28.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/52

—

pabrėžia, kad oro transportas yra labai svarbus ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui, regionų ir visos Europos gerovei. Oro transportas užtikrina greitą ir lankstų susisiekimą su Europos regionais ir likusiu pasauliu;

—

mano, kad svarbu atsižvelgti į nacionalinį ir (arba) regioninį veiklos kontekstą nustatant Bendrijos masto veiklos tikslus, kadangi negalima kelti tuos pačius tikslus intensyvaus eismo oro uostams ir nedidelio eismo intensyvumo oro uostams. Svarbu išsaugoti Aerodromų skrydžių informacijos paslaugą (AFIS), o ne versti visus oro uostus naudotis Skrydžių valdymo tarnyba, nes mažesniems oro uostams tai būtų pernelyg brangu. Nacionalinės ir (arba) regionų valdžios institucijos gali geriausiai atsižvelgti į šiuos aspektus;

—

prašo paaiškinti pasiūlymą rinkliavas už oro eismą naudoti bendriems projektams finansuoti, atsižvelgti į galimą kitų finansavimo šaltinių naudojimą ir į tai, kaip nacionalinės ar regionų valdžios institucijos, kurioms tokie projektai naudingi, dalyvaus atitinkamuose sprendimų priėmimo procesuose;

—

rekomenduoja, kad, tinkamai atsižvelgus į subsidiarumo principą, EASA suteikti įgaliojimai būtų apriboti iki aerodromų, kuriuose galima aptarnauti skrydžius, vykdomus laikantis skrydžių pagal prietaisus profesinių taisyklių;

—

mano, kad svarbu, jog įgyvendinimo taisyklės aerodromams būtų parengtos atsižvelgiant į aerodromo sudėtingumo lygį ir jo veiklos kokybę bei duomenis apie eismo srautą, ypatingą dėmesį skiriant nedidelio eismo intensyvumo aerodromams ir juose dirbančių darbuotojų skaičiui.

Pranešėja

:

Lea Saukkonen (FI / ELP) Helsinkio miesto tarybos pakaitinė narė

1.

pabrėžia, kad oro transportas yra labai svarbus ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui, regionų ir visos Europos gerovei. Oro transportas užtikrina greitą ir lankstų susisiekimą su Europos regionais ir likusiu pasauliu;

2.

yra įsitikinęs, kad Europos aviacijos sistemos veikimo pagerinimas būtų labai naudingas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir sudarytų sąlygas lankstesniam ir saugesniam oro eismui, kartu būtų geriau atsižvelgiama į aplinkos apsaugą ir klimato kaitos problemas;

3.

pabrėžia, kad būtina ugdyti ir gerinti nacionalinių valdžios institucijų gebėjimus ir galimybes darniai dirbti kartu viename funkciniame oro erdvės bloke (angl. FAB) ir laikytis taisyklių, sutartų su ES;

4.

primena savo poziciją, kad regioniniai oro uostai turi būti laikomi privalumu, ypač svarbiu vietos ir regionų ekonomikos vystymuisi, ir kad Europos Sąjungai plečiantis oro transporto socialinė ir ekonominė svarba didės (1);

5.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad Europos oro uostai yra labai skirtingi. Labai skiriasi didžiausių Europos miestų ir atokių, retai apgyvendintų vietovių ar salų regionų oro uostų oro eismo valdymo ir saugos reikalavimai;

6.

pažymi, kad pasiūlymas iš dalies pakeisti Bendro Europos dangaus teisės aktų sistemą yra platesnio paketo dalis, kuriame taip pat numatyta išplėsti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) įgaliojimus, kad jie apimtų oro eismo valdymą, oro navigacijos paslaugas ir aerodromus;

7.

nurodo, kad reglamentų paketu siekiama pagerinti oro transportą taip, kad nacionalinės sienos ar apribojimai netrukdytų kuo veiksmingiau naudoti oro erdvę ar vykdyti kitą veiklą;

8.

pažymi, kad pasiūlymas grindžiamas Aukšto lygio grupės ataskaita dėl Europos aviacijos reguliavimo sistemos ateities ir Eurokontrolės veiklos apžvalgos komisijos ataskaita „Funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvų ir jų poveikio veiklos rezultatų gerinimui vertinimas“;

9.

nurodo, kad pasiūlymas remiasi Komisijos vertinimu, kad pasiekta kraštutinė dabartinės Europos oro eismo vadybos sistemos galimybių riba. Svarbiausios priežastys – nėra tinklo metodo, iki šiol nevisiškai panaikintas rinkos reguliavimas, neužtikrintas laisvas skrydžių vadovų judėjimas darbo rinkoje, trūksta institucinių susitarimų dėl oro eismo valdymo;

10.

pripažįsta, kad Bendro Europos dangaus funkcionavimas pagerėtų reguliuojant veiklą, priimant vieną saugos sistemą, atveriant duris naujoms technologijoms ir valdant antžeminius pajėgumus;

