Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52007DC0833

Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje

/* KOM/2007/0833 galutinis */

In force

52007DC0833

Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje /* KOM/2007/0833 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.12.2007

KOM(2007) 833 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje

1. ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIų NAUDOJIMO RAšTINGUMAS SKAITMENINėJE APLINKOJE

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas tampa vis svarbesne žiniasklaidos ir ryšių sektorių Europos ir nacionalinių politikos darbotvarkių dalimi. Pavyzdžiui, naujoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje Komisija įpareigojama įvertinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį visose valstybėse narėse ir apie tai atsiskaityti[1].

Žiniasklaidos buvimas tebelieka pagrindine sąlyga Europos piliečiams geriau suprasti pasaulį ir dalyvauti demokratijoje bei kultūriniame gyvenime, bet naudojimosi žiniasklaida būdai kinta. Judumas, vartotojų kuriamas turinys, internetas ir gerokai daugiau galimybių gauti skaitmeninius produktus iš esmės keičia žiniasklaidos ekonomiką. Dėl to itin svarbu gauti daugiau žinių ir geriau suprasti, kaip skaitmeniniame pasaulyje veikia žiniasklaida, kas yra nauji žiniasklaidos ekonomikos subjektai ir kokių naujų galimybių bei uždavinių naudojimasis skaitmenine žiniasklaida gali pateikti. Tai stipriai lemia vartotojų pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis ir žiniasklaida, todėl ir IRT bei žiniasklaidos naudojimą, o tai yra Europos Komisijos prioritetas, nustatytas jos strateginėje politikos sistemoje i2010 [2]. Bendresne prasme taip pat svarbu, kad piliečiai geriau suprastų žiniasklaidos ekonominį ir kultūrinį aspektą ir kad būtų diskutuojama apie tai, kokia svarbi Europos ekonomikai stipri ir konkurencinga pasauliniu mastu žiniasklaida, skatinanti pliuralizmą ir kultūrinę įvairovę.

Didesnis žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas gali stipriai padėti siekti tikslų, 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos iškeltų Europos Sąjungai. Jis ypač svarbus konkurencingesnės ir įtraukesnės žinių ekonomikos sukūrimui didinant IRT ir žiniasklaidos sektorių konkurencingumą, bendros Europos informacinės erdvės sukūrimui ir įtraukties, geresnių viešųjų paslaugų bei gyvenimo kokybės skatinimui.

Šis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje atitinka Europos Parlamento[3] ir žiniasklaidos bei IRT sektoriaus pageidavimus. Juo papildoma šiuo metu įgyvendinama ES iniciatyva dėl žiniasklaidos pliuralizmo[4], audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir elektroninių ryšių reguliavimo sistemų atnaujinimas, strateginės judriojo ryšio televizijos[5] ir kūrinių platinimo prijungties režimu iniciatyvos bei būsima iniciatyva dėl e. įtraukties.

Be to, šiuo komunikatu papildoma Europos audiovizualinės žiniasklaidos politika. Visų pirma, komunikatas susijęs su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatomis (juo bus paskatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo kriterijų moksliniai tyrimai, kurie yra pirmas ataskaitų teikimo įpareigojimo pagal 26 straipsnį įgyvendinimo etapas)[6] ir su programa MEDIA 2007. Pastarojoje pabrėžiama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir vaizdinio švietimo iniciatyvų svarba didinant prieigą prie Europos audiovizualinių kūrinių ir stiprinant Europos kinematografijos ir audiovizualinį paveldą. Pagrindinis programos tikslas − parodyti ir skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo gerąją patirtį Europos lygmeniu ir siūlyti priemones. Komunikatas pagrįstas 2006 m. įsteigtos Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ekspertų grupės veiklos rezultatais, 2006 m. spalio mėn. pradėtų viešųjų konsultacijų rezultatais ir patirtimi įgyvendinant ankstesnes ir dabartines Komisijos iniciatyvas, susijusias su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu.

Šis komunikatas neturi finansinio poveikio Bendrijos biudžetui, išskyrus poveikį, numatytą ir nustatytą 2007−2013 m. finansinėje programoje.

2. ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIų NAUDOJIMO RAšTINGUMO EUROPINė APIBRėžTIS

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas paprastai apibrėžiamas kaip gebėjimas naudotis žiniasklaida, suprasti ir kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos bei žiniasklaidos turinio aspektus ir kurti ryšių formas įvairiuose kontekstuose. Šią apibrėžtį patvirtino didžioji viešųjų konsultacijų respondentų dalis ir Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ekspertų grupės nariai[7]. Žiniasklaida − tai žiniasklaida, galinti pasiekti plačiąją visuomenę įvairiais platinimo kanalais. Žiniasklaidos pranešimai − tai informacinis ir kūrybinis turinys, pateikiamas tekstais, garsais bei vaizdais ir perduodamas įvairiomis ryšių formomis, įskaitant televiziją, kiną, vaizdo sistemas, svetaines, radiją, vaizdo žaidimus ir virtualiąsias bendruomenes.

Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą turėtų būti taikomas visai žiniasklaidai. Įvairius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygius sudaro tokie gebėjimai:

- gebėjimas laisvai naudotis visomis esamomis žiniasklaidos priemonėmis − nuo laikraščių iki virtualiųjų bendruomenių;

- gebėjimas aktyviai naudotis žiniasklaidos priemonėmis, inter alia , interaktyviąja televizija, internetinėmis paieškos sistemomis arba dalyvauti virtualiosiose bendruomenėse, ir gebėjimas geriau išnaudoti žiniasklaidos potencialą pramogoms, kultūrai, kultūrų dialogui, mokymuisi ir pritaikymui kasdieniame gyvenime (pavyzdžiui, bibliotekos, internetinės vaizdo ir garso rinkmenos (angl. podcasts ));

- kritinis požiūris į žiniasklaidos turinio kokybę ir tikslumą (pavyzdžiui, gebėjimas vertinti informaciją, reaguoti į reklamą įvairiose žiniasklaidos priemonėse, sumaniai naudotis paieškos sistemomis);

- gebėjimas kūrybiškai naudotis žiniasklaidos priemonėmis, nes dėl žiniasklaidos technologijų raidos ir vis didėjančio interneto, kaip platinimo kanalo, naudojimo vis daugiau europiečių gali kurti ir skleisti vaizdus, informaciją ir turinį;

- gebėjimas suprasti žiniasklaidos ekonomiką bei pliuralizmo ir žiniasklaidos kontrolės skirtumą;

- su autorių teisėmis susijusių reikalavimų, kurie yra esminiai „teisėtumo kultūros“ požiūriu, žinojimas; ypač, kad apie juos žinotų jaunoji karta, kuri yra ir turinio vartotoja, ir kūrėja.

Šiuo komunikatu nesiekiama spręsti visų šių klausimų, nes daugelis jų nagrinėjami šiuo metu įgyvendinamose iniciatyvose, o sutelkiamas dėmesys į kai kuriuos iš jų.

3. TEBEVYKDOMOS INICIATYVOS

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ekspertų grupė buvo įsteigta 2006 m. siekiant analizuoti ir apibrėžti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tikslus ir tendencijas, parodyti ir skatinti gerąją patirtį Europos lygmeniu ir siūlyti veiksmus šioje srityje. Grupė taip pat aptarė ir nagrinėjo Europos Komisijos ankstesnės veiklos (pavyzdžiui, pagal programą eLearning finansuojamų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo projektų) analizę ir vertinimą. Grupę sudarė nemažai Europos žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ekspertų, įskaitant akademinio pasaulio atstovus ir žiniasklaidos profesionalus, kurių kompetencijos sritys ir profesinė patirtis yra įvairi. 2006 m. ji posėdžiavo tris kartus, o 2007 m. − du kartus.

