EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010DC0235

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tolimesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų SEK(2010)577

/* KOM/2010/0235 galutinis */

52010DC0235




Briuselis, 2010.5.18

KOM(2010)235 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl tolimesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų

SEK(2010)577

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl tolimesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų

ĮVADAS

Pagal persvarstytoje Pagrindų direktyvoje dėl atliekų (PDA)[1] pateiktą biologinių atliekų apibrėžtį biologinės atliekos apima sodų ir parkų atliekas, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto bei virtuvės atliekas ir panašias atliekas iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio sektorių liekanos, ir šis terminas neturėtų būti painiojamas su platesnę sąvoką žyminčiu biologiškai skaidžių atliekų terminu, kuris taip pat vartojamas kitų biologiškai skaidžių medžiagų, tokių kaip mediena, popierius, kartonas ir nuotekų dumblas, sąvokoms įvardyti.

Kiekvienais metais ES susidaro 118–138 mln. tonų biologinių atliekų, iš kurių apie 88 mln. tonų – komunalinės atliekos. Numatoma, kad iki 2020 m. jų kiekis padidės vidutiniškai 10 %.

Šiuo metu ES valstybėse narėse šis klausimas sprendžiamas įvairiai[2]. Galima išskirti:

- šalis, kuriose į sąvartynus nepašalintos atliekos daugiausia deginamos, o perdirbant atliekas atgaunama didelė dalis medžiagų ir dažnai taikomos pažangios strategijos, kuriomis skatinamas biologinis atliekų apdorojimas;

- šalis, kuriose perdirbant atliekas atgaunama didelė dalis medžiagų, bet santykinai maža dalis atliekų sudeginama, o kompostuojamų atliekų dalis yra bene didžiausia Europos Sąjungoje;

- šalis, kuriose trūkstant pasirinkimo galimybių atliekos daugiausia šalinamos į sąvartynus, o atliekų nešalinimo į sąvartynus klausimas vis dar lieka pagrindiniu uždaviniu.

Į sąvartynus vis dar šalinama vidutiniškai 40 % ES biologinių atliekų (kai kuriose valstybėse narėse šis rodiklis siekia 100 %). Tačiau dėl šalinimo į sąvartynus 1) kyla didelis pavojus aplinkai, nes išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir teršiamas dirvožemis bei požeminiai vandenys, taip pat 2) iš ekonominio ir gamtos ciklų negrįžtamai pašalinami vertingi ištekliai (kompostas ir energija). Taip pažeidžiami pagrindiniai ES atliekų tvarkymo ir tausaus išteklių valdymo politikos principai, visų pirma atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuria turėtų būti grindžiama visų šalių nacionalinė atliekų politika.

SU BIOLOGINėMIS ATLIEKOMIS SUSIJę ES TEISėS AKTAI

Biologinių atliekų tvarkymas reglamentuojamas keliais ES teisės aktais. PDA reikalaujama, kad valstybės narės kurtų tokią atliekų tvarkymo politiką, kuria būtų saugoma aplinka bei žmonių sveikata ir užtikrinamas tausus gamtos išteklių naudojimas. Todėl valstybės narės yra teisiškai įpareigotos kuo geriau tvarkyti biologines atliekas, atsižvelgdamos į savo konkrečias sąlygas. Atliekų tvarkymo principų hierarchijai skirtame 4 straipsnyje teigiama, kad geriausias pasirinkimas – prevencija, po jos seka pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir atliekų naudojimas energijai gauti. Šalinimas (šalinimas į sąvartynus, deginimas gaunant mažą energijos kiekį) apibūdinamas kaip aplinkai kenksmingiausias pasirinkimas. Valstybės narės šios hierarchijos gali nesilaikyti, jei tam tikrų atliekų srautų atveju toks pasirinkimas pateisinamas pagal gyvavimo ciklo koncepciją, atsižvelgiant į bendrą tokių atliekų poveikį.

Pagrindų direktyva dėl atliekų valstybės narės skatinamos atskirai rinkti biologines atliekas ir jas perdirbti, taip pat leidžiama, kad tokios biologinės atliekos būtų įskaičiuojamos į privalomuosius komunalių atliekų grąžinamojo perdirbimo rodiklius. Be to, PDA sudarytos sąlygos nustatyti būtiniausius ES biologinių atliekų tvarkymo reikalavimus ir komposto, pagaminto iš biologinių atliekų, kokybės kriterijus, įskaitant atliekų kilmei ir apdorojimo procesams keliamus reikalavimus. Tokie kriterijai reikalingi siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą ir sustiprinti rinką, skatinant efektyviu medžiagų naudojimu grindžiamą ekonomiką.

