18.12.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 347/68

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl gabenamųjų slėginių įrenginių

COM(2009) 482 galutinis – 2009/0131 (COD)

(2010/C 347/10)

Pranešėjas Antonello PEZZINI

2009 m. rugsėjo 29 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl gabenamųjų slėginių įrenginių

COM(2009) 482 galutinis – 2009/0131 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. vasario 1 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas A. Pezzini.

460-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. vasario 17–18 d. (vasario 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 190 narių balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK vertina Komisijos pastangas sustiprinti vidaus rinką ir mažinti biurokratiją suderinant gabenamiesiems slėginiams įrenginiams skirtus Europos teisės aktus su tarptautiniais pokyčiais ir naujausiomis priemonėmis.

1.2   Komisijos pasiūlymas yra nepaprastai svarbus, nes pagal jį į Direktyvą 2008/68/EB jau įtrauktų ADR, RID ir ADN tarptautinių sutarčių taikymo sritis apims ir nacionalinį transportą.

1.3   Be to, EESRK mano, kad priėmus šią direktyvą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) rekomendacija taps teisės aktu valstybėms narėms ir bus neabejotinai naudinga vidaus rinkai.

1.4   EESRK primygtinai rekomenduoja visomis procedūromis nuolat siekti svarbiausio tikslo – užtikrinti įrenginių naudotojų ir visuomenės saugumą gaminant, vežant, parduodant ir perdirbant įrenginius.

1.5   EESRK pabrėžia, kad sauga yra svarbus elementas tiek šiame Komisijos pasiūlyme, tiek taikant Direktyvą 2008/68/EB.

1.6   EESRK pabrėžia, kad būtinas mokymas, užtikrinantis ir patvirtinantis darbuotojų gebėjimą valdyti riziką. Komitetas siūlo aiškiai apibrėžti įvairių šalių atsakomybę, nustatant nuobaudas už saugos standartų nesilaikymą ir numatant kompensacijas, į kurias įrenginių naudotojai prireikus galėtų pretenduoti pasinaudoję rizikos draudimu.

1.7   EESRK teigiamai vertina Komisijos pasirinktą priemonę, suteikiančią nuoseklią teisinę struktūrą pasiūlymui, kuriame numatomas:

—	techninių taisyklių sujungimas viename tekste,

—	teisinių priemonių, priimtų vidaus rinkai stiprinti, įtraukimas, nustatant aiškesnį notifikuotųjų įstaigų vaidmenį,

—	ES teisės aktų taikymas kitoms, ES nepriklausančioms valstybėms,

—	rinkos kontrolės sugriežtinimas.

1.8   EESRK mano, kad tam tikri pasiūlymo straipsniai galėtų būti geriau parengti, kad juos valstybės narės galėtų efektyviau perkelti į savo teisę ir nenukrypti juos interpretuodamos.

1.9   EESRK mano, kad reikėtų glaudesnių ryšių su trečiosiomis šalimis, pirmiausia su turinčiomis bendrą sieną su ES, taip pat su Bendrijos „anklavais“, siekiant pasirašyti sutartis su šalimis, kurių slėginiai įrenginiai tranzitu gabenami per ES teritoriją, ir užtikrinti, kad jos laikytųsi direktyvos reikalavimų.

1.10   EESRK yra įsitikinęs, kad priėmus specialias atsekamumo taisykles, kurios būtų taikomos vykdant gabenamųjų slėginių įrenginių stebėseną, tvarkymą ir kontrolę, būtų galima ugdyti didesnį atsakingumą ir užtikrinti aiškumą bet kokių ginčų dėl žalos įrenginių naudotojams, asmenims ar prekėms atveju. Notifikuotosios įstaigos turėtų prisiimti atsakomybę ištirti ir išanalizuoti įvykį, kurį patyrė naudotojai ir trečiosios šalys, įskaitant ir nelaimingo įvykio atvejus.

1.11   EESRK rekomenduoja remiantis dviem naujais tekstais parengti naujas gaires, atnaujinančias pirma Direktyvoje 1999/36/EB pateiktas gaires, kurios turi būti panaikintos.

