19.6.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/8

---

Komisijos komunikatas dėl praktinio ES biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo schemos taikymo ir biodegalų apskaitos taisyklių

2010/C 160/02

1.   ES BIODEGALŲ IR SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ TVARUMO SCHEMA

Įgyvendindama naująją ES atsinaujinančių išteklių energijos politiką ES pasiūlė taikyti plačiausią ir pažangiausią pasaulyje privalomą tvarumo schemą. Ji bus vienodai taikoma tiek pagamintiems vietoje, tiek importuojamiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams. Šie tvarumo kriterijai nustatyti 2009 m. priimtoje Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje (1). Atitinkami biodegalų kriterijai nustatyti ir Degalų kokybės direktyvoje (2).

Šiame komunikate išdėstyta, kaip valstybės narės ir ūkinės veiklos vykdytojai gali praktiškai taikyti tvarumo kriterijus ir Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje nustatytas biodegalų apskaitos taisykles. Šis komunikatas nėra privalomas. Jis skirtas padėti valstybėms narėms ir nuosekliam tvarumo kriterijų taikymui palengvinti. Prie jo pridedamas Komunikatas dėl savanoriškų schemų ir numatytųjų verčių ir Komisijos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės.

1.1.   Įžanga

Tvarumo kriterijai taikomi ES pagamintiems ir į ją importuojamiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams.

Valstybės narės yra atsakingos, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams būtų užtikrinta, kai:

1)	jie įskaičiuojami į atsinaujinančių išteklių energijos planinius rodiklius pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą (3);

2)	jie naudojami laikantis atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo įsipareigojimų (4);

3)	už jų naudojimą teikiama finansinė parama (5);

4)	jie įskaičiuojami į Degalų kokybės direktyvos planinius rodiklius, siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (taikoma tik biodegalams) (6);

5)	už juos teikiama parama investicijoms ir (arba) veiklai pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires (taikoma tik biodegalams) (7);

6)	į juos atsižvelgiama pagal Reglamento dėl keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio nuostatas, skirtas alternatyviais degalais varomoms transporto priemonėms (taikoma tik bioetanoliui E85) (8).

Prie šio komunikato pridedamos Komisijos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės (9) – privalomas dokumentas, priimtas pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos V priedo 10 punktą – ir Komunikatas dėl savanoriškų schemų ir numatytųjų verčių (10).

Šiame komunikate Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos straipsnių numeriais nurodomos konkrečios nuostatos. Lentelėje nurodyta, kuriose Degalų kokybės direktyvos vietose galima rasti atitinkamas nuostatas dėl biodegalų. Šiame komunikate nuorodos į direktyvą – tai nuorodos į Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą. Jei atitinkama nuostata yra ir Degalų kokybės direktyvoje, šios nuorodos taikomos ir tai direktyvai.

Lentelė.   Šiame komunikate nurodyti straipsniai ir priedai

Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva	Degalų kokybės direktyva
2 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys	neįtraukta
5 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos dalies apskaičiavimas	neįtraukta
17 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai	7b straipsnis. Biodegalų tvarumo kriterijai
18 straipsnis. Atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimas	7c straipsnis. Atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimas
19 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas	7d straipsnis. Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimas
21 straipsnis. Su atsinaujinančių išteklių energija transporto sektoriuje susijusios specialiosios nuostatos	neįtraukta
24 straipsnis. Skaidrumo platforma (11)	neįtraukta (12)
III priedas. Transporto kuro energetinė vertė	neįtraukta
V priedas. Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės	IV priedas. Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo taisyklės

2.   TVARUMO KRITERIJŲ TAIKYMO SRITIS IR TAIKYMAS

Direktyvoje nustatyti tvarumo kriterijai, susiję su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu (13), labai didelės biologinės įvairovės žeme (14), žeme, kurioje yra didelių anglies sankaupų (15), ir žemės ūkio bei aplinkosaugos praktika (16). Šių tvarumo kriterijų reikia laikytis siekiant 1 dalyje išvardytų tikslų. Tai reiškia, kad kriterijai taikomi ne visiems biodegalams ir (arba) skystiesiems bioproduktams, bet tik tiems, kurie susiję su minėtais tikslais (tačiau šiuo metu jie taikomi daugumai biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų).

