52009DC0403

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.7.28

KOM(2009) 403 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

apie patirtį, įgytą taikant 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos higienos reglamentus (EB) Nr. 852/2004, Nr. 853/2004 ir Nr. 854/2004 {SEC(2009) 1079}

TURINYS

1. SANTRAUKA 3

2. PAGRINDINė INFORMACIJA 4

3. NUO 2006 M. SAUSIO 1 D. ĮGYTA PATIRTIS 4

3.1. Bendra patirtis 4

3.2. Taikymo sritis 5

3.3. Sąvokų apibrėžtys 5

3.4. Pirminė gamyba 6

3.5. RVASVT 6

3.6. Registravimo ir patvirtinimo tvarka 7

3.7. Sveikumo ir identifikavimo žymėjimas 7

3.8. Gerosios patirties vadovai 8

3.9. Lankstumas 8

3.10. Importas 9

3.11. Oficiali gyvūninės kilmės produktų kontrolė 9

3.12. Mikrobiologiniai kriterijai 10

3.13. Paviršiaus teršalų šalinimas 10

3.14. Maisto grandinės informacija 11

3.15. Skubus paskerdimas 11

4. IŠVADOS 12

1. SANTRAUKA

Reglamento (EB) Nr. 852/2004[1] 16 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 853/2004[2] 14 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004[3] 21 straipsnyje nustatytas teisinis reikalavimas, pagal kurį Komisija privalo iki 2009 m. gegužės 20 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apžvelgiama minėtus reglamentus taikant įgyta patirtis ir prireikus prie jos pridedami atitinkami pasiūlymai. Be to, pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 Komisija privalo nuspręsti, ar pageidautina ir tikslinga toliau taikyti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos reikalavimus pirminę gamybą vykdantiems maisto ūkio subjektams.

Ši ataskaita parengta remiantis išsamių konsultacijų rezultatais. Ji paremta valstybių narių kompetentingų institucijų, Europos lygmens maisto ūkio subjektų ir vartotojų organizacijų atstovų ir Komisijos maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija.

Ataskaita siekiama pateikti faktinę informaciją apie patirtį, įgytą 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. visoms suinteresuotosioms šalims įgyvendinant higienos teisės aktų paketą, įskaitant problemas, su kuriomis susidurta.

Ataskaitoje daroma išvada, kad visos valstybės narės ėmėsi būtinų administracinių ir kontrolės priemonių, siekdamos užtikrinti atitiktį teisės aktams, tačiau galima dar labiau tobulinti teisės aktų įgyvendinimą. Šią išvadą pagrindžia Komisijos maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas auditas ir patikrinimai. Suinteresuotosios šalys, su kuriomis konsultuotasi, mano, kad higienos teisės aktų pakete nustatyti nauji principai ir reikalavimai turėjo teigiamo poveikio. Taip pat nurodoma, kad valstybės narės ir privačiosios suinteresuotosios šalys aiškiai pareiškė, jog šiuo metu nereikia toliau taikyti RVASVT principais paremtų procedūrų pirminę gamybą vykdantiems maisto ūkio subjektams.

Pagrindinės nustatytos problemos yra susijusios su tam tikromis higienos reglamentų taikymo aprėpties išimtimis, tam tikromis minėtuose reglamentuose nustatytomis sąvokų apibrėžtimis ir procedūra, taikoma siekiant tas sąvokų apibrėžtis pritaikyti, tam tikrais praktiniais aspektais, susijusiais su bendrovių, apdorojančių gyvūninės kilmės maisto produktus, patvirtinimu ir apdorotų maisto produktų žymėjimu, tam tikriems maisto produktams taikomu importo režimu, RVASVT principais paremtų procedūrų įgyvendinimu tam tikrose maisto ūkio subjektuose ir oficialios kontrolės vykdymu tam tikruose sektoriuose.

Šioje ataskaitoje nepateikiama jokių konkrečių sprendimų nustatytoms problemoms spręsti, todėl prie jos nepridedami teisės aktų pasiūlymai. Tačiau, atsižvelgdama į nustatytas problemas, Komisija apsvarstys, ar būtini pasiūlymai maisto higienos teisės aktų paketui tobulinti.

