52009PC0347

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.7.2009

KOM(2009) 347 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vielos gamybai skirtiems strypams, galutinis surinkimas ir baigiamas tyrimas dėl importuojamų Moldovos Respublikos ir Turkijos kilmės vielos gamybai skirtų strypų

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas yra susijęs su 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant tyrimus, susijusius su importuojamais Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Moldovos Respublikos (toliau – MR) ir Turkijos kilmės vielos gamybai skirtais strypais (angl. wire rod). |

Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas teikiamas įgyvendinant pagrindinį reglamentą ir atsižvelgiant į tyrimo, atlikto laikantis pagrindiniame reglamente nustatytų esminių ir procedūrinių reikalavimų, rezultatus. |

Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Netaikoma. |

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nenumatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame pateikiamas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. |

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai |

Siūlomų veiksmų santrauka 2008 m. gegužės 8 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų KLR, MR ir Turkijos kilmės vielos gamybai skirtų strypų. Reglamentu (EB) Nr. 112/2009 Komisija importuojamiems iš KLR ir MR produktams nustatė laikinuosius antidempingo muitus. Importuojamiems Turkijos kilmės produktams nenustatyta jokių antidempingo muitų, nes nustatyta, kad šie importuojami produktai Bendrijos pramonei žalos nedarė. Pridedamas Tarybos reglamento pasiūlymas grindžiamas galutinėmis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, kuriomis patvirtinamos preliminarios išvados dėl importo iš KLR ir Turkijos, be to, nustatyta, kad importas iš MR Bendrijos pramonei žalos nedarė. Be to, remiantis iš suinteresuotųjų šalių surinktais papildomais duomenimis peržiūrėti dempingo ir žalos skirtumai. Todėl Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento pasiūlymą, kad būtų nustatytos galutinės priemonės iš KLR importuojamiems produktams. |

Teisinis pagrindas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes veiksmų pobūdis aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. |

Nuoroda apie Bendrijai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkinės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė – reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes minėtame pagrindiniame reglamente kitų galimybių nenumatyta. |

4. Poveikis biudžetui |

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vielos gamybai skirtiems strypams, galutinis surinkimas ir baigiamas tyrimas dėl importuojamų Moldovos Respublikos ir Turkijos kilmės vielos gamybai skirtų strypų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

.1. Laikinosios priemonės

(1) Reglamentu (EB) Nr. 112/2009[2] (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Moldovos Respublikos (toliau – MR) kilmės vielos gamybai skirtiems strypams.

(2) Primenama, kad tyrimas inicijuotas gavus EUROFER (toliau – skundo pateikėjas) skundą, pateiktą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) vielos gamybai skirtų strypų Bendrijoje, vardu.

.2. Tolesnė procedūra

(3) Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminariąsias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Šiuo tikslu papildomas tikrinamasis vizitas buvo surengtas šios bendrovės patalpose:

Bendrijos gamintojas:

- Celsa UK Holding Limited , Kardifas, Jungtinė Karalystė.

(4) Komisija toliau nagrinėjo su Bendrijos interesais susijusius aspektus ir analizavo kai kurių Bendrijos naudotojų pateiktus klausimyno atsakymų duomenis.

(5) Primintina, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2004 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(6) Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad žalos vertinimui rinktis 2004 m. buvo ne visai teisinga, nes tariamai 2004 m. buvo ypač palankūs dėl didelės paklausos ir pelno dydžio. Todėl jos teigė, kad 2004 m. neturėjo būti įtraukti į nagrinėjamąjį laikotarpį.

(7) Pažymėtina, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį tiriamasis laikotarpis turėtų apimti laikotarpį iki tyrimo pradžios. Primintina, kad šis tyrimas inicijuotas 2008 m. gegužės 8 d. Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas paprastai nagrinėjamas trejų ar ketverių metų iki tyrimo inicijavimo laikotarpis, užsibaigiantis tuo pačiu metu kaip ir dempingo tiriamasis laikotarpis. Atliekant šį tyrimą laikytasi šios tvarkos. Todėl renkantis šį laikotarpį nesvarbu, ar 2004 m. ar kiti metai, sutampantys su nagrinėjamuoju laikotarpiui, buvo išskirtiniai, ar ne.

(8) Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones importuojamiems KLR kilmės vielos gamybai skirtiems strypams, galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas ir baigti tyrimą dėl importuojamų MR ir Turkijos kilmės vielos gamybai skirtų strypų. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(9) Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus preliminarios išvados atitinkamai pakeistos.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas

(10) Nagrinėjamasis produktas – tai KLR, MR ir Turkijos kilmės karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies, nelegiruotojo plieno arba legiruotojo plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo (toliau – nagrinėjamasis produktas arba vielos gamybai skirti strypai), paprastai deklaruojami nurodant KN kodus 7213 10 00, 7213 20 00, 7213 91 10, 7213 91 20, 7213 91 41, 7213 91 49, 7213 91 70, 7213 91 90, 7213 99 10, 7213 99 90, 7227 10 00, 7227 20 00, 7227 90 10, 7227 90 50 ir 7227 90 95. Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančio plieno.

(11) Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad KN kodui 7213 91 90 priskiriami vielos gamybai skirti strypai neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, nes skundo pateikėjui ir jo teisiniam atstovui suteiktuose įgaliojimuose ši konkreti produkto rūšis nenurodyta.

(12) Dėl to pažymėtina, kad, pirma, skunde pirmiau minėtas KN kodas nurodytas. Antra, nagrinėjamasis produktas tyrimo pradžioje apibrėžtas, remiantis pirmiausia pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis. Atitinkami KN kodai, kuriuos nurodant deklaruojamas importuojamas nagrinėjamasis produktas, galutinai nustatomi tik atliekant tyrimą, tiksliau, nustatant galutinius muitus. Tai taip pat aiškiai matyti iš pranešimo apie inicijavimą, kuriame nurodyta, kad atitinkami KN kodai pateikiami tik kaip informacija[3]. Be to, padaryta išvada, kad vielos gamybai skirti strypai, deklaruojami nurodant pirmiau minėtą KN kodą, turi pagrindines savybes, kurios nurodytos pranešime apie inicijavimą, todėl jie priskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai. Taigi šis argumentas buvo atmestas.

