|
28.5.2009
|
LT
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
|
C 120/65
|
Regionų komiteto nuomonė sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse
2009/C 120/12
REGIONŲ KOMITETAS
|
—
|
mano, jog pacientų judumas neturėtų kelti pavojaus nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms nei ekonomikos, nei finansų požiūriu,
|
|
—
|
mano, kad reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos srityje daugiausiai dėmesio skiriant pasienio regionams,
|
|
—
|
pažymi, kad reikia rasti tinkamą tolesnio Europos bendradarbiavimo, kurio naudą pripažįsta visos suinteresuotos šalys, plėtojimo ir subsidiarumo principo laikymosi valstybėms narėms užtikrinant gerai veikiančias sveikatos priežiūros sistemas pusiausvyrą,
|
|
—
|
rekomenduoja užtikrinti, kad labiau pažeidžiamų pacientų grupės taip pat galėtų naudotis Bendrijos suteikiamomis teisėmis,
|
|
—
|
ragina valstybėms narėms, kuriose pacientas yra apdraustas, suteikti išimtinę teisę įvesti bendrą išankstinio leidimo sistemą, taikomą pacientams, norintiems gauti stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje,
|
|
—
|
mano, kad steigiant komitetą, kuris padės Komisijai įgyvendinti direktyvą, turi būti remiamasi šią veiklą vietos ir regionų lygiu vykdančių subjektų sukauptomis žiniomis.
|
|
Pranešėjas
|
:
|
Karsten Uno Petersen (DK/ESP), Pietų Danijos regiono tarybos narys
|
Pamatinis dokumentas
Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo
COM(2008) 414 galutinis
I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
REGIONŲ KOMITETAS
Bendros pastabos
|
1.
|
pritaria pasiūlymo priimti direktyvą tikslui siekti didesnio teisinio aiškumo dėl pacientų teisių atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo praktiką, kad šios teisės būtų plačiau ir veiksmingiau įgyvendinamos naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis;
|
|
2.
|
daro prielaidą, kad laikomasi EB steigimo sutarties 152 straipsnio, pagal kurį dokumente nagrinėjama sveikatos priežiūra pripažįstama nacionalinės kompetencijos sritimi, ir primena, kad valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už sveikatos politiką;
|
|
3.
|
pritaria požiūriui, kad sveikata yra svarbi visiems, todėl ją reikia remti veiksminga ir skaidria politika bei priemonėmis valstybėse narėse ES ir pasaulio mastu. Komisija turėtų užtikrinti, kad už sveikatos priežiūros sistemas atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos būtų įtrauktos į ES bendradarbiavimą sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos pagalbos srityje ir su jomis būtų konsultuojamasi;
|
|
4.
|
atkreipia dėmesį į tai, kad laisvas paslaugų judėjimas ir visuomenės sveikata yra sritys, kuriose valstybės narės ir Europos bendrija dalijasi atsakomybe. Todėl svarbu įvertinti, ar teikiant pasiūlymus priimti šios srities teisės aktus laikomasi subsidiarumo principo;
|
|
5.
|
be to, pabrėžia, kad reikia atskirti laisvą asmenų (t. y. pacientų) judėjimą ir vidaus rinkos teisės aktais reguliuojamą laisvą paslaugų judėjimą. Turint omenyje, kad sveikatos apsauga priklauso visuotinės svarbos sričiai, RK nepritaria, kad sveikatos priežiūrai būtų taikomos vidaus rinkos taisyklės. Valstybės narės ir, prireikus, jų vietos ir regionų valdžios institucijos turi ir toliau reguliuoti sveikatos priežiūros sritį siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą atsižvelgiant į finansines galimybes;
|
|
6.
|
mano, kad valstybės narės yra atsakingos už ekonominę pusiausvyrą sveikatos priežiūros srityje, kuri ir ateityje turi būti užtikrinta. Pasiūlymo priimti direktyvą pasekmės gali būti labai reikšmingos, visų pirma vietos lygiu, pavyzdžiui, pasienio regionuose ir mažesnėse valstybėse narėse. Pacientų judumas neturėtų kelti pavojaus nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms nei ekonomikos, nei finansų požiūriu;
|
|
7.
|
ragina Komisiją sveikatos priežiūrą sulyginant su paslaugų teikimu, kaip nurodyta pasiūlyme priimti direktyvą, nesutelkti viso dėmesio į ekonominę naudą, o veikiau remtis kriterijais, kurie taikomi kiekvieno asmens sveikatai, gydymo eigai ir gyvenimo kokybei;
|
|
8.
|
mano, kad reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos srityje daugiausiai dėmesio skiriant pasienio regionams. Be to, labai svarbu remti sveikatos priemonių rengimą ir pagerinti visuomenės sveikatą tose ES šalyse, kuriose šis poreikis yra didžiausias, kad būtų sumažinti ES sveikatos priežiūros srityje egzistuojantys skirtumai ir neatitikimai ir taip pamažu priartėta prie aukščiausių ES standartų;
|
|
9.
|
be to, mano, jog labai svarbu, kad būsima iniciatyva nepakenktų valstybių narių iniciatyvoms ir taisyklėms, užtikrinančioms aukštą pacientų sveikatos apsaugos lygį ir pacientų teises;
|
|
10.
|
nurodo, kad pasiūlyme priimti direktyvą apibrėžtos pacientų teisės visų pirma susijusios su planiniais pacientais ir pasienio regionų pacientais. Šių pacientų teisės negali būti viršesnės už kitų pacientų teises, pavyzdžiui, tų, kuriems reikalingas skubus gydymas ir kurie sudaro didžiausią pacientų dalį;
|
Valstybių narių atsakomybė
|
11.
|
pažymi, kad reikia rasti tinkamą tolesnio Europos bendradarbiavimo, kurio naudą pripažįsta visos suinteresuotos šalys, plėtojimo ir subsidiarumo principo laikymosi valstybėms narėms arba, tam tikrais atvejais, regionų ir vietos valdžios institucijoms užtikrinant gerai veikiančias sveikatos priežiūros sistemas pusiausvyrą. Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę paaiškinti tas direktyvos vietas, kuriose valstybės narės įpareigojamos suderinti nacionalines sveikatos priežiūros ir socialinio draudimo sistemas, ir šių priemonių taikymo sritį atsižvelgiant į subsidiarumo principą;
|
|
12.
|
šiuo požiūriu daro nuorodą į Regionų komiteto įsteigtą subsidiarumo principo stebėsenos tinklą (1), kuris, remdamasis konsultacijomis su tinklo dalyviais, parengė pranešimą dėl pasiūlymo priimti direktyvą. Pranešime be kita ko pabrėžiama, kad pasiūlymu gali būti pakenkta esamiems vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios atsakingos už sveikatos priežiūros paslaugas, reguliavimo mechanizmams;
|
|
13.
|
be to, pažymi, kad svarbiausia ne tik užtikrinti ir informuoti piliečius apie jų teises pagal Bendrijos teisę, bet ir išsamiau apsvarstyti galimybes užtikrinti poreikius atitinkančią ir prieinamą sistemą, kad visos pacientų grupės galėtų pasinaudoti esamomis teisėmis ir galimybėmis. Turi būti užtikrinta, kad labiau pažeidžiamų pacientų grupės taip pat galėtų naudotis Bendrijos suteikiamomis teisėmis. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie vyresnio amžiaus asmenis, nepakankamai mokančius užsienio kalbą, arba pacientus, kurie dėl fizinės ar psichinės negalios nėra judūs. Be to, reikėtų nuspręsti, ar valstybės narės kompetentinga institucija, kurioje pacientas yra apdraustas, privalo padengti gydymo metu patirtas kelionės ir gyvenimo išlaidas turint omenyje tai, kad bendra išlaidų suma neturėtų viršyti gydymo valstybėje narėje, kurioje pacientas yra apdraustas, išlaidų;
|
|
14.
|
pritaria tam, kad valstybės narės arba, kai kuriais atvejais, regionai atsako už gerai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos užtikrinimą laikantis visuotinumo, galimybės gauti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, teisingumo ir solidarumo principų ir už aiškių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir saugos standartų nustatymą. Be to, svarbu, kad:
|
—
|
būtų nustatyti metodai, užtikrinantys standartų laikymąsi ir stebėseną,
|
|
—
|
pacientams būtų teikiama svarbi informacija apie gydymą ir priežiūrą (kuria remdamiesi jie galėtų priimti sprendimą),
|
|
—
|
būtų sukurta pacientų skundų nagrinėjimo sistema,
|
|
—
|
sveikatos specialistai būtų apdrausti civilinės atsakomybės draudimu,
|
|
—
|
būtų užtikrintas aukštas asmens duomenų apsaugos lygis,
|
|
—
|
būtų užtikrintas vienodas pacientų gydymas neatsižvelgiant į tai, iš kurios valstybės narės jie atvykę.
