EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009XC0115(01)

Komisijos komunikatas — Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo (Tekstas svarbus EEE)

OJ C 10, 15.1.2009, p. 2–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/2


Komisijos komunikatas — Finansų įstaigų (1) kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/C 10/03)

1.   ĮVADAS

(1)

2008 m. spalio 13 d. Komisijos komunikate Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės (2) („Bankų komunikatas“) pripažįstama, kad kapitalo atkūrimo schemos yra viena iš pagrindinių priemonių, kurių gali imtis valstybės narės, kad išlaikytų stabilumą ir tinkamą finansų rinkų veikimą.

(2)

2008 m. spalio 7 d. ECOFIN taryboje ir 2008 m. spalio 12 d. Eurogrupės posėdyje panašiai aptartas kapitalo atkūrimo klausimas ir padaryta išvada, kad „vyriausybės įsipareigoja prireikus suteikti atitinkamo dydžio kapitalą, kartu sudarydamos palankias sąlygas visomis turimomis priemonėmis pritraukti privatų kapitalą. Finansų įstaigos turėtų būti įpareigotos sutikti su papildomais apribojimais, visų pirma siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui tokiomis priemonėmis, kuris pakenktų šiomis priemonėmis nesinaudojantiems subjektams“ ir „turėtų būti saugomi teisėti konkurentų interesai, visų pirma taikant valstybės pagalbos taisykles“.

(3)

Kol kas Komisija patvirtino kapitalo atkūrimo schemas trijose valstybėse narėse ir atskiras kapitalo atkūrimo priemones, atitinkančias Bankų komunikate nustatytus principus (3). Kapitalo atkūrimą visų pirma leista vykdyti paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų forma, ypač jeigu nustatytos į rinką orientuotos atlygio normos, atitinkamos elgesio užtikrinimo priemonės ir reguliari peržiūra. Tačiau kadangi šiuo metu numatomų kapitalo atkūrimo schemų pobūdis, mastas ir sąlygos labai skiriasi, tiek valstybės narės, tiek potencialios įstaigos gavėjos paprašė išsamesnių gairių, ar konkrečios kapitalo atkūrimo formos būtų priimtinos pagal valstybės pagalbos taisykles. Visų pirma kai kurios valstybės narės bankų kapitalo atkūrimą numato pirmiausia ne siekdamos jiems padėti, bet greičiau užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą. 2008 m. gruodžio 2 d. ECOFIN taryba pripažino, kad reikia papildomų rekomendacijų dėl atsargumo sumetimais taikomo kapitalo atkūrimo, siekiant sustiprinti kreditavimą ir paragino Komisiją jas skubiai priimti. Šiame komunikate pateikiamos gairės dėl naujų kapitalo atkūrimo schemų ir numatoma galimybė pakoreguoti esamas kapitalo atkūrimo schemas.

Bendri tikslai – Atkurti finansinį stabilumą, užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą ir spręsti galimo nemokumo sisteminės rizikos klausimą

(4)

Atsižvelgiant į dabartinę padėtį finansų rinkose, bankų kapitalo atkūrimu galima pasiekti kelių tikslų. Pirma, kapitalo atkūrimu prisidedama prie finansinio stabilumo atkūrimo ir padedama atkurti pasitikėjimą, kurio reikia, kad atsigautų tarpbankinio skolinimosi veikla. Be to, papildomas kapitalas yra kaip rezervas, kuriuo nuosmukio metu kompensuojami nuostoliai ir ribojama bankų nemokumo galimybės rizika. Dabartinėmis sąlygomis, kurias visų pirma lėmė Lehman Brothers žlugimas, iš esmės patikimiems bankams gali reikėti kapitalo injekcijų, kad patenkintų didesnius kapitalo reikalavimus, kurie, plačiai paplitusia nuomone, yra būtini dėl praeityje nepakankamai įvertintos rizikos ir didesnių finansavimo sąnaudų.

(5)

Antra, kapitalo atkūrimu galima padėti užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą. Iš esmės patikimi bankai gali nuspręsti riboti skolinimą, kad išvengtų rizikos ir išlaikytų didesnius kapitalo normų reikalavimus. Valstybės kapitalo injekcija gali užkirsti kelią kredito pasiūlos suvaržymui ir riboti finansų rinkų sunkumų persidavimą į kitas verslo sritis.

(6)

Trečia, valstybės vykdomas kapitalo atkūrimas taip pat gali būti tinkamas atsakas sprendžiant finansų įstaigų, kurioms dėl tam tikro verslo modelio ar investicinės strategijos gresia nemokumas, problemas. Kapitalo injekcija iš viešųjų šaltinių, kuria suteikiama skubi parama individualiam bankui, taip pat jam gali padėti išvengti trumpalaikių sisteminių galimo nemokumo padarinių. Ilgainiui kapitalo atkūrimo būdu būtų galima padėti atkurti atitinkamo banko ilgalaikį gyvybingumą arba tinkamai organizuoti jo veiklos nutraukimą.

Galimos su konkurencija susijusios problemos

(7)

Atsižvelgiant į šiuos bendrus tikslus, vertinant bet kurią kapitalo atkūrimo schemą arba priemonę, būtina turėti omenyje galimą konkurencijos iškraipymą trimis skirtingais lygiais.