(13) Vienas eksportuojantis gamintojas ir vienas naudotojas teigė, kad konkrečios rūšies vielos gamybai skirti strypai, t. y. padangų kordas (angl. tyre cord ), priskiriami KN kodui 7213 91 20, turėtų gerokai skirtis nuo kitų vielos gamybai skirtų strypų rūšių, atsižvelgiant į fizines ir technines savybes, galutinę paskirtį, pakeičiamumą ir vartotojų suvokimą. Todėl jie teigė, kad padangų kordas neturėtų būti įtrauktas į šio tyrimo apibrėžtąją sritį.

(14) Pirmiau minėtas skundas ir konkretūs argumentai nuosekliai išanalizuoti. Pirma, nustatyta, kad produkto apibrėžčiai priskiriami įvairių rūšių vielos gamybai skirti strypai, įskaitant padangų kordą, turi tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes, o tai reiškia, kad jie priklauso tai pačiai produkto kategorijai.

(15) Antra, net jei ir galima ginčyti, kad padangų kordas yra sąlyginai sudėtingesnės ir brangesnės rūšies produktas, palyginti su kitų rūšių vielos gamybai skirtais strypais, priskirtais šio tyrimo apibrėžtajai sričiai, tai nereiškia, kad iš KLR importuojamų padangų kordų savybės gerokai skiriasi nuo Bendrijoje gaminamų padangų kordų savybių.

(16) Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padangų kordas buvo importuojamas iš nagrinėjamosios šalies. Nors importuojamas šių produktų kiekis buvo nedidelis, matyti, kad su šiuo tyrimu susiję eksportuojantys gamintojai galėjo gaminti šios rūšies vielos gamybai skirtus strypus.

(17) Vadinasi, remiantis pirmiau išdėstytais faktais ir aplinkybėmis, nuspręsta, kad nebuvo pagrindo padangų kordo neįtraukti į tyrimo apibrėžtąją sritį. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(18) Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ar panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 13 ir 14 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

C. DEMPINGAS

1. Rinkos ekonomikos režimas (RER)

1.1 Kinijos Liaudies Respublika

(19) Kadangi jokių kitų pastabų dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų RER statuso negauta, laikinojo reglamento 27–31 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

1.2 Moldovos Respublika

(20) Primenama, kad vienintelis bendradarbiaujantis Moldovos eksportuotojas neatitiko nė vieno iš penkių RER kriterijų. Po pirminio faktų atskleidimo bendrovė pakartojo savo ankstesnes pastabas dėl Komisijos sprendimo jai nesuteikti RER, kurios jau buvo išnagrinėtos ir aptartos atskleidus informaciją dėl RER ir pirminius faktus. Moldovos eksportuotojas nesutiko su išvadomis dėl visų penkių RER kriterijų, bet nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

(21) Tiksliau, eksportuotojas teigia, kad Komisija prieštarauja pati sau, laikydama, kad vadinamosios MR Padniestrės regiono valdžios institucijos yra „valstybė“, kai vertina 1 kriterijų, bet jų nelaiko „valstybe“, kai vertina 4 kriterijų. Dėl to pažymėtina, kad vadinamosios MR Padniestrės regiono valdžios institucijos akivaizdžiai gali kištis į bendrovės valdymą. Todėl tai turi tiesioginį poveikį 1 kriterijaus vertinimui. Antra vertus, kadangi vadinamosios MR Padniestrės regiono valdžios institucijos nepripažįstamos, jos neužtikrina teisinio stabilumo ir tikrumo, kaip reikalaujama pagal 4 kriterijų. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(22) Dėl 1 kriterijaus eksportuotojas visų pirma teigė, kad bendrovės vadovybė sudaryta iš privačių asmenų ir nenustatyta jokio ryšio tarp aukščiausios vadovybės ir vadinamųjų MR Padniestrės regiono valdžios institucijų. Vis dėlto atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovės prezidentas ir kiti vadovaujantys asmenys aktyviai dalyvauja vadinamųjų MR Padniestrės regiono valdžios institucijų įstatymų leidybos organų darbe. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(23) Dėl 2 kriterijaus bendrovė visų pirma teigė, kad audito ataskaitoje išreikšta atsargi nuomonė dėl bendrovės finansinių ataskaitų nesvarbi. Vis dėlto ši atsargi nuomonė išreikšta dėl viso ilgalaikio turto, todėl jos negalima laikyti nesvarbia. Tikrinant bendrovė negalėjo paaiškinti, kodėl auditas tai vertino atsargiai. Šiuo klausimu nepateikta jokių papildomų įrodymų. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(24) Dėl 3 kriterijaus bendrovė pakartojo argumentą, kad bendrovę privatizavus ji buvo perparduota jos dabartiniams nepriklausomiems savininkams, todėl bet kokie ankstesni iškraipymai turėjo būti panaikinti. Vis dėlto jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikta, todėl laikinojo reglamento 45 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(25) Dėl 5 kriterijaus bendrovė visų pirma teigė, kad tai, kad bendrovės finansinėse ataskaitose sumos nurodytos JAV doleriais, o ne vadinamąja Padniestrės rubline valiuta (TMR rubliais), yra nereikšmingas dalykas. Vis dėlto faktas, kad kelios kasdienės bendrovės operacijos nurodomos TMR rubliais, todėl TMR rublio keitimo į kitas valiutas kursas nėra nereikšmingas atliekant vertinimą pagal šį kriterijų. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(26) Todėl dėl šių argumentų preliminarios išvados dėl to, kad Moldovos bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nebūtų suteiktas RER, nepakeistos, o laikinojo reglamento 32–49 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

2. Individualus režimas (IR)

(27) Kadangi jokių pastabų dėl IR negauta, laikinojo reglamento 50–53 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3. Normalioji vertė

3.1 Turkija

(28) Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad nustatant normaliąją vertę neatsižvelgta į peržiūrėtus ir patikrintus jo pardavimo vidaus rinkoje duomenis. Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl kanceliarinės klaidos apskaičiuotoji normalioji vertė apskaičiuota neteisingai. Šie argumentai patikrinti ir ten, kur reikia, padaryti pataisymai.

