52007DC0738

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.11.2007

KOM(2007) 738 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Neįgaliųjų padėtis Europos Sąjungoje. 2008–2009 m. Europos veiksmų planas {SEC(2007)1548}

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Neįgaliųjų padėtis 3

2.1. Faktai ir skaičiai 3

2.2. Ekonominis aspektas tampa vis svarbesnis 3

3. ES veiksmų plano dėl negalios įgyvendinimo pažanga 2006–2007 m. 4

3.1. Bendrija ir valstybės narės veikia išvien 4

3.2. ES lygmens veiksmai 4

3.3. Nacionalinio lygmens pasiekimai 7

4. 2008–2009 m. prioritetai 7

4.1. Siekiant visuotinio dalyvavimo ir gerinant pritaikymą neįgaliesiems 8

4.2. Siekiant visapusiškos pagarbos pagrindinėms teisėms 10

5. IŠVADOS 11

PRIEDAI

1. ĮžANGA

Nuo pat 2003 m. neįgaliesiems skirtos Komisijos strategijos[1] tikslas buvo užtikrinti realias lygias galimybes neįgaliesiems. Europos bendrija ir jos valstybės narės, 2007 m. drauge pasirašydamos Jungtinių Tautų konvenciją dėl žmonių su negalia teisių[2] (toliau – JT konvenciją), patvirtino savo įsitikinimą, kad negalia yra žmogaus teisių plačiąja prasme klausimas[3] ir teisės objektas.

2003–2010 m. ES veiksmų plane dėl negalios (VPN) yra numatytos priemonės minėtai strategijai įgyvendinti įtraukiant su negalia susijusius klausimus į atitinkamas ES politikos sritis. Be to, valstybės narės įgyvendina 2003 m. Tarybos išvadas, kuriomis jos yra raginamos aktyviai integruoti negalios aspektą į susijusias politikos sritis[4].

VPN yra padalintas į dvejų metų trukmės etapus, o politiniai prioritetai nustatomi atsižvelgiant į neįgaliųjų problemas, susijusias su nelygiomis galimybėmis. Šiuo komunikatu siekiama tokių tikslų:

a) išanalizuoti neįgaliųjų padėties pokyčius;

b) paskelbti, ko pasiekta įgyvendinant antrąjį VPN etapą (2006–2007 m.);

c) nustatyti 2008–2009 m. prioritetus, kad būtų pasiekti strateginiai VPN tikslai.

2. NEįGALIųJų PADėTIS

2.1. Faktai ir skaičiai

Naujausių duomenų[5] analizė (1 priedas) rodo stiprų negalios ir senėjimo tarpusavio ryšį. Taip pat matyti, kad neįgaliųjų atskirtis nuo darbo rinkos išlieka neproporcingai didelė ir kad neįgalių moterų padėtis yra blogesnė nei neįgalių vyrų (2 priedas). Be to, mokymosi sutrikimų ar protinę negalią turintys asmenys turi mažiau galimybių gauti darbą nei fizinę negalią turintys asmenys.

2.2. Ekonominis aspektas tampa vis svarbesnis

Atsižvelgiant į lygių galimybių principą, neįgaliųjų atskirtis nuo darbo rinkos yra didelė problema. Svarbus ir ekonominis šios problemos aspektas: 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba [6], siekdama spręsti į dėl demografinių pokyčių mažėjančios darbo jėgos problemą, pabrėžė, kad reikia kuo visapusiškiau pasinaudoti daugybės nuo darbo rinkos atskirtų žmonių potencialu ir pripažino, kad neįgalieji – viena svarbiausių prioritetinių grupių.

Dėl šių priežasčių bei dėl senėjimo ir negalios tarpusavio ryšio atsiranda stiprus poreikis šalinti kliūtis ir didinti galimybes[7]. Ekonominė specialiai pritaikytų produktų rinkos nauda didėja, o tokios rinkos (visų pirma JAV ir Japonijoje) tampa naujovių, pavyzdžiui, informacinių ir ryšio technologijų, kūrimo varikliu. JAV teisės aktuose, kuriais nustatomi viešųjų sutarčių reikalavimai, numatomos palankios sąlygos neįgaliems valstybės tarnautojams. Tokios galimybės gali užtikrinti, kad neįgalusis būtų aktyvus darbo rinkos dalyvis, nepriklausantis nuo socialinės pagalbos.

