Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009IE0052

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl ES energetikos politikos išorės dimensijos

OJ C 182, 4.8.2009, p. 8–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

4.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 182/8


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl ES energetikos politikos išorės dimensijos

(2009/C 182/02)

Pranešėja Ulla SIRKEINEN

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, per 2008 m. sausio 16–17 d. vykusią plenarinę sesiją nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl:

ES energetikos politikos išorės dimensijos.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gruodžio 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Ulla SIRKEINEN.

450-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. sausio 14–15 d. (2009 m. sausio 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 181 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos: ES energetikos išorės strategijos formavimas

1.1   Energija jau seniai yra vienas svarbiausių tarptautinės politikos objektų. Kitos įtakingos pasaulio politikos jėgos turi atvirų ar paslėptų tikslų energetikos srityje. Tarptautiniuose ginčuose energija dažnai naudojama kaip priemonė ar ginklas.

EESRK mano, kad būdama stipriausiu pasaulio ekonominiu vienetu ES privalo nedelsdama įtvirtinti savo pozicijas tarptautinėje energetikos politikoje.

1.2   Europos piliečiai nerimauja dėl energijos tiekimo saugumo, aukštų ir nepastovių energijos kainų, taip pat klimato kaitos ir apskritai netvarių globalių pokyčių. EESRK mano, kad ES reikia aiškiai apibrėžtos, išsamios ir piliečių poreikius atitinkančios energetikos išorės strategijos, o ypač valios ir pasiryžimo ją įgyvendinti.

EESRK siūlo, kad ES energetikos išorės politiką sudarytų du ramsčiai:

ES energijos tiekimo saugumo užtikrinimas ir

aktyvi ir atsakinga energetikos ir klimato politika.

1.3   Jau turime nemažai šios strategijos elementų. Energijos tiekimo saugumą Europos Taryba aptarė savo 2008 m. spalio 15–16 d. išvadose. Komisija taip pat pateikė papildomų pasiūlymų savo 2008 m. lapkričio 13 d. antrojoje energetikos strategijos apžvalgoje (1), kurią EESRK išsamiau nagrinės kitoje nuomonėje.

EESRK mano, kad ES reikia gerai parengtos energetikos politikos strategijos ir praktinio veiksmų plano, kuriuose be kita ko būtų atsižvelgta į šios nuomonės pastabas.

Pripažindamas, kad energijos tiekėjai ir vartotojai yra priklausomi vieni nuo kitų, EESRK primygtinai ragina užtikrinti abipusę prieigą prie tinklų ir abipusiškai vienodas sąlygas investicijoms, įskaitant galimybę pasinaudoti investicijomis į gavybą.

Šiuo metu vystoma keletas vamzdynų projektų, sujungsiančių Europą ir Kaukazo regioną, Aziją ir Rusiją. Šie projektai ypač svarbūs, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu Europai jų gali net ir nepakakti.

1.4   ES energetikos politikos tikslas iki šiol daugiausia buvo kurti energijos, pirmiausia elektros energijos ir dujų vidaus rinką.

EESRK pritaria nuomonei, kad veiksminga išorės strategija ir pažanga įmanomos tik vykdant aiškią bendrą vidaus politiką ir turint veikiančią energijos vidaus rinką.

EESRK pabrėžia, kad energetikos vidaus politikos priemonės gali neabejotinai sumažinti priklausomybę nuo išorės energijos ir padidinti energijos tiekimo saugumą. Tai – energijos vartojimo efektyvumas, energijos rūšių derinio įvairovė, pakankamos investicijos į infrastruktūrą ir krizių prevencijos priemonės, pavyzdžiui išankstinio perspėjimo, keitimosi informacija ir atsargų kaupimo arba vienų energijos rūšių keitimo kitomis priemonės.

1.5   Šiuo metu Europa ne tik privalo, bet ir gali iš esmės keisti energijos vartojimo įpročius – sukelti trečiąją pramonės revoliuciją.

