Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010AE0963

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Su kosmine infrastruktūra susiję uždaviniai ir tolesni veiksmai“ COM(2009) 589 galutinis

OJ C 44, 11.2.2011, p. 153–156 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

11.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/153


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Su kosmine infrastruktūra susiję uždaviniai ir tolesni veiksmai“

COM(2009) 589 galutinis

2011/C 44/26

Pranešėjas Edgardo Maria IOZIA

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. spalio 28 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Su kosmine infrastruktūra susiję uždaviniai ir tolesni veiksmai“

COM(2009) 589 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. birželio 15 d. priėmė savo nuomonę.

464-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. liepos 14–15 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 135 nariams balsavus už ir 1 – susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos komunikatą ir tikisi, kad jis paskatins sprendimus priimančius organus priimti operatyvinius sprendimus, numatyti nuoseklų finansavimą ir politiką atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus ir patarimus.

1.2

EESRK visuomet pritarė Komisijos pasiūlymams dėl kosmoso politikos – vieno iš technologinių prioritetų, kurį reikėtų plėtoti ryžtingiau. Atsakingas ir tvarus kosmoso naudojimas civiliniais ir taikiais tikslais yra puiki vystymosi priemonė.

1.3

Kosmoso moksliniai tyrimai apskritai ir visų pirma Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (angl. GMES) teisėtai priskiriami taip vadinamai naujajai ekologiškai ekonomikai . Pritaikant ją žemės ūkio, klimato kaitos valdymo, oro prognozių tikslinimo ir teritorijų planavimo srityje sukuriamas pagrindas naujam modeliui, pagal kurį tvarus vystymasis laikomas svarbiausia inovacijų ir technologijų mokslinių tyrimų ašimi.

1.4

EESRK pritaria Komisijos išreikštiems nuogąstavimams, jog nepakanka informacijos apie programos taikymo trukmę. EESRK nuomone, šią programą reikėtų vykdyti bent jau iki 2030 m. numatant, kad pagrindinė jos veikla bus tęsiama ir vėliau.

1.5

EESRK mano, kad skiriamų finansinių išteklių nepakanka, kadangi neatsižvelgiama į palydovų Sentinel technologinių komponentų kainų kitimą ir nepakankamai biudžeto lėšų skiriama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, ypač kalbant apie būtinybę rinkti duomenis klimato kaitos problemai spręsti ir saugumui užtikrinti. 2014–2020 m. papildomai reikėtų skirti mažiausiai 700–800 mln. eurų šiems poreikiams patenkinti. Paleidimo sąnaudos, kaip ir elektroninių prietaisų kainos, gerokai išaugo.

1.6

Ištisas kartas žavėjusi „kosmoso svajonė“ turėtų būti atgaivinta plataus užmojo programomis. Reikia skatinti jaunuolius domėtis kosmoso studijomis, siūlyti jiems pastovaus darbo perspektyvas pabrėžiant didelę GMES pobūdžio projektų socialinę vertę, kadangi jie gali padėti sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį, numatyti ekstremalius reiškinius, pavyzdžiui, potvynius ir ilgus sausros laikotarpius, ir tuo sudaryti palankesnes sąlygas žmonių veiklai. Teršalų išmetimo į atmosferą stebėsena padėtų patikrinti, pavyzdžiui, veiksmų, kurių imtasi išmetamo CO2 kiekiui sumažinti, veiksmingumą arba bendradarbiaujant su Frontex pasirinkti tinkamas priemones prekybos žmonėmis įstatymų pažeidimo atveju.