Be to, PDA nustatyti energijos vartojimo efektyvumo lygiai, kurių neužtikrinus komunalinių kietųjų atliekų deginimas negali būti laikomas energijos atgavimu. Ši sąlyga galėtų paskatinti vengti deginti mažo šilumingumo biologines atliekas.

Atliekų sąvartynų direktyvoje[3] reikalaujama, kad iki 2016 m. valstybės narės į sąvartynus šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį palaipsniui sumažintų iki 35 % (palyginti su 1995 m.). Valstybėms narėms, kurios 1995 m. į sąvartynus šalindavo didžiąją atliekų dalį, šis laikotarpis pratęsiamas ketveriais metais[4]. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti sąvartynuose susidarančių ir iš jų išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Tačiau Atliekų sąvartynų direktyvoje nenurodomi konkretūs į sąvartynus nepatekusių atliekų apdorojimo būdai. Iš tiesų, valstybės narės dažnai linkusios rinktis jų manymu lengviausią ir pigiausią apdorojimo būdą, nekreipdamos dėmesio į faktinę naudą aplinkai ir su aplinkosauga susijusias išlaidas. Tai sukėlė ilgas diskusijas dėl papildomo reglamento poreikio.

KOMUNIKATO RENGIMO APLINKYBėS

2002 m. Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje[5] numatyta, kad reikia parengti biologiškai skaidžioms atliekoms skirtus ES teisės aktus. 2005 m. Teminėje strategijoje dėl atliekų[6] pasiūlyta, kad vietoje konkrečiai biologinėms atliekoms skirtų teisės aktų būtų parengtas atskiriems biologinių atliekų tvarkymo klausimams spręsti skirtas priemonių paketas. Vėliau PDA nustatyta, kad Komisija turi atlikti biologinių atliekų tvarkymo vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą. Šis komunikatas grindžiamas Komisijos parengtu tyrimu.

Atlikdama tyrimą Komisija išsamiai konsultavosi su suinteresuotomis šalimis ir paskelbė žaliąją knygą[7]. Pirmasis konsultacijų dėl žaliosios knygos etapas baigėsi 2009 m. kovo mėn. viduryje. Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl politikos ir technologijų pasirinkimo galimybių ir laukiamų būsimų biologinių atliekų tvarkymo pokyčių. Gauta apie 150 atsiliepimų, kurie paskelbti specialioje CIRCA svetainėje[8].

2009 m. liepos 9–10 d. Komisija kartu su trimis valstybėmis narėmis surengė konferenciją, per kurią suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti daugiau pastabų. Konferencijoje dalyvavo apie 200 dalyvių[9]. 2009 m. birželio 25 d. Aplinkos taryba priėmė išvadas dėl Komisijos žaliosios knygos[10]. Taryba išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio biologinių atliekų kiekio bei su jomis susijusio poveikio aplinkai, taip pat pritarė, kad geresnis biologinių atliekų tvarkymas padėtų kovoti su klimato kaita, gerinti dirvožemio kokybę (kompostavimas) ir siekti atsinaujinančiosios energijos (biodujų) vartojimo tikslų, ir paragino Komisiją svarstant politikos pasirinkimo galimybes atsižvelgti į vietos sąlygas. Ji paprašė Komisijos prireikus iki 2010 m. pateikti ES teisės akto dėl biologiškai skaidžių atliekų pasiūlymą. Šiuo metu aptariamas atsakant į žaliąją knygą parengtas Europos Parlamento ataskaitos projektas.

Per 2009 m. gegužės, birželio ir spalio mėn. vykusias papildomas konsultacijas su suinteresuotomis šalimis pastarosios turėjo galimybę įvertinti Komisijos tyrimui parengtus scenarijus ir apie juos pateikti savo atsiliepimus. Jie beveik vieningai sutarė dėl ekonominių ir aplinkosaugos galimybių, susijusių su geresniu biologinių atliekų tvarkymu, bet pateikė labai skirtingas nuomones dėl ES teisėkūros iniciatyvų.

TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAI

Šiame komunikate aptariami veiksmai, kurie, Komisijos nuomone, yra būtini šiame etape siekiant kuo labiau pagerinti biologinių atliekų tvarkymą. Komunikate visų pirma:

- pateikiamos Komisijos tyrimo išvados;

- pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų siekiant pasinaudoti visais tinkamo biologinių atliekų tvarkymo privalumais;

- aprašomos pagrindinės ES ir nacionaliniu lygmenimis galimos veiklos kryptys ir geriausi jų įgyvendinimo būdai.

GERESNIS BIOLOGINIų ATLIEKų TVARKYMAS. NEIšNAUDOTAS POTENCIALAS

Nauda, kurios būtų galima gauti perdirbus kuo didesnį biologinių atliekų kiekį ir jas panaudojus atgavimo tikslams:

- gyventojai sutaupytų lėšų. Pavyzdžiui, trečdalis JK namų ūkių įsigyjamo maisto (kurio vertė apie 19 mlrd. EUR) tampa atliekomis. Teoriškai iki 60 % šių atliekų būtų galima išvengti[11];

- būtų galima išvengti apie 10 mln. tonų CO2 ekvivalento. Taip būtų įgyvendinti 4 % bendro 2020 m. ES tikslo – sektoriuose, kurie neįtraukti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 10 %, palyginti su 2005 m. Įgyvendinant plačių užmojų prevencijos politiką būtų galima išvengti iki 44 mln. tonų CO2 ekvivalento[12];

- iš biologinių atliekų pagamintas biodujas naudojant kaip transporto priemonių degalus būtų galima įgyvendinti maždaug trečdalį ES užsibrėžto atsinaujinančiosios energijos vartojimo transporto sektoriuje 2020 m. tikslo[13], o jei visos biologinės atliekos būtų paverčiamos energija, ES įgyvendintų apie 2 % viso savo atsinaujinančiosios energijos panaudojimo tikslo;

- kokybiško komposto rinka išaugtų 2,6 karto ir sudarytų apie 28 mln. tonų[14];

- kompostu pakeitus 10 % fosfato trąšų, 9 % kalio trąšų ir 8 % kalkių trąšų[15] būtų sutaupyta išteklių;

- naudojant kompostą pagerėtų 3–7 % nualinto ES žemės ūkio paskirties dirvožemio ir tai padėtų spręsti nualinto Europos dirvožemio kokybės problemą[16].

- Šie įverčiai negali būti sumuojami, nes jie iš dalies susiję su alternatyviais sprendimo būdais. Tačiau galima pateikti ir sąveikos pavyzdžių: pavyzdžiui, jei atliekų pūdymo liekanos būtų naudojamos dirvožemiui tręšti, skaidant atliekas anaerobiniu būdu būtų siekiama su CO2 ir biodegalais susijusių tikslų ir gerinama dirvožemio kokybė. Atsižvelgiant į šiuos privalumus matyti, kad yra daug galimybių siekti aplinkosaugos tikslų, visų pirma, kai pasirenkamas finansiškai naudingiausias sprendimas.

PAGRINDINėS KOMISIJOS TYRIMO IšVADOS

Šiame komunikate nagrinėjamos politikos pasirinkimo galimybės susijusios su pagrindiniu scenarijumi, pagal kurį daroma prielaida, kad įgyvendinami visi jau galiojantys teisės aktai, visų pirma Atliekų sąvartynų direktyva, ir kad per ateinančius 20 metų nebus imtasi papildomų iniciatyvų. Todėl pagrindinis dėmesys skiriamas išlaidoms ir naudai, susijusioms su papildomomis priemonėmis, įskaitant geresnį PDA atliekų tvarkymo principų hierarchijos taikymą.

Tyrimu patvirtinta, kad yra daug ekonomiškai veiksmingų galimybių. Atliekant tyrimą nenustatyta ES lygmens politikos trūkumų, kurie galėtų trukdyti valstybėms narėms imtis atitinkamų veiksmų, bet tyrimas parodė, kad papildomi ES lygmens skatinamieji veiksmai, taip pat daugiau nacionalinių iniciatyvų ir tinkamas atliekų tvarkymo principų hierarchijos taikymas būtų itin naudingi visos ES ekonomikai ir aplinkai.

Geriau tvarkant biologines atliekas daugiausia naudos būtų galima gauti neišmetant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai, palyginti su bet kuriomis papildomomis sąnaudomis, teiktų didelės socialinės naudos. Be to, gaminant geros kokybės kompostą ir biodujas būtų gerinama dirvožemio kokybė, efektyviau panaudojami ištekliai ir didėtų energetinis savarankiškumas.