|
Nors šie aspektai yra svarbiausi sklandžiam sveikatos priežiūros sistemos veikimui, už juos ir toliau atsakys valstybės narės arba regionai. Pasiūlymas priimti direktyvą neturėtų būti žingsnis derinimo link;
Nors šiuo atveju už kokybės standartų nustatymą atsakingos valstybės narės arba kai kuriais atvejais – atitinkamos vietos ir regionų valdžios institucijos, niekas netrukdo ES institucijoms parengti rekomendacijas siekiant suvienodinti minėtus kriterijus arba skatinti bendradarbiavimą steigiant pavyzdinių centrų tinklus ir paslaugas;
|
|
15.
|
pritaria tam, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos laikantis gydymą teikiančios valstybės taisyklių ir procedūrų;
|
Priėmimo tvarka ir ES valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumai
|
16.
|
palankiai vertina tai, kad turi būti išsaugotos šalies, kurioje pacientas yra apdraustas, administracinės procedūros, taikomos paciento priėmimui ir siuntimui, jei jos yra nediskriminuojančios arba nekliudo laisvam judėjimui;
|
|
17.
|
pritaria pasiūlyme priimti direktyvą pabrėžtai nuostatai, kad valstybės narės gali nustatyti bendras sąlygas, tinkamumo kriterijus ir reglamentavimo bei administracinius formalumus sveikatos priežiūros paslaugų gavimui kitoje valstybėje narėje ir joje patirtų sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimui ir kad, pavyzdžiui, kreipdamasis į bendrosios praktikos gydytoją pacientas gali gauti siuntimą specialiam gydymui;
|
|
18.
|
pataria suteikti valstybėms narėms, kuriose pacientas yra apdraustas, išimtinę teisę įvesti bendrą išankstinio leidimo sistemą, taikomą pacientams, norintiems gauti stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje. Taip būtų galima užtikrinti veiksmingos sveikatos priežiūros sistemos planavimą ir spręsti problemas, susijusias su pacientų srautais. Kartu būtų išvengta pavojaus, kad pacientų srautai kliudys arba gali kliudyti ekonominei valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų pusiausvyrai arba darys neigiamą poveikį planavimui, įskaitant pajėgumų planavimą, prieinamumo paprastinimui ir gerinimui. Be to, bendra išankstinio leidimo sistema turi padėti užtikrinti geresnes galimybes sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai valstybei narei gauti užmokestį už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Galiausiai ši sistema turi padėti užtikrinti, kad daugiausiai dėmesio bus skiriama paciento sveikatos priežiūros poreikiams, pavyzdžiui, galimybei taikyti reabilitacijos priemones ar kitą papildomą priežiūrą pasibaigus gydymui;
|
|
19.
|
atkreipia dėmesį į tai, kad stacionariosios ir nestacionariosios priežiūros paslaugų atskyrimas gali sukelti problemų, nes įvairiose šalyse taikomos skirtingos gydymo formos. Dėl šios priežasties valstybės narės arba, tam tikrais atvejais, vietos ir regionų valdžios institucijos, remdamosi naujausiomis žiniomis ir atsižvelgdamos į pokyčius bei vietos ir regionų sąlygas, turi nustatyti, kokios paslaugos laikomos stacionariąja sveikatos priežiūra;
|
|
20.
|
ragina imtis iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudoti kitų valstybių nepanaudoti pajėgumai bei galimybės sveikatos priežiūros srityje, ir garantuoti, kad dėl šių priemonių neatsirastų netikslingas medicinos ir sveikatos priežiūros išteklių, įskaitant darbuotojus, pasiskirstymas valstybėse narėse ir tarp jų, pavyzdžiui, dėl skirtingų darbo užmokesčio sistemų;
|
|
21.
|
pažymi, kad pacientų iš kitų valstybių narių gydymas neturėtų turėti neigiamos įtakos valstybės narės galimybėms ir prievolėms užtikrinti reikiamą gydymą savo gyventojams;
|
|
22.
|
iš esmės pripažįsta būtinybę įsteigti kontaktinius centrus, kurie vieninteliai teiktų pacientams informaciją apie jų teises gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje, taip užtikrinant, kad piliečiams bus suteikta tinkama informacija apie jų teises. Nacionalinių kontaktinių centrų užduotys turėtų būti vykdomos naudojantis tik esamomis struktūromis. Kontaktinis centras neturi būti steigiamas kaip juridinis asmuo, tai turėtų būti pacientams skirtos informacijos centras;
|
Gydymo išlaidų kompensavimas
|
23.
|
rekomenduoja, kad pacientams turėtų būti atlyginamos tik tos kitoje valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kurios numatytos šalies, kurioje pacientas yra apdraustas, socialinio draudimo sistemoje. Palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad pacientas neturėtų siekti finansinės naudos iš kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų;
|
|
24.
|
pabrėžia, kad atitinkamam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui turėtų būti atlyginamos visos faktinės gydymo sąnaudos. Valstybė narė, kurioje pacientas yra apdraustas, privalo atlyginti tik tokias gydymo išlaidas, kurios būtų patirtos suteikus tokias pačias ar panašias sveikatos priežiūros paslaugas valstybėje narėje, kurioje pacientas yra apdraustas, neviršijant faktinių gautų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų. Visas papildomas išlaidas turėtų padengti pacientas;
|
|
25.
|
atkreipia dėmesį į tai, kad kompensavimas praktiškai dažnai yra problema ir todėl ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant supaprastinti arba užtikrinti gydymo kainos apmokėjimą. Tai galėtų būti, pvz., susitarimai tarp socialinio draudimo įstaigų ir medicininių paslaugų teikėjų arba susitarimai tarp pačių valstybių narių, ar netgi priemonės, užtikrinančios, kad paslaugų kainą apmokės pacientas;
|
|
26.
|
pageidauja, kad būtų paaiškintos piliečių teisės, kurios nustatomos Komisijos pasiūlymu priimti direktyvą dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo ir Reglamentu Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo;
|
Bendradarbiavimas sveikatos priežiūros srityje
|
27.
|
ragina į pasiūlymą priimti direktyvą įtraukti tik tas sritis, kurios yra tiesiogiai susijusios su pacientų teisėmis;
|
|
28.
|
nurodo, kad vaistams taikomos nacionalinės nuostatos. Bendrijos teisės aktai neturėtų pakenkti aukštiems nacionaliniams pacientų saugos standartams, taikomiems išduodant receptus ir skiriant vaistus. Be to, pastangos suderinti sistemas neturėtų riboti valstybių narių galimybių reguliuoti vaistų sritį, kad būtų pasiektas įmanomas aukščiausias pacientų saugos lygis ir užtikrinta su tuo susijusi ekonominė pusiausvyra bei galimybė tvarkyti viešąsias išlaidas vaistams;
|
|
29.
|
pažymi, kad valstybės turi remti tinklo sukūrimą sveikatos priežiūros srityje, kuris padėtų skatinti bendradarbiavimą ypač specializuoto ir daug išteklių reikalaujančio gydymo srityje. Bendradarbiavimas ypatingo gydymo srityje suteiks papildomą naudą ir užtikrins inovacijų diegimą, kokybę bei veiksmingą išteklių panaudojimą. Tačiau šie pavyzdiniai centrai neturėtų būti susiję su specializuoto gydymo derinimu ar reguliavimu;
|
|
30.
|
nurodo, kad Komisijos priemonės, susijusios su informacijos ir ryšių sistemomis, kuriomis gali naudotis valstybės narės (sąveika), neturi kliudyti šioje srityje taikomoms valstybių narių priemonėms. Palankiai vertina tai, kad Komisijos priemonės bus parengtos atsižvelgiant į technologijų raidą, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, jomis bus nustatomi būtini standartai ir apibrėžti sąveikos terminai;
|
|
31.
|
šiuo požiūriu mano, kad struktūruotas ir koordinuotas bendradarbiavimas Europos lygiu siekiant keistis patirtimi, žiniomis ir vykdyti mokslinius tyrimus sveikatos priežiūros technologijų srityje gali suteikti didelę papildomą naudą valstybėms narėms. Tačiau šis bendradarbiavimas neturėtų apimti derinimo ar reguliavimo;
|
|
32.
|
mano, kad labai svarbu sudaryti galimybes gauti aktualius duomenis ir aukštos kokybės informaciją. Tačiau reikia užtikrinti, kad renkant duomenis būtų kuo plačiau naudojamasi esamomis valstybių narių duomenų bazėmis;
|
Vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas
|
33.
|
pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už sveikatos priežiūros planavimą, valdymą, veikimą ir plėtojimą bei yra arčiausiai piliečių, todėl jos yra svarbiausi sveikatos sektoriaus subjektai;
|
|
34.
|
reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į Europos bendrijos veiklą ir iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti visiems taikomus Bendrijos teisės aktus sveikatos priežiūros srityje;
|
|
35.
|
be to, ragina valstybes nares nustatyti tvarką, pagal kurią vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų dalyvauti pradiniame Europos sveikatos priežiūros teisės aktų rengimo etape;
|
|
36.
|
mano, kad steigiant komitetą, kuris padės Komisijai įgyvendinti direktyvą, turi būti remiamasi šią veiklą vietos ir regionų lygiu vykdančių subjektų sukauptomis žiniomis.
|
II. SIŪLOMI PAKEITIMAI
1 pakeitimas
Pirma konstatuojamoji dalis
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
|
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152, 95 ir 16 straipsnius,
|
Paaiškinimas
Kaip pranešėjas pabrėžia savo nuomonės 2 punkte ir kaip Komisija nurodo savo pasiūlymo priimti direktyvą pirmoje konstatuojamojoje dalyje, Sutarties 152 straipsnyje iškeltas tikslas užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį suteikia šiam pasiūlymui priimti direktyvą politinį teisėtumą. Be to, reikėtų pabrėžti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, apie kurias kalbama Sutarties 16 straipsnyje, svarbą sveikatos srityje.