Socialinių paslaugų sektorius taip pat auga: kuriamos naujos darbo vietos, kad būtų patenkinti vis didėjantys senėjančios visuomenės poreikiai. 2004 m. asmenims su negalia skirtų paslaugų sektoriuje dirbo daugiau kaip 8 mln. žmonių, o ES 27 užregistruota 68 000 mln. EUR metinė apyvarta[8]. Manoma, kad ateityje šie skaičiai dar didės[9].

3. ES VEIKSMų PLANO DėL NEGALIOS įGYVENDINIMO PAžANGA 2006–2007 M.

3.1. Bendrija ir valstybės narės veikia išvien

Bendras Europos požiūris į negalią padarė didelę įtaką JT konvencijos turiniui – konvencijoje, pripažįstama, kad negalios samprata yra kintanti, kaip ir Europos socialinis negalios modelis. Be to, svarbią vietą JT konvencijoje užima ir tokie kertiniai ES veiklos aspektai, kaip antai draudimas diskriminuoti, lygios galimybės ir aktyvi įtrauktis.

2007 m. birželio mėn. įvykusiame neoficialiame ministrų susitikime negalios klausimais valstybės narės ir Komisija susitarė drauge su pilietine visuomene siekti nuoseklaus ir koordinuoto JT konvencijos įgyvendinimo. Jos susitarė, kad ES aukšto lygio grupė neįgaliųjų klausimams spręsti turėtų nustatyti bendrus uždavinius ir galimus jų sprendimo būdus, o apie daromą pažangą pranešti neįgaliųjų klausimams spręsti skirtuose ministrų susitikimuose.

3.2. ES lygmens veiksmai

2006–2007 m. VPN daugiausia dėmesio buvo skiriama su savarankišku gyvenimu susijusioms keturioms sritims: ekonominio veiklumo skatinimui, kokybiškoms paramos ir priežiūros paslaugoms, galimybei gauti būtiniausias prekes ir paslaugas, ES analitinių gebėjimų didinimui[10].

- Veiklumo skatinimas

Menką neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje lemia įvairios – tiek su diskriminacija susijusios, tiek nesusijusios – kliūtys. Todėl reikia imtis įvairių priemonių: kovoti su diskriminacija, aktyviai remti neįgaliuosius ir šalinti kitas kliūtis.

Visos valstybės narės į nacionalinę teisę perkėlė vadinamąją lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą[11], o 2008 m. pradžioje bus paskelbta ataskaita apie jos įgyvendinimą. Europos Teisingumo Teismas sprendime dėl negalios sąvokos[12] pabrėžė ligos ir negalios skirtumų reikšmę taikant minėtą direktyvą. Laukiama sprendimo, susijusio su neįgalius asmenis prižiūrinčio asmens diskriminacija dėl jų ryšių su neįgaliaisiais[13].

Komisija baigia parengti naują valstybės pagalbos išimčių reglamentą[14], kuriuo bus supaprastintos taisyklės, susijusios su pagalba neįgaliesiems įsidarbinant ir mokantis ir panaikintas reikalavimas apie kai kurias pagalbos schemas iš anksto pranešti Komisijai.

Sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį remiant neįgaliųjų užimtumą ir socialinę įtrauktį bei suteikiant jiems daugiau galimybių: šioje srityje įgyvendinamos valstybių narių, regionų ir drauge su Komisija parengtos veiklos programos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Bendrame reglamente numatyta, kad 2007–2013 m. „galimybės jais naudotis užtikrinimas neįgaliems asmenims yra vienas iš kriterijų, kurių reikia laikytis apibrėžiant fondų bendrai finansuojamus veiksmus ir į kuriuos reikia atsižvelgti įvairiais įgyvendinimo etapais“[15].