Prie ataskaitos pridedamas tarnybų darbo dokumentas (TDD), kuriame pateikiami ataskaitoje nurodyti priedai. I priede pateikiami ataskaitoje naudojami sutrumpinimai ir techniniai terminai.

2. PAGRINDINė INFORMACIJA

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė maisto higienos teisės aktų paketą. Jį sudaro trys pagrindiniai teisės aktai, t. y. maisto ūkio subjektams (toliau – MŪS) skirti Reglamentai (EB) Nr. 852/2004 ir 853/2004, ir Reglamentas (EB) Nr. 854/2004, kuris kartu su Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės yra skirti kompetentingoms institucijoms (toliau – KI)[4]. Pagrindiniai teisės aktai išsamiau patikslinti trijuose Komisijos reglamentuose, nustatančiuose įgyvendinimo priemones (žr. TDD, III priedas). Be to, Komisija ir valstybės narės parengė gaires (žr., TDD, IV priedas).

Šiais naujais reglamentais įtvirtinamas naujas požiūris į maisto higienos politiką. Šiuo paketu tvirtai siekiama supaprastinti galiojančius teisės aktus maisto higienos srityje (žr. TDD, V priedas), padaryti jį nuoseklesnį atskiriant įvairias disciplinas (visuomenės sveikata, gyvūnų sveikata ir oficiali kontrolė) ir susitelkti ties MŪS siektinais tikslais, o ne siekti išlaikyti kuo išsamesnius reikalavimus. Reglamentais sudaroma daug galimybių pritaikyti techninius maisto higienos teisės aktų paketo reikalavimus atsižvelgiant į susijusių maisto ūkio subjektų pobūdį.

Atsižvelgdami į paketo naujoviškumą, Europos Parlamentas ir Taryba paprašė Komisijos pateikti ataskaitą praėjus vos trejiems metams nuo jo įgyvendinimo pradžios (žr. TDD, VI priedas). Atskaitoje pirmiausia apžvelgiama nuo naujųjų reglamentų taikymo pradžios sukaupta patirtis ir aptariama, ar pageidautina ir tikslinga toliau taikyti RVASVT principus pirminės gamybos lygmeniu.

Rengdama ataskaitą Komisija dvišaliu lygmeniu arba bendrai konsultavosi su visomis svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis (žr. TDD, VII priedas).

Ataskaitoje siekiama pateikti faktinę informaciją apie 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. KI ir privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijoms įgyvendinant higienos teisės aktų paketą įgytą patirtį ir nustatyti iškilusias problemas.

3. NUO 2006 M. SAUSIO 1 D. ĮGYTA PATIRTIS

3.1. Bendra patirtis

Taikant higienos reglamentus įgytą bendrą patirtį galima laikyti teigiama. Bendrai kalbant, valstybės narės yra patenkintos higienos teisės aktų struktūra ir principais. Jos aiškiai laikosi nuomonės, kad iš esmės persvarstyti teisės aktų nereikia. Dauguma valstybių narių laikosi nuomonės, kad dar ankstoka pateikti nuoseklų ir išsamų higienos teisės aktų paketo taikymo patirties vertinimą.

MŪS patikrinimų misijų metu tokia nuomonė taip pat pasitvirtino, kadangi apskritai taikant higienos teisės aktų paketą MŪS ir KI nekilo didelių problemų. Misijų metu nustatytos problemos įvairiu mastu buvo aktualesnės mažoms įmonėms.

Valstybės narės taip pat palankiai vertina pateiktas gaires, kurios prireikus padėjo MŪS ir KI įgyvendinti higienos reglamentus.

3.2. Taikymo sritis

Kai kuriais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės nuostatas privalo nustatyti konkrečias taisykles, taikomas tam tikrai veiklai, kuri neįtraukta į higienos teisės aktų paketo taikymo sritį.

Valstybės narės pažymėjo, kad kilo sunkumų, susijusių su nedidelio maisto kiekio tiekimu vietos lygmeniu vykdant tarpvalstybinę prekybą su paskirties valstybe nare, kuri tokiai veiklai taiko kitokį reglamentavimo metodą. Kai kurioms valstybėms narėms kilo kitų sunkumų, susijusių su įmonių apibrėžtimi, pagal kurią joms būdingas tam tikras veiklos tęstinumas, tam tikras organizacijos laipsnis ir šios sąvokos taikymas privatiems asmenims, kurie nereguliariai teikia maisto produktų apdorojimo, ruošimo arba tiekimo paslaugas.

Sunkumų sukėlė ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nepritaikomumas mažmeninei veiklai. Dauguma valstybių narių mano, kad nelogiška, jog šaldymo sandėliams, kuriuose vykdoma panaši veikla, taikomos skirtingos taisyklės ir patvirtinimo tvarka; tai priklauso nuo to, ar šaldymo sandėlis yra apibrėžiamas kaip mažmeninė veikla, ar ne. Taip pat sunkumų kilo ir dėl termino „nedidelio masto, vietinė ir ribota veikla“ aiškinimo, atsižvelgiant į mažmeninėms įmonėms taikomą išimtį dėl patvirtinimo.

Konkurencingumo sumetimais daug privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijų taip pat susirūpino dėl mažmeninei prekybai taikomos išimties, o kai kurios pareikalavo, kad Reglamento (EB) Nr. 853/2004 taikymo sritis būtų išplėsta įtraukiant mažmeninę prekybą, kitos prašė persvarstyti teisės aktus, atsižvelgiant į tam tikrą mažmeniniu lygmeniu vykdomą veiklą (pvz., smulkinimas, pjaustymas) ir siekti visoje Bendrijoje taikyti vienodas taisykles tai pačiai veiklai.

3.3. Sąvokų apibrėžtys

Sąvoką „sudėtinis produktas“ sudėtinga naudoti – ji kelia neaiškumų tiek MŪS, tiek KI.

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 apibrėžta mažmeninės prekybos sąvoka kelia problemų, nes ji nėra visiškai pritaikyta higienos teisės aktų paketo tikslui (žr. taip pat 3.2 punktą).

Valstybės narės ir daug privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijų nurodė ir kitas problemines sąvokas (pvz., gyvenamieji namai, kiškiažvėriai, bestuburiai, kraujas, žarnos). Jos taip pat iškėlė klausimą dėl tokių sąvokų apibrėžimo ir keitimo tvarkos.

3.4. Pirminė gamyba

Galiojančios pirminei gamybai taikomos maisto higienos taisyklės iš esmės laikomos tinkamomis ir pakankamomis siekiant apsaugoti pirminius produktus nuo taršos. Tačiau kai kurios valstybės narės manė, kad dar per anksti vertinti higienos teisės aktų paketo reikalavimų poveikį pirminei gamybai. Kitos valstybės narės pranešė apie joms kilusius sunkumus dėl neaiškaus Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytų tam tikrų tikslų pobūdžio ir aiškių gairių pirminiams gamintojams nebuvimo. Tais atvejais, kai tokie gerosios patirties vadovai jau buvo parengti, jie tapo labai naudinga priemone pirminiams gamintojams įvykdyti savo įsipareigojimus (žr. 3.5 ir 3.8 punktus).

Kai kurios valstybės pažymėjo, kad joms rūpesčių kėlė duomenų saugojimas, tačiau šios problemos mastas įvairiose šalyse buvo skirtingas.

3.5. RVASVT

( Apskritai RVASVT principų įgyvendinimas nebuvo svarstytas, kadangi jie laikomi tinkamais MŪS siekiant maisto saugos tikslų ir pakankamai lankstūs, kad būtų pritaikomi ir mažiems maisto ūkio subjektams.

Dauguma maisto pramonės ūkio subjektų nustatė RVASVT principais pagrįstą tvarką. Parengti tokią tvarką vėlavo buvusios mažų pajėgumų skerdyklos, kurioms taikoma pereinamojo laikotarpio tvarka.

