52008DC0359

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.6.2008

KOM(2008) 359 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendra Europos imigracijos politika. Principai, veiksmai ir priemonės

{SEC(2008) 2026}{SEC(2008) 2027}

I. ĮVADAS

Imigracija į ES yra realybė. Šiandien imigrantai (imigracijos terminas šiame dokumente taikomas trečiųjų šalių, o ne ES piliečiams) sudaro apie 3,8 % visų ES gyventojų[1]. Nuo 2002 m. kasmet į ES atvyksta nuo 1,5 iki 2 mln. asmenų. 2006 m. sausio 1 d. ES gyveno 18,5 mln. trečiųjų šalių piliečių.

Nėra pagrindo manyti, kad imigracijos srautai mažės.

Remdamasi savo humanitarinėmis tradicijomis, Europa ir toliau turi rodyti solidarumą su pabėgėliais ir asmenimis, kuriems reikalinga apsauga. Ekonominiai skirtumai tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių ir regionų, globalizacija, prekyba, politinės problemos ir nestabilumas kilmės šalyse, galimybės rasti darbo išsivysčiusiose šalyse yra vieni iš pagrindinių tarptautinį asmenų judumą skatinančių ir traukos veiksnių.

Senstančioje Europoje imigracija gali labai pagerinti ES ekonominės veiklos rezultatus . Europiečiai gyvena ilgiau, vadinamoji staigaus gimstamumo padidėjimo (angl. baby boom ) karta artėja prie pensinio amžiaus ribos, o gimstamumas mažas. 2007 m. darbingo amžiaus gyventojų ES, t. y. iš viso dirbančių ir bedarbių asmenų, buvo apie 235 mln.[2] Remiantis naujausiomis gyventojų skaičiaus prognozėmis[3], iki 2060 m. darbingo amžiaus ES gyventojų sumažės beveik 50 mln., net jei grynasis imigracijos lygis bus panašus kaip iki šiol, ir beveik 110 mln. nesant tokio imigracijos lygio. Dėl tokių tendencijų atsiranda rizika pensijų, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui ir būtina didinti valstybės išlaidas[4].

Imigracija yra realybė, kurią būtina veiksmingai valdyti. Atviroje Europoje be vidaus sienų nė viena valstybė narė negali valdyti imigracijos viena. Tai reiškia, kad turime valdyti vidaus sienų neturinčią teritoriją, kuri nuo 2007 m. gruodžio 20 d. apima 24 šalis ir beveik 405 mln. asmenų, ir taikyti bendrą vizų politiką. ES šalių ekonomika yra labai integruota, nors ekonominės veiklos rezultatai ir darbo rinkos vis dar gerokai skiriasi. Be to, ES vaidina vis didesnį vaidmenį pasaulinėje arenoje, o jos bendra užsienio politika nuolat plečiasi į naujas sritis; imigracija yra viena iš jų. Visa tai reiškia, kad valstybių narių politikos kryptys ir veiksmai, kurių jos imasi šioje srityje, daro poveikį jau ne tik padėčiai atitinkamoje šalyje, bet gali turėti padarinių ir kitose valstybėse narėse bei visoje ES.

ES dėjo pastangas sukurti bendrą politiką nuo 1999 m., kai pirmą kartą kompetenciją šioje srityje aiškiai pripažino EB sutartis. Egzistuoja daug bendrų priemonių ir politikos krypčių, susijusių su imigracijos vidaus ir išorės aspektais.

Šių pasiekimų nepakanka. Būtina apibrėžti bendrą strateginę viziją, grindžiamą ankstesniais pasiekimais, kuria siekiama nustatyti nuoseklesnę ir vienalytę veiksmų, kurių ateityje imsis valstybės narės ir pati ES, sistemą. ES suteiks pridėtinės vertės, nes sukurs Europos priemones ten, kur jų reikia, ir numatys tinkamą sistemą, padedančią užtikrinti suderinamumą srityse, kuriose valstybės narės veikia remdamosi savo kompetencija. Kad ši bendra vizija būtų veiksminga ir duotų rezultatų, skaidrumas ir abipusis pasitikėjimas šiandien yra gyvybiškai būtini elementai.

Nors imigracija tam tikru mastu gali padėti mažinti dėl senstančios visuomenės kylančias problemas, jos vaidmuo bus didesnis šalinant būsimus darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumus ir didinant ES augimo potencialą bei gerovę , papildant vykdomas struktūrines reformas. Būtent todėl imigracija tapo svarbiu ES Lisabonos strategijos, skirtos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui – kurioje pripažįstama, kad tinkamas ekonominės imigracijos valdymas yra esminis ES konkurencingumo elementas – plėtros veiksniu. Tai buvo patvirtinta ir 2008 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Be savo ekonominio potencialo, imigracija gali praturtinti Europos visuomenę ir kultūrinės įvairovės požiūriu. Tačiau teigiamą imigracijos potencialą įgyvendinti galima tik tuomet, jei sėkmingai integruojamasi į priimančiosios valstybės visuomenę . Norint tai pasiekti, būtina atsižvelgti ne tik į priimančiajai visuomenei tenkančią naudą, bet ir į imigrantų interesus. Europa yra ir toliau bus svetinga teisę apsigyventi gavusiems asmenims, darbo imigrantams, jų šeimos nariams, studentams arba asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Sprendžiant šią problemą susiduriama su sudėtingais klausimais. Nors galimybė patekti į darbo rinką yra tiesiausias kelias į integraciją, turimi duomenys rodo, kad bendrai imigrantų nedarbo lygis dažnai yra didesnis nei ES piliečių, nors situacija įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Be to, imigrantai dažnai gauna laikiną, prastesnį darbą arba užima darbo vietas, kurioms jų kvalifikacija per aukšta, dėl to jų gebėjimai nevisiškai išnaudojami (intelektinio potencialo nepanaudojimas). Tai prisideda prie to, kad imigrantai labiau linkę imtis nedeklaruoto darbo. Migrantės iš ne ES šalių susiduria su ypač dideliais sunkumais darbo rinkoje. Be to, imigrantų kalbų gebėjimai ir jų vaikų išsimokslinimo lygis dažnai yra nepatenkinamas, dėl to kyla problemų dėl jų būsimo asmeninio bei profesinio tobulėjimo.

Būtini mechanizmai, grindžiami solidarumu tarp valstybių narių ir ES dalijantis našta ir koordinuojant politiką. Reikia lėšų sienų valdymo kontrolei, integracijos politikos kryptims ir kitiems tikslams, todėl daromas poveikis nacionalinių, regioninių bei vietos bendruomenių viešiesiems finansams. Norint gerai valdyti imigraciją, taip pat būtina glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant spręsti problemas abipusio intereso situacijose, įskaitant dėl protų nutekėjimo atsiradusias problemas ir priimtas politines priemones, pavyzdžiui, apykaitinę migraciją.