Be to, paskutinį 2006 m. ketvirtį Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas [8]. Konsultacijų rezultatai buvo geri ir kiekybiniu, ir respondentų kokybės bei įvairovės požiūriu. Respondentai buvo žiniasklaidos organizacijos ir sektoriaus atstovai, formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijos, turinio teikėjai ir kūrėjai, mokslinių tyrimų ir kultūros institucijos, reguliuotojai ir piliečių bei vartotojų asociacijos. Iš atsakymų analizės paaiškėjo, kad paspartinti pažangą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje galima Europos Sąjungoje analizuojant, rodant ir skleidžiant vietos ir nacionalinę gerąją patirtį šioje srityje. Taip pat paaiškėjo, kad trūksta žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo kriterijų arba standartų ir kad nėra su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo visais aspektais susijusios gerosios patirties. Todėl Komisija mano, kad reikia skubių platesnio masto, ilgalaikių mokslinių tyrimų siekiant parengti naujus vertinimo kriterijus ir suformuoti naują gerąją patirtį.

2006 m. gegužės mėn. buvo užsakytas tyrimas „Dabartinės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tendencijos ir požiūriai į jį Europoje“ (angl. „Current trends and approaches to media literacy in Europe“). Jame nurodoma dabartinė žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įgyvendinimo praktika Europoje, patvirtinamos per viešąsias konsultacijas išryškėjusios tendencijos ir rekomenduojamos kai kurios Bendrijos lygmeniu įgyvendintinos priemonės, kad būtų skatinamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir keliamas jo lygis. Galiausiai jame trumpai apibūdintas galimas ES intervencijos šioje srityje ekonominis ir socialinis poveikis. Galutinė tyrimo ataskaita pateikiama Europos Komisijos svetainėje[9].

Sprendime dėl programos MEDIA 2007 [10] pabrėžiama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir kino švietimo iniciatyvų svarba, visų pirma, kai iniciatyvas bendradarbiaudami su mokyklomis rengia jaunajai auditorijai skirti festivaliai. 2007 m. pradžioje buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, kurio kriterijai buvo pirmiausia susiję su kino švietimu, ir atrinkta nemažai projektų[11].

Programa SAFER INTERNET PLUS (2004−2008) siekiama suteikti naudojimosi internetu saugumą didinančias priemones tėvams, mokytojams ir vaikams. Ji apima ir kitas žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, video. Pagal šią programą 2007 m. gegužės mėn. buvo atliktas „Eurobarometro“ apklausa pagrįstas kokybinis tyrimas[12], kurio tikslas − surinkti daugiau žinių apie vaikų naudojimąsi internetu ir judriojo ryšio telefonais, jų naudojimosi internetu įpročius ir tai, kaip jie suvokia su rizika ir saugumu susijusius klausimus.

Su turiniu susijusioje ES teisinėje sistemoje taip pat nagrinėjami žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo klausimai. Pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 20 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą[13]. Joje pabrėžiama, kad svarbu, jog valstybės narės rengtų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo programas, ir rekomenduojamos įvairios konkrečios priemonės, kurių šioje srityje turi imtis valstybės narės ir Komisija. Tokios priemonės yra, pavyzdžiui, skatinti audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų sektorių vengti bet kokios diskriminacijos dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ir kovoti su ja, nepažeidžiant žodžio arba spaudos laisvės; bendradarbiaujant su specialistais ir reguliavimo institucijomis nacionaliniu ir Bendrijos lygiu parengti elgesio kodeksus; skatinti priemones, skirtas kovai su bet kokia nelegalia veikla, kuri internete yra žalinga nepilnamečiams. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visos valstybės narės, išskyrus vieną, ir Europos bendrija pasirašė JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. 21 straipsnyje aprašomi įpareigojimai raginti žiniasklaidos priemones, įskaitant informacijos internetu teikėjus, padaryti savo paslaugas prieinamomis neįgaliesiems.

Laikantis subsidiarumo principo, pirmiausia nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įtraukimą į mokyklų programas visais lygmenimis. Vietos valdžios institucijos taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį, nes jos yra arčiau piliečių ir gali remti neformalaus švietimo sektoriaus iniciatyvas. Į neseniai patvirtintą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos tekstą įtraukta žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skirta konstatuojamoji dalis[14], o jos 26 straipsnyje nustatomas ataskaitų teikimo įpareigojimas, kad Komisija galėtų įvertinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį visose valstybėse narėse.