(8)

Pirma, jeigu viena valstybė narė atkuria savo bankų kapitalą, jiems neturėtų būti suteikiamas netinkamas konkurencinis pranašumas kitų valstybių narių bankų atžvilgiu. Galimybė gauti kapitalo daug mažesnėmis palūkanų normomis, nei tą gali padaryti konkurentai kitose valstybėse narėse, kai nėra tinkamo rizika pagrįsto pateisinimo, gali turėti esminės įtakos konkurencinei banko padėčiai didesnėje bendrojoje Europos rinkoje. Pernelyg didelė pagalba vienoje valstybėje narėje gali išprovokuoti varžybas tarp valstybių narių dėl subsidijų ir tose valstybėse narėse, kurios netaikė kapitalo atkūrimo schemų, gali kilti ekonominių sunkumų. Siekiant išlaikyti vienodas veiklos sąlygas, būtinas nuoseklus ir suderintas požiūris į atlygį už valstybės kapitalo injekcijas ir į kitas su kapitalo atkūrimu susijusias sąlygas. Vienašaliais ir nesuderintais veiksmais šioje srityje taip pat galima pakenkti finansinio stabilumo atkūrimui. (Sąžiningos valstybių narių konkurencijos užtikrinimas).

(9)

Antra, kai bankai gavėjai tinkamai nediferencijuojami pagal riziką, dėl kapitalo atkūrimo schemų, kuriomis gali naudotis visi valstybės narės bankai, sunkumus patiriantiems arba ne taip veiksmingai dirbantiems bankams gali būti suteiktas netinkamas pranašumas, palyginti su bankais, kurie iš esmės yra patikimi ir veiksmingiau dirbantys. Dėl to bus iškraipyta konkurencija rinkoje, paskatos, padidės moralinės žalos rizika ir susilpnės bendras Europos bankų konkurencingumas. (Sąžiningos bankų konkurencijos užtikrinimas).

(10)

Trečia, dėl kapitalo atkūrimo iš viešųjų lėšų, visų pirma jo atlygio, neturėtų atsitikti taip, kad bankų, neturinčių galimybės gauti viešojo finansavimo, bet ieškančių papildomo kapitalo rinkoje, konkurencinė padėtis taptų daug prastesnė. Viešoji schema, kuria išstumiamos rinkos principais grindžiamos operacijos, sužlugdys grįžimą prie įprastų rinkos sąlygų. (Grįžimo prie įprastų rinkos sąlygų užtikrinimas).

(11)

Bet koks pasiūlytas kapitalo atkūrimas kiekviename iš šių trijų lygių turi papildomų padarinių konkurencijai. Tačiau reikia surasti šių su konkurencija susijusių problemų ir finansų stabilumo atkūrimo tikslų pusiausvyrą, kuria būtų galima užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą ir pašalinti nemokumo riziką. Viena vertus, bankai turi turėti galimybę pakankamai palankiomis sąlygomis gauti kapitalo, kad kapitalo atkūrimas būtų toks veiksmingas, kaip pageidaujama. Kita vertus, su bet kuria kapitalo atkūrimo priemone susijusiomis sąlygomis turėtų būti užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, o ilgainiui – grįžimas prie įprastų rinkos sąlygų. Todėl valstybės intervencija turėtų būti proporcinga ir laikina bei parengta taip, kad bankai būtų skatinami grąžinti lėšas valstybei iš karto, kai tik leis aplinkybės rinkoje ir kad po krizės Europos bankų sektorius taptų konkurencingas ir veiksmingas. Į rinką orientuota kapitalo injekcijų kainodara būtų geriausia apsaugos priemonė nuo nepagrįstų kapitalizavimo lygių skirtumų ir netinkamo tokio kapitalo naudojimo. Valstybės narės visais atvejais turėtų užtikrinti, kad bet koks banko kapitalo atkūrimas būtų pagrįstas tikrais poreikiais.

(12)

Finansinio stabilumo ir konkurencijos tikslų pusiausvyra, kurią reikia pasiekti, pabrėžiama, kad svarbu diferencijuoti iš esmės patikimus, veiksmingai dirbančius ir sunkumų patiriančius, ne taip veiksmingai dirbančius bankus.

(13)

Todėl vertindama kapitalo atkūrimo priemones schemų ar paramos individualiems bankams pavidalu Komisija kreips ypatingą dėmesį į gavėjų riziką (4). Iš esmės rizikingesni bankai turėtų mokėti daugiau. Rengdamos kapitalo atkūrimo schemas, kuriomis gali naudotis įvairūs bankai, valstybės narės turėtų atidžiai apsvarstyti skirtingos rizikos bankų dalyvavimo kriterijus ir jiems taikytinas procedūras, taip pat atitinkamai diferencijuoti taikytinas procedūras (žr. 1 priedą). Reikia atsižvelgti į padėtį tų bankų, kurie patiria sunkumų dėl dabartinių išskirtinių aplinkybių, nors iki krizės būtų buvę laikomi iš esmės patikimais.

(14)

Be tokių rodiklių, kaip norminių mokumo reikalavimų laikymasis ir numatomas kapitalo pakankamumas, kurį patvirtino nacionalinės priežiūros institucijos, kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio normos ir reitingai iki krizės turėtų, pavyzdžiui, būti geras pagrindas įvairiems bankams taikomoms atlygio normoms diferencijuoti. Dabartinės įmokos taip pat gali atspindėti susijusią riziką, dėl kurios susilpnės kai kurių bankų konkurencinė padėtis, kai baigsis visuotinės krizės sąlygos. Įmokos iki krizės ir dabartinės įmokos bet kuriuo atveju rodo sunkumus, jei jų yra, patiriamus dėl nelikvidaus turto ir (arba) silpną banko verslo modelį dėl tokių veiksnių, kaip per didelis priklausymas nuo trumpalaikio finansavimo arba netinkamas skolinto ir nuosavo kapitalo santykis.