- Galimybė naudotis kokybiškomis priežiūros ir paramos paslaugomis

Aukšto lygio grupė neįgaliųjų klausimams spręsti[16] paskelbė savo nuomonę apie neįgaliųjų integravimą taikant atvirą koordinavimo metodą (AKM) socialinės sanglaudos, socialinės apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityse. Joje nagrinėjami gerosios praktikos pavyzdžiai bei rekomenduojama veikti nuosekliai ir stiprinti neįgaliųjų integravimą nacionaliniu lygiu. Šiuo metu atliekamas tyrimas, skirtas diskriminacijos rizikai, kylančiai labai priklausomiems arba ypatingų poreikių turintiems neįgaliesiems, nustatyti[17].

Aukšto lygio grupė neįgaliųjų klausimams spręsti susitarė dėl ES lygmens praktinės sistemos, kuria siekiama užtikrinti neįgaliesiems skirtų visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybę[18] ir kuri remiasi žmogaus teisėmis ir visuotinės kokybės vadyba. Ši sistema padeda suprasti minėtų paslaugų kokybės sampratą, nustato bendruosius bruožus ir atitinkamus kriterijus. Pabrėžiama šių paslaugų įvairovė ir ypatumai bei kokybės rodiklių reikmė. Europos socialinės apsaugos komitetas išnagrinės šią iniciatyvą, kuri bus įtraukta ir į būsimąją Europos strategiją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybės.

Bendruomenės paslaugos suteikia geresnes savarankiško gyvenimo galimybes nei institucionalizacija[19]. 2007 m. pabaigoje turėtų būti gauti tyrimo[20], kuriuo siekta nustatyti su bendruomenės paslaugomis (priežiūra, sveikata ir parama) susijusias išlaidas, rezultatai – jais bus galima remtis toliau diskutuojant su Europos Taryba[21] neįgalių vaikų deinstitucionalizavimo klausimu.

- Galimybė gauti būtiniausias prekes ir paslaugas

2006 m. reglamentas dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru[22] yra pirmasis Europos teisės aktas, kuriuo neįgaliesiems siekiama užtikrinti tas pačias sąlygas kaip ir visiems kitiems. Šiuo reglamentu oro uostų administracijos yra įpareigojamos teikti nemokamą pagalbą ir paslaugas neįgaliesiems bei užtikrinti jų prieinamumą. Panašios prievolės nustatytos ir tarptautiniam geležinkelių sektoriui.

Atsižvelgiant į Komunikatą dėl e. prieinamumo[23], buvo suteikta daugiau galimybių naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT). Siekiant nustatyti prieinamumo reikalavimus, vykdant viešuosius IRT srities produktų ir paslaugų pirkimus ir išspręsti atitikties vertinimo klausimą, buvo išduotas standartizacijos įgaliojimas. Išnagrinėjus valstybių narių teisės aktus, susijusius su galimybėmis naudotis elektroniniais ryšiais, buvo nustatyta reikmė Europos mastu sustiprinti pritaikymo neįgaliesiems nuostatas[24]. Žymiai padidėjo investicijos į pritaikytų IRT mokslinius tyrimus ir plėtotę bei pagalbines technologijas[25].

Atsižvelgiant į vartotojų ir IRT pramonės atstovų nuomonę, diskusijose su JAV valdžios institucijomis daugiausia dėmesio skiriama prieinamumo standartams ir jo teikiamai naudai pasaulio rinkose. Komisija dalyvauja JAV prieinamumo tarybos komiteto, siekiančio persvarstyti JAV Reabilitacijos akto 508 skirsnio standartus, veikloje. Taip pat apsikeista informacija apie urbanistinės aplinkos pritaikymo standartus.

Komisija parėmė keletą bandomųjų projektų ir mokslinių tyrimų neįgaliesiems pritaikytai urbanistinei aplinkai tirti. Jų rezultatai – viešojo administravimo institucijoms skirtas vadovas, kuriame raginama rengiant viešuosius statybų konkursus atsižvelgti į pritaikymo neįgaliesiems kriterijų, taip pat mokomoji medžiaga šia tema specialistams bei Europos neįgaliesiems pritaikyto turizmo tinklo sukūrimas[26].

- ES analitinių gebėjimų stiprinimas

Norint, kad politika būtų formuojama remiantis informacija ir tikslingai, reikia surinkti daugiau duomenų apie neįgaliųjų padėtį. Eurostatas deda daugiau pastangų pagal Europos statistikos sistemą plėtodamas Bendrijos statistiką apie neįgaliuosius.