Veiksmingai valdyti imigraciją reiškia spręsti ir įvairius klausimus, susijusius su mūsų visuomenės ir pačių imigrantų saugumu . Dėl to būtina kovoti su nelegalia imigracija ir su ja susijusia nusikalstama veikla, išlaikyti tinkamą asmens neliečiamybės ir rūpimų kolektyvinio saugumo klausimų pusiausvyrą. Būtina kovoti su nelegaliu darbu, kuris lemia situacijas, kai pažeidžiamos pagrindinės teisės bei laisvės ir jomis piktnaudžiaujama. Jis taip pat kenkia legaliai imigracijai ir daro neigiamą įtaką sanglaudai bei sąžiningai konkurencijai.

.

Komisija šią naują tolesnio bendros Europos imigracijos politikos plėtojimo viziją pateikė savo 2007 m. gruodžio 5 d. komunikate[5]. 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad pagrindinis prioritetas yra kurti bendrą imigracijos politiką, papildančią valstybių narių politikos kryptis, ir paragino Komisiją pateikti pasiūlymus 2008 m. Bendra imigracijos politika yra pagrindinis ES prioritetas[6], jei ji nori sėkmingai pasinaudoti imigracijos teikiama nauda ir išspręsti esamas problemas. Ši bendra politika turėtų būti grindžiama koordinuotu ir integruotu požiūriu į imigraciją Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tai reiškia, kad svarbu žvelgti į skirtingus reiškinio aspektus ir integruoti imigraciją į pagrindinius ES politikos tikslus – gerovę, solidarumą ir saugumą .

- Šią politiką valstybės narės turėtų kurti solidariai bendradarbiaudamos su Komisija, siekdamos įgyvendinti 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos raginimą prisiimti naujus politinius įsipareigojimus dėl imigracijos.

- Ji turėtų būti grindžiama politiškai privalomais bendraisiais principais , dėl kurių turi būti susitarta aukščiausiu politiniu lygiu, ir vėliau turi būti įgyvendinta konkrečiais veiksmais .

- Kaip šios priemonės įgyvendinamos, turėtų būti kontroliuojama, taikant konkrečią bendrą metodologiją ir stebėsenos mechanizmą .

- Ji turėtų būti grindžiama visuotinėmis asmens orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis , kurias propaguoja ES, įskaitant visišką pagarbą Pagrindinių teisių chartijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai. Remdamasi savo humanitarinėmis tradicijomis, Europa ir toliau rodys solidarumą su pabėgėliais ir asmenimis, kuriems reikalinga apsauga[7].

Platesnio masto ES atnaujintoje prieinamumo, galimybių ir solidarumo socialinėje darbotvarkėje , kurią Komisija turi pateikti iki vasaros, bus raginama kurti integruotą ir visiems atvirą visuomenę, kurioje galimybės suteikiamos kiekvienam. Joje visų pirma bus numatytos naujos priemonės, kurios taip pat padės kurti naują bendrą imigracijos politiką.

Šis komunikatas bus priimtas kartu su prieglobsčio politikos planu. Abiem dokumentais siekiama įgyvendinti likusius su imigracija ir prieglobsčiu susijusius 2004 m. Hagos programos aspektus.

Kitų metų pavasarį Komisija ketina pateikti išsamų komunikatą su konkrečiais pasiūlymais, kaip tęsti darbą visoje teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, atsižvelgiant į naują šios srities penkerių metų programą, kuri turėtų būti priimta antrą 2009 m. pusmetį.

II. BENDRIEJI TOLESNIO BENDROS IMIGRACIJOS POLITIKOS PLėTOJIMO PRINCIPAI

Toliau pateikiamame tekste siūlomi dešimt bendrųjų principų , kuriais bus grindžiama bendra imigracijos politika. Jie suskirstyti į tris gerovei, saugumui ir solidarumui skirtas dalis. Siekiant pavaizduoti, kaip jie bus įgyvendinti ateityje, po kiekvieno nurodyto principo tekste pateikiami konkrečių veiksmų, kurių prireikus reiktų imtis ES arba valstybės narės lygmeniu ir kurie skirti principui praktiškai įgyvendinti, pavyzdžiai.

GEROVĖ. Legalios imigracijos svarba socialinei ir ekonominei ES plėtrai

2008 m. pavasario susitikime Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją klausimus, susijusius su „trečiųjų šalių piliečių migracijos poveikiu užimtumui ir socialinei sričiai“, spręsti svarstant Komisijos pasiūlymus dėl bendros imigracijos politikos [8] . Ateityje ekonominę imigraciją į ES reikės vertinti, inter alia, atsižvelgiant į imigrantų gebėjimų atitiktį nacionalinės darbo rinkos poreikiams; plėtojant legalios imigracijos galimybes reikėtų remtis šiuo įvertinimu. Turėtų būti atvertos durys darbo jėgos imigracijai, o kitų kategorijų imigrantams suteiktos galimybės bei priemonės atvykti ir laikinai arba nuolat legaliai gyventi ES. Bus skatinama legalių imigrantų integracija. Tam reikalingas aiškus tiek priimančiosios šalies visuomenės, tiek pačių imigrantų įsipareigojimas.

1. Gerovė ir imigracija. Aiškios taisyklės ir vienodos sąlygos

Bendra imigracijos politika turėtų skatinti legalią imigraciją, kurią turėtų reglamentuoti aiškios, skaidrios ir teisingos taisyklės. Trečiųjų šalių piliečiams turėtų būti pateikta reikiama informacija, kad jie galėtų suprasti legalaus atvykimo ir buvimo ES reikalavimus bei tvarką. Reikėtų užtikrinti vienodas sąlygas legaliai valstybių narių teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams siekiant suderinti jų ir ES piliečių teisinį statusą.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- ir toliau nustatyti aiškias bei skaidrias trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo taisykles, įskaitant reglamentuojančias apmokamo arba savarankiško darbo veiklą;

- suteikti informacijos galimiems imigrantams ir pareiškėjams, įskaitant informaciją apie jų teises ir taisykles, kurių jie turi laikytis, tapę legaliais ES gyventojais;

- išaiškinti taisykles ir pasiūlyti pagalbą bei paramą tiek kilmės, tiek paskirties šalyse, siekiant įvykdyti atvykimo ir apsigyvenimo reikalavimus;

- siekti įgyvendinti bendrą vizų politiką, kuri suteiktų galimybę priimti lanksčius sprendimus dėl laikino fizinių asmenų (pvz., bendrovės viduje perkeliamų asmenų, paslaugų pagal sutartį teikėjų, nepriklausomų specialistų ir verslo reikalais keliaujančių asmenų, studentų, mokslo darbuotojų, vyriausybės atstovų arba pareigūnų, tarptautinių arba regioninių organizacijų personalo) judėjimo profesiniais arba švietimo tikslais.