2007 m. gegužės mėn. žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas buvo Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu Leipcige surengto seminaro „Daugiau pasitikėjimo turiniu“ (angl. „More trust in content“) vieno iš posėdžių tema. 2007 m. birželio mėn. UNESCO surengtoje žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skirtoje konferencijoje poreikį stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kartu pabrėžė UNESCO, Europos Taryba ir Komisija.

4. ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIų NAUDOJIMO RAšTINGUMAS SKAITMENINėJE APLINKOJE. GEROJI PATIRTIS

Šiame komunikate dėmesys telkiamas į tris sritis: komercinius pranešimus, audiovizualinius kūrinius ir internetą.

4.1 Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir komerciniai pranešimai

Reklama yra kasdienio gyvenimo dalis ir vienas iš esminių rinkos ekonomikos komponentų. Svarbu informuoti visą auditoriją apie komercinių pranešimų vaidmenį audiovizualinio sektoriaus vertės grandinėje. Tai ypač svarbu nemokamos televizijos atveju, nes reklama ir kitų rūšių komerciniai pranešimai, pavyzdžiui, rėmimas, teleparduotuvės arba produktų pateikimas, sudaro sąlygas transliuotojams gauti kokybišką turinį. Taip pat svarbu vengti neigiamo vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų vaizdavimo žiniasklaidoje. Komercinių pranešimų kontekste žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui būdingi bent trys aspektai:

- suteikti jaunajai auditorijai priemones, kurios padėtų jiems susiformuoti kritinį požiūrį į komercinius pranešimus ir rinktis turint informacijos[15];

- didinti visų suinteresuotųjų šalių informuotumą ir žinias apie savireguliavimo ir bendro reguliavimo priemones bei mechanizmus ir apie elgesio kodeksų rengimą ir įgyvendinimą[16];

- užtikrinant tinkamą skaidrumą skatinti viešąjį ir privatųjį finansavimą šioje srityje[17].

Atsižvelgdama į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje numatytą ataskaitų teikimo įpareigojimą, Komisija mano, kad reikia formuoti su komerciniais pranešimais susijusią gerąją patirtį (pvz., prisidedant prie elgesio kodeksų rengimo) ir ja keistis, nes ją galima pasiūlyti kaip alternatyvą tam tikros praktikos apribojimams arba draudimams.

4.2 Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir audiovizualiniai kūriniai

Skaitmeninės technologijos ir plačiajuosčio ryšio skverbtis, sukurdami naujus platinimo kanalus, pavyzdžiui, užsakomąsias vaizdo programas ir judriojo ryšio televiziją, gerokai palengvina prieigą prie audiovizualinių kūrinių. Savo ruožtu, tai sukuria naujas į katalogus įtraukto ir paveldui priklausančio turinio rinkas. Be to, skaitmeninės technologijos mažina kliūtis audiovizualinių kūrinių kūrimui bei sklaidai ir padeda kurti audiovizualinę rinką be sienų. Šiame kontekste žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas reiškia:

- visų pirma jaunajai Europos auditorijai teikti daugiau informacijos ir žinių apie mūsų filmų paveldą ir didinti susidomėjimą šiais bei naujausiais Europos filmais[18];

- skatinti audiovizualinės žiniasklaidos kūrimui reikalingų ir kūrybinių įgūdžių įgijimą[19];

- suprasti autorių teisių svarbą ir vartotojų, ir turinio kūrėjų požiūriu[20].