2.   Bendra informacija

2.1   EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad gabenamųjų slėginių įrenginių saugos didinimas vežant pavojingus krovinius vidaus keliais ir tų įrenginių laisvo judėjimo Bendrijoje užtikrinimas būtini, kad visiškai įgyvendintume Europos bendrąją rinką ir apsaugotume pramonę, tarptautinę prekybą, vartotoją, aplinką ir visuomenę.

2.2   EESRK visiškai sutinka, kad reikia:

—	naujų gabenamųjų slėginių įrenginių atitikties vertinimo ir jų sertifikavimo,

—	periodiško tikrinimo ir pakartotinio atitikties vertinimo,

—	periodiškai tikrinti turimus gabenamuosius slėginius įrenginius,

—	ženklinti atitikties ženklais, kurie būtų įrodymas, kad įranga buvo sertifikuota notifikuotųjų įstaigų,

—	griežtesnių rinkos priežiūros sistemų, apie kurias EESRK kalbėjo savo nuomonėje (1) dėl naujos teisinės sistemos, apibrėžtos Reglamentu 765/2008/EB ir Sprendimu 768/2008/EB.

2.3   Jungtinės Tautos (JT) dėl naujų ISO standartų reguliariai teikia specialias (nors teisiškai ir neprivalomas) rekomendacijas, kurios įtraukiamos į „Oranžinę knygą“ – taip užtikrinamas savanoriškų ISO standartų pripažinimas sektoriuje tarptautiniu lygmeniu. Rekomendacijomis atsižvelgiama į technologinę pažangą, naujas medžiagas ir transporto suvaržymus ir tuo stengiamasi užtikrinti žmonių, prekių ir aplinkos apsaugą.

2.4   JT ekspertų komitetas neseniai nusprendė specialiame skyriuje nurodyti daugelį ISO standartų, taigi JT ženklai tapo teisiškai privalomi.

2.5   JT Europos ekonomikos komisija (UNECE) savo politiką išdėstė:

—	Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) (2),

—	Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklėse (RID) (3), kurios įtrauktos į Direktyvas 94/55/EB ir 96/49/EB,

—	Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais (ADN) (4).

2.6   Pagal šias sutartis 2009 m. rugpjūčio 18 d. UNECE pradėjo šešioliktąjį Rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo persvarstymą.

2.7   Persvarstymo objektas:

—	klasifikavimas ir atskirų kategorijų apibrėžimas,

—	svarbiausių pavojingų krovinių sąrašas,

—	bendrieji pakavimo reikalavimai,

—	bandymo procedūros,

—	pakuočių ir nešiojamųjų cisternų žymėjimas, ženklinimas, bandymas ir tvirtinimas,

—	siuntimo procedūros.

2.8   Persvarstymo tikslas – supaprastinti vežimo, tvarkymo ir kontrolės procedūras, sumažinti formalumų kiekį ir apskritai sumažinti kliūčių tarptautiniam pavojingų kategorijai priskiriamų prekių vežimui, tuo pat metu nepamirštant saugos sistemų ir taisyklių įrenginių naudotojams ir visuomenei.

2.9   2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė EESRK teigiamai įvertintą (5) Direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais. Šia direktyva buvo panaikintos direktyvos 94/55/EB, 96/49/EB, 96/35/EB ir 2000/18/EB (6).

2.10   Buvo nuspręsta Direktyva 2008/68/EB supaprastinti teisinę bazę priimant „vieną teisės aktą (t. y. vienas teisės aktas visoms trims vežimo rūšims)“, o nuorodą į tarptautines sutartis ir susitarimus dėl pavojingų krovinių vežimo pateikti tik direktyvos prieduose (5).

2.11   Europos lygmeniu dabar šiam klausimui skirta ne tik Direktyva 2008/68/EB (7), į kurią buvo įtrauktos ADR, RID ir ADN sutartys, bet ir Direktyva 1999/36/EB dėl gabenamųjų slėginių įrenginių (apie šią direktyvą EESRK jau pareiškė savo nuomonę (8)) bei „naujojo požiūrio“ teisės aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti keletą kartų (9) derinant juos su technologine pažanga.

2.12   Svarbu patenkinti standartizacijos poreikius slėginių įrenginių srityje: teisės aktus sugriežtinanti ir papildanti standartizacija tapo būtina kokybės ir saugos politikos sąlyga. Būtina pasirūpinti įrengimų pagalbiniais reikmenimis, kaip numatyta ADR, RID ir ADN sutartyse.