2. Gerovė ir imigracija. Gebėjimų atitiktis poreikiams

Imigracija ekonominiais tikslais – Lisabonos strategijos dalis – turėtų atitikti bendrą poreikiais grindžiamą ES darbo rinkų įvertinimą, apimantį visų lygių gebėjimus bei sektorius, siekiant stiprinti žiniomis grindžiamą Europos ekonomiką, skatinti ekonomikos augimą ir įvykdyti darbo rinkos reikalavimus. Tai turėtų būti daroma besąlygiškai gerbiant Bendrijos pirmenybės principą, valstybių narių teisę nustatyti priimamų asmenų skaičių, imigrantų teises ir aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, regioninės bei vietos valdžios institucijoms.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- pradėti išsamiai vertinti, kaip paragino 2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, būsimus gebėjimų poreikius Europoje iki 2020 m., atsižvelgiant į technologinių pokyčių poveikį, senstančią visuomenę, emigracijos srautus ir pasaulinio darbo pasidalijimo pokyčius. Taip pat bus reguliariai vertinami dabartiniai ir vidutinės trukmės visų lygių gebėjimų bei sektorių darbo rinkos poreikiai valstybėse narėse;

- pradėti kurti nacionalinius „imigracijos profilius“[9], kurie parodo bendrą imigracijos kiekvienoje valstybėje narėje tam tikru momentu vaizdą, visų pirma kiek tai susiję su dalyvavimu nacionalinėje darbo rinkoje ir imigracijos srautų (tiek dabartinių, tiek potencialių) gebėjimų struktūra. Siekiant šio tikslo būtina užtikrinti, kad būtų nuoseklių, suprantamų ir palyginamų duomenų apie imigraciją, įskaitant gyvenančių ir atvykstančių trečiųjų šalių piliečių skaičių ES ir nacionaliniu lygmenimis;

- sudaryti geresnes sąlygas profesinio profiliavimo politikos kryptims ir priemonėms įgyvendinti ir didinti jų veiksmingumą, įskaitant geresnį trečiųjų šalių darbuotojų švietimą ir mokymą siekiant pritaikyti imigrantų gebėjimus prie nacionalinių darbo rinkų pobūdžio, tinkamų profesinės kvalifikacijos, įgytos ne ES, pripažinimo mechanizmų skatinimą ir informacijos teikimą bei mokymą kilmės šalyse;

- analizuoti esamą imigrantų verslumo padėtį ir būsimas tendencijas, taip pat dabartines teisines ir praktines kliūtis, su kuriomis gali susidurti imigrantai, norintys pradėti verslą ES. Remiantis tokiu įvertinimu, pasiūlyti imigrantų verslumo rėmimo priemones;

- investuoti daugiau į priemones, skirtas įdarbinti neturinčius darbo ir ekonomiškai neaktyvius trečiųjų šalių piliečius, jau legaliai gyvenančius ES valstybėse narėse (pvz., slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą), ypatingą dėmesį skiriant moterims;

- nustatyti priemones, kurios gali būti reali alternatyva nelegaliam darbui arba sukurti pagalbos priemones legaliam darbui skatinti.

3. Gerovė ir imigracija. Integracija – sėkmingos imigracijos esmė

Remiantis 2004 m. priimtais Bendraisiais pagrindiniais integracijos principais, legalių imigrantų integracija turėtų būti gerinama priimančiosioms valstybėms narėms dedant daugiau pastangų ir dalyvaujant patiems imigrantams (vadinamasis dvikryptis procesas). Imigrantams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti ir visapusiškai plėtoti savo potencialą. Europos visuomenės turėtų stiprinti savo gebėjimus valdyti su imigracija susijusią įvairovę ir skatinti socialinę sanglaudą.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- toliau stiprinti ES integracijos sistemos integruotą požiūrį, įskaitant piliečių dalyvavimą, integraciją į darbo rinką, socialinę aprėptį, kovą su diskriminacija, lygias galimybes, švietimą ir su jaunimu susijusias priemones, kultūrų dialogą ir įvairovės valdymą;

- plėtoti abipusį mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi siekiant stiprinti priimančiųjų šalių gebėjimą valdyti vis didėjančią įvairovę, įskaitant priemones, skirtas švietimo problemoms, su kuriomis susiduria moksleiviai imigrantai, spręsti. Kurti bendrus rodiklius ir plėtoti reikiamus statistinius valstybių narių gebėjimus integracijos politikos rezultatams įvertinti;

- padėti kurti specialias integracijos programas neseniai atvykusiems imigrantams, visų pirma padėti įgyti kalbos įgūdžių ir pabrėžti praktinius tarpkultūrinius gebėjimus, kurių reikia norint veiksmingai prisitaikyti, taip pat įsipareigojimą gerbti pagrindines Europos vertybes; taip pat būtų galima nustatyti pagrindines neseniai atvykusių imigrantų teises bei pareigas, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines procedūras (pvz., integracijos programos, aiškūs integracijos įsipareigojimai, priėmimo programos, nacionaliniai pilietybės ir integracijos planai, įvadiniai pilietinio švietimo arba orientavimo kursai);

- skatinti įvairovės valdymą darbo vietoje ir suteikti karjeros galimybes ir legaliai gyvenantiems bei dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams. Politinėmis pastangomis turėtų būti siekiama užtikrinti socialinės pažangos priemones visiems darbuotojams ES, garantuoti pagrindines socialines teises ir skatinti tinkamus darbo standartus bei socialinę sanglaudą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti pakankamai dėmesio moterų imigrančių dalyvavimui darbo rinkoje ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems imigrantams;

- užtikrinti, kad legalūs imigrantai galėtų nediskriminuojami ir veiksmingai naudotis sveikatos priežiūra ir socialine apsauga, o ES teisė, numatanti vienodų sąlygų taikymą trečiųjų šalių ir ES piliečiams koordinuojant socialinės apsaugos sistemas visoje ES, būtų veiksmingai taikoma[10]. Be to, ES ir valstybės narės turėtų skatinti skaidriau taikyti taisykles, reglamentuojančias teisę gauti pensiją tais atvejais, kai migrantai nori grįžti į savo kilmės šalį;

- apsvarstyti galimybes suaktyvinti dalyvavimą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, siekiant atsižvelgti į įvairiapusę ir kintančią Europos visuomenės tapatybę;

- išanalizuoti ryšius tarp naujų imigracijos modelių, pavyzdžiui apykaitinės migracijos ir integracijos;

- įvertinti Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimą ir poreikį ją keisti;

- tęsti pabėgėlių ir asmenų, kuriems reikalinga apsauga, priėmimą ir toliau plėtoti šią humanitarinę tradiciją rengiant antrąjį Bendros Europos prieglobsčio sistemos etapą[11].

SOLIDARUMAS. koordinavimas tarp valstybių narių ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Bendra imigracijos politika turėtų būti grindžiama valstybių narių solidarumu, kaip įtvirtinta EB sutartyje. Solidarumas ir atsakomybė yra labai svarbūs kompetencijos tarp Europos bendrijos ir valstybių narių pasidalijimo srityje. Sėkmingai įgyvendinti bendrą politiką galima tik bendromis pastangomis. Nors valstybėse narėse istorinės, ekonominės ir demografinės sąlygos, apibrėžiančios jų nacionalinės imigracijos politikos kryptis, skiriasi, jos aiškiai turi poveikio ir už valstybės ribų ir nė viena valstybė narė negali veiksmingai kontroliuoti arba spręsti visus imigracijos aspektus viena, todėl būtina koordinuoti sprendimus, galinčius daryti poveikį kitoms valstybėms narėms. Finansinės naštos pasidalijimas yra dar viena konkreti solidarumo išraiška. Iš tiesų, valdant imigraciją daromas poveikis valstybės finansams. ES lėšas galima panaudoti bendrųjų principų įgyvendinimui skatinti, o siekiant užtikrinti veiksmingumą prireikus taip pat reikėtų sukaupti nacionalinius išteklius. Papildomą solidarumo aspektą suteikė „Visuotinis požiūris į migraciją“ – siekiant visų susijusių šalių, įskaitant išeivius ir imigrantų bendruomenes, labui geriau valdyti migracijos srautus, ES veiksmai turi apimti kilmės ir tranzito šalis, o migracijos klausimai turi būti ES dialogo su trečiosiomis šalimis ir jos vystomojo bendradarbiavimo politikos dalis.

4. Solidarumas ir imigracija. Skaidrumas, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas

Bendra imigracijos politika turėtų būti grindžiama aukšto lygio Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politiniu ir praktiniu solidarumu, abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu, bendra atsakomybe ir pastangomis.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- intensyviau keistis informacija ir aktyviau bendrai diskutuoti ES viduje siekiant keistis gerąja patirtimi, didinti abipusį pasitikėjimą ir pradėti laikytis koordinuoto požiūrio į bendro intereso klausimus atsižvelgiant į imigracijos tradicijų ir realijų skirtumus;

- sukurti mechanizmus, kurių reikia nacionalinių imigracijos priemonių už valstybės ribų ES viduje poveikiui stebėti, ir (arba) tobulinti jų veikimą siekiant pašalinti neatitikimus ir geriau koordinuoti ES lygmeniu;

- plėtoti sąveikiąsias sistemas ir labiau telkti technines priemones (dvišalės paramos mechanizmus ir grupes) strategiškai pasinaudojant finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais siekiant veiksmingiau valdyti imigraciją;

- tobulinti ES imigracijos politikos krypčių vidaus ir išorės ryšius, jos tikslus ir strategijas, kad Sąjunga turėtų vieningą nuomonę.

5. Solidarumas ir imigracija. Veiksmingas ir nuoseklus turimų priemonių naudojimas

Solidarumui, kurio reikia, kad bendros imigracijos politikos kryptimis būtų pasiekti strateginiai tikslai, turėtų būti būdingas aiškus finansinis aspektas, kuris padėtų atsižvelgti į ypatingą tam tikrų valstybių narių išorės sienų padėtį ir konkrečias imigracijos problemas, su kuriomis jos susiduria.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- remdamosi patikimo finansų valdymo principu užtikrinti, kad Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendroji programa (2007–2013 m.) būtų strategiškai naudojama kaip naštos pasidalijimo mechanizmas, papildantis valstybių narių nacionalinio biudžeto išteklius;

- įvertinti visą pagal Bendrosios programos keturias priemones turimų įvairių mechanizmų potencialą siekiant sustiprinti valstybių narių gebėjimus veiksmingai įgyvendinti politikos kryptis ir tuo pačiu metu reaguoti į skubius poreikius arba konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, masinį srautą;

- nuolat peržiūrėti kiekvienos programos priemonės išteklių valstybėms narėms paskirstymo tvarką ir prireikus ją koreguoti siekiant atsižvelgti į didėjančius poreikius bei naujas aplinkybes;

- geriau koordinuoti Bendrijos ir valstybių narių ištekliais finansuojamą veiklą siekiant didesnio skaidrumo, darnos ir veiksmingumo, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir būtų įgyvendinti imigracijos politikos ir kitų susijusių politikos sričių tikslai.

6. Solidarumas ir imigracija. Partnerystė su trečiosiomis šalimis

Norint veiksmingai valdyti migracijos srautus, būtina tikra partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Migracijos klausimai turėtų būti visiškai integruoti į Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo ir kitas užsienio politikos kryptis. ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekdama didinti legalaus judumo galimybes, gebėjimus valdyti migraciją, nustatyti migraciją skatinančius veiksnius, apsaugoti pagrindines teises, kovoti su nelegaliais srautais ir užtikrinti, kad migracija padėtų skatinti plėtrą.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- padėti trečiosioms šalims plėtoti savo nacionalinės teisės sistemą ir sukurti imigracijos bei prieglobsčio sistemas, visiškai laikantis taikytinų tarptautinių konvencijų;

- stiprinti bendradarbiavimą, paramą ir gebėjimų kūrimą šalyse partnerėse siekiant plėtoti tinkamo migracijos valdymo politikos kryptis, nustatyti migraciją skatinančius veiksnius ir padėti kurti veiksmingas koregavimo priemones; mažinti protų nutekėjimą imantis priemonių visų pirma mokymo, įdarbinimo, grąžinimo, deramo darbo, etiškų įdarbinimo normų srityse ir įvertinant tendencijas savo pačių nacionalinėse darbo rinkose, laikytis deramo darbo standartų, kurti švietimo ir profesinio mokymo sistemas atsižvelgiant į darbo rinkų poreikius, įgyvendinti siunčiamų perlaidų teikiamas vystymosi galimybes, visų pirma gerinant statistinius duomenis, mažinant sandorių išlaidas ir remiant finansinio sektoriaus plėtrą;

- nuosekliai ir strategiškai naudotis visomis pastaraisiais metais pagal „Visuotinį požiūrį į migraciją“ sukurtomis politikos priemonėmis, įskaitant trečiųjų šalių migracijos profilius ir bendradarbiavimo platformas;

- dabartinių ir galimų šalių kandidačių, kurios jau turi tinkamai išplėtotus bendradarbiavimo su ES mechanizmus, atžvilgiu prireikus naudoti naujas politikos priemones, siekiant sustiprinti dabartinį bendradarbiavimą;

- glaudžiai bendradarbiauti su Afrikos partneriais siekiant bendrai įgyvendinti 2006 m. „Rabato procesą“ dėl migracijos ir vystymosi bei ES ir Afrikos partnerystę migracijos, judumo ir užimtumo srityse, patvirtintą Lisabonoje 2007 m. gruodžio mėn.;

- toliau palaikyti savo politinį ir sektorių dialogą su Europos kaimynystės politikos šalimis ir Lotynų Amerikos, Karibų jūros regiono, taip pat Azijos valstybėmis siekiant padidinti abipusį migracijos keliamų problemų supratimą ir stiprinti dabartinį bendradarbiavimą;

- kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis susitarti dėl judumo partnerysčių su šalimis partnerėmis, suteikiančių galimybes nustatyti darbo imigracijos valdymo tvarką su ilgalaikiais strateginiais partneriais ir bendradarbiavimą grąžinimo klausimais;

- bendradarbiauti su kilmės šalimis, visiškai laikantis bendros atsakomybės principo, siekiant informuoti apie būtinybę raginti savo piliečius atsisakyti nelegaliai atvykti į ES teritoriją ir joje apsigyventi;

- suteikti realias apykaitinės migracijos galimybes sukuriant arba stiprinant teisines ir praktines priemones, užtikrinančias legaliems imigrantams pirmenybės teisę gauti legalaus gyventojo statusą ES;

- įtraukti nuostatas dėl socialinės apsaugos koordinavimo į asociacijos susitarimus, sudarytus tarp ES bei jos valstybių narių ir trečiųjų šalių. Tokios nuostatos galėtų apimti ne tik vienodų sąlygų taikymo principą, bet ir įgytų socialinių teisių perkėlimą, visų pirma teisių į pensiją perdavimą;

- užtikrinti, kad būtų skirti reikiami ištekliai ir kad jais būtų veiksmingai naudojamasi pagal visas susijusias nacionalines ir Bendrijos finansines priemones siekiant įgyvendinti visus „Visuotinio požiūrio į migraciją“ aspektus, laikantis finansavimo nuostatų, suderintų Bendrijos lygmeniu.

SAUGUMAS. Veiksminga kova su nelegalia imigracija

Kad legalios imigracijos politikos kryptys būtų patikimos ir visuomenė joms pritartų, labai svarbu mažinti visus nelegalios imigracijos aspektus ir užkirsti jiems kelią. Būtina sustiprinti patekimo į ES teritoriją kontrolę siekiant skatinti visapusiškai integruotą sienų valdymą užtikrinant, kad bona fide keliautojai ir asmenys, kuriems reikalinga apsauga, galėtų lengvai atvykti, o Europa būtų atvira pasauliui. Nedeklaruotas darbas ir nelegalus įdarbinimas yra ne tik daugeliui ES piliečių būdingi reiškiniai, bet ir gali būti nelegalios imigracijos traukos veiksniai, todėl su jais būtina kovoti. ES ir valstybės narės svarbiausią prioritetą skiria kovos su nelegaliu migrantų gabenimu ir visais prekybos žmonėmis aspektais stiprinimui. Tvari ir veiksminga grąžinimo politika, pagrįsta aiškiomis, skaidriomis ir sąžiningomis taisyklėmis, turėtų padėti valstybėms narėms, turinčioms repatrijuoti trečiųjų šalių piliečius, kurie neatitinka ar nebeatitinka buvimo ES sąlygų. Didelio masto sistemingas nelegaliai šalyje esančių imigrantų masinis įteisinimas nėra ilgalaikė ir veiksminga migracijos valdymo priemonė ir todėl neturėtų būti taikoma. Visų šios politikos krypčių ir priemonių atveju turi būti visapusiškai gerbiamas tokių asmenų orumas, pagrindinės teisės ir laisvės.

7. Saugumas ir imigracija. Europos ir jos partnerių interesus atitinkanti vizų politika

Bendra vizų politika turėtų palengvinti bona fide keliautojų atvykimą ir sustiprinti saugumą. Prireikus reikėtų naudoti naujas technologijas, kad būtų galima taikyti diferencijuotą, rizikos įvertinimu pagrįstą vizos prašančių asmenų patikrinimo tvarką valstybėms narėms plačiai keičiantis informacija ir visiškai laikantis duomenų apsaugą bei privatumą reglamentuojančių teisės aktų.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- sukurti integruotą, keturių pakopų metodą, kad patikrinimai būtų sistemingai atliekami kiekviename imigrantų kelionės į Europos Sąjungą etape (konsulatuose, atvykstant, patekus į teritoriją ir išvykstant);

- dabartines nacionalines Šengeno vizas pakeisti vienodomis Europos Šengeno vizomis, kad visiems vizos prašantiems asmenims būtų galima taikyti vienodas sąlygas ir visiškai suderinti taikomus saugumo patikrinimo kriterijus;

- išduoti vizas kelioms ar visoms valstybėms narėms atstovaujančiuose bendruose konsuliniuose centruose, kas padėtų užtikrinti masto ekonomiją ir suteiktų paprastą prieigą vizos prašantiems asmenims iš visų trečiųjų šalių;

- apsvarstyti galimybę sukurti sistemą, pagal kurią trečiųjų šalių piliečiai, prieš išvykdami į ES teritoriją, turėtų gauti elektroninį kelionės leidimą;

- toliau apsvarstyti galimybes supaprastinti vizų išdavimą ir geriau koordinuoti vizų, įskaitant ilgesnės trukmės, procedūras.

8. Saugumas ir imigracija. Integruotas sienų valdymas

Reikėtų išsaugoti Šengeno erdvės be asmenų kontrolės prie vidaus sienų vientisumą. Reikėtų stiprinti integruotą išorės sienų valdymą, o sienų kontrolės politikos kryptys turėtų būti plėtojamos jas derinant su muitinio tikrinimo ir kitų saugumo bei su apsauga susijusių grėsmių prevencijos politikos kryptimis.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- stiprinti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) operatyvinį aspektą, taip pat išplėsti agentūros operatyvinio vadovavimo gebėjimus ir kompetenciją pradėti operacijas, susijusias su sienų kontrole didelės rizikos zonose, kuriose jaučiamas ypatingai didelis migracijos spaudimas;

- plėtoti integruotą metodą siekiant skatinti naudoti naujas technologijas, įskaitant esamas ir planuojamas informacijos technologijų (IT) priemones, integruojant visos IT architektūros dalį sudarančių skirtingų sistemų atskiras funkcijas; užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudojamas 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos potencialas;

- toliau plėtoti Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) koncepciją gerinant koordinavimą valstybėse narėse, tarp valstybių narių ir tarp naudojamų priemonių bei valstybių narių vykdomos veiklos siekiant įgyvendinti su stebėsena ir vidaus saugumo užtikrinimu susijusios politikos kryptis;

- plėtoti koordinuotą, strateginį požiūrį į bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Europos lygmeniu teikiant tikslinę paramą siekiant sukurti tvarius, veiksmingus sienų valdymo gebėjimus svarbiausiose tranzito ir kilmės šalyse partnerėse svarbų vaidmenį atliekant FRONTEX, kuri tose šalyse vykdytų pasienio pagalbos misijas;

- bendrai panaudojant Europos ir sutelktus nacionalinius išteklius toliau padėti kurti šiuolaikinius, vienodus, sąveikius valstybių narių gebėjimus kontroliuoti sienas pasitelkiant Europos finansinio solidarumo priemones ir plėtoti naujus veiksmingo, operatyvaus pasidalijimo našta mechanizmus siekiant padėti valstybėms narėms, į kurias nuolat ir masiškai atvyksta ar ateityje atvyks nelegalūs imigrantai;

- stiprinti valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant plėtoti „vienos stotelės“ principą, taikomą prie sausumos sienų, kur paprastai kiekvieną keliaujantį asmenį vieną kartą patikrina viena valdžios institucija.

9. Saugumas ir imigracija. Kovos su nelegalia imigracija stiprinimas ir visiškas prekybos žmonėmis netoleravimas

ES ir jos valstybės narės turėtų plėtoti nuoseklią kovos su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis politiką. Su visų formų nedeklaruotu darbu ir nelegaliu įdarbinimu[12] turėtų būti veiksmingai kovojama prevencinėmis, baudžiamosiomis priemonėmis ir sankcijomis. Reikėtų sustiprinti prekybos žmonėmis aukų apsaugą ir joms teikiamą paramą.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių kontrabandos ir nelegalios prekybos atvejams tirti ir atlikti daugiau geresnės kokybės patikrinimų, visų pirma darbo vietų tikrinimų;

- įtraukti darbuotojų ir darbdavių atstovus į aktyvią kovą su nedeklaruotu darbu ir nelegaliu įdarbinimu;

- kurti rizikos analizės priemones ir stiprinti įvairių administracijų bendradarbiavimą ir kryžminius patikrinimus siekiant daugiau aptikti tiek nelegaliai, tiek legaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių nedeklaruoto darbo atvejų;

- palengvinti keitimąsi gerąja patirtimi, sistemiškiau vertinti politiką ir geriau kiekybiškai įvertinti nedeklaruotą darbą ir nelegalų įdarbinimą;

- plačiau naudoti biometrines tapatybės nustatymo priemones, kurios yra svarbi kovos su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis priemonė;

- užtikrinti, kad nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai galėtų naudotis paslaugomis, kurios būtinos pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti (pvz., vaikų švietimas, pirminė sveikatos priežiūra);

- apsaugoti prekybos žmonėmis aukas, visų pirma moteris ir vaikus, ir joms padėti įvertinant ir peržiūrint galiojančią bendrą tvarką; toliau plėtoti teisines ir praktines galimybes aukoms lengviau atsigauti ir reintegruotis priimančiosios arba savo šalies visuomenėje, visų pirma įgyvendinant specialiai skirtas programas;

- stiprinti galiojančią teisinę bazę, reglamentuojančią kovą su padėjimu nelegaliai atvykti ir apsigyventi, vaikų seksualiniu išnaudojimu bei medžiagos, susijusios su vaikų seksualiniu išnaudojimu, platinimu siekiant atsižvelgti į naujus kriminogeninius reiškinius;

- nuosekliau, nuolat ir veiksmingai bendradarbiaujant stiprinti ES veiksmus regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant užtikrinti veiksmingą tarptautinių priemonių, taikomų kovos su nelegaliu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis srityje, įgyvendinimą.

10. Saugumas ir imigracija. Veiksmingos ir tvarios grąžinimo politikos kryptys

Veiksmingos grąžinimo priemonės yra neatsiejama ES kovos su nelegalia imigracija politikos dalis. Reikėtų vengti didelio masto sistemingo nelegaliai šalyje esančių asmenų įteisinimo ir palikti galimybę įteisinti pavienius asmenis, remiantis sąžiningais ir skaidriais kriterijais.

Siekiant, kad tai įvyktų, ES ir jos valstybės narės turi:

- grąžinimo politikai suteikti tikrą Europos dimensiją užtikrinant visišką abipusį sprendimų grąžinti pripažinimą;

- stiprinti praktinį valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant grąžinimo priemones ir sustiprinti FRONTEX vaidmenį vykdant bendras grąžinimo operacijas oro transportu;

- kontroliuoti, kaip valstybės narės įgyvendina ir taiko direktyvą dėl bendrų nelegaliai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos (kai įsigalios);

- sukurti priemones, padedančias lengviau nustatyti dokumentų neturinčių grąžinamų asmenų tapatybę ir užkirsti kelią tapatybės vagystėms;

- imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visos trečiosios šalys laikytųsi įpareigojimo priimti atgal savo piliečius;

- įvertinti visus galiojančius readmisijos susitarimus siekiant palengvinti jų praktinį įgyvendinimą ir pasinaudoti įgyta patirtimi derantis dėl susitarimų ateityje;

- nustatyti bendrą įteisinimo strategiją, įskaitant minimalius išankstinio keitimosi informacija reikalavimus;

- apsvarstyti galimybę įdiegti Europos leidimą ( laissez-passer), kuris palengvintų dokumentų neturinčių migrantų grįžimą.

III. IšVADOS. IMIGRACIJOS VALDYMAS

Europos Vadovų Taryba raginama patvirtinti šiame komunikate siūlomus bendruosius principus, kuriais bus grindžiama bendra imigracijos politika. Šie principai bus įgyvendinti konkrečiais veiksmais, kaip pasiūlyta pirmiau, ir bus reguliariai tikrinami naudojantis nauju stebėsenos ir vertinimo mechanizmu, įskaitant reguliarų įvertinimą.