3 priede pateikiama informacijos apie Komisijos veiklą plėtojant statistiką apie neįgaliuosius.

- Kiti svarbūs pasiekimai

2006 m. priimtoje 2007–2013 m. programoje „Progress“[27] numatyta įvairiais būdais remti neįgaliesiems skirtos strategijos įgyvendinimą: pvz., bendrai finansuojant[28] Europos neįgaliųjų organizacijų einamąsias išlaidas.

2007 m. paskelbti Lygių galimybių metais, todėl ES ir nacionalinėse iniciatyvose pabrėžiami diskriminacijos, įskaitant ir diskriminaciją dėl negalios, klausimai.

4 priede pateikiama išsamesnės informacijos apie VPN įgyvendinimą 2006–2007 m.

3.3. Nacionalinio lygmens pasiekimai

Dauguma valstybių narių pripažįsta, kad neįgalieji yra viena labiausiai socialiai nuskriaustų grupių. Atsižvelgdamos į ES prioritetus[29], jos vykdo veiksmus ir programas, skirtas neįgaliųjų galimybėms atviroje darbo rinkoje pagerinti. Imamasi vis daugiau neįgaliesiems palankių priemonių, tačiau kol kas jos nėra susietos su platesnėmis užimtumo strategijomis, kaip numatyta Nacionalinėse reformų programose.

Be to, valstybės narės praneša apie pažangą rengiant su neįgaliaisiais susijusius teisės aktus, vykdant švietimo ir reabilitacijos programas bei veiksmus, kuriais siekiama pašalinti bet kokias kliūtis, remiant neįgaliesiems skirtą infrastruktūrą, įskaitant priemones, kai pasitelkiant bendruomenės paslaugas ir slaugą namuose užtikrinamas savarankiškas gyvenimas, bei pertvarkant sistemą, kad būtų iš tiesų gerbiamos neįgaliųjų teisės. Keletas valstybių narių įpareigojo viešąsias įmones remti lygių galimybių neįgaliesiems idėją.

Daugiau informacijos apie valstybių narių veiksmus pateikta 5 priede.

4. 2008–2009 M. PRIORITETAI

Analizuodamos, kaip kinta neįgaliųjų padėtis ir konsultuodamosi[30] su jų atstovais, valstybės narės ir kitos suinteresuotosios šalys nustatė, kad siekiant aktyvios įtraukties ir vienodų teisių, prioritetu reikėtų laikyti galimybių neįgaliesiems didinimą ir kliūčių šalinimą.

Siekiant užtikrinti nediskriminavimą, integraciją ir visapusišką dalyvavimą kasdienėje senėjančios visuomenės veikloje, būtina suteikti galimybę įsigyti prekes ir naudotis paslaugomis ir infrastruktūra bei pašalinti visas kliūtis mokytis ir dirbti. Reikmė užtikrinti galimybes ir šalinti kliūtis pabrėžiama ir JT konvencijoje[31]; tai leistų visapusiškai tenkinti įvairius abiejų lyčių neįgaliųjų poreikius.

Kad būtų pašalintos visos kliūtys, būtina vengti veiksnių, trukdančių neįgaliesiems naudotis savo gebėjimais ir visapusiškai dalyvauti lygiomis sąlygomis, bei juos šalinti. Tai reiškia, kad kovojant su įprastinėmis diskriminacijos formomis, reikia derinti visiems tinkančią „bendrojo modelio“ koncepciją ir konkrečius įvairių politikos sričių pagalbinius sprendimus bei priemones.

ES viešosios nuomonės tyrime[32], vykdytame pagal Europos lygių galimybių metų programą, 91 % respondentų sutiko, kad reikėtų skirti daugiau lėšų fizinėms kliūtims, su kuriomis susiduria neįgalieji, šalinti, drauge atsižvelgiant į senėjančios visuomenės poreikius. Todėl įgyvendinant sanglaudos politiką tikimasi sustiprinti neįgaliųjų ir jiems teikiamų galimybių ekonominę naudą.