Jei tvarkant biologines atliekas būtų labiau atsižvelgiama į atliekų tvarkymo principų hierarchijos ir kitas PDA nuostatas, nauda aplinkai ir ekonomikai sudarytų nuo 1,5 mlrd. EUR (perdirbimo mastus padidinus vidutiniškai) iki 7 mlrd. EUR (įgyvendinant plačių užmojų perdirbimo ir prevencijos politiką)[17]. Derinant vidutinių užmojų perdirbimo politiką su prevencijos politika būtų sutaupyta 5,5 mlrd. EUR (iš kurių 4,1 mlrd. EUR – dėl atliekų prevencijos). Būtų išvengta apie 34 mln. tonų CO2 ekvivalento (iš kurių 80–90 % – dėl atliekų prevencijos). Tai padėtų kurti stipresnes komposto ir biodujų rinkas ir dėl mažesnio išmetamo maisto atliekų kiekio teiktų tiesioginės finansinės naudos ES namų ūkiams[18].

PRIORITETINIAI VEIKSMAI SIEKIANT PAGERINTI ES BIOLOGINIų ATLIEKų TVARKYMą. PAPILDOMI, SU ATLIEKų SąVARTYNų DIREKTYVOS įGYVENDINIMU NESUSIJę, VEIKSMAI

Šioje dalyje aptariamomis iniciatyvomis siekiama paskatinti kuo geriau pasinaudoti galiojančiais teisės aktais, kartu valstybėms narėms leidžiant laisvai pasirinkti tinkamiausias veiksmų kryptis, atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes.

ES lygmens iniciatyvos

Nors valstybės narės jau turi daug galimybių gerinti biologinių atliekų tvarkymą, skatinamosios ES lygmens iniciatyvos bus būtinos siekiant paspartinti pažangą ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje Sąjungoje. Todėl Komisija ketina imtis šių veiksmų:

Biologinių atliekų prevencija

Pagal PDA valstybės narės nacionalinius atliekų tvarkymo planus privalo rengti atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo principų hierarchiją. Be to, ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos jos turi parengti nacionalinius atliekų prevencijos planus ir nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima vertinti daromą pažangą. Į šias programas itin veiksminga būtų įtraukti nacionalinius biologinių atliekų prevencijos tikslus.

Daugumoje valstybių narių nesiimta aiškių ir pamatuojamų biologinių atliekų prevencijos skatinimo veiksmų. Tokią situaciją iš dalies lemia tai, kad trūksta aiškių gairių ir nėra nustatytų išmatuojamų kiekybinių tikslų, tačiau tai dar labiau sąlygoja subtilus šio klausimo pobūdis – šis klausimas neigiamai suprantamas kaip vartotojų pasirinkimo apribojimas. Dėl neaiškumų, susijusių su skirtingomis nacionalinėmis aplinkybėmis, dar negali būti įvertintas su privalomaisiais ES prevencijos tikslais susijęs poveikis. Vis dėlto, siekiant paremti valstybių narių priemones, pagal PDA taikant komitologijos procedūrą galėtų būti nustatyti prevencijos priemonių rodikliai.

Be to, Komisija galėtų ir toliau skatinti kuo plačiau pasinaudoti geriausia patirtimi. Komisija, taikydama komitologijos procedūrą, numato pasiūlyti konkrečias biologinių atliekų prevencijos gaires , kuriomis vadovaujantis būtų galima rengti nacionalines atliekų prevencijos programas, ir tęsti darbą, kurio tikslas – pasiūlyti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar ateityje reikėtų ES lygmeniu nustatyti atliekų prevencijos tikslus . Šie veiksmai turėtų paskatinti siekti dar didesnių prevencijos tikslų ir kartu užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo.

Biologinių atliekų apdorojimas

Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konkrečias sąlygas (pvz., gyventojų tankumą, komposto ar energijos paklausą ir pan.), turėtų pasirinkti geriausius neišvengiamų biologinių atliekų tvarkymo būdus. Kai kurios valstybės narės jau sumažino arba tikimasi, kad labai sumažins į sąvartyną šalinamų biologinių atliekų kiekį ir padidins jų biologinio apdorojimo mastą. Tačiau nemanoma, kad be papildomų skatinamųjų priemonių mažiau išsivysčiusios valstybės narės artimoje ateityje imsis reikšmingų veiksmų, kad atliekos būtų kompostuojamos ir skatinama biodujų gamyba. Jos greičiausiai ir toliau rinksis iš pažiūros lengviausius apdorojimo būdus, neatsižvelgdamos į bendrą naudą aplinkai ir su aplinkosauga susijusias išlaidas. Tai paaiškina, kodėl kai kurios valstybės narės ir suinteresuotosios šalys ir toliau prašo, kad ES šioje srityje imtųsi veiksmų.