2 pakeitimas
Po 3 konstatuojamosios dalies įterpti naują konstatuojamąją dalį
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
|
|
(3a)
|
esant dabartiniams skirtumams tarp sveikatos politikos tikslų ir paslaugų vidaus rinkos, konflikto atveju visada būtina teikti pirmenybę sveikatos politikos tikslams, kadangi tai svarbus visuomenės interesas (pavyzdžiui, visuomenės sveikata, socialinės politikos tikslai, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išlaikymas ir pan.).
|
|
3 pakeitimas
10 konstatuojamoji dalis – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
(10)
|
Šioje direktyvoje „sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse“ sąvoka apima šiuos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdus:
|
—
|
Sveikatos priežiūros paslaugų gavimas užsienyje (t. y.: pacientų vykimas gydytis pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje valstybėje narėje); tai, kas vadinama „pacientų mobilumu“.
|
|
—
|
Sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse (t. y.: paslaugų teikimas iš vienos valstybės narės teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją); tokios paslaugos, kaip telemedicinos paslaugos, nuotolinė diagnostika ir receptai, laboratoriniai tyrimai;
|
|
—
|
Nuolatinis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas (t. y.: sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo įsisteigimas kitoje valstybėje narėje); taip pat
|
|
—
|
Laikinas asmenų buvimas (t. y.: sveikatos priežiūros specialistų judėjimas, pvz., laikinas atvykimas į valstybę narę, iš kurios yra pacientas, teikti paslaugų).
|
|
|
|
(10)
|
Šioje direktyvoje „sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse“ sąvoka apima šiuos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdus:
|
—
|
Sveikatos priežiūros paslaugų gavimas užsienyje (t. y.: pacientų vykimas gydytis pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje valstybėje narėje); tai, kas vadinama „pacientų mobilumu“,
|
|
—
|
Sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse (t. y.: paslaugų teikimas iš vienos valstybės narės teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją); tokios paslaugos, kaip telemedicinos paslaugos, nuotolinė diagnostika ir receptai, laboratoriniai tyrimai,
|
|
—
|
Nuolatinis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas (t. y.: sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo įsisteigimas kitoje valstybėje narėje); taip pat
|
|
—
|
Laikinas asmenų buvimas (t. y.: sveikatos priežiūros specialistų judėjimas, pvz., laikinas atvykimas į valstybę narę, iš kurios yra pacientas, teikti paslaugų).
|
|
|
Paaiškinimas
Komisijos siūlomo teksto 3 įtraukoje paliečiamas 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtoje Direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nagrinėjamas klausimas. Todėl siekiant išvengti bet kokio pasikartojimo ir teisinio neapibrėžtumo siūlome šią įtrauką išbraukti.
Komisijos siūlomo teksto 4 įtraukoje paliečiamas 2005 m. rugsėjo 7 d. priimtame Reglamente 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nagrinėjamas klausimas. Todėl siekiant išvengti bet kokio pasikartojimo ir teisinio neapibrėžtumo siūlome šią įtrauką išbraukti.
4 pakeitimas
31 konstatuojamoji dalis – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
(31)
|
Turimi duomenys rodo, kad taikant laisvo judėjimo principą sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje teikimo srityje ir neviršijant privalomojo sveikatos draudimo sistemos garantuojamo lygio valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, nebus pažeistas valstybių narių sveikatos sistemų ar jų socialinės apsaugos sistemų tvarumas. Tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad negalima atmesti galimybės, jog kilus pavojui, kad gali būti rimtai pažeista socialinės apsaugos sistemos finansinė pusiausvyra arba gali būti trukdoma įgyvendinti tikslą užtikrinti visiems prieinamas subalansuotas medicinines ir stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas, jis gali būti laikomas svaria visuotinės svarbos priežastimi, kuria galima pateisinti laisvės teikti paslaugas principo taikymo apribojimą. Teisingumo Teismas pripažino, kad turi būti įmanoma planuoti šiuos aspektus: ligoninių skaičių, jų geografinį pasiskirstymą, jų veiklos organizavimo pobūdį, joms teikiamą įrangą ir net ligoninėse teikiamų medicininių paslaugų pobūdį. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta išankstinio leidimo sistema prisiimant kitoje valstybėje narėje suteiktų stacionariosios sveikatos priežiūros išlaidų padengimą, jeigu laikomasi šių sąlygų: jei sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta jos teritorijoje, jos išlaidos būtų apmokamos šios valstybės socialinio draudimo sistemos, o atitinkamas išvykstančių pacientų srautas dėl direktyvos įgyvendinimo rimtai pažeistų arba galėtų rimtai pažeisti valstybės socialinės apsaugos sistemos finansų pusiausvyrą ir (arba) tas pacientų srautas turėtų esminį poveikį arba galėtų turėti esminį poveikį ligoninių sektoriaus planavimo ir racionalizavimo veiklai, kuria siekiama išvengti lovų pertekliaus, išbalansuotų (galėtų išbalansuoti) stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sukeltų (galėtų sukelti) nereikalingų logistikos ir finansines sąnaudų, apsunkintų (galėtų apsunkinti) subalansuotų medicininių ir ligoninių paslaugų teikimą visiems arba sumažintų (galėtų sumažinti) atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pajėgumus ar medicininę kompetenciją. Kadangi, norint įvertinti tikėtino išvykstančių pacientų srauto poveikį, reikalingos sudėtingos hipotezės ir skaičiavimai, direktyvoje leidžiama išankstinio leidimo sistema, jeigu yra pakankamai motyvų manyti, kad socialinės apsaugos sistemai bus padaryta didelė žala. Tai turėtų būti taikoma ir dabartinėms išankstinio leidimo sistemoms, kurios atitinka 8 straipsnyje nustatytas sąlygas.
|
|
|
(31)
|
Turimi duomenys rodo, kad taikant laisvo judėjimo principą sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje teikimo srityje ir neviršijant privalomojo sveikatos draudimo sistemos garantuojamo lygio valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, nebus pažeistas valstybių narių sveikatos sistemų ar jų socialinės apsaugos sistemų tvarumas. Tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad negalima atmesti galimybės, jog kilus pavojui, kad gali būti rimtai pažeista socialinės apsaugos sistemos finansinė pusiausvyra arba gali būti trukdoma įgyvendinti tikslą užtikrinti visiems prieinamas subalansuotas medicinines ir stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas, jis gali būti laikomas svaria visuotinės svarbos priežastimi, kuria galima pateisinti laisvės teikti paslaugas principo taikymo apribojimą. Teisingumo Teismas pripažino, kad turi būti įmanoma planuoti šiuos aspektus: ligoninių skaičių, jų geografinį pasiskirstymą, jų veiklos organizavimo pobūdį, joms teikiamą įrangą ir net ligoninėse teikiamų medicininių paslaugų pobūdį. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta išankstinio leidimo sistema prisiimant kitoje valstybėje narėje suteiktų stacionariosios sveikatos priežiūros išlaidų padengimą.,jeigu laikomasi šių sąlygų: jei sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta jos teritorijoje, jos išlaidos būtų apmokamos šios valstybės socialinio draudimo sistemos, o atitinkamas išvykstančių pacientų srautas dėl direktyvos įgyvendinimo rimtai pažeistų arba galėtų rimtai pažeisti valstybės socialinės apsaugos sistemos finansų pusiausvyrą ir (arba) tas pacientų srautas turėtų esminį poveikį arba galėtų turėti esminį poveikį ligoninių sektoriaus planavimo ir racionalizavimo veiklai, kuria siekiama išvengti lovų pertekliaus, išbalansuotų (galėtų išbalansuoti) stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sukeltų (galėtų sukelti) nereikalingų logistikos ir finansines sąnaudų, apsunkintų (galėtų apsunkinti) subalansuotų medicininių ir ligoninių paslaugų teikimą visiems arba sumažintų (galėtų sumažinti) atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pajėgumus ar medicininę kompetenciją. Kadangi, norint įvertinti tikėtino išvykstančių pacientų srauto poveikį, reikalingos sudėtingos hipotezės ir skaičiavimai, direktyvoje leidžiama išankstinio leidimo sistema, jeigu yra pakankamai motyvų manyti, kad socialinės apsaugos sistemai bus padaryta didelė žala. Tai turėtų būti taikoma ir dabartinėms išankstinio leidimo sistemoms, kurios atitinka 8 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Išankstinio leidimo sistema reikalinga tam, kad kitoje valstybėje narėje norintiems gydytis pacientams būtų užtikrinta, jog jie gaus sveikatos priežiūros paslaugas ir išlaidos bus padengtos pagal jų gyvenamosios šalies socialinės apsaugos sistemą. Tokia išankstinio leidimo sistema atitinka Teisingumo Teismo praktiką.
