52006DC0799

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.12.2006

KOM(2006) 799 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

Europos Komisijos parengta nustatytos normos ataskaita (nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo 7 straipsnio 1 dalyje)

1. ĮVADAS

Ši ataskaita – tai Europos aplinkos agentūros (EAA) parengtos techninės ataskaitos, kuri Europos Bendrijos (EB) vardu pateikiama Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui, siekiant palengvinti nustatytos normos apskaičiavimą pagal Kioto protokolo (KP) 7 ir 8 straipsnius bei parodyti, kad Bendrija gali atsiskaityti už savo emisijas ir nustatytas normas pirmajam įsipareigojimų laikotarpiui pagal KP (nustatytos normos ataskaitos), santrauka.

2002 m. gegužės 31 d. Europos bendrija ir jos valstybės narės ratifikavo Kioto protokolą Ratifikuodama protokolą Bendrija pareiškė, kad ji ir jos valstybės narės įvykdys savo atitinkamus įsipareigojimus riboti ir mažinti emisijas pagal Protokolo 3 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį. Protokolo ratifikavimo metu EB buvo 15 narių: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Šios valstybės taip pat buvo EB narėmis, priimant KP 1997 m. gruodžio mėn. Remiantis KP 4 straipsnio 4 dalimi, 10 naujųjų valstybių narių prisijungimas prie Protokolo po to, kai jis jau priimtas, neturi įtakos pagal Protokolą prisiimtiems Bendrijos įsipareigojimams. Todėl apskaičiuojant Bendrijos nustatytą normą remiamasi pirmiau pateiktu 15 valstybių narių sąrašu (ES 15). Nustatytos normos ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie aštuonias naująsias valstybes nares, kurios turi kiekiais nustatytus įsipareigojimus riboti ir mažinti emisijas pagal KP (Čekiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Slovakiją, Slovėniją ir Vengriją). Kipras ir Malta neturi įsipareigojimų, susijusių su emisijos apribojimu ar mažinimu pagal KP, todėl nėra įtrauktos į šią ataskaitą.

Vadovaujantis JTBKKK sprendimu 13/CMP.1 (Nustatytos normos apskaitos tvarka pagal KP 7 straipsnio 4 dalį), nustatytos normos ataskaitą turi sudaryti dvi dalys, kaip pateikta toliau.

2. 1 DALIS

a) Visas antropogeninių išmetamųjų teršalų pagal šaltinius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimo absorbentais aprašas

Visas 1990–2004 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms Monrealio protokolas netaikomas, išmetamųjų antropogeninių teršalų pagal šaltinius ir šalinimo absorbentais aprašas pateikiamas EAA parengtos EB „nustatytos normos“ ataskaitos I priede (EB aprašo ataskaita) ir II priede (15 ES ir 25 ES valstybių bendros ataskaitos lentelės). Šiuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų (angl. GHG) aprašuose pateikta informacija naudojama kaip pagrindas, apskaičiuojant EB nustatytą normą, kaip aprašyta šiame komunikate.

b) Europos bendrijos atrinktų bazinių metų nustatymas hidrofluorangliavandeniliams, anglies perfluoridams ir sieros heksafluoridui pagal 3 straipsnio 8 dalį

EB bazinių metų emisijos – tai 15 valstybių narių, kurios sutiko kartu vykdyti atitinkamus įsipareigojimus pagal KP 3 straipsnį, atitinkamų bazinių metų emisijų suma. Ši taisyklė taip pat taikoma baziniams metams hidrofluorangliavandeniliams (HFC), anglies perfluoridams (PFC) ir sieros heksafluoridui (SF6). KP I priede išvardytos Šalys gali pasirinkti, ar baziniai metai dujoms yra 1995 m., kaip nurodyta KP 3 straipsnio 8 dalyje, ar baziniai metai kitoms A priede pateiktoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (dažniausiai 1990 m.). Austrija, Prancūzija ir Italija baziniais metais šioms dujoms pasirinko 1990 m., kitos valstybės narės – 1995 m. 15 ES valstybių baziniai metai kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms pagal KP yra 1990 m.