Iš priede pateiktos išlaidų ir naudos analizės matyti, kad socialiniu lygmeniu visoje ES tikėtina didelė nauda. Tačiau dėl skirtingų sąlygų valstybėse narėse reikia atlikti išsamesnį, visų pirma subsidiarumo principu grindžiamą tyrimą, kad būtų galima nuspręsti, ar siūlyti ES lygmens biologinio apdorojimo tikslą. Komisija tęs darbą siekdama priimti sprendimą, ar pagal PDA tikslinga, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. būtų nustatyti tikslai. Tikėtina, kad su biologiniu apdorojimu susijęs tikslas turėtų būti derinamas su geresniu atskiru atliekų surinkimu siekiant užtikrinti gerą komposto ir atliekų pūdymo liekanų kokybę.

Valstybėms narėms turėtų būti leista rinktis centralizuotą arba decentralizuotą kompostavimą, energijos gamybą skaidant atliekas ir įvairius pagamintos energijos vartojimo būdus transporto, elektros energijos, šilumos gamybos sektoriuose, ir šis pasirinkimas priklausys nuo vietos sąlygų (energijos rūšių derinimo, galimų sąsajų su kitomis politikos sritimis).

Direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų[19], kuria siekiama pakeisti dabartinę Direktyvą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės[20], pasiūlyme išdėstyti pagrindiniai leidimų išdavimo didesniems biologinių atliekų apdorojimo įrenginiams (kurių pajėgumas – daugiau nei 50 tonų per dieną) ir jų kontrolės principai. Reglamentu dėl biologinių atliekų galėtų būti papildytos šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir apdorojimo sanitarinės taisyklės, tačiau šis reglamentas joms neturėtų daryti įtakos[21].

ES dirvožemio apsauga

Iš biologinių atliekų pagamintas kompostas ir atliekų pūdymo liekanos yra panaudojamos nepakankamai. Nors tai puiki galimybė dar veiksmingiau naudoti ES išteklius ir padidinti anglies kiekį dirvožemyje, daugelyje valstybių narių jo mažą paklausą lemia galutinio naudotojo nepasitikėjimas.

Siekiant spręsti šį klausimą šių medžiagų naudojimas turėtų būti reglamentuojamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui.

Turėtų būti nustatyti komposto ir atliekų pūdymo liekanų standartai siekiant sudaryti sąlygas jų laisvai apyvartai vidaus rinkoje ir leisti juos naudoti neatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir kontrolės. Veiksmingiausias būdas tokiems standartams nustatyti pagal PDA galėtų būti procedūra, pagal kurią nustatoma, nuo kada atliekos nebelaikomos atliekomis. Komisija pradeda darbą, kurio tikslas – įvertinti techninį galimo pasiūlymo pagrindą[22].

Tikėtina, kad ne visos biologiškai apdorotos atliekos atitiks produktams nustatytus standartus. Vis dėlto saugiai naudojamos tos medžiagos galėtų būti labai vertingos siekiant padidinti anglies kiekį dirvožemyje. Atsižvelgiant į skirtingas vietos sąlygas (pvz., dirvožemio kokybę ir poreikius), šio klausimo visos ES mastu visiškai suderinti nebūtų įmanoma, tačiau reikėtų, kad ES nustatytų būtinąsias saugumo taisykles, kurios padėtų išvengti nesaugaus naudojimo.

Šiuo metu Komisija ieško būdų, kaip šiuos būtinuosius reikalavimus įtraukti į šiuo metu persvarstomą Nuotekų dumblo direktyvą[23]. Poveikio vertinimą numatoma pateikti 2010 m. pabaigoje, o prireikus pasiūlymą – iki 2011 m.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti kurti naujas technologijas ir atrasti naujus biologinių atliekų naudojimo būdus (pažangūs tręšimo ir bioenergijos naudojimo būdai, biocheminės priemonės, biologinės medžiagos). Europos bendrijos septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa (2007–2013 m.) atlieka svarbų vaidmenį šioje raidoje. Kai kurios jos bendradarbiavimo programos temos skirtos veiklai, kuria siekiama mažinti biologinių atliekų kiekį ir (arba) didinti jų ekonominę vertę, remti.