Tačiau daugumoje valstybių narių nustatyta su šia tvarka susijusi problema mažose maisto įmonėse, visų pirma mikroįmonėse ir mažosiose įmonėse, užsiimančiose viešuoju maitinimu ir mažmenine prekyba. Nepriklausomų konsultantų parengtos bendrosios sistemos kai kuriais atvejais neatspindėjo įmonės realios padėties ir dėl jų atsirado didesnė dokumentacijos ir duomenų saugojimo našta nei yra privaloma. Todėl jos yra mažiau veiksmingos ir per brangios mažoms įmonėms. Kai kuriose valstybėse narėse KI išsprendė šią problemą, atlikdamos tam tikrų veiklos rūšių rizikos analizę arba padėdamos rengti mažosioms įmonėms skirtą supaprastintą ir praktišką medžiagą. Kitose valstybėse narėse maisto sektoriai buvo skatinami parengti gerosios patirties vadovus, kurie pasirodė esantys labai naudinga priemonė.

Mažųjų maisto gamybos įmonių nuomone, duomenų saugojimas kartais tampa administracine našta. Valstybės narės ėmėsi iniciatyvos supaprastinti šį etapą ir sumažinti būtinąją dokumentaciją.

Kai kurios privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijos tvirtino, kad KI atliktas RVASVT principais pagrįstos tvarkos vertinimas įvairiose valstybėse narėse buvo skirtingas. Kai kurios organizacijos pastebėjo KI tendenciją daug tikėtis iš mažųjų įmonių ir kai kuriais atvejais taikyti pernelyg didelius dokumentacijos reikalavimus. Kitos pažymėjo, kad buvo atsižvelgta į įmonės dydį ir pobūdį ir kad dauguma KI taikydamos RVASVT principais pagrįstą tvarką laikosi lankstaus požiūrio.

MŪS patikrinimo misijų metu nustatytos problemos dėl KI galimybių tinkamai įvertinti RVASVT principais pagrįstą tvarką. Nuo pirmojo patikrinimo 2006 m. padaryta pažanga, tačiau dar daug ką galima gerinti.

( Valstybės narės ir privačiosios suinteresuotosios šalys mano, kad netikslinga toliau taikyti RVASVT principais pagrįstą tvarką pirminę gamybą vykdantiems MŪS. Manoma, kad gerosios patirties vadovai apskritai yra geresnė ir praktiškesnė priemonė pirminiams gamintojams nei RVASVT principais pagrįsta tvarka.

3.6. Registravimo ir patvirtinimo tvarka

( Apskritai nenustatyta jokių didelių su maisto ūkio subjektais susijusių problemų. Maisto ūkio subjektams (pvz., pirminiams gamintojams) registruoti buvo naudojamos specialios sistemos arba turimos duomenų bazės. Siekiant mažinti administracinę naštą, buvo dedamos pastangos suderinti informaciją, kurią įmonės privalo pateikti KI, ir sumažinti tokios informacijos kiekį.

Tačiau kartais sunku užtikrinti, kad visi MŪS vykdytų registravimo įsipareigojimus, pvz., tokiais atvejais, kai MŪS nesusisiekia su savo valdžios institucijomis prieš pradėdami maisto verslą, arba kai sudėtinga susisiekti su maisto produktais prekiaujančiomis įmonėmis tarpininkėmis ir prekiautojais internetu. Kitų problemų kilo dėl būtinybės registruotis privatiems asmenims, kurie nereguliariai užsiima maisto produktų apdorojimu, ruošimu arba tiekimu.

Paprastai KI netaiko jokio registracijos mokesčio.

( Nenurodyta jokių ypatingų sunkumų dėl patvirtinimo informacijos teikimo KI. Tačiau kilo sunkumų nustatant, kokios rūšies įmonei būtinas patvirtinimas, ypač bendro pobūdžio veiklą vykdančioms įmonėms, kaip antai, šaldyklos (žr. 3.2 punktą) ir perpakavimo įmonės.

Kelios valstybės narės iškėlė buvusių mažų pajėgumų įmonių patvirtinimo klausimą. Jį išspręsti galima taikant higienos teisės aktų pakete nustatytas lankstumo nuostatas. Tačiau taikyti tokias nuostatas reikėtų skatinti nacionaliniu lygmeniu, o tai tam tikrose valstybėse narėse galėjo sukelti problemų (žr. 3.9 punktą).

Dvi valstybės narės nurodė, kad jų teritorijoje turi būti patvirtinti visi maisto ūkio subjektai.

( Nors iš Komisijos svetainės galima patekti į kiekvienos šalies svetainę, kurioje pateikiami patvirtintų maisto ūkio subjektų sąrašai, kai kurios valstybės narės savo sąrašams rengti ar atnaujinti nepasinaudojo sutartomis specifikacijomis, kuriomis siekiama suderinti ir kodifikuoti sąrašų pateikimą. Patobulintas aktyvių nuorodų į nacionalines svetaines veikimas.

3.7. Sveikumo ir identifikavimo žymėjimas

Nekilo jokių su sveikumo arba identifikavimo žymėjimo principais susijusių problemų. Tačiau pranešta apie sunkumus, kilusius dėl tam tikrų praktinių aspektų, pvz., tokiais atvejais, kai suvynioti ar supakuoti vartotojams skirti produktai turi būti pažymėti nauju ženklu arba kai maistas yra perpakuojamas. Kai kurios valstybės narės tokiais atvejais laikosi nuomonės, kad žymėjimas taip pat turi atitikti oficialios kontrolės poreikius ir atsekamumo tikslus.

3.8. Gerosios patirties vadovai[5]

( Valstybės narės aktyviai skatino parengti nacionalines gaires. KI įsitraukimas rengiant gaires skiriasi priklausomai nuo valstybės narės, tačiau apskritai KI pateikė maisto sektoriams tokių gairių rengimo rekomendacijų, praktinių patarimų ir nurodymų. KI dalyvauja šių vadovų vertinimo procese ir kartais finansiškai remia jų sklaidą.

Dauguma privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijų palankiai vertina nacionalinius gerosios patirties vadovus ir KI iniciatyvą. Apie vadovų naudojimo mastą duomenų nėra.

Atliekant oficialią kontrolę KI įvairiais būdais atsižvelgia į vadovų naudojimą. Kai kurios valstybės narės parengė apdovanojimų sistemą nusipelniusiems MŪS, kurie taiko patvirtintus vadovus; dėlto kontrolė atliekama rečiau ir mažėja KI imamas mokestis už oficialią kontrolę. Kitose valstybėse narėse, tai atvejais, kai tvirtinama, kad vadovais naudojamasi, patikrinimų metu tikrinama, ar vadovais naudojamasi teisingai. Kai kurios kitos valstybės narės nereikalauja MŪS įrodyti kontrolės priemonių tinkamumą, jei jos taiko vadovus. Vadovuose taip pat gali būti pateikiama KI naudingų patarimų ir nurodoma geriausia patirtis tais atvejais, kai teisės aktuose naudojami terminai „jei tinkama“, „prireikus“, „tinkama“ ir „pakankama“.

( Jau parengti penki Bendrijos vadovai; šiuo metu atliekamas jų vertinimas. Rengiami dar du vadovai, kurie taip pat bus pateikti vertinti, kai tik bus baigti. Vis dėlto maždaug pusė ES lygmens organizacijų svarstė arba konsultavosi su savo nariais dėl to, ar reikėtų parengti dokumentų projektus ir taikyti pripažinimo procedūrą. Kitos organizacijos nurodė neketinančios parengti Bendrijos vadovų.

3.9. Lankstumas

Siekiant apsaugoti maisto įvairovę ir atitikti vartotojų bei mažesnių gamintojų poreikius, teisės aktuose buvo nustatytos lankstumo nuostatos. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės gali rasti tinkamiausius sprendimus, kuriais, nesukeliant kliūčių siekti maisto saugos tikslų, būtų atsižvelgta į konkrečią padėtį ir atitinkamą higienos lygį šiose įmonėse.

Valstybės narės ir privačiosios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad apskritai jos labai patenkintos higienos teisės aktų pakete nustatytomis lankstumo nuostatomis, padedančiomis tinkamai spręsti vietos problemas. Tačiau remiantis mažu šiuo tikslu gautų pranešimų apie nacionalines priemones skaičiumi ir tam tikrų maisto ūkio subjektų (žr. 3.6 punktą) išsakyta kritika, tikėtina, valstybės narės nepasinaudojo visomis teisės aktuose nustatytomis lankstumo galimybėmis.

3.10. Importas

( Valstybės narės teigė, kad būtina toliau derinti importo taisykles, taikomas gyvūninės kilmės produktams, kuriems Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatyti konkretūs reikalavimai (pvz., varlių kojelės, sraigės, perdirbti gyvūnų riebalai). Jos taip pat susidūrė su sunkumais, susijusiais su trečiųjų šalių laivų, už kurių patikrinimus atsakomybė perduota šaliai ar valstybei narei, kuri nėra vėliavos valstybė, sąrašų sudarymu ir kontrole.

Patirtis rodo, kad būtina išaiškinti tokius atvejus, kai nesant suderintų Bendrijos taisyklių taikomos nacionalinės importo taisyklės.

( Neseniai kilusios krizės dėl įvežtų sudėtinių produktų, patvirtino būtinybę vykdyti griežtesnę tokių produktų kontrolę. Dėl to gali tekti priimti išsamesnius teisės aktus ir vykdyti griežtesnę importo kontrolę (dėl, pvz., importuotojų vaidmens, specialaus sveikatos pažymėjimo).

( Patirtis rodo, kad dabartinė trečiųjų šalių įmonių sąrašų sudarymo tvarka kelia problemų (pvz., dėl įtraukimo į sąrašą termino). Parengus naujas Bendrijos IT priemones būtų galima svarstyti galimybę peržiūrėti šią procedūrą.

3.11. Oficiali gyvūninės kilmės produktų kontrolė

( Daugelis valstybių narių parengė specialias kontrolės priemones, įskaitant kontrolinius sąrašus ir standartines veiklos procedūras. Jos taip pat skyrė daug dėmesio mokymui, nes audito veikla inspektoriams yra esminis veiklos pasikeitimas. Valstybės narės palankiai vertina Komisijos mokymo iniciatyvą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“, kuri papildė jų pačių mokymo veiklą ir sudarė sąlygas dalyvauti specialiuose mokymuose apie pagrindinius higienos teisės aktų paketo aspektus (pvz., RVASVT).

Tačiau, daugelyje valstybių narių susiduriama su sunkumais, susijusiais su auditu; tai pasitvirtino MŪS patikrinimų misijų metu. Nuo 2006 m. padaryta didelė pažanga, tačiau šią sritį dar galima tobulinti.

( Nors atnaujinimo aspektai jau įtraukti į higienos teisės aktų paketą nuo pat jo taikymo pradžios 2006 m. sausio mėn., daugelis valstybių narių ir suinteresuotųjų privačiųjų šalių organizacijų mano, kad mėsos patikrinimų tvarka turėtų būti persvarstyta. Ši problema paaštrėjo dėl žmogiškųjų išteklių problemos kai kuriose valstybėse narėse skiriant oficialius veterinarijos gydytojus (OVG) skerdykloms ir didėjant susirūpinimui visuomenės sveikata dėl pavojų, kuriuos nėra paprasta nustatyti įprastinio mėsos patikrinimo metu. Pabrėžta, kad oficialių padėjėjų vaidmuo turėtų būti svarbesnis, atsakomybės pasidalijimas tarp skerdyklas turinčių MŪS ir KI turėtų būti patikslintas, o skerdyklų darbuotojams turėtų būti pavesta atlikti papildomų patikrinimų užduotis.

Kai kurios valstybės narės ir privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijos mano, kad skerdyklų darbuotojų darbo užduotys turėtų būti išplėstos, į jas įtraukiant gyvūnų, išskyrus naminius paukščius ir kiškiažvėrius, skerdimą.

( MVT misijų metu paaiškėjo, kad keliose valstybėse narėse netinkamai atlikti Trichinella tyrimai. Be to, kyla sunkumų dėl skerdyklose esančių laboratorijų akreditavimo kai kuriose valstybėse narėse. Vis dėlto, tik viena valstybė narė patvirtino besinaudojanti vien tik akredituotų laboratorijų paslaugomis.

Danija pripažinta regionu, kuriame trichineliozės rizika yra nedidelė ir jai gali būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su naminių kiaulių tyrimais. Gauti dar dviejų valstybių narių prašymai dėl šios nuostatos taikymo. Šiuo metu tokia nukrypti leidžianti nuostata yra taikoma ES valstybėms narėms ir galima svarstyti, ar nereikėtų jos taikyti ir trečiosioms šalims. Dvi valstybės narės pareiškė norą pripažinti ūkius neužkrėstais trichinelioze.

( Nuo 2006 m. atskleista įvairių nesąžiningos veiklos atvejų kelių valstybių narių šaldymo sandėliuose. Kaip nustatyta gyvūninės kilmės šalutinius produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose, dauguma valstybių narių taip pat manė, kad būtina stiprinti turimas kontrolės priemones.

( Kitų konkrečių problemų kilo kai kuriose valstybėse narėse gyvūnų gerovės sumetimais taikant nevisiškai patvirtintus cheminius metodus vietoje įprastinėms analizėms naudojamų pelių biologinių tyrimų. Iki 2009 m. gruodžio mėn. tikimasi sulaukti Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) mokslinės nuomonės dėl šiuo metu jūriniams biotoksinams taikomų apribojimų ir jų aptikimo metodų.

3.12. Mikrobiologiniai kriterijai

Remiantis MVT ataskaitomis, aiškėja, kad pirmaisiais Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 įgyvendinimo metais maisto ūkio subjektų taikytos procedūros tik nereguliariai užtikrino, kad būtų laikomasi ar bent jau atsižvelgiama į gamybos proceso higienos kriterijus ir maisto saugos kriterijus. Be to, vykdydamos oficialią priežiūrą KI dažnai į tai neatsižvelgdavo. Nors 2007–2008 m. padėtis pagerėjo, kai kurios valstybės narės šį Reglamentą įgyvendina nepakankamai gerai.

Valstybių narių požiūriu, didžiausios problemos susijusios su Listeria monocytogenes kriterijaus taikymu paruoštiems valgyti maisto produktams, kuriuose dėl to gali padaugėti šio patogeno aptikimo atvejų.

3.13. Paviršiaus teršalų šalinimas

Medžiagų, skirtų šalinti paviršiaus teršalus, atsiradusius dėl gyvūninės kilmės maisto produktų, naudojimas turi būti patvirtintas taikant komitologijos procedūrą. Remdamasi EMST nuomonėmis, 2008 m. Komisija bandė suteikti leidimą naudoti keturias medžiagas, skirtas šalinti teršalus, atsiradusius iš naminių paukščių skerdenų. Europos Parlamentas, valstybės narės ir didžioji dalis privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijos aiškiai pabrėžė, kad prieštarauja tokiam leidimui, nepaisant griežtų sąlygų.

Su valstybėmis narėmis konsultuojamasi dėl galimybės taikyti kitus nukenksminimo metodus, įskaitant garus, karšto vandens ir kitus fizinio apdorojimo būdus.

3.14. Maisto grandinės informacija

Buvo nustatytos nuostatos, pagal kurias iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2009 12 31) laipsniškai turės būti pateikta maisto grandinės informacija. Dvi valstybės narės nurodė, kad netaikė šių nuostatų.

( Reikalavimas nurodyti maisto grandinės informaciją naminių paukščių sektoriuje turėjo būti įvykdytas 2006 m. sausio 1 d. Nesusidurta su jokiais dideliais sunkumais, nes panašios nuostatos buvo taikomos jau pagal ankstesnius teisės aktus.

( Kiaulienos sektoriuje reikalavimai dėl maisto grandinės informacijos privalomi nuo 2008 m. sausio 1 d., o veršienos ir arklienos sektoriuose – nuo 2009 m. sausio 1 d. Kiaulienos sektoriuje nustatytos kelios problemos (žr. toliau). Veršienos ir arklienos sektorių ataskaitos dar negautos.

