Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009AE0875

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių COM(2008) 721 galutinis – 2008/0216(CNS)

OJ C 277, 17.11.2009, p. 56–61 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

17.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/56


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

COM(2008) 721 galutinis – 2008/0216(CNS)

(2009/C 277/11)

Pranešėjas Richard ADAMS

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsniu, 2008 m. gruodžio 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

COM(2008) 721 galutinis - 2008/0216 (CNS).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas José María Espuny Moyano.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atmetė skyriaus nuomonę ir priėmė kontranuomonę, kurią paruošė Richard Adams, 98 nariams balsavus už, 75 – prieš ir 11 susilaikius.

1.1.   EESRK remia esminę Komisijos pasiūlytą žuvininkystės kontrolės sistemos pertvarką ir pripažįsta, kad tai yra ir svarbiausias bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) klausimas, ir itin aktuali bei neatidėliotina pertvarka, leisianti padidinti BŽP veiksmingumą dar gerokai prieš įgyvendinant pasiūlytą svarbią reformą.

1.2.   EESRK mano, kad dabartinė ES žuvininkystės kontrolės sistema turi esminių trūkumų. Ji neveiksminga, jai tenka skirti daug lėšų, ji sudėtinga ir neleidžia pasiekti rezultatų. Ši nesėkmė turėjo rimtų pasekmių žuvų ištekliams, žuvininkystės pramonei, nuo žuvininkystės priklausantiems regionams ir aplinkai. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija šiai nuostatai pritaria.

1.3.   Pirmiausia atrodo, kad tam tikri suinteresuotieji subjektai vilkina BŽP įgyvendinimą, išsisukinėja, ją įgyvendina nenoriai arba nesilaiko nustatytų reikalavimų. Kontrolės sistemos pertvarka skirta pakeisti šį priešišką nusistatymą ir reikalavimų nesilaikymo kultūrą. Ji atspindi naują metodą, kuris apibūdintas 2009 m. balandžio mėn. Žaliojoje knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos ateities ir todėl leis patikrinti suinteresuotųjų subjektų ryžtą įgyvendinti permainas.

1.4.   Daugiau kaip 75 proc. žuvų išteklių yra visiškai išnaudoti arba pereikvoti. 88 proc. ES išteklių gaudomi viršijus didžiausią tausojamąją žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį.

1.5.   ES dabartinė kontrolės sistema yra netinkama ir menkina pagrindinių duomenų, pagal kuriuos rengiamos mokslinės rekomendacijos, patikimumą. Dėl nepatikimų duomenų priegaudos lygis neužtikrina tausios žvejybos. Sukčiavimo atvejus sunku atskleisti, o nustatomų baudų dydis dažnai būna per mažas palyginti su galimu pelnu, gaunamu iš pergaudymo. Komisijai taip pat trūksta teisinių priemonių; todėl jai sunku, aptikus nacionalinių kontrolės sistemų darbo spragą, greitai ir veiksmingai veikti. Be to, naujos technologijos teikia daug galimybių, kurios neišnaudojamos iki galo.

1.6.   EESRK mano, kad naujoji sistema sukurtų visuotinį kompleksinį kontrolės metodą, skirtą visiems Bendrosios žuvininkystės politikos aspektams ir apimantį visą grandinę – gaudymą, iškrovimą, vežimą, perdirbimą ir pardavimą – nuo žuvų sugavimo iki vartotojo.

1.7.   EESRK mano, kad Komisija atliko savo konsultacijų su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais pareigą, parengė išsamiai moksliniais tyrimais pagrįstą poveikio įvertinimą ir turi pagrindo raginti imtis neatidėliotinos pertvarkos ir nedelsti, kol bus parengta Bendroji žuvininkystės politika po 2012 m.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


PRIEDAS

Ši skyriaus nuomonės teksto dalis buvo atmesta dėl asamblėjos priimtos kontranuomonės, tačiau už ją buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų.

1.   Išvados

1.1.   EESRK pripažįsta būtinybę supaprastinti bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių laikymosi kontrolės sistemą ir pritaria pasiūlytos reformos principams.

1.2.   Tačiau Komitetas mano, kad dabar nėra pats tinkamiausias laikas reformai vykdyti, nes tik neseniai prasidėjo diskusijos dėl BŽP ateities po 2012 m. ir tikėtina, kad BŽP bus pakeista ir šie pokyčiai turės tiesioginės įtakos kontrolės sistemai. Todėl EESRK rekomenduoja pirmiausia atlikti išsamią pagrindinių BŽP aspektų peržiūrą kartu peržiūrint ir atitinkamus valdymo modelius, kad vėliau jais būtų galima grįsti naujus kontrolės sistemos metodus.