Didesnis dėmesys siekiant, kad būtų įgyvendinti visi galiojantys ES teisės aktai

Kai kurių valstybių narių pažanga rodo, kad galiojantys su atliekomis susiję teisės aktai yra puikus pagrindas, kuriuo remiantis galima pažangiai tvarkyti biologines atliekas. Tačiau būtina visų pirma išnaudoti visas esamų priemonių teikiamas galimybes ir jas tinkamai vykdyti. Negalima tikėtis, kad nauju reglamentu bus ištaisyti su galiojančio teisės akto blogu įgyvendinimu ar atlaidžiu vykdymo užtikrinimu susiję trūkumai. Todėl, siekdama padėti valstybėms narėms, Komisija skirs daug didesnį dėmesį, kad teisės aktai būtų įgyvendinami geriau. Tuo tikslu Komisija rengia gyvavimo ciklo koncepcijos ir vertinimo atliekų sektoriuje taikymo gaires[24] .

Veiksmingas į sąvartynus išvežamų biologinių atliekų kiekio mažinimo tikslų, nustatytų Atliekų sąvartynų direktyvoje, vykdymas – vienas iš svarbiausių šios srities prioritetų. Siekiant paskatinti įgyvendinti šią direktyvą galima imtis įvairių veiksmų, tarp jų – atidžiai stebėti , kaip siekiama į sąvartynus išvežamų biologinių atliekų kiekio mažinimo tikslų, išsamiai nagrinėti valstybių narių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo strategijas , teikti Europos finansinę paramą, pasinaudojant su regionine politika susijusiomis priemonėmis. Be to, šiuo metu Komisija vertina priemones, kuriomis padėtų užtikrinti geresnį stebėjimą ir prireikus suteiktų didesnę paramą valstybėms narėms, siekdama iš anksto sudaryti sąlygas teikti konsultacijas, mokyti ir aktyviai bendradarbiauti.

Imantis pirmiau aprašytų veiksmų ir pasinaudojant jau suderintomis komitologijos ir persvarstymo procedūromis būtų galima geriausiai pasinaudoti galiojančiais teisės aktais. Palikdamos nacionalinės politikos kryptims įgyvendinti reikalingą veikimo laisvę, šios priemonės galėtų būti labai naudingos siekiant veiksmingai įgyvendinti su atliekomis susijusius teisės aktus ir taip prisidėti prie veiksmingo ES išteklių vartojimo.

Veiksmai, kurių turi imtis valstybės narės

Atliekų tvarkymo planavimas pagal atliekų tvarkymo principų hierarchiją

Atsižvelgdamos į konkrečias vietos sąlygas, valstybės narės pirmiausia turėtų įgyvendinti PDA nuostatas ir nacionaliniuose biologinių atliekų tvarkymo planuose tinkamai taikyti atliekų tvarkymo principų hierarchiją . Tinkamai taikant šias nuostatas, kurios valstybėms narėms taps teisiškai privalomos 2010 m. gruodžio 12 d., labai pagerėtų biologinių atliekų tvarkymas ir būtų sustiprintas Atliekų sąvartynų direktyvos poveikis.

Biologinių atliekų prevencija

Atliekų prevencija turėtų būti skatinama atsižvelgiant į atliekų tvarkymo principų hierarchiją ir kuo geriau pasinaudojant PDA numatytomis atliekų prevencijos programomis, įskaitant atitinkamus nacionalinius biologinių atliekų prevencijos tikslus nutraukti ekonominio augimo ir biologinių atliekų poveikio aplinkai ryšį, nacionalinius biologinių atliekų prevencijos priemonėms taikomus kriterijus, stebėseną, vertinimą ir reguliarų daromos pažangos ataskaitų teikimą. Komisija galėtų padėti sukurdama tokios veiklos sistemą (žr. 7.1.1).

Atskiro biologinių atliekų surinkimo ir jų biologinio apdorojimo skatinimas

Aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiu perspektyviausi neišvengiamų biologinių atliekų tvarkymo būdai yra kompostavimas ir anaerobinis skaidymas. Šiems procesams būtina, kad žaliava būtų aukštos kokybės. Daugeliu atvejų tai užtikrinti lengviausia atskirai renkant biologines atliekas.

Valstybės narės turi dėti daug pastangų, kad atliekos būtų surenkamos atskirai, nes taip būtų užtikrinta aukšta perdirbimo ir anaerobinio skaidymo kokybė. Austrijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Katalonijoje (Ispanija) ir tam tikruose Italijos regionuose jau taikomos labai veiksmingos sistemos, grindžiamos įvairių biologinių atliekų srautų atskyrimu[25]. Atskiro surinkimo sistemos gali labai skirtis. Jos, pavyzdžiui, priklauso nuo renkamų atliekų rūšies (maisto atliekos, sodo atliekos ir pan.) ir apdorojimo galimybių. Sėkmę lemia prisitaikymas prie vietos sąlygų ir patogus sistemų naudojimas.

Komisija rekomenduoja, kad valstybės narės pasinaudotų visomis PDA 11 ir 22 straipsniuose numatytomis galimybėmis ir pirmenybės tvarka įdiegtų atskiro surinkimo sistemas, atsižvelgdamos į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytas konkurencijos taisykles. Prašymas teikti informaciją apie šių straipsnių įgyvendinimą greičiausiai bus įtrauktas į ataskaitų teikimo pagal PDA reikalavimus.

ES dirvožemio apsauga

Komisija nagrinėja galimybę pasiūlyti būtinuosius komposto ir atliekų pūdymo liekanų naudojimo žemės ūkyje standartus, kurie būtų įtraukti į persvarstomą Nuotekų dumblo direktyvą (žr. 7.1.3). Šios taisyklės turėtų būti tokios pat griežtos kaip kai kurių valstybių narių jau nustatytos taisyklės arba švelnesnės už jas, todėl prisitaikymo prie šių taisyklių pastangos ir sąnaudos bus itin mažos.

Kompostas – aukščiausios kokybės produktas veiksmingesniam išteklių panaudojimui

Valstybės narės turėtų skatinti gaminti kompostą iš švarių (atskirai surinktų) biologinių atliekų ir naudoti tik iš tokių biologinių atliekų pagamintą kompostą. Jos turėtų aktyviai skatinti galutinius naudotojus plačiai naudoti šią medžiagą . Taip būtų veiksmingiau naudojami ištekliai, nes būtų iš dalies pakeičiamos neatsinaujinančios mineralinės trąšos ir kartu išlaikyta ES dirvožemio kokybė. Valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti nustatant 7.1.3 dalyje aprašytus kokybės kriterijus ir skatinti jų taikymą, siekdamos paspartinti rinkos augimą.

Siekis visiškai nešalinti į sąvartynus

Šalinimo į sąvartynus srityje reikėtų sutelkti nacionalines pastangas siekiant įgyvendinti visus Atliekų sąvartynų direktyvoje nustatytus į sąvartynus išvežamų atliekų kiekio mažinimo tikslus ir kitas direktyvos nuostatas, susijusias su saugiu ir patikimu stabilizuotų biologinių atliekų šalinimu į sąvartynus.

Kai kuriose valstybėse narėse, kurios jau ėmėsi atitinkamų nacionalinių veiksmų, pavyko pasiekti, kad į sąvartynus visiškai nebūtų šalinamos neapdorotos atliekos ir kad būtų atliekamas aukštos kokybės biologinis apdorojimas. Komisija rekomenduoja, kad visos valstybės narės, atsižvelgdamos į PDA nuostatas, kuo aktyviau siektų, kad neapdorotos atliekos visiškai nebūtų šalinamos į sąvartynus .

Siekiant, kad į sąvartynus būtų šalinama kuo mažiau atliekų, galima pasinaudoti visomis aukštesnėse atliekų tvarkymo principų hierarchijos pakopose išvardytomis galimybėmis. Deginimas veiksmingai atgaunant energiją gali prisidėti gerinant bendrą atliekų tvarkymą. Tačiau į deginimo pajėgumus turi būti investuojama labai atsargiai, vengiant pernelyg didelių investicijų, nes tai vėliau galėtų sutrukdyti pasirinkti kitas galimybes siekiant dar grynesnio biologinio apdorojimo arba prevencijos tikslų. Nacionaliniuose atliekų tvarkymo planuose šis klausimas turėtų būti aiškiai aptartas vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Energijos gamyba iš atliekų

Vienas svarbiausių ES uždavinių – mažinti energetikos sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekį. Biologinės atliekos gali būti naudojamos elektros energijai, šilumai ar transporto priemonių degalams gaminti santykinai mažomis sąnaudomis, taip mažinant iškastinio kuro naudojimą ir didinant tiekimo saugumą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į šią galimybę rengdamos priemones, skirtas joms privalomam nacionaliniam 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos tikslui siekti pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą[26]. Direktyvoje ypač pripažįstama atliekų naudojimo transporto priemonių degalams gaminti nauda, todėl apskaičiuojant transporto priemonių degalams nustatytą 10 % rodiklį tokių degalų dalis dauginama iš dviejų.

Geresnis įgyvendinimas

Tinkamas ES teisinių priemonių , skirtų biologinių atliekų tvarkymo klausimui spręsti, įgyvendinimas turi tapti vienu svarbiausių valstybių narių prioritetų . Bendrieji atliekų tvarkymo reikalavimai, tokie kaip aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga apdorojant atliekas, pirmenybė atliekų prevencijai ir perdirbimui, nustatyti PDA, kuri taip pat apima konkrečius su biologinėmis atliekomis susijusius aspektus (namų ūkių ir panašių atliekų, kurios gali apimti biologines atliekas, grąžinamojo perdirbimo tikslus ir atskiro surinkimo reikalavimus). PDA ir Atliekų sąvartynų direktyva sudaro bene svarbiausią biologinių atliekų srities teisinį pagrindą.

Atsižvelgiant į šiame komunikate pateiktus duomenis ir vadovaujantis geresnio reglamentavimo principu svarbu, kad valstybės narės, siekdamos pagerinti biologinių atliekų tvarkymą, pasinaudotų visomis galiojančiuose teisės aktuose numatytomis galimybėmis.

IšVADOS

Komisijos atliktas tyrimas patvirtina, kad geresnio ES biologinių atliekų tvarkymo, kuris būtų labai naudingas aplinkai ir ekonomikai, potencialas dar nėra išnaudotas. Šiame komunikate aptariamos priemonės, kuriomis galima išnaudoti šį potencialą kuo geriau pasinaudojant galiojančiais teisės aktais, bet kartu valstybėms narėms paliekant didelę veiksmų laisvę pasirinkti joms tinkamiausias priemones.

[1] 2008/98/EB.

[2] EEE ataskaita (Nr. 7/2009) „Atliekų nešalinimas į sąvartynus“.

[3] 1999/31/EB.

[4] Airija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija, Rumunija ir Slovakija.

[5] Sprendimas Nr. 1600/2002/EB.

[6] COM (2005) 666 galutinis.

[7] COM (2008) 811 galutinis.

[8] http://circa.europa.eu/Public/irc/env/biowaste_prop/home.

[9] http://ec.europa.eu/environment/waste/eventspast/biowaste.htm.

[10] 2953-ias Aplinkos tarybos posėdis, dokumentas Nr. 11462/09.

[11] Pagal JK atliekų ir išteklių veiklos programą (angl. WRAP) 2008 m. balandžio mėn. parengta ataskaita „Maistas, kurį išmetame“ (angl. The Food We Waste ).

[12] Daugiausia būtų išvengta su maisto gamyba ir transportu susijusių išmetamųjų teršalų.

[13] Kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją 3 straipsnio 4 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje.

[14] ORBIT-ECN, „Komposto gamyba ir naudojimas ES“ (angl. Compost production and use in the EU ), 2008 m.

[15] Žr. ten pat.

[16] Apie 45 % ES dirvožemio trūksta humuso.

[17] Apskaičiuota bendra nauda, kurią 2013–2020 m. gautų ES-27, jei būtų imtasi papildomų, su galiojančių teisės aktų įgyvendinimu nesusijusių, veiksmų.

[18] Žr. priedą (8.3).

[19] COM (2007) 843 galutinis.

[20] 96/61/EB.

[21] (EB) Nr. 1774/2002.

[22] Žr. Jungtinių tyrimų centro ir Naujų technologijų tyrimų instituto galutinę ataskaitą „Kriterijai, pagal kuriuos atliekos nebelaikomos atliekomis“ (angl. End of Waste Criteria – final report) .

[23] 86/278/EEB.

[24] http://lct.jrc.ec.europa.eu/eplca/deliverables/international-reference-life-cycle-data-system-ilcd-handbook.

[25] ACR+. „Biologiškai skaidžių namų ūkių atliekų tvarkymas. Europos vietos valdžios institucijų perspektyvos“ (angl. Managing biodegradable household waste: What prospects for European Local Authorities?).

[26] 2009/28/EB.

Top