EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2008 m. lapkričio 7 d.

dėl Komisijos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, projekto

(CON/2008/63)

(2009/C 45/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2008 m. spalio 10 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Komisijos tarnybų prašymą pateikti nuomonę dėl Komisijos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, projekto (toliau – sprendimo projektas). Sprendimo projektu siekiama pakeisti 2003 m. lapkričio mėn. priimtą Komisijos sprendimą (1).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 4 dalimi, kadangi sprendimo projektas daro poveikį vieno iš ES finansinių paslaugų komitetų struktūrai ir funkcijoms bei paliečia Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) vaidmenį prisidedant prie to, kad būtų sklandžiai vykdoma politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu, kaip nurodyta Sutarties 105 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

2.   Konkrečios pastabos

2.1.   EBPIK skirtos naujos užduotys (4 straipsnis)

Dėl sprendimo projekte minimų naujų užduočių ECB turi tokių pastabų.

Pirma, ECB pritaria sprendimo projekte pateikiamoms nuorodoms į 3 lygio komiteto vaidmenį tarpininkavimo priežiūros institucijoms ir funkcijų perdavimo srityje (9). Kiekvienas iš šių trijų 3 lygio komitetų neseniai patvirtino tarpininkavimo tvarką, skirtą galimiems ginčams spręsti ir priežiūros institucijų tarpusavio supratimui stiprinti, kasdieniam institucijų bendradarbiavimui plėtoti ir priežiūros konvergencijai stiprinti (10). Kadangi šios nuostatos veikimas praktikoje nėra išbandytas, būtų pageidautina tinkamu laiku peržiūrėti jos įgyvendinimą. Dėl EBPIK vaidmens lengvinant funkcijų perdavimą tarp priežiūros institucijų ECB mano, kad šis patobulinimas galėtų būti naudingas tolesniam veiksmingumo ir efektyvumo skatinimui tarptautiniame funkcijų perdavime tarp priežiūros institucijų bei padėtų supaprastinti bendravimą tarp tarptautinių bankų grupių ir priežiūros institucijų.

Be to, sprendimo projekte nurodomas EBPIK įnašas į Bendrijos teisės aktų bendrą ir vienodą įgyvendinimą bei nuoseklų taikymą skelbiant teisiškai neprivalomas gaires, rekomendacijas ir standartus (11). Atsižvelgdamas į priežiūros konvergencijos svarbą veiksmingai Europos finansų sistemos integracijai, ECB siūlo tarp EBPIK užduočių paminėti vaidmenį, kurį komitetas vaidina lengvinant praktinio minėtų neprivalomų priemonių taikymo peržiūrą, naudodamas tarpusavio peržiūros priemones.

Antra, ECB pažymi, kad, atsižvelgiant į 2008 m. gegužės 14 d. priimtas Ecofin tarybos išvadas, Komisija numato EBPIK vaidmenį rengiant veiklos gaires, skirtas užtikrinti, kad priežiūros institucijų kolegijos dirbtų veiksmingai ir nuosekliai (12). Tai atspindi dabartinę iniciatyvą Kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos peržiūros kontekste (13), kuria siekiama patobulinti priežiūros institucijų kolegijų teisinį pagrindą. Šiame kontekste ECB norėtų pabrėžti, kad svarbu užtikrinti sprendimo projekto nuostatų ir pirmiau minėtos direktyvos nuostatų suderinamumą.

2.2.   EBPIK ir BPK bendradarbiavimas (5 straipsnis)

Atsižvelgdama į Ecofin tarybos įgaliojimą užtikrinti efektyvų ir deramą EBPIK ir BPK darbo pasidalijimą (14), sprendimo projekte Komisija pažymi poreikį užkirsti kelią abiejų komitetų uždavinių sutapimui (15). Komisija sutarė, kad šis uždavinių pasidalijimas tam tikra apimtimi galėtų būti paremtas rizikos ribojimo analizių makro ir mikro lygiu atskyrimu (16). Šiuo požiūriu, ir kaip pažymėta ankstesnėje nuomonėje, ECB pabrėžia, kad svarbu pripažinti BPK, kuris jau yra parengęs rizikos ribojimo makro lygiu pokyčių priežiūros sistemą, vaidmenį (17). Sprendimo projekte atsižvelgiama į faktą, kad, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą komitetų lygiu reikia sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima kuo anksčiau nustatyti galimą riziką ir tarpvalstybiniu lygiu, ir tarp sektorių, ir kad šioje srityje EBPIK turėtų atlikti savo vaidmenį – nustatyti bankų sektoriaus rizikos mažinimo tendencijų pavojus mikro lygiu ir reguliariai pranešti apie rezultatus (18). Šiame kontekste ECB turi tokių pastabų.

