Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008AE1200

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje

OJ C 27, 3.2.2009, p. 59–65 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/59


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje

(2009/C 27/14)

Tarybai pirmininkausianti Prancūzija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2007 m. spalio 25 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą parengti tiriamąją nuomonę dėl

Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. birželio 4 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz Ribbe, bendrapranešėjis Hans-Joachim Wilms.

446-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. liepos 9–10 d. (liepos 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 94 nariams balsavus už, 30 — prieš ir 13 susilaikius.

1.   Komiteto išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1

Tarybai pirmininkausianti Prancūzija 2007 m. spalio 25 d. raštu paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl Klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje. Jame Komiteto buvo aiškiai prašoma taip pat nagrinėti su biodegalais susijusius klausimus.

1.2

EESRK yra labai susirūpinęs neigiamu klimato kaitos poveikiu Europos žemės ūkiui, taigi ir daugelio kaimo vietovių ekonomikai. Didžiausias poveikis turėtų būti juntamas Pietų Europoje, ypač dėl prognozuojamų ilgesnių sausrų ir netgi vandens stygiaus. Blogiausia, kad dėl šių problemų gali būti visiškai nutraukta žemės ūkio veikla. Tačiau ir kituose Europos regionuose dėl klimato kaitos, pavyzdžiui, dėl labai pakitusio sezoninių kritulių dažnumo, ūkininkai susidurs su sunkiomis problemomis. Dar reikėtų paminėti problemas, iškylančias dėl naujų labiau plintančių augalų ligų ir kenkėjų.

1.3

Todėl politikai raginami veikti nedelsiant ir klimato apsaugos politiką įtraukti į kitas politikos sritis.

1.4

Vis dėlto žemės ūkis ne tik nukenčia dėl klimato kaitos — jis taip pat prisideda prie šiltnamio dujų išmetimo; daugiausiai išmetama ne CO2, o metano ir azoto suboksido, kurie susidaro dėl pasikeitusio žemės naudojimo ir pačios žemės ūkio gamybos. EESRK ragina Komisiją išsamiau ištirti, kuo skiriasi įvairūs žemės naudojimo būdai žemės ūkyje atsižvelgiant į poveikį klimatui, kad pagal tai būtų galima pasirinkti politinius veiksmus, pavyzdžiui, teikiant paramą ūkininkams. Šiuo požiūriu Komitetas pritaria Komisijos ketinimams klimato apsaugą ateityje labiau įtraukti į bendrąją žemės ūkio politiką.

1.5

Žemės ūkis gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant klimato apsaugą, pavyzdžiui, siekiant, kad žemės ūkis ne tik naudotų žemėje susidariusius anglies telkinius, bet netgi juos padidintų tikslingai gausinant humusą, mažinant energijos naudojimą ir iš gamtai ir aplinkai nekenksmingos produkcijos gaminant biomasę energijos reikmėms.

1.6

EESRK mano, kad šiuo metu besiformuojanti ES biodegalų strategija, kuri, Komisijos duomenimis, taip pat bus daugiausiai nukreipta į žemės ūkio žaliavų importą, yra netinkama priemonė siekiant ekonomiškai veiksmingu būdu įgyvendinti klimato apsaugos tikslus ir kartu žemės ūkyje kurti naujas darbo vietas bei papildomas pajamas. Iš tiesų vietoj šios biodegalų strategijos turėtų būti parengta gerai apgalvota nauja biomasės strategija, kuri nebūtų skirta importui, ja remiantis būtų bandoma gerokai aktyviau nei iki šiol šalutinius žemės ūkio produktus arba atliekas perdirbti į naudingą energiją, o ūkininkams būtų skiriamas aktyvus vaidmuo naujai kuriamose decentralizuotose energijos sistemose.

2.   Pagrindinės nuomonės dalys ir rengimo prielaidos

2.1

Žemės ūkis — ekonomikos sritis, labiausiai priklausoma nuo gamtinių sąlygų (taigi taip pat nuo klimato sąlygų), jomis naudojasi, jas keičia arba kuria.

2.2

Jo esmė — sistemingai naudoti augaluose vykstančią fotosintezę saulės energijai paversti energija, kurią žmonės gautų vartodami maistą, o gyvuliai — pašarą. Fotosintezės metu sukaupta energija nuo seno taip pat buvo naudojama kaip šilumos šaltinis (pvz., medienos biomasė).

2.3

Klimato sąlygos, kurios Europoje iki šiol buvo gana palankios žemės ūkiui, yra esminis veiksnys labai įvairios struktūros ir daugialypiam žemės ūkiui plėtoti. Tai taip pat reiškia, kad sąlygų pokyčiai turi daryti poveikį žemės ūkiui ir su juo susijusioms ekologinėms, ekonominėms ir socialinėms regionų struktūroms.