1.3.   Komitetas apgailestauja, kad skubėdama pradėti reformą Komisija tinkamai nevykdė būtinų išankstinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais. EESRK mano, kad reformos sėkmei būtinas aktyvesnis ekonominių ir socialinių subjektų dalyvavimas.

1.4.   Komitetas taip pat mano, kad pasiūlyme išdėstyti kontrolės sistemos pokyčiai vietoj kontrolės sistemos supaprastinimo iš esmės labai padidina žvejybos laivų ir žuvininkystės administracijų įsipareigojimus. Todėl Komitetas rekomenduoja nustatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį.

1.5.   EESRK mano, kad socialinės ir ekonominės šių priemonių pasekmės nebuvo tinkamai įvertintos.

1.6.   Siekiant užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi, EESRK siūlo Komisijai paskelbti priedą, kuriame būtų nurodyti skirtingi terminai ir įsipareigojimai kiekvienam žvejybos laivų tipui.

1.7.   Kalbant apie konkrečius techninius klausimus, EESRK prašo Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atsižvelgti į šios nuomonės konkrečių pastabų skyriuje išdėstytus dalykus.

2.   Įžanga

2.1.   2008 m. lapkričio 14 d. Europos Komisija paskelbė tris dokumentus dėl BŽP reformos kontrolės sistemos: Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, skirta atitikčiai bendrosios žuvininkystės politikos taisyklėms užtikrinti, pasiūlymo (1), pasiūlymą priimti reglamentą (2) ir poveikio įvertinimą (3).

2.2.   Komisijos nuomone, 2002 m. sukurta kontrolės sistema turi didelių trūkumų, kurie kelia grėsmę bendram jos veiksmingumui. Ši kontrolės sistema neveiksminga, brangi, sudėtinga ir neleidžia pasiekti pageidaujamų rezultatų. Todėl Komisija siūlo atlikti esminę BŽP kontrolės sistemos reformą.

Komisija teigia, kad pagrindinis reformos tikslas yra sukurti Bendrijos sistemą, skirtą tikrinti, stebėti, kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, sukuriančių būtinas sąlygas veiksmingam BŽP įgyvendinimui.

2.3.1.   Konkrečiau, Komisija teigia, kad jos pasiūlymu vykdyti reformą siekiama teigiamų pokyčių:

supaprastinant teisinę sistemą. Pasiūlyme nustatomi bendri kontrolės standartai, susiję su visomis BŽP taisyklėmis. Jame nustatomi principai, o išsamesnė informacija bus pateikta bendrame įgyvendinimo reglamente,

išplečiant taikymo sritį. Pasiūlyme nagrinėjamos sritys, į kurias prieš tai nebuvo atsižvelgta (transportas, rinkos, atsekamumas), ir tos, kurias reikia vis labiau kontroliuoti (žuvų išmetimas atgal į jūrą, pramoginė žvejyba, saugomi jūrų rajonai),

nustatant vienodas kontrolės sąlygas. Suderintų tikrinimo procedūrų ir suderintų baudų, kaip atgrasymo priemonės, nustatymas užtikrins, kad žvejams būtų taikomos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, kur jie žvejoja, ir padidins pasitikėjimą visa sistema,

racionalizuojant kontrolės ir tikrinimo tvarką. Sisteminis rizikos valdymo procedūrų naudojimas suteiks galimybę valstybėms narėms ir Komisijai užtikrinti, kad jų kontrolės priemonės būtų telkiamos tose srityse, kur didesnė pažeidimų rizika,

mažinant administracinę naštą,

veiksmingiau taikant BŽP taisykles. Komisija taikys strateginiais valdymo sprendimais paremtą metodą dėmesį sutelkdama į stebėseną ir tikrinimą, ar valstybės narės laikosi taisyklių.

2.4.   Šis pasiūlymas priimti reglamentą papildo Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reglamentą (4) ir Reglamentą dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (5). Šie reglamentai sudaro naują kontrolės sistemą.

2.5.   Komisijos tikslas – kad naujasis reglamentas įsigaliotų 2010 m. sausio 1 d.

3.   Bendros pastabos

3.1.   EESRK pripažįsta, kad BŽP sėkmė priklausys nuo veiksmingos, visuotinės, kompleksiškos ir nediskriminacinės kontrolės sistemos taikymo visais etapais. Ši sistema užtikrins, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami tausiai.