Naujosioms valstybėms narėms, turinčioms įsipareigojimų pagal KP, baziniai HFC, PFC ir SF6 metai yra 1995 m., išskyrus Slovakiją, kurios baziniai fluorintų dujų metai – 1990 m. Baziniai kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metai pagal KP yra 1990 m., išskyrus Lenkiją (1988 m.), Slovėniją (1986 m.) ir Vengriją (1985–1987 m.).

c) Susitarimas pagal 4 straipsnį, kai Šalis sudaro tokį susitarimą, kad kartu su kitomis Šalimis įvykdys įsipareigojimą pagal 3 straipsnį

KP 4 straipsnyje numatoma, kad įsipareigojimus, apibrėžtus 3 straipsnyje, Šalys gali vykdyti bendrai, veikdamos regioninės ekonominės integracijos organizacijos sistemoje ir kartu su ja. EB ir valstybių narių susitarime bendrai vykdyti atitinkamus įsipareigojimus, apibrėžtus KP 3 straipsnio 1 dalyje (bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimas), išdėstyti kiekiais nustatyti Bendrijos ir valstybių narių įsipareigojimai riboti ir mažinti emisiją pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiui, t.y. 2008–2012 m. Remiantis šiais įsipareigojimais, apibrėžiamos valstybių narių nustatytos normos pagal KP. Visas šio susitarimo tekstas pateikiamas Tarybos sprendime, kuriuo patvirtinamas KP[1], o Bendrijai ir valstybėms narėms jį ratifikavus, apie jį buvo pranešta JTBKKK sekretoriatui.

d) Nustatytos normos pagal 3 straipsnio 7 ir 8 dalis, remiantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms Monrealio protokolas netaikomas, išmetamųjų antropogeninių teršalų pagal šaltinius ir šalinimo absorbentais aprašu

EB nustatytą normą pagal 3 straipsnio 7 ir 8 dalis sudaro į KP B priedą Bendrijai įrašytas bazinių metų jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio procentas (92 %), padaugintas iš penkių. Baziniais metais Bendrija išmestas teršalų kiekis sudarė 4 276 359 577 tonų anglies dioksido ekvivalento (CO 2 ekv.) , o tai lygu bendram 15 ES valstybių baziniais metais išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Pagal šį skaičiavimo metodą EB ir valstybėms narėms nustatytos normos pateikiamos Sprendime xxx/2006/EB[2]. Bendrijai nustatyta norma – 19 682 555 325 tonų CO 2 ekvivalento. Bendrijai nustatytos normos ir kiekvienai valstybei narei nustatytos normos apskaičiavimai pateikiamos 1 lentelėje. Naujosioms valstybėms narėms nustatytos normos pateikiamos 2 lentelėje. Kiekvienai valstybei narei nustatytos normos turi būti nurodytos tos valstybės narės registre.

Peržiūrėjus valstybių narių bazinių metų emisijų duomenis pagal KP, gaunamas 11 403 608 tonų CO 2 ekv. aritmetinis skirtumas tarp EB nustatytos normos ir kiekvienos iš 15 ES valstybių nustatytos normos sumos. Remiantis Sprendimu xxx/2006/EB, šis skirtumas EB registre turi būti nurodytas kaip nustatytos normos vienetai.

1 lentelė: Europos bendrijos ir valstybių narių bazinių metų emisijos ir nustatytos normos, pateiktos bendro įsipareigojimų vykdymo susitarime

Valstybė narė/EB | Bazinių metų emisijos | 1990 m. dėl miškų kirtimo išmetamų teršalų kiekiai (Kioto protokolo 3 straipsnio 7 dalis) | Kiekiais nustatytas įsipareigojimas riboti išmetamus teršalus (Kioto protokolo B priedas) | Apskaičiuota nustatyta norma |

CO2 ekv., tonos | CO2 ekv., tonos | % | CO2 ekv., tonos |

Europos bendrija | 4 276 359 577 | 1 619 634 | 92 % | 19 682 555 325 |

Kiekiais nustatyti įsipareigojimai riboti ir mažinti išmetamus teršalus, numatyti bendro įsipareigojimų vykdymo susitarime |

Austrija | 78 959 404 | netaikoma | 87 % | 343 473 407 |

Belgija | 146 890 526 | netaikoma | 92,5 % | 679 368 682 |

Danija | 69 323 336 | dėl miškų kirtimo teršalai išmesti nebuvo | 79 % | 273 827 177 |

Suomija | 71 096 195 | netaikoma | 100 % | 355 480 975 |

Prancūzija | 563 925 328 | netaikoma | 100 % | 2 819 626 640 |

Vokietija | 1 232 536 951 | netaikoma | 79 % | 4 868 520 955 |

Graikija | 111 054 072 | netaikoma | 125 % | 694 087 947 |

Airija | 55 780 237 | dėl miškų kirtimo teršalai išmesti nebuvo | 113 % | 315 158 338 |

Italija | 519 464 323 | netaikoma | 93,5 % | 2 428 495 710 |

Liuksemburgas | 12 688 140 | netaikoma | 72 % | 45 677 304 |

Nyderlandai | 214 588 451 | 280 212 | 94 % | 1 008 565 720 |

Portugalija | 60 938 032 | 973 829 | 127 % | 386 956 503 |

Ispanija | 289 385 637 | netaikoma | 115 % | 1 663 967 412 |

Švedija | 72 281 599 | netaikoma | 104 % | 375 864 317 |

Jungtinė Karalystė | 779 904 144 | 365 593 | 87,5 % | 3 412 080 630 |

* Bazinių metų emisija neapima emisijos ir absorbavimo naudojant žemę, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį ir dėl miškininkystės (angl. LULUCF), tačiau į ją įtraukiama emisija dėl miškų kirtimo toms valstybėms narėms, kurioms taikoma KP 3 straipsnio 7 dalis. Kai kurios valstybės narės atnaujino savo 2006 m. balandžio mėn. JTBKKK pateiktą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų aprašą prieš pateikdamos jį šioje ataskaitoje.

2 lentelė: Naujųjų valstybių narių, turinčių įsipareigojimų pagal KP 3 straipsnį, bazinių metų emisijos ir nustatytos normos Valstybė narė | Bazinių metų emisijos, neįtraukiant LULUCF | 1990 m. dėl miškų kirtimo išmetamų teršalų kiekiai, kurie gali būti įtraukiami į apskaitą pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 7 dalį | Kiekiais nustatytas įsipareigojimas riboti išmetamus teršalus (Kioto protokolo B priedas) | Apskaičiuota nustatyta norma |

CO2 ekv., tonos | % | CO2 ekv., tonos |

Čekija | 196 280 576 | netaikoma | 92 % | 902 890 649 |

Estija | 43 022 295 | netaikoma | 92 % | 197 902 558 |

Vengrija | 123 034 090 | netaikoma | 94 % | 578 260 222 |

Latvija | 25 894 218 | netaikoma | 92 % | 119 113 402 |

Lietuva | 48 103 464 | netaikoma | 92 % | 221 275 934 |

Lenkija[3] | 565 829 000 | netaikoma | 94 % | 2 673 496 300 |

Slovakija | 73 360 100 | netaikoma | 92 % | 337 456 459 |

Slovėnija | 20 203 252 | netaikoma | 92 % | 92 934 961 |

3. 2 DALIS

a) Įsipareigojimų laikotarpio atsargų apskaičiavimas pagal sprendimą 11/CMP.1

Įsipareigojimų laikotarpio atsargos (angl. CPR) – tai arba 90 proc. Šalies nustatytos normos, apskaičiuotos pagal KP 3 straipsnio 7 ir 8 dalis, arba 100 proc. pastaruoju metu atnaujinto aprašo, padauginto iš penkių – priklausomai nuo to, kuris dydis yra mažesnis. 3 lentelėje pateikiamos 15 ES valstybių ir Europos bendrijos CPR. 4 lentelėje nurodomos naujųjų valstybių narių, turinčių kiekiais nustatytų įsipareigojimų riboti ir mažinti emisiją pagal KP 3 straipsnį, įsipareigojimų laikotarpio atsargos.