2.1.   Su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu ir žeme susiję kriterijai

Valstybės narės privalo reikalauti, kad ūkinės veiklos vykdytojai pateiktų įrodymus, kad atitinkami biodegalai ir skystieji bioproduktai atitinka su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu ir žeme susijusius tvarumo kriterijus (17). Ūkinės veiklos vykdytojai tai gali padaryti trimis būdais:

1)	teikti duomenis atitinkamai nacionalinei institucijai, laikantis valstybės narės nustatytų reikalavimų (t. y. pagal nacionalinę sistemą, kurią privalo parengti visos valstybės narės) (18);

2)	taikyti Komisijos tuo tikslu pripažintą savanorišką schemą (19);

3)	laikytis Sąjungos sudaryto ir Komisijos tuo tikslu pripažinto dvišalio arba daugiašalio susitarimo sąlygų (20).

Siekiant įrodyti atitiktį skirtingiems kriterijams gali būti naudojami skirtingi metodai.

Valstybės narės turi nustatyti, kurie ūkinės veiklos vykdytojai turi teikti minėtą informaciją. Daugelis transporto degalų yra apmokestinami akcizais, kurie sumokami degalus išleidžiant vartoti (21). Akivaizdu, kad atsakomybę teikti informaciją apie biodegalus pasirenkama perduoti akcizą mokančiam ūkinės veiklos vykdytojui. Tame etape turėtų būti sudaryta galimybė gauti su tvarumo kriterijų laikymusi visoje degalų būvio grandinėje susijusią informaciją (22).

Skystųjų bioproduktų ir tam tikrų biodegalų, pvz., naudojamų transporto priemonių parkuose arba aviacijoje, atveju, gali būti reikalingos atskiros nuostatos, skirtos atsakingam ūkinės veiklos vykdytojui nustatyti.

Valstybės narės turi reikalauti, kad ūkinės veiklos vykdytojai užtikrintų tinkamą nepriklausomo jų teikiamos informacijos audito standartą (23). Minėtas reikalavimas jau įvykdytas, jei ūkinės veiklos vykdytojai atitikčiai tvarumo kriterijams įrodyti naudoja Komisijos pripažintą savanorišką schemą arba dvišalį ar daugiašalį susitarimą. Jei ūkinės veiklos vykdytojai remiasi nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta procedūra, valstybės narės turėtų vadovautis atitinkamais reikalavimais, susijusiais su nepriklausomo audito standartu ir masės balanso sistema (24), nurodytais Komunikato dėl savanoriškų schemų ir numatytųjų verčių (25) 2.2 dalyje.

2.2.   ES ūkininkams nustatyti žemės ūkio ir aplinkosaugos reikalavimai ir standartai  (26)

ES ūkininkams nustatytas su žemės ūkio ir aplinkosaugos reikalavimais ir standartais susijęs kriterijus taikomas tik iš ES kilmės žaliavos pagamintiems biodegalams ir (arba) skystiesiems bioproduktams. Kitaip nei kitų kriterijų atveju, atitikties šiam kriterijui tikrinimo klausimas direktyvoje neminimas (27). Tikimasi, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad ūkininkai laikytųsi šių reikalavimų, pasinaudos turimomis kontrolės sistemomis (28). Jei valstybių narių teritorijoje yra ūkininkų, kurie tiekia žaliavas biodegalams ir (arba) skystiesiems bioproduktams, bet nėra įtraukti į šias kontrolės sistemas, valstybės narės juos turi į jas įtraukti.

Jei pagal kontrolės sistemą nustatoma neatitiktis šiam kriterijui, valstybė narė turės užtikrinti, kad į šį pažeidimą bus atsižvelgta siekiant 1 dalyje išvardytų tikslų.