Pirma, ECB pabrėžia, kad sprendimo projekte nurodytas BPK ir EBPIK tarpusavio bendravimas turėtų būti apibrėžiamas pozityviau, atspindint esamą trijų 3 lygio komitetų ir BPK bendradarbiavimą. Todėl, vietoje nurodomo poreikio užkirsti kelią sutapimui su BPK darbu, sprendimo projekte galėtų būti labiau pabrėžiamas poreikis šiems komitetams ir BPK glaudžiai bendradarbiauti (19).

Be to, siekdami išvengti darbo dubliavimosi, EBPIK ir BPK jau susitarė dėl jų bendradarbiavimo organizavimo reguliariai vertinant riziką ir stebint finansinį stabilumą. BPK, atsižvelgdamas į jam suteiktą mandatą, didžiausią dėmesį skiria pagrindinių rizikos ribojimo pavojų finansų sistemai ir bankų sektoriui nustatymui, o EBPIK – iniciatyviam specifinių pavojų, priežiūros dalykų ir galimų politinių veiksmų nustatymui.

Antra, pagal sprendimo projektą EBPIK, jei reikia, turi įspėti kitus priežiūros institucijų komitetus, finansų ministerijas ir nacionalinius centrinius bankus apie galimas arba neišvengiamas problemas, kad laiku užtikrintų prevencines arba taisomąsias priemones (20). ECB siūlo patikslinti šią nuostatą, kad būtų išvengta galimų konfidencialumo problemų, jei priežiūros informacija apie atskirus bankus būtų perduodama finansų ministerijoms.

Trečia, sprendimo projekte numatyta, kad bent kartą per ketvirtį EBPIK turėtų pateikti Komisijai, Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) ir Europos Parlamentui bankų sektoriaus pagrindinių pavojų ir silpnųjų pusių vertinimą (21). BPK patirtis pranešant rizikos ribojimo analizės makro lygiu rezultatus EFK rodo, kad, esant normaliai padėčiai, ataskaitų teikimas du kartus per metus būtų tinkamesnis.

2.3.   Finansiniai konglomeratai (11 straipsnis)

Sprendimo projekte nustatyta, kad finansinių konglomeratų priežiūros srityje EBPIK ir CEIOPS bendradarbiauja dalyvaudami Jungtinio finansinių konglomeratų komiteto veikloje. Kadangi ECB jau dalyvauja esamo Laikino finansinių konglomeratų darbo komiteto veikloje, taip pat Europos finansinių konglomeratų komiteto veikloje, kartu su Komisija ir CESR turėtų būti paminėtas ir jo, kaip stebėtojo, dalyvavimas.

2.4.   Kvalifikuota balsų dauguma (14 straipsnis)

2008 m. spalio 7 d. Ecofin taryba palankiai įvertino tai, kad priežiūros institucijos 3 lygio komitetuose susitarė atitinkamuose savo įstatuose numatyti galimybę kvalifikuota balsų dauguma priimti sprendimus (22). Sprendimo projekte numatyta, kad EBPIK sprendimams priimti „reikia 1) bent 255/345 kvotos iš skaičiuojamų balsų; ir 2) paprastos valstybių narių daugumos“ (23). Palyginus, EBPIK įstatuose numatyta, kad „sprendimams priimti reikia bent 255 balsų „už“, atiduotų bent dviejų trečdalių valstybių narių“. ECB pažymi, kad abi procedūros yra nustatytos remiantis Sutarties nuostatomis dėl kvalifikuotos balsų daugumos (24). Vis dėlto, teisinio aiškumo vardan ECB rekomenduoja užtikrinti sprendimo projekte ir EBPIK įstatuose numatytų balsavimo taisyklių suderinamumą; tam gali reikėti sprendimo projekte pateikti tiesiogines nuorodas į atitinkamas Sutarties nuostatas.

3.   Redagavimo pasiūlymai

Jei pirmiau išdėstyti pasiūlymai lemtų sprendimo projekto pakeitimus, redagavimo pasiūlymai yra pateikiami priede.

Ši nuomonė bus paskelbta ECB tinklavietėje Komisijai priėmus ir paskelbus sprendimą, kuriuo įsteigiamas Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas.

(1)  2003 m. lapkričio 5 d. Komisijos sprendimas 2004/5/EB, įsteigiantis Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą (OL L 3, 2004 1 7, p. 28).

(2)  Tarybos išvados dėl ES priežiūros sistemos ir finansinio stabilumo priemonių, dėl kurių 2008 m. gegužės 14 d. susitarė Ecofin, p. 3–5; jas galima rasti:

http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/08/st08/st08515-re03.lt08.pdf

(3)  Tarybos išvadų p. 5–6.

(4)  Komisijos komunikatas „Lamfalussy proceso peržiūra. Priežiūros konvergencijos stiprinimas“, COM(2007) 727 galutinis.

(5)  Eurosistemos įnašas į Lamfalussy proceso peržiūrą, 2007 m. lapkričio mėn. (Eurosystem contribution to the review of the Lamfalussy framework); galima rasti ECB tinklavietėje: www.ecb.int

(6)  2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadų 8 punktas. Išvadas galima rasti:

http://www.consilium.europa.eu/cms3_applications/Applications/newsRoom/related.asp?BID=76&GRP=14127&LANG=1&cmsId=339

(7)  Žr. Komisijos komunikatą „Nuo finansinės krizės link atsigavimo: Europos veiksmų pagrindas“ („From financial crisis to recovery: A European framework for action“), COM(2008) 706 galutinis, 2008 m. spalio 29 d., kurį galima rasti:

http://ec.europa.eu/commission_barroso/president/pdf/COMM_20081029.pdf

(8)  Žr. sprendimo projekto 6 konstatuojamąją dalį.

(9)  Žr. sprendimo projekto 14 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnio 1 dalies a punktą (dėl tarpininkavimo) bei 17 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnio 1 dalies d punktą (dėl perdavimo).

(10)  Žr. Protokolą dėl CESR tarpininkavimo tvarkos (Protocol on mediation mechanism of the CESR), CESR/06-286b, 2006 m. rugpjūčio mėn., CESR tinklavietėje: http://www.cesr-eu.org, Protokolą dėl EBPIK tarpininkavimo tvarkos (Protocol of the CEBS mediation mechanism), 2007 m. rugsėjo 25 d., EBPIK tinklavietėje: http://www.c-ebs.org, ir Protokolą dėl tarpininkavimo tarp draudimo ir pensijų priežiūros institucijų tvarkos (Protocol on mediation mechanism between insurance and pensions supervisors), CEIOPS-DOC-14/07, 2007 m. spalio mėn., CEIOPS tinklavietėje: http://www.ceiops.eu

(11)  Sprendimo projekto 3 straipsnis.

(12)  Sprendimo projekto 4 straipsnio 1 dalies e punktas.

(13)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo, COM(2008) 602 galutinis. Kapitalui keliamų reikalavimų direktyva suprantama kaip direktyva, kurią sudaro 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 1) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).

(14)  Tarybos išvados dėl ES priežiūros sistemos ir finansinio stabilumo priemonių, dėl kurių 2008 m. gegužės 14 d. posėdyje susitarė Taryba; jas galima rasti:

http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/08/st08/st08515-re03.lt08.pdf

(15)  Sprendimo projekto 21 konstatuojamoji dalis ir 5 straipsnio 5 dalis.

(16)  Europos Komisija (Vidaus rinkos GD), Viešas konsultavimosi dokumentas dėl Komisijos sprendimų, kuriais įsteigiami CESR, EBPIK ir CEIOPS, dalinių pakeitimų, 2008 m. gegužės 23 d., p. 11 (Public Consultation Paper on amendments to Commission Decisions establishing CESR, CEBS & CEIOPS); jį galima rasti:

http://ec.europa.eu/internal_market/finances/docs/committees/consultation_en.pdf

(17)  2004 m. vasario 20 d. ECB nuomonės CON/2004/7 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 93/6/EEB ir 94/19/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/12/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiančios nustatyti naują Finansinių paslaugų komiteto organizacinę struktūrą (OL C 58, 2004 3 6, p. 23), 7 punktas.

(18)  Sprendimo projekto 20 konstatuojamoji dalis ir 5 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa.

(19)  Glaudus EBPIK ir BPK bendradarbiavimas jau yra atspindėtas peržiūrėtuose EBPIK įstatuose, kurie įsigaliojo 2008 m. liepos 10 d. ir kuriuos galima rasti EBPIK tinklavietėje: http://www.c-ebs.org (žr., pavyzdžiui, EBPIK įstatų 1 straipsnio 4 dalį, 4 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį).

(20)  Sprendimo projekto 5 straipsnio 1 dalis.

(21)  Sprendimo projekto 5 straipsnio 2 dalis.

(22)  Tarybos išvados, dėl kurių 2008 m. spalio 7 d. susitarė Ecofin; jas galima rasti:

http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/08/st13/st13784.lt08.pdf

(23)  Sprendimo projekto 14 straipsnis.

(24)  Sutarties (su paskutiniais pakeitimais, padarytais dėl Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą) 205 straipsnio 2 dalyje numatyti du variantai. Priklausomai nuo Tarybos akto rūšies, t. y., ar Sutartis reikalauja, kad aktas būtų priimtas Komisijos pasiūlymu, ar ne, sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 255 balsų „už“, kuriuos atitinkamai turi atiduoti i) daugumos nariai; arba ii) ne mažiau kaip du trečdaliai narių.