3.2.   Komitetas taip pat mano, kad reforma yra reikalinga ir kad ji patobulintų esamą Bendrijos kontrolės sistemą, ir pritaria bendriems pasiūlymo principams.

3.3.   Tačiau EESRK mano, kad Komisija turėtų gerai pagalvoti, ar dabar yra tinkamiausias laikas šią reformą įgyvendinti. 2 008 m. Komisija pradėjo diskusiją dėl būsimos BŽP po 2012 m., o pagrindiniai politikos aspektai bus persvarstyti per kitus keletą metų. EESRK mano, kad tai, kaip reikėtų reformuoti kontrolės sistemą, reikėtų spręsti atsižvelgiant į naująją BŽP.

3.4.   Pagrindinė dabartinės BŽP valdymo priemonė yra BLSK (6) ir kvotų sistema, tačiau įvairiuose forumuose ja buvo suabejota (7). Kadangi vienas pagrindinių reglamento tikslų yra užtikrinti, kad būtų laikomasi BLSK ir valstybėms narėms skirtų kvotų reikalavimų, ir kadangi institucijos pripažino, jog šią sistemą reikia akivaizdžiai tobulinti, prieš pertvarkant kontrolės sistemą vertėtų persvarstyti valdymo sistemas. Galiausiai EESRK rekomenduoja išsamiai persvarstyti pagrindinius BŽP aspektus, peržiūrėti skirtingus valdymo modelius ir naujus kontrolės metodus pritaikyti prie gautų rezultatų.

3.5.   Komitetas apgailestauja, kad Komisija visą teisės aktų paketą (komunikatą, pasiūlymą priimti reglamentą ir poveikio įvertinimą) pateikė vienu metu. Paprastai Komisija iš pradžių pateikia komunikatą, kuriuo galima remtis diskusijose dėl pasiūlymo. EESRK mano, kad atitinkami ekonominiai subjektai turėtų dalyvauti šiame procese ir su jais turėtų būti išsamiai diskutuojama, kad reforma būtų sėkminga. Savaime suprantama, kad pasiūlyme nurodyto masto reformos negalima vykdyti atmestinai.

3.6.   Pasiūlyme priimti reglamentą gerokai padidinami žvejybos laivų ir žuvininkystės administracijų įsipareigojimai. EESRK mano, kad dėl šios padėties galėtų atsirasti rimtų praktinių problemų, nes nei valstybės narės, nei Komisija neturi tinkamų struktūrų ir pakankamai darbuotojų visai pasiūlyme nurodytai informacijai rinkti ir apdoroti. Pasiūlymas taip pat padidina ekonominių subjektų įsipareigojimus. Komitetas mano, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, netikslinga didinti valstybių narių ir ekonominių subjektų administracinę naštą. Tai darytų neigiamą poveikį verslui ir darbo vietoms, o ypač neigiamai paveiktų 10–15 m. ilgio laivyną.

3.7.   EESRK mano, kad supaprastinimo procesą reikėtų vykdyti palaipsniui, nes peržiūrėti teisinę sistemą ir vėliau taikyti pokyčius nėra taip paprasta. Naujų sistemų diegimas brangiai kainuos ir iš pradžių žmonės neišmanys šių naujų sistemų. Kadangi siūlomų pokyčių mastas yra toks didelis, Komitetas mano, kad reikalingos išsamesnės ir ilgiau truksiančios diskusijos. Todėl Komiteto nuomone, 16 straipsniu reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris užtikrintų, kad būtų skirta pakankamai laiko prisitaikyti prie kontrolės teisės aktų pokyčių.

3.8.   EESRK mano, kad skatinti laikytis taisyklių reikėtų ne didinant kontrolės ir sankcijų taikymo procedūrų skaičių, o verčiau bendradarbiaujant ir tariantis su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis. Paprastesnės taisyklės, kurias suinteresuotieji subjektai galėtų nesunkiai suprasti, paskatintų jų laikytis.

3.9.   Komisija ketina prisiimti daugiau įgaliojimų kontrolės srityje. EESRK mano, kad reikėtų atsižvelgti į Tarybos ir Komisijos pusiausvyrą siekiant ateityje išvengti galimų konfliktų dėl kompetencijos sričių.

3.10.   EESRK mano, kad reglamente reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti perteklines kvotas, kurios galėtų būti suteiktos kitoms valstybėms narėms siekiant padėti padidinti jų žuvininkystės sektoriaus pelningumą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   EESRK nuomone, Bendrijos žvejybos laivams išduotas žvejybos leidimas neturėtų galioti tik Bendrijos vandenyse, todėl Komitetas mano, kad 4 straipsnio 8 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Bendrijos vandenyse apskritai“.

4.2.   Komitetas mano, kad 4 straipsnio 10 dalies saugomų jūrų rajonų, kurie yra Bendrijos vandenyse ir daro poveikį žvejybos veiklai, apibrėžtyje taip pat reikėtų nustatyti Bendrijos saugomų jūrų rajonų kūrimo, naudojimo, kontrolės ir stebėsenos tvarką.

4.3.   4 straipsnio 17 dalyje nustatoma perdirbimo, kuris apima valymą, išskrodimą, žuvų apdėjimą ledu ir užšaldymą, apibrėžtis. EESRK mano, kad perdirbimo apibrėžtis turėtų būti susijusi tik su jūrų išteklių organoleptinių savybių pasikeitimu, o ne su produktui išsaugoti reikalingais procesais, kurie skirti užtikrinti, kad žuvų produktai būtų saugūs vartoti. Todėl Komitetas siūlo šią veiklą išbraukti iš perdirbimo apibrėžties.

4.4.   EESRK mano, kad 7 straipsnio f punkte reikėtų paminėti atviros jūros rajonus, kurių nereguliuoja Regioninės žuvininkystės valdymo organizacija.

4.5.   Komitetas mano, kad nereikėtų reikalauti 10–15 m bendro ilgio laivuose įmontuoti 9 straipsnyje nurodytą ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantį įtaisą, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti. Šios laivyno dalies veikla yra ribota. Dėl savo ypatumų šie laivai turi žvejoti netoli nuo kranto esančiuose rajonuose, kuriuos nesudėtinga kontroliuoti. Šios sistemos įdiegimo sąnaudos būtų labai didelės ir neproporcingos šiai laivyno daliai, kurią sudaro daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriose dirba daug žmonių.

EESRK mano, kad 14 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl Bendrijos laivų žurnalų yra perteklinės, nes jų tikrinimas užkraus labai didelę biurokratinę naštą. Todėl šį reikalavimą žvejybos rajonams reikėtų taikyti tik esant tinkamoms pagrįstoms aplinkybėms.

4.6.1.   14 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad į laivo žurnalą taip pat įrašomi į jūrą išmesti kiekvienos žuvų rūšies kiekiai. Komitetas mano, kad laivo žurnale reikėtų įrašyti tik ne mažesnės nei nustatyto dydžio masės, pavyzdžiui 50 kg, sugautą žuvų kiekį.

4.6.2.   14 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad laivo žurnale kilogramais nurodant laive laikomų žuvų kiekius, leidžiama nukrypti 5 proc. EESRK mano, kad ir taip sudėtinga neperžengti dabartinės 8 proc. ribos, kuri labai griežtai nustatyta išteklių atkūrimo planuose. Kadangi naujoji leidžianti nukrypti riba yra pernelyg žema, tai paskatins atsirasti didelę biurokratiją ir sukels sunkumų žvejams, kurie negalės laikytis šio reikalavimo, ir galiausiai bus pradėta daug administracinių nuobaudų procedūrų. Tai neatitinka stebėsenos sistemų supaprastinimo tikslo, todėl Komitetas rekomenduoja netaikyti naujosios leidžiančios nukrypti ribos.

4.6.3.   EESRK mano, kad perskaičiavimo koeficientas, skirtas saugomų žuvų svoriui paversti gyvuoju žuvų svoriu (kuris įvairiose valstybėse narėse yra skirtingas ir daro poveikį kiekvienos šalies sugaunamų žuvų kiekio skaičiavimams), neturėtų būti pagrįstas valstybėse narėse taikomų verčių vidurkiu, o turėtų atspindėti atskiras kiekvieno žvejybos rajono aplinkybes. Perskaičiavimo koeficientas taip pat turėtų atspindėti poveikį, kurį santykinio stabilumo kriterijui darys nacionalinių perskaičiavimo koeficientų vertimas Bendrijos koeficientu.