4.3 Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir internetas

Sparčiai besivystančioje informacinėje visuomenėje žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įgūdžiai reikalingi, kad vartotojai žinotų apie technologines, ekonomines ir kultūrines inovacijas, ir galėtų jomis pasinaudoti. Internetas iš esmės keičia naudojimosi žiniasklaida įpročius, nes jis yra papildoma interaktyvios prieigos prie tradicinės žiniasklaidos (pavyzdžiui, interneto protokolo televizija arba radijas internetu) ir prie tekstų, vaizdų bei garsų iš viso pasaulio priemonė. Tai suteikia didžiulių galimybių, pavyzdžiui, multimedijos skaitmeninių bibliotekų atveju[21], tačiau ir didžiulių uždavinių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo atžvilgiu. Naudojantis internetu žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas reiškia:

- suteikti priemonių vartotojams, kad jie galėtų kritiškai vertinti interneto turinį;

- įvairinti skaitmeninėje kūrybinėje veikloje reikalingus įgūdžius bei skatinti autorių teisių klausimų žinojimą[22];

- užtikrinti, kad informacinės visuomenės teikiamą naudą galėtų gauti visi, taip pat ir žmonės, kurių galimybės ribotos dėl nepakankamų išteklių arba išsilavinimo, amžiaus, lyties, etninės kilmės, neįgalieji (e. prieinamumas) ir gyvenantieji nepalankiose vietovėse (šias visas grupes apima e. įtrauktis)[23];

- informuoti, kaip veikia paieškos sistemos (suskirstant atsakymus pagal eiliškumą ir t. t.), ir išmokti geriau naudotis paieškos sistemomis[24].

5. IšVADOS

Komisija ir toliau skatins su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu skaitmeninėje aplinkoje susijusios gerosios patirties formavimą ir keitimąsi ja, remdamasi vykdomomis programomis ir iniciatyvomis. Ji taip pat skatins kriterijų, naudotinų vertinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, mokslinius tyrimus. To siekiant 2008 m. bus pradėtas specialus tyrimas, kurio tikslas − ištirti kriterijus, naudotinus vertinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį. Šiuo tyrimu bus galima pasinaudoti rengiant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje numatytą ataskaitą, kurią Komisija pateiks vėliausiai po ketverių metų nuo direktyvos priėmimo.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą paremti šiame komunikate iškeltus tikslus bei prioritetus ir 2008 m. surengti renginius, skirtus su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu skaitmeninėje aplinkoje susijusios gerosios patirties mainams, įskaitant ir gerąją patirtį, susijusią su Europos žiniasklaidos sektoriaus ekonomika. Atsižvelgdama į kitų institucijų pareikštą poziciją ir į suinteresuotųjų šalių nuomones apie šį komunikatą, Komisija ir toliau rodys šios gerosios patirties pavyzdžius, o prireikus priims rekomendaciją. 2008 m. bus Europos kultūrų dialogo metai, todėl Komisija kviečia Europos institucijas įtraukti kultūrų dialogo aspektą į savo veiklą, susijusią su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu.

Komisija ragina valstybes nares:

- paraginti už audiovizualinio sektoriaus bei elektroninių ryšių reguliavimą atsakingas valdžios institucijas aktyviau dalyvauti ir bendradarbiauti keliant pirmiau nurodytą įvairų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį;

- skatinti sisteminius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įvairių aspektų mokslinius tyrimus, reguliariai tuos aspektus stebėti bei apie juos pranešti;

- parengti ir įgyvendinti elgesio kodeksus ir, kai tinkama, kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis bendro reguliavimo sistemas nacionaliniu lygmeniu ir skatinti savireguliavimo iniciatyvas.

[1] 26 straipsnis: Komisija pateikia „pranešimą apie šios direktyvos taikymą ir, jei reikia, teikia pasiūlymus, kurie padėtų ją pritaikyti prie pokyčių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų srityje, ypač atsižvelgiant į naujausią technologijų pažangą, sektoriaus konkurencingumą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygius visose valstybėse narėse“.