11.

pripažįsta, kad laikantis oro transporto tvarios plėtros principo reikia gerinti oro eismo valdymą ir oro navigacijos paslaugas, kad būtų tenkinami oro erdvės naudotojų poreikiai siekiant sukurti Bendrą Europos dangų;

12.

palankiai vertina besidubliuojančių reguliavimo struktūrų pakeitimą Bendrijos sistema, į oro transporto tinklą įtraukiančia visus skrydžio etapus;

13.

palankiai vertina pasiūlymą pagerinti oro erdvės valdymo sistemos veikimą atsižvelgiant į saugos aspektus, kurie aktualūs visiems oro erdvės naudotojams;

14.

palankiai vertina tai, kad plėtojant oro transporto sistemą atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus siekiant oro transporto naudą regionų ekonomikai subalansuotai suderinti su poreikiais aplinkos apsaugos srityje;

15.

palankiai vertina funkcinio oro erdvės bloko apibrėžties pakeitimą, kadangi naujoje apibrėžtyje labiau akcentuojami paslaugų rezultatai, o tai padės atitinkamu būdu lengviau pasiekti reglamento tikslus atsižvelgiant į įvairių regionų poreikius;

16.

pritaria oro erdvės valdymo (angl. Air Traffic Management, ATM) pagrindiniam planui, kuris būtų šios srities vystymą reguliuojantis dokumentas ir pagrindas, kuriuo remiantis regioninių oro uostų veikla galėtų būti plėtojama didesniame oro eismo paslaugų tinkle;

17.

mano, kad svarbu pradėti veiklos reguliavimą. Tai apimtų Bendrijos masto veiklos rodiklius, reguliarią navigacijos paslaugų apžvalgą ir tinklo funkcijas bei procedūras renkant duomenis iš visų atitinkamų subjektų;

18.

pabrėžia, kad labai svarbu parengti ir patvirtinti nacionalinius ar regioninius veiklos planus nustatant privalomus tikslinius veiklos rodiklius. Tik bendrieji tiksliniai rodikliai turėtų būti nustatomi Bendrijos mastu, vėliau jie turėtų būti tiksliau apibrėžti nacionaliniu ar regionų lygmeniu;

19.

mano, kad reikalavimas, kad veiklos vertinimo įstaiga būtų nepriklausoma, yra teisingas;

20.

pritaria reikalavimui, kad valstybės narės negali atsisakyti nurodyti oro eismo paslaugų teikėjo remdamosi nacionaliniais teisės aktais, kuriuose numatyti reikalavimai, susiję su nacionaline nuosavybe ar tokio paslaugų teikėjo veiklos vieta;

21.

mano, kad iki 2012 m. sukurti funkcinius oro erdvės blokus bus sudėtinga, bet vis dėlto įmanoma. Tačiau tam prireiks glaudesnio valstybių narių, nacionalinės priežiūros institucijų, paslaugų teikėjų ir oro uostų tarpusavio bendradarbiavimo;

22.

mano, kad detalus paslaugų teikėjų finansinės informacijos išskirstymas ir skrydžių valdymo paslaugų bei oro navigacijos paslaugų tarpusavio subsidijavimo uždraudimas padeda užtikrinti mokesčių sistemų skaidrumą;

23.

mano, kad ateityje mokesčiai bus apskaičiuojami sudarant oro navigacijos paslaugų ilgalaikį veiklos planą. Pasiūlymas nustatyti rinkliavas keleriems metams į priekį galėtų padėti oro erdvės naudotojams planuoti veiklą, jeigu jie gali įsivaizduoti, kokio dydžio sąnaudos bus ateityje;

24.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą, kad Komisija ne vėliau nei per ketverius metus nuo reglamento įsigaliojimo pateikia ataskaitą ir, prireikus, pasiūlymą dėl rinkos principų taikymo įvairioms oro navigacijos paslaugoms, pvz., ryšių, navigacijos, priežiūros, meteorologijos ir aeronautikos informacijos srityse. Ekonomiškai veiksminga veikla yra įprasta verslo dalis, bet reikia pripažinti, kad ten, kur eismas neintensyvus, neįmanoma oro navigacijos paslaugų teikti pelningai ir (arba) konkurenciją skatinančiu būdu;

25.

pritaria pasiūlymui atsisakyti apibrėžties, apribojančios funkcinį oro erdvės bloką iki viršutinės oro erdvės. Naujasis pasiūlymas sudarys palankesnes sąlygas įgyvendinti Bendro Europos dangaus projektą ir sklandžiai teikti oro eismo paslaugas;

26.

pritaria pasiūlymui, pagal kurį Bendrija ir valstybės narės prašo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) įsteigti ir pripažinti bendrą Europos skrydžių informacijos regioną (ESIR), bet nemano, kad tai skubu, kadangi nepateikta įrodymų, jog tai duos konkrečią naudą;

