EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009DC0302

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programų įgyvendinimo ir būsimų uždavinių pagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 22 straipsnį

/* KOM/2009/0302 galutinis */

52009DC0302

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programų įgyvendinimo ir būsimų uždavinių pagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 22 straipsnį /* KOM/2009/0302 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.6.2009

KOM(2009) 302 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL PASAULINĖS PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS SISTEMOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO IR BŪSIMŲ UŽDAVINIŲ pagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 22 straipsnį

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL PASAULINĖS PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS SISTEMOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO IR BŪSIMŲ UŽDAVINIŲpagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 22 straipsnį

1. Įžanga

Pagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir „Galileo“) įgyvendinimo 22 straipsnį (toliau – GNSS reglamentas)[1] ir remdamasi 2008 m. priimta GNSS darbo programa Komisija pateikia pirmąją metinę programų įgyvendinimo ir svarbiausių būsimų uždavinių ataskaitą.

GNSS reglamentu pakeistas Europos GNSS programų profilis, nustačius teisinę ir finansinę 2008–2013 m. laikotarpio sistemą. Tą reglamentą, gavę 2007 m. rugsėjo mėn. pateiktą Komisijos pasiūlymą, priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, nutarus baigti derybas dėl koncesijos sutarties sudarymo su privačiuoju sektoriumi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 876/2002[2], ir laikydamiesi 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadų dėl poreikio pertvarkyti Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programas.

2. Programų įgyvendinimas

2.1. Svarbiausi etapai

Vykdydama naujas programos vadovo pareigas, Komisija pradėjo svarbias iniciatyvas, kad būtų įvykdyti darbų etapai, būtini toliau siekti programų tikslų; šiuos darbų etapus ji įvykdė sėkmingai. Taip Komisija užtikrino, kad būtų sukurtas būtinas pagrindas imtis tolesnių programų įgyvendinimo veiksmų.

Programos EGNOS atveju tai reiškia, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d., kai Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency , ESA) sistemą perdavė Komisijai, pastaroji veiklos tąsą užtikrino:

- susitarusi su ESA ir EGNOS operatorių ir infrastruktūros grupe[3] (angl. EGNOS Operators and Infrastructure Group , EOIG) ir Bendrijos vardu perėmusi sistemos EGNOS nuosavybę iš ESA;

- sudariusi veiklos susitarimą su įmone ESSP SaS (EGNOS palydovinio ryšio paslaugų teikėju), kuriuo veikla užtikrinta iki 2009 m. spalio mėn. (vėliau bus sudarytas ilgalaikis laikotarpio iki 2013 m. susitarimas);

- susitarusi su ESA, kad pastaroji vykdys EGNOS įrangos projektavimo ir įsigijimo bei programinės įrangos atnaujinimo užduotis (pagal 2009 m. kovo 31 d. pasirašytą įgaliojimo susitarimą, pagrįstą Finansinio reglamento[4] 54 straipsnio 2 dalimi);

- pagal įgaliojimo susitarimą drauge su ESA parengtame programos valdymo plane nustačiusi pagrindines valdymo sąsajas, skirtas EGNOS programos veiklai valdyti ir vykdyti;

- sudariusi specialaus palydovinės navigacijos siųstuvo-imtuvo naujam geostacionariajam palydovui tiekimo subrangos susitarimus.

Programos GALILEO atveju tai reiškia, kad Komisija ėmėsi visų būtinų priemonių sistemai „Galileo“ įsigyti ir:

- įgaliojo ESA įsigyti „Galileo“ infrastruktūrą pagal GNSS reglamentą ir ES pirkimo taisykles (2008 m. gruodžio 19 d. pasirašytas įgaliojimo susitarimas);

- drauge su ESA parengtame programos valdymo plane nustatė pagrindines valdymo sąsajas, skirtas programos „Galileo“ veiklai valdyti ir vykdyti pagal įgaliojimo susitarimą;

- 2008 m. liepos mėn. pradėjo viešojo konkurso, padalyto į šešis darbų paketus, procedūrą „Galileo“ infrastruktūrai įsigyti;

- sudariusi dotacijos susitarimą, Europos kosmoso agentūrai suteikė būtinų lėšų, kad ji galėtų padengti išlaidų perviršį tinkamumo patvirtinimo orbitoje (angl. In-Orbit Validation , IOV) etape.

2.2. Teisinis pagrindas

GNSS reglamente numatyta teisinė ir finansinė programų diegimo sistema, ir nustatyta valdymo struktūra su dalyvaujančioms organizacijoms skirtomis naujomis funkcijomis, remiantis dviem pagrindiniais principais:

- griežtai atskirtos Europos Komisijos, Europos kosmoso agentūros ir GNSS priežiūros institucijos, įsteigtos 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo[5] (toliau – GSA reglamentas), pareigos: Komisija bendrai atsako už programos valdymą, įskaitant su saugumu susijusius aspektus;

- 2008–2013 m. „Galileo“ diegimo etapas (visa operacinė geba, angl. Full Operational Capability , FOC) finansuojamas iš Bendrijos biudžeto.

Be to, Bendrijos lėšomis bus sumokėta už „Galileo“ IOV etapo užbaigimą, taip pat bus atlygintos EGNOS eksploatavimo išlaidos ir sumokėta už parengiamuosius programų eksploatavimo darbus.

Šiems darbams numatyta bendra suma yra 3 405 mln. EUR, įskaitant 400 mln. EUR iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos, pagrindinės Europos Sąjungos priemonės moksliniams tyrimams Europoje finansuoti 2007–2013 m.

Reglamente nustatytos taisyklės, kaip valdyti saugumo klausimus ir taikyti saugumo nuostatus. Jame taip pat pateikti pagrindiniai principai, taikomi „Galileo“ diegimo etape vykdomam įsigijimui, kuriais siekiama atviros prieigos ir sąžiningos konkurencijos, kad galimiems pasiūlymų teikėjams būtų sukurtos vienodos sąlygos. Įsigijimas padalytas į šešis pagrindinius darbų paketus: pasiūlymus teikiantiems subjektams leista teikti pasiūlymus atlikti daugiausiai dviejų tokių paketų pagrindinio rangovo pareigas, o mažiausiai 40 % bendros darbų vertės konkurso būdu turi būti užsakyta iš subjektų, kurie nėra pagrindinio rangovo pareigas atliekančio subjekto dalis.

GNSS reglamente nurodyta, kad Europos bendrija tampa GNSS sistemų ir programų turto savininke, kai bus sudaryti teisiniai nuosavybės perdavimo susitarimai. Ten pat reikalaujama, kad visa palydovų sistema „Galileo“ būtų įsigyta pagal ES viešojo pirkimo taisykles ir Finansinį reglamentą.

Prireikus Komisija, vadovaudamasi reglamentu, 2010 m. parengs ir pateiks pasiūlymą dėl 2014 m. prasidėsiančiu finansinio programavimo laikotarpiu būtinų viešųjų lėšų ir įsipareigojimų, taip pat pateiks sistemos „Galileo“ eksploatavimo scenarijus.

Toliau išvardyti veiklos etapai buvo svarbūs siekiant lengviau įgyvendinti GNSS reglamento tikslus ir sukurti struktūras, būtinas užtikrinti, kad artimiausiais metais būtų gauti GNSS programų rezultatai.

2.3. Naujos valdymo struktūros įgyvendinimas

Vienas iš Komisijos, atliekančios naujas GNSS programų valdytojo pareigas, prioritetų buvo pagal GNSS reglamente nustatytą valdymo struktūrą sukurti sprendimų priėmimo struktūras. Todėl:

- įsteigtas GNSS reglamento 19 straipsnyje numatytas Europos GNSS programų komitetas, padedantis Komisijai valdyti programas ir užtikrinantis valstybes nares, kad programos valdomos tinkamai. Savo pirmajame posėdyje, įvykusiame 2008 m. rugsėjo 10 d., komitetas pateikė palankią nuomonę apie 2008 m. GNSS darbo programą ir GNSS strateginį pagrindą – pagrindinius „Galileo“ ir EGNOS planavimo, įgyvendinimo ir eksploatavimo dokumentus. Abu dokumentus Komisija priėmė atsižvelgdama į Europos Parlamento teisę tikrinti (strateginį pagrindą), todėl 2008 m. buvo galima pradėti veiklą ir suteikti atitinkamas lėšas;

- sukurta „Galileo“ tarpinstitucinė grupė (angl. Galileo Inter-institutional Panel , GIP), kaip numatyta prie GNSS reglamento pridėtoje Bendrojoje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje. Pirmasis GIP posėdis įvyko 2009 m. vasario viduryje;

- sukurta GNSS saugumo taryba (2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas 2009/334/EB, kuriuo sudaroma Europos GNSS sistemų saugumo ekspertų grupė[6]). Veikianti „Galileo“ saugumo taryba, sudaryta pagal 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamento Nr. 876/2002 dėl bendros įmonės „Galileo“ įsteigimo[7] 7 straipsnį, bus paleista, kai tik tinkamai baigs savo darbus arba juos perduos. Šiuo klausimu GNSS reglamento 23 straipsnyje numatyta, kad pirmiau minėtas Reglamento 876/2002 7 straipsnis panaikinamas nuo 2009 m. liepos 25 d.;

- išaiškintos Europos kosmoso agentūros funkcijos ir pareigos, sudarius pirmiau minėtą daugiametį įgaliojimo susitarimą (pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalį), į kurį įtrauktos pavestos užduotys ir biudžeto vykdymas, susiję su programos „Galileo“ įgyvendinimu, visų pirma su diegimo etapu. Todėl ESA, Europos bendrijos vardu bei jos naudai ir visiškai laikydamasi ES viešojo pirkimo taisyklių ir procedūrų, galėjo skubiai pradėti į šešis darbų paketus suskirstytą visos operacinės gebos infrastruktūros įsigijimą. Su ESA pasirašytas atskiras įgaliojimo susitarimas, kuriame šiai įstaigai numatytos projektuotojo funkcijos eksploatuojant EGNOS iki 2013 m. Vykdant šią veiklą bus įgyvendinami ir kvalifikuojami sutarti projektavimo pakeitimai bei vykdomi tam tikri nusidėvėjimo valdymo darbai;

- priimtas pasiūlymas persvarstyti Europos GNSS priežiūros institucijai (angl. European GNSS Supervisory Authority , GSA) suteiktus įgaliojimus, GSA reglamentą derinant su GNSS reglamentu, kuriame numatytos dvi pagrindinės GSA užduotys: pirma saugumo užduotis – akredituoti ir eksploatuoti „Galileo“ saugumo centrą, antra užduotis – bendradarbiauti ruošiantis sistemas naudoti komerciniais tikslais, taip pat atliekant būtiną rinkos tyrimą;

- pagerinti pačios Komisijos projektų ir programų valdymo gebėjimai, ypač „Galileo“ grupę pastiprinus personalu iš Europos GNSS priežiūros institucijos ir perskirsčius išteklius organizacijoje;

- su nepriklausoma projektų valdymo ekspertų grupe sudarytas susitarimas, kad ši nuolat nagrinėtų, kaip įgyvendinamos programos, ir teiktų atitinkamas rekomendacijas. Šie nepriklausomi išorės patarėjai pradėjo dirbti 2009 m. kovo mėn.

2.4. Visos palydovų sistemos „Galileo“ įsigijimo pradžia

Naujai sistemos „Galileo“ įgyvendinimo pradžiai ypač svarbūs įsigijimo procesai, susiję su visos „Galileo“ palydovų sistemos diegimu, pradėti 2008 m. liepos mėn.

Patvirtinimo orbitoje etapu (angl. IOV) bus paleisti pirmieji 4 palydovai ir parengta pirmoji antžeminio segmento dalis, o įsigijus visus dalykus, būtinus tam, kad „Galileo“ veiktų visa operacine geba (angl. FOC), bus sukurta visa 30 palydovų sistema, pastatyti paleidimo įrenginiai, antžeminės infrastruktūros objektai, ir bus pradėtas eksploatavimas. Iš viso nustatyti šeši įsigijimo darbų paketai, o pasiūlymų teikėjai paraginti teikti su tais paketais susijusius pasiūlymus (sistemos priežiūra, antžeminės misijos sistema, antžeminės kontrolės sistema, palydovai, paleidimo įrenginiai ir operacijos).

Išankstinės atrankos etapas pradėtas 2008 m. liepos 1 d. paskelbus Kvietimo teikti pasiūlymus informacijos paketą, o vėliau, liepos 17 d., Briuselyje surengta informacijos diena. Kvietimo teikti pasiūlymus informacijos pakete yra pasiūlymų teikimo tvarkos aprašas bei kiekvieno darbų paketo aukšto lygio reikalavimai, aukšto lygio dabų sąrašas ir susitarimų gairės.

Sukurta Pasiūlymų vertinimo grupė, kuri nagrinėdama pasiūlymų dokumentus ir vertindama pramonės atstovų pasiūlymus padės vykdyti bendrąjį procesą, kuriuo bus įsigyti dalykai visai sistemos operacinei gebai užtikrinti. Komisijos ir ESA bendrai pirmininkaujama Pasiūlymų vertinimo grupė sudaryta iš Komisijos, GSA ir ESA atstovų. Jai padeda ekspertai ir specialistų grupės, nagrinėjantys specialius kiekvieno darbų paketo valdymo, teisės ir sutarčių, techninius ir finansinius aspektus.

Atlikus išankstinę tinkamų kandidatų atranką ir parengus duomenų paketą, 2008 m. lapkričio mėn. visi kandidatai pateikė preliminarius pasiūlymus. Surengti konkurencinių dialogų susitikimai su kandidatais; prireikus tokie susitikimai rengiami toliau, kad būtų išnagrinėtos ir paaiškintos pasiūlymų sudedamosios dalys bei aiškiau apibrėžti reikalavimai.

Pagal kiekvieno darbų paketo grafiką sudarytos nuodugnios specifikacijos su išsamiais kvietimais teikti pasiūlymus išsiųstos kandidatams. Iš kandidatų laukiama aiškiau apibrėžtų pasiūlymų.

Konkurencinių dialogų procesas bus baigtas 2009 m., siekiant, kad geriausi galutiniai pasiūlymai būtų pateikti ir dauguma susitarimų būtų sudaryta dar iki metų pabaigos.

2.5. EGNOS

2009 m. balandžio 1 d. Komisija perėmė EGNOS turto nuosavybę iš ESA ir tapo atsakinga už sistemos eksploatavimą. Tam taip pat sudarytas susitarimas su EGNOS operatorių ir infrastruktūros grupe (angl. EOIG). Nuo tos dienos Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (angl. EGNOS) valdo ESSP SaS pagal trumpalaikį veiklos susitarimą su Komisija, 2009 m. spalio mėn. šis susitarimas bus pakeistas ilgalaikiu veiklos susitarimu.

Taip Komisija užtikrino sklandžią EGNOS veiklos tąsą po to, kai ESA perdavė sistemą.

Be to, Komisija sudarė susitarimą, kad iki 2011 m. pabaigos būtų pakeistas vienas geostacionarusis siųstuvas-imtuvas, o darbai, susiję su antrojo siųstuvo-imtuvo pakeitimu, turėtų būti baigti per pirmąjį 2009 m. pusmetį.

Komisijos ir ESA sudarytame įgaliojimo susitarime nustatyta, kad artimiausiais metais ESA bus įstaiga, atsakinga už projektavimą ir įsigijimą, susijusį su techninės ir programinės įrangos atnaujinimu.

2.6. Taikomosios „Galileo“ sistemos

Vis labiau stengtasi plėtoti taikomųjų EGNOS sistemų ir galutinių paslaugų rinkas. Tokiomis pastangomis, kuriomis padedama visapusiškai pasinaudoti veikiančiomis „Galileo“ funkcijomis, siekiama paremti nuolat augančią ekosistemą, kurioje veikia Europos įmonės, pajėgios sukurti naujoviškus EGNOS pagrįstus produktų ir paslaugų sprendimus, skirtus rinkos segmentams, kurių vis daugėja. Laikytasi šių dviejų pagrindinių veiklos krypčių:

i) inovacijos skatintos, vykdant mokslinius tyrimus ir technologijų plėtros veiklą pagal 7-ąją bendrąją programą. 2007 m. paskelbus pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus, jau pradėti trisdešimt projektų, susijusių su daugybe taikomųjų sistemų, skirtų ir plataus vartojimo, ir specializuotoms rinkoms. Šie projektai bus papildyti antrosios grupės projektais, atrinktais pagal 2008 m. gruodžio mėn. paskelbtą antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Be to, suderintai stengiamasi užtikrinti, kad būtų kuo geriau pasinaudota 6-osios bendrosios programos projektų rezultatais (2004–2008 m. vykdytais taikomaisiais projektais, iš kurių keturi susiję su paslaugų prototipais, kiti šešiolika – su naudotojų bendruomenėmis, pirmiausia siekta parodyti papildomą EGNOS ir „Galileo“ naudą, padėti apibrėžti „Galileo“ paskirtį ir nustatyti pagrindines naudotojų bendruomenėms įdomias sritis, kuriose EGNOS ir „Galileo“ turėtų įtakos);

ii) toliau tęsti pasirengimo darbai, susiję su Komisijos veiksmų planu skatinti naujų taikomųjų GNSS sistemų ir paslaugų kūrimą, visų pirma tų, kurios pagrįstos EGNOS ir „Galileo“. Veiksmų planu turėtų būti siekiama sukurti iš daugiapusių skatinimo ir paramos priemonių, įskaitant teisinio reguliavimo ir finansines priemones, sudarytą strateginį pagrindą, kuriuo remiantis būtų sutrumpintas laikas, per kurį GNSS pagrįsti Europos produktai ir paslaugos pasiektų rinką, ir didinama tų produktų ir paslaugų skvarba. Strateginis tikslas – sukūrus sąlygas Europos pramonei padidinti savo rinkos dalį ir suformuotose, ir ypač naujose didelės vertės GNSS rinkose, padidinti tos pramonės konkurencingumą ir reagavimo galimybes.

Taikomųjų GNSS sistemų kūrimas vis svarbesnis eksploatuojant EGNOS ir „Galileo“, todėl 7-osios bendrosios programos ištekliai turi būti naudojami tokiems moksliniams tyrimams nuolat remti. Tokia galimybė gali atsirasti, kai pagal GNSS reglamento 22 straipsnį 2010 m. Komisija atliks programos laikotarpio vidurio persvarstymą.

2.7. Tarptautinė veikla

Persvarsčiusi tarptautinius GNSS programų aspektus, Komisija iš naujo suformulavo savo tarptautinę strategiją, siekdama atsižvelgti į tai, kad reikia tarptautinio „Galileo“ ir EGNOS tinklo, kuriame dalyvautų ir bendradarbiautų ne vien ES valstybės.

Kiti svarbūs subjektai, GNSS sistemų tiekėjai, yra JAV, Kinija ir Rusijos Federacija.

Pagal dvišalį susitarimą 2008 m. įvyko keli Komisijos ir JAV atstovų darbo grupės susitikimai. Plenarinį posėdį surengė Valstybės departamentas, sutikęs imtis tam tikrų veiksmų, kuriais siekiama derinti ES ir JAV nuomones dėl trečiųjų sistemų ir kurti kitas darbo grupes.

Taip pat surengti keli aukšto lygio susitikimai su Kinijos atstovais, inter alia , iniciatyvinio komiteto susitikimai pagal dvišalį bendradarbiavimo susitarimą. Svarbus diskusijų klausimas – „Galileo“ ir Kinijoje kuriamos sistemos „Compass“ funkcinis suderinamumas ir sąveika; jis bus toliau nagrinėjamas 2009 m.

Po kelių susitikimų su Rusijos Federacijos atstovais sukurta speciali darbo grupė bendradarbiauti atitinkamų sistemų paieškos ir gelbėjimo (angl. Search and Rescue , SAR) funkcijų klausimais.

3. Pagrindiniai 2009 m. uždaviniai

Kaip pabrėžta 2009 m. persvarstytoje GNSS darbo programoje, 2009 m. pastangas reikia sutelkti tam, kad būtų įsigyti dalykai, būtini visai operacinei gebai užtikrinti, pasirašytas EGNOS paslaugų susitarimas, pradėti parengiamieji „Galileo“ etapo po 2013 m. tyrimai ir paskelbtas taikomųjų „Galileo“ sistemų veiksmų planas. Kiti svarbūs 2009 m. darbai: persvarstyti GSA reglamentą, persvarstyti tarptautinio bendradarbiavimo strategiją ir kelias bendrąsias priemones, įskaitant rizikos valdymo, techninio konsultavimo ir ryšių priemones.

Daugelis iš šių veiklos krypčių ypač svarbios ir „Galileo“, ir EGNOS, todėl reikia pasirengti spręsti toliau išvardytų sričių uždavinius.

3.1. Patvirtinimo orbitoje išlaidų perviršis

Kai 2008 m. rugsėjo mėn. ESA pranešė valstybėms narėms finansinę programos „GalileoSat“ situaciją, paaiškėjo, kad patvirtinimo orbitoje kaina gerokai padidėjo, palyginti su numatytu finansiniu paketu. Paskesniuose ESA valstybių narių pasitarimuose sprendimo dėl išlaidų perviršio (apytiksliai 376 mln. EUR suma) nepasiekta.