Bendrą imigracijos politiką įgyvendins valstybės narės, solidariai bendradarbiaudamos su ES institucijomis. Tokia sistema turėtų būti pakankamai lanksti, kad ją būtų galima pritaikyti prie pokyčių, daugiausia susijusių su ekonomine padėtimi, rinkos ir technologijų raida. Bendra imigracijos politika visų pirma bus įgyvendinama:

1. ES ir jos valstybių narių koordinuotais ir nuosekliais veiksmais :

- bendros imigracijos politikos bendrieji principai ir konkrečios priemonės bus įgyvendinami visiškai skaidriai atitinkamai Europos, nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu;

- siekiant nustatyti tinkamą darbo rinkos poreikių, ekonominio poveikio, socialinio pobūdžio rezultatų, integracijos politikos krypčių ir užsienio politikos tikslų pusiausvyrą, bus sustiprintas koordinavimas tarp ES ir nacionalinio, regioninio bei vietos lygmenų , visų pirma statistikos, ekonominės, socialinės ir plėtros politikos srityse;

- bus atsižvelgiama į imigracijos klausimus įgyvendinant visas kitas politikos , kuri gali būti su ja susijusi, kryptis (vadinamasis integravimas). Formuojant visas susijusias politikos kryptis reikėtų atsižvelgti į ekonominius, socialinius ir tarptautinius imigracijos aspektus, visų pirma plėtrą, prekybą, sanglaudos politiką, užimtumo ir socialinę politiką, aplinką, mokslinius tyrimus, švietimą, sveikatą, žemės ūkį ir žuvininkystę, saugumo ir užsienio politiką ir ekonominę bei fiskalinę politiką;

- bus sukurti ir (arba) sustiprinti mechanizmai, skatinantys laiku konsultuotis su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis dėl tolesnio politikos formavimo, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius, mokslo ekspertus, tarptautines organizacijas, imigrantų asociacijas ir pilietinę visuomenę;

- bus skatinamas keitimasis gerąja patirtimi , visų lygių abipusis mokymasis ir plataus masto bei veiksminga informacijos apie veiksmingiausias imigracijos ir integracijos politikos kryptis sklaida.

2. Bendra ES ir jos valstybėms narėms skirta metodologija siekiant užtikrinti skaidrumą, abipusį pasitikėjimą ir suderinamumą. Šią metodologiją sudaro tokie elementai:

- bendrieji principai taps bendrais tikslais ir rodikliais , kad ES ir kiekviena valstybė narė galėtų užtikrinti jų taikymą;

- suderinti bendri tikslai ir rodikliai bus integruoti į nacionalinius imigracijos profilius , kurie bus plėtojami bendradarbiaujant su kiekviena valstybe nare siekiant suteikti daugiau informacijos apie imigracijos srautus. Šie profiliai suteiks galimybę nustatyti nacionalinę darbo rinkos padėtį, imigracijos modelius ir padės sustiprinti informacijos, būtinos siekiant apibrėžti imigracijos politikos kryptis ir veiksmingai patenkinti prioritetinius valstybių narių poreikius, pagrindą. Juose bus surinkta visa reikiama informacija ir jie apims tiek imigrantus, jau esančius jų teritorijoje, tiek potencialius imigrantus. Šiuose profiliuose bus nurodyta imigrantų gebėjimų struktūra ir nustatyti būsimi darbo poreikiai;

- kad būtų galima kontroliuoti, įvertinti ir stebėti veiksmų imigracijos srityje raidą, valstybės narės kasmet pateiks Komisijai bendrų tikslų įgyvendinimo ir savo nacionalinių imigracijos profilių ataskaitą ;

- valstybių narių nacionalinių ataskaitų pagrindu Komisija parengs metinę apibendrinamąją santrauką , kuri taip pat bus siunčiama Europos Parlamentui;

Kiekvienais metais pavasario Europos Vadovų Taryba , remdamasi Komisijos apibendrinančia ataskaita, politiškai įvertins padėtį ir prireikus pateiks rekomendacijas.

PRIEDAS

SANTRAUKA – DEŠIMT BENDRŲJŲ PRINCIPŲ

(1) Gerovė ir imigracija. Aiškios taisyklės ir vienodos sąlygos

Bendra imigracijos politika turėtų skatinti legalią imigraciją, kurią turėtų reglamentuoti aiškios, skaidrios ir teisingos taisyklės. Trečiųjų šalių piliečiams turėtų būti pateikta reikiama informacija, kad jie galėtų suprasti legalaus atvykimo ir buvimo ES reikalavimus bei tvarką. Reikėtų užtikrinti vienodas sąlygas legaliai valstybių narių teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams siekiant suderinti jų ir ES piliečių teisinį statusą.

(2) Gerovė ir imigracija. Gebėjimų atitiktis poreikiams

Imigracija ekonominiais tikslais – Lisabonos strategijos dalis – turėtų atitikti bendrą poreikiais grindžiamą ES darbo rinkų įvertinimą, apimantį visų lygių gebėjimus bei sektorius siekiant stiprinti žiniomis grindžiamą Europos ekonomiką, skatinti ekonomikos augimą ir įvykdyti darbo rinkos reikalavimus. Tai turėtų būti daroma visiškai gerbiant Bendrijos pirmenybės principą, valstybių narių teisę nustatyti priimamų asmenų skaičių, imigrantų teises ir aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, regioninės bei vietos valdžios institucijoms.

(3) Gerovė ir imigracija. Integracija – sėkmingos imigracijos esmė

Remiantis 2004 m. priimtais Bendraisiais pagrindiniais integracijos principais, legalių imigrantų integracija turėtų būti gerinama priimančiosioms valstybėms narėms dedant daugiau pastangų ir dalyvaujant patiems imigrantams (vadinamasis dvikryptis procesas). Imigrantams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti ir visapusiškai plėtoti savo potencialą. Europos visuomenės turėtų stiprinti savo gebėjimus valdyti su imigracija susijusią įvairovę ir skatinti socialinę sanglaudą.

(4) Solidarumas ir imigracija. Skaidrumas, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas

Bendra imigracijos politika turėtų būti grindžiama aukšto lygio Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politiniu ir praktiniu solidarumu, abipusiu pasitikėjimu, skaidrumu, bendra atsakomybe ir pastangomis.