ES reikėtų stengtis išsaugoti pasaulinės klimato politikos lyderės pozicijas ir visomis turimomis priemonėmis siekti tvarios energijos ateities besivystančiose šalyse.

1.6   Sprendžiant ir artimiausios ateities, ir ilgalaikes energetikos problemas ES viduje ir pasauliniu mastu svarbus vaidmuo tenka naujoms ir geresnėms technologijoms.

EESRK ragina, kad ES, valstybės narės ir bendrovės skirtų pakankamai išteklių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai ir inovacijoms energetikos srityje, taip pat ir daugiau dalyvių įtraukiančiam bendradarbiavimui pasaulio mastu energijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje.

1.7   Energetikos politikai ir išorės santykiams skirtos Lisabonos sutarties nuostatos suteiktų ES daugiau galimybių veikti išvien ir daryti didesnę įtaką pasaulinei energetikos politikai.

EESRK rekomenduoja, kad visi atsakingi subjektai darytų viską, kas įmanoma, kad būtų rastas sprendimas, kaip kuo greičiau pasiekti Lisabonos sutarties įsigaliojimą.

Svarbiausia, kad ES iš tikrųjų veiktų vieningai. Todėl reikėtų parengti strategiją, kurioje būtų aiškiai išdėstyti skirtingi Europos Sąjungos, valstybių narių ir ūkio subjektų vaidmenys.

1.8.1   Išorės lygmeniu, kuris yra grynai politinis, daugiausia galios turi valstybės narės. Siekiama vieningos pozicijos ir neseniai šioje srityje pastebėti teigiami poslinkiai, visų pirma santykiuose su Rusija.

EESRK ragina valstybes nares drauge imtis išorės politikos priemonių ir stengtis, kad energija nebūtų naudojama kaip ginklas tarptautiniuose konfliktuose.

1.8.2   ES vykdo bendrą prekybos politiką, kuri remiasi vienodais principais. Už prekybos derybas atsakinga Komisija, kuriai įgaliojimus suteikia Taryba.

EESRK rekomenduoja siekti, kad įgaliojimai daugiašalėse ir dvišalėse derybose su šalimis ir regionais būtų pakankamai platūs, tačiau veiksmingi, kad duotų apčiuopiamų rezultatų energetikos srityje.

1.8.3   Sutartis dėl pirkimų, infrastruktūros ir kitų projektų sudaro ir įgyvendina bendrovės. Derybose dėl sutarčių didelis ar netgi lemiantis vaidmuo dažnai tenka šalių vyriausybėms.

EESRK rekomenduoja, kad derybose dėl sutarčių ES valstybių narių vyriausybių atstovai mainais už paramą sutarčiai reikalautų, kad atitinkama trečioji šalis taikytų tam tikras taisykles savo rinkose, pavyzdžiui, abipusiškumo, vienodų sąlygų taikymo, investicijų skaidrumo ir apsaugos principus, taip pat gerbtų įstatymo viršenybę ir žmogaus teises. Tarybai taip pat reikėtų siekti, kad tokių principų pagrindas būtų taikomas visose derybose dėl energijos sutarčių su trečiosiomis šalimis.

1.9   Energetikos išorės strategijos tikslas – atsižvelgti į tai, kas reikalinga ir rūpi žmonėms tiek jų asmeniniame gyvenime, tiek ir profesinėje veikloje.

EESRK rekomenduoja, kad socialiniai partneriai, taip pat aplinkosaugos organizacijos ir kiti pilietinės visuomenės atstovai būtų išklausomi ir aktyviai įtraukiami į energetikos išorės strategijos formavimą. Reikėtų visapusiškai išnaudoti jų gebėjimus vedant tarptautinį dialogą ir derybas.

1.10   Organizuota pilietinė visuomenė, taip pat ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos, yra įtakingos, todėl joms taip pat tenka atsakomybė formuoti ES energetikos išorės politiką.

EESRK rekomenduoja, kad pilietinės visuomenės organizacijos ragintų savo nacionalines ir regionų valdžios institucijas šiais klausimais veikti išvien ES lygmeniu. Europiečių solidarumas turi būti svarbesnis už siaurus vietos ar nacionalinius interesus, nes energijos tiekimo saugumo ir tarptautinės atsakomybės tikslus lengviau pasiekti veikiant drauge.

1.11   Yra daug įvairių forumų, kuriuose vyksta dialogas ir derybos dėl tarptautinių santykių energetikos srityje, nes šis klausimas yra geopolitiškai svarbus ir sudėtingas. Atviras dialogas, kuriame būtų aptarta kiek įmanoma daugiau skirtingų šio klausimo aspektų, būtų naudingas, nes leistų suinteresuotiems subjektams lengviau susitarti ir aktyviau dalyvauti.

Energijos klausimą reikėtų įtraukti arba palikti EESRK posėdžių ir apskritojo stalo susitikimų, kuriuose dalyvauja Komiteto tarptautiniai partneriai, darbotvarkėse.

EESRK mano, kad Komitetas galėtų reguliariai organizuoti didelio masto seminarus, skirtus ES energetikos politikos išorės aspektams, pirmiausia į šiuos renginius pakviesdamas pilietinės visuomenės organizacijas ir iš trečiųjų šalių bei regionų. Tikrai naudingas buvo 2008 m. spalio 1 d. Briuselyje surengtas EESRK tyrimo grupės dėl energetikos išorės politikos posėdis.

2.   Įžanga

2.1   Energija jau kurį laiką yra viena didžiausių politinių problemų visame pasaulyje. Tai ypač gerai atskleidžia akivaizdžiai su energija susiję politiniai ir net kariniai neramumai. Šiuo metu didėja paklausa – daugiausia besivystančiose šalyse, nes čia kyla gyvenimo lygis, ir numatoma, kad ateityje ims trūkti kai kurių iškastinio kuro išteklių. Be to, naftos ir dujų pasiūla labai priklauso nuo keleto šalių gamintojų, taigi ateityje tiekimas dar labiau koncentruosis vienose rankose.

2.2   Pasaulinė ekonominė sumaištis yra susijusi su energijos kainomis. Mažiau kaip prieš dvejus metus naftos, o vėliau ir dujų, kainos ėmė sparčiai augti, atitinkamai ėmė didėti infliacija ir iškilo nemažų problemų vartotojams ir visuomenei apskritai. Šiuo metu naftos kainos smarkiai krito, taigi kilo susirūpinimas, ar pakankamai jos pagaminama ir ar tiekimas yra saugus. Esant tokiai nepastoviai padėčiai energijos kainos turėtų ir toliau kilti, pirmiausia dėl pusiausvyros rinkoje ir ypač dėl politinių kovos su klimato kaita priemonių. Silpniausi mūsų visuomenės nariai gali patirti skurdą dėl energijos kainų.

2.3   Šiuo metu importuojami 53 proc. visos ES naudojamos pirminės energijos. Priklausomybė nuo kietojo kuro importo yra 40 proc., dujų – 56 proc., o naftos – 82 proc. (2005 m. duomenys). 2007 m. atnaujintas Komisijos bazinis scenarijus rodo, kad 2030 m. importuosime 67 proc. išteklių. Kaip teigiama naujausioje antrojoje energetikos strategijos apžvalgoje, iškastinio kuro importas iki 2020 m., kai bus visiškai įgyvendintos ES klimato ir energetikos politikos priemonės, turėtų išlikti maždaug šiandieniame lygyje.

2.4   Daugiau kaip 40 proc. dujų ir ketvirtadalį naftos ES įsiveža iš Rusijos, ypač didės įvežamų dujų dalis. Kiti didžiausi naftos tiekėjai yra Artimieji Rytai ir Norvegija, antroji pagal dydį dujų tiekėja yra Norvegija, po jos eina Alžyras. Priklausomybė yra abipusė – ES tiekėjai priklauso nuo mūsų paklausos. Ypač tai pasakytina apie Rusiją, nes daugiau kaip pusė jos energijos eksportuojama į ES.

2.5   Kadangi priklausomybė nuo importo yra didelė ir dominuoja tam tikri importuotojai, kurie ne visi laikosi tų pačių rinkos ir politikos taisyklių kaip ES, energijos tiekimo saugumo klausimui ES darbotvarkėje teikiama ypatinga reikšmė. Dar daugiau dėmesio šiam klausimui pradėta skirti, kai Rusija keletą kartų nutraukė tiekimą, ir po pastarųjų karinių veiksmų Gruzijoje.

2.6   Energetika nėra vienas vienalytis sektorius, jeigu kalbėsime apie išorės arba kitokią energetikos politiką. Transportui daugiausia naudojama nafta ir ją nelengva pakeisti. ES priklauso pasaulinėms naftos rinkoms, todėl neturi daug veikimo laisvės. Kiti energijos šaltiniai ir technologijos naudojami įvairiems tikslams ir daugeliu atveju yra pakeičiami. Anglimi ir uranu prekiaujama atviroje pasaulinėje rinkoje, nors ypatingą dėmesį reikėtų skirti dujoms, nes paklausa sparčiai didėja, o tiekėjų yra nedaug ir jie pasižymi tam tikrais ypatumais.

2.7   Per pastaruosius keletą metų ES ėmėsi įvairių priemonių energijos tiekimui iš išorės užtikrinti.

2.8   Neseniai 2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymų arba iniciatyvų energijos tiekimo saugumo klausimu, pasiūlydama šešis prioritetus. Komisija į šį prašymą atsakė savo antrojoje energetikos strategijos apžvalgoje. EESRK šiam dokumentui ir su juo susijusiems pasiūlymams ketina skirti atskirą išsamią nuomonę.

3.   ES energetikos išorės politikos vidaus aspektai

3.1   Yra daug ES ir valstybėse narėse taikomų politinių priemonių, kurios gali padėti mažinti priklausomybę nuo energijos tiekėjų išorėje, užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą ir geresnę ES padėtį vykdant energetikos išorės politiką. Šioje nuomonėje apie šias priemones bus tik užsiminta, nes jos išsamiai aptariamos kitose EESRK nuomonėse.

3.2   Svarbiausia priemonė – didinti energijos vartojimo efektyvumą, nes jis turi įtakos energijos paklausos raidai, taigi ir priklausomybei nuo išorės tiekėjų.

3.3   Reikalingas subalansuotas energijos rūšių derinys ir energijos šaltinių įvairovė siekiant naudoti daugiau mažai anglies dioksido išmetančių vietinių energijos šaltinių, pavyzdžiui, bioenergijos, vandens ir branduolinės energijos.

3.4   Iškastinio kuro atveju reikėtų gerinti labai efektyvią bendrą šilumos ir energijos gamybą, taip pat anglies dioksido surinkimą ir saugojimą.

3.5   Reikėtų didinti konkurenciją prekybos dujomis srityje skatinant diegti suskystintų dujų terminalus ir kitą infrastruktūrą.

3.6   Jei vidaus energijos rinka veikia gerai, galima veiksmingai naudoti išteklius ir spręsti galimas vietos ir regionų aprūpinimo problemas. Reikėtų pakankamai investuoti į infrastruktūrą ir užtikrinti neribojamas galimybes naudotis tinklais ir kita infrastruktūra. Kad sąveika būtų efektyvi, reikia veiksmingo energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo.

3.7   Siekiant spręsti pavojaus tiekimo saugumui klausimą, reikia imtis konkrečių veiksmų. Reikėtų diegti veiksmingus solidarumo ir išankstinio perspėjimo mechanizmus, kad kilus energetikos krizei ar sutrikus tiekimui būtų galima imtis bendrų veiksmų. Atėjus laikui EESRK pateiks savo nuomonę dėl neseniai Komisijos pateiktų pasiūlymų šiais klausimais.

3.8   EESRK išreiškia ypatingą savo paramą veiksmingoms priemonėms izoliuotoms Sąjungos dalims, ypač Baltijos šalims, susieti su bendra energijos rinka ir užtikrinti pakankamą ir įvairių energijos rūšių tiekimą.

4.   Bendrosios EESRK pastabos dėl ES energetikos išorės politikos

4.1   EESRK mano, kad energetikos išorės politiką turi sudaryti šie du ramsčiai:

ES energijos tiekimo saugumo užtikrinimas ir

aktyvi bei atsakinga pasaulinė energetikos ir klimato politika.

4.2   Tokią politiką rengti reikia artimiausiam laikotarpiui ir tolimai ateičiai. Artimiausiam laikotarpiui, nes stambaus masto energijos šaltinių ir jų naudojimo infrastruktūros pakeitimas užtrunka, todėl reikia didinti energijos tiekimą kartu imantis visų galimų trumpalaikių paklausos mažinimo priemonių. Tolimai ateičiai todėl, kad, sulaukus investicijų į mokslinius tyrimus ir naująsias technologijas rezultatų, galima dar labiau sumažinti energijos paklausą, visų pirma negausius arba kitu požiūriu probleminius energijos šaltinius galima pakeisti alternatyviais šaltiniais.

4.3   Tuo tarpu EESRK tikisi, kad klimato kaitos politika darys labai didelę įtaką energetikai dviem aspektais: didės kainos ir mažės priklausomybė nuo iškastinio kuro.

4.4   Naujosios technologijos yra puikiausias būdas didinti energijos naudojimą ir pakeisti probleminius energijos šaltinius. Kadangi Europa pirmauja įgyvendindama energetikos ir klimato kaitos politiką, reikėtų pasinaudoti šia galimybe, kurti reikalingas technologijas, padėti kitiems spręsti jų problemas ir kurti naujas darbo vietas. Siekiant šio tikslo jau šiandien reikia pakankamai investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų kūrimą energetikos srityje.

5.   ES energijos tiekimo saugumo užtikrinimas

5.1   ES dėjo daug dvišalių ir daugiašalių pastangų siekdama, kad jos taisyklių imtų laikytis ir jas įgyvendintų kitos pasaulio valstybės, ypač jos partnerės energetikos srityje. Iki šiol padaryta tik nedidelė pažanga. Reikėtų aktyvesnių veiksmų.

5.2   Reikėtų kuo skubiau užtikrinti investavimo sąlygų abipusiškumą. Daugeliui energiją gaminančių šalių reikia užsienio investicijų, kad jos galėtų vystyti savo energijos šaltinius ir infrastruktūrą, tačiau investuojama nebus tol, kol nebus taisyklių, kol jos bus neaiškios arba įgyvendinamos nesistemingai. Reikėtų išlaikyti Energetikos chartijos nuostatas ir panašius principus įtraukti į būsimas dvišales sutartis energetikos srityje.

5.3   Tai reikėtų taikyti ir kitiems reguliavimo klausimams, pavyzdžiui, vienodų sąlygų taikymo, sutarčių sudarymo laisvės ir jų sąlygų laikymosi ir galimybės naudotis tranzito infrastruktūra klausimams.

5.4   ES turėtų aktyviai raginti Europos įmones investuoti į energijos šaltinių vystymą ir infrastruktūrą bei ginti jų teises ir galimybes tai daryti.

5.5   Europai reikia tiekimo saugumo, o mūsų tiekėjai, ypač Rusija, prašo užtikrinti paklausą, kad jie galėtų imtis reikiamų investicijų. Didelio masto infrastruktūros vystymui remti dažnai reikia ilgalaikių sutarčių. Siekiant geresnės jėgų pusiausvyros, tokias sutartis reikėtų sudaryti pagal Europos teisinę sistemą. Šiuo tikslu reikėtų, kad valstybės narės dalytųsi informacija ir būtų glaudžiai bendradarbiaujama su rinkos dalyviais.

5.6   ES tinklų sujungimo prioritetų planas apima keletą didelių sujungimo projektų, įskaitant vieną išorės sujungimo projektą – dujotiekį „Nabucco“, kuriuo dujos tiekiamos iš Kaspijos jūros regiono į Vidurio Europą. Šie projektai ypač svarbūs, tačiau per vidutinės trukmės laikotarpį Europai gali jų nepakakti.

5.7   Siekiant sujungti ES su Kaukazu ir Vidurio Azija, be projekto „Nabucco“, gali prireikti keleto naujų vamzdynų. ES turėtų pateikti pasiūlymų dėl labai didelių regionų projektų koordinavimo ir viešųjų bei privačių investicijų mobilizavimo.

5.8   EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos antrojoje energetikos strategijos apžvalgoje pasiūlytus 6 prioritetines infrastruktūros veiksmus. Komitetas pateiks savo nuomones šiais klausimais ir dėl Žaliosios knygos „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“ (2).

5.9   Reikėtų išsamesnio dialogo su OPEC ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir visiškai įgyvendinti susitarimus su Azerbaidžanu ir Kazachstanu. Reikėtų užmegzti tvirtesnius ryšius su Vidurio Azijos gamintojais, pavyzdžiui, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu, kad Kaspijos jūros regiono energijos išteklius būtų galima lengviau gabenti į ES.

5.10   Labai padidėjo Afrikos kaip energijos tiekėjos įtaka. Išvystyta partnerystė su Afrika turėtų būti visapusiška ir išsaugant pusiausvyrą prisidėti prie tvaraus naftos ir dujas gaminančių Afrikos šalių ekonomikos vystymosi.

5.11   Aktyviai vystomam Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimui tenka svarbus vaidmuo, nes jis apima įvairius energetikos aspektus – gamybą, tranzitą ir vartojimą.

5.12   Didės Šiaurės dimensijos reikšmė. ES energetikos išorės politikoje reikėtų skirti daugiau dėmesio Arkties vandenyno naftos ir dujų telkiniams ir bendradarbiavimui šiauriniuose regionuose. Baltijos jūros regiono bendradarbiavimas daugiausia susijęs su energijos vartotojų ir tranzito šalimis, kur ryšys su Rusija yra itin svarbus.

5.13   Su Rusija reikėtų siekti pasirašyti tvirtą, visapusišką pagrindų susitarimą, pagrįstą lygybe, savitarpio supratimu ir abipusiškumu. Rusija turėtų leisti dujų tranzitą Rusijos tinklu ir suteikti galimybę Europos įmonėms investuoti į Rusijos tinklų ir išteklių vystymą. Rusija pati turėtų pašalinti abejones dėl savo kaip energijos tiekėjos patikimumo, o jos europiniai partneriai turėtų laikytis sutarčių sąlygų ir įsipareigojimų.

5.14   ES taip pat turėtų vystyti bendradarbiavimą su kitais energijos vartotojais veikdama Tarptautinėje energijos agentūroje ir už jos ribų.

6.   Aktyvi ir atsakinga pasaulinė energetikos ir klimato politika

6.1   Dabartinė energijos vartojimo kultūra Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta prasidėjus pirmajai pramonės revoliucijai. Nors daug besivystančių šalių ir stengiasi gerinti gyvenimo lygį, jos šiuo metu yra tame pačiame etape, kurį Europa buvo pasiekusi prieš keletą dešimtmečių. Todėl šiose šalyse sparčiai didėja energijos vartojimas – tai jų teisė ir to būtinai reikia siekiant pasaulinio saugumo ir taikaus vystymosi. Šiuo metu Europa ne tik gali, bet ir privalo iš esmės keisti energijos vartojimo įpročius – sukelti trečiąją pramonės revoliuciją.