1.7

GMES gali turėti lemiamos įtakos atliekų tvarkymo politikai, kadangi padėtų nustatyti nelegalias vietas ir toksinių medžiagų saugyklas. Kosmoso programa GMES turėtų padėti spręsti ir šiukšlių kosmose problemą, t. y. padėti susigrąžinti nebenaudojamas stotis ir nebeveikiančius palydovus. Europos kosmoso agentūros (EKA) kosmoso stebėjimo programa ir Vokietijos sistema TIRA gali padėti kontroliuoti daugybę kosmoso šiukšlių. Nuo 1957 m. paleista daugiau kaip 5 000 palydovų ir šiuo metu jų paleidžiama maždaug po vieną kas dvi dienas.

1.8

Teigiami programos, kuriai numatytas pakankamas terminas, rezultatai, EESRK nuomone, būtų naudingas postūmis valstybinėms ir privačioms šio sektoriaus įmonėms tiesiogiai dalyvauti ir planuoti investicijas į kainos ir kokybės požiūriu vis veiksmingesnių stebėjimo sistemų kūrimui naudingų technologijų vystymą. Gebėjimas pritraukti privačias investicijas ir sukurti paslaugų rinką būtų viso proceso sėkmės pagrindas.

1.9

Užtikrinus ES programų tęstinumą, valstybės narės, kurios nedalyvauja tokio pobūdžio programoje ir šiuo metu dar nevykdo kosmoso politikos, galėtų būti reikiamai paskatintos imtis iniciatyvų. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina 2010 m. vasario mėn. sprendimą įkurti 27 valstybes nares apimančią GMES partnerių tarybą siekiant žinių ir politinio įsipareigojimo kosmoso politikos srityje pusiausvyros. Šis organas turėtų būti atviras pilietinės visuomenės atstovams.

1.10

Ilgalaikė programa suteiktų ES daugiau galios ir politinės įtakos kitų pasaulio lygiu šiuo metu aktyviai veikiančių kosmoso sektoriaus dalyvių atžvilgiu ir galėtų būti teigiamas veiksnys derantis dėl finansinio įnašo, kurio gali prireikti norint naudotis programomis ir misijų, kurių ES nekontroliuoja, rezultatais.

1.11

GMES gali įnešti didžiulį indėlį ypač svarbiuose sektoriuose: okeanografija, oro kokybės kontrolė, smulkių žemės naudojimo žemėlapių teikimas, skubus stichinių nelaimių paliestų teritorijų žemėlapių rengimas. Šiuo požiūriu tai pagrindinė civilinės saugos užtikrinimo priemonė.

1.12

Dabartinėmis gilios ekonomikos krizės sąlygomis būtinybė turėti daug finansinių išteklių, EESRK nuomone, neturėtų būti kliūtis minėtoms investicijoms; priešingai, sutelkusi kuo daugiau turimų išteklių ir užsitikrinusi viešosios nuomonės, informuotos apie visus programos privalumus, paramą, GMES gali padėti greičiau įveikti krizę pasitelkusi jos išskirtinį mokslinį ir gamybinį potencialą, kurio teigiami padariniai gali sugrąžinti Europos Sąjungai šiuo metu sumenkusį lyderės vaidmenį šiame sektoriuje.

2.   Įžanga

2.1

ES sprendimas sukurti integruotą Europos Žemės stebėjimo sistemą, vadinamąją GMES (angl. Global Monitoring For Environment and Security), kurios tikslas – teikti informaciją ir paslaugas aplinkos ir saugumo srityje, yra strateginis pasirinkimas, suteikiantis galimybę ES išlaikyti ir sustiprinti lyderės poziciją vykdant civilinės aviacijos veiklą.

2.2

Vadovaujantis Europos Komisijos 2001 m. veiksmų plano gairėmis, iniciatyvos GMES tikslas – visuomenės poreikius aplinkos ir saugumo srityje susieti su pažangiaisiais technikos ir veiklos pajėgumais, kuriuos užtikrina antžeminės ir palydovinės stebėjimo sistemos. Ji patenkina poreikį užtikrinti greitą prieigą prie pasaulio, regionų ir vietos lygmens informacijos aplinkos klausimais nepakenkiant tvaraus vystymosi, klimato kaitos visos planetos mastu, bendros gynybos ir saugumo politikos, Europos mokslinių tyrimų erdvės, Europos kosmoso strategijos sektorių savarankiškumui.