3.   Bendrosios pastabos

Žemės ūkis nukenčia dėl klimato kaitos

3.1

Klimato kaita, ypač prognozuojamas temperatūros kilimas, o dar labiau — pakitęs kritulių kiekis labai dideliu mastu pakenks kai kurių Europos regionų žemės ūkiui. Ypač Pietų Europoje dėl ilgai trunkančių laikotarpių be lietaus ar net sausrų, dėl kurių gali susiformuoti dykumos, žemės ūkio produktų gamyba gali tapti neįmanoma. Be to, žemės ūkio paskirties plotus gali apimti didelio masto gaisrai (1). Šių regionų ekonomikai gresia gilūs sukrėtimai. Remiantis visais moksliniais tyrimais, klimato kaita turės įtakos kenkėjams ir ligoms, dėl kurių labai sumažės svarbiausių maistinių augalų derlius. Pasikeitęs ligų sukėlėjų būvio ciklas lems:

šių ligų sukėlėjų geografinio pasiskirstymo pokyčius,

ligų dažnumo ir sunkumo pokyčius,

ligų kontrolės strategijos pakeitimus.

3.2

Šiuo požiūriu EESRK nurodo įvairias Komisijos publikacijas ir iniciatyvas šia tema, pavyzdžiui, Komunikatą dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje (2) sprendimo ir jame pateiktas koncepcijas ir planus, Žaliąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, taip pat tai, kad Komisija pabrėžė būtinybę kurti tinkamas žemės naudojimo strategijas. Be to, kai kuriose šalyse jau vyksta atitinkami darbai.

3.3

Dauguma piliečių, taip pat politinius sprendimus priimantys asmenys greičiausiai negali įsivaizduoti, ką reikštų, jeigu, pavyzdžiui, Pietų Europoje reikėtų atsisakyti didelių žemės ūkio reikmėms naudojamų plotų dėl vandens trūkumo ir ekstremalių temperatūros pokyčių. Dėl pasikeitusio žemės naudojimo tai turėtų neigiamų padarinių užimtumui šiuose regionuose.

3.4

Šiuo atžvilgiu EESRK rekomenduoja visiems sprendimus priimantiems asmenims imtis visų įmanomų priemonių, kad taikant visa apimančią klimato apsaugos programą būtų galima kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamus padarinius žemės ūkiui. Be to, būtina imtis veiksmų, skirtų pritaikyti žemės ūkio veiklą prie klimato kaitos. Žemės ūkio sektorius turės veiksmingai ir greitai prisitaikyti prie esminių klimato permainų ir pokyčių, kadangi nuo šių veiksmų sėkmės priklauso žemės ūkio veiklos tęstinumas.

3.4.1

Pagal naujausius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimus, moksliniai tyrimai ir inovacijos turi būti svarbiausi klimato kaitos problemos sprendimo veiksniai. Kaip vieną iš prisitaikymo veiklos krypčių reikėtų numatyti naujų, geriau prie klimato kaitos prisitaikiusių augalų veislių ir rūšių vystymą. Šiuo požiūriu labai svarbi yra pažanga genetinio augalų ir gyvūnų duomenų tobulinimo srityje.

Žemės ūkio įnašas į klimato kaitą

3.5

EESRK mano, kad būtina ne tik diskutuoti apie neigiamą poveikį žemės ūkiui, bet ir skirti dėmesio žemės ūkio įnašui į klimato kaitą bei pradėti mažinti neigiamą poveikį, kurį žemės ūkis daro klimatui. Be to, reikia atsižvelgti į įvairias priemones, kuriomis žemės ūkis gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas.

3.6

Todėl Komitetas džiaugiasi, kad Komisija savo Komunikate dėl pasiruošimo BŽŪP reformos patikrinimui (3) klimato politiką apibūdino kaip vieną iš keturių naujų BŽŪP iššūkių.

3.7

Pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenis tiesiogiai su žemės ūkiu susijusios išmetamos dujos sudaro 10–12 proc. visų išmetamų dujų. Remiantis vertinimais, žemės ūkyje išmetamų šiltnamio dujų kiekis pasaulio mastu yra 8,5–16,5 milijardų tonų CO2e (4), o tai atitinka 17–32 proc. (5) viso kiekio.

3.8

Remiantis vertinimais, Europos žemės ūkyje išmetamų šiltnamio dujų dalis yra daug mažesnė nei vidutiniškai pasaulyje. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) taikomu skaičiavimo metodu, Komisija pateikia 9 proc. vertę. Nuo 1990 m. ES-27 valstybės žemės ūkyje išmetamų dujų kiekį sugebėjo sumažinti 20 proc., ES-15 valstybės — 11 proc. (6) Tačiau IPCC metodas neapima nei dujų, išmetamų dėl pasikeitusio žemės naudojimo, nei energijos sąnaudų trąšoms ir augalų apsaugos priemonėms gaminti arba traktorių naudojamam kurui gaminti. Todėl, pavyzdžiui, Komisija vertina, kad Vokietijos žemės ūkio išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro 6 proc., o Vokietijos vyriausybė nurodo 11–15 proc. dydį, nes pastaroji į savo vertinimą įtraukia visą žemės ūkio veiklos išmetamą kiekį.

Skirtingas šiltnamio dujų vaidmuo žemės ūkyje

3.9

Žemės ūkiui tenka tik maža dalis išmetamo CO2 kiekio. Tai visų pirma yra dėl to, kad augalai sugeria CO2 ir jį paverčia organinėmis medžiagomis. Tačiau naudojant biomasę, joje esanti anglis vėl išmetama kaip CO2. Taigi vyksta beveik uždara anglies cirkuliacija.

3.10

Remiantis IPCC ketvirtąja vertinimo ataskaita (7), žemės ūkio srityje klimato politikos požiūriu reikia vertinti išskiriamą metano ir azoto suboksido kiekį. Žemės ūkiui tenka maždaug 40 proc. bendro CH4 ir N2O išskiriamo kiekio Europoje, o jis yra ypač svarbus klimatui: azoto suboksido visuotinio klimato atšilimo potencialas 296 kartus didesnis nei CO2, o metano — 23 kartus.

3.11

Iš esmės išskiriamos keturios aplinkybės, kurios yra labai svarbios klimatui žemės ūkio sektoriuje:

a)

miškų, pelkių, drėgnų plotų arba pievų pavertimas ariamąja žeme,

b)

šiltnamio dujos, kurias išskiria žemės ūkio paskirties žemė bei gyvuliai, ir

c)

energijos sąnaudos žemės ūkyje ir su juo susijusiose veiklos srityse, pavyzdžiui, kuro ir degalų, mineralinių trąšų ir pesticidų bei kitų produktų (8) energijos sąnaudos, ir

d)

biomasės gamyba energijos tikslams.

3.12

Vertinant pasaulio mastu, iki šiol žemės ūkio reikmėms nenaudojamos žemės pavertimas žemės ūkio paskirties plotais yra ypač svarbus. Jis daug svarbesnis už šiltnamio dujų išmetimą gamybos metu ir už energijos suvartojimą žemės ūkyje. Kiekvienas pavertimas ariamąja žeme lemia tai, kad bus išskiriamos šiltnamio dujos, nes ariamosios žemės dirvožemyje, nevertinant dykumų bei pusdykumių ir užstatytų plotų (9), vidutiniškai yra mažiausia anglies dalis.

3.13

Todėl diskusijos dėl Amazonės arba Indonezijos miškų kirtimo yra labai svarbios pasaulio mastu. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ten vykdomi didelio masto kirtimai yra tam tikru mastu susiję su Europa ir Europos žemės ūkiu (10).

Žemės naudojimo pakeitimas ir anglies telkiniai

3.14

Tai, kad kaip ir anksčiau Europoje kiekvieną dieną yra užstatomi dideli plotai ir todėl jie prarandami žemės ūkio veiklai ir kaip anglies telkiniai, yra rimta problema; EESRK apgailestauja, kad numatyta Dirvožemio apsaugos direktyva, kuri šioje srityje galėtų padaryti esminių pakeitimų, iki šiol nėra patvirtinta.

3.15

Esama šešių didelių anglies telkinių rūšių (11), kurios turi būti svarstomos klimato politikos požiūriu. Žemės ūkis visų pirma susijęs su žemės paviršiuje esančia biomase ir dirvožemiu. Kadangi žemės ūkio esmė yra kiekvienais metais nuimti pagamintą biomasės derlių, todėl žemės ūkis nesukaupia svarbių naujų žemės paviršiuje esančių anglies telkinių biomasės pavidalu.

3.16

Dėl miškų, pelkių ir pievų pavertimo ariamąja žeme vyksta dirvožemyje sukauptos anglies išsiskyrimas. Todėl Europos žemės ūkiui svarbu, kad tie plotai, kuriuose dar yra didelių anglies atsargų, išliktų tokie, kokie yra. Todėl atitinkamai remiant būtina sukurti paskatas, kad būtų taikoma atitinkama ūkininkavimo praktika.

3.17

Remiantis šiuo metu turimomis žiniomis, vien tik dėl klimato apsaugos priežasčių turėtų būti uždrausta pelkes ir miškus paversti kitos paskirties žeme.

3.18

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje buvo dideliu mastu vykdomas pievų pavertimas ariamąja žeme, kuris, nepaisant įvairių sąlygų (12), nėra sustabdytas ir kelete regionų vis spartėja dėl didėjančio žemės ūkyje gaminamos energijos naudojimo.

3.19

Padažnėjęs pievų pavertimas ariamąja žeme vyksta todėl, kad ūkininkai iš ariamosios žemės gauna daug didesnį pelną. Plotams paversti ganyklomis reikia daugiau pastangų, o įprasta žole šeriami didelio produktyvumo galvijai jau nepasiekia „pageidaujamo“ įmitimo. Juos būtina šerti daug energijos turinčiais pašarais, kuriems pagaminti reikia daug didesnio energijos kiekio.

3.20

EESRK atidžiai stebės, kaip šiomis aplinkybėmis bus vykdoma aplinkos ir žemės ūkio politika, pavyzdžiui, remiantis teisėkūros pasiūlymais dėl žemės ūkio politikos būklės vertinimo. Be to, jis ragina rengti intensyvias diskusijas apie tai, kaip gamtos apsaugos požiūriu tinkamą ir klimatą tausojantį žemės naudojimą vėl būtų galima padaryti ekonomiškai patrauklų ūkininkams.