|
|
Paaiškinimas
|
1)
|
Kokie „turimi duomenys rodo, kad taikomas laisvo judėjimo principas sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje teikimo srityje…“? Bet kokiu atveju nereikėtų sudaryti įspūdžio, kad pasiūlymo priimti direktyvą tikslas – skatinti laisvą pacientų judėjimą.
|
|
2)
|
Antra pakeitimo dalis savaime suprantama.
|
5 pakeitimas
1 straipsnis – Tikslas – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
Šia direktyva nustatomi saugių, kokybiškų ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse bendrieji principai.
|
Šia direktyva nustatomi saugių, kokybiškų ir veiksmingų pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugų
as kitose valstybėse narėse įgyvendinimo bendrieji principai, atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą bei medicininį gydymą.
|
Paaiškinimas
Svarbu, kad dar įžangoje būtų įrašyta, jog pasiūlyme priimti direktyvą pripažįstama, kad tik valstybės narės atsako už sveikatos priežiūrą, o Bendrijos įnašas tik papildys nacionalinę politiką sveikatos priežiūros srityje.
6 pakeitimas
2 straipsnis – Taikymo sritis – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
2 straipsnis – Taikymo sritis
Ši direktyva taikoma sveikatos priežiūrai, nepaisant to, kaip ji organizuota, vykdoma ir finansuojama, nei to, ar ji vieša, ar privati.
|
2 straipsnis – Taikymo sritis
Ši direktyva taikoma atskiriems pacientams kitoje valstybėje narėje teikiamai sveikatos priežiūrai, nepaisant, kaip ji organizuota, vykdoma ir finansuojama, nei to, ar ji vieša, ar privati.
|
Paaiškinimas
Savaime suprantama.
7 pakeitimas
4 straipsnis – Apibrėžtys (b) – išbraukti:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
4 straipsnis – Apibrėžtys
|
b)
|
„sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse“ – sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pacientas yra apdraustas, arba sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena, yra registruotas arba įsisteigęs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas;
|
|
4 straipsnis – Apibrėžtys
|
b)
|
„sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse“ – sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pacientas yra apdraustas,arba sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena, yra registruotas arba įsisteigęs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas;
|
|
Paaiškinimas
Svarbu ne šalis, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, o šalis, kurioje pacientas yra apdraustas.
8 pakeitimas
4 straipsnis – Apibrėžtys (d) – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
4 straipsnis – Apibrėžtys
|
d)
|
„sveikatos priežiūros specialistas“ – medicinos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, gydytojas odontologas, akušeris arba vaistininkas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/36/EB, arba kitos sveikatos priežiūros sektoriaus profesinės veiklos rūšys, kurios priskiriamos tik Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtoms reglamentuojamoms profesijoms;
|
|
4 straipsnis – Apibrėžtys
|
d)
|
„sveikatos priežiūros specialistas“ – medicinos
praktikuojantis gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, gydytojas odontologas, akušeris arba vaistininkas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/36/EB, arba kitos sveikatos priežiūros sektoriaus profesinės veiklos rūšys, kurios priskiriamos tik Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtoms reglamentuojamoms profesijoms;
|
|
Paaiškinimas
Komunikato tekste ispanų kalba naudojamas terminas „medicinos daktaras“, su kuo pakeitimo autoriai nesutinka, motyvuodami, kad norint tapti praktikuojančiu gydytoju Ispanijoje ir kelete kitų valstybių narių nebūtinas mokslinis daktaro laipsnis. Siūloma keisti į „gydytoją“. Tuo tarpu komunikato tekste lietuvių kalba tas pats terminas išverstas kaip „medicinos gydytojas“.
9 pakeitimas
5 straipsnis – Valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, valdžios institucijų atsakomybės sritys – iš dalies pakeisti antraštę taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
5 straipsnis –
|
Valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, valdžios institucijų atsakomybės sritys
|
|
|
5 straipsnis –
|
Valstybės
ių narės
ių,kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, valdžios institucijų atsakomybės sritys
|
|
Paaiškinimas
5 straipsnyje kalbama ir apie valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, atsakomybės sritis.
10 pakeitimas
5 straipsnis – Valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, valdžios institucijų atsakomybės sritys – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
5 straipsnis – Valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, valdžios institucijų atsakomybės sritys
|
1.
|
Valstybės narės, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, atsako už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą. Tokiomis aplinkybėmis jos, paisydamos visuotinumo, galimybės naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, teisingumo ir solidarumo principų, aiškiai apibrėžia jų teritorijoje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei saugos standartus ir užtikrina, kad:
|
a)
|
būtų numatyti metodai, skirti užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų laikytis tokių standartų, atsižvelgiant į tarptautinį medicinos mokslą ir į bendrai pripažintą gerąją medicinos patirtį;
|
|
b)
|
būtų reguliariai stebima, kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taiko tokius standartus, o jeigu atitinkamų standartų nesilaikoma - būtų imamasi korekcinių veiksmų, atsižvelgiant į medicinos mokslo ir sveikatos srities technologijų pažangą;
|
|
c)
|
sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pateiktų visą svarbią informaciją, kad pacientai galėtų pasirinkti paslaugas ja remdamiesi, visų pirma, informaciją apie galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir rezultatus, apie jų draudimo apsaugą ar kitokius asmeninės arba kolektyvinės apsaugos būdus profesinės atsakomybės atžvilgiu;
|
|
d)
|
pacientai turėtų galimybę pateikti skundą, ir būtų užtikrinti teisės gynimo būdai bei kompensacija, jeigu jiems naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis padaryta žala;
|
|
e)
|
profesinės atsakomybės draudimo sistemos atitiktų rizikos pobūdį ir dydį arba suteiktų garantiją ar panašų susitarimą, atitinkančius jų paskirtį arba iš esmės jam prilygstančius ir atitinkančius jų teritorijoje teikiamo gydymo rizikos pobūdį ir dydį;
|
|
f)
|
pagrindinė teisė į privatumą tvarkant asmens duomenis būtų apsaugota pagal nacionalines priemones, įgyvendinančias Bendrijos nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma – Direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB;
|
|
g)
|
pacientai iš kitų valstybių narių traktuojami vienodai su valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, gyventojais, įskaitant apsaugą nuo diskriminavimo pagal galiojančius Bendrijos ir nacionalinius valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, teisės aktus.
|
|
|
2.
|
Visose priemonėse, kurių valstybės narės imsis šiam straipsniui įgyvendinti, atsižvelgiama į Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje nuostatas.
|
|
3.
|
Jeigu būtina supaprastinti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje teikimą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia gaires, kurių pagrindas – aukštas sveikatos apsaugos lygis, skirtas padėti įgyvendinti 1 dalies nuostatas.
|
|
5 straipsnis – Valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos,valdžios institucijų atsakomybės sritys
|
1.
|
Valstybės narės, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, atsako už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą. Tokiomis aplinkybėmis Tai josatlieka, paisydamos visuotinumo, galimybės naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, teisingumo ir solidarumo principų.,aiškiai apibrėžia jų teritorijoje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei saugos standartus ir užtikrina, kad:
|
a)
|
būtų numatyti metodai, skirti užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų laikytis tokių standartų, atsižvelgiant į tarptautinį medicinos mokslą ir į bendrai pripažintą gerąją medicinos patirtį;
|
|
b)
|
būtų reguliariai stebima, kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taiko tokius standartus, o jeigu atitinkamų standartų nesilaikoma - būtų imamasi korekcinių veiksmų, atsižvelgiant į medicinos mokslo ir sveikatos srities technologijų pažangą;
|
|
c)
|
sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pateiktų visą svarbią informaciją, kad pacientai galėtų pasirinkti paslaugas ja remdamiesi, visų pirma, informaciją apie galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir rezultatus, apie jų draudimo apsaugą ar kitokius asmeninės arba kolektyvinės apsaugos būdus profesinės atsakomybės atžvilgiu;
|
|
d)
|
pacientai turėtų galimybę pateikti skundą, ir būtų užtikrinti teisės gynimo būdai bei kompensacija, jeigu jiems naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis padaryta žala;
|
|
e)
|
profesinės atsakomybės draudimo sistemos atitiktų rizikos pobūdį ir dydį arba suteiktų garantiją ar panašų susitarimą, atitinkančius jų paskirtį arba iš esmės jam prilygstančius ir atitinkančius jų teritorijoje teikiamo gydymo rizikos pobūdį ir dydį;
|
|
a
f)
|
pagrindinė teisė į privatumą tvarkant asmens duomenis būtų apsaugota pagal nacionalines priemones, įgyvendinančias Bendrijos nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma - Direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB;
|
|
b
g)
|
pacientai iš kitų valstybių narių traktuojami vienodai su valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, gyventojais, įskaitant apsaugą nuo diskriminavimo pagal galiojančius Bendrijos ir nacionalinius valstybės narės, kurioje teikiama sveikatos priežiūros paslauga, teisės aktus.
|
|
|
2.
|
Visose priemonėse, kurių valstybės narės imsis šiam straipsniui įgyvendinti, atsižvelgiama į Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje nuostatas.
|
|
3.
|
Jeigu būtina supaprastinti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje teikimą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia gaires, kurių pagrindas – aukštas sveikatos apsaugos lygis, skirtas padėti įgyvendinti 1 dalies nuostatas.
|
|
Paaiškinimas
Pasiūlymas keisti 5 straipsnį visų pirma grindžiamas tuo, kad pagal EB steigimo sutarties 152 str. už sveikatos paslaugų ir medicinos pagalbos organizavimą ir teikimą atsakingos valstybės narės.
ES komisija, pateikdama savo pasiūlymą, pagal kurį valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos turi atitikti ne vieną kriterijų, pavyzdžiui, nustatomi kokybės standartai arba stebėsenos sistemos, kišasi į nacionalinę sveikatos priežiūros sritį, taigi nepaiso EB steigimo sutarties 152 straipsnio.
11 pakeitimas
6 straipsnis – 1 ir 2 punktai – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
6 straipsnis – Kitoje valstybėje narėje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos
|
1.
|
Jeigu taikomos šios direktyvos nuostatos, ypač 7, 8 ir 9 straipsniai, valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, užtikrina, kad apdraustajam, vykstančiam į kitą valstybę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, nebūtų kliudoma gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, jeigu aptariamas gydymas kompensuojamas pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, teisės aktus. Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, kompensuoja visas apdraustojo išlaidas, kurios būtų kompensuojamos iš jo šalies įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos lėšų, jeigu tokios ar panašios sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos tos šalies teritorijoje. Bet kuriuo atveju valstybė narė, kurioje pacientas yra apdraustas, sprendžia, kokios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra kompensuojamos, nepaisant to, kur tos paslaugos teikiamos.
|
|
2.
|
Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, kompensuoja kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas laikydamasi šios direktyvos nuostatų taip, kaip būtų kompensuojamos valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, suteiktų tokių pačių ar panašių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, neviršijant faktinių sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis pasinaudota, išlaidų.
|
|
6 straipsnis – Kitoje valstybėje narėje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos
|
1.
|
Jeigu taikomos šios direktyvos nuostatos, ypač 7, 8 ir 9 straipsniai, valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, užtikrina, kad apdraustajam, vykstančiam į kitą valstybę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, nebūtų kliudoma gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų., jeigu aToks
gydymas privalo būti kompensuojamas pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, teisės aktus. Galiausiai, gydymas turėtų būti teikiamas tuo atveju, jei valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, negali laiku suteikti reikiamo gydymo. Valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, kompetentinga įstaiga kompensuoja visas apdraustojo išlaidas, kurios būtų kompensuojamos iš jo šalies įstatymų nustatytos socialinės apsaugos arba sveikatos priežiūros sistemos lėšų, jeigu tokios ar panašios sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos tos šalies teritorijoje. Bet kuriuo atveju valstybė narė, kurioje pacientas yra apdraustas, sprendžia, kokios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra kompensuojamos, nepaisant to, kur tos paslaugos teikiamos.
|
|
2.
|
Valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, kompetentinga įstaiga kompensuoja kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas laikydamasi šios direktyvos nuostatų taip, kaip būtų kompensuojamos valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, suteiktų tokių pačių ar panašių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, neviršijant faktinių sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis pasinaudota, išlaidų.
|
|
Paaiškinimas
Direktyvos pasiūlymu siekiama patikslinti pacientų teises pagal Europos Teisingumo Teismo priimtus sprendimus.
Posakis „negali laiku suteikti reikiamo gydymo“ buvo panaudotas Europos Teisingumo Teismo sprendimuose (pvz., Watts ir Inizan), todėl jis turi būti naudojamas ir direktyvos pasiūlyme. Teismas nurodė, kad gydymo paslaugos kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra įsteigta apdraustojo asmens socialinio draudimo įstaiga, turi būti teikiamos, jeigu valstybė narė, kurioje pacientas gyvena, negali laiku suteikti reikiamo gydymo. Samprata „negali laiku suteikti reikiamo gydymo“ kiekvienu atskiru atveju turi būti aiškinama remiantis klinikiniais duomenimis.
Kitais pakeitimais patikslinama, kad ne valstybė narė, o atitinkama(-os) socialinio draudimo įstaiga(-os) turi kompensuoti išlaidas, ir kad turi būti kompensuojamos lėšos, kurias padengia ne tik šalies įstatymų nustatyta socialinės apsaugos sistema, bet ir valstybės finansuojama sveikatos priežiūros sistema.
12 pakeitimas
6 straipsnis – įterpti 3 ir 4 punktus:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
6 straipsnis – Kitoje valstybėje narėje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos
|
1.
|
Jeigu taikomos šios direktyvos nuostatos, ypač 7, 8 ir 9 straipsniai, valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, užtikrina, kad apdraustajam, vykstančiam į kitą valstybę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, nebūtų kliudoma gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, jeigu aptariamas gydymas kompensuojamas pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, teisės aktus. Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, kompensuoja visas apdraustojo išlaidas, kurios būtų kompensuojamos iš jo šalies įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos lėšų, jeigu tokios ar panašios sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos tos šalies teritorijoje. Bet kuriuo atveju valstybė narė, kurioje pacientas yra apdraustas, sprendžia, kokios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra kompensuojamos, nepaisant to, kur tos paslaugos teikiamos.
|
|
2.
|
Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, kompensuoja kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas laikydamasi šios direktyvos nuostatų taip, kaip būtų kompensuojamos valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, suteiktų tokių pačių ar panašių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, neviršijant faktinių sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis pasinaudota, išlaidų.
|
|
3.
|
Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, pacientui, norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, gali taikyti tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ir išlaidų kompensavimo sąlygas, tinkamumo kriterijus ir reglamentavimo bei administracinius formalumus, kokie būtų taikomi teikiant tokias pačias ar panašias sveikatos priežiūros paslaugas jos teritorijoje, jeigu tos sąlygos ir formalumai nėra diskriminaciniai ir nekliudo laisvam asmenų judėjimui.
|
|
4.
|
Valstybės narės turi turėti metodą apskaičiuoti išlaidoms, kurios apdraustiesiems, pasinaudojusiems sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje, turi būti kompensuojamos iš įstatymų nustatytos socialinio draudimo sistemos lėšų. Šis metodas turi būti pagrįstas objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, o pagal šį metodą turi būti kompensuojama ne mažiau išlaidų, nei būtų kompensuojama, jei tokios pačios ar panašios sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos valstybės narės, kurioje asmuo yra apdraustas, teritorijoje.
|
|
5.
|
Pacientams, vykstantiems į kitą valstybę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba norintiems gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, turi būti užtikrinta galimybė susipažinti su savo medicininiais dokumentais pagal nacionalines priemones, įgyvendinančias Bendrijos nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma – Direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB.
|
|
6 straipsnis Kitoje valstybėje narėje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos
|
1.
|
Jeigu taikomos šios direktyvos nuostatos, ypač 7, 8 ir 9 straipsniai, valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, užtikrina, kad apdraustajam, vykstančiam į kitą valstybę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, nebūtų kliudoma gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, jeigu aptariamas gydymas kompensuojamas pagal valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, teisės aktus. Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, kompensuoja visas apdraustojo išlaidas, kurios būtų kompensuojamos iš jo šalies įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos lėšų, jeigu tokios ar panašios sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos tos šalies teritorijoje. Bet kuriuo atveju valstybė narė, kurioje pacientas yra apdraustas, sprendžia, kokios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra kompensuojamos, nepaisant to, kur tos paslaugos teikiamos.
|
|
2.
|
Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, kompensuoja kitoje valstybėje narėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas laikydamasi šios direktyvos nuostatų taip, kaip būtų kompensuojamos valstybėje narėje, kurioje asmuo yra apdraustas, suteiktų tokių pačių ar panašių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, neviršijant faktinių sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis pasinaudota, išlaidų.
|
|
3.
|
Atitinkamam gydymo paslaugų teikėjui turi būti kompensuojamos visos faktiškai patirtos su gydymu susijusios sąnaudos (visos sąnaudos).
|
|
4.
|
Valstybės narės gali imtis priemonių siekdamos supaprastinti arba užtikrinti gydymo kainos apmokėjimą.
|
|
3.