(15)

Tinkamai pagrįstais atvejais trumpą laiką gali tekti priimti mažesnius sunkumų patiriantiems bankams taikomus atlygius, darant prielaidą ir su sąlyga, kad ilgesniu laikotarpiu į valstybės intervencijos sąnaudas jų naudai bus atsižvelgta atliekant pertvarkymą, būtiną gyvybingumui atkurti, taip pat gali reikėti atsižvelgti į paramos, kuri jiems suteikta kompensacinėmis priemonėmis, poveikį konkurencijai. Finansiškai patikimiems bankams gali būti nustatyti palyginti maži dalyvavimo bet kokiame kapitalo atkūrime tarifai ir atitinkamai pakankamai lengvatinės valstybės paramos ilgesniu laikotarpiu sąlygos su išlyga, kad jie sutinka su priemonių išpirkimo arba konvertavimo sąlygomis, kad išliktų laikinas valstybės įsikišimo pobūdis ir būtų atkurtas finansinis stabilumas ir vykdomas realios ekonomikos kreditavimas, taip pat kad nebūtų piktnaudžiaujama lėšomis platesnio masto strateginiais tikslais.

Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos rekomendacijos

(16)

2008 m. lapkričio 20 d. Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos rekomendacijose pasiūlyta valstybės kapitalo atkūrimo priemonių, skirtų iš esmės patikimoms euro zonos įstaigoms, lyginamosios analizės metodika. Gairės, kurios sudaro šių rekomendacijų pagrindą, visiškai atspindi šioje įžangoje išdėstytus principus. Atsižvelgdamas į savo konkrečias užduotis ir atsakomybę, ECB ypatingą dėmesį skiria kapitalo atkūrimo priemonių veiksmingumui, siekdamas didinti finansinį stabilumą ir skatinti netrukdomą realios ekonomikos kreditavimą. Kartu jis pabrėžia į rinką orientuotos kainodaros poreikį, įskaitant konkrečią individualių bankų gavėjų riziką, taip pat poreikį išlaikyti vienodas konkuruojančių bankų veiklos sąlygas.

(17)

Komisija pritaria ECB rekomendacijoms, kuriose siūloma kapitalo injekcijų kainodaros schema, grindžiama grąžos normų intervalu, taikomu bankams gavėjams, kurie, nepaisant jų rizikos pobūdžio kitimo, iš esmės yra patikimos finansų įstaigos. Šio dokumento tikslas – išplėsti gaires, įtraukiant kitokias nei atlygio normos sąlygas, taip pat sąlygas, kuriomis bankai, kurie nėra iš esmės patikimi, gali gauti valstybės kapitalo.

(18)

Be to, pripažindama, kad dabartinės išskirtinės rinkos normos nėra pagrįsta atitinkama orientacinė norma, kuria remiantis būtų galima nustatyti teisingą atlygio už kapitalą lygį, Komisija laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms taikant kapitalo atkūrimo priemones reikėtų atsižvelgti į nepakankamai įvertintą iki krizės buvusią riziką. Neatsižvelgus į šiuos dalykus, atlygio už valstybės lėšas normomis būtų suteiktas netinkamas konkurencinis pranašumas gavėjams ir galiausiai dėl to būtų išstumtas privatus kapitalo atkūrimas.

2.   ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ KAPITALO ATKŪRIMĄ REGLAMENTUOJANTYS PRINCIPAI

(19)

Kainodaros principų panašumas į rinkos kainų principus yra geriausia konkurencijos iškraipymo ribojimo garantija (5). Tai reiškia, kad kapitalo atkūrimo schemos turėtų būti rengiamos taip, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos įstaigos padėtį rinkoje, įskaitant jos dabartinę riziką ir mokumo lygį, taip pat kad būtų išlaikytos vienodos veiklos sąlygos, nesuteikiant per didelės subsidijos, palyginti su dabartinėmis rinkos alternatyvomis. Be to, kainodaros sąlygomis turėtų būtų numatyta paskata bankui grąžinti lėšas valstybei iš karto, kai baigsis krizė.

(20)

Šiais principais vadovaujamasi vertinant šiuos bendros kapitalo atkūrimo priemonių struktūros elementus: kapitalo atkūrimo tikslą, banko gavėjo patikimumą, atlygį, paskatas nebedalyvauti, visų pirma valstybės kapitalą pakeičiant privačių investuotojų kapitalu (6), siekiant užtikrinti laikiną valstybės dalyvavimo bankų kapitale pobūdį, apsaugos priemones nuo piktnaudžiavimo pagalba ir konkurencijos iškraipymo, taip pat kapitalo atkūrimo schemos padarinių ir gavėjų padėties peržiūrą reguliarių ataskaitų arba, jei tinka, restruktūrizavimo planų forma.