Žemės ūkio gamyboje išskiriamos šiltnamio dujos

3.20.1

Sintetinių ir organinių azoto trąšų naudojimas yra pagrindinis azoto suboksido, kuris daro neigiamą poveikį klimatui, šaltinis. Panaudojus didesnį azoto kiekį visada kyla pavojus, kad augalai nepakankamai greitai arba ne visiškai pasisavins azotą ir išsiskirs azoto suboksidas. Iki šiol aplinkos politikoje daugiausia dėmesio buvo skiriamas paviršinių ir gruntinių vandenų taršai, o šiuo metu diskusijų metu nagrinėjant klimato klausimus pateikiamas naujas argumentas kritiškai vertinti maistingų medžiagų apytaką.

3.20.2

Klimato tyrėjas prof. P. J. Crutzen ištyrė azoto suboksido emisiją rapsų — biodyzelino gamybos grandinėje (13) ir priėjo išvados, kad dėl didelės azoto suboksido emisijos, atsirandančios dėl mineralinių trąšų naudojimo, rapsų metilo esterio poveikis klimatui tam tikromis sąlygomis gali būti netgi kenksmingesnis nei iš naftos gaunamo dyzelino poveikis.

3.20.3

Kitas kiekybiniu požiūriu mažiau reikšmingas azoto suboksido emisijos šaltinis yra organinių medžiagų irimas dirvožemyje, ypač žemdirbystės srityje.

3.20.4

Europos žemės ūkyje išskiriamas metanas atsiranda visų pirma iš atrajotojų, ypač galvijų. EESRK suvokia, kad dėl atrajotojų atsirandantis metanas tampa vis reikšmingesniu pasaulio mastu (14) ir kad ši problema didės augant naminių gyvulių skaičiui pasaulyje. Nors pastaraisiais metais galvijų skaičius sumažėjo (15), vis dėlto Europa šioje srityje ir toliau išlieka importuotoja.

3.21

Mėsos vartojimas susijęs su klimatu. Vienai gyvulinės kilmės kalorijai pagaminti apytiksliai sunaudojama 10 augalinės kilmės kalorijų. Didėjant mėsos vartojimui turi būti auginama daugiau pašarų, o tai reikalauja daugiau energijos ir didesnio žemės ūkio plotų pelningumo. Europa, kuriai būdingas palyginti didelis mėsos vartojimas, importuoja didelę dalį būtinų pašarų, kurių auginimas (žr., pvz., soją Amazonės baseino regione) dažnai sukelia labai didelių problemų. Todėl EESRK pasisako už Europos baltymų strategijos parengimą ir įgyvendinimą.

3.22

Svarbu ne tik pagamintas mėsos kiekis, bet ir gyvulių auginimo būdas. Mėsa ir pienas gali būti gaunami, pavyzdžiui, energijos požiūriu ekstensyviai naudojant ganyklas, kai vegetacijos metu karvės ganomos pievose, kurių reikšmė klimato apsaugai iki šiol buvo nepakankamai įvertinta. Tačiau mėsa ir pienas taip pat gali būti gaunami iš ūkių, kurie veikia sunaudodami didelį energijos kiekį, atsisako pievų, o gyvuliai juose šeriami beveik vien kukurūzų silosu arba kitais didelės energinės vertės pašariniais augalais.

Energijos vartojimas žemės ūkyje

3.23

Žemės ūkio, kuriame saulės energija tiesiogiai paverčiama naudinga augalų energija, nauda bus tuo mažesnė, kuo daugiau energijos iš iškastinių energijos šaltinių bus suvartota gamybos procese arba kuo mažiau žmonės tiesiogiai suvartos augalinių produktų, kurie „taurinant“ paverčiami gyvulinės kilmės produktais.

3.24

Pavyzdžiui, tuo tarpu, kai ekologiniai ūkiai atsisako naudoti pramoniniu būdu pagamintas vandenyje tirpias mineralines trąšas ir augalų apsaugos priemones, dėl jų naudojimo blogėja tradicinio žemės ūkio energijos ir klimato pusiausvyra.

3.24.1

Keletas lyginamųjų tyrimų dėl medžiagų ir energijos šaltinių žemės ūkyje, taip pat dėl anglies atsargų kaupimo įrodo, kad ekologinis žemės ūkis vidutiniškai reikalauja mažesnių energijos ir azoto sąnaudų nei tradicinis žemės ūkis. Net jeigu būtų atsižvelgiama į tai, kad tradiciniame žemės ūkyje vidutiniškai pasiekiamas didesnis derlingumas, ekologinis žemės ūkis pasižymi mažesniu visuotinio klimato atšilimo potencialu (16). Todėl Vokietijos federalinė vyriausybė mano, kad ekologinio žemės ūkio skatinimas padeda labiau saugoti klimatą (17).

3.24.2

Kitų tyrimų rezultatai iš dalies skiriasi.