4.1. Siekiant visuotinio dalyvavimo ir gerinant pritaikymą neįgaliesiems

- Gerinti galimybes patekti į darbo rinką

Siekiant padidinti neįgaliųjų užimtumą, būtina laikytis nuoseklaus požiūrio – taikyti lanksčius darbo modelius, remti užimtumą, aktyvią įtrauktį, imtis priemonių, papildančių galiojančius Europos kovos su diskriminacija teisės aktus. Todėl Komisija išanalizuos gerosios patirties, susijusios su palankių darbo sąlygų užtikrinimu neįgaliesiems, pavyzdžius.

Vadovaudamasi Komunikatu dėl bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų[33] ir atsižvelgdama į didesnį darbo rinkos lankstumą bei tam tikrų užimtumo garantijų taikymą. Komisija išanalizuos galimybes padidinti neįgaliųjų užimtumą ir jį palaikyti. Paprastai darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą lemia lanksčios ir patikimos sutarčių sąlygos, galimybės dirbti ne visą darbo dieną ar pagal terminuotą darbo sutartį, aktyvi darbo rinkos politika, visapusės mokymosi visą gyvenimą strategijos ir šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos, užtikrinančios tinkamas pajamas nedarbo laikotarpiu. Taip pat bus sprendžiami klausimai, susiję su paskatomis dirbti ilgą laiką ir likti darbo rinkoje bei su finansinių kompensacijų (pavyzdžiui, invalidumo išmokų), užtikrinančių tam tikras pajamas, sistemos pertvarkymu. Ekspertų mainai ir gerosios patirties pavyzdžiai, sukaupti vykdant tarpusavio vertinimą ir atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės neįgaliųjų klausimams spręsti ir Europos užimtumo komiteto indėlį, padės spręsti šiuos klausimus.

Užimtumo rėmimo, pasireiškiančio asmenine pagalba ir darbo vietos pritaikymu atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius atviroje darbo rinkoje, potencialas kol kas dar nėra visapusiškai išnaudotas. Daugiau dėmesio reikėtų skirti įmonėms keliamiems reikalavimams, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius. Komisija skatins užimtumo paslaugų teikėjus ir darbdavius koordinuoti profesinio mokymo ir reabilitacijos paslaugų formavimo veiklą. Komisija, siekdama pagerinti neįgaliesiems teikiamas užimtumo paslaugas, bendradarbiaus su Europos valstybinių užimtumo tarnybų vadovų tinklu[34]. Ji parengs diskusijomis pagrįstą dokumentą, kuriame pateiks gerosios patirties pavyzdžių, atitinkančių Europos užimtumo strategijos gaires ir pasiūlymus, kaip būtų galima padėti jauniems neįgaliesiems pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką[35]. Šis dokumentas bus pateiktas Aukšto lygio grupei neįgaliųjų klausimams spręsti bei Europos užimtumo komitetui ir bus siekiama toliau įtraukti su neįgaliaisiais susijusius klausimus į Nacionalines reformų programas bei remti nacionalinius siekius[36]. Komisija, vadovaudamasi supaprastintomis valstybės pagalbos taisyklėmis, toliau rems pastangas didinti užimtumą ir aktyvią socialiai nuskriaustų asmenų, įskaitant neįgaliuosius, įtraukties politiką, ir taip papildys į darbo rinką orientuotą politiką, nes bus užtikrinamos tinkamos pajamos ir galimybės naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis[37].

- Teikti daugiau galimybių naudotis prekėmis, paslaugomis ir infrastruktūra

Didesnės galimybės įsigyti būtiniausių prekių, naudotis būtiniausiomis paslaugomis ir infrastruktūra leistų neįgaliesiems tapti vartotojais. Užtikrinant tokias galimybes Europoje, būtina nustatyti aiškias taisykles susijusiuose sektoriuose. Asmenys, atsakingi už planavimo, plėtojimo ar gamybos veiklą įvairiuose sektoriuose, turi turėti pakankamai žinių apie pritaikymą neįgaliesiems. Atitinkamos priemonės turi būti rengiamos atsižvelgiant į šių sektorių vystymo ciklus.