[2] Žr. http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/index_en.htm

[3] Pavyzdžiui, 2005 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje dėl Televizijos be sienų direktyvos (89/552/EEB) Europos Parlamentas prašo Tarybos ir Komisijos „plėtoti ir įgyvendinti žiniasklaidos raštingumo programas ir taip užtikrinti Europos piliečių aktyvumą ir sąmoningumą“. 2006 m. lapkričio 22 d. ataskaitoje (A6-0399/2006) ta pačia tema žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas laikomas pamatiniu įgūdžiu. 2006 m. balandžio 27 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (2005/2212(INI)), kurioje Europos Sąjungos lygmeniu jis „ragina Komisiją pateikti komunikatą apie raštingumą žiniasklaidoje“. Jau 2004 m. Europos Parlamento klausymuose Komisijos narei V. Reding pateiktuose klausimuose buvo paliestos kai kurios iš šio komunikato temų, pavyzdžiui, įtrauktis ir prieinamumas. Atsakydama į klausimą dėl vaikų saugumo internete, V. Reding taip pat pažymėjo, kad „žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas arba žiniasklaidos švietimo programos“ yra sprendimų priėmimo galios suteikimo nepilnamečiams ir jų sąmoningumo didinimo priemonė.

[4] 2007 m. sausio 16 d. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti trijų pakopų žiniasklaidos pliuralizmo planą. Pirmojoje pakopoje buvo pateiktas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, antrojoje atliekamas nepriklausomas tyrimas, kuriuo siekiama apibrėžti ir išbandyti konkrečius ir objektyvius žiniasklaidos pliuralizmo vertinimo ES valstybėse narėse rodiklius (rezultatų laukiama 2009 m. pradžioje), o 2009 m. turi būti pateiktas Komisijos komunikatas dėl žiniasklaidos pliuralizmo rodiklių ES valstybėse narėse. Žr. http://ec.europa.eu/information_society/media_taskforce/pluralism/index_en.htm

[5] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mobiliosios televizijos vidaus rinkos stiprinimas“ (COM/2007/0409 galutinis).

[6] Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, 37 konstatuojamoji dalis: „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas – tai įgūdžiai, žinios ir suvokimas, sudarantys galimybę vartotojams veiksmingai ir saugiai šias priemones naudoti. Žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžiai apima galimybes žmonėms tinkamai pasirinkti, suvokti turinio ir paslaugų pobūdį bei pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias siūlo naujosios ryšių technologijos. Jie galės geriau apsaugoti save ir savo šeimas nuo žalingo arba nusikalstamo turinio. Todėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo plėtra turėtų būti skatinama visose visuomenės grupėse ir atidžiai sekama pažanga.“ Be to, žr. 1 išnašą.

[7] Žr. http://ec.europa.eu/avpolicy/media_literacy/docs/report_on_ml_2007.pdf

[8] Taip pat žr. „Report on the results on the public consultation on Media Literacy“ („Viešųjų konsultacijų dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo rezultatų ataskaita“): http://ec.europa.eu/avpolicy/media_literacy/docs/report_on_ml_2007.pdf

[9] Žr. http://ec.europa.eu/avpolicy/media_literacy/index_en.htm

[10] Sprendimas Nr. 1718/2006/EB.

[11] Pavyzdžiui: Salonikų filmų festivalis ( Thessaloniki Film Festival (Graikija)), Festivalis „Premiers Plans“ ( Festival Premiers Plans ) (Anžė, Prancūzija), Bresto Europos trumpametražių filmų festivalis ( Festival Européen du Film Court de Brest ) (Prancūzija), Tarptautinis jaunimo kino festivalis ( Festival Internacional de cine para jóvenes ) (Chichonas, Ispanija), Tarptautinis trumpametražių filmų festivalis ( International Short Film Festival ) (Berlynas, Vokietija), Filmų festivalis „Crossing Europe“ ( Crossing Europe Film Festival ) (Lincas, Austrija) ir Flandrijos 20-asis Europos jaunimo filmų festivalis ( 20th European Youth Film Festival of Flanders ) (Belgija).

[12] http://ec.europa.eu/information_society/activities/sip/eurobarometer/index_en.htm#overall_report

[13] Rekomendacija Nr. 2006/952/EB.

[14] Žr. 6 išnašą.

[15] Pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svetainėje Mediakompassi , kurią sukūrė Suomijos transliavimo bendrovė YLE, yra skyrius, kuriame dėmesys telkiamas į reklamą jaunimui, tėvams ir mokytojams; Švedijos vartotojų agentūra išleido keletą televizijos reklamai skirtų knygų ir iš dalies finansavo mokomąją medžiagą ta tema.

[16] Pavyzdžiui, Consell Audiovisual de Catalunya (CAC) remia dialogo platformas rengiant savireguliavimo ir bendro reguliavimo kodeksus.

[17] Pavyzdžiui, Media Smart yra žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skirta nepelno programa 6−11 metų mokiniams, kurioje dėmesys telkiamas į reklamą. Iniciatyva buvo pradėta įgyvendinti JK 2002 m. lapkričio mėn., o dabar ji vykdoma Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, JK, Suomijoje ir Švedijoje. Ją taip pat rengiamasi įgyvendinti Italijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje. Ją finansuoja reklamos verslas JK ir remia JK bei kitų valstybių narių vyriausybės.

[18] Kaip pavyzdį galima paminėti pasinaudojant Europos Sąjungos programos MEDIA ir Centre National de la Cinématographie finansavimu 1992 m. įkurtą tinklą Europa Cinemas . Europa Cinemas tapo pirmuoju kino teatrų tinklu, kurio programą sudaro daugiausia Europos filmai, jis inter alia rengia Europos filmus jaunajai auditorijai populiarinančius renginius.

[19] Kaip pavyzdį galima paminėti Community Media Network (Airija), skatinantį bendruomenių vystymąsi ir galių joms suteikimą kaip ištekliais pasinaudojant video, radiju, fotografija, spausdintomis žiniasklaidos priemonėmis ir internetu. www.cmn.ie. Kitas pavyzdys yra FILM-X − Danijos filmų instituto kompiuterinė, interaktyvi filmų studija vaikams ir paaugliams. Ji suteikia vaikams, jaunimui ir suaugusiems galimybę pajusti, kaip kuriami filmai, ir padeda jiems naudojantis filmais išmokti įvairių pranešimo būdų: http://www.dfi.dk/filmx

[20] BBC siūlo vartotojams labai įvairių interaktyvaus dalyvavimo galimybių, įskaitant internetines skelbimų lentas, diskusijų forumus, interneto dienoraščius ir vartotojų pateikiamą savą audiovizualinę medžiagą. BBC taip pat neseniai baigė bandomąjį Creative Archive projektą, kuriame noriai dalyvavo licencijos mokesčio mokėtojai, t. y. beveik 100 000 reguliarių vartotojų. Bandomasis Creative Archive projektas sudarė galimybes žmonėms parsisiųsti, perredaguoti, naudoti ir dalytis autorių teisių nesaugomu turiniu savo nekomerciniais kūrybiniais tikslais laikantis Creative Archive licencijų sistemos sąlygų.

[21] Skaitmeninių bibliotekų iniciatyva − tai projektas, vykdomas pagal bendrąją Komisijos strategiją skaitmeninei ekonomikai skatinti i2010. Skaitmeninės bibliotekos – tai organizuoti skaitmeninio turinio rinkiniai, kuriais gali naudotis visuomenė. Trys pagrindiniai iniciatyvos aspektai yra internetinė prieiga, skaitmeninimas ir išsaugojimas bei laikymas.

[22] Kaip pavyzdį galima paminėti paieškos sistemą http://www.internet-abc.de/kinder/, kuri sudaro galimybes vaikams susipažinti su internetu ir interneto turinio kūrimu.

[23] Trečiasis i2010 prioritetas yra Komisijos turimomis priemonėmis skatinti įtraukiąją Europos informacinę visuomenę. Šio tikslo siekiama remiantis veiksmingomis ir vartotojui patogiomis, IRT pagrįstomis viešosiomis paslaugomis.

Žr. http://ec.europa.eu/information_society/activities/einclusion/index_en.htm ir

http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/inclusion/index_en.htm

[24] Pavyzdžiui, žr. šią paieškos sistemą vaikams: http://www.blinde-kuh.de/

Top