5.
|
Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, pacientui, norinčiam gauti kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, gali taikyti tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ir išlaidų kompensavimo sąlygas, tinkamumo kriterijus ir reglamentavimo bei administracinius formalumus, kokie būtų taikomi teikiant tokias pačias ar panašias sveikatos priežiūros paslaugas jos teritorijoje, jeigu tos sąlygos ir formalumai nėra diskriminaciniai ir nekliudo laisvam asmenų judėjimui.
|
|
4.
6.
|
Valstybės narės turi turėti metodą apskaičiuoti išlaidoms, kurios apdraustiesiems, pasinaudojusiems sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje, turi būti kompensuojamos iš įstatymų nustatytos socialinio draudimo sistemos lėšų. Šis metodas turi būti pagrįstas objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, o pagal šį metodą turi būti kompensuojama ne mažiau išlaidų, nei būtų kompensuojama, jei tokios pačios ar panašios sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos valstybės narės, kurioje asmuo yra apdraustas, teritorijoje.
|
|
5.
7.
|
Pacientams, vykstantiems į kitą valstybę narę gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba norintiems gauti kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, turi būti užtikrinta galimybė susipažinti su savo medicininiais dokumentais pagal nacionalines priemones, įgyvendinančias Bendrijos nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma – Direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB.
|
|
Paaiškinimas
Taisyklės, susijusios su finansiniu gydymą suteikusių valstybių narių kompensavimu bei praktiniai mokėjimo klausimai visiškai nesulaukė pasiūlymo priimti direktyvą rengėjų dėmesio. Todėl į direktyvos 6 straipsnį įtraukiant naują 3 punktą siekiama užtikrinti gydymą suteikusios valstybės narės sveikatos sistemos finansinį stabilumą ir tiekimo patikimumą, garantuojant, kad valstybei narei, kurioje suteiktas gydymas, bus kompensuotos visos su gydymu susijusios sąnaudos ir įgyvendinamas nuomonės 24 punkto raginimas. Nauju 4 punktu valstybėms narėms turi būti suteikiama galimybė nuspręsti, kaip gydymo kaina turi būti apmokama arba užtikrinti faktinį apmokėjimą.
13 pakeitimas
8 straipsnis – Stacionarioji sveikatos priežiūra ir specializuota sveikatos priežiūra – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
1.
|
Šioje direktyvoje kitoje valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo požiūriu stacionarioji sveikatos priežiūra yra:
|
a)
|
sveikatos priežiūra, kai reikalingas paciento, kuriam teikiama paslauga, pasilikimas bent vienai nakčiai;
|
|
b)
|
sveikatos priežiūra, įtraukta į specialų sąrašą, kai nėra reikalingas paciento pasilikimas bent vienai nakčiai. Šis sąrašas apima:
|
—
|
sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia naudotis labai specializuota ir išlaidoms imlia medicinos infrastruktūra ar medicinos įranga; arba
|
|
—
|
sveikatos priežiūros paslaugas, kai gydymas yra ypač pavojingas pacientui ar gyventojams.
|
|
|
|
2.
|
Šį sąrašą sudaro ir gali nuolat atnaujinti Komisija. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
|
|
3.
|
Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, gali nustatyti išankstinio leidimo stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitoje valstybėje narėje, išlaidų kompensavimo savo socialinės apsaugos lėšomis sistemą, jeigu laikomasi šių sąlygų:
|
a)
|
jeigu sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos jos teritorijoje, jų suteikimo išlaidos pagal tos valstybės socialinės apsaugos sistemą būtų kompensuotos; bei
|
|
b)
|
sistemos tikslas yra reglamentuoti išvykstančių įgyvendinant šį straipsnį pacientų srautą ir išvengti, kad nebūtų rimtai pažeista arba negalėtų būti rimtai pažeista:
|
i)
|
valstybės narės socialinės apsaugos sistemos finansų pusiausvyra; ir (arba)
|
|
ii)
|
ligoninių sektoriaus planavimo ir racionalizavimo veikla, kuria siekiama išvengti ligoninių lovų pertekliaus, nebūtų išbalansuota stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla ir sukeltos nereikalingos logistikos ir finansinės sąnaudos, nebūtų apsunkintas visiems prieinamų subalansuotų medicinos ir ligoninių paslaugų teikimas arba nesumažėtų sveikatos priežiūros pajėgumai ar medicininė kompetencija atitinkamos valstybės narės teritorijoje.
|
|
|
|
4.
|
Išankstinių leidimų sistemoje turi būti numatyta tik tai, kas būtina tokiam poveikiui išvengti, turi būti proporcinga ir neturi tapti savavališka diskriminavimo priemone.
|
|
5.
|
Valstybė narė viešai skelbia visą reikiamą informaciją apie išankstinių leidimų sistemas, nustatytas pagal 3 dalį.
|
|
|
1.
|
Šioje direktyvoje kitoje valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo požiūriu stacionarioji sveikatos priežiūra yra:
|
a)
|
sveikatos priežiūra, kai reikalingas paciento, kuriam teikiama paslauga, pasilikimas bent vienai nakčiai;
|
|
b)
|
sveikatos priežiūra, įtraukta į specialų sąrašą, kai nėra reikalingas paciento pasilikimas bent vienai nakčiai. Šis sąrašas gali apimati:
|
—
|
sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia naudotis labai specializuota ir išlaidoms imlia medicinos infrastruktūra ar medicinos įranga; arba
|
|
—
|
sveikatos priežiūros paslaugas, kai gydymas yra ypač pavojingas pacientui ar gyventojams.
|
|
|
c)
|
kitos gydymo, kurį, atsižvelgiant į ligos pobūdį, geriausia suteikti ligoninėje, rūšys.
|
|
|
2.
|
Šį sąrašą sudaro kiekviena valstybė narė ir gali jį nuolat atnaujinti, Komisija. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu kad jis atitiktų atitinkamos valstybės narės sveikatos priežiūros sistemą.
|
|
3.
|
Valstybė narė, kurioje pacientas apdraustas, gali
turi galimybę nustatyti bendrą išankstinio leidimo stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitoje valstybėje narėje, išlaidų kompensavimo savo socialinės apsaugos lėšomis sistemą, jeigu sveikatos priežiūra priklauso valstybės narės socialinės apsaugos sistemail
aikomasi šių sąlygų:
|
a)
|
jeigu sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos jos teritorijoje, jų suteikimo išlaidos pagal tos valstybės socialinės apsaugos sistemą būtų kompensuotos; bei
|
|
b)
|
sistemos tikslas yra reglamentuoti išvykstančių įgyvendinant šį straipsnį pacientų srautą ir išvengti, kad nebūtų rimtai pažeista arba negalėtų būti rimtai pažeista:
|
i)
|
valstybės narės socialinės apsaugos sistemos finansų pusiausvyra; ir (arba)
|
|
ii)
|
ligoninių sektoriaus planavimo ir racionalizavimo veikla, kuria siekiama išvengti ligoninių lovų pertekliaus, nebūtų išbalansuota stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla ir sukeltos nereikalingos logistikos ir finansinės sąnaudos, nebūtų apsunkintas visiems prieinamų subalansuotų medicinos ir ligoninių paslaugų teikimas arba nesumažėtų sveikatos priežiūros pajėgumai ar medicininė kompetencija atitinkamos valstybės narės teritorijoje.
|
|
|
|
4.
|
Išankstinių leidimų sistemoje turi būti numatyta tik tai, kas būtina tokiam poveikiui išvengti, turi būti proporcinga ir neturi tapti savavališka diskriminavimo priemone.
|
|
4.
|
Valstybės narės, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas, dėl pajėgumų trūkumo gali atsisakyti pacientui suteikti stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas.
|
|
5.
|
Planinis pacientų iš kitų valstybių narių gydymas negali turėti neigiamos įtakos valstybės narės galimybėms ar prievolei teikti sveikatos priežiūrą savo piliečiams.
|
|
5.
6.
|
Valstybė narė viešai skelbia visą reikiamą informaciją apie išankstinių leidimų sistemas, nustatytas pagal 3 dalį.
|
|
Paaiškinimas
Neįmanoma parengti išsamaus bendro Europos gydymo rūšių, kurias galima priskirti stacionariajam gydymui, sąrašo, nes šalyse sveikatos priežiūros sistemos skiriasi.
Kalbant apie išankstinį leidimą (3 dalis) manoma, kad ši nuostata prieštarauja EB steigimo sutarties 152 straipsniui. Šiuo metu į kitas šalis vykstantys pacientai sudaro tik nedidelę bendro pacientų skaičiaus sveikatos priežiūros sistemoje dalį, tačiau parengus direktyvą galima tikėtis pacientų judumo padidėjimo, visų pirma pasienio regionuose bei tam tikrose gydymo srityse, pavyzdžiui, planinės chirurgijos.
Dėl šios priežasties siūloma bendrą išankstinio leidimo stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugoms sistemą taip parengti, kad valstybės narės galėtų valdyti ir planuoti visą sveikatos priežiūros sistemą. Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms valstybėms narėms bus labiau užtikrinama, kad už suteiktas paslaugas bus sumokėta, kadangi pacientas leidimą gydytis gaus iš valstybės, kurioje jis yra apdraustas.