3.25

Todėl EESRK ragina Komisiją išsamiai ištirti, kuo poveikio klimatui požiūriu skiriasi įvairūs žemės ūkio naudojimo būdai, atsižvelgiant į tai, jog duomenų nėra daug ir jie prieštaringi, kad pagal tai būtų galima pasirinkti politinius veiksmus, pavyzdžiui, paramos politikos srityje.

Žemės ūkio įnašas sprendžiant klimato kaitos problemas

3.26

Taigi žemės ūkis gali įvairiapusiškai prisidėti mažinant šiltnamio dujų kiekį, palyginti su dabartine padėtimi. Tai gali būti daroma atsisakant miškų, pelkių, drėgnų plotų ir pievų pavertimo ariamąja žeme ir mažinant azoto suboksido bei metano emisijas, tausiai apdirbant dirvą ir užtikrinant kiek įmanoma tvaresnę dirvos dangą (tarpinės kultūros auginimas), taikant sudėtinę sėjomainą (pvz., siekiant sumažinti kenkėjų daromą žalą), priderintą tręšimą ir pan.

3.27

Kol energija buvo labai pigi, energijos sąnaudos ilgą laiką nebuvo vertinamos kaip rimta problema. EESRK mano, kad ateityje būtina skirti daugiau dėmesio ypač energiją veiksmingiau naudojantiems ūkininkavimo būdams ir juos labiau skatinti. Ekologinis žemės ūkis ir vadinamoji „mažų sąnaudų gamyba“ (pvz., ekstensyviam ganyklų naudojimui) šiuo požiūriu galėtų šiek tiek prisidėti.

3.28

Daug žadančių rezultatų davė tyrimai vadinamojo „mišraus kultūrų auginimo“ srityje. Čia tame pačiame lauke kartu auginamos, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų veislės ir ankštiniai arba aliejiniai augalai, dėl to sumažėja trąšų ir pesticidų sąnaudos, o tai kartu didina biologinę įvairovę ir skatina humuso gausinimą.

3.29

Svarbus vaidmuo saugant klimatą tenka humuso naudojimui. Ypač ariamosios žemės plotuose ateityje būtina skirti daugiau dėmesio, kad būtų pasiekta kiek įmanoma pastovesnė ir aukšta humuso koncentracija, o tai daugeliu atvejų reikalauja pokyčių sėjomainoje. EESRK prašo Komisijos kartu su valstybių narių mokslinių tyrimų institutais įvertinti atliktus tyrimus ir, jei būtina, atlikti naujus tyrimus, kad būtų išaiškinti ir remiami geriausi metodai.

3.30

Čia taip pat turėtų būti kreipiamas dėmesys į klausimą, kokią reikšmę reikėtų teikti tradiciniam kieto mėšlo naudojimui. Be to, būtina išsiaiškinti, ar vadinamasis „visiškas augalų panaudojimas“, kuris numatytas antrosios kartos biodegalams, neprieštarauja humuso gausinimo tikslui.

4.   Žemės ūkyje gaminama bioenergija ir biodegalai

4.1

Pirmininkausianti Prancūzija paprašė EESRK šioje nuomonėje taip pat nagrinėti biodegalų temą. Komitetas, žinoma, su malonumu patenkina šį prašymą, tačiau kartu pateikia nuorodą į savo nuomones šia tema (18), kuriose jis išsamiai pagrindė savo labai kritišką požiūrį į šiuo metu besiformuojančią biodegalų strategiją.

4.2

Dėl didelio anglių, naftos ir dujų išmetamo CO2 kiekio pagrįstai imama svarstyti galimybę intensyviau tiesiogiai naudoti augalinės kilmės energijos rūšis. EESRK ne kartą iš esmės teigiamai pasisakė dėl bioenergijos rūšių naudojimo, tačiau norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į kai kuriuos pagrindinius principus, kuriuos jis laiko svarbiais.

4.2.1

EESRK pabrėžia, kad teisė į pakankamą aprūpinimą maistu yra aiškiai pripažįstama svarbia platesnių žmogaus teisių dalimi. Pagrindinių maisto produktų gamyba privalo turėti pirmenybę energijos gamybos atžvilgiu.

4.2.2

Be to, svarbu, kad energiniams augalams auginti nebūtų naudojami plotai, kuriuose šiuo metu esama didelių susidariusių anglies telkinių arba kurie yra labai svarbūs biologinės įvairovės požiūriu. EESRK džiaugiasi, kad Komisija pripažino, jog energinių augalų auginimui būtina taikyti tvarumo kriterijus. Klausimą, ar pasiūlyme priimti direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių pateikti tvarumo kriterijai yra pakankami arba ar jie, turi būti vertinami kaip nepakankami, EESRK išsamiai nagrinės savo nuomonėje dėl pasiūlymo priimti direktyvą. Beje, EESRK pasisako už tai, kad iš esmės visoms degalų rūšims, nesvarbu kokios kilmės, o taip pat pašarams turėtų galioti atitinkami tvarumo kriterijai.