2.13   2005 m. rugsėjo 9 d. Komisija paskelbė Direktyvos 99/36/EB taikymui valstybėse narėse skirtą ataskaitą (10), kurioje pažymėjo, kad „…dauguma valstybių narių neleidžia patvirtintosioms įstaigoms atlikti atitikties įvertinimo, būtino pateikiant naujus gabenamuosius slėginius įrenginius į nacionalinę rinką“ (nepasinaudoja 4 straipsnyje numatyta galimybe). Pažymėtina, kad patvirtintųjų įstaigų naudojimas yra pasirenkamas, tuo tarpu privaloma naudoti notifikuotąsias įstaigas.

2.14   Be to, atsižvelgdama į Pavojingų krovinių vežimo komiteto nuomonę, Komisija pati atidėjo Direktyvos 1999/36/EB taikymą slėginiams cilindrams, cilindrų grupėms ir cisternoms iki 2005 m. liepos 1 d., nes „nėra (…) išsamių techninių specifikacijų ir nėra pakankamų nuorodų į atitinkamus Europos standartus“ Tarybos direktyvos 94/55/EB (pavojingų krovinių vežimas keliais) prieduose ir Tarybos direktyvos 96/49/EB (valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimas) prieduose (11).

2.15   Iš tiesų, Direktyvos 1999/36/EB įgyvendinimas sukėlė nemažą gamintojų, už produktų atitikties vertinimą atsakingų įstaigų, įrenginių naudotojų, profesinių organizacijų ir standartizacijos komitetų, atsakingų už svarbiausių reikalavimų parengimą, susirūpinimą.

2.16   EESRK pakartoja savo ankstesnes pastabas šia tema, teigdamas, „kad nenustačius bendrų Bendrijos taisyklių visam sausumos transportui (kelių, geležinkelio ir vidaus vandenų) sunku užtikrinti geresnes pavojingų krovinių vežimo saugos sąlygas“ (12). Šios Bendrijos taisyklės turi atitikti tarptautines taisykles.

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1   Pasiūlymu, kurį siūloma taikyti ir Europos ekonominei erdvei (EEE), siekiama keturių svarbiausių tikslų:

—	panaikinti Direktyvą 1999/36/EB ir direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB ir 84/527/EEB dėl slėginių balionų,

—	kai įmanoma, supaprastinti taisykles, jas pagerinti ir suderinti su šiuo metu galiojančiomis Europos ir tarptautinėmis taisyklėmis,

—	atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 765/2008/EB ir Sprendimą Nr. 768/2008/EB atnaujinti teisės aktus, kad parduodant gaminius vidaus rinkoje tikrai būtų užtikrintas gabenamųjų slėginių įrenginių laisvas judėjimas ir naudojimas,

—	pašalinti taisyklių dėl gabenamųjų slėginių įrenginių (Direktyvos 1999/36/EB) ir tarptautinių teisės aktų dėl pavojingų prekių gabenimo prieštaravimus, supaprastinant galiojančias nuostatas, visų pirma dėl atitikties vertinimo procedūrų.

3.2   Pasiūlymu siekiama transporto saugos ir laisvo gabenamųjų slėginių įrenginių judėjimo, taigi jame tiksliai nustatomos prievolės įvairiems ekonominės veiklos vykdytojams ir už įrangos kasdienę priežiūrą atsakingiems subjektams, įskaitant savininkus ir gabenamųjų slėginių įrenginių naudotojus, taip pat aiškiai ir skaidriai nustatoma minėtų subjektų atsakomybė.

3.3   Pasiūlyme keliami reikalavimai ir nurodomos institucijų, kurioms patikėtas notifikuotųjų ir tikrinimo įstaigų vertinimas, notifikavimas ir stebėsena, prievolės, taip pat numatomas abipusis notifikuotųjų įstaigų pripažinimas.

3.4   Komisija pasilieka sau teisę atnaujinti priedus atsižvelgdama į mokslo ir technologinę pažangą pagal komitologijos sistemoje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu (13).