6.2   Visame pasaulyje beveik 2 mlrd. besivystančių šalių gyventojų gyvena neturėdami galimybės naudotis elektros energija ir neturi kitos išeities kaip naudoti medieną, mėšlą ir žemės ūkio atliekas, todėl užterštas oras patalpose tapo viena iš dešimties dažniausių ankstyvos mirties priežasčių pasaulyje. Vienas iš svarbiausių pasaulinių uždavinių – suteikti šiems gyventojams galimybę naudotis elektros tinklu ir gamybos pajėgumais. Tam reikės labai daug investicijų ir labai padidės pasaulinis energijos suvartojimas. Tačiau šios investicijos reikalingos, kad visi turėtų žmoniškas ir padorias gyvenimo sąlygas bei galimybę gyventi dar geriau.

6.3   Europa ne be pagrindo pirmauja klimato politikos srityje. Svarbiausias šios politikos tikslas turėtų būti sudaryti veiksmingą visas šalis apimantį tarptautinį susitarimą, nes tiek pasaulinio atšilimo, tiek didėjančio šiltnamio dujų kiekio poveikis bus stipriausias už Europos ribų. 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagos konferencija klimato klausimais bus kertinis pasaulinių derybų akmuo, o ES šioje konferencijoje turėtų dėti visas įmanomas pastangas. Tačiau vienašalės ES priemonės būtų nepakeliama našta ES ekonomikai.

6.4   ES rengė ir toliau vysto klimato kaitos stabdymo priemones – atsinaujinančių energijos šaltinių ir kitas mažai anglies dioksido išmetančios technologijas bei efektyvaus energijos vartojimo technologijas. Šias technologijas reikėtų veiksmingai diegti visame pasaulyje. Kartu didėtų ES patirties ir produktų paklausa, būtų kuriamos naujos darbo vietos.

6.5   EESRK labai pritaria idėjai sudaryti tarptautinį susitarimą dėl energijos vartojimo efektyvumo su daugiausia energijos vartojančiomis šalimis (JAV, Kanada, Japonija, Australija, Indija ir Kinija). 2008 m. liepos mėn. Japonijoje G–8 šalių aptartas forumas – pirmasis žingsnis šio tikslo link. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad visi šie pagrindiniai vartotojai veiksmingai dalyvautų įgyvendinant susitarimą ir sąžiningai prie jo prisidėtų. Susitarimas turėtų apimti ne tik energijos vartojimo efektyvumo politikos skatinimą ir technologijų bei atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą ir sklaidą, bet ir dvigubų kainų prevenciją, t. y. subsidijuotas energijos kainas šalies vartotojams. Dėl to iššvaistoma labai daug energijos.

6.6   ES taip pat turėtų veiksmingai remti energijos vartojimo efektyvumą besivystančiose šalyse. Reikėtų vengti investuoti į daug energijos naudojančią gamybą ir vartojimą. Šiuo tikslu reikėtų geriau taikyti ES vystymosi politikos priemones.

6.7   Pagrindinė bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis energetikos srityje priemonė turėtų būti parama švietimui ir mokymui.

6.8   EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiaujant, ypač su besivystančiomis šalimis, reikėtų atsižvelgti į šių šalių tvaraus vystymosi tikslą, įskaitant demokratijos vystymąsi ir pagarbą žmogaus teisėms.

2009 m. sausio 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  Europos Komisijos komunikatas: Antroji energetikos strategijos apžvalga „ES energijos tiekimo saugumo ir solidarumo veiksmų planas“, SEC(2008)2794, SEC(2008)2795.

(2)  Žalioji knyga „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“, COM(2008)782 galutinis


Top