27.

mano, kad svarbu rasti tinkamus sprendimus vertinant tinklo valdymo ir pagalbinių funkcijų organizavimą bei būdą, kaip būtų galima pasinaudoti Eurokontrolės patirtimi svarstant funkcijų reorganizavimo klausimą;

28.

mano, kad pasiūlymas derinti oro uostų laiko tarpsnius ir skrydžių planus bei būtinai tarpusavyje koordinuoti gretimų regionų veiksmus yra svarbus oro eismo sklandumo ir veiklos efektyvumo požiūriu;

29.

mano, kad būtina užtikrinti aukštą oro saugos lygį Europoje ir palankiai vertina EASA įgaliojimų išplėtimą. Suderintų standartų rinkinys, parengtas vienos agentūros, kiek galima vienodžiau taikomas visoje Bendrijoje padės skatinti oro saugos standartus ir kartu sumažinti oro vežėjų ir aviacijos problemas, susidarančias dėl nevienodo standartų taikymo;

30.

mano, kad pasiūlymo išplėsti EASA įgaliojimus taikymo sritis yra pernelyg plati ir dėl to gali atsirasti nepagrįstų reikalavimų visų pirma mažiems regioniniams oro uostams, o tai varžytų jų veiklą;

31.

mano, kad pagrindinė EASA kompetencijos sritis turėtų būti saugos klausimai, kad agentūros uždaviniai išliktų aiškūs;

32.

mano, kad svarbiausia – skatinti civilinių ir karinių operatorių bendradarbiavimą visais lygiais siekiant užtikrinti kuo efektyvesnę Europos oro transporto tinklo veiklą ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus;

33.

mano, kad svarbu atsižvelgti į nacionalinį ir (arba) regioninį veiklos kontekstą nustatant Bendrijos masto veiklos tikslus, kadangi negalima kelti tų pačių tikslų intensyvaus eismo oro uostams ir nedidelio eismo intensyvumo oro uostams. Svarbu išsaugoti Aerodromų skrydžių informacijos paslaugą (AFIS), o ne versti visus oro uostus naudotis Skrydžių valdymo tarnyba, nes mažesniems oro uostams tai būtų pernelyg brangu. Nacionalinės ir (arba) regionų valdžios institucijos gali geriausiai atsižvelgti į šiuos aspektus;

34.

mano, kad svarbu, jog informacijos rinkimas veiklos rezultatams įvertinti vyktų pagal galiojančią atskaitomybės praktiką;

35.

mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą svarbu, jog visose tarnybose paslaugų teikėjai pateiktų pajamas ir išlaidas pagal savo apskaitos praktiką, jeigu tokia egzistuoja;

36.

prašo paaiškinti pasiūlymą rinkliavas už oro eismą naudoti bendriems projektams finansuoti, atsižvelgti į galimą kitų finansavimo šaltinių naudojimą ir į tai, kaip nacionalinės ar regionų valdžios institucijos, kurioms tokie projektai naudingi, dalyvaus atitinkamuose sprendimų priėmimo procesuose;

37.

mano, kad būtina paaiškinti planuojamus mokesčių sistemos pokyčius atsižvelgiant į tai, kaip bus nustatyti mokesčiai keleriems metams į priekį ir kaip paslaugų teikėjai, dirbantys komerciniais pagrindais, gali sutarties laikotarpiu prognozuoti darbo užmokesčio ir veiklos sąnaudų pokyčius kaip savo rizikos valdymo dalį. Tokio pobūdžio analizę geriausia atlikti nacionaliniu ir (arba) regionų lygmeniu;

38.

rekomenduoja išsamiau apibūdinti tinklo valdymą ir susijusią veiklą, kuri yra svarbi vykdant veiklą šiame sektoriuje, užuot, kaip dabar, pasiūlyme paviršutiniškai užsimenant apie juos. Tai padėtų lengviau įvertinti jų poveikį ir tai, kaip (tiek kiek tai susiję su administracinių struktūrų reforma) oro erdvės naudotojai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai gali tinkamai dalyvauti sprendimų priėmimo šiais klausimais procese;

39.

rekomenduoja, kad, tinkamai atsižvelgus į subsidiarumo principą, EASA suteikti įgaliojimai būtų apriboti iki aerodromų, kuriuose galima aptarnauti skrydžius, vykdomus laikantis skrydžių pagal prietaisus profesinių taisyklių;

40.

mano, kad svarbu, jog įgyvendinimo taisyklės aerodromams būtų parengtos atsižvelgiant į aerodromo sudėtingumo lygį ir jo veiklos kokybę bei duomenis apie eismo srautą, ypatingą dėmesį skiriant nedidelio eismo intensyvumo aerodromams ir juose dirbančių darbuotojų skaičiui;

41.

atsižvelgdamas į pasiūlymą išplėsti EASA įgaliojimus mano, kad siekiant gero reglamentavimo svarbu: