Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IP0156

Europos investicijų bankas (EIB). 2008 m. metinė ataskaita 2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko 2008 m. metinės ataskaitos (2009/2166(INI))

OJ C 81E , 15.3.2011, p. 135–142 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/135


2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Europos investicijų bankas (EIB). 2008 m. metinė ataskaita

P7_TA(2010)0156

2010 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko 2008 m. metinės ataskaitos (2009/2166(INI))

2011/C 81 E/23

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2008 m. metinę ataskaitą,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208–209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį dėl Audito Rūmų vaidmens,

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (1),

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko H.-G. Pötteringo ir Ph. Maystadto pasikeitimą laiškais Parlamentui priėmus 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją,

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų (2),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2006 m. metinės ataskaitos (3),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (4),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Sprendimo 2006/1016/EB teisinio pagrindo (5),

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 28 d. patvirtintą EIB informacijos atskleidimo politiką (6),

atsižvelgdamas į 2009–2011 m. EIB veiklos planą, kurį 2008 m. gruodžio 16 d. patvirtino EIB direktorių valdyba,

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įgaliojimų tirti EIB veiklą (7),

atsižvelgdamas į 2007 m. liepos mėn. atnaujintą Audito Rūmų, EIB ir Komisijos trišalį susitarimą dėl Audito Rūmų vykdomos kontrolės, numatytos EB sutarties (8) 248 straipsnio 3 dalyje, būdų,

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 27 d. pasirašytą Europos Komisijos ir Europos investicijų banko susitarimo memorandumą, pagal kurį siekiama geriau koordinuoti Europos Sąjungos išorės skolinimo politiką,

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. pasirašytą Europos ombudsmeno ir Europos investicijų banko susitarimo memorandumą dėl informacijos apie banko politiką, standartus ir procedūras, taip pat apie skundų, įskaitant trečiųjų šalių piliečių ir ne Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų skundus, nagrinėjimą,

atsižvelgdamas į peržiūrėtą laikinąją EIB politiką finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos, atžvilgiu,

atsižvelgdamas į EIB skundų tarnybos 2008 m. metinę veiklos ataskaitą,

atsižvelgdamas į paskutinę EIB ataskaitą Parlamentui dėl Parlamento rekomendacijų įgyvendinimo,

atsižvelgdamas į EIB valdytojų tarybos audito komiteto 2008 m. metinę ataskaitą,

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl „ES 2020“ (9),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą, Regioninės plėtros komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7–0062/2010),

A.

kadangi pagrindinis pagal Romos sutartį įsteigto EIB tikslas – naudojantis kapitalo rinkomis ir savo ištekliais padėti kurti bendrą rinką ir mažinti įvairių regionų raidos skirtumus,

B.

kadangi EIB, vykdydamas finansavimo veiklą Europos Sąjungoje, didžiausią dėmesį skiria šešiems politiniams prioritetams: ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimui; pasirengimui žinių ekonomikai; transeuropinių transporto ir prieigos tinklų kūrimui; paramai mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); aplinkos apsaugai ir jos gerinimui; tvarios, konkurencingos ir saugios energetikos užtikrinimui,

C.

kadangi EIB veikla už Europos Sąjungos ribų visų pirma skirta Europos Sąjungos išorės politikai remti,

D.

kadangi vadovaudamasis Lisabonos strategija EIB nusprendė padidinti savo pasirašytąjį kapitalą 67 mlrd. eurų (nuo 165 mlrd. eurų iki 232 mlrd. eurų), iš kurių valstybės narės apmokėjo 8,2 mlrd. eurų,

E.

kadangi pagal statutą ratifikavus Lisabonos sutartį EIB leidžiama suteikti paskolų ir garantijų, kurių suma neviršytų 250 proc. ne tik pasirašytojo EIB kapitalo, bet ir atsargų, neatliktų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio,

F.

kadangi dėl kreditų krizės, kurią lėmė ekonomikos ir finansų krizė, padidėjo finansavimo poreikiai,