3 lentelė: EB ir 15 ES valstybių CPR

Valstybė narė/EB | Apskaičiuota nustatyta norma | CPR (CPR apskaičiavimo metodas: 90 % nustatytos normos) |

CO2 ekv., tonos | CO2 ekv., tonos |

Europos bendrija | 17 704 036 546 |

Austrija | 343 473 407 | 309 126 066 |

Belgija | 679 368 682 | 611 431 814 |

Danija | 273 827 177 | 246 444 459 |

Suomija | 355 480 975 | 319 932 878 |

Prancūzija | 2 819 626 640 | 2 537 663 976 |

Vokietija | 4 868 520 955 | 4 381 668 860 |

Graikija | 694 087 947 | 624 679 152 |

Airija | 315 158 338 | 283 642 504 |

Italija | 2 428 495 710 | 2 185 646 139 |

Liuksemburgas | 45 677 304 | 41 109 574 |

Nyderlandai | 1 008 565 720 | 907 709 148 |

Portugalija | 386 956 503 | 348 260 853 |

Ispanija | 1 663 967 412 | 1 497 570 671 |

Švedija | 375 864 317 | 338 277 885 |

Jungtinė Karalystė | 3 412 080 630 | 3 070 872 567 |

4 lentelė: Įsipareigojimų pagal KP 3 straipsnį turinčių naujųjų valstybių narių CPR

Valstybė narė | CPR | CPR apskaičiavimo metodas |

CO2 ekv., tonos |

Čekija | 735 719 710 | 5*2003 m. aprašas |

Estija | 106 806 120 | 5*2004 m. aprašas |

Vengrija | 419 762 705 | 5*2004 m. aprašas |

Latvija | 53 730 643 | 5*2004 m. aprašas |

Lietuva | 105 251 557 | 5*2004 m. aprašas |

Lenkija | 1 942 365 000 | 5*2004 m. aprašas |

Slovakija | 255 230 824 | 5*2004 m. aprašas |

Slovėnija | 83 641 463 | 90 % nustatytos normos |

b) Medžių vainikų, žemės, medžių aukščių minimalių verčių nurodymas apskaitoje pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis

Siekdamos teikti pranešimus apie veiklą, susijusią su želdinimu miškais, miškų atsodinimu ir kirtimu pagal KP 3 straipsnio 3 dalį, valstybės narės pasirinko tam tikras slenkstines vertes miško sąvokai apibrėžti. . Kadangi EB sumuoja valstybių narių informaciją, valstybės narės pasirinko slenkstines vertes medžių vainikų, žemės, medžių aukščių minimalioms vertėms, atsižvelgdamos į miško apibrėžimą, kuris taikomas teikiant ataskaitas Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO). 5 lentelėje pateikiama valstybių narių pasirinkimo, kuris nurodomas jų ataskaitose siekiant palengvinti nustatytos normos apskaičiavimą, apžvalga. 6 lentelėje apžvelgiamos naujųjų valstybių narių pasirinktos slenkstinės vertės.

5 lentelė: 15 ES valstybių narių pasirinktos slenkstinės vertės miško sąvokai apibrėžti, teikiant ataskaitas pagal 3 straipsnio 3 dalį

Valstybė narė | Medžių vainikų min. vertė (%) | Min. medžių aukštis (m) | Min. miško žemės plotas (ha) |

Austrija | 30 % | 2 | 0,05 |

Belgija | 20 % | 5 | 0,5 |

Danija | 10 % | 5 | 0,5 |

Suomija | 10 % | 5 | 0,5 |

Prancūzija | 10 % | 5 | 0,5 |

Vokietija | 10 % | 5 | 0,1 |

Graikija | nepateikta | nepateikta | nepateikta |

Airija | 20 % | 5 | 0,1 |

Italija | 10 % | 5 | 0,5 |

Liuksemburgas | 10 % | 5 | 0,5 |

Nyderlandai | 20 % | 5 | 0,5 |

Portugalija | 10 % | 5 | 1 |

Ispanija | 20 % | 3 | 1 |

Švedija | 10 % | 5 | 0,5 |

Jungtinė Karalystė | 20 % | 2 | 0,1 |

6 lentelė: Naujųjų valstybių narių pasirinktos slenkstinės vertės miško sąvokai apibrėžti, teikiant ataskaitas pagal 3 straipsnio 3 dalį

Valstybė narė | Medžių vainikų min. vertė (%) | Min. medžių aukštis (m) | Min. miško žemės plotas (ha) |