Todėl Komisija, atsižvelgusi į IOV ir FOC etapų, už kuriuos ji dabar atsakinga, tarpusavio priklausomybę, ir susitarusi su ES valstybėmis narėmis, ėmėsi ieškoti Bendrijos lėšomis pagrįsto finansinio sprendimo. Todėl ji pasiūlė FOC valdymo rezervą naudoti daliai papildomų IOV išlaidų padengti, atlikus nepriklausomą patirtų išlaidų atitikties reikalavimams patikrinimą, kuris turėtų būti baigtas 2009 m. balandžio pradžioje. FOC rezervą naudojant papildomoms IOV etapo išlaidoms padengti išspręsta neatidėliotina problema, dėl kurios kilo pavojus „Galileo“ diegimo grafikui ir biudžetui, tačiau akivaizdu, kad dėl to atsirado suvaržymų įgyvendinti patį diegimo etapą. „Galileo“ įgyvendinančioms viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotosioms šalims liko mažai finansinės veiksmų laisvės. Teks sustiprinti pastangas neviršyti biudžeto. Komisija toliau stebės situaciją ir tinkamai praneš, jei rangovai susidurtų su nenumatytais techniniais arba kitokiais sunkumais, dėl kurių kyla grėsmė diegimo grafikui ir biudžetui.

3.2. Visai operacinei gebai užtikrinti būtinų dalykų įsigijimas

Konkurencinio dialogo etapu bus toliau intensyviai dirbama su specifikacijomis, patobulintais pasiūlymais, taip pat vyks aiškinamieji susitikimai, po kurių pateikti geriausi galutiniai pasiūlymai bus įvertinti ir bus sudaryti susitarimai. Kuo labiau bus siekiama konstruktyvios konkurencijos. Tas pats pasakytina apie įsigijimo proceso grafiko laikymąsi ir įvairiems darbų paketams būtinas skirtingas pakopas. Reikės daug pastangų užtikrinti, kad darbų paketų išlaidos neviršytų biudžeto ir kad pramonė pajėgtų laiku atlikti darbą. Komisija ir ESA sieks garantijų, kad pramonė pajėgs pašalinti galimus nenumatytus techninius sunkumus ir grėsmes kuo tinkamiau, kuo mažesnėmis išlaidomis ir užtikrindama kuo mažesnį poveikį darbų grafikui.

IOV etapo baigiamieji darbai, gana ilgą laikotarpį vyksiantys lygiagrečiai su diegimo etapo darbais, ir IOV rezultatų perkėlimas į FOC diegimo veiklą – sudėtingas uždavinys, kuris tik dar pasunkės, jei toliau bus vėluojama atlikti IOV darbus. Tuo pat metu būtinais techniniais patobulinimais, atliktais IOV etape, bus pagerintas FOC diegimo rizikos profilis ir sustiprinta darbų grafiko laikymosi drausmė.

Padengus IOV išlaidų perviršį, FOC biudžeto padėtis tokia, kad galimybių lanksčiau elgtis su bendrosiomis FOC išlaidomis yra nedaug. Todėl Komisija įdėmiai stebės ir kruopščiai valdys šį procesą ir praneš Tarybai ir Europos Parlamentui, jei FOC susitarimų išlaidos viršytų numatytąsias. Tokiu atveju Komisija pateiktų pasiūlymų, kaip padėtį taisyti.

3.3 EGNOS

2009 m. įvykdyti arba bus įvykdyti svarbūs etapai, visų pirma 2009 m. balandžio 1 d. pradėta eksploatacija, už kurią atsako Bendrija. Nors nuo tos dienos galioja trumpalaikis susitarimas su EGNOS paslaugos operatoriumi, tačiau reikia dar daug nuveikti, kad iki 2009 m. rudens būtų rastas ilgalaikis sprendimas, taip pat kad EGNOS būtų sertifikuota aviacijos reikmėms. Tai turėtų būti įvykdyta pirmąjį 2010 m. ketvirtį pagal Bendro Europos dangaus reglamento reikalavimus[8]. Lygiai taip pat reikės užtikrinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) nustatytų darbinių charakteristikų reikalavimų atitiktį.

Kaip numatyta 2009 m. darbo programoje, teks imtis plačios su EGNOS susijusios rinkodaros veiklos tam, kad sistema būtų lengviau priimta ir pradėta naudoti aviacijos sektoriuje, taip pat kitose srityse, pavyzdžiui, kelių, geležinkelių transporto, jūreivystės ir žemės ūkio srityse. Tas pats pasakytina apie komercinių duomenų perdavimo paslaugų[9] (angl. Commercial Data Distribution Services , CDDS) skatinimą.