4.7.   Reglamente dėl elektroninio registravimo (8) nenurodoma, kad šį metodą reikėtų taikyti mažesniems nei 15 m ilgio laivams. EESRK mano, kad šio reikalavimo nereikėtų taikyti 10–15 m ilgio laivams, kol valstybių narių valdžios institucijos įvertins, kaip ši taisyklė turėtų būti praktiškai taikoma didesniems nei 15 m ilgio laivams, įvertins bendrą poveikį ir sukaups praktinės patirties. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad didesniems nei 24 m ilgio laivams elektroninis registravimas nebus privalomas iki 2010 m. sausio 1 d., o didesniems nei 15 m laivams – iki 2011 m. liepos 1 d. Be to, pasiūlymo 15 straipsnyje nenurodomos galiojančios leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su elektroninio registravimo tvarka didesniems nei 15 m ilgio laivams. Todėl Komitetas prašo šias dvi nuostatas suderinti.

4.8.   EESRK mano, kad 17 straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo reikalavimas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai tai pateisinama. Šiuo metu išankstinio pranešimo reikalaujama tik tuo atveju, kai laivuose yra į išteklių atkūrimo planus įtrauktų žuvų rūšių. Taip išvengiama papildomo darbo, kuris nesuteiktų jokios naudingos informacijos (pavyzdžiui, kai nesugaunama jokių žuvų). Komitetas mano, kad reikalavimas pranešti apie sugautą žuvų kiekį turėtų būti pagrįstas minimaliu reprezentatyviuoju kiekiu.

4.9.   Komitetas mano, kad laivo kapitonas arba jo atstovai išankstinį pranešimą turėtų visada pateikti valstybei narei, su kurios vėliava laivas plaukioja, o ne pakrantės valstybei narei ar valstybei narei, kur žuvys iškraunamos. Šiuo metu laivai informaciją visada perduoda valstybės narės, su kurios vėliava jie plaukioja, ryšių centrui, o jis duomenis perduoda kitoms valstybėms narėms (9).

4.10.   EESRK mano, kad draudimas perkrovimą atlikti jūroje, kaip nustatyta 18 straipsnyje, galėtų sukelti rimtų sunkumų kai kurioms žvejybos rūšims, nes dėl to sumažėtų atitinkamų laivyno dalių ekonominis gyvybingumas. Be to, draudimas jūroje arba netoli žvejybos plotų perkrauti žuvis, kurias reikia perdirbti ir užšaldyti, gali pakenkti vartotojams pateikiamų žuvų kokybei.

4.11.   EESRK mano, kad 21 straipsnio reikalavimas iškrovimo deklaraciją perduoti elektroninio ryšio priemonėmis per dvi valandas nuo iškrovimo pabaigos nesuteikia pakankamai laiko ir dėl to galėtų būti sudėtinga laikytis šio reikalavimo. Todėl Komitetas siūlo šį terminą pratęsti iki 24 val. atsižvelgiant į tai, kad dabartinis terminas yra 48 val.

4.12.   Komitetas mano, kad 28 straipsnyje reikėtų nustatyti tvarką, užtikrinančią, kad valstybėms narėms priklausančias perteklines neišnaudotas kvotas tam tikromis sąlygomis galėtų naudoti kitos valstybės narės, ir procedūras, suteikiančias valstybei narei galimybę perteklines kvotas perkelti į kitus metus. Taisomųjų priemonių atveju, kompensacija už draudimą žvejoti žvejybos rajone valstybei narei turėtų būti teikiama pasitelkiant greitas ir lengvai taikomas priemones.

4.13.   EESRK mano, kad 33 straipsnis galėtų sukelti sunkumų tiems laivams, kurie gaudo smulkias pelagines žuvis ir kurių laimikis perkraunamas į laivus-šaldiklius perdirbimo uoste. 33 straipsnis taip pat galėtų turėti poveikį laivyno dalims, kurių sugautos žuvys iškraunamos ne savo valstybėje narėje ir sunkvežimiais vežamos į kitos valstybės narės uostus, kur jos pateikiamos į rinką.

4.14.   Kaip nustatyta 35 straipsnyje, EESRK sutinka, kad žuvų rūšys, kurioms taikomas išteklių atkūrimo planas, turėtų būti laikomos atskirose, atitinkamai paženklintose dėžėse. Tačiau Komitetas mano, kad dėžių laikymas atskirai nesuteiktų galimybės veiksmingiau kontroliuoti sugautų žuvų kiekį, nes dėžės su žuvų rūšimis, kurioms taikomas išteklių atkūrimo planas, bet kuriuo atveju turi žymeną, kurioje nurodomas rūšies Maisto ir žemės ūkio organizacijos kodas.