(29) Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad eksportui pardavė tik nestandartinės rūšies nagrinėjamąjį produktą, o vidaus rinkoje prekiavo ir standartinės, ir nestandartinės rūšių produktais. Jis teigė, kad pagal šią metodiką atliktas palyginimas buvo nesąžiningas ir kad normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama lyginant tik nestandartinės rūšies produktų pardavimo eksportui ir vidaus rinkoje kainas.

(30) Vis dėlto atliekant tyrimą standartinių ir nestandartinių produktų skirtumų, kaip teigė eksportuojantis gamintojas, nerasta tiek, kad šių produktų nebūtų galima palyginti. Abi kategorijos atitinka panašaus produkto aprašymą. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad abiejų rūšių produktais bendrovė prekiavo vienoda kaina. Todėl šio argumento reikėjo nepaisyti.

(31) Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės apskaičiavimo Turkijai metodikos negauta, laikinojo reglamento 54–63 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

3.2 Kinijos Liaudies Respublika ir Moldovos Respublika

(32) Pastabų dėl normaliosios vertės, nustatytos KLR ir MR, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, negauta. Todėl preliminarios išvados patvirtinamos.

4. Panaši šalis

(33) Dėl laikinojo reglamento 65–74 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Turkija laikinai pasirinkta panašia šalimi. Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas EUROFER prieštaravo, kad Turkija, o ne Brazilija, kaip iš pradžių ketinta, naudojama kaip panaši šalis. EUROFER dar kartą nurodė argumentus, pateiktus pirminiame etape, teigdamas, kad a) Brazilijos rinkoje konkurencija pakankama ir kad b) dėl Turkijos plieno pramonės subsidijavimo Turkija netinkama normaliajai vertei nustatyti. Be to, EUROFER teigė, kad, kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad Turkijoje vykdomas dempingas, pagal Komisijos praktiką Turkija neturėtų būti pasirenkama panašia šalimi.

(34) Primintina, kad nustatyta, kad Brazilijos vidaus rinkos kainos buvo didesnės nei paskelbtos pasaulinės kainos. Be to, nustatyta, kad Brazilijos gamintojo pelno lygis vidaus rinkoje buvo labai aukštas, palyginti su, pavyzdžiui, pelno lygiu, kuris laikomas pagrįstu Bendrijos pramonei. Kaip išdėstyta laikinajame reglamente, tai rodo, kad Brazilijos rinkoje trūksta konkurencijos.

(35) Atrodo, kad Turkijos vidaus rinkoje konkurencija akivaizdžiai didesnė nei Brazilijoje. Tai, kad nustatyta, kad Turkijos eksportuotojai vykdė dempingą, nebūtinai reiškia, kad tai šaliai nustatyta normalioji vertė yra nepatikima.

(36) EUROFER taip pat teigė, kad, kadangi Turkijos bendrovės tariamai subsidijuojamos, Turkija nebūtų tinkama pasirinkti panašia šalimi. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų nepateikta.

(37) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 65–74 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos, o šio tyrimo tikslais Turkija laikoma panašia šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

5. Eksporto kaina

(38) Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad eksporto kaina negalėjo būti apskaičiuota, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje. Išnagrinėjus šį argumentą nustatyta, kad jis pagrįstas, ypač todėl, kad bendrovės, kuri vykdo veiklą ne Bendrijoje, veikla negarantuojama, kad vykdoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis.

(39) Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad komisinių už pardavimą per susijusią bendrovę išskaitymas buvo nepagrįstas. Išnagrinėjus šį argumentą nustatyta, kad jis pagrįstas, nes susijusi bendrovė nevykdė veiklos, kuri būtų panaši į agento veiklą. Todėl eksporto kainos buvo atitinkamai pataisytos.

(40) Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainų nustatymo metodikos negauta, laikinojo reglamento 75 konstatuojamosios dalies preliminarios išvados patvirtinamos.

6. Palyginimas

(41) Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(42) Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į gabenimo, jūrų frachto ir draudimo sąnaudas, banko mokesčius, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas ir komisinius.

(43) Keli eksportuotojai nesutiko su tuo, kaip apskaičiuotas vidaus gabenimo, frachto sąnaudų, banko mokesčių, kreditų sąnaudų ir komisinių koregavimas, ir pasiūlė kitokius skaičiavimus. Atsižvelgiant į klausimyno atsakymuose pateiktus įrodymus ir per tikrinamuosius vizitus surinktą informaciją ir įrodymus, daugelis šių argumentų laikyti nepagrįstais, todėl paliktas pirminiame etape apskaičiuotas koregavimas. Vis dėlto pateisinamais atvejais kai kurie argumentai priimti, o kreditų sąnaudų, komisinių ir eksporto muito mokesčių koregavimas pataisytas.

7. Dempingo skirtumai

(44) Svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

7.1. Kinijos Liaudies Respublika

(45) Pakoregavus panašios šalies normaliąsias vertes, Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatyti tokie galutiniai dempingo skirtumai:

Bendrovė | Dempingo skirtumas |

Valin Group | 38,6 % |

Visoms kitoms | 52,3 % |

7.2. Moldovos Respublika

(46) Nustačius laikinąsias priemones, laikyta, kad naudojantis visais turimais MR eksporto duomenimis būtų galima susidaryti tikslesnį šios šalies vykdomo dempingo vaizdą. Be to, remiantis visų žinomų gamintojų eksporto kainomis, apskaičiuotas visos šalies galutinis dempingo skirtumas.