Komisija šiuo metu rengia teisės aktų, susijusių su transporto ir IRT sričių pritaikymu neįgaliesiems, bazę. Remdamasi naujo Europos teisės akto dėl oro transporto[38] ir Reglamento dėl tarptautinio geležinkelių sektoriaus nuostatomis, susijusiomis su neįgaliaisiais bei ribotos judėsenos asmenimis, Komisija planuoja siūlyti panašius jūrų transporto ir miesto bei turistinių autobusų teisės aktus.

Kalbant apie IRT sektorių, Komisija planuoja peržiūrėti elektroninių ryšių paketą[39], įskaitant pagalbos tarnybų veiklą ir tekstinę komunikaciją, ir sustiprinti nuostatas šalinti kliūtis šioje srityje. Atsižvelgdama į 2005 m. Komunikatu dėl e. prieinamumo prisiimtus įsipareigojimus, Komisija įvertino pažangą ir Komunikate dėl e. įtraukties[40] pateikė naujų pasiūlymų. Visų pirma Komisija sieks 2008 m. taikyti horizontalųjį informacinės visuomenės teisės aktų modelį, kad užtikrintų lygias teises ir veiksmingą vidaus rinką. Neįgaliesiems pritaikytų IRT diegimui ir moksliniams tyrimams skirtas didesnis nei 100 mln. EUR biudžetas[41].

Minėtų pramonės šakų konkurencijos stiprinimas padėtų toliau šalinti kliūtis Europos rinkoje, o tai savo ruožtu padėtų užimti geresnę padėtį pasaulio rinkoje. Suderintus ir konkurencingus sprendimus sustiprina tam tikrų pritaikymo neįgaliesiems standartų plėtojimas ir naudojimas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų srityje – šie standartai padeda tenkinti funkcinius vartotojų reikalavimus ir spręsti techninės sąveikos problemą, o drauge ieškoti naujoviškų sprendimų.

Urbanistinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems padeda palaikyti statybų rinkos tvarumą. Siekdama sudaryti vienodas galimybes naudotis viešąja aplinka, Komisija įgalios Europos standartizacijos organizacijas parengti atitinkamus reikalavimus, kurie bus taikomi viešųjų pirkimų srityje.

- Stiprinti Komisijos analitinius gebėjimus šalinti kliūtis ir suteikti galimybes

Kad būtų galima įvertinti neįgaliųjų įtraukties srityje daromą pažangą ir laikytis JT konvencijoje numatytų stebėjimo reikalavimų[42], reikia daugiau patikimų ir palyginamų duomenų apie negalią ir neįgaliųjų gyvenimą. 3 priede aprašytu nauju Negalios ir socialinės integracijos modeliu galima vadovautis kaip baziniu.

Bus sukurtas su neįgaliaisiais dirbančių specialistų Europos akademinis tinklas, kuris kaups mokslinius faktus ir teiks paramą, susijusią su informacijos ir duomenų paieška bei VPN aktualiomis rekomendacijomis.

4.2. Siekiant visapusiškos pagarbos pagrindinėms teisėms

- Spartinti JT konvencijos įgyvendinimą

Atsižvelgdami į 2007 m. kovo mėn. sėkmingai priimtą Tarybos sprendimą dėl JT Konvencijos pasirašymo, ES šalių ministrai, atsakingi už su neįgaliaisiais susijusius klausimus, ir Komisija 2007 m. birželio mėn. Berlyne susitarė, kad visos valstybės narės turi kuo skubiau ratifikuoti šią Konvenciją. 2008 m. pradžioje Komisija pasiūlys Tarybos sprendimą, kuris leistų Europos bendrijai sudaryti JT konvenciją. Rengdamasi šiai veiklai ir siekdama nustatyti Bendrijos kompetenciją bei įvertinti poreikį iš dalies keisti antrinę Europos teisę ar atitinkamas politines priemones, Komisija peržiūri Bendrijos teisės aktus. Atliekant šią peržiūrą taip pat bus įvertintas poveikis pačioms Europos institucijoms. Aukšto lygio grupė neįgaliųjų klausimams spręsti reguliariai praneš apie JT konvencijos įgyvendinimo pažangą.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos požiūris į negalią yra labai panašus į JT Konvencijoje plėtojamą požiūrį, VPN ne tik padės praktiškai įgyvendinti šią Konvenciją Europos lygmeniu, bet ir papildys nacionalinio lygmens veiksmus. Visų pirma JT Konvenciją įgyvendinti padės veiksmai užimtumo, socialinių paslaugų, savarankiško gyvenimo, didesnių galimybių ir vystymosi pagalbos srityse. Komisija skirs daugiau dėmesio nuostatoms, pagal kurias reikalaujama derinti lyčių aspekto integravimo ir konkrečias su lyčių aspektu susijusias priemones. Kalbant apie kliūčių šalinimą ir galimybių didinimą, Komisija dalyvauja JT pasaulinėje iniciatyvoje įtraukiosioms IRT skatinti, kuria siekiama sustiprinti nuostatų šalinti kliūtis įgyvendinimą.

