems gresia maisto stygius
2.1 Europos Sąjungoje skurde gyvena daugiau nei 80 mln. žmonių (2). 16 % Europos gyventojų yra pažeidžiami, o daugiau kaip 43 mln. žmonių gresia maisto stygius. 2006 m. gyventojų, kuriems kyla maisto stygiaus pavojus, procentinė dalis ES svyravo nuo 2 % (Danijoje) iki 37 % (Slovakijoje). Daugiau kaip septyniose valstybėse narėse per 20 % žmonių gyvena skurde. Vien Lenkijoje gyvenantiems 11 mln. žmonių ir 9 mln. žmonių Vokietijoje gresia skurdas. Šie duomenys patvirtina, kad maisto skirstymo programa būtina.
2.2 Skurstančių šeimų vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, benamiai, prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs migrantai – tai žmonių grupės, kurioms dėl maisto stokos kyla didžiausias nepakankamos ar prastos mitybos pavojus. Kai kuriose valstybėse narėse dalis pagalbos pagal maisto skirstymo programą gavėjų taip pat gauna socialinę paramą taikant garantuotų minimalių pajamų kriterijų.
2.2.1 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis nepalankioje padėtyje esančių žmonių, ypač benamiai, prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs darbuotojai ar migrantai, neturi jokios socialinės apsaugos ir neįtraukiami į nacionalinę statistiką. Kai kurie iš jų neturi tapatybės dokumentų, taigi sunku įvertinti jų socialinius ir maisto poreikius. NVO ir labdaros organizacijos galėtų padėti atlikti tikslų vertinimą.
2.2.2 EESRK rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti skurstančių šeimų vaikams, kadangi jų mityba gali lemti būsimus sveikatos sutrikimus, nepakankamą smegenų vystymąsi ir mokymosi sunkumus. Todėl EESRK pritaria pasiūlymui įvairinti pagal maisto skirstymo programą dalijamus produktus ir jų asortimentą papildyti vaisiais ir daržovėmis.
2.3 2010-aisiais – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais – kiekvieno pareiga kovoti su skurdu. Socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu strategijoje nustatyti keli prioritetai:
— |
užtikrinant minimalias pajamas aktyviai integruoti žmones, grąžinti juos į darbo rinką ir teikti socialines paslaugas, kurios padėtų jiems reintegruotis, |
— |
kovoti su vaikų skurdu, |
— |
užkirsti kelią kliūtims gauti būstą ir benamių atskirčiai (3). |
Žvelgiant iš šios perspektyvos, maisto skirstymo programą reikėtų papildyti sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės pagalbos paslaugomis, kad ji derėtų su įvairių nepasiturinčių žmonių grupių profesinės ir socialinės integracijos procesais.
3. Komisijos pasiūlymas
3.1 Dabartinės maisto skirstymo programos pagrindas – produktų iš ES intervencinių atsargų, kurias laikinai galima papildyti rinkoje įsigyjamais produktais, skirstymas. Tačiau dėl viena po kitos vykusių BŽŪP reformų ir išaugusių gamintojų kainų palaipsniui mažėjo intervencinės atsargos ir turimų produktų asortimentas. Dėl šios priežasties maisto produktų rinka taip pat turėtų tapti nuolatiniu produktų tiekimo pagal programą šaltiniu ir papildyti intervencines atsargas, jei atsargų neužtenka.
3.1.1 Į pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio pagrindinį reglamentą, įtrauktos nuostatos, kuriomis dokumentas suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, ir pateikiami esminiai siūlomoms žemės ūkio priemonėms palankūs pakeitimai, kad būtų galima vienodai įgyvendinti maisto skirstymo programą visose valstybėse narėse.
3.1.2 Komisija siūlo keisti teisinį pagrindą atsižvelgiant į šiuos principus: du tiekimo šaltiniai (maisto produktai turėtų būti gaunami iš intervencinių atsargų arba iš rinkos), didesnis skirstomų maisto produktų asortimentas ir aiškesni prioritetai, ilgalaikė perspektyva (trys metai), stebėsenos mechanizmų stiprinimas ir ataskaitų teikimas, bendrojo finansavimo įvedimas (Sąjunga įgyvendinant 2010–2012 m. planą bendrai finansuos 75 %, o sanglaudos valstybėse narėse – 85 % išlaidų. Vėliau, įgyvendinant 2013–2015 m. planą, bendrojo finansavimo normos bus atitinkamai 50 % ir 75 %).
4. Bendrosios ir konkrečios pastabos
4.1 Maisto skirstymo nepasiturintiems žmonėms programa vykdoma 20 valstybių narių. Daugumoje jų maistas skirstomas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir joms padedant.
4.2 2006 m. maisto skirstymo programa pasinaudojo daugiau kaip 13 mln. žmonių iš 15 valstybių narių. 2008 m. 19 valstybių narių dalyvavo savanoriškos veiklos projekte, kurio biudžetas buvo 305 mln. EUR. 2009 m. Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programai skirtas biudžetas padidintas iki 500 milijonų ir šios lėšos skirtos 20 šioje programoje dalyvaujančių valstybių narių.
4.3 Dėl ekonomikos krizės darbo netekusių ir dėl kylančių kai kurių pagrindinių maisto produktų kainų pažeidžiamų žmonių padaugėjo. Manoma, kad nepasiturinčių žmonių skaičius nuolat didėja.
4.4 Visas finansavimas ar bendras finansavimas?
4.4.1 Komisijos nuomone, bendras finansavimas sustiprintų programos sanglaudos aspektą, užtikrintų tinkamą planavimą ir padidintų sąveiką. Komisija siekia biudžeto pusiausvyros ir didesnės valstybių narių atsakomybės. Ji mano, kad bendro finansavimo principo įvedimas leis užtikrinti šiai programai didesnį biudžetą.
4.4.2 Į savo skaičiavimus Europos Komisija įtraukė kintamąjį, t. y. labdaros organizacijų dovanotas lėšas, kurias būtų galima laikyti valstybių narių bendro finansavimo dalimi. Labdaros organizacijų savanorišką darbą EESRK laiko kiekybiškai įvertinamu ir atitinkančiu bendro finansavimo principą.
4.4.3 Europos Parlamentas siūlo maisto skirstymo programą 100 proc. finansuoti iš ES biudžeto, nes, jei bus reikalaujama taikyti bendro finansavimo ribas, kai kurios valstybės negalės joje dalyvauti. EESRK mano, kad valstybės narės, dėl išteklių trūkumo negalinčios užtikrinti reikalaujamo bendro finansavimo lygio, negalės įgyvendinti programos tikslų, t. y. stabilizuoti rinkos ir išspręsti socialinių klausimų.
4.4.4 EESRK laikosi nuomonės, kad numačius bendrą programos finansavimą, skurdžiausiai gyvenantys paramos gavėjai tose valstybėse narėse, kuriose pajamos vienam gyventojui nedidelės, gali nebeturėti galimybės naudotis šia maisto skirstymo programa.
4.4.5 EESRK atkreipia dėmesį, kad vienas iš 2010-ųjų Europos metų tikslų – kovoti su atskirtimi. Bendras finansavimas gali lemti socialinę nepalankioje padėtyje esančių grupių atskirtį būtent tais Europos metais, kuriais daugiausia dėmesio skiriama socialinei įtraukčiai.
4.4.6 EESRK atkreipia dėmesį, kad dėl bendro finansavimo padidėtų socialinės ir maisto stygiaus problemos. Kadangi ES įtvirtintas laisvo judėjimo principas, kai kurie nepalankiausioje padėtyje esantys žmonės emigruotų į turtingesnes ES valstybes nares. Praktiškai kai kurių europiečių maisto stygiaus problemas tektų spręsti nebe skurdžiausiems, o tiems regionams, kurių pajamos vienam gyventojui didesnės.
4.4.7 Esant dabartinei ekonomikos krizei, EESRK laikosi nuomonės, kad nepasiturintiems žmonėms skirtą maisto skirstymo programą turėtų valdyti Sąjunga ir kad ji turėtų būti visiškai finansuojama iš BŽŪP biudžeto.
4.5 EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui pirkti maisto produktus tik Europos rinkoje, kad būtų netiesiogiai remiami Europos ūkininkai.
4.6 Pagal programą skirstomų produktų asortimento didinimas
4.6.1 Užtikrinti tinkamą mitybą nelengva, kadangi didžioji skirstomo maisto dalis gaunama iš intervencinių atsargų, tačiau EESRK pritaria, kad reikėtų skirstyti kuo įvairesnius ir sveikesnius maisto produktus, atsižvelgiant į ES gyventojų mitybos rekomendacijas ir maisto gaires.
4.6.2 EESRK pritaria, kad maisto skirstymas turėtų būti organizuojamas kartu teikiant socialinę paramą ir rekomenduoja dažną (o ne vienkartinį) maisto skirstymą, ypač kai NVO arba valdžios institucijos siūlo papildomas paslaugas (apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, švietimą, profesinį rengimą, socialinę įtrauktį ir pan.).
5. Pilietinės visuomenės, labdaros organizacijų ir savanorių dalyvavimas programoje ir vaidmuo
5.1 2010 m. birželio 30 d. Europos Komisija surengė maisto skirstymo programą įgyvendinančių šalių susitikimą. Susitikime dalyvavo 18 nevyriausybinių organizacijų iš 15 valstybių narių, Europos organizacijos (Europos visuomenės sveikatos aljanso) bei mokėjimo ir intervencinių agentūrų atstovai.
5.2 Kai kurioms Europos NVO (4) maisto skirstymas tėra viena iš bendrųjų socialinių paslaugų, kurios teikiamos nepasiturintiems žmonėms siekiant padėti jiems geriau integruotis į visuomenę.
5.3 Labdaros organizacijos gali geriausiai įvertinti programos poveikį, kadangi jos tiesiogiai bendrauja su nepasiturinčių žmonių grupėmis. Labdaros organizacijos teigia, kad kai kurie pagal programą teikiamos pagalbos gavėjai rekomenduoja išplėsti produktų asortimentą (kad galėtų subalansuoti mitybą), sukurti teisinį pagrindą, kad būtų galimi skirstyti tradicinius vietos produktus, ir pailginti programos įgyvendinimo trukmę.
5.4 NVO ir didelio savanorių skaičiaus dalyvavimas programoje patvirtina pilietinės visuomenės susidomėjimą ir norą padėti labiausiai nepasiturintiems visuomenės nariams. EESRK mano, kad į subsidiarumo principą atsižvelgta, kadangi valstybėms narėms palikta laisvė nustatyti procedūras ir kriterijus, taikomus skiriant programoje dalyvausiančias organizacijas. Be to, valstybės narės atrinks pagalbos maistu gavėjus. Šia programa skatinamas labdaros organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimo plėtojimas.
5.5 Kai kuriose valstybėse narėse NVO ir labdaros organizacijos galėtų turėti daugiau įtakos, jeigu turėtų pakankamus finansinius išteklius administracinėms išlaidoms padengti. EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą į iš dalies pakeistą pasiūlymą įtraukti Europos Parlamento pateiktą pakeitimą, kuriame siūloma kompensuoti labdaros organizacijų patiriamas administracines, atsargų saugojimo sandėliuose ir vežimo (iš sandėlių į skirstymo punktus) išlaidas (žr. iš dalies pakeisto reglamento 27 straipsnio 7 dalį).
2011 m. sausio 20 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Staffan NILSSON
(1) http://www.2010againstpoverty.eu/about/index.html?langid=lt
(2) Žr. 1 išnašą.
(3) Žr. 1 išnašą.
(4) Pavyzdžiui, Lenkijoje prie šios programos įgyvendinimo prisideda 44 regioninės atstovybės, 100 organizacijos Caritas centrų, 4 500 darbuotojų ir 70 000 savanorių. Lenkijoje veikianti labdaros organizacija Caritas šią programą pradėjo įgyvendinti 2004 m. Šiuo metu ji turi 44 saugyklas ir 20 šaltų sandėlių. Lenkijos Caritas teigia, kad sunkumai, kuriuos organizacijai teks įveikti ateityje, susiję su programos administravimu, maisto vežimu ir pagrindinio kapitalo įsigijimu.