G.

kadangi EIB ypač didelį dėmesį skyrė MVĮ, tvariai, konkurencingai ir saugiai energetikai, klimato kaitos padarinių švelninimui ir investicijoms į ES konvergencijos regionus, kuriuos ypač paveikė pastaruoju metu sulėtėjęs ekonomikos augimas,

H.

kadangi strategijos „ES 2020“ tikslų negalima pasiekti be tinkamo finansavimo ir savo rezoliucijoje dėl „ES 2020“ Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad „reikėtų suteikti įtakingesnį vaidmenį Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) remiant investicijas į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, naujoves ir MVĮ“,

I.

kadangi 2008 m. labai padidėjo EIB skolinimo mastas: paskolų, dėl kurių pasirašytos sutartys, suma sudarė 57,6 mlrd. eurų, o išmokėta suma – 48,6 mlrd. eurų, arba 10 mlrd. daugiau, nei planuota,

J.

kadangi projektų, dėl kurių pasirašytos sutartys, vertė padidėjo 20,5 proc., palyginti su 2007 m., ir 25,9 proc., palyginti su 2006 m.; 2008 m. su projektais ES valstybėse narėse buvo susiję 89,34 proc. EIB veiklos, arba 2,7 proc. punkto daugiau, palyginti su 2007 m., ir 2,25 proc. punkto daugiau, palyginti su 2006 m.,

K.

kadangi 2008 m., palyginti su 2007 m., pasirašytų sutarčių, susijusių su projektais Vidurio ir Rytų Europoje, vertė padidėjo 17 proc. – iki 6 905 mln. eurų, taigi, palyginti su 2004 m., vertė beveik padvigubėjo,

L.

kadangi 2008 m. EIB skolinimo veikla už ES ribų pagal geografinius regionus pasiskirstė taip: Azija ir Lotynų Amerika – 469 mln. eurų; Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija – 170 mln. eurų; Viduržemio jūros regiono šalys – 1 290 mln. eurų; narystės siekiančios šalys – 3 453 mln. eurų; AKR šalys – 561 mln. eurų; Pietų Afrikos Respublika – 203 mln. eurų,

Pastabos dėl EIB 2008 m. metinės ataskaitos

1.

džiaugiasi EIB 2008 m. metine ataskaita ir ragina EIB toliau skatinti Europos ekonomikos raidą ir augimą, užimtumą, taip pat regioninę ir socialinę sanglaudą;

2.

su pasitenkinimu pažymi, kad EIB greitai ir nedelsdamas reagavo į pasaulio ekonomikos krizę pats finansavęs savo kapitalo padidinimą ir taip padidinęs skolinimo apimtis, siekdamas paremti Europos ekonomikos atkūrimo planą; taip pat ragina Banką toliau įgyvendinti savo finansų krizės valdymo programas, visų pirma skirtas nuo krizės labai nukentėjusioms valstybėms narėms, taip pat toliau didinti skolinimą šioms šalims; tikisi, kad dėl EIB finansavimo 2009 m., siekiančio 75 000 mln. eurų, bendra realiojo ekonomikos sektoriaus investicijų suma padidės iki maždaug 225 000 mln. eurų;

3.

pažymi, kad naujos kredito linijos, per finansinius tarpininkus pasiekiančios MVĮ, 2008 m. padidėjo 42,4 proc. – iki 8,1 mlrd. eurų, iš kurių 4,7 mlrd. eurų pasiekė gavėjus paskutinįjį ketvirtį; 2008–2011 m. laikotarpiu Europoje numatyta skirti 30 mlrd. eurų pagal MVĮ skirtų paskolų iniciatyvą;

Lisabonos sutarties pasekmės

4.