4.2.3

Naudojant vien tik žemės ūkio produkcijos atliekų ir, pavyzdžiui, kraštovaizdžio priežiūros metu gaunamą biomasę, Europa turi didelį energijos potencialą, kuris šiuo metu naudojamas tik sąlygiškai, nes ekonominiu požiūriu labiau apsimoka specialiai (tam reikia daugiau energijos) auginti energinius augalus. Šioje srityje paramos politika iki šiol nustatė neteisingas gaires.

4.2.4

Naudojant bioenergiją būtina siekti didžiausio veiksmingumo. Netikslinga, pavyzdžiui, biodujas gaminti iš kukurūzų, auginamų taikant energijai imlius metodus, jeigu nebus panaudojama šiluma, išsiskirianti gaminant elektros energiją. Taip vėl būtų prarandama 2/3 pagamintos energijos.

4.2.5

Šiandien energiniai augalai auginami patiriant dideles energijos sąnaudas, o paskui užauginti augalai arba alyvos tolesnio pramoninio proceso metu toliau perdirbami patiriant dideles energijos sąnaudas. Daugelio biodegalų rūšių atveju tai lemia prastą ar net neigiamą grynos energijos ir klimato balansą, kuris gali būti pražūtingas.

4.2.6

Todėl Komisijos Jungtinis tyrimų centras (Joint Research Center, JRC) savo tyrime „Biodegalai Europos mastu“ abejoja, ar Komisijos tikslas sumažinti šiltnamio dujų emisiją, į degalus įmaišant 10 proc. biodegalų, iš viso bus pasiektas. Kituose tyrimuose (19) taip pat gauti panašūs rezultatai.

4.2.7

JRC tyrime taip pat pateikti svarbūs svarstymai, kurie, EESRK nuomone, turi tapti politikos principu. Gauta biomasė turi būti naudojama ten, kur duotų didžiausios naudos. Raktinis žodis: efektyvumas (20). Kodėl tolesnio pramoninio proceso metu naudojant daug energijos reikia keisti augalų molekulines struktūras, jeigu jas galima tiesiogiai naudoti kaip energijos šaltinį? JRC aiškina, kad ES stacionariose termofikacinėse elektrinėse arba elektrinėse taip pat kaip ir dyzeliniuose automobiliuose sunaudojama daug kuro. Jeigu jose būtų naudojami energiniai augalai, 1MJ biomasės galėtų pakeisti 0,95 MJ iškastinio kuro; tačiau 1 MJ biomasės pakeičia tik apie 0,35–0,45 MJ žalios naftos, jei ji naudojama transporto sektoriuje.

4.2.8

Transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio dujų kiekį galima sumažinti naudojant transporto priemones, kurių varikliai, varomi elektra, pagaminta deginant biomasę.

4.3

Savo nuomonėje dėl energijos rūšių derinimo transporto srityje (21) EESRK paaiškina, kad vidaus degimo variklius transporto sektoriuje pakeis elektros pavaros. Nėra prasmės taip neveiksmingai naudoti augalinės kilmės energiją, kaip tai daroma biodegalų srityje.

4.4

Empa lyginamajame tyrime (22) buvo apskaičiuota: tam, kad VW Golf markės automobilis galėtų nuvažiuoti 10 000 kilometrų, biodyzelinui gauti naudojamų rapsų turėtų būti pasodinta 2 062 kvadratinių metrų ariamosios žemės plote. O saulės elementai 10 000 kilometrų atstumui nuvažiuoti būtiną energiją pagamintų 37 kvadratinių metrų plote — maždaug vienoje šešiasdešimtojoje rapsų lauko ploto dalyje.

4.5

Tai pat kyla klausimas, kodėl augalinės alyvos iš viso turi būti „taurinamos“ pramoniniu būdu, jei jos bus naudojamos vidaus degimo varikliuose? Kodėl varikliai nepriderinami prie augalų molekulių struktūros? Šiuo metu jau sukurti varikliai, pavyzdžiui, skirti traktoriams ir krovininiams automobiliams, kurie varomi gryna augaline alyva ir kurie atitinka visas ES šiuo metu galiojančias ir numatytas ribines išmetamųjų dujų vertes. Būtina labiau remti tokias naujoves.

4.6

Tokiems varikliams būtinos alyvos gali būti gaunamos iš mišrių kultūrų, perdirbamos regionuose ir decentralizuotai naudojamos. Vadinasi, ūkininkai patys ne tik galėtų gaminti varikliams skirtą nuosavą energiją aplinkai visiškai nekenksmingo ir klimatą tausojančio „mažų sąnaudų proceso“ metu, bet ir sukurti naujas regionines energetines sistemas. Pramoniniai tolesnio perdirbimo procesai, kurie reikalauja daug energijos, yra nebūtini!

4.7

Todėl EESRK mano, kad Europai reikia ne biodegalų, o geriau apgalvotos europinės biomasės strategijos, kuri padės tausoti klimatą ir kurti darbo vietas daug geriau nei šiuo metu besiformuojanti biodegalų strategija, kuri labai priklausys nuo energinių augalų importo.

5.   Klimatą tausojančio žemės ūkio ir žemės ūkio politikos kuriamos darbo vietos

5.1

Nors, viena vertus, klimato kaita kelia grėsmę žemės ūkiui Europos dalyje, tačiau, kita vertus, ji gali reikšti galimybes žemės ūkiui ir Europos darbuotojams, jei žemės ūkis rimtai įvertins ir stiprins savo vaidmenį iš naujo nustatant klimato politikos kryptis.

5.2

ES žemės ūkio sektorius kaip ir anksčiau yra svarbus darbdavys. Užimtumo raidą kaimo vietovėse Komisija išsamiai nagrinėjo viename komunikatų (23). Jame Komisija pabrėžia, kad, nežiūrint gana mažos užimtumo žemės ūkyje dalies, šis sektorius yra labai svarbus kaimo vietovėms. Komisija prognozuoja, kad šiuo metu dirbančių 10 milijonų darbuotojų užimtumas žemės ūkyje (kaip pilno darbo laiko ekvivalentas) iki 2014 m. sumažės 4–6 milijonais darbuotojų (2 mln. ES–15 valstybėse, 1–2 mln. ES–10 valstybėse ir 1–2 mln. Rumunijoje ir Bulgarijoje).

5.3

Tačiau daugelyje Europos šalių kartu prognozuojamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, ypač tokios darbo jėgos, kuri sugeba bendrovėse vykdyti vadovaujančias funkcijas arba įmonėse valdyti sudėtingą techniką. Nepakankamas esamų darbo vietų patrauklumas dar labiau padidina specialistų stygių. Komitetas jau pabrėžtinai atkreipė dėmesį į šį procesą ir nurodė, kad būtina kokybiška diskusija apie darbo aspektus (24).

Su bioenergija susijęs darbo vietų potencialas

5.4

Aplinkai nekenksmingu būdu gaminamos ir energetikos tikslams skirtos biomasės potencialą Europoje 2006 m. tyrė Europos aplinkos agentūra. Įskaitant iš atliekų (pvz., buitinių atliekų) ir miškų ūkyje gaminamą biomasę 2030 m. gali būti pagaminama 15–16 proc. prognozuojamo pirminės ES–25 valstybių energijos poreikio. Taip kaimo vietovėse galima išsaugoti arba netgi sukurti 500 000–600 000 darbo vietų.

5.5

Ar bus ir kiek bus sukurta naujų darbo vietų gaminant bioenergiją iš esmės priklauso nuo to, kokia strategija bus įgyvendinama. Vokietijos Federalinės žemės ūkio ministerijos patariančioji mokslo taryba tikisi didžiausio poveikio užimtumui ir klimato apsaugai, jei dėmesys bus sutelkiamas į „bioenergijos gamybą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose arba šildymo įrenginiuose, kuriuose naudojamos medienos skiedros bei biodujos, gaunamos iš skysto mėšlo ir atliekų“. Tačiau, jeigu skatinant bioenergijos naudojimą bus išstumiamas gyvūnų auginimas arba jeigu biodegalų atveju — kaip matyta šiuo metu — bus remiamasi importu, užimtumas kaimo vietovėse mažės.

5.6

Kad tam tikrų rūšių bioenergijos gamyba gali apsimokėti ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriu taip pat žemės ūkyje ir regionų darbo rinkoje, rodo pavykusio pertvarkymo į uždaras bioenergijos sistemas pavyzdžiai. Mureck ir Güssing savivaldybės (Austrija) arba Jühnde (Vokietija) yra pavyzdžiai, kur pasiektas iki 170 proc. apsirūpinimo energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, lygis. Su šiuo įspūdingu ekologiniu balansu susijęs teigiamas poveikis vietos darbo rinkai (amatams), net neįskaičiuojant žaliavas tiekiančių ūkininkų darbo vietas (25).

5.7

Kadangi tikėtina, jog pajamų ir gerovės skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių didės, ypatingą dėmesį užimtumo politikos požiūriu būtina skirti kaimo vietovėms. Tvarus energinių augalų auginimas ir jų pavertimas energija gali išsaugoti ir kurti darbo vietas kaime, nes pridėtinės vertės kūrimas išlieka atitinkamame regione.

Užimtumo žemės ūkyje kokybės užtikrinimas

5.8

Klimato apsaugos tikslą galima pasiekti tik pasitelkus kvalifikuotą darbo jėgą. Šiuo tikslu įmonės darbuotojams turi sudaryti atitinkamas tęstinio mokymosi sąlygas.

Socialinių standartų nustatymas ir užtikrinimas

5.9

Vyrauja nuomonė, kad iš besivystančių ir naujųjų pramoninių šalių importuojamos biomasės paklausa ir toliau augs. Tačiau ekologinių ir socialinių gyvybės pagrindų naikinimo gamintojų šalyse negalima pateisinti nauda, gaunama dėl mažesnių sąnaudų. Todėl gaminant bioenergiją būtina laikytis pagrindinių TDO darbo standartų bei darbų saugos reikalavimų (26).