Galiausiai ši išankstinio leidimo sistema turi padėti užtikrinti, kad pacientai gaus reikiamą gydymą ir kad šis gydymas pacientams yra būtinas ir saugus. Be to, ši sistema svarbi, kad pacientai jaustųsi saugūs gaudami sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje ir kad būtų remiamas atitinkamas tolesnis gydymas.
Baigiant reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog būtina valstybėms narėms, teikiančioms sveikatos priežiūros paslaugas, suteikti galimybę dėl pajėgumų trūkumo nepriimti pacientų. Tai yra būtina, kad nacionalines sveikatos priežiūros sistemas būtų galima organizuoti ir valdyti.
14 pakeitimas
12 straipsnis – Sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse nacionaliniai kontaktiniai centrai – iš dalies pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
1.
|
Valstybės narės skiria sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse nacionalinius kontaktinius centrus ir praneša Komisijai jų pavadinimus bei kontaktinius duomenis.
|
|
2.
|
Valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, nacionalinis kontaktinis centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir kitų valstybių narių – visų pirma su valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, – kontaktiniais centrais bei su Komisija:
|
a)
|
teikia ir platina informaciją pacientams apie jų teises, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugomis kitose valstybėse, apie kokybės bei saugos garantijas, asmens duomenų apsaugą, skundų teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, atlyginimo būdus ir apie taikomas taisykles bei sąlygas;
|
|
b)
|
padeda pacientams ginti savo teises ir, jeigu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje padaryta žala, siekti, kad ji būtų atlyginta; nacionalinis kontaktinis centras pirmiausia informuoja pacientus apie ginčų sprendimo galimybes, padeda konkrečiu atveju nustatyti tinkamą neteisminio ginčų sprendimo sistemą ir prireikus padeda pacientams stebėti jų ginčo sprendimą;
|
|
c)
|
kaupia išsamią informaciją apie nacionalines įstaigas, tvarkančias neteisminius ginčų sprendimus, ir padeda bendradarbiauti su tomis įstaigomis;
|
|
d)
|
padeda rengti tarptautinę neteisminių ginčų, kylančių dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje, sprendimų sistemą;
|
|
|
3.
|
Komisija, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina:
|
a)
|
priemones, būtinas šiame straipsnyje numatytų nacionalinių kontaktinių centrų tinklui valdyti;
|
|
b)
|
duomenų, kurie turi būti kaupiami ir kuriais turi būti mainomasi tinkle, pobūdį ir rūšį;
|
|
c)
|
šio straipsnio 2 dalies a punkte numatytos informacijos pacientams gaires.
|
|
|
|
1.
|
Valstybės narės skiria sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse nacionalinius kontaktinius centrus ir praneša Komisijai jų pavadinimus bei kontaktinius duomenis.
|
|
2.
|
Valstybės narės, kurioje pacientas apdraustas, nacionalinis kontaktinis centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, ir kitų valstybių narių - visų pirma su valstybės narės, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, - kontaktiniais centrais bei su Komisija:
|
a)
|
teikia ir platina informaciją pacientams apie jų teises, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugomis kitose valstybėse.,apie kokybės bei saugos garantijas, asmens duomenų apsaugą, skundų teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, atlyginimo būdus ir apie taikomas taisykles bei sąlygas;
|
|
b)
|
padeda pacientams ginti savo teises ir, jeigu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje padaryta žala, siekti, kad ji būtų atlyginta; nacionalinis kontaktinis centras pirmiausia informuoja pacientus apie ginčų sprendimo galimybes, padeda konkrečiu atveju nustatyti tinkamą neteisminio ginčų sprendimo sistemą ir prireikus padeda pacientams stebėti jų ginčo sprendimą;
|
|
c)
|
kaupia išsamią informaciją apie nacionalines įstaigas, tvarkančias neteisminius ginčų sprendimus, ir padeda bendradarbiauti su tomis įstaigomis;
|
|
d)
|
padeda rengti tarptautinę neteisminių ginčų, kylančių dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje, sprendimų sistemą;
|
|
|
3.
|
Komisija, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, patvirtina:
|
a)
|
priemones, būtinas šiame straipsnyje numatytų nacionalinių kontaktinių centrų tinklui valdyti;
|
|
b)
|
duomenų, kurie turi būti kaupiami ir kuriais turi būti mainomasi tinkle, pobūdį ir rūšį;
|
|
c)
|
šio straipsnio 2 dalies a punkte numatytos informacijos pacientams gaires.
|
|
|
Paaiškinimas
Labai svarbu, kad pacientai gautų reikiamą informaciją apie galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES valstybėje narėje. Vis dėlto įpareigojimas teikti informaciją, kuris pasiūlyme priimti direktyvą nustatomas valstybėms narėms, yra pernelyg platus. Manoma, kad bus itin sunku jį įgyvendinti praktikoje. Be to, neaišku, kokiu mastu teisiškai įpareigojami nacionaliniai kontaktiniai centrai kalbant apie neteisminį ginčų sprendimą. Todėl reikėtų aiškiau aprašyti nacionalinio kontaktinio punkto vaidmenį ir kompetenciją.
15 pakeitimas
15 straipsnis – Europos pavyzdinių centrų tinklai – išbraukti:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
Valstybės narės padeda kurti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų Europos pavyzdinių centrų tinklus. Prie šių tinklų bet kada gali prisijungti nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, jeigu jie atitinka visas sąlygas ir kriterijus.
|
2.
|
Europos pavyzdinių centrų tinklų tikslas:
|
a)
|
padėti įgyvendinti bendradarbiavimo Europos mastu galimybes itin specializuotos pacientų sveikatos priežiūros ir sveikatos priežiūros sistemų srityje panaudojant medicinos mokslo naujoves ir sveikatos srities technologijas;
|
|
b)
|
padėti suteikti daugiau galimybių pasinaudoti kokybiškomis ir ekonomiškai veiksmingomis sveikatos priežiūros paslaugomis visiems pacientams, kuriems gydyti atsižvelgiant į jų sveikatos būklę reikia sutelkti daug išteklių ar žinių;
|
|
c)
|
ekonomiškai kuo veiksmingiau panaudoti išteklius sutelkiant juos ten, kur jų reikia;
|
|
d)
|
padėti dalytis žiniomis ir mokyti sveikatos priežiūros specialistus;
|
|
e)
|
nustatyti kokybės bei saugos rodiklius ir padėti kaupti bei skleisti gerąją patirtį pačiame tinkle ir už jo ribų;
|
|
f)
|
padėti valstybėms narėms, kuriose nėra pakankamai atitinkamos sveikatos būklės pacientų arba stinga technologijų ar žinių, teikti visas itin specializuotas geriausios kokybės paslaugas.
|
|
|
3.
|
Komisija patvirtina:
|
a)
|
konkrečių kriterijų ir sąlygų, kuriuos turi atitikti Europos pavyzdinių centrų tinklai, sąrašą, įskaitant sąlygas ir kriterijus, keliamus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, norinčiam prisijungti prie Europos pavyzdinių centrų tinklų, siekiant užtikrinti, kad Europos pavyzdinių centrų tinklai, visų pirma:
|
i)
|
būtų pajėgūs diagnozuoti ligas, stebėti ir administruoti pacientus ir prireikus galėtų įrodyti gerus rezultatus;
|
|
ii)
|
būtų pajėgūs teikti svarbias paslaugas ir užtikrinti, kad teikiamų paslaugų kokybė visada būtų gera;
|
|
iii)
|
būtų pajėgūs teikti ekspertų konsultacijas, nustatyti arba patvirtinti diagnozę, nustatyti gerosios patirties gaires ir jų laikytis, įgyvendinti rezultatų vertinimo priemones bei atlikti kokybės kontrolę;
|
|
iv)
|
galėtų įrodyti, kad laikosi daugiadalykio požiūrio;
|
|
v)
|
turėtų aukšto lygio kompetencijos bei patirties, kurias galėtų pagrįsti publikacijomis, fondais arba garbės vardais ir lavinimo bei profesinio mokymo veikla;
|
|
vi)
|
aktyviai dalyvautų moksliniuose tyrimuose;
|
|
vii)
|
dalyvautų epidemiologinės priežiūros veikloje, pavyzdžiui, naudojant registrus;
|
|
viii)
|
turėtų glaudžių ryšių su kitais nacionalinio ir tarptautinio lygmens ekspertų centrais bei tinklais, su jais bendradarbiautų ir būtų pajėgūs sudaryti tinklus;
|
|
ix)
|
turėtų glaudžių ryšių su pacientų asociacijomis, jei tokių yra, ir su jomis bendradarbiautų.
|
|
|
b)
|
Europos pavyzdinių centrų tinklų sudarymo tvarką.
|
|
|
4.