4.   Bendrosios pastabos

EESRK pritaria pasiūlymo tikslams, susijusiems su sauga, įrenginių naudotojų ir valdžios institucijų prievolėmis ir atsakomybe, teigiamai vertina aiškiai suformuluotas procedūras ir kontrolės priemones bei gabenamųjų slėginių įrenginių pateikimo į rinką, jų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimus, kurie atitinka Sprendimu 768/2008/EB nustatytos bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir Reglamentu 765/2008/EB sukurtos rinkos priežiūros sistemos nuostatas.

4.1.1   EESRK mano, kad įrenginių naudotojams tenka svarbus vaidmuo visose procedūrose, susijusiose su gabenamaisiais slėginiais įrenginiais (prašymai dėl pakartotinio atitikties vertinimo, gamyba, vežimas, techninė priežiūra ir perdirbimas), todėl siūlo, kad direktyvos įgyvendinimo priemonėse būtų pasirūpinta šiomis svarbiomis užduotimis. Reikėtų reikalauti, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti ir nuolat mokomi siekiant užtikrinti patikimą rizikos valdymą. Taip pat būtų naudinga numatyti įrenginių naudotojų rizikos draudimą.

4.2   EESRK yra griežtai pabrėžęs, kad „laisvas prekių judėjimas yra pagrindinė konkurencingumo ir Europos bendrosios rinkos ekonominio ir socialinio vystymosi varomoji jėga ir kad saugių ir kokybiškų gaminių pardavimo reikalavimų sugriežtinimas ir atnaujinimas yra labai svarbūs vartotojams, įmonėms ir Europos piliečiams“ (14).

4.3   EESRK mano, kad naujus teisės aktus reikėtų susieti su tarptautinėmis taisyklėmis, paliekant galimybę remtis atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis ir sutartimis. Tuo, be kita ko, bus siekiama užsibrėžto techninių nuostatų ir standartų supaprastinamo tikslo (15).

4.4   EESRK atsižvelgia į tai, kad Komisija „intensyviai konsultavosi su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis“, bet Komitetui būtų priimtinau, jeigu būtų buvęs atliktas naujosios direktyvos poveikio įvertinimas, ypač reikalingas dėl nuostatų bei techninių specifikacijų, kurių reikės laikytis, sudėtingumo.

4.5   Komitetui susirūpinimą kelia tai, kad direktyvos nuostatos nebus taikomos tiems įrenginiams, kurie naudojami tik pavojingų prekių vežimui tarp EEE ir trečiųjų šalių. Be to, EESRK mano, kad reikėtų glaudesnių ryšių su trečiosiomis šalimis, pirmiausia su tomis, kurios turi bendrą sieną su ES, taip pat su Bendrijos „anklavais“.

4.6   EESRK yra įsitikinęs, kad būtina priimti specialias nuostatas dėl gabenamųjų slėginių įrenginių atsekamumo – taip būtų lengviau nustatyti atsakomybę. Neseniai įvykusi tragiška avarija Viaredžo geležinkelio stotyje, kur sprogo cisterna, parodė, kad galimybės nustatyti atsakomybę yra akivaizdžiai ribotos.

4.7   EESRK taip pat stebisi, kodėl nenumatytos nuobaudos už Direktyvoje nustatytų prievolių, pirmiausia saugos srityje, nevykdymą, ypač, jeigu norima užtikrinti įrenginių naudotojų ir visuomenės saugumą.

4.8   Dėl komitologijos sistemoje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymo EESRK pabrėžė, „jog svarbu, kad komitologijos procedūros būtų kuo skaidresnės ir suprantamesnės ES gyventojams, visų pirma tiems, kurie tiesiogiai susiduria su minėtais dokumentais“. Komitetas taip pat pabrėžė „būtinybę visapusiškai taikyti Lisabonos sutarties 8 straipsnio a punktą, kuriame numatyta, kad sprendimai turi būti priimami kuo arčiau piliečių užtikrinant jiems ir pilietinei visuomenei galimybę gauti visą informaciją“ (16).

5.   Konkrečios pastabos

5.1   2 straipsnio 14 dalis. EESRK rekomenduoja pasiūlyme aiškiau nurodyti, kad skirtumas tarp komercinės veiklos „už atlygį arba be jo“ yra susijęs su konkrečiais atvejais, kurie nepriklauso notifikuotųjų įstaigų kompetencijai.