Vadovaudamasi JT konvencijoje numatyta prievole[43] konsultuotis su neįgaliųjų atstovų organizacijomis ir įtraukti jas į veiklą, Komisija ir toliau dirbs drauge su Europos NVO bei pakvies JT konvencijos komiteto[44] veikloje dalyvaujančias ES valstybes nares dalyvauti Aukšto lygio grupės neįgaliųjų klausimams spręsti veikloje.

Kad JT Konvencija būtų sėkmingai įgyvendinta, veiksmų turi imtis ir regioninės bei vietos valdžios institucijos. Komisija rems šią veiklą, plėtodama mokymo programas, padedančias didinti informuotumą ir geriau suprasti teisės aktus, susijusius su JT konvencija.

Naujas Europos masto negalios ir socialinės integracijos tyrimas, kurį atliekant bus vertinami įvairūs su negalia susiję veiksniai, įskaitant dalyvavimą ir aplinką, padės stebėti pažangą, daromą siekiant JT konvencijos tikslų.

- Papildyti Bendrijos teisės aktų, susijusių apsauga nuo diskriminacijos, bazę

Komisija ketina 2008 m. pasiūlyti direktyvą[45], kuri papildytų šiuo metu galiojančius ES teisės aktus, parengtus atsižvelgiant į EB sutarties 13 straipsnį, kuriuo raginama imtis prevencinių ir apsaugos nuo diskriminacijos (taip pat ir dėl negalios) veiksmų už darbo rinkos ribų. Tokia iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti įvairias teises, taip pat prisidės prie neįgaliesiems pritaikytos aplinkos formavimo. Šiuo metu vykdomas poveikio vertinimas, grindžiamas informacija, sukaupta išanalizavus galiojančius teisės aktus[46]. Vertinant poveikį buvo plačiai konsultuojamasi: parengtas viešas elektroninis klausimynas, konsultuotasi su NVO ir verslo atstovais.

5. IŠVADOS

Komunikate atsispindi Europos siekis užtikrinti visapusę pagarbą neįgaliųjų teisėms. Neįgalieji yra piliečiai ir aktyvūs socialinės ir ekonominės veiklos dalyviai, kurie taip pat prisideda prie tvarios ir glaudžios Europos, kurioje visiems užtikrinamos vienodos galimybės, sukūrimo. Visais šiame Komunikate siūlomais veiksmais siekiama patenkinti individualius ir įvairius neįgaliųjų poreikius.

Norint pasiekti pažangos svarbiausiose politinėse srityse, būtina maksimaliai sustiprinti valstybių narių veiklos sinergiją ir papildomumą. Ministrų įsipareigojimas spręsti bendrus uždavinius ir ieškoti sprendimų įgyvendinant JT konvenciją tiesia kelią nuosekliems ir palyginamiems nacionaliniams siekiniams, kurie atspindėtų JT konvencijos tikslus, bei Komisijos ir valstybių narių pažangai, daromai siekiant šių tikslų.

Todėl Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas, įtraukiant neįgaliuosius ir kitas suinteresuotąsias šalis, turi lemiamos reikšmės. Kasmet rengiami ES šalių ministrų, atsakingų už su neįgaliaisiais susijusius klausimus, susitikimai sustiprins neįgaliesiems skirtą Europos strategiją.

[1] COM/2003/650.

[2] http://www.un.org/esa/socdev/enable/.

[3] Pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos teisių.

[4] Tarybos išvados dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos neįgaliųjų metais (15512/03).