|
3 dalyje nurodytos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
|
|
Valstybės narės padeda kurti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų Europos pavyzdinių centrų tinklus. Prie šių tinklų bet kada gali prisijungti nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, jeigu jie atitinka visas sąlygas ir kriterijus.
|
2.
|
Europos pavyzdinių centrų tinklų tikslas:
|
a)
|
padėti įgyvendinti bendradarbiavimo Europos mastu galimybes itin specializuotos pacientų sveikatos priežiūros ir sveikatos priežiūros sistemų srityje panaudojant medicinos mokslo naujoves ir sveikatos srities technologijas;
|
|
b)
|
padėti suteikti daugiau galimybių pasinaudoti kokybiškomis ir ekonomiškai veiksmingomis sveikatos priežiūros paslaugomis visiems pacientams, kuriems gydyti atsižvelgiant į jų sveikatos būklę reikia sutelkti daug išteklių ar žinių;
|
|
c)
|
ekonomiškai kuo veiksmingiau panaudoti išteklius sutelkiant juos ten, kur jų reikia;
|
|
d)
|
padėti dalytis žiniomis ir mokyti sveikatos priežiūros specialistus;
|
|
e)
|
nustatyti kokybės bei saugos rodiklius ir padėti kaupti bei skleisti gerąją patirtį pačiame tinkle ir už jo ribų;
|
|
f)
|
padėti valstybėms narėms, kuriose nėra pakankamai atitinkamos sveikatos būklės pacientų arba stinga technologijų ar žinių, teikti visas itin specializuotas geriausios kokybės paslaugas.
|
|
|
3.
|
Komisija patvirtina:
|
a)
|
konkrečių kriterijų ir sąlygų, kuriuos turi atitikti Europos pavyzdinių centrų tinklai, sąrašą, įskaitant sąlygas ir kriterijus, keliamus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, norinčiam prisijungti prie Europos pavyzdinių centrų tinklų, siekiant užtikrinti, kad Europos pavyzdinių centrų tinklai, visų pirma:
|
i)
|
būtų pajėgūs diagnozuoti ligas, stebėti ir administruoti pacientus ir prireikus galėtų įrodyti gerus rezultatus;
|
|
ii)
|
būtų pajėgūs teikti svarbias paslaugas ir užtikrinti, kad teikiamų paslaugų kokybė visada būtų gera;
|
|
iii)
|
būtų pajėgūs teikti ekspertų konsultacijas, nustatyti arba patvirtinti diagnozę, nustatyti gerosios patirties gaires ir jų laikytis, įgyvendinti rezultatų vertinimo priemones bei atlikti kokybės kontrolę;
|
|
iv)
|
galėtų įrodyti, kad laikosi daugiadalykio požiūrio;
|
|
v)
|
turėtų aukšto lygio kompetencijos bei patirties, kurias galėtų pagrįsti publikacijomis, fondais arba garbės vardais ir lavinimo bei profesinio mokymo veikla;
|
|
vi)
|
aktyviai dalyvautų moksliniuose tyrimuose;
|
|
vii)
|
dalyvautų epidemiologinės priežiūros veikloje, pavyzdžiui, naudojant registrus;
|
|
viii)
|
turėtų glaudžių ryšių su kitais nacionalinio ir tarptautinio lygmens ekspertų centrais bei tinklais, su jais bendradarbiautų ir būtų pajėgūs sudaryti tinklus;
|
|
ix)
|
turėtų glaudžių ryšių su pacientų asociacijomis, jei tokių yra, ir su jomis bendradarbiautų.
|
|
|
b)
|
Europos pavyzdinių centrų tinklų sudarymo tvarką.
|
|
|
4.
|
3 dalyje nurodytos priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
|
|
Paaiškinimas
Pritariama ES valstybių narių bendradarbiavimui, kuris duos papildomos naudos valstybėms narėms. Tačiau nebūtina direktyva reguliuoti bendradarbiavimo itin specializuotos pacientų sveikatos priežiūros ir sveikatos srities technologijų valdymo srityse, nes taip valstybės narės teisiškai įpareigojamos bendradarbiauti. Dėl šios priežasties manoma, kad ši nuostata neatitinka direktyvos tikslo, nurodyto 1 straipsnyje.
16 pakeitimas
7 straipsnis – Bendradarbiavimas naujųjų sveikatos srities technologijų valdymo klausimais – išbraukti:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
1.
|
Valstybės narės palengvina tinklų, siejančių už sveikatos srities technologijų vertinimą atsakingas nacionalines valdžios institucijas ar įstaigas, kūrimą ir jų veiklą.
|
|
2.
|
Sveikatos srities technologijų vertinimo tinklo užduotys:
|
a)
|
remti nacionalinių valdžios institucijų ar įstaigų bendradarbiavimą;
|
|
b)
|
padėti teikti objektyvią, patikimą, laiku pateikiamą, skaidrią ir lengvai perduodamą informaciją apie trumpalaikį ir ilgalaikį sveikatos srities technologijų efektyvumą ir leisti nacionalinėms valdžios institucijoms ar įstaigoms veiksmingai keistis šia informacija.
|
|
|
3.
|
Valstybės narės skiria tinklams priklausančias valdžios institucijas ar įstaigas, kaip nurodyta 1 dalyje, ir praneša Komisijai šių institucijų ar įstaigų pavadinimus bei kontaktinius duomenis.
|
|
4.
|
Komisija, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato priemones, būtinas šiam tinklui įkurti ir valdyti, ir nurodo informacijos, kuria reikia keistis, pobūdį ir rūšį.
|
|
|
1.
|
Valstybės narės palengvina tinklų, siejančių už sveikatos srities technologijų vertinimą atsakingas nacionalines valdžios institucijas ar įstaigas, kūrimą ir jų veiklą.
|
|
2.
|
Sveikatos srities technologijų vertinimo tinklo užduotys:
|
a)
|
remti nacionalinių valdžios institucijų ar įstaigų bendradarbiavimą;
|
|
b)
|
padėti teikti objektyvią, patikimą, laiku pateikiamą, skaidrią ir lengvai perduodamą informaciją apie trumpalaikį ir ilgalaikį sveikatos srities technologijų efektyvumą ir leisti nacionalinėms valdžios institucijoms ar įstaigoms veiksmingai keistis šia informacija.
|
|
|
3.
|
Valstybės narės skiria tinklams priklausančias valdžios institucijas ar įstaigas, kaip nurodyta 1 dalyje, ir praneša Komisijai šių institucijų ar įstaigų pavadinimus bei kontaktinius duomenis.
|
|
4.
|
Komisija, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato priemones, būtinas šiam tinklui įkurti ir valdyti, ir nurodo informacijos, kuria reikia keistis, pobūdį ir rūšį.
|
|
Paaiškinimas
Pritariama ES valstybių narių bendradarbiavimui, kuris duos papildomos naudos valstybėms narėms. Tačiau nebūtina direktyva reguliuoti bendradarbiavimo itin specializuotos pacientų sveikatos priežiūros ir sveikatos srities technologijų valdymo srityse, nes taip valstybės narės teisiškai įpareigojamos bendradarbiauti. Dėl šios priežasties manoma, kad ši nuostata neatitinka direktyvos tikslo, nurodyto 1 straipsnyje.
17 pakeitimas
18 straipsnis (1) – Duomenų rinkimas statistikai ir stebėsenai – pakeisti taip:
|
Europos Komisijos siūlomas tekstas
|
RK pakeitimas
|
|
1.
|
Valstybės narės kaupia stebėsenai reikalingus statistinius ir kitus papildomus duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse, suteiktas priežiūros paslaugas, tokių paslaugų teikėjus ir pacientus, išlaidas ir rezultatus. Tokie jų kaupiami duomenys yra sveikatos priežiūros duomenų kaupimo sistemos dalis pagal nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas statistinių duomenų kaupimas ir asmens duomenų apsauga.
|
|
|
1.
|
Valstybės narės kaupia stebėsenai reikalingus statistinius ir kitus papildomus duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse, suteiktas priežiūros paslaugas, tokių paslaugų teikėjus ir pacientus, išlaidas ir rezultatus. Tokie jų kaupiami duomenys yra išimtinai sveikatos priežiūros duomenų kaupimo sistemos dalis pagal nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas statistinių duomenų kaupimas ir asmens duomenų apsauga.
|
|
Paaiškinimas
Palankiai vertina ketinimą rinkti valstybių duomenis, tačiau tik su sąlyga, kad bus renkami ir platinami jau esami duomenys. Tai susiję su tuo, kad naujų duomenų rinkimas gali pareikalauti labai daug išteklių. Jei bus renkami nauji duomenys, laiko sąnaudos turi atitikti surinktų duomenų naudą ir (arba) veiksmingumą.
Briuselis, 2009 m. vasario 12 d.
Regionų komiteto
pirmininkas
Luc VAN DEN BRANDE
(1) Subsidiarumo principo stebėsenos tinklo konsultacijų dėl pasiūlymo priimti direktyvą dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo ataskaita (http://subsidiarity.cor.europa.eu