(47) Pakoregavus panašios šalies normaliąsias vertes, eksporto kainą ir atlikus koregavimą, kaip išdėstyta pirmiau, visai MR nustatytas 16,2 % galutinis dempingo skirtumas.

7.3 Turkijos eksportuojantys gamintojai

(48) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Turkijos eksportuojantiems gamintojams nustatyti tokie galutiniai dempingo skirtumai:

Bendrovės pavadinimas | Dempingo skirtumas |

Kroman Çelik Sanayli AS | 18,8 % |

Çolakoglu Metalurji AS | 7,6 % |

Iskenderun Demir ve Çelik AŞ | 10,5 % |

Habas Sinai ve Tibbi Gazlar Istihsal Endustri AS | 7,1 % |

Icdas Celik Enerji Tersane ve Ulasim Sanayii AS | 3,9 % |

Visoms kitoms | 18,8 % |

D. ŽALA

1. Bendrijos gamyba

(49) Kadangi tylieji gamintojai jokių pastabų dėl Bendrijos gamybos ar bendradarbiavimo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje, nepateikė, laikinojo reglamento 89–92 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2. Bendrijos pramonės apibrėžtis

(50) Kadangi pastabų dėl Bendrijos pramonės apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 93 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(51) Primintina, kad nagrinėjant žalą atranka netaikyta, nes 20 bendradarbiaujančių gamintojų sudarė keturios bendrovių grupės ir du nepriklausomi gamintojai. Nustačius laikinąsias priemones, kaip išdėstyta 3 konstatuojamojoje dalyje, tikrinamasis vizitas surengtas vieno papildomo Bendrijos gamintojo patalpose, kad būtų patikrinti klausimyno atsakymuose pateikti duomenys.

3. Suvartojimas Bendrijoje

(52) Primintina, kad Bendrijoje suvartojamas kiekis apskaičiuotas remiantis visu importuotu kiekiu, nustatytu pagal Eurostato duomenis, ir visu Bendrijos pramonės bei kitų Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu, įskaitant pagal skundo duomenis apytikriai apskaičiuotą tyliųjų gamintojų parduotą kiekį.

(53) Viena suinteresuotoji šalis abejojo dėl Bendrijos suvartojamam kiekiui nustatyti naudoto metodo, teigdama, kad uždarajam naudojimui ir pardavimui uždarojoje rinkoje skirta Bendrijos pramonės produkcija turėtų būti įtraukta į Bendrijos suvartojamą kiekį ir žalos vertinimą, nes produkciją naudojant ir parduodant uždarojoje rinkoje tiesiogiai konkuruota su pardavimu laisvojoje rinkoje, įskaitant importą.

(54) Pažymėtina, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 119–143 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonės uždaroji gamyba išnagrinėta atliekant žalos vertinimą. Vis dėlto, remiantis nuoseklia Komisijos patirtimi, uždarajam naudojimui skirtas kiekis, t. y. panašaus produkto perdavimas integruotiesiems Bendrijos gamintojams tolesniam perdirbimui, nebuvo įtrauktas į Bendrijos suvartojamą kiekį, nes šie vidiniai perdavimai nesudaro konkurencijos nepriklausomų tiekėjų pardavimui laisvojoje rinkoje.

(55) Nustatyta, kad prašymas uždarojoje rinkoje parduodamą kiekį, t. y. pardavimą susijusioms bendrovėms, įtraukti į Bendrijos suvartojamą kiekį buvo pagrįstas, nes pagal tyrimo metu surinktus duomenis Bendrijos gamintojų susijusios bendrovės vielos gamybai skirtus strypus galėjo laisvai pirkti ir iš kitų šaltinių. Be to, nustatyta, kad Bendrijos gamintojų vidutinės pardavimo susijusioms šalims kainos atitiko vidutines pardavimo nesusijusioms šalims kainas.

(56) Patikrinus vieno papildomo Bendrijos gamintojo pateiktus duomenis, kaip nurodyta 3 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, bendras Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotas kiekis šiek tiek pataisytas. Todėl Bendrijos suvartojamas kiekis, nurodytas laikinojo reglamento 1 lentelėje, pataisytas taip:

1 lentelė

Suvartojimas Bendrijoje | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | TL |

Tonos | 22 510 446 | 21 324 498 | 23 330 122 | 23 919 163 | 23 558 858 |

Indeksas | 100 | 95 | 104 | 106 | 105 |

Šaltinis: Eurostatas, skunde pateikti duomenys ir klausimyno atsakymai

(57) Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 5 %. Augimas prasidėjo 2006 m., po to, kai 2005 m. šis kiekis buvo laikinai sumažėjęs 5 %. Po to suvartojamas kiekis pasiekė ankstenį lygį ir didėjo iki 2007 m., o tiriamuoju laikotarpiu truputį sumažėjo. 2005 m. suvartojamas kiekis sumažėjo iš esmės dėl to, kad sumažėjo paklausa statybų pramonėje.

4. Importas į Bendriją iš KLR, MR ir Turkijos

4.1. Kumuliacija

(58) Siekiant galutinai įvertinti importo iš nagrinėjamųjų šalių kumuliacijos sąlygas, taikyta ta pati metodika, kokia nurodyta laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas, gautas nustačius laikinąsias priemones. MR atveju taip pat atsižvelgta į tai, kad, kaip išdėstyta 46 konstatuojamojoje dalyje, kiti Moldovos gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Bendriją.

(59) Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Turkijos nebuvo kumuliuojamas su importu iš KLR ir MR, nes buvo laikoma, kad Turkijos ir kitų susijusių ūkinės veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygos buvo nevienodos, ypač atsižvelgiant į tai, kaip jie nustatydavo kainas. Iš tikrųjų visų Turkijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos nebuvo mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos ir buvo sąlyginai aukštos, palyginti su kitų Bendrijos rinkos ūkinės veiklos vykdytojų kainomis.

(60) Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai neatitiko pagrindinio reglamento nuostatų. Ji teigė, kad, norint kumuliuoti šį importą ir importą dempingo kaina iš MR ir KLR, užteko to, kad Turkijos importo dempingo skirtumas buvo gerokai didesnis nei de minimis riba, ir kad importo apimtis nebuvo nedidelė. Ji taip pat teigė, kad nenustačius priemonių gerokai padidėtų importas dempingo kainomis iš Turkijos į Bendrijos rinką.

(61) Pabrėžtina, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje aiškiai reikalaujama, kad atitinkamų ūkinės veiklos vykdytojų konkurencijos Bendrijos rinkoje sąlygos turėtų būti atidžiai išnagrinėtos, atsižvelgiant į viso importo iš nagrinėjamųjų šalių, susijusių su antidempingo tyrimu, vertinimą. Be to, Turkijos ūkinės veiklos vykdytojų kainos visais atvejais buvo didesnės nei nežalingos kainos, nustatytos taikant laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką. Taigi nebuvo pagrindo leisti atlikti bendrą Turkijos importo ir importo iš KLR ir MR vertinimą ar nustatyti antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam tariamam importo iš tos šalies padidėjimui. Dėl šios priežasties šie argumentai turėjo būti atmesti.

(62) Kita suinteresuotoji šalis nesutiko su preliminaria išvada, kad importas iš MR buvo kumuliuojamas su importu iš KLR, teigdama, kad, priešingai nei importo iš KLR, importo iš MR apimtis buvo labai nedidelė ir dėl jo tiriamuoju laikotarpiu nereikėjo priverstinai mažinti Bendrijos pramonės kainų.

(63) Po pirminio faktų atskleidimo gauta papildomos informacijos dėl Moldovos eksporto į Bendriją, dėl to reikėjo peržiūrėti MR priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumų skaičiavimus, kaip išsamiau paaiškinta 71 ir 107 konstatuojamosiose dalyse.

(64) Iš peržiūrėtų skaičiavimų matyti, kad dėl importo iš MR tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės kainų Bendrijos rinkoje nereikėjo priverstinai mažinti. Be to, nustatyta, kad žalos skirtumas buvo mažesnis nei de minimis žalos riba, analogiškai taikoma pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad importuojami MR kilmės vielos gamybai skirti strypai turėtų būti vertinami atskirai.

4.2. Importas dempingo kaina iš KLR

(65) Primintina, kad, kadangi suvartojimo duomenys buvo šiek tiek pakoreguoti, kaip išdėstyta 56 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR rinkos dalis atitinkamai peržiūrėta. Taigi importas iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį kito taip:

2 lentelė

Bendras importas dempingo kaina iš KLR | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | TL |

Kiekis (tonomis) Indeksas | 70 816 100 | 134 176 189 | 633 631 895 | 1 459 968 2 062 | 1 174 556 1 659 |

Rinkos dalis Indeksas | 0,3 % 100 | 0,6 % 200 | 2,7 % 863 | 6,1 % 1 940 | 5,0 % 1 585 |

Kainos (EUR/t) Indeksas | 374 100 | 430 115 | 378 101 | 409 109 | 419 112 |

Šaltinis: Eurostatas

(66) Importo dempingo kainomis iš KLR kiekis itin padidėjo – nuo apytikriai 0,07 mln. tonų 2004 m. iki 1,1 mln. tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. beveik septyniolika kartų. Didžiausias kiekis importuotas 2007 m., vėliau importuojamas kiekis pradėjo šiek tiek mažėti, kaip ir Bendrijoje suvartojamas kiekis.

(67) Nors vidutinės importo iš KLR dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %, tačiau nustatyta, kad dėl jų buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, ypač per TL. Dėl to rinkos dalis gerokai padidėjo – nuo 0,3 % 2004 m. iki 5,0 % tiriamuoju laikotarpiu, t. y. ji padidėjo 4,7 procentinio punkto.

4.3. Priverstinis kainų mažinimas

(68) Laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje aprašyta priverstinio kainų mažinimo nustatymo metodika patvirtinama. Vis dėlto, surengus tikrinamąjį vizitą vieno Bendrijos gamintojų patalpose, kaip išdėstyta 3 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė Bendrijos pramonės kaina buvo įvertinta iš naujo, kad būtų atsižvelgta į patikrintus duomenis, gautus iš šio Bendrijos gamintojo.

(69) Viena šalis teigė, kad, kadangi nė vienam MR gamintojui nebuvo suteiktas RER ar IR, Komisija MR turėtų apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo dydį ir žalos šalinimo lygį, naudodama Eurostato duomenis, o ne duomenis, gautus iš MR eksportuojančių gamintojų.

(70) Atliekant antidempingo tyrimą ir visų pirma lyginant kainas, institucijos dažniausiai naudoja turimus patikimiausius duomenis, kurie iš esmės yra bendradarbiaujančių šalių patalpose surinkti ir patikrinti duomenys. Šiuo atveju turėti kainų duomenys buvo surinkti MR bendradarbiaujančio gamintojo patalpose ir naudoti tam, kad būtų nustatytas laikinas priverstinio kainų mažinimo skirtumas MR bendradarbiaujančiam gamintojui. Todėl šis argumentas dėl Eurostato duomenų naudojimo atmestas.

(71) Tačiau nuspręsta, kad apskaičiuojant MR galutinį priverstinio kainų mažinimo skirtumą turėtų būti atsižvelgta į turimus viso importo iš MR į Bendriją kainų duomenis, įskaitant kitų Moldovos gamintojų importą, kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje. Taigi naudoti visi turimi kainų duomenys, pakoreguoti taip, kad iš jų būtų matomos pagal CIF kainas nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pirmam nepriklausomam pirkėjui. Šiuo pagrindu nustatyta, kad Bendrijos pramonės kainos neturėjo būti priverstinai mažinamos dėl importo iš MR. Iš tikrųjų MR galutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra neigiamas, t. y. vidutiniškai -1,2 %.

(72) Dėl importo iš KLR primintina, kad tyrime bendradarbiavo tik vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Remiantis ta pačia metodika ir Bendrijos pramonės duomenų koregavimu, kaip išdėstyta pirmiau, ir remiantis palyginamų rūšių produktais, vieninteliam bendradarbiaujančiam Kinijos eksportuotojui nustatytas 4,2 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Visiems kitiems KLR gamintojams priverstinio kainų mažinimo dydis nustatytas taip, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje. Tokiu būdu Kinijos importui nustatytas 7,3 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

5. Bendrijos pramonės ekonominė padėtis

(73) Priėmus išvadą, kad importas iš MR neturėtų būti kumuliuojamas su importu iš KLR ir turėtų būti vertinamas atskirai, kaip išdėstyta 64 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai nagrinėjamas KLR kilmės importas.

(74) Kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje, vietoje patikrintas vienas papildomas Bendrijos gamintojas. Dėl to keli žalos rodikliai atitinkamai pakoreguoti. Šie rodikliai susiję su pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijos rinkoje apimtimi, Bendrijos pramonės vidutinėmis EXW pardavimo kainomis nesusijusiems pirkėjams, atsargų dydžiu, pelningumu, grynųjų pinigų srautu, investicijų grąža ir užimtumu.

(75) 3 lentelėje nurodytas peržiūrėtas kiekis, parduotas pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijos rinkoje. Pažymėtina, kad nepaisant pataisytų duomenų, tendencija panaši į tą, kuri aprašyta laikinajame reglamente.

3 lentelė

2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | TL |

Pardavimo apimtis (tonomis) Indeksas | 7 505 684 100 | 6 738 112 90 | 7 522 435 100 | 7 548 130 101 | 7 489 831 100 |

Rinkos dalis Indeksas | 33,4 % 100 | 31,6 % 95 | 32,2 % 97 | 31,6 % 95 | 31,8 % 95 |

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(76) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Bendrijos pramonės vidutinės vieneto pardavimo kainos nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje atitinkamai peržiūrėtos. Todėl vidutinės pardavimo kainos nuo 2006 m. iki TL pabaigos buvo truputį pataisytos, palyginti su laikinajame reglamente pateiktais duomenimis.

4 lentelė

2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | TL |

Vidutinė kaina (EUR/t) Indeksas | 414 100 | 409 99 | 434 105 | 468 113 | 475 115 |

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(77) Dėl atsargų dydžio pažymėtina, kad nedideli Bendrijos pramonės duomenų nuo 2006 m. iki TL pabaigos pataisymai neturėjo įtakos nagrinėjant tendenciją, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje.

5 lentelė

2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | TL |

Atsargos (tonomis) Indeksas | 657 667 100 | 530 578 81 | 691 338 105 | 699 511 106 | 594 420 90 |

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(78) Priėmus laikinąjį reglamentą taip pat truputį pataisyti užimtumo duomenys nuo 2004 m. iki TL pabaigos. Kadangi kitų pastabų iš suinteresuotųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 120–122 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

6 lentelė

2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | TL |

Užimtumas. Visos darbo dienos ekvivalentas (etatai) Indeksas | 4 216 100 | 4 029 96 | 3 920 93 | 4 195 100 | 4 310 102 |

Darbo sąnaudos (EUR etatui) Indeksas | 41 300 100 | 43 200 104 | 45 400 110 | 45 300 110 | 44 700 108 |

Našumas (Indeksas) | 100 | 95 | 107 | 98 | 95 |

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(79) Bendrijos pramonės pelningumas apskaičiuotas taikant tą pačią metodiką, kuri yra išaiškinta laikinojo reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje. Bendrijos pramonės duomenis pataisius po to, kai vietoje patikrintas vienas papildomas Bendrijos gamintojas, kaip išdėstyta 3 konstatuojamojoje dalyje, šie duomenys taip pat truputį pataisyti. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 14,2 % 2004 m. iki 7,3 % tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 124–126 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

7 lentelė

2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | TL |

Pelningumas Indeksas | 14,2 % 100 | 8,0 % 56 | 8,4 % 59 | 7,9 % 55 | 7,3 % 51 |

Grynųjų pinigų srautas (tūkst. EUR) Indeksas | 493 954 100 | 272 166 55 | 361 573 73 | 286 917 55 | 278 604 56 |

Investicijos (tūkst. EUR) Indeksas | 147 897 100 | 136 031 92 | 231 726 157 | 221 808 150 | 200 126 135 |

Investicijų grąža Indeksas | 68 % 100 | 49 % 72 | 50 % 74 | 46 % 68 | 47 % 68 |

Šaltinis: klausimyno atsakymai

5.1 Augimas

(80) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima laikyti, kad Bendrijos pramonės parduotas kiekis nuo 2004 m. iki TL pabaigos nesikeitė, taigi Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti nuo 2004 m. iki TL pabaigos 5 % padidėjusiu Bendrijoje suvartojamu kiekiu. Dėl to per tą patį laikotarpį jos rinkos dalis sumažėjo 1,6 procentinio punkto.

5.2 Faktinio dempingo skirtumo dydis

(81) Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 128 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

6. Išvada dėl žalos

(82) Galima daryti išvadą, kad nedideli kai kurių žalos rodiklių pataisymai, padaryti surengus tikrinamąjį vizitą vieno papildomo Bendrijos gamintojo patalpose, ir nurodyti 2–7 lentelėse, neturėjo įtakos išvadoms, išdėstytoms laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje.