2.1.   Kapitalo atkūrimas dabartinėmis rinkos normomis

(21)

Kai valstybės kapitalo injekcijoms taikomos tokios pačios sąlygos kaip privačių investuotojų dalyvavimui stambiu mastu (30 % arba daugiau), Komisija sutiks su sandorio metu nustatytu atlygiu (7). Atsižvelgiant į nedideles su konkurencija susijusias problemas, kurios iškyla vykdant tokią operaciją, nebent sandorio sąlygos yra tokios, kad labai pakeistų privačių investuotojų paskatas, iš esmės neatrodytų, kad reikėtų ex ante konkurencijos apsaugos priemonių arba paskatų nebedalyvauti.

2.2.   Laikinas iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimas, siekiant skatinti finansinį stabilumą ir realios ekonomikos kreditavimą

(22)

Vertindama šios kategorijos bankams taikytinas procedūras, Komisija didelį dėmesį kreips į 12–15 punktuose aptartą bankų skirstymą į iš esmės patikimus ir kitus bankus.

(23)

Nustatant bendrą atlygį reikia tinkamai atsižvelgti į šiuos elementus:

a)

kiekvieno gavėjo dabartinę riziką (4);

b)

pasirinktos priemonės požymius, įskaitant jos subordinavimo lygį, riziką ir visas mokėjimo sąlygas (8);

c)

numatytas paskatas nebedalyvauti (pvz., laipsniško didėjimo ir išpirkimo sąlygos);

d)

atitinkamą orientacinę palūkanų, taikomų nerizikingoms investicijoms, normą.

(24)

Atlygis už valstybės atliekamą kapitalo atkūrimą negali būti toks didelis, kaip dabartiniai rinkos lygiai (apie 15 %) (9), kadangi jie nebūtinai parodo, kas galėtų būti laikoma įprastomis rinkos sąlygomis (10). Dėl to Komisija pasirengusi sutikti su tokia iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo kaina, kuri yra mažesnė už rinkos normas, kad padėtų bankams pasinaudoti tokiomis priemonėmis ir taip paremtų finansinio stabilumo atkūrimą ir užtikrintų realios ekonomikos kreditavimą.

(25)

Kartu visa tikėtina kapitalo atkūrimo grąža valstybei neturėtų per daug skirtis nuo dabartinių rinkos kainų, kadangi i) turėtų būti išvengta iki krizės buvusio nepakankamo rizikos įvertinimo; ii) ji turi atspindėti netikrumą dėl naujos kainų pusiausvyros laikotarpio ir lygio; iii) reikia numatyti paskatas nebedalyvauti schemoje ir iv) ji turi sumažinti konkurencijos tarp valstybių narių ir tarp tų bankų, kurie šiuo metu rinkoje ieško kapitalo be valstybės pagalbos, iškraipymo riziką. Per daug nuo dabartinių rinkos kainų nesiskirianti atlygio norma yra svarbi, siekiant neišstumti per privatų sektorių vykdomo kapitalo atkūrimo ir padėti grįžti prie įprastų rinkos sąlygų.

Dalyvavimo kapitalo atkūrime kaina

(26)

Komisija mano, kad tinkamas būdas kapitalo atkūrimo kainai nustatyti yra nurodytas 2008 m. lapkričio 20 d. Eurosistemos rekomendacijose. Atlygiai, apskaičiuoti taikant šią metodiką, Eurosistemos požiūriu, yra tinkamas pagrindas (dalyvavimo lygis) reikiamai nominaliai grąžos už iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimą normai. Ši kaina gali būti didinama, siekiant atsižvelgti į poreikį skatinti valstybės kapitalo išpirkimą (11). Komisija mano, kad tokie koregavimai taip pat gali padėti siekiant išsaugoti neiškreiptą konkurenciją.

(27)

Eurosistemos rekomendacijose laikomasi nuomonės, kad valstybės reikalaujama grąžos už kapitalo atkūrimo priemones, skirtas iš esmės patikimiems bankams, – privilegijuotąsias akcijas ir kitas mišrias priemones – norma galėtų būti nustatoma remiantis „kainų intervalu“, kuris apibrėžiamas i) reikiama subordinuotosios skolos grąžos norma, t. y. žemesniąją riba; ir ii) reikiama paprastųjų akcijų grąžos norma, t. y. aukštesniąja riba. Ši metodika apima kainų intervalo skaičiavimą, remiantis skirtingais komponentais, kurie taip pat turėtų atspindėti konkrečius atskirų įstaigų (arba panašių įstaigų grupių) ir valstybių narių požymius. Taikant metodiką, kai naudojamos vidutinės atitinkamų parametrų (vyriausybės obligacijų pelningumas, kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio įmokos, nuosavybės vertybinių popierių rizikos priedai) vertės (vidurkis arba mediana), nustatomas intervalas ir vidutinė reikiama 7 % grąžos norma, taikoma privilegijuotosioms akcijoms, kurių požymiai panašūs į subordinuotosios skolos požymius, taip pat vidutinė reikiama 9,3 % grąžos norma, taikoma paprastosioms akcijoms, susijusioms su euro zonos bankais. Šis vidutinės kainos intervalas yra orientacinės ribos.

(28)

Komisija sutiks su mažiausiu atlygiu pagal pirmiau minėtą iš esmės patikimų bankų metodiką (12). Šis atlygis diferencijuojamas atskirų bankų lygiu, remiantis skirtingais parametrais:

a)

pasirinkto kapitalo rūšimi (13): kuo mažesnis subordinavimo lygis, tuo mažesnis reikiamas kainų intervalo atlygis;

b)

atitinkama orientacine palūkanų, taikomų nerizikingoms investicijoms, norma;

c)

individualiu visų reikalavimus atitinkančių finansų įstaigų (įskaitant ir finansiškai patikimus, ir sunkumų patiriančius bankus) rizikos pobūdžiu nacionaliniu lygiu.

(29)

Valstybės narės gali pasirinkti kainodaros formulę, kuri apima ir laipsniško didėjimo arba lėšų grąžinimo sąlygas. Tokie požymiai turėtų būti tinkamai pasirenkami, kad dėl jų per daug nepadidėtų kapitalo sąnaudos, skatinant kuo anksčiau baigti teikti valstybės kapitalo paramą bankams.

(30)

Komisija taip pat sutiks su kitomis kainodaros metodikomis su sąlyga, kad pagal jas bus nustatomi didesni nei pirmiau minėtoje metodikoje atlygiai.

Paskatos valstybės kapitalui grąžinti

(31)

Kapitalo atkūrimo priemonės turi apimti atitinkamas paskatas valstybės kapitalui išpirkti, kai tą galima padaryti atsižvelgiant į padėtį rinkoje (14). Paprasčiausias būdas paskatinti bankus ieškoti alternatyvaus kapitalo – valstybėms narėms prašyti atitinkamai didelio atlygio už valstybės vykdomą kapitalo atkūrimą. Dėl tos priežasties Komisija mano paprastai esant naudinga prie nustatytos dalyvavimo kainos pridėti priedą (15), kad būtų skatinama nebedalyvauti. Kainodaros struktūra, apimanti didėjimo per tam tikrą laiką ir laipsniško didėjimo sąlygas, sustiprins šį mechanizmą, kad būtų skatinama nebedalyvauti.

(32)

Jeigu valstybė narė nusprendžia nedidinti nominalios atlygio normos, ji gali apsvarstyti galimybę padidinti bendrą atlygį pirkimo pasirinkimo sandoriais arba kitomis išpirkimo sąlygomis, arba mechanizmais, kuriais skatinamas privataus kapitalo sutelkimas, pavyzdžiui, susiejant dividendų mokėjimą su privalomu valstybės atlygiu, kuris ilgainiui didėja.

(33)

Valstybės narės taip pat gali apsvarstyti galimybę naudoti ribojančią dividendų politiką, kad užtikrintų laikiną valstybės intervencijos pobūdį. Ribojanti dividendų politika būtų susijusi su tikslu užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą ir stiprinti bankų gavėjų kapitalo bazę. Kartu būtų svarbu leisti mokėti dividendus, kai tai yra paskata suteikti naują privatų kapitalą iš esmės patikimiems bankams (16).

(34)

Komisija kiekvienu atskiru atveju įvertins siūlomus nebedalyvavimo mechanizmus. Apskritai kuo didesnis kapitalo atkūrimo mastas ir kuo didesnė banko gavėjo rizika, tuo svarbiau yra nustatyti aiškų nebedalyvavimo mechanizmą. Atlygio lygio ir rūšies kombinacija bei, kur ir kiek tinkama, ribojanti dividendų politika apskritai turi būti pakankama paskata bankams gavėjams nebedalyvauti. Komisija laikosi nuomonės, kad visų pirma dividendų mokėjimo suvaržymai nereikalingi, kai kainodaros lygis teisingai nurodo bankų rizikos pobūdį, o laipsniško didėjimo sąlygomis arba palyginamais elementais suteikiama pakankamai pastatų nebedalyvauti ir kapitalo atkūrimo dydis ribojamas.

Nepagrįstų konkurencijos iškraipymų prevencija

(35)

Bankų komunikato 35 punkte pabrėžiama, kad reikia apsaugos priemonių nuo galimo piktnaudžiavimo ir konkurencijos iškraipymo kapitalo atkūrimo schemose. Bankų komunikato 38 punkte reikalaujama, kad kapitalo injekcijos būtų apribotos iki būtino minimumo ir neleistų gavėjui vykdyti agresyvios verslo strategijos, kuri būtų nesuderinama su pagrindiniais kapitalo atkūrimo tikslais (17).

(36)

Paprastai kuo didesnis atlygis, tuo mažesnis apsaugos priemonių poreikis, kadangi kainos lygiu bus ribojami konkurencijos iškraipymai. Bankai, kurių kapitalą atkuria valstybė, taip pat turėtų to neskelbti komerciniais tikslais.

(37)

Apsaugos priemonių gali reikėti, siekiant užkirsti kelią valstybės pagalbos lėšomis finansuojamai agresyviai komercinei plėtrai. Iš esmės susijungimai ir įsigijimai gali labai padėti konsoliduoti bankų sektorių, siekiant stabilizuoti finansų rinkas ir užtikrinti nuolatinį realios ekonomikos kreditavimą. Siekiant nesuteikti pranašumo valstybės paramą gaunančioms įstaigoms, kad nenukentėtų tokios paramos negaunantys konkurentai, susijungimai ir įsigijimai paprastai turėtų būti organizuojami pagal konkurencinio konkurso procesą.

(38)

Elgesio užtikrinimo priemonių mastas bus grindžiamas proporcingumo vertinimu, atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius ir visų pirma į banko gavėjo rizikos pobūdį. Nors bankams, kurie yra labai mažos rizikos pobūdžio, gali reikėti tik labai nedidelių elgesio užtikrinimo priemonių, didėjant rizikai, tokių užtikrinimo priemonių poreikis didėja. Proporcingumo vertinimui papildomos įtakos turi atitinkamas valstybės kapitalo injekcijos dydis ir sukaupto kapitalo lygis.

(39)

Kai valstybės narės vykdo kapitalo atkūrimą, kad vykdytų realios ekonomikos kreditavimą, jos turi užtikrinti, kad pagalba padės veiksmingai to siekti. Todėl pagal nacionalines taisykles jos turėtų numatyti kapitalo atkūrimui skirtas veiksmingas ir įgyvendinamas nacionalines apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, jog kapitalo injekcija naudojama realios ekonomikos kreditavimui paremti.

Peržiūra

(40)

Be to, kaip nurodyta Bankų komunikate (18), kapitalo atkūrimui turėtų būti taikoma nuolatinė peržiūra. Praėjus šešiems mėnesiams nuo šių priemonių taikymo pradžios, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai taikytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje turi būti pateikta išsami informacija apie:

a)

bankus, kuriuose vykdytas kapitalo atkūrimas, įskaitant, kai tai susiję tiek su 12–15 punktuose, tiek su 1 priede nurodytais elementais, ir bankų verslo modelio vertinimą, siekiant nustatyti bankų rizikos pobūdį ir gyvybingumą;

b)

sumas, kurias gavo tie bankai, ir sąlygas, kuriomis buvo vykdomas kapitalo atkūrimas;

c)

gauto kapitalo panaudojimą, įskaitant i) nuolatinį realios ekonomikos kreditavimą; ii) išorės augimą ir iii) bankų gavėjų dividendų politiką;

d)

valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paskatomis nebedalyvauti ir kitomis sąlygomis bei apsaugos priemonėmis, vykdymą; ir

e)

veiksmus, kurių imtasi siekiant atsiriboti nuo priklausomybės nuo valstybės kapitalo (19).

(41)

Atsižvelgdama į peržiūrą, Komisija, be kitų dalykų, įvertins poreikį toliau taikyti elgesio užtikrinimo priemones. Priklausomai nuo to, kaip keisis rinkos sąlygos, taip pat gali reikėti peržiūrėti su priemonėmis susijusią apsaugą, siekiant užtikrinti, kad pagalba apribota iki mažiausios sumos ir minimalios trukmės, kurios būtinos dabartinei krizei atlaikyti.

(42)

Komisija primena, kad tuo atveju, kai bankas, iš pradžių laikytas iš esmės stabiliu, patiria sunkumų po kapitalo atkūrimo, tam bankui turi būti pranešta apie restruktūrizavimo planą.

2.3.   Kapitalo atkūrimas sanuojant kitus bankus

(43)

Bankų, kurie iš esmės nėra patikimi, kapitalo atkūrimo atveju reikėtų taikyti griežtesnius reikalavimus.

(44)

Kiek tai susiję su atlygiu, kaip nurodyta pirmiau, jis pirmiausia turėtų atitikti gavėjo rizikos pobūdį ir būti didesnis už tą, kuris taikomas iš esmės patikimiems bankams (20). Šia nuostata nepažeidžiama galimybė priežiūros institucijoms prireikus restruktūrizavimo atvejais imtis skubių veiksmų. Kai negalima nustatyti tokios kainos, kuri atitiktų banko rizikos pobūdį, ji vis tiek turėtų būti panaši į tą, kuri turi būti taikoma panašiam bankui įprastomis rinkos sąlygomis. Nepaisant to, kad reikia užtikrinti finansinį stabilumą, šiems bankams galima naudoti valstybės kapitalą tik banko likvidavimo arba didelio masto restruktūrizavimo atveju, įskaitant valdybos ir, kai tinka, įmonės valdymo pokyčius. Todėl per šešis mėnesius nuo kapitalo atkūrimo turės būti pateiktas arba šių bankų visapusis restruktūrizavimo planas, arba likvidavimo planas. Kaip nurodyta Bankų komunikate, toks planas bus vertinamas pagal sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principus ir į jį turės būti įtrauktos kompensacinės priemonės.

(45)

Iki valstybės kapitalo grąžinimo sunkumus patiriančiuose bankuose sanavimo ir restruktūrizavimo procedūrų vykdymo etapais taikomos elgesio užtikrinimo priemonės pirmiausia turi apimti ribojančią dividendų politiką (įskaitant draudimą mokėti dividendus bent jau restruktūrizavimo metu), vadovų atlyginimų arba priedų paskirstymo apribojimą, įsipareigojimą atkurti ir išlaikyti didesnį mokumo koeficiento lygį, suderinamą su finansinio stabilumo tikslu, ir valstybės teikiamo kapitalo grąžinimo grafiką.

2.4.   Galutinės pastabos

(46)

Galiausiai Komisija atsižvelgia į tai, kad galimybė bankams dalyvauti kapitalo atkūrimo operacijose yra prieinama visiems tam tikros valstybės narės bankams arba didelei jų daliai, taip pat mažesniu bankų diferencijavimo pagrindu, ir ja siekiama ilgainiui gauti tinkamą bendrą grąžą. Kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, dėl administracinio patogumo, gali nuspręsti taikyti paprastesnius būdus. Nepažeisdama galimybės valstybėms narėms pagrįsti savo kainodarą pirmiau nurodyta metodika, Komisija sutiks su kainodaros mechanizmais, pagal kuriuos visų schemoje dalyvaujančių bankų bendros tikėtinos metinės grąžos lygis yra pakankamai aukštas, kad būtų patenkinti įvairių bankų poreikiai ir būtų skatinama nebedalyvauti. Šis lygis paprastai turėtų būti didesnis už aukštesniąją ribą, nurodytą 27 punkte 1 lygio kapitalo priemonėms (21). Jis gali apimti mažesnę dalyvavimo kainą ir atitinkamą laipsnišką didėjimą, taip pat kitus diferencijavimo elementus ir apsaugos priemones, kurios aprašytos pirmiau (22).


(1)  Kad skaitytojui būtų patogiau, finansų įstaigos šiame dokumente vadinamos tiesiog bankais.

(2)  OL C 270, 2008 10 25, p. 8.

(3)  Žr. 2008 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimą byloje N 507/08 Finansinės paramos priemonės bankų sektoriui JK (OL C 290, 2008 11 13, p. 4), 2008 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimą byloje N 512/08 Paramos priemonės finansų įstaigoms Vokietijoje (OL C 293, 2008 11 15, p. 2), 2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimą byloje N 560/08 Paramos priemonės kredito įstaigoms Graikijoje, 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą byloje N 528/08 Nyderlandai, pagalba ING Groep N.V., 2008 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą byloje NN 68/08 dėl Latvijos valstybės pagalbos JSC Parex Banka.

(4)  Daugiau informacijos pateikta 1 priede.

(5)  Žr. Bankų komunikato 39 punktą.

(6)  Visas šio dokumento nuorodas į paskatas nebedalyvauti arba paskatas kompensuoti valstybei reikia suprasti kaip siekį pakeisti valstybės kapitalą privačiu kapitalu, kiek tai yra būtina ir tinkama siekiant grįžti prie įprastų rinkos sąlygų.

(7)  Žr., pvz., 2008 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimo byloje N 512/08 Paramos priemonės finansų įstaigoms Vokietijoje 54 punktą.

(8)  Pavyzdžiui, dėl kai kurių parametrų padidėja arba sumažėja privilegijuotųjų akcijų vertė, priklausomai nuo tikslaus jų apibrėžimo: konvertuojamumo į paprastąsias akcijas arba kitas priemones, kaupiamųjų arba nekaupiamųjų dividendų, fiksuotos arba kintamos dividendų normos, privilegijuotųjų akcijų savininkų pirmumo teisės paprastųjų akcijų atžvilgiu įmonės likvidavimo atveju, dalyvavimo arba nedalyvavimo, susijusio su pajamomis, viršijančiomis dividendų normą, mokamą už paprastąsias akcijas, pardavimo pasirinkimo sandorio, išpirkimo sąlygų, balsavimo teisių. Iš skirtingų norminių kategorijų kaip orientacinę Komisija taikys bendrąją kapitalo priemonių klasifikaciją (pvz., pagrindinė/nepagrindinė, 1 lygio/2 lygio).

(9)  Pavyzdžiui, JP Morgan, 2008 m. spalio 27 d. Europos kreditų tyrimas; Merrill Lynch duomenys apie finansų įstaigų, kurioms suteikta bent investavimo kategorija, 1 lygio skolą eurais, viešai išleistą euroobligacijų rinkoje arba valstybių narių, įsivedusių eurą, vietinėje rinkoje. Duomenis pateikė ECOWIN (ml: et10yld).

(10)  Dabartiniai atlygio lygiai taip pat gali rodyti dabartinę didelę 1 lygio kapitalo paklausą, kadangi bankai pereina nuo to, kas šiuo metu laikoma praeityje nepakankamai kapitalizuotu verslo modeliu kartu su palyginti nedidele pasiūla ir dideliu rinkos svyravimu.

(11)  Žr. ECB Valdančiosios tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. rekomendacijų dėl kapitalo atkūrimo kainodaros 5–7 punktus.

(12)  Gali tekti atsižvelgti į konkrečią Eurosistemai nepriklausančių valstybių narių padėtį.

(13)  Pvz., paprastosios akcijos, nepagrindinis 1 lygio kapitalas arba 2 lygio kapitalas.

(14)  Atsižvelgiant į kapitalo atkūrimo priemonės rūšį ir jos klasifikavimą, kurį taiko priežiūros institucijos.

(15)  Tai dar svarbiau, nes pirmiau minėtas būdas gali būti susijęs su iki krizės buvusiu nepakankamu rizikos įvertinimu.

(16)  Atsižvelgiant į šiuos svarstymus, dividendų mokėjimo suvaržymai galėtų, pavyzdžiui, būti riboti laiko prasme arba būti susiję su gaunamo pelno procentine dalimi ar su naujo kapitalo įnašu (pavyzdžiui, išmokant dividendus naujų akcijų pavidalu). Kai valstybės lėšos tikriausiai bus grąžinamos keliais etapais, taip pat galėtų būti numatytas laipsniškas bet kokio dividendų suvaržymo sumažinimas, atsižvelgiant į vykdomą grąžinimo eigą.

(17)  Atsižvelgiant į realios ekonomikos kreditavimo užtikrinimo tikslus, iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo schemose balanso augimo suvaržymai nebūtini. Tai iš esmės turėtų būti taikoma ir garantijų schemoms, nebent būtų didelė grėsmė, kad pasikeis kapitalo srautai tarp valstybių narių.

(18)  Žr. Bankų komunikato 34–42 punktus. Vadovaujantis Bankų komunikatu, individualių kapitalo atkūrimo priemonių, kurių imtasi pagal Komisijos patvirtintą kapitalo atkūrimo schemą, notifikuoti nereikia ir Komisija jas vertins atsižvelgdama į gyvybingumo plano peržiūrą ir pateikimą.

(19)  Atsižvelgiant į kapitalo atkūrimo priemonės požymius.

(20)  Žr. 28 punktą apie nustatytą kainų intervalą, pagal kurį sunkumų patiriantiems bankams taikomos didesnės atlygio normos.

(21)  Komisija kol kas sutiko su kapitalo atkūrimo priemonėmis, kai visų schemoje dalyvaujančių bankų bendra tikėtina metinė grąža ne mažesnė kaip 10 % 1 lygio kapitalo priemonėms. Valstybėms narėms, kurių grąžos, taikomos nerizikingoms investicijoms, normos labai skiriasi nuo euro zonos vidurkio, tokį lygį gali reikėti atitinkamai pakoreguoti. Taip pat reikės pakoreguoti nerizikingoms investicijoms taikomų normų kitimą.

(22)  Kaip mažos dalyvavimo kainos ir tokių diferencijavimo elementų kombinaciją žr., pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą byloje N 528/08 Nyderlandai, Pagalba ING Groep N.V., kai sui generis kapitalo priemonės, priskiriamos pagrindiniam 1 lygio kapitalui, atlygio atžvilgiu fiksuota atkarpa (8,5 %) susiejama su pernelyg proporcingais ir didėjančiais atkarpų mokėjimais ir galima kapitalo prieaugio nauda, kuri lemia tikėtiną metinę grąžą, viršijančią 10 %.


PRIEDAS

Nuosavo kapitalo kainodara

Nuosavas kapitalas (paprastosios akcijos) yra geriausiai žinoma pagrindinio 1 lygio kapitalo forma. Atlygis už paprastąsias akcijas – neužtikrinti būsimi dividendų mokėjimai ir akcijų kainos padidėjimas (kapitalo prieaugis arba nuostolis), kurie priklauso nuo tikėtinų būsimų pinigų srautų ir (arba) pelno. Dabartinėje situacijoje būsimus pinigų srautus prognozuoti dar sunkiau nei įprastomis sąlygomis. Todėl labiausiai vertas dėmesio veiksnys yra kotiruojama paprastųjų akcijų rinkos kaina. Kadangi nekotiruojamų bankų atveju nėra kotiruojamos akcijų kainos, valstybės narės turėtų taikyti atitinkamą rinkos principais grindžiamą metodą, tokį kaip išsamus vertinimas tikrai vertei nustatyti.

Jeigu suteikiama pagalba išleidžiant paprastąsias akcijas (akcijų platinimas), bet kurias akcijas, kurių neįsigijo esami arba nauji investuotojai, pačia mažiausia kaina, palyginti su akcijų kaina, įsigis valstybė narė kaip platintoja tuojau iki viešo pasiūlymo paskelbimo. Emitentas taip pat turėtų sumokėti atitinkamą platinimo mokestį (1). Komisija atsižvelgs į poveikį, kurį anksčiau gauta valstybės pagalba gali turėti gavėjo akcijų kainai.

Banko rizikos pobūdžio vertinimo rodikliai

Nustatydama banko rizikos pobūdį, kad pagal valstybės pagalbos taisykles įvertintų kapitalo atkūrimo priemonę, Komisija atsižvelgs į banko padėtį, visų pirma atkreipdama dėmesį į šiuos rodiklius:

a)

kapitalo pakankamumas: atsižvelgdama į nacionalinės priežiūros institucijos peržiūrą, Komisija teigiamai vertins banko mokumo ir jo būsimo kapitalo pakankamumo įvertinimą. Tokioje peržiūroje bus įvertinta įvairi banko rizika (pvz., kredito rizika, likvidumo rizika, rinkos rizika, palūkanų normos ir valiutos kurso rizika), turto portfelio kokybė (nacionalinėje rinkoje ir lyginant su esamais tarptautiniais standartais), jo verslo modelio tvarumas ilguoju laikotarpiu ir kiti susiję elementai;

b)

kapitalo atkūrimo mastas: Komisija teigiamai vertins riboto masto kapitalo atkūrimą, pavyzdžiui, ne didesnį kaip 2 % banko pagal riziką įvertinto turto;

c)

dabartinės kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio normos: Komisija apsvarstys vidurkiui lygią arba mažesnę įmoką, kaip mažesnės rizikos rodiklį;

d)

dabartinis banko ir jo perspektyvos reitingas: Komisija apsvarstys A arba didesnį reitingą ir stabilią arba teigiamą perspektyvą, kaip mažesnės rizikos rodiklį.

Vertinant šiuos rodiklius, reikia atsižvelgti į bankų, kurie patiria sunkumų dėl dabartinių išskirtinių aplinkybių, padėtį, nors iki krizės jie būtų buvę laikomi iš esmės patikimais, pavyzdžiui, kaip rodo tokių rinkos rodiklių, kaip kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio įmokos ir akcijų kainos, kitimas.

1 lentelė

Kapitalo rūšys

Image


(1)  Žr., pavyzdžiui, 2008 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimo byloje N 507/08 Finansinės paramos priemonės bankų sektoriui JK 11 punktą, 2008 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimo byloje N 512/08 Paramos priemonės finansų įstaigoms Vokietijoje 12 punktą.


Top