2.3.   Medžiagos

Kaip nustatyta direktyvoje, biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras. Skystieji bioproduktai – iš biomasės energijos tikslais, išskyrus transportui, pagamintas skystasis kuras (29). Pastarasis apima tik skystąjį kurą. Tai reiškia, kad tvarumo kriterijai taikomi biodujoms, kurios naudojamos transportui, bet netaikomi biodujoms, naudojamoms šildymui ar elektros energijai.

Nors direktyvoje minima daug biodegalų rūšių (30), šie sąrašai nėra išsamūs, bet jais siekiama palengvinti direktyvos įgyvendinimą. Į direktyvos planinius rodiklius gali būti įskaičiuoti ir į sąrašus neįtraukti biodegalai ir skystieji bioproduktai.

Laikoma, kad terminas „skystieji bioproduktai“ apima tokius klampius skysčius, kaip maistinio aliejaus atliekos, gyvūniniai riebalai, palmių aliejus, neapdorota talo alyva ir talo alyvos derva.

Iš atliekų ir kitų nei vykdant žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškų ūkio veiklą gaunamų liekanų pagamintiems biodegalams ir (arba) skystiesiems bioproduktams taikomas tik su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijęs tvarumo kriterijus (31). Kas laikoma atliekomis ir liekanomis, nagrinėjama 5 dalyje. Žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškų ūkio sektorių liekanos – tai vykdant žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros ir miškų ūkio veiklą tiesiogiai gaunamos liekanos; jos neapima liekanų, gautų vykdant susijusią pramonės ar perdirbimo veiklą.

2.4.   Tvarumo kriterijų suderinimas

Direktyvoje nustatyti tvarumo kriterijai yra visiškai suderinti Bendrijos lygmeniu ir priimti pagal EB sutarties 95 straipsnį (vidaus rinka). Todėl valstybės narės, siekdamos 1 dalyje išvardytų 1–4 tikslų, savo papildomų kriterijų nustatyti negali (32). Tai reiškia, kad siekdamos tų tikslų valstybės narės biodegalams ir (arba) skystiesiems bioproduktams negali taikyti išimties pagal kitus nei direktyvoje nustatyti tvarumo kriterijus (33). Tačiau jei tam tikri biodegalai ir (arba) bioproduktai teikia didesnę naudą nei kiti, bet juos brangiau pagaminti, į didesnes jų gamybos sąnaudas gali būti atsižvelgta taikant nacionalines paramos schemas (34).

2.5.   Informacijos dėl atitikties tvarumo kriterijams skelbimas

Ūkinės veiklos vykdytojai valstybėms narės teiks informaciją dėl atitikties tvarumo kriterijams. Be to, joms bus teikiama informacija apie visų rūšių kelių transportui naudojamų degalų (iškastinių ir pagamintų iš atsinaujinančių išteklių) kilmės šalį ir pirkimo vietą (35). Pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą nereikalaujama, kad valstybės narės informaciją skelbtų viešai, nei joms draudžiama tai daryti. Komisija skatina tokią informaciją skelbiančias valstybes nares ją skelbti nuosekliai apie visus degalus. Komisijos nuomone, jei valstybė narė nusprendžia tokią informaciją skelbti, ji turėtų atsižvelgti į galimą neskelbtiną bendrovės specifinės komercinės informacijos pobūdį.

Visos iš valstybių narių gautos informacijos dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų santrauką Komisija paskelbs skaidrumo platformoje (36).

3.   ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMAS

Direktyvoje reikalaujama, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 35 % (šis rodiklis 2017 m. sausio mėn. bus padidintas iki 50 %, o 2018 m. sausio mėn. – iki 60 % įrenginiams, kuriuose gamyba bus pradėta 2017 m. ir vėliau) (37). Joje pateikta metodika, skirta sumažintam išmetamam šių dujų kiekiui, t. y. faktinei vertei, ir numatytosioms vertėms, įskaitant numatytąsias išskaidytas vertes, kurios tam tikrais atvejais gali būti naudojamos siekiant įrodyti atitiktį kriterijui, apskaičiuoti.