(83) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

F. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Importo dempingo kaina iš KLR poveikis

(84) Nagrinėta, ar dempingo kaina importuojamas KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Bendrijos pramonei darė tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine.

(85) Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas dempingo kaina iš KLR gerokai padidėjo (beveik septyniolika kartų) – nuo 2004 iki TL pabaigos jis išaugo 1,1 mln. tonų. Šis augimas buvo ypač didelis nuo 2006 m. iki TL pabaigos. Importo dempingo kaina iš KLR rinkos dalis Bendrijos rinkoje išaugo nuo 0,3 % 2004 m. iki 5,0 % tiriamuoju laikotarpiu. Faktiškai tai atitinka visą Bendrijos suvartojamo kiekio, suvartoto nagrinėjamuoju laikotarpiu, padidėjimą.

(86) Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 33,4 % 2004 m. iki 31,8 % per TL, tiksliau 1,6 procentinio punkto, nors jos Bendrijos rinkoje parduodamas kiekis nepasikeitė.

(87) Dėl kainų: importo dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %, per tą patį laikotarpį padidėjo ir žaliavų kainos, tačiau dėl importo dempingo kainomis vis tiek buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje taikomos kainos. Taigi Bendrijos pramonė negalėjo padidinti kainų, kad galėtų padengti visą žaliavų kainų padidėjimą. Todėl Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje pelningumas sumažėjo nuo 14,2 % 2004 m. iki 7,3 % per TL.

(88) Manoma, kad dėl importo iš KLR mažomis dempingo kainomis Bendrijos rinkoje toliau daromas spaudimas neleido Bendrijos pramonei nustatyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl daroma išvada, kad importo mažomis dempingo kainomis iš KLR augimas darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

2. Kitų veiksnių poveikis

(89) Kadangi jokių pastabų dėl paklausos raidos, uždarosios gamybos, aukščiausios klasės produktų pardavimo, importo iš trečiųjų šalių ir kitų Bendrijos gamintojų negauta, laikinojo reglamento 139, 143–149 ir 151–155 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(90) Viena šalis teigė, kad žaliavų kainų padidėjimo vertinimas, nurodytas laikinojo reglamento 142 konstatuojamojoje dalyje, buvo neteisingas. Ji teigė, kad sunku visas padidėjusias sąnaudas perkelti ant pirkėjų pečių. Be to, ji teigė, kad neigiama Bendrijos pramonės eksporto veikla turėtų paaiškinti, kodėl pablogėjo Bendrijos pramonės ekonomikos padėtis.

(91) Dėl žaliavų kainų poveikio primintina, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos (GS) gaminant vielos gamybai skirtus strypus padidėjo 25 %. Tai reikėtų vertinti, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos padidėjo tik 15 %. Iš tikrųjų, kai kuriose rinkose gali būti labai sudėtinga padidėjusias sąnaudas visiškai įskaičiuoti į kainą pirkėjams, tačiau dabartiniu tyrimu neatskleista jokių įrodymų, kad taip buvo vielos gamybai skirtų strypų rinkoje. Priešingai, galima laikyti, kad vielos gamybai skirti strypai yra plataus vartojimo produktas, parduodamas skaidrioje rinkoje, kurioje visi ūkinės veiklos vykdytojai žino, koks yra kainų lygis. Taigi esančios prekybos sąlygos turėtų būti tokios, kad savikainos padidėjimas atsispindėtų vielos gamybai skirtų strypų pardavimo kainoje. Todėl laikomasi nuomonės, kad 142 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada galioja, todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(92) Dėl eksporto veiklos pasakytina, kad iš tikrųjų Bendrijos pramonės eksportas mažėjo dėl laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad eksporto dalis yra sąlyginai maža, palyginti su pardavimu Bendrijos pirkėjams, be to, pastarojo pardavimo kainos buvo palyginti mažos, laikomasi nuomonės, kad sumažėjusia eksporto apimtimi negalima pateisinti patirtos žalos masto. Jokių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti šią išvadą, nepateikta, todėl laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados patvirtinamos.

(93) Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir į tai, kad jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 156–159 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3. Importas iš Turkijos

(94) Patvirtinus 60 ir 62 konstatuojamąsias dalis ir negavus jokių kitų pastabų dėl importo iš Turkijos, laikinojo reglamento 160–162 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

4. Importas iš MR

(95) Bendrijos pramonės duomenis pataisius remiantis vieno papildomo Bendrijos gamintojo atsakymų patikrinimu, ir atsižvelgiant į visą MR kilmės importą, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiui Bendrijos pramonės kainos dėl importo iš MR nebuvo priverstinai sumažintos. Be to, pagal 64 konstatuojamąją dalį palyginus Moldovos eksporto kainą su nežalinga Bendrijos pramonės kaina nustatytas de minimis žalos skirtumas.

(96) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad tarp importo iš MR ir Bendrijos pramonei padarytos žalos aiškaus priežastinio ryšio nėra.

G. BENDRIJOS INTERESAI

1. Pirminė pastaba

(97) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pažymėtina, kad analizuojant Bendrijos interesus vertintas tik antidempingo muitų nustatymo importuojamam KLR kilmės produktui poveikis.

2. Bendrijos pramonė

(98) Priėmus laikinąjį reglamentą, iš naujo vertinta, ar Bendrijos pramonei būtų naudinga, jei būtų nustatytos antidempingo priemonės importuojamam KLR kilmės produktui.