[5] Men and women with disabilities in the EU („Žmonės su negalia ES“), Applica , CESEP and Alphametrics , 2007 m.

[6] 34 išvada.

[7] http://ec.europa.eu/employment_social/social_situation/studies_en.htm

[8] Neįgaliesiems skirtų paslaugų teikėjų Europos asociacijos duomenys.

[9] EBPO, 2007 4 4, Sveikatos dokumentas 26, http://www.oecd.org/dataoecd/13/8/38343783.pdf

[10] COM 2005/604, 2005 11 28.

[11] Direktyva 2000/78/EB, 2000 11 27.

[12] Byla C-13/05, Chacon-Navas versus Eurest CSA .

[13] Byla C-303/06 Coleman versus Attridge Law .

[14] http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/reform/reform.cfm

[15] Tarybos reglamentas 1083/2006/EB, 16 straipsnis.

[16] http://ec.europa.eu/employment_social/index/hlg_esf_nsrf_en.pdf

[17] Konkursas VT/2006/014, 2008 m. galutinė ataskaita.

[18] Daugiau informacijos apie visuotinės svarbos socialines paslaugas:http://ec.europa.eu/employment_social/social_protection/questionnaire_en.htm

[19] Tyrimas Included in Society („Įtrauktis į visuomenę“ , http://ec.europa.eu/employment_social/index/socinc_en.pdf

[20] Konkursas VT/ 2006/021, 2007 m. galutinė ataskaita.

[21] Komitetas neįgaliųjų klausimams spręsti (CDPRR).

[22] Reglamentas 1107/2006, 2006 7 5.

[23] COM (2005) 425 galutinis, 2005 9 13.

[24] INCOM grupės ataskaita.

[25] Daugiau kaip 60 mln. EUR pagal šeštąją bendrąją ES mokslinių tyrimų programą.

[26] COM/2005/604, 1 priedas.

[27] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1672/2006/EB, nustatantis Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą.

[28] 2007 m. daugiau nei 1,2 mln. EUR.

[29] Nacionalinės socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijų įgyvendinimo 2007 m. ataskaitos ir 2006 m. valstybių narių užimtumo ataskaitos pagal Nacionalines reformų programas.

[30] Aukšto lygio grupės neįgaliųjų klausimams spręsti posėdžiai 2007 m. vasario ir birželio mėn.

[31] 3 straipsnis (Bendrieji principai) ir 9 straipsnis (Prieinamumas).

[32] Diskriminacija Europos Sąjungoje: http://ec.europa.eu/employment_social/eyeq/uploaded_files/documents/Eurobarometer_report_en_2007.pdf.

[33] 2007 m. bir˛elio 27 d. COM(2007) 359.

[34] Įsteigtas 2007 m.: http://ec.europa.eu/employment_social/employment_strategy/pub_empl_services_en.htm

[35] http://ec.europa.eu/employment_social/news/2007/sep/com498_en.pdf

[36] Visų pirma remiantis Europos užimtumo strategijos 19 gaire.

[37] COM(2006) 44 galutinis, 2006 2 8.

[38] 2006 m. liepos 5 d. Reglamentas (EB) 1107/2006 , OL L 204, 2006 7 26.

[39] http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/tomorrow/roadmap/index_en.htm

[40] COM (2007)694, Europos i2010 e. įtraukties iniciatyva „Dalyvavimas informacinėje visuomenėje“.

[41] Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir plėtros programa, IRT ir senėjimas, prieinamos ir įtraukiosios IRT: http://cordis.europa.eu/fp7/ict/programme/challenge7_en.html Konkurencingumo ir naujovių programa, IRT sprendžiant prieinamumo, senėjimo ir socialinės integracijos problemas: http://ec.europa.eu/information_society/activities/ict_psp/library/ref_docs/docs/cip_ictpsp_wp.pdf

[42] 31 straipsnis.

[43] 4.3 straipsnis.

[44] 34 straipsnis.

[45] http://ec.europa.eu/atwork/programmes/docs/clwp2008_en.pdf

[46] http://ec.europa.eu/employment_social/fundamental_rights/pdf/pubst/stud/mapstrand1_en.pdf