3.1.   Išimtis, susijusi su 2008 m. sausio 23 d. eksploatuojamais įrenginiais

Biodegalai ir (arba) skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant 2008 m. sausio 23 d. eksploatuotus įrenginius, iki 2013 m. balandžio 1 d. gali neatitikti su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusio kriterijaus (38), siekiant suteikti laiko, pvz., kviečius perdirbančioms etanolio gamykloms, kuriose kaip proceso kuras naudojamas lignitas, ir palmių aliejaus gamykloms, kuriose nesurenkamas metanas, pritaikyti savo naudojamus procesus. Sąvoka „įrenginys“ apima bet kokį gamybos procese naudojamą perdirbimo įrenginį. Ji neturėtų būti interpretuojama kaip apimanti gamybos įrenginius, kurie galėjo būti sąmoningai įterpti į gamybos grandinę vien tik siekiant, kad jiems būtų pritaikyta šioje nuostatoje numatyta išimtis. Jei bent vienas iš gamybos grandinėje naudojamų perdirbimo įrenginių buvo eksploatuojamas ne vėliau kaip 2008 m. sausio 23 d., kriterijus, susijęs su reikalavimu mažiausiai 35 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jam pradedamas taikyti tik nuo 2013 m. balandžio 1 d.

3.2.   Numatytosios vertės

Direktyvoje pateiktos numatytosios vertės, kurias gali naudoti ūkinės veiklos subjektai, norėdami įrodyti atitiktį su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusiam kriterijui (39). Šio komunikato I priede pateikiamos numatytųjų verčių, įskaitant numatytųjų išskaidytų verčių ir faktinių verčių kombinacijas, naudojimo gairės (40).

Numatytąsias vertes gali atnaujinti Komisija. Numatytųjų verčių atnaujinimo procedūra nagrinėjama Komunikate dėl savanoriškų schemų ir numatytųjų verčių.

Be to, direktyvoje pateikiamos gaminant ir naudojant biodegalus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tipinės vertės (41). Šių verčių ūkinės veiklos vykdytojai naudoti negali. Jas gali naudoti valstybės narės kas dvejus metus teikdamos Komisijai ataskaitas dėl pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją (42).

3.3.   Faktinės vertės apskaičiavimas

Faktinės sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės gali būti naudojamos visada, nepriklausomai nuo to, ar konkretiems biodegalams ir (arba) skystajam bioproduktui nustatyta numatytoji vertė. Direktyvos V priedo C dalyje išdėstytos faktinės vertės apskaičiavimo taisyklės.

Apskaičiuojant faktinę vertę tikriausiai nėra būtina atsižvelgti į tokias sąnaudas, kaip per perdirbimą mažais kiekiais naudojamas chemines medžiagas, dėl kurių rezultatas pakis mažai arba visai nepakis (43).

Apskaičiuojant teršalų, išmetamų dėl auginimo, kiekį, vietoj faktinių verčių galima naudoti konkrečiai geografinei vietovei taikomas vidutines vertes (44). Tai galėtų būti ypatingai naudinga žaliavų, kurių numatytosios vertės nenustatytos, ir ES regionų, kuriuose tam tikroms žaliavoms neleidžiama taikyti numatytųjų verčių, atveju (45). Valstybės narės gali parengti tokių vidutinių verčių sąrašus; jie galėtų būti įtraukti ir į savanoriškas schemas, susijusias su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiu (46).

Komisija skaidrumo platformoje ketina paskelbti faktinių verčių apskaičiavimo pavyzdžius su paaiškinimais, taip pat remiantis duomenų rinkiniais, naudojamais numatytosioms vertėms nustatyti, gautas standartines vertes, kurios gali būti naudojamos nustatant kai kuriuos koeficientus, naudojamus faktinėms vertėms apskaičiuoti.

Daugiau informacijos apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo metodą pateikta šio komunikato II priede.

4.   ATITIKTIS SU ŽEME SUSIJUSIEMS KRITERIJAMS

Direktyvoje nustatytos didelės biologinės įvairovės žemės kategorijos (47). Ši žemė negali būti naudojama žaliavoms, skirtoms biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, gauti.