( Nuo 2010 m. sausio 1 d. privaloma pateikti maisto grandinės informaciją ir kitų rūšių gyvūnų sektoriuose (avių, ožkų ir suaugusių galvijų). Kai kurios valstybės narės mano susidursiančios su sunkumais, susijusiais visų pirma su atskirai identifikuotais gyvūnais.

Pažymėta, kad kiaulienos sektoriuje visais atvejais buvo sudėtinga įvykdyti reikalavimą pateikti maisto grandinės informaciją iki gyvūnų atvežimo. Tikėtina, kad panašių problemų ateityje kils ir kitų gyvūnų sektoriuose. Valstybės narės ir kai kurios privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijos pageidauja didesnio lankstumo šiuo klausimu.

Kadangi valstybės narės buvo atsakingos už maisto grandinės informacijos rengimą ir praktinius aspektus (pvz., dokumentus, dalijimosi informacija būdus), nustatyta problemų, susijusių su Bendrijos vidaus prekyba gyvūnais; tikėtina, kad tokių problemų kils ir importo atveju. Komisija jau ėmėsi priemonių, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su įvairioms valstybėms narėms reikalinga informacija. Kai kurios valstybės narės nurodė, kad taip pat būtų tikslinga ES lygmeniu parengti konkrečią formą, skirta Bendrijos vidaus prekybai ir galbūt importui.

Patirtis taip pat rodo, kad būtina paaiškinti maisto grandinės informacijos ir gyvūnų sveikatos pažymėjimų, kurių reikalaujama prekiaujant gyvais gyvūnais, ryšį.

3.15. Skubus paskerdimas

Valstybės narės nepranešė apie jokius didesnius sunkumus dėl skubaus paskerdimo praktinių taisyklių taikymo, tačiau joms kilo klausimų dėl specialaus tokios mėsos žymėjimo ir rinkodaros apribojimo. Kai kurios valstybės narės pabrėžė būtinybę taikyti specialaus žymėjimo taisykles iš tokios mėsos pagamintiems produktams. Kitos valstybės narės mano, kad nėra jokių maisto saugos priežasčių, pagrindžiančių tokios mėsos pateikimo į rinką apribojimus, jei po ante mortem ir post mortem patikrinimų nustatoma, kad ji tinka žmonių maistui.

4. IŠVADOS

Valstybės narės ir maisto ūkio subjektai pažymėjo, kad iš esmės jie patenkinti higienos reglamentais ir kad juos įgyvendinant padaryta didelė pažanga. Reglamentais nustatyti principai vertinami labai teigiamai. Valstybės narės mano, kad reikėtų šiek tiek pakoreguoti teisės aktus, tačiau iš esmės jų persvarstyti nereikia.

Anot valstybių narių ir privačiųjų suinteresuotųjų šalių organizacijų, taikant higienos teisės aktų paketą maisto ūkio subjektams ir kompetentingoms institucijoms iš esmės nekilo didelių problemų. Tačiau, nuo pat 2006 m. pradžios Maisto ir veterinarijos tarnybai atliekant patikrinimus, paaiškėjo, kad dėl neišspręstų su kontrole susijusių problemų ir gamybos higienos standartų kelioms valstybėms narėms būtina imtis tobulinimo priemonių. Visų pirma, siekiant spręsti svarbiausias šioje ataskaitoje išdėstytas problemas, būtina, kad visos suinteresuotosios šalys, MŪS ir KI labiau užtikrintų teisės aktų įgyvendinimą.

Taigi, Komisija svarstys, kaip spręsti nustatytas problemas. Teikdama savo pasiūlymus Komisija ypač stengsis kuo labiau išlaikyti supaprastinimo aspektą, kurį užtikrina nauja teisinė sistema.

[1] OL L 139, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1019/2008 (OL L 277, 2008 10 18, p. 7).

[2] OL L 226, 2004 6 25, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1020/2008 (OL L 277, 2008 10 18, p. 8).

[3] OL L 226, 2004 6 25, p. 83. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1021/2008 (OL L 277, 2008 10 18, p. 15).

[4] Žr. dabartinės teisinės sistemos schemą TDD (II priedas).

[5] Žr. gerosios patirties vadovų apžvalgą TDD, VIII priedas.