pritaria tam, kad audito komiteto narių skaičius padidintas nuo trijų iki šešių narių, komitetui pavesta tikrinti, ar Banko veikla atitinka pažangiausią bankų patirtį, taip pat atlikti sąskaitų auditą ir taip padidintas audito komiteto vaidmuo; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad audito komiteto nariai turėtų didelę patirtį bankų priežiūros srityje; vis dėlto pabrėžia, kad, be audito komiteto vaidmens padidinimo,, reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad EIB greitai būtų pradėtos taikyti tikrosios bankų priežiūros nuostatos;

5.

prašo EIB ir valstybių narių apsvarstyti galimybę Europos Sąjungai (pagal Lisabonos sutartį ji turi juridinio asmens statusą) tapti Banko akcininke, kaip ir valstybės narės, nes tai, Parlamento požiūriu, užtikrintų glaudesnį EIB ir Komisijos bendradarbiavimą;

Bankų priežiūra

6.

pažymi, kad 2009 m. liepos mėn. EIB pradėjo kartu su Europos centriniu banku (ECB) dalyvauti euro sistemos pinigų politikos veikloje ir dėl šios priežasties reikia per Liuksemburgo centrinį banką (BCL) teikti ECB tam tikras ataskaitas, visų pirma ataskaitą apie EIB likvidumo rizikos valdymo sistemą;

7.

vis dėlto yra įsitikinęs, kad būtina sukurti europinę riziką ribojančios priežiūros sistemą, pagal kurią EIB būtų taikomos tokios pačios riziką ribojančios taisyklės, kaip ir kredito įstaigoms, taip pat EIB būtų taikoma tikra riziką ribojanti kontrolė, o tai darant būtų stebima EIB finansinė padėtis ir užtikrinama, jog EIB rezultatai tiksliai apskaičiuojami ir laikomasi gero profesinio elgesio nuostatų;

8.

dėl šios priežasties pritaria minčiai, kad Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (CEBS) turėtų tapti daugiau įgaliojimų turinčia Europos bankininkystės institucija (EBI), kuri būtų Europos finansų priežiūros institucijų sistemos dalis; rekomenduoja EBI kompetencijai priskirti visas daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje veikiančias finansų institucijas ir grupes, įskaitant EIB; prašo Komisijos ir valstybių narių visokeriopai stengtis, kad minėtoji nauja finansų priežiūros institucijų sistema kuo greičiau pradėtų veikti;

Biudžeto kontrolė ir valdymas

9.

džiaugiasi tuo, kad, nepaisant rinkos nepastovumo ir neaiškumo, Bankui pavyko išlaikyti aukščiausią kredito reitingą; taip pat džiaugiasi tuo, kad Bankas padidino finansavimo ribą nuo 55 mlrd. eurų iki 60 mlrd. eurų ir sugebėjo pritraukti 59,5 mlrd. eurų – gerokai (8,8 proc.) daugiau nei 2007 m. (54,7 mlrd. eurų);

10.

ragina EIB visokeriopai stengtis išlaikyti AAA reitingą, kuris būtinas siekiant užtikrinti, kad EIB paskolos būtų teikiamos geriausiomis sąlygomis;

Išorės įgaliojimai ir investicijų priemonė

11.

laukia EIB laikotarpio vidurio peržiūros, kuri turi būti atlikta iki 2010 m. balandžio 30 d., ir Komisijos pasiūlymo dėl naujo sprendimo, kuris pakeistų Sprendimą Nr. 633/2009/EB; mano, kad ir laikotarpio vidurio peržiūroje, ir naujajame Komisijos pasiūlyme reikėtų atsižvelgti ne tik į valdymo komiteto, kuriam pirmininkauja Michelis Camdessus, rekomendacijas, bet ir į ankstesnes Parlamento rekomendacijas; ypač ragina užtikrinti didesnį EIB išorės įgaliojimų nuoseklumą, kalbant ir apie lėšų kiekį, kurio užtektų visam naujų įgaliojimų laikotarpiui, ir apie lėšų paskirstymą pagal geografinius regionus;

12.