Darbuotojų ir profesinių sąjungų dalyvavimas

5.10

Struktūriniai pokyčiai žemės ūkyje turės esminės įtakos darbo vietų kokybei ir pajamoms. Todėl darbuotojai ir profesinės sąjungos turi būti įtraukiami į šiuos pokyčių procesus. Kadangi bendro sprendimo priėmimo schemos Europoje labai skiriasi, būtina labiau atsižvelgti į žemės ūkio darbuotojų siekius dalyvauti esamose Europos ir valstybių narių struktūrose. Tai ypač būtina atsižvelgiant į tai, kad šie bendravimo ir keitimosi idėjomis būdai gali užtikrinti ir išsaugoti darbo vietas.

5.11

Nuo 1999 m. veikiantis Europos socialinio dialogo žemės ūkio sektoriuje komitetas, kaip socialinius partnerius atstovaujantis organas užimtumo ir tolesnio naujų žemės ūkio uždavinių formavimo klausimais, yra kompetentingas ekspertų ir patariamasis organas. EESRK rekomenduoja Komisijai stiprinti šio komiteto funkcijas taip pat klimato politikos požiūriu. Valstybių narių lygmeniu turėtų būti stiprinamas socialinių partnerių, kaip ekspertų sprendžiant su klimatu susijusius žemės ūkio klausimus, vaidmuo kaimo vietovių plėtros priežiūros komitetuose.

2008 m. liepos 9 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  2007 m. gaisrai Graikijoje, kurių metų išdegė alyvmedžių plantacijos.

(2)  COM(2007) 414, 2007 7 18, EESRK nuomonė OL C 224, 2008 8 30, p. 67, priimta 2008 m. gegužės 29 d.

(3)  COM(2007) 722 galutinis.

(4)  CO2e — anglies dioksido ekvivalentas.

(5)  2007 m. gruodžio mėn. Green peace tyrimas „Žemės ūkio poveikis klimatui ir jo mažinimo galimybės“ (Cool Farming: Climate impacts of agriculture and mitigation potential).

(6)  Žr. Europos aplinkos agentūra, EEA ataskaita 5/2007.

(7)  IPCC, 3-oji darbo grupė, 8 skyrius (2007), Žemės ūkis.

(8)  Įskaitant pašarus.

(9)  Dirvožemis yra antra pagal dydį anglies dioksido saugykla po jūrų. EESRK supranta, kad labai skiriasi skirtingų šaltinių duomenys, bet štai truputis statistikos: 1 ha ariamos žemės yra apie 60 tonų anglies dioksido, pievų ir miškų dirvožemyje jo dvigubai daugiau (miškuose anglies dioksido yra ir medžiuose), o 1 ha pelkių jo gali būti iki 1 600 tonų.

(10)  Pavyzdžiui, sojos kaip pašaro Europos galvijams gamyba ir palmių arba braivėlio aliejaus gamyba energijos tikslais (biodegalai).

(11)  Naftos, anglies, dujų atsargos, žemės paviršiaus biomasė, dirvožemyje ir jūrose esantis anglies dioksidas.

(12)  Žr., pvz., kompleksinio paramos susiejimo kriterijus.

(13)  Gaminant žemės ūkio biodegalus išmetamas N2O atsveria pakeičiant iškastinį kurą sumažinamą išmetamų dujų kiekį (N 2 O release from agro-biofuel production negates global warming reduction by replacing fossil fuels). Atmos. Chem. Phys. Discuss., 7, 11191–11205, 2007.

(14)  Apie 3,3 mlrd. t. CO2e per metus.

(15)  Galvijų skaičius pasaulyje: 1 297 mln. galvijų (1990 m.), 1 339 mln. galvijų (2004 m.), EU (25): 111,2 mln. galvijų (1990 m.), 86,4 mln. galvijų (2004 m.), Kinija: 79,5 mln. galvijų (1990 m.), 106,5 mln. galvijų (2004 m.).

(16)  Žr. „Klimaschutz und Öko-Landbau“ in: Ökologie & Landbau, Heft 1/2008.

(17)  Federalinės vyriausybės atsakymas į „BÜNDNIS 90/Die Grünen“ frakcijos klausimą žemės ūkio ir klimato apsaugos tema, 16/5346 spaudinys, 13 punktas.

(18)  OL C 44, 2008 2 16, p. 34 ir rengiama nuomonė (TEN/338) dėl pasiūlymo priimti direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008) 19).

(19)  Pvz., Vokietijos Federalinės žemės ūkio ministerijos patariančioji mokslo taryba.

(20)  OL C 162, 2008 6 25, p. 72.

(21)  OL C 162, 2008 6 25, p. 52.

(22)  EMPA yra medžiagotyros ir technologijų mokslinių tyrimų institutas. Jis yra Šveicarijos Konfederacijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos (Eidgenössischen Technischen Hochschule Zürich, ETH) dalis.

(23)  COM(2006) 857 galutinis, Europos Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Užimtumas kaimo vietovėse: darbo vietų trūkumo šalinimas“.

(24)  OL C 120, 2008 5 16, p. 25.

(25)  Daugiau informacijos šia tema žr. www.seeg.at.

(26)  www.ilo.org/public/german/region/eurpro/bonn/ilo_kernarbeitsnormen.htm.


Top