Direktyvoje nustatytos žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, kategorijos (48). Jei 2008 m. sausio mėn. žemė buvo, tačiau jau nebėra, priskirta vienai iš šių kategorijų, ši žemė neturėtų būti naudojama žaliavoms, skirtoms biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų gamybai, gauti.

Direktyvoje numatyta, kad, pateikus tam tikrus įrodymus, galimos su kai kuriais iš šių kriterijų susijusios išimtys.

Jei žemė priskiriama daugiau nei vienai iš šių kategorijų, jai taikomi visi atitinkami kriterijai. Jei žemė pripažįstama tinkama, kad jai būtų taikoma išimtis pagal vieną iš kriterijų, tai nesuteikia teisės taikyti išimties pagal kitus jai taikomus kriterijus.

4.1.   Didelės biologinės įvairovės žemė

Žaliavos neturėtų būti gaunamos iš neliesto miško ir kitų (neliestų) miškingų vietovių, nustatytų gamtos apsaugos teritorijų ir didelės biologinės įvairovės pievų (49). 2010 m. Komisija ketina apibrėžti kriterijus ir geografinius arealus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokios pievos gali būti laikomos didelės biologinės įvairovės pievomis (50).

Didelės biologinės įvairovės nenatūralių pievų atveju išimtį galima taikyti, jei pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas būtinas siekiant išsaugoti vietovei taikomą pievos apibūdinimą. Gamtos apsaugos teritorijų atveju išimtis gali būti taikoma tada, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos gamyba netrukdo siekti konkretaus gamtos apsaugos tikslo (51). Komisijai žinoma, kad Europos standartizacijos komitetas (pranc. CEN) nagrinėja reikalautinų pateikti įrodymų klausimą.

Direktyvoje nustatyta procedūra, pagal kurią, Komisijai priėmus sprendimą, galima atsižvelgti į naujas gamtos apsaugos teritorijas (52). Šiuo metu tokių pripažintų teritorijų nėra. Kai bus priimami sprendimai dėl teritorijų pripažinimo, informacija apie tokius sprendimus bus paskelbta Komisijos skaidrumo platformoje.

4.2.   Žemė, kurioje yra didelių anglies sankaupų

Žaliavos neturėtų būti gaunamos iš šlapžemių, ištisai mišku apaugusių vietovių, vietovių, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 % miško ploto, ir durpynų, jei žemės apibūdinimas, palyginti su jos apibūdinimu 2008 m. sausio mėn., pasikeitė (53).

Todėl, jei žaliava gaunama iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo apibūdinama kaip šlapžemė (54), ir tuo metu, kai iš jos gaunama žaliava, ji vis dar apibūdinama kaip šlapžemė, tokios žaliavos naudojimas pagal taikomą kriterijų nebūtų laikomas pažeidimu.

Terminas „apibūdinimas“ reiškia direktyvoje apibrėžtas fizines kategorijas.

Apskaičiuojant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį dar reikia atsižvelgti į pasikeitusios žemės naudojimo paskirties veiksnį, kuriam šis kriterijus netaikomas (žr. II priedą).

4.2.1.   Ištisai mišku apaugusios vietovės  (55)

Prieš pradedant nagrinėti „ištisai mišku apaugusios vietovės“ sąvoką reikėtų prisiminti, kad apskaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį privaloma atsižvelgti į bet kokį žemės naudojimo paskirties pakeitimą (56); į jį taip pat gali reikėti atsižvelgti pagal kitas nei su šia direktyva susijusias politikos kryptis.

„Ištisai mišku apaugusi vietovė“ direktyvoje apibrėžiama kaip žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ. Ši sąvoka nevartojama žemei, kuri daugiausia naudojama kaip žemės ūkio paskirties arba miesto žemė, įvardyti (57).

4.2.2.   Vietovės, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 % miško ploto  (58)

Išimtis gali būti taikoma žemei, kuri panaši į ištisai mišku apaugusias vietoves, tačiau kurioje medžių lajos danga užima 10–30 % miško ploto, jei pateikiamas įrodymas, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis (59), įskaitant bet kokius anglies sankaupų nagrinėjamoje vietovėje pokyčius nuo 2008 m. sausio mėn., neviršija atitinkamų ribų, nustatytų pagal kriterijų, susijusį su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu.

4.2.3.   Durpynas  (60)

Biodegalams ir (arba) skystiesiems bioproduktams, pagamintiems iš žemėje, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, užaugintos biomasės galima taikyti išimtį, jei pateikiama įrodymų, kad:

—	2008 m. sausio mėn. dirvožemis buvo visiškai nusausintas, arba

—	nuo 2008 m. sausio mėn. dirvožemis nebuvo sausinamas.

Tai reiškia, kad 2008 m. sausio mėn. dalinai nusausintam durpynui vėliau atlikus gilesnį drenažą, turintį įtakos dar nevisiškai nusausintam dirvožemiui, būtų pažeisti pagal šį kriterijų keliami reikalavimai.

Pačios durpės nelaikomos biomase (61).

4.3.   Įrodymų dėl atitikties teikimas

Įrodymai dėl atitikties su žeme susijusiems kriterijams galėtų būti įvairūs, įskaitant aeronuotraukas, palydovinius vaizdus, žemėlapius, žemės registro įrašus ir (arba) duomenų bazių (62) duomenis ir vietovės tyrimų duomenis.

Įrodymai gali būti „teigiami“ arba „neigiami“.

Pavyzdžiui, atitiktis su neliestu mišku susijusiam kriterijui galėtų būti įrodyta pateikus:

—	žemės aeronuotrauką, kurioje matosi cukranendrėmis apsodinta žemė (teigiamas įrodymas), arba

—	visų neliestų regiono miškų žemėlapis, kuriame matosi jiems nepriskiriama žemė (neigiamas įrodymas).

Kriterijai susiję su žemės apibūdinimu 2008 m. sausio mėn. Tačiau neatmetama galimybė pateikti ankstesnius įrodymus. Pavyzdžiui, įrodymų, kad žemė buvo naudojama pasėliams kiek anksčiau nei 2008 m. (pvz., 2005 m.), gali užtekti norint įrodyti atitiktį kai kuriems arba visiems su žeme susijusiems kriterijams.

Komisija skaidrumo platformoje ketina paskelbti ūkinės veiklos vykdytojams skirtas gaires, kuriomis vadovaujantis būtų galima nustatyti atitinkamas žemės kategorijas.

5.   BIODEGALŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

5.1.   Degalų, kurie gaunami iš dalies naudojant neatsinaujinančius išteklius, apskaita

Tam tikrų rūšių degalai gaunami tik iš dalies naudojant atsinaujinančią medžiagą. Planinių rodiklių vykdymo apskaitos tikslais direktyvos III priede nurodyta, kokia kai kurių degalų, tokių kaip ETBE (etil-tret-butileterio), procentinė dalis gauta naudojant atsinaujinančius išteklius (63). III priede nenurodytoms degalų rūšims, įskaitant degalus, pagamintus naudojant lanksčius procesus, kuriuos taikant ne visada pateikiamos naudojant tą patį išteklių derinį pagamintų degalų partijos, gali būti taikoma taisyklė, panaši į tą, kuri taikoma įvairius degalus deginančiose jėgainėse pagamintai elektros energijai: „kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuojamas remiantis jo energetine verte (64)“.

Siekiant atitikti su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusį kriterijų, iš biomasės gauta ankstesnėje pastraipoje nurodytų degalų dalis turi neviršyti atitinkamų ribų. Direktyvoje pateikiamos kai kurių degalų, tokių kaip ETBE, standartinės vertės.

Be to, direktyvos III priede pateikti procentai taikomi nustatant, ar apie degalus, kuriuose yra biodegalų, pardavimo vietose turi būti pateiktos specialios nuorodos (65). Pavyzdžiui, apie benziną, kuriame yra 20 % ETBE, specialios informacijos pateikti nereikia, nes iš atsinaujinančių išteklių pagaminta mažesnė nei 10 % jo dalis.

5.2.   Biodegalai, kurių dalis dauginama iš dviejų

Siekiant įrodyti, kad laikomasi atsinaujinančių išteklių energijos dalies visų rūšių transporte 2020 m. nustatyto 10 % planinio rodiklio ir laikomasi nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimų, tam tikrų biodegalų dalis dauginama iš dviejų (66). Visų kitų biodegalų dalis turi būti skaičiuojama vieną kartą. Jei biodegalai pagaminti tik iš dalies naudojant medžiagas, kurių dalis dauginama iš dviejų, iš dviejų dauginama tik iš tų medžiagų pagaminta biodegalų dalis (67).

Biodegalai, kurių dalis dauginama iš dviejų, apima iš atliekų ir liekanų pagamintus biodegalus.

Pačioje direktyvoje nepateiktos sąvokų „atliekos“ ir „liekanos“ apibrėžtys. Komisijos nuomone, šios sąvokos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į direktyvos tikslus:

—	taikant dauginimo iš dviejų metodą – siekiant žaliavas išskirstyti pagal rūšis (68),

—	taikant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodiką – norint nustatyti šalutinius produktus, kurių nebuvo siekiama pagaminti (pvz., šiaudus kviečių gamybos atveju), kad jiems nebūtų priskirtas joks išmetamų teršalų kiekis (69).

Šiuo atveju atliekos gali būti suprantamos kaip bet kokia medžiaga ar daiktas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (70). Sąmoningai pakeistos žaliavos siekiant, kad jos būtų skaičiuojamos kaip atliekos (pvz., į medžiagas, kurios nebuvo atliekos, įterpiant atliekų medžiagų), neturėtų būti laikomos atliekomis.

Šiuo atveju liekanos gali apimti:

—	vykdant žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškų ūkio veiklą gautas liekanas, ir

—	perdirbimo liekanas.

Perdirbimo liekanos – tai medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti per gamybos procesą. Jos nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad jos būtų gaminamos.

Liekanų pavyzdžiais gali būti neapdorotas glicerinas, talo alyvos derva ir mėšlas.

---

(1)  Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnis.

(2)  Direktyvos 98/70/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/30/EB, 7b straipsnis.

(3)  17 straipsnio 1 dalies a punktas. Reglamente (EB) Nr. 1099/2008 nurodytas „galutinio energijos suvartojimo rodiklis“ taikomas biodegalams, naudojamiems tarptautinės aviacijos sektoriuje (kai jie parduodami valstybėje narėje), bet ne tarptautinio jūrų transporto sektoriuje.

(4)  17 straipsnio 1 dalies b punktas; kaip apibrėžta Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos 2 straipsnio l punkte.

(5)  17 straipsnio 1 dalies c punktas. Paprastai tokia parama teikiama pagal nacionalinę paramos schemą.

(6)  Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnis.

(7)  OL C 82, 2008 4 1, p. 1.

(8)  Reglamento (EB) Nr. 443/2009 6 straipsnis.

(9)  OL L 151, 2010 6 17, p. 19.

(10)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(11)  Ją galima rasti interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/energy/renewables/transparency_platform/transparency_platform_en.htm

(12)  Su Degalų kokybės direktyva susijusius dokumentus Komisija ketina paskelbti ir Degalų kokybės direktyvai skirtoje interneto svetainėje.

(13)  17 straipsnio 2 dalis.

(14)  17 straipsnio 3 dalis.

(15)  17 straipsnio 4 ir 5 dalys.

(16)  17 straipsnio 6 dalis.

(17)  18 straipsnio 1 dalis.

(18)  18 straipsnio 3 dalis.

(19)  18 straipsnio 4 dalies antra pastraipa; 18 straipsnio 7 dalis.

(20)  18 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa; 18 straipsnio 7 dalis.

(21)  Žr. Direktyvą 2008/118/EB ir Direktyvą 2003/96/EB.

(22)  Išimtis galėtų būti taikoma šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, išmetamoms paskirstant degalus (jei reikia faktinei vertei apskaičiuoti). Tam būtų tikslinga naudoti standartinį koeficientą.

(23)  18 straipsnio 3 dalis.

(24)  18 straipsnio 1 dalis.

(25)  Svarbus skirtumas yra tas, kad taikant savanorišką schemą paprastai turėtų būti užtikrinama, kad ūkinės veiklos vykdytojams būtų leidžiama dalyvauti schemoje prieš tai atlikus jų veiklos auditą. Taikant nacionalines sistemas tokio reikalavimo kelti nebūtina, bet pagal jas būtų tikslinga numatyti galimybę ūkinės veiklos vykdytojams teikti ad hoc paraiškas.

(26)  17 straipsnio 6 dalis.

(27)  Žr. 18 straipsnio 1 dalį.

(28)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 22 straipsnį.

(29)  2 straipsnis.

(30)  Pvz., III ir V prieduose.

(31)  Žr. 17 straipsnio 1 dalį.

(32)  Tai netaikoma siekiant 1 dalyje nurodytų 5 ir 6 tikslų.

(33)  17 straipsnio 8 dalis.

(34)  Žr. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos 89 ir 95 konstatuojamąsias dalis ir Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires.

(35)  Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnio 1 dalies a punktas.

(36)  18 straipsnio 3 dalis.

(37)  17 straipsnio 2 dalis.

(38)  17 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa.

(39)  V priedas.

(40)  Reikėtų pažymėti, kad apskaičiuojant numatytąsias (išskaidytas) vertes atsižvelgta į šalutiniams produktams priskiriamą išmetamų teršalų kiekį.

(41)  V priedas.

(42)  Žr. 22 straipsnio 2 dalį.

(43)  Svarbu pažymėti, kad skaičiai, kuriais išreiškiamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, suapvalinti iki artimiausio procentinio punkto.

(44)  Žr. V priedo C dalies 6 punktą.

(45)  Žr. 19 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(46)  Žr. 18 straipsnio 4 dalį.

(47)  17 straipsnio 3 dalis.

(48)  17 straipsnio 4 ir 5 dalys.

(49)  17 straipsnio 3 dalis.

(50)  Viešų konsultacijų dokumentus galima rasti adresu http://ec.europa.eu/energy/renewables/consultations/2010_02_08_biodiverse_grassland_en.htm

(51)  17 straipsnio 3 dalies b punktas; taikoma tiek i, tiek ii papunkčiui.

(52)  17 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktis.

(53)  17 straipsnio 4 dalis ir 17 straipsnio 5 dalis.

(54)  17 straipsnio 4 dalies a punktas.

(55)  17 straipsnio 4 dalies b punktas.

(56)  Žr. šio komunikato II priedą.

(57)  Šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemė – tai žemės ūkio gamybos sistemoms priskiriami medynai, tokie kaip vaismedžių plantacijos, aliejinių palmių plantacijos ir žemės bei miškų ūkio sistemos, kai pasėliai auginami po medžių lajos danga.

(58)  17 straipsnio 4 dalies c punktas.

(59)  V priedo C dalis.

(60)  17 straipsnio 5 dalis.

(61)  Žr. 2 straipsnį.

(62)  Pvz., ES bendrosios žemės ūkio politikos integruota administravimo ir kontrolės sistema.

(63)  5 straipsnio 5 dalis.

(64)  5 straipsnio 3 dalis.

(65)  21 straipsnio 1 dalis.

(66)  21 straipsnio 2 dalis.

(67)  Turima omenyje fizinė biodegalų dalis (šiai nuostatai netaikoma tvarumo kriterijams skirta masės balanso sistema).

(68)  Žr. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos 89 konstatuojamąją dalį.

(69)  Žr. V priedo C dalies 18 punktą.

(70)  Įskaitant medžiagas, kurios turi būti pašalintos iš rinkos dėl sveikatos ar saugos priežasčių.

---

---

---