pabrėžia, kad EIB išorės veiksmai turėtų būti suderinami su ES politikos tikslais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; laikosi nuomonės, kad EIB, kaip ES politikos siekiais besivadovaujantis bankas, turėtų užtikrinti proporcingą paskolų išdavimą skirtingiems ES kaimynystės regionams; mano, kad regionuose, kur EIB veikla galėtų sutapti su kitų regioninių ar tarptautinių valstybės finansuojamų finansinių institucijų veikla, gali prireikti aiškiai nustatyti, kaip bus pasidalytos funkcijos; šiuo atžvilgiu pritaria Vakarų Balkanų investicijų sistemai; tačiau dar kartą pakartoja, kad dabartinis Komisijos, EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bendradarbiavimo susitarimas dėl finansinių operacijų Rytų kaimyninėse šalyse, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje turi būti persvarstytas; todėl džiaugiasi tuo, kad kompetentingų asmenų iniciatyvinis komitetas pritaria Europos Parlamento 2009 m. kovo mėn. priimtoms rekomendacijoms dėl geresnio tarpusavio supratimo tarp EIB ir ERPB;

13.

primena, kad savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijos (10) dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų (EPF) 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 24 dalyje Parlamentas siūlo, kad vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai EIB savo metinę ataskaitą tiesiogiai pateiktų ir apie investicijų priemonės įgyvendinimą išaiškintų Biudžeto kontrolės komitetui; be to, primena, kad EPF ištekliai – viešosios lėšos, gaunamos iš Europos mokesčių mokėtojų, o ne iš finansų rinkų;

14.

dar kartą apgailestauja, kad metinėje EIB investicijų priemonės ataskaitoje iš esmės pateikiama finansinė informacija, o informacijos apie įvairių finansuotų programų rezultatus pateikiama labai nedaug, jei apie tai iš viso informuojama;

15.

pažymi, kad būsima 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (11) dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento peržiūra suteikia galimybę įtraukti projektus ir investicijų priemonės naudojimo rezultatus į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; ragina Komisiją teikiant pasiūlymą pasiūlyti galimą minėtosios problemos sprendimą;

Skaidrumas ir kova su sukčiavimu

16.

su pasitenkinimu pažymi, kad pastaraisiais metais EIB, imdamasis tolesnių priemonių, sistemingai atsižvelgdavo į Parlamento rekomendacijas;

17.

primena, kad EIB įsipareigojo kas trejus metus oficialiai peržiūrėti savo informacijos atskleidimo politiką (IAP); pritaria tam, kad 2009 m. gegužės mėn. EIB pradėjo viešas konsultacijas skundų nagrinėjimo politikos, IAP ir skaidrumo politikos klausimais; apgailestauja dėl to, kad 2009 m. neperžiūrėta IAP, nors planuota tai padaryti, ir tikisi, jog EIB kuo greičiau peržiūrės minėtuosius tris politikos aspektus;

18.

prašo EIB pagal būsimąją naują IAP tiksliai nurodyti informacijos neatskleidimo sąlygas, siekiant nustatyti griežtus skaidrumo standartus;

19.

su pasitenkinimu pažymi, kad pastaraisiais metais viešos konsultacijos tapo neatskiriama EIB skaidrumo politikos dalimi; tačiau ragina EIB skirti daugiau dėmesio pastangoms įtraukti suinteresuotąsias šalis, t. y. pateikti joms aiškių dokumentų, kuriuose būtų paaiškintas galimas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas konsultacijose ar vertinime;

20.

pritaria tam, kad EIB, visų pirma generalinis inspektorius, daugiau dėmesio skyrė pastangoms parengti naujas 2009 m. balandžio mėn. paskelbtas informatorių apsaugos taisykles, pagal kurias užtikrinama visiška visų EIB darbuotojų ar kitų Bankui padedančių asmenų apsauga; vis dėlto atkreipia Banko dėmesį į tai, kad EIB nesuteikia skundus teikiantiems tretiesiems asmenims jokios apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, ir prašo EIB apsvarstyti galimybes panaikinti šią spragą;

21.

pritaria EIB vykdomai visiško sukčiavimo ir korupcijos netoleravimo politikai ir prašo Banką bendradarbiaujant su Komisija sparčiau sudaryti juodąjį sukčių sąrašą, taip pat sukurti ir įdiegti draudimo sistemą, kuri būtų taikoma įmonėms, EIB ir kitų daugiašalių vystymosi bankų pripažintoms kaltomis dėl korupcijos;

22.

džiaugiasi tuo, kad IAP dokumentas išverstas į visas ES kalbas, ir taip pat ragina EIB visomis ES kalbomis pateikti galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, EIB skundų nagrinėjimo politikos ir EIB skaidrumo politikos dokumentus;

Politika finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos, atžvilgiu

23.

džiaugiasi tuo, kad EIB ėmėsi tolesnių veiksmų peržiūrėdamas Banko politiką finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos (angl. Offshore Financial Centres, OFC), atžvilgiu taip, jog peržiūrėta politika apimtų ne tik galiojantį draudimą finansuoti vadinamojo mokesčių rojaus šalyse įsikūrusius projekto iniciatorius; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į atnaujintą banko politiką finansų centrų;

24.

kuriuose taikomos mokesčių lengvatos (angl. OFC), atžvilgiu, kuri dabar neapsiriboja vien galiojančio draudimo finansuoti projektų iniciatorius, įsikūrusius į juodąjį sąrašą įtrauktuose OFC, išlaikymu, ir ypač džiaugiasi nauja EIB visoms atitinkamoms institucijoms, įsikūrusioms į juodąjį sąrašą neįtrauktuose, bet silpnai reguliuojamuose OFC, nustatyta prievole prieš pasirašant atitinkamas sutartis persikelti į šalį, kuri nėra OFC, taip banko skolinimo ateityje, po 2010 m. kovo 31 d., požiūriu užtikrinant, kad nė vienas iš EIB skolininkų nebūtų įsikūręs silpnai reguliuojamame OFC;

25.

prašo EIB patikrinti, ar ši atnaujinta politika finansų centrų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos, atžvilgiu taikoma lėšoms, kurias EIB naudoja, teikdamas projektams skirtas paskolas; be to, mano, kad EIB turėtų užtikrinti, jog, įgyvendinus projektus, pajamos iš minėtųjų lėšų negalėtų būtų perkeliamos į vadinamojo mokesčių rojaus šalis;

26.

reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo skirstant visuotines paskolas ir jas stebint mokesčių valdymo požiūriu; primena, jog EIB turėtų užtikrinti, kad jo išduodamų paskolų gavėjai nesipelnytų iš vadinamųjų mokesčių rojų ar nesinaudotų kitokiais būdais, pvz., žalinga sandorių kainodara, dėl kurios gali būti vengiama mokesčių ar jie galėtų būti mažinami; todėl ragina EIB kreiptis į finansinius tarpininkus su prašymu paskelbti informaciją apie bet kokias jų gaunamas visuotines ir bendrąsias paskolas, įskaitant bet kurioje atskiroje šalyje, kurioje jie dirba, vykdomos veiklos ataskaitą;

27.

palankiai vertina EIB grupės veiklos ir kolektyvinės atsakomybės ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti Banko strateginius tikslus, kuriais papildomi ir įtvirtinami ES politikos tikslai;

Strategija ir tikslai

28.

pritaria 2009–2011 m. EIB veiklos planui (VP), pagal kurį Bankas gerokai padidino veiklos tikslus, palyginti su 2008–2010 m. VP pateiktomis gairėmis;

29.

pabrėžia, kad EIB turėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant „ES 2020“ tikslų; taigi prašo Banko užtikrinti, kad jo teikiamos paskolos prisidės prie pastangų pasiekti šios strategijos tikslus;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominė ir socialinė sanglauda ir konvergencija, o ypač ES sanglaudos politikos dalis, susijusi su konvergencija, yra svarbiausia EIB užduotis;

31.

vertina įnašą, kuriuo EIB prisidėjo prie konvergencijos tikslo siekimo paskolindamas konvergencijos projektams vykdyti 21 mlrd. eurų, t. y. 41 proc. visų Europos Sąjungoje EIB suteiktų paskolų;

32.

pabrėžia veiksmų, kurių EIB ėmėsi bendradarbiaudamas su Europos Komisija, ir Banko sprendimo suteikti papildomų lėšų struktūrinių fondų intervencijoms paremti ir padidinti jų poveikio galimybes, papildomą vertę;

33.

ragina gerinti mišrų ES dotacijų ir EIB finansinių priemonių naudojimą, ypač sanglaudos regionuose, kuriuose itin sunku rasti savų lėšų, siekiant remti sanglaudą ir neleisti dar labiau pablogėti padėčiai šalyse, kurios dėl krizės nukentėjo labiausiai;

34.

reikalauja, kad ateityje EIB ataskaitose būtų pateikiama išsami informacija apie pagrindines paskolas, kuriomis papildomos Europos regioninės plėtros fondo dotacijos regionams, įgyvendinantiems pažangių technologijų programas arba programas, susijusias su atsinaujinančios arba švarios energijos tiekimu;

35.

pabrėžia svarbų EIB vaidmenį, susijusį su parama mažoms ir vidutinėms įmonėms per finansų krizę, turint mintyje tai, kad MVĮ sudaro 99 proc. ES įmonių ir įdarbina daugiau kaip 100 mln. žmonių, taigi yra varomoji Europos ekonomikos jėga;

36.

pripažįsta tvarkos, pagal kurią numatomas finansinis svertas ir finansų tarpininkai turi perskolinti MVĮ bent du kartus didesnę sumą nei EIB paskola, poveikį, taip pat tai, kad pagal naująją MVĮ skirtų paskolų iniciatyvą padedama gerinti MVĮ finansines sąlygas; be to, prašo EIB būsimoje veiklos ataskaitoje pateikti informacijos apie veiksmingą šių paskolų naudojimą siekiant užtikrinti, kad dalis naudos, kurią bankai gauna iš EIB finansavimo, tinkamai atitektų MVĮ, taip pat būtų įpareigojami pateikti informaciją apie lėšų šaltinį;

37.

taigi atkreipia dėmesį į tai, kad EIB akcininkų reikalavimu 30 milijardų eurų buvo paskirta paskoloms MVĮ 2008–2011 m. teikti ir kad pusę šios sumos buvo galima naudoti 2008-2009 m.; pabrėžia atidžios priežiūros svarbą siekiant užtikrinti, kad finansiniai partneriai nekauptų EIB kreditų savo balansų stabilizavimui;

38.

atsižvelgdamas į tai, kad ekonomikos krizė dar nesibaigė ir nedarbo lygis vis dar kyla, ragina EIB prisiimti didesnę riziką laikantis skolinimo MVĮ politikos, tačiau nerizikuoti jam suteiktu AAA reitingu; siūlo EIB pritaikyti 2006 m. įgaliojimą dėl rizikos kapitalo Europos investicijų fondui siekiant, kad būtų geriau atsižvelgta į dabartinę ekonominę krizę ir į būtinybę gerinti MVĮ prieigą prie kapitalo, reikalingo rizikingesniems projektams vykdyti; ragina bent padvigubinti EIB dalyvavimo programoje JASMINE sąnaudas, kurios šiuo metu sudaro 20 mln. EUR;

39.

primena 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų (12) pateiktas 8 dalies, kurioje Parlamentas ragino EIB „geriau stebėti savo suteikiamų pasaulinių paskolų MVĮ remti pobūdį ir paskirtį bei užtikrinti, kad jų suteikimo procesas būtų skaidrus“, rekomendacijas; ragina EIB toliau didinti skolinimo per finansinius tarpininkus skaidrumą ir nustatyti aiškias finansines sąlygas finansiniams tarpininkams ir skolinimo veiksmingumo kriterijus;

40.

ragina EIB suderinti jo skolinimą MVĮ su iš struktūrinių fondų skiriamomis lėšomis konvergencijos tikslui priskiriamuose regionuose ir užtikrinti lygiavertę paramą įvairiems MVĮ tipams.