(99) Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta pirmiau, ir negavus jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės interesų, laikinojo reglamento 164–167 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3. Importuotojai

(100) Kadangi negauta jokių pastabų dėl importuotojų, laikinojo reglamento 168 ir 169 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4. Naudotojai

(101) Viena suinteresuotoji šalis kėlė klausimą, ar buvo atsižvelgta į visą importą į Bendrijos rinką iš šalių, kurios buvo šio tyrimo subjektai, tokiu mastu (procentais), koks nurodytas laikinojo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje ir kuris atitinka tam tikrų naudotojų importuojamų vielos gamybai skirtų strypų kiekį. Be to, kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų alternatyvių šaltinių ir dėl to atsirastų pasiūlos trūkumas.

(102) Gavus argumentą dėl bendro importo, iš naujo atliktas viso vielos gamybai skirtų strypų importo vertinimas. Iš tikrųjų, analizuojant nustatyta, kad faktinis importuojamų vielos gamybai skirtų strypų kiekis, kurį sunaudojo bendradarbiaujantys naudotojai, yra didesnis nei buvo nustatyta anksčiau pirminiame etape. Dėl to laikinojo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje nurodytų naudotojų bendras importas padidėjo 30 %. Dėl to galima daryti išvadą, kad per TL laikinojo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje nurodyti naudotojai bendrai sunaudojo apie 20 % viso iš KLR importuojamų vielos gamybai skirtų strypų kiekio.

(103) Dėl teiginio, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų alternatyvių tiekimo šaltinių, atlikus tyrimą nustatyta, kad tikrai Bendrijos gamintojų tiekimas tam tikriems naudotojams buvo keliskart sutrikęs. Vis dėlto analizuojant nerasta jokių įrodymų, kad šie sutrikimai būtų buvę nuolatiniai. Be to, pažymėtina, kad yra kitų tiekimo šaltinių, atsižvelgiant į kitas trečiąsias šalis, kurioms priemonės netaikomos. Todėl šis argumentas atmestas.

(104) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir negavus jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 173–175 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5. Išvada dėl Bendrijos interesų

(105) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti antidempingo muitų importuojamiems KLR kilmės vielos gamybai skirtiems strypams.

H. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Žalos pašalinimo lygis

(106) Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje nurodyta metodika, naudota Bendrijos pramonės nežalingoms kainoms apskaičiuoti, patvirtinta. Vis dėlto galutiniam žalos pašalinimo lygio vertinimui taikyti tokie patys pataisymai, kokie nurodyti 68 ir 72 konstatuojamosiose dalyse. Be to, pelno dydis, naudotas apskaičiuojant žalos skirtumą, nustatytas pagal EXW kainų lygį, kad būtų galima apskaičiuoti Bendrijos pramonės nežalingas kainas pagal EXW kainų lygį tiriamuoju laikotarpiu.

(107) Dėl MR, laikantis 71 konstatuojamosios dalies nuostatų, laikytasi nuomonės, kad galutiniam žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti tikslinga naudoti turimus viso eksporto iš MR į Bendriją kainų duomenis. Taigi naudoti visi turimi kainų duomenys, pakoreguoti taip, kad iš jų būtų matomos pagal CIF kainas nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pirmam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui. Šiuo pagrindu nustatyta, kad importo iš MR žalos pašalinimo galutinis lygis buvo mažesnis nei de minimis riba, kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje.

(108) Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės iš KLR importuojamam produktui, kad būtų užkirstas kelias tolesnei Bendrijos pramonei daromai žalai.

(109) Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos tinkamai apsvarstytos ir prireikus išvados atitinkamai pataisytos.

2. Galutinės priemonės

(110) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatyti galutiniai antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju visos muitų normos turėtų būti atitinkamai nustatytos pagal nustatytus žalos skirtumus. Laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalies ir atsižvelgiant į tai, kad MR ir Turkijai nustatytas žalos skirtumas yra mažesnis nei de minimis lygis, su šiomis šalimis susijęs tyrimas turėtų būti baigtas.

(111) Importuojamiems MR ir Turkijos kilmės produktams galutiniai antidempingo muitai neturi būti nustatyti.

(112) Siūlomi antidempingo muitai yra šie:

Bendrovė | Žalos pašalinimo skirtumas | Dempingo skirtumas | Antidempingo muito norma |

Valin Group (KLR) | 7,9 % | 38,6 % | 7,9 % |

Muitas visoms kitoms KLR bendrovėms | 24,0 % | 52,3 % | 24,0 % |

3. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(113) Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

I. TYRIMO PABAIGA

(114) Atsižvelgiant į išvadas dėl importuojamų MR ir Turkijos kilmės produktų, su šiomis dviem šalimis susijęs tyrimas turėtų būti baigtas.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės karštai valcuotiems strypams ir juostoms iš geležies arba iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo, išskyrus pagamintiems iš nerūdijančio plieno, kurių KN kodai yra 7213 10 00, 7213 20 00, 7213 91 10, 7213 91 20, 7213 91 41, 7213 91 49, 7213 91 70, 7213 91 90, 7213 99 10, 7213 99 90, 7227 10 00, 7227 20 00, 7227 90 10, 7227 90 50 ir 7227 90 95, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis | Bendrovė | Muitas | Papildomi TARIC kodai |

Kinijos Liaudies Respublika | Valin Group | 7,9 % | A930 |

Visoms kitoms bendrovėms | 24,0 % | A999 |

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Antidempingo tyrimas dėl importuojamų Moldovos Respublikos ir Turkijos kilmės vielos gamybai skirtų strypų baigiamas.

3 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, nustatyto Komisijos reglamentu (EB) Nr. 112/2009 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vielos gamybai skirtiems strypams, sumos, taikant galutinę 1 straipsniu nustatyto muito normą. Sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, nerenkamos. Garantijomis užtikrintos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 112/2009 importuojamiems Moldovos Respublikos kilmės vielos gamybai skirtiems strypams nustatyto laikinojo antidempingo muito sumos nerenkamos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

[2] OL L 38, 2009 2 7, p. 3.

[3] OL C 113, 2008 5 8, p. 20.