4.15.   EESRK mano, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekio registravimas (41 straipsnis) yra būtinas ištekliams išsaugoti ir mokslinių tyrimų kokybei gerinti, ypač mišrios žvejybos rajonuose. Tvarumui užtikrinti Komitetas ragina sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Tačiau jis mano, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekio registravimo reikalavimai yra neproporcingi ir nesuderinami su žvejybos veikla. Šie reikalavimai sukurtų pernelyg didelį darbo krūvį, kuris galėtų pakenkti saugai laive, žvejų gerovei arba sveikatos normoms. Žodis „nedelsdamas“ yra pernelyg miglotas ir gali paskatinti teisinį neaiškumą.

4.16.   Komitetas mano, kad žvejybos nutraukimas tam tikrame rajone realiuoju laiku (43 ir 46 straipsniai) yra subtilus klausimas ir prieš jį įgyvendinant reikėtų atlikti išsamų priemonės įvertinimą. Kadangi pasiūlymas priimti Reglamentą dėl techninių priemonių (10) sudarys konkretų teisinį pagrindą, EESRK mano, kad vertėtų palaukti, kol bus baigta jo analizė. Bet kuriuo atveju draudimo žvejoti žvejybos rajone ir jo panaikinimo tvarka turėtų būti paprasta ir lanksti. Tačiau Komitetas mano, kad draudimo žvejoti žvejybos rajone laikino panaikinimo tvarka, pagal kurią laive turi būti mokslinis stebėtojas, nėra tobula, ypač jei norima nustatyti greitą procedūrą, dėl kurios žvejai be reikalo neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje.

4.17.   Komitetas mano, kad neprotinga 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad pramogine žvejyba užsiimančių žvejų sugautų žuvų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, kiekiai būtų išskaitomi iš atitinkamų tos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kvotų, nes dėl šios taisyklės profesionalūs žvejai, kuriems žvejyba yra pragyvenimo šaltinis, atsidurtų nepalankesnėje padėtyje. Komitetas taip pat mano, kad siekiant apsaugoti žuvininkystės išteklius pramoginę žvejybą reikėtų tinkamai reguliuoti ir stebėti visose valstybėse narėse.

4.18.   84 straipsniu nustatoma baudos taškų sistema žvejams, kurie pažeidžia BŽP taisykles. Komiteto nuomone, ši sistema yra netinkama. Visų pirma ji yra diskriminacinio pobūdžio – trečiųjų šalių laivynai neturėtų laikytis šios sistemos reikalavimų, tačiau jie tiekia daugiau nei 60 proc. visų ES suvartojamų žuvų. Antra, menkai atsižvelgiama į proporcingumo principą arba jis apkritai pamirštamas – žvejybos leidimo panaikinimas iš esmės reikš atitinkamos žvejyba užsiimančios įmonės uždarymą ir bus prarandamos darbo vietos.

4.19.   Komitetas mano, kad 95 straipsniu nustatomos finansinės priemonės yra perdėtos. Bendrijos finansinės paramos valstybei narei sustabdymas arba panaikinimas, jei ji nesugeba laikytis savo įsipareigojimų, kaip nurodyta reglamente, rimtai pakenktų žuvininkystės sektoriaus subjektams.

4.20.   96 straipsnyje nustatomas žvejybos draudimas žvejybos rajone, jei valstybės narės nesilaiko BŽP tikslų. Komitetas mano, kad labai neaiškių terminų vartojimas šiame straipsnyje gali klaidinti. EESRK mano, kad drausti žvejoti žvejybos rajone reikėtų tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir tik dėl pagrįstų priežasčių, kai faktai patvirtinami. Reikia aiškiai nustatyti tikslias sąlygas, kuriomis ši priemonė būtų įgyvendinama.

4.21.   Komitetui kelia susirūpinimą konfidencialumo, profesinių ir komercinių paslapčių užtikrinimo sunkumai dėl reikiamo el. komunikacijos lygio, informacija besikeičiančių žmonių skaičiaus ir didelio būtinų komunikacijos, padėties nustatymo ir atpažinimo prietaisų skaičiaus.

Balsavimo rezultatai

Už 75

Prieš 98

Susilaikė 11


(1)  COM(2008) 718 galutinis.

(2)  COM(2008) 721 galutinis.

(3)  SEC(2008) 2760.

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 286, 2008 10 29).

(5)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29).

(6)  Bendras leidžiamas sugauti kiekis.

(7)  ES Audito Rūmų speciali ataskaita Nr. 7/2007.

(8)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių, OL L 409, 2006 12 30.

(9)  Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1077/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2008 įgyvendinimo taisyklės, OL L 295, 2008 11 4.

(10)  Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones COM(2008) 324 galutinis.


Top