5.2   6 straipsnio 6 dalis. EESRK mano, kad reikėtų nurodyti, kam per likusį nurodyto 20 metų laikotarpį pateikti dokumentus tuo atveju, jeigu importuotojas nutraukia savo veiklą. Kadangi Direktyvos 2008/68/EB prieduose numatytas toks scenarijus (1.8.7.1.6 punktas), tikslinga būtų pasiūlyme tai aiškiai paminėti.

5.3   18 straipsnio 5 dalis. EESRK mano, kad tais atvejais, kai reikia užtikrinti svarbios informacijos konfidencialumą, siekiant išvengti klaidų ir neveikimo apie priemones būtina paskelbti viešai.

5.4   29 straipsnis. EESRK mano, kad būtų naudinga patikslinti notifikuotųjų įstaigų prievoles, užduotis ir atsakomybę, kad sudėtingame gabenamųjų slėginių įrenginių sektoriuje būtų užtikrintos vienodos ir griežtos procedūros.

5.5   EESRK mano, kad būtų tikslinga, jeigu Direktyvoje būtų aiškiau nurodyta, kas valstybėse narėse privalo vertinti įrenginių ir prietaisų veiksmingumą ir nustatyti, ar jie jau pasenę, pirmiausia siekiant išvengti pavojaus žmonių sveikatai. Ši informacija jau įtraukta į Direktyvą 2008/68/EB, tačiau būtų naudingiau, jeigu ji būtų aiškiai išdėstyta ir šiame pasiūlyme.

5.6   EESRK pabrėžia, kad be slėginių įrenginių yra įrenginiai, kurie dėl tam tikro poveikio tampa slėginiais. Reikėtų atsižvelgti ir į šiuos įrenginius. Be to, reikėtų nustatyti vidutinės trukmės (žr. Direktyvą 2008/68/EB) ir ilgalaikio saugojimo saugos taisykles.

5.7   EESRK mano, kad reikėtų numatyti bet kokių ginčų, kurie gali kilti tarp savininkų, importuotojų, atstovų ir naudotojų, sprendimo būdą (teisme, arbitražo būdu ir pan.).

5.8   Galiausiai, EESRK rekomenduoja parengti bendras naujosios direktyvos ir Direktyvos 2008/68/EB aiškinimo gaires, panašias į gaires, kurios buvo paskelbtos naikinamai Direktyvai 1999/36/EB.

---

(1)  Žr. OL C 120, 2008 5 16, p. 1.

(2)  Sutartis pasirašyta Ženevoje, 1957 m. rugsėjo 30 d.2009 m. kovo 31 d. ADR sutartį buvo pasirašiusios 45 valstybės: Albanija, Vokietija, Andora, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kipras, Kroatija, Danija, Ispanija, Estija, Makedonija, Rusijos Federacija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Kazachstanas, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Marokas, Moldova, Juodkalnija, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Čekija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Tunisas, Ukraina.

(3)  RID taisyklės pateikiamos 1999 m. birželio 3 d. Vilniuje priimtos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priede.

(4)  2000 m. gegužės 26 d. Ženevoje pasirašyta ir vėliau iš dalies pakeista Europos sutartis.

(5)  OL C 256, 2007 10 27, p. 44.

(6)  Direktyva 2000/18/EB (OL L 118, 2000 5 19, p. 41–43.

(7)  Žr. 2, 3 ir 4 išnašas.

(8)  EESRK pareiškė savo nuomonę šiuo klausimu 1997 m. liepos 10 d. (OL C 296, 1997 9 29, p. 6).

(9)  2001 m. sausio 4 d. Komisijos direktyva 2001/2/EB (OL L 5, 2001 1 10, p. 4) ir 2002 m. birželio 6 d. Komisijos direktyva 2002/50/EB (OL L 149, 2002 6 7, p. 28).

(10)  COM(2005) 415 galutinis, 2005 9 9.

(11)  Komisijos sprendimas 2003/525/EB (OL L 183, 2003 7 22, p. 45).

(12)  Žr. 7 išnašą.

(13)  Sprendimą 1999/468/EB (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

(14)  OL C 120, 2008 5 16, p. 1.

(15)  NB. JAV neįsileidžia Jungtinių Tautų (JT) pažymėtų cilindrų ir priima tik savo pačios Transporto departamento (DOT) tipo patvirtinimą gavusius cilindrus.

(16)  OL C 224, 2008 8 30, p. 35.

---