2009 m. svarbi veiklos sritis bus darbai, susiję su visiška EGNOS aprėptimi Europoje ir tos aprėpties plėtra už Europos, visų pirma į Afriką.

3.4 Tyrimai baigus FOC etapą

2009 m. Komisiją pradės išsamų galimybių tyrimą, kad nustatytų ir parengtų geriausią sprendimą, kaip naudoti ir eksploatuoti sistemą „Galileo“. Remdamasi šio tyrimo rezultatais ir laikydamasi GNSS reglamento Komisija kitais metais pateiks pasiūlymą Tarybai ir Europos Parlamentui.

Dėl didžiulio susijusių elementų skaičiaus ir jų sudėtingumo svarbūs išankstiniai galimybių tyrimo darbai, kad aiškiai ir laiku būtų nustatyti galimi naudojimo ir eksploatavimo po 2013 m. scenarijai ir priemonės. Daugeliui iš šių elementų reikia ilgo pasirengimo laikotarpio, sprendimai dėl tų elementų turi būti priimti gerokai iš anksto prieš tai, kai sistema pradės veikti visu pajėgumu. Su tuo susiję visi komerciniai eksploatavimo aspektai, taip pat skirtingų eksploatavimo modelių teisinės, susitarimų ir finansinės struktūros.

3.5 Tarptautinė veikla

Pagrindiniai GNSS programų tarptautinės veiklos uždaviniai 2009 m. yra tokie: užtikrinti suderinamumą ir sąveiką su „Galileo“, pasitelkti pasaulinius GNSS išteklius ir nustatyti visame pasaulyje galiojančius standartus, užtikrinti segmento kosmose ir antžeminių stočių tinklo saugumą, užtikrinus griežtesnę neatskleistinų GNSS technologijų, sukurtų Europos lėšomis, kontrolę, prisidėti prie tarptautinių pastangų sukurti naujoviškas ir specializuotas tarptautinės svarbos taikomąsias sistemas. Svarbus tikslas bus sudaryti rinkos galimybes Europos GNSS technologijos ir taikomųjų sistemų pramonei.

Kitas iniciatyvinio komiteto posėdis taps dideliu bendradarbiavimo su Kinija išbandymu: bendrai sutarta, kad tas posėdis bus vienas iš pagrindinių renginių, kuriame bus apsvarstyta pažanga, 2008–2009 m. padaryta sprendžiant ypač svarbų „Compass“ ir „Galileo“ suderinamumo klausimą. Europos atstovai tikisi, kad ekspertų pateikti pasiūlymai bus priimti teigiamai. Jei problemos nepavyktų greitai išspręsti, tikėtina, kad bendradarbiavimą su Kinija teks gerokai pertvarkyti.

3.6 Baigiamosios pastabos

Ataskaitoje pranešama, kaip įgyvendinami kai kurie svarbūs 2008 m. priimti sprendimai, glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija sieks užtikrinti, kad prireikus aktyviai dalyvautų ir kitos įstaigos. Jų nuolatinė tolesnio programų įgyvendinimo parama, teikiama laikantis bendrų įsipareigojimų, ypač svarbi programų sėkmei.

[1] OL L 196, 2008 7 24 d., p. 1.

[2] OL L 138, 2002 5 28 d., p. 1.

[3] EOIG sudaryta iš kelių Europos oro navigacijos paslaugų teikėjų, investavusių į programą EGNOS: Aena , CNES, DFS, DSNA, ENAV, NATS, NAV Portugal , NMA, Skyguide .

[4] 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9).

[5] OL L 246, 2004 7 20, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1942/2006 (OL L 367, 2006 12 22, p. 18).

[6] OL L 101, 2009 4 21, p. 22.

[7] OL L 138, 2002 5 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1943/2006, OL L 367, 2006 12 22 d., p. 21.

[8] 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje, OL L 96, 2004 3 31, p. 10.

[9] Komercines duomenų perdavimo paslaugas sudaro papildomų EGNOS vietos nustatymo pranešimų perdavimas tikruoju laiku registruotiesiems klientams (pavyzdžiui, taikomųjų sistemų, teikiančių papildomą naudą, eksploatuotojams), taip pat neapdorotų matavimo duomenų iš antžeminių stočių perdavimas tikruoju laiku.

Top