41.

ragina EIB geriau stebėti savo suteikiamų visuotinių paskolų, skirtų remti MVĮ, pobūdį ir galutinę paskirtį bei užtikrinti, kad šių paskolų pobūdis ir galutinė paskirtis būtų skaidresni; siūlo parengti multiplikatoriaus poveikio, kurį užtikrina EIB skolinimo operacijos, suvestinę;

42.

ragina EIB savo metinėse ataskaitose pateikti išsamesnę ir metodiškai darnesnę finansinių priemonių, papildančių struktūrinių fondų operacijas, įgyvendinimo analizę; atsižvelgdamas į tai, Bankas galėtų paaiškinti Parlamentui, kaip veikia rizikos pasidalijimo finansinė priemonė, kuri buvo parengta kartu su Komisija; mano, kad ypatingai aktualus šios priemonės, finansavimo pagal 7-ąją mokslinių tyrimų bendrąją programą ir struktūrinių fondų sąveikos klausimas;

43.

pažymi, kad, remiantis EIB metine ataskaita, 2008 m. baigtas bendrų Europos išteklių, skirtų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, iniciatyvos (JEREMIE) vertinimo etapas; apgailestauja, kad ataskaitoje nepateikiama šio vertinimo rezultatų;

44.

prašo EIB būsimojoje metinėje ataskaitoje pateikti informacijos apie dviejų politikos krypčių, t. y. bendro veiksmų plano mikrofinansų institucijoms Europoje remti (JASMINE) iniciatyvos ir tarpinės ekonomikos augimo skatinimo priemonės, įgyvendinimo pirmuosius rezultatus nuo 2009 m.;

45.

prašo EIB visokeriopai stengtis supaprastinti sudėtingas biurokratines taisykles (nustatyta, kad problemų kyla tam tikrų projektų atveju ir jos turėtų būti šalinamos vos tik su jomis susidūrus), siekiant, kad projektai būtų finansuojami greičiau ir veiksmingiau, ypač atsižvelgiant į visuotinę krizę;

46.

pabrėžia, kad naujų Europos makroregionams skirtų programų sėkmė priklauso nuo to, ar visa teritorinį poveikį turinčios politikos srityse vykdoma veikla bus koordinuojama, ir nuo to, ar bus rastas ilgalaikis makroregionų finansavimo sprendimas; todėl ragina Banką apsvarstyti galimybę, kad 2014 m. prasidėsiančiu kitu finansinio programavimo laikotarpiu, be ES lėšų, šiuo tikslu būtų naudojamos EIB ir EIF lėšos;

47.

ragina EIB visokeriopai stengtis nedubliuoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos už ES ribų; pakartoja minėtosios savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijos 28 dalyje pateikiamas rekomendacijas dėl dalykiškesnio EIB ir ERPB bendradarbiavimo šalyse, kuriose abi institucijos vykdo veiklą;

*

* *

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


(1)  OL L 255, 2009 9 26, p. 98.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0185.

(3)  OL C 259 E, 2009 10 29, p. 14.

(4)  OL L 414, 2006 12 30, p. 95.

(5)  Byla C-155/07, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, dar nepaskelbta Rink.

(6)  OL C 332, 2006 12 30, p. 45.

(7)  Byla C-15/00, Europos Bendrijų Komisija prieš Europos investicijų banką, 2003 m. Rink., p. I-7281.

(8)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalis.

(9)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0053.

(10)  OL L 88, 2009 3 31, p. 253.

(11)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(12)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0185.


Top