3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/66

1.1

PATLS (Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema) vertė bus matuojama jos poveikiu Europos šiltnamio dujų išlakoms ir jos tinkamumu bei sektinumu skatinant globalius veiksmus ir (arba) tampant nuoseklia visuotine sistema. Šiuo požiūriu:

1.2

PATLS turi būti laikoma priemone, skatinančia mažai CO2 išskiriančios ekonomikos vystymą ir klimato apsaugą, prisitaikymą bei padarinių sušvelninimą:

1.3

PATLS turėtų būti siekiama kuo labiau sumažinti biurokratines kliūtis ir pasiekti kuo daugiau aiškumo ir skaidrumo:

1.4

PATLS turėtų būti laikoma teisinga ES, pripažįstant neatidėliotiną būtinybę naujoms industrinėms valstybėms ir mažiau išsivysčiusioms šalims pasiekti tvarų augimą ir sumažinti skurdą:

2.1

PATLS buvo sukurta 2003 m. spalio mėn. priėmus Direktyvą 2003/87/EB. Šia sistema siekiama kontroliuoti veiksnius, darančius įtaką klimato kaitai, visų pirma antropogeninės kilmės šiltnamio dujas, numatant ekonomines paskatas išmetimams sumažinti. Tai yra cap and trade (ribojimo ir prekybos) sistema, nustatanti didžiausią leistiną išmetamų teršalų (pirmiausia CO2) kiekį. PATLS yra pagrindinė ES priemonė šiltnamio dujoms riboti. Jai teikiama pirmenybė prieš tiesioginius CO2 taršos mokesčius arba tiesioginį reguliavimą.

3.1

Dabartinė PATLS taikoma daugiau kaip 10 000 įrenginių energetikos ir pramonės sektoriuose, kurie bendrai išmeta 40 proc. visų ES išmetamų šiltnamio dujų. Įrenginiams taršos leidimai išduodami ex ante ir jiems privaloma įsigyti tokį skaičių leidimų (arba kreditų), kuris suteiktų teisę išmesti tam tikrą kiekį teršalų, atitinkančių jų faktiškai išmetamą kiekį. Bendras leidimų ir kreditų skaičius negali viršyti nustatytos didžiausios leistinos išmetimų ribos. Įmonės, išmetančios daugiau šiltnamio dujų nei joms išduota leidimų, privalo pirkti kreditus iš įmonių, kurios teršia mažiau, arba aukcionuose.

3.2

Leidimų perleidimas vadinamas prekyba. Iš esmės, pagal šią sistemą teršėjas sumoka mokestį už taršą, o įrenginio savininkas gauna atlygį už išmetimų sumažinimą, didesnį nei buvo būtina. Todėl teoriškai visi, galintys pigiausiai sumažinti išmetimus, tai ir padarys, taip sumažindami taršą mažiausia įmanoma visuomenei kaina. PATL sistemoje „leidimas“ prilygsta teisei išmesti toną anglies dioksido ekvivalento per nustatytą laikotarpį, o kitos šiltnamio dujos paverčiamos CO2 ekvivalentais.

3.3

Valstybės narės taip pat gali leisti naudoti išmetimų taupymo projektų kreditus trečiosiose šalyse taip pat kaip leidimus. Tokie projektai turi būti pripažįstami pagal Kioto Bendro įgyvendinimo (BĮ) arba Švarios plėtros (ŠP) mechanizmus.

4.1.1

Pirmuoju mokomuoju etapu buvo sukurta prekybos taršos leidimais infrastruktūra, tačiau veiksmingumas buvo labai ribotas dėl per didelio leidimų išdavimo valstybėse narėse (per pirmąjį ir antrąjį etapą valstybės narės parengė nacionalinius paskirstymo planus (NPP), nustatydamos bendrą išmetimų lygį ir kiekvienam įrenginiui išduodamus leidimus). Šiuo laikotarpiu labai skyrėsi ATL kainos, įskaitant anglies dioksido kainos sumažėjimą pirmojo prekybos laikotarpio pabaigoje.

4.1.2

PATLS sulaukė daug kritikos dėl pradžioje taikytų paskirstymo metodų ir iš pardavimų gautų pajamų panaudojimo; dėl didžiausios leistinos išmetimų ribos; nešališkumo, sudėtingumo, kontrolės ir vykdymo problemų; rizikos paskatinti daugiausia dujų išmetančias pramonės šakas perkelti į šalis, kuriose ŠD išmetimai nereglamentuojami; BĮ/ŠPM kreditų vertės, pasitikėjimo jais ir patikimumo bei nepalankių gamybos sąnaudų susidarymo ateityje. Tapo aišku, kad šias problemas reikės išspręsti pertvarkant PATLS, kad ji įgytų pramonės ir NVO pasitikėjimą.

4.2.1

Šis etapas įgyvendinamas visose 27 ES valstybėse narėse ir sutampa su pirmuoju Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu bei reikalavimu sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Iki šiol leidimų prekybos kaina kilo stabiliai, itin paskatindama imtis išmetimus sumažinančių priemonių. Šiuo metu (2008 m. gegužė) prekybos kaina yra apie 25 EUR už toną. Per šį laikotarpį Komisija reguliariai vertino valstybių narių siūlomas didžiausias leistinas išmetimų ribas, grindžiamas patikrintais išmetimų kiekiais ir tokiu būdu sektoriams, kurie dalyvauja ATL sistemoje, išmetimams nustatyta riba buvo vidutiniškai 6,5 proc. žemesnė už šią ribą 2005 m. Kitų galimybių keisti sistemą per antrąjį prekybos laikotarpį buvo mažai, nors teršėjai ir toliau aktyviai reaguoja ir prisitaiko. Duomenys tikrinami ir prekybos patirtis kaupiama toliau, tačiau iš esmės galima daryti išvadą, kad ši sistema pasiteisina.

4.3.1

Komisija dabar siūlo didelius PATLS pakeitimus, kurie įsigaliotų tuo laikotarpiu. Šiuo tikslu siūloma iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB.

5.1

Nors ES PATLS sukūrė didžiausią pasaulyje bendrą anglies dioksido rinką (1), pradinis per didelis nemokamų leidimų paskirstymas NPP buvo klaida ir aiškiai prieštaravo veiksmingam išmetimų sumažinimui PATLS sektoriuje Europos mastu. Atsižvelgiant į tvirtus įsipareigojimus sumažinti šiltnamio dujų išmetimus, peržiūrėta PATLS yra laikoma pagrindine priemone, leidžiančia numatyti ilgalaikę anglies dioksido kainą bei skatinančia investuoti į taršos anglies dioksidu mažinimą, kartu sudarant galimybes Europai tapti mažai šiltnamio dujų išskiriančia ekonomika.

5.2

Daliniais pakeitimais:

5.3

Nuo 2013 m. leidimai kasmet (2) bus išduodami mažesniam kiekiui, todėl ES PATLS sektoriuje 2020 m., palyginti su 2005 m., šiltnamio dujų išmetimai sumažės 21 proc. Sumažinimo procesas bus tęsiamas per ketvirtąjį laikotarpį (2021–2028 m.) tokiu pačiu tempu. Kartu bus padidinta aukcionuose parduodamų ATL dalis — 2013 m. aukcionuose jų bus parduota 60 proc. Siūloma elektros energijos gamybos sektoriui neišduoti leidimų nemokamai ir todėl nuo 2013 m leidimus turėtų įsigyti aukcionuose, arba antrinėje rinkoje, o kituose sektoriuose nemokami leidimai palaipsniui turėtų būti panaikinti iki 2020 m. Išimtys bus suteiktos sektoriams, kuriems gresia „anglies dioksido nutekėjimas“ — perkėlimas į šalis, kuriose nėra taikomi panašūs išmetimų apribojimai, ir todėl išmetimai globaliu mastu padidėtų. Tokiems sektoriams gali būti suteikta iki 100 proc. nemokamų leidimų. Toks sprendimas bus priimtas 2011 m. Valstybės narės vykdys aukcionus ir bus raginamos — tačiau tai nebus reikalavimas — naudoti pajamas investicijoms į klimatui palankias priemones.

5.4

Viena aišku, kad BĮ arba ŠPM kreditai (iš trečiųjų šalių), kuriuos šiuo metu gali įsigyti ES operatoriai, galės būti naudojami iki 2020 m. Bendras kreditų skaičius, kuris turi būti panaudotas šiuo laikotarpiu, lygus bendram leidimų skaičiui, kuriuos leidžiama panaudoti 2-uoju prekybos laikotarpiu, t.y 1,4 mlrd. leidimų, kurie atitinka 1/3 įsipareigoto sumažinti išmetimų kiekio. Jei dėl tarptautinio klimato pakto ES padidintų numatytą sumažinti skaičių, 50 proc. to papildomai numatyto sumažinti kiekio būtų galima pasiekti panaudojant BĮ arba ŠPM kreditus.

5.5

Nors žemėnaudos kreditai (anglies absorbentai, pvz., miškai) nebus leidžiami, vietos emisijų taupymo schemų kreditai, nepatenkantys į PATLS, galėtų būti leidžiami, jeigu būtų parengtos aiškios taisyklės.

5.6

Numatyta ES PATLS susieti su kitomis prekybos sistemomis, skatinant sukurti pasaulinę sistemą.

5.7

Jei bus sudarytas tarptautinis susitarimas, leidimų skaičius pagal PATLS bus sumažintas atsižvelgiant į tą susitarimą, tačiau bus daugiau naudojamasi ŠPM kreditais.

5.8

Bus numatyta 5 proc. leidimų skirti naujiems įrenginiams, kurie bus įtraukti į sistemą po 2013 m. Galimas dalykas, kad išmetimai iš lėktuvų bus įtraukti į PATLS antrojo laikotarpio pabaigoje, tačiau jiems turėtų būti skirtas atskiras pasiūlymas (3).

5.9

Nėra numatyta į PATLS įtraukti jūrų transportą.

6.1

ES PATLS nėra mokslinis bandymas arba „žaliųjų“ mokesčių rūšis. Ji apjungia laisvosios rinkos ir reguliavimo elementus ir bendrą kryptį, pasiektą ir pakoreguotą per politinį procesą. Atskiros įmonės gali laisvai pasirinkti, kaip jos mažins išmetimus ir ar tai darys, ir turėtų pasirinkti pigiausią būdą laikytis taršos normų. Todėl pagrindinis PATLS vaidmuo — sukurti paskatas, kurios sumažintų sąnaudas, skirtas siekti taršos mažinimo. EESRK pritaria tokiam požiūriui ir jį palaiko.

6.2

Apskaičiuota, kad dabartinis taršos sumažinimo tikslas — iki 2050 m. atmosferoje stabilizuoti šiltnamio dujų kiekį ties 450–550 ppm riba — turėtų kainuoti maždaug 1 proc. pasaulio BVP. Nesugebėjus to padaryti veiksmingomis priemonėmis, pasaulio BVP gali sumažėti 20 proc. (4). Tačiau, dabartiniai duomenys ir tyrimai rodo (5) kad ŠD gamyba auga, planetos gebėjimas absorbuoti mažėja ir iškyla rimtas klausimas, ar planuojamos sumažinimo normos yra deramos.

6.3

PATLS siekia pirmauti srityje, kurioje privaloma imtis pastangų pasaulio mastu. Procesas vyksta globalioje aplinkoje, kadangi atmosfera yra bendra visiems. Todėl sistema turėtų būti vertinama sąsajoje su pasaulio teršėjais ir jiems daromu poveikiu.

6.4

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad JAV pagrindų teisės aktai, kurie greičiausia įsigalios esant naujai administracijai, remiasi panašia ribojimo ir prekybos (cap and trade) sistema. Galimybė vykdyti bendrą JAV/ES programą būtų reikšmingas žingsnis globalios sistemos ir sąsajos su OECD šalyse siūlomomis programomis link.

6.5

Todėl EESRK ypatingą dėmesį skyrė teisingam ir tvariam PATLS poveikiui mažinant šiltnamio dujų kiekį pasaulyje. Ar jis įrodo, kad Europos veiksmai yra patikimi ir veiksmingi? Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ES tikslas iki 2020 m. sumažinti šiltnamio dujų išmetimus 20 proc., palyginti su 1990 m. (šis tikslas yra PATLS ir pasiūlymų dėl prievolių pasidalijimo pagrindas), yra mažesnis už 25–40 proc. sumažinimo tikslą pramoninėms šalims, kurį palaikė ES Balio klimato kaitos konferencijoje 2007 m. Komisija pradeda 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje nustatytais planiniais rodikliais, nekeldama klausimo, ar šis sumažinimas yra pakankamas siekiant globalių tikslų, ar jis tėra didžiausias priimtinas sumažinimas atsižvelgiant į trumpalaikius politinius ir ekonomiškai pagrįstus valstybių narių interesus. EESRK daro išvadą, kad surinkti įrodymai dėl klimato kaitos reikalauja iš naujo nustatyti planinius rodiklius siekiant didesnio šiltnamio dujų išmetimų sumažinimo.

6.6

EESRK pritaria, kad turėtų būti pereinama prie intensyvesnės ATL prekybos aukcionuose. Prekyba apyvartiniais taršos leidimais aukcionuose atitinka „teršėjas moka“ principą, išvengiama pagautės, skatina turėti mažai teršiančius įrenginius ir yra tokių įrenginių finansavimo šaltinis bei padeda vystyti inovacijas.

6.7

Šiuo metu yra daug apskritai ES verslui rūpimų neišspręstų klausimų. Pagrindiniai jų siejasi su iš dalies pakeista PATLS, kuri mažina pramonės konkurencingumą, ypač naujai besiformuojančiose industrinėse šalyse už ES ribų. Tokios šalys iš dalies pagrįstai tvirtina, kad turėtų būti atsižvelgiama į du amžius trukusią Vakarų industrializaciją ir jos poveikį ŠD išmetimams, lygiai taip pat, kaip ir į jų siekį tam tikrų pramonės sektorių pagalba kovoti su skurdu. Priimant visuotinį susitarimą, skirtą šiems klausimams spręsti, reikėtų įsitikinti, ar jį palaiko vartotojai ir pramonė OECD šalyse ir ar jie šiuos veiksnius supranta.

7.1

Kad ES PATLS taptų visuotiniu anglies dioksido prekybos standartu, labai svarbu, kad sistema būtų kuo tvirtesnė ir veiksmingesnė. Todėl EESRK rekomenduoja:

7.1.1

Galimybę nemokamai išduoti leidimus specialiems stambiems sektoriams ir pasektoriams, kuriems didelę įtaką daro tarptautinė konkurencija, svarstyti tik tuo atveju, jeigu nebus pasiektas veiksmingas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, kuriame būtų numatyti išlakų mažinimo įpareigojimai visoms atitinkamoms pramonės šakoms pasaulio mastu. Europos Sąjungos PATLS neturi turėti neigiamo poveikio ES pramonės konkurencingumui.

7.1.2

Jei įmanoma, anksčiau priimti sprendimą dėl sektorių, kuriems dėl „anglies nutekėjimo“ pavojaus ATL išduodami nemokamai. Tokie sektoriai bus nustatyti iki 2010 m. birželio mėn., tačiau sprendimą, susijusį su direktyvomis, reikėtų priimti anksčiau, kad būtų išvengta netikrumo dėl investicinės aplinkos ir atitinkami sektoriai galėtų kurti reikalingus ilgalaikius planus.

7.1.3

Nors prekyba aukcione turėtų tapti pagrindiniu apyvartinių taršos leidimų paskirstymo būdu, kol kas beveik nėra aišku, kaip tokia prekyba aukcione būtų organizuojama. Nuoroda, kad turėtų būti priimtas reglamentas dėl prekybos aukcione tik iki 2010 m. gruodžio 31 d., kelia papildomų neaiškumų visiems ES PATLS dalyviams, pirmiausia turint omenyje, kad yra būtinos milžiniškos investicijos į energetikos sektorių.

7.1.4

Apsvarstyti sektoriams, kurie dalyvauja PATLS ir kurie joje nedalyvauja, tenkančios naštos perskirstymą. EESRK kyla klausimas, ar sumažinimo reikalavimų paskirstymas tarp sektorių, kuriems taikomas LPS (–21 proc., palyginti su 2005 m.), ir kitų sektorių (–10 proc., palyginti su 2005 m.) yra pagrįstas. Moksliniai tyrimai (6) rodo, kad kai kuriuose į PATLS nepatenkančiuose sektoriuose, ypač dviejuose didžiausiuose — statybų ir transporto — yra galimybių sumažinti išmetimus nulinėmis arba net neigiamomis sąnaudomis. Be to, šiems sektoriams anglies nutekėjimas yra labai mažas ar apskritai negresia. Statybų sektorius dar turi didelį darbo vietų kūrimo ES potencialą.

7.1.5

Visi oro transportui skirti leidimai, šiam prisijungus prie sistemos, turėtų būti parduodami aukcione (7).

7.1.6

Atsižvelgdama į didėjantį šiltnamio dujų išmetimo kiekį laivybos sektoriuje (1,12 mlrd. tonų pasaulio mastu ir du kartus viršija aviacijos išmetamų dujų kiekį (8)), Komisija turėtų parengti priemones įtraukti laivybą į PATLS, jeigu veiksmingų pasiūlymų skubiai nepateiks Tarptautinė jūrų organizacija.

7.1.7

Iš ATL prekybos aukcionuose gautų pajamų, kurios dabartiniais skaičiavimais iki 2020 m. turėtų sudaryti 50 mlrd. EUR per metus, daug didesnė dalis turėtų būti skirta klimato apsaugos, sušvelninimo ir prisitaikymo priemonėms finansuoti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms, menkiau išsivysčiusioms šalims bei moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Pasiūlyme (10 straipsnio 3 dalyje) nurodyta 20 proc. pajamų dalis yra nepakankama ir neskatina pereiti prie mažai šiltnamio dujų išskiriančios ekonomikos. EESRK rekomenduoja šią dalį padidinti iki ne mažiau kaip 50 proc. pajamų. Reikėtų atkreipti dėmesį į miškų vaidmenį, jų atsodinimą ir kirtimo prevenciją ne tik ES, bet ir kitose šalyse, kur jie vaidina svarbų absorbento vaidmenį.

7.1.8

Pasiūlyme numatytoms priemonėms, kurių plėtojimui šiuo metu taikomas komitologijos procesas, būtinas didesnis aiškumas ir skaidrumas.

7.1.9

Komisija turėtų pagalvoti apie mažų įrenginių atleidimo nuo PATLS ribos padidinimą nuo 10 000 iki 25 000 tonų, jei būtų įgyvendintos lygiavertės kompensacinės priemonės.

7.1.10

Pasiūlyme turėtų būti aiškiau nurodoma, kaip bus įgyvendintas įsipareigojimas toliau mažinti taršą nuo 20 proc. iki 30 proc., jei bus priimtas tarptautinis susitarimas.

7.1.11

Siekiant išvengti neigiamo kombinuoto ciklo elektros energijos ir šilumos gamybos (CHP) sistemos augimui ir indėliui į taršos mažinimą poveikio, valstybės narės raginamos peržiūrėti tiekimo į bendrą tinklą tarifus.

7.1.12

Kalbant apie centralizuotą šildymą, turėtų būti vengiama priemonių, neskatinančių veiksmingo programų įgyvendinimo.

7.1.13

Reikėtų rasti problemų, kurios gali kilti tose Rytų Europos valstybėse narėse, kurioms elektros energija daugiau tiekiama per tinklus iš Rusijos, o ne iš ES, sprendimo būdus.

7.1.14

Dabartinis pasiūlymas apriboti galimybes naudotis BĮ/ŠPM kreditais, kol nebus priimtas tarptautinis susitarimas, turėtų būti persvarstytas, pirmiausia atsižvelgiant į neigiamas pasekmes besiplėtojančiai tarptautinei tokių programų kapitalo finansavimo rinkai.