2.3

Ši sistema paremta Žemės stebėjimo duomenų, kuriuos teikia palydovai ir priežiūros tinklai in situ, analize. Išanalizuoti ir suderinti duomenys bus perduoti galutiniams naudotojams: nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir agentūroms, aplinkos ir civilinės saugos organizacijoms ir kt. Iniciatyvą GMES skatina ir kartu įgyvendina Europos Sąjunga (ES) ir Europos kosmoso agentūra (EKA): EKA atlieka lemiamą vaidmenį vystant kosmoso komponentą, o ES uždavinys – skatinti ir sutelkti paklausą.

2.4

Programą GMES sudaro trys dalys: kosmoso komponentas, in situ komponentas ir paslaugų komponentas, dėl kurio Komisija pateikė pasiūlymą priimti reglamentą, dėl kurio EESRK jau išreiškė savo nuomonę (1).

2.5

Iš šių trijų dalių kosmoso komponentas yra, savaime suprantama, pats brangiausias ir jis lemia galimų teikti paslaugų kokybę ir kiekį. Jį sudaro šešios Žemės stebėjimo Sentinel misijų serijos (5 iš jų finansuojamos), kurios turėtų prasidėti 2012 m. Visus kosmoso dalies aspektus prižiūri, koordinuoja ir įgyvendina EKA: ne tik sudaro sutartis su pramonės įmonėmis dėl palydovų ir reikiamos infrastruktūros vystymo, bet ir valdo šiuo etapu pradėtus bandomuosius projektus, kurie bus vertinami numatant jų būsimą pritaikymą.

3.   Komisijos komunikatas

3.1

Komisijos komunikate supažindinama su pažanga paslaugų ir in situ komponentų srityje, kurioje naudojant esamą kosmoso infrastruktūrą, visų pirma vykdant EUMETSAT, EKA ir nacionalinių agentūrų misijas, jau buvo pasiekta teigiamų rezultatų.

3.2

2008 m. sukurtas sistemos struktūros pagrindas, visų pirma nustatyti finansiniai poreikiai ir parengta atitinkama biudžeto politika. Projektui įgyvendinti reikalingi ištekliai turės būti skirti pagal kitą ES daugiametę finansinę programą. Vadovaujantis EKA prognozėmis, 2014–2020 m. laikotarpiu turėtų būti skirta 4,23 mlrd. eurų (2).

3.3

Šiame dokumente apžvelgiami kai kurie svarbiausi Europos kosmoso politikos aspektai, kurių pagrindą sudaro GMES ir Europos GNSS programos (EGNOS ir Galileo).

3.4

Komisija pabrėžia būtinybę visų pirma finansuoti 1, 2 ir 3 serijų kontrolinių palydovų misijas, užtikrinti duomenų tęstinumą ir prieinamumą, išsklaidyti valstybių narių abejones dėl projekto, kurį šiuo metu ketinama vykdyti iki 2020 m., trukmės.

3.5

Komisijos nuomone, įgyvendinant visiškos ir atviros visiems prieigos prie duomenų politiką būtina reglamentuoti su duomenų nuosavybe susijusius aspektus. Keliamas ir infrastruktūros nuosavybės bei jos valdymo klausimas.

3.6

Nemaža dokumento dalis skirta viešųjų pirkimų politikai, kuria turi būti užtikrinamas geriausias kainos ir kokybės santykis ir galimybė nuolat gauti duomenis.

3.7

Tarptautinis bendradarbiavimas – itin svarbus visos programos GMES aspektas. Šiuo požiūriu programa GMES yra ES indėlis į Pasaulinę žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS). Komisija toliau plėtos dialogą ir partnerystes Žemės stebėjimo palydovų komitete (CEOS), kuris turi konkrečių įgaliojimų klimato kaitos poveikio stebėjimo srityje.

3.8

Savo išvadose Komisija apibendrina dokumento turinį ir įsipareigoja atidžiai stebėti programos užbaigimą ir jos nuolatinį atnaujinimą atsižvelgiant į naudotojų poreikius.

4.   Komiteto pastabos

4.1

Komitetas mano, kad kosmoso politika yra vienas iš technologinių prioritetų, kurį reikėtų plėtoti ryžtingiau, tad palankiai vertina Komisijos komunikatą ir tikisi, kad jis paskatins sprendimus priimančius organus priimti operatyvinius sprendimus ir numatyti nuoseklų finansavimą ir politiką atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus ir patarimus.

4.2

Komitetas išreikia teigiamą požiūrį, tačiau pritaria Komisijos nuogąstavimams dėl neaiškios valstybių narių pozicijos programos GMES trukmės klausimu. Būtina, kad jos aiškiai paremtų šią programą, kurios terminas šiuo metu turėtų būti nustatytas bent jau iki 2030 m. numatant, kad pagrindinė jos veikla bus tęsiama ir vėliau.

4.3

Labai svarbu, kad įmonės taip pat galėtų planuoti savo investicijas pakankamai ilgu laikotarpiu ir vystyti technologijas tam, kad būtų kuriamos tiek kainos, tiek paslaugų kokybės požiūriu vis veiksmingesnės stebėjimo sistemos.

4.4

Komiteto nuomone, pagal EKA numatomą ilgalaikį scenarijų nustatyta 4 mlrd. eurų suma yra nepakankama. Iš tikrųjų, skiriant maždaug 600 mln. per metus neatsižvelgiama į palydovų žvaigždyno Sentinel technologinių komponentų kainų kitimą. Moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai numatytų biudžeto lėšų taip pat nepakanka, ypač turint omenyje būtinybę rinkti svarbius duomenis klimato kaitos problemai spręsti ir saugumui užtikrinti.

4.5

Komitetas visiškai pritaria Komisijos pasiūlymams ir ragina parodyti dar didesnį ryžtingumą užtikrinant reikiamus finansinius išteklius (2014–2020 m. papildomai reikėtų mažiausiai 700–800 mln. eurų), projekto įgyvendinimo terminą nukeliant bent jau iki 2030 m., kosmoso rinką atveriant visų valstybių narių MVĮ, numatant aiškias ir atviras prieigos prie duomenų politikos taisykles, užtikrinant glaudų visų projekte dalyvaujančių subjektų veiksmų koordinavimą ir, galiausiai, stiprinant projekto tarptautinį aspektą.

4.6

Pati Komisija akcentuoja būtinybę daugiau investuoti saugumo srityje. Neseniai paskelbtame komunikate (3) ji nurodo, kad pagal Septintosios bendrosios programos kosmoso temą buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas vystyti ikioperacinį GMES jūrų priežiūros pajėgumą. Norint išsaugoti aplinką, apsaugoti mūsų jūras ir pakrantes nuo nelegalios prekybos ir išgelbėti tuos, kurie savo gyvybę patiki nuožmioms nusikalstamoms organizacijoms, būtina laikytis integruoto požiūrio panaudojant visas turimas priemones.

4.7

Papildomų lėšų reikėtų skirti sektoriaus dalyvių tęstinio mokymo programoms ir projektams, skatinantiems jaunąją kartą domėtis kosmoso studijomis ir galimu jų pritaikymu. Pastaraisiais metais, kaip tik dėl mažesnio viešosios nuomonės dėmesio šiems klausimams, sumažėjo domėjimasis aeronautikos inžinerija: tą rodo sumažėjęs šią specialybę besirenkančių ir ją baigusiųjų skaičius. Ima trūkti ir techninių darbuotojų, todėl reikia įgyvendinti konkrečią politiką, skirtą paskatinti besidominčius rinktis minėtas studijas. Viena iš dažniausiai minimų priežasčių, kodėl taip mažai studentų renkasi šias disciplinas, – nepakankamai užtikrintos ir ilgalaikės užimtumo perspektyvos.

4.8

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui tiesiogiai perimti sistemos nuosavybę ir atitinkamai prisiimti atsakomybę už jos valdymą. Atvira, nuolatinė ir laisva prieiga atrodo teisingas ir apgalvotas sprendimas, jei priėmus konkrečias taisykles bus suteiktos saugumo garantijos. Užtikrinus prieigą galima sudaryti sąlygas, kurios sužadintų privačių investuotojų domėjimąsi paslaugų teikimu. Su GMES susijusios rinkos atsiradimas galėtų ne tik suteikti ekonominių galimybių ir pasitarnauti visuomenei, bet ir leisti pasidalyti kai kurias antžeminių paslaugų valdymo išlaidas.

4.9

Sistemos struktūros pasirinkimas turės lemiamos reikšmės tinkamam duomenų valdymui. Komercinis naudojimas turėtų visuomet būti siejamas su daliniu išlaidų padengimu po to, kai baigiasi atitinkamas prisitaikymo prie rinkos laikotarpis, panašiai, kaip kai kurių internetu siūlomų paslaugų atveju – iki šiol jos buvo teikiamos nemokamai, tačiau laipsniškai įvedamas naudotojo mokestis. Valdžios sektoriui skirti duomenys iš esmės turėtų būti nemokami ir prieinami naudojant pagal konfidencialumo ir saugumo reikalavimus suskirstytas platformas.

Pastaruoju metu atsivėrė svarbių palydovinės stebėsenos pritaikymo galimybių. Iš programos My Ocean aukščiamačių palydovų gauta informacija apie reiškinio El Niño pasikartojimą 2009 m. GMES paslaugoms priskiriama programa MACC (angl. Monitoring Atmosphere Composition and Climate) suteikė informacijos, kuri padėjo numatyti galimą Islandijos ugnikalnio sukelto pelenų debesies plitimą. Dar vienos programos GMES tarnybos SAFER (angl. Services and Applications For Emergency Responses) uždavinys – įvykus stichinei nelaimei (žemės drebėjimams, potvyniams), per šešias valandas parengti išsamius žemėlapius, kurie gali būti itin svarbūs civilinei saugai užtikrinti. G-Mosaic (bandomosios paslaugos saugumo srityje) padės stebėti teritoriją saugumo tikslais: prižiūrėti atomines jėgaines, sekti neteisėtos imigracijos srautus, stebėti sienas, analizuoti karo padarytus nuostolius ir atsiradusius poreikius.

4.10

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti viešųjų pirkimų politikai. Viešiesiems pirkimams, ypač Europos Sąjungos, visuomet turėtų būti taikomi Smulkaus verslo akto (angl. Small Business Act) principai. Reikia parengti rimtą paramos MVĮ politiką, visų pirma tose šalyse, kurios dar neturi tvirtos gamybos sistemos ir kurios taip pat turėtų gauti pasinaudoti didžiulių investicijų, kurios bus vykdomos šiame sektoriuje, teikiama nauda. GMES kosmoso komponentui reikalingos ne tik didelės avionikos srityje besispecializuojančios įmonės, bet ir mažos įmonės, kurios taip pat gali pasiūlyti novatoriškų sprendimų. Komisija, atsižvelgdama į europinį projekto pobūdį, turėtų sudaryti palankias sąlygas tarpvalstybinių įmonių konsorciumų kūrimui.

4.11

Komitetas rekomenduoja visiems projekto įgyvendinime dalyvaujantiems subjektams – Komisijai, valstybėms narėms, EKA ir EUTMETSAT – kuo glaudžiau koordinuoti veiksmus ir pritaria Komisijos pasiūlymui atsakomybę paskirstyti šiems skirtingiems subjektams, kaip numatyta komunikate.

4.12

Komitetas mano, kad EKA turi visą reikalingą kompetenciją, kad galėtų pretenduoti tapti galutine kosminės infrastruktūros valdytoja ir bendradarbiauti su nacionalinėmis agentūromis palydovų žvaigždyno priežiūros, vystymo ir pakeitimo klausimais. EESRK labai rekomenduoja imtis visų teisėtai įmanomų iniciatyvų, kad šis natūralus pasirinkimas taptų tikrove.

4.13

Komiteto nuomone, būtinai reikės toliau stengtis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Klimato kaitos problema, be abejonės, bus sprendžiama planetos mastu ir bus itin svarbu keistis duomenimis siekiant realiu laiku įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ir su tuo susijusius klimato pokyčius. Komisija teisingai atsižvelgė į šį aspektą; Komitetas rekomenduoja paraginti dalyvauti ir kitus kaimyninių regionų partnerius, galbūt juos netgi įtraukti į Europos teritorijų ir jūrų apsaugos ir saugumo strategiją. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros šalių sąjunga galėtų būti ideali platforma tokiam bendradarbiavimui vystyti pagal dabartines prioritetines civilinės saugos, Viduržemio jūros valymo ir klimato kaitos problemos sprendimo programas. Be to, gebėjimas suprasti kitų konkrečių vietovių ypatumus, pavyzdžiui, Baltijos jūros regione ir Dunojaus baseine vykdomą veiklą, taip pat gali būti naudingas indėlis.

4.14

EESRK pritaria 27 narių apimančios GMES partnerių tarybos įkūrimui numatant ir Šveicarijos bei Norvegijos (jos yra EKA narės) dalyvavimą. Europos kosmoso agentūrai, kuriai vadovauja Komisija, pavestas uždavinys skatinti visų valstybių narių atitinkamų organų bendradarbiavimą, padėti Komisijai užtikrinti nuoseklų programos įgyvendinimą ir parengti strateginį pagrindą bei galiausiai užtikrinti keitimąsi patirtimi ir gerosios praktikos, susijusios su GMES ir Žemės stebėjimo programomis, pavyzdžiais. GMES partnerių taryba, kaip atstovaujamoji organizacija, galėtų padėti įveikti dabartinius senųjų ir naujųjų valstybių narių kompetencijos ir veiklos kosmoso srityje skirtumus. Sukūrus privačių vartotojų forumą, atsirastų galimybė skubiai išanalizuoti sistemos perspektyvas ir bendradarbiauti su Taryba.

4.15

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti trumpalaikiams programavimo poreikiams, visų pirma Sentinel A palydovų veiklai, B palydovų paleidimui ir svarbiausių C palydovų dalių įsigijimui.

4.16

Pirmininkaujanti Ispanija, kuri daug dėmesio skiria reglamentui dėl GMES paslaugų, ir pirmininkausianti Belgija sutaria dėl būtinybės atgaivinti Europos kosmoso politiką. Parlamentas tai vertina labai palankiai. Taigi susidarė palankios sąlygos patikrinti neaiškius aspektus, nustatyti ir skirti projektui reikalingus išteklius, išsklaidyti vis dar tvyrančias abejones dėl GMES trukmės ir tuo būdu sudaryti galimybę pagal nustatytą programą plėtoti palydovų žvaigždynus Sentinel, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

2010 m. liepos 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  CESE 96/2010, Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl Europos Žemės stebėjimo programos (GMES) ir jos pradinių praktinių veiksmų 2011–2013 m., COM(2009) 223 galutinis - 2009/0070 (COD).

(2)  ESA /C (2009) 36.

(3)  „Jūrų priežiūros integravimas. ES jūrų sričiai skirta bendra dalijimosi informacija aplinka“, COM(2009) 538 galutinis.


Top