(5) Solidarumas ir imigracija. Veiksmingas ir nuoseklus turimų priemonių naudojimas

Solidarumui, kurio reikia, kad bendros imigracijos politikos kryptimis būtų pasiekti strateginiai tikslai, turėtų būti būdingas aiškus finansinis aspektas , kuris padėtų atsižvelgti į ypatingą tam tikrų valstybių narių išorės sienų padėtį ir konkrečias imigracijos problemas, su kuriomis jos susiduria.

(6) Solidarumas ir imigracija. Partnerystė su trečiosiomis šalimis

Norint veiksmingai valdyti migracijos srautus, būtina tikra partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis . Migracijos klausimai turėtų būti visiškai integruoti į Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo ir kitas užsienio politikos kryptis. ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekdama didinti legalaus judumo galimybes, gebėjimus valdyti migraciją, nustatyti migraciją skatinančius veiksnius, apsaugoti pagrindines teises, kovoti su nelegaliais srautais ir užtikrinti, kad migracija padėtų skatinti plėtrą.

(7) Saugumas ir imigracija. Europos interesus atitinkanti vizų politika

Bendra vizų politika turėtų palengvinti bona fide keliautojų atvykimą ir sustiprinti saugumą. Prireikus reikėtų naudoti naujas technologijas, kad būtų galima taikyti diferencijuotą, rizikos įvertinimu pagrįstą vizos prašančių asmenų patikrinimo tvarką valstybėms narėms plačiai keičiantis informacija ir visiškai laikantis duomenų apsaugą bei privatumą reglamentuojančių teisės aktų.

(8) Saugumas ir imigracija. Integruotas sienų valdymas

Reikėtų išsaugoti Šengeno erdvės be asmenų kontrolės prie vidaus sienų vientisumą. Reikėtų stiprinti integruotą išorės sienų valdymą , o sienų kontrolės politikos kryptys turėtų būti plėtojamos jas derinant su muitinio tikrinimo ir kitų saugumo bei su apsauga susijusių grėsmių prevencijos politikos kryptimis.

(9) Saugumas ir imigracija. Kovos su nelegalia imigracija stiprinimas ir visiškas prekybos žmonėmis netoleravimas

ES ir jos valstybės narės turėtų plėtoti nuoseklią kovos su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis politiką. Su visų formų nedeklaruotu darbu ir nelegaliu įdarbinimu turėtų būti veiksmingai kovojama prevencinėmis, baudžiamosiomis priemonėmis ir sankcijomis. Reikėtų sustiprinti prekybos žmonėmis aukų apsaugą ir joms teikiamą paramą.

(10) Saugumas ir imigracija. Tvarios ir veiksmingos grąžinimo politikos kryptys

Veiksmingos grąžinimo priemonės yra neatsiejama ES kovos su nelegalia imigracija politikos dalis. Reikėtų vengti didelio masto sistemingo nelegaliai šalyje esančių asmenų įteisinimo ir palikti galimybę įteisinti pavienius asmenis, remiantis sąžiningais ir skaidriais kriterijais.

[1] 3,8 % procentinis dydis – ES gyventojų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, dalis: pažymėtina, kad daugelis iš jų nėra imigrantai, bet imigrantų palikuonys, kurie neįgijo gyvenamosios vietos šalies pilietybės.

[2] Eurostato statistiniai duomenys apie gyventojų skaičių ir socialines sąlygas.

[3] Eurostato gyventojų skaičiaus prognozės EUROPOP2008, 2008 m. grindžiamas konvergencijos scenarijus, konvergencijos metai 2150.

[4] Žr. Ekonominės politikos komiteto ir Europos Komisijos (ECFIN GD), (2006 m.) parengtą ataskaitą „Visuomenės senėjimo poveikis valstybės išlaidoms: 25 ES valstybių narių pensijų, sveikatos apsaugos, ilgalaikės priežiūros, švietimo ir nedarbo išmokų prognozės (2004–2050)“, Europos ekonomikos specialioji ataskaita Nr. 1, 2006.

[5] COM (2007) 780 galutinis.

[6] Nors ši politika turi būti kuriama kartu palaipsniui panaikinant galiojančias pereinamojo laikotarpio priemones, kurios vis dar riboja laisvą kai kurių ES valstybių narių piliečių judėjimą, šiame komunikate nagrinėjami tik su trečiųjų šalių piliečių imigracija, o ne ES piliečių judėjimu ES arba regionų viduje, susiję klausimai.

[7] Šis aspektas bus toliau plėtojamas rengiant antrąjį Bendros Europos prieglobsčio sistemos etapą. Žr. „Prieglobsčio politikos planas. Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“, pateiktas kartu su šiuo komunikatu – COM (2008) 360.

[8] Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Briuselis, 2008 m. kovo 13–14 d., 14 punktas.

[9] „Imigracijos profiliuose“ struktūrizuotai pateikiama visa informacija, kurios reikia siekiant skatinti įrodymais grindžiamą požiūrį į migracijos valdymą. Pagrindinis šių profilių aspektas bus darbo rinkos poreikiai. Juose bus surinkta informacija ne tik apie esamą padėtį darbo rinkoje, nedarbo lygį, darbo paklausą ir pasiūlą, bet ir bus siekiama nustatyti, kokiuose sektoriuose ir kokių profesijų gebėjimų gali trūkti. Sukūrus imigracijos profilius, ES ir jos valstybės narės galės pradėti įgyvendinti profesinio profiliavimo programas ES viduje ir su trečiosiomis šalimis. Imigracijos profiliuose taip pat bus sukaupta informacijos apie transnacionalinių bendruomenių gebėjimus, migracijos srautų sudėtį (įskaitant pagal lytį ir amžių) ir gaunamus bei pervedamus su migracija susijusius finansinius srautus, įskaitant migrantų pinigines perlaidas.

[10] 2003 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 859/2003 (OL L 124, 2003 5 20), išplečiantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams: 1) kurie legaliai gyvena ES ir 2) kurių padėtis susijusi su keliomis valstybėmis. 2007 m. liepos mėn. Komisija priėmė pasiūlymą išplėsti Reglamento 883/04, kuris pakeis Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71, nuostatas trečiųjų šalių piliečiams: 1) kurie legaliai gyvena ES ir 2) kurių padėtis susijusi su keliomis valstybėmis – COM (2007) 439 galutinis).

[11] Žr. „Prieglobsčio politikos planas. Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“, pateiktas kartu su šiuo komunikatu – COM (2008) 360 galutinis.

[12] Valstybės narės taip pat turėtų kovoti su ES piliečių nedeklaruotu darbu ir nelegaliu įdarbinimu. Šios problemos vidinis aspektas ES mastu šiame dokumente nenagrinėjamas.