Čekija | 30 % | 2 | 0,05 |

Estija | 30 % | 1,3 | 0,5 |

Vengrija | 30 % | 5 | 0,5 |

Latvija | 20 % | 5 | 0,1 |

Lietuva | 10 % | 5 | 0,1 |

Lenkija | 10 % | 2 | 0,1 |

Slovakija | 20 % | 5 | 0,3 |

Slovėnija | 30 % | 2 | 0,05 |

c) Veiklos nustatymas pagal 3 straipsnio 4 dalį, siekiant įtraukti į apskaitą už pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį

KP 3 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė į emisijų ir šalinimo apskaitą už pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį įtraukti veiklą, susijusią su miškotvarka, pasėlių tvarkymu, ganyklų tvarkymu ir revegetacija. Valstybės narės pasirinktas veiklos sritis nurodė savo nacionalinėse ataskaitose, kaip numato KP. EB aprašo ir nustatytos normos apskaičiavimas priklauso nuo to, kokias veiklos sritis 15 ES valstybių pasirinks. 7 lentelėje pateikiama 15 ES valstybių narių pasirinktų veiklos sričių pagal 3 straipsnio 4 dalį kaip nurodoma jų ataskaitose, skirtose padėti apskaičiuoti nustatytą normą, apžvalga. 8 lentelėje parodomas naujųjų valstybių narių sprendimas, susijęs su veiklos pasirinkimu pagal 3 straipsnio 4 dalį.

7 lentelė: 15 ES valstybių narių pasirinktos veiklos sritys pagal 3 straipsnio 4 dalį

Valstybė narė | Miškotvarka | Pasėlių tvarkymas | Ganyklų tvarkymas |

Austrija | - | - | - |

Belgija | - | - | - |

Danija | X | X | X |

Suomija | nenuspręsta | nenuspręsta | nenuspręsta |

Prancūzija | X | - | - |

Vokietija | nenuspręsta | nenuspręsta | nenuspręsta |

Graikija | nenuspręsta | nenuspręsta | nenuspręsta |

Airija | - | - | - |

Italija | X | - | - |

Liuksemburgas | - | - | - |

Nyderlandai | - | - | - |

Portugalija | X | X | X |

Ispanija | X | X | - |

Švedija | X | - | - |

Jungtinė Karalystė | X | - | - |

8 lentelė: Naujųjų valstybių narių pasirinktos veiklos sritys pagal 3 straipsnio 4 dalį

Valstybė narė | Miškotvarka | Pasėlių tvarkymas | Ganyklų tvarkymas |

Čekija | X | - | - |

Estija | - | - | - |

Vengrija | X | - | - |

Latvija | - | - | - |

Lietuva | X | - | - |

Lenkija | X | Nenuspręsta | nenuspręsta |

Slovakija | - | - | - |

Slovėnija | X | - | - |

d) Atsiskaitymo už kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis dažnumo nustatymas

Valstybės narės nustato atsiskaitymo už veiklos sritis, nurodytas 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, savo ataskaitose dažnumą, kad palengvintų nustatytos normos apskaičiavimą. 9 ir 10 lentelėse pateikiamas valstybių narių pasirinkimas.

9 lentelė: 15 ES valstybių narių pasirinktas atsiskaitymo dažnumas

Valstybė narė | Kasmetinis atsiskaitymas už kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis | Atsiskaitymas pirmojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje už |

Austrija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Belgija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Danija | X |

Suomija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį, nenuspręsta dėl veiklos pagal 3 straipsnio 4 dalį |

Prancūzija | X |

Vokietija | nenuspręsta | Nenuspręsta |

Graikija | nenuspręsta | Nenuspręsta |

Airija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Italija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis |

Liuksemburgas | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Nyderlandai | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Portugalija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis |

Ispanija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis |

Švedija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį ir miško tvarkymą pagal 3 straipsnio 4 dalį |

Jungtinė Karalystė | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį ir miško tvarkymą pagal 3 straipsnio 4 dalį |

10 lentelė: Naujųjų valstybių narių pasirinktas atsiskaitymo dažnumas

Valstybė narė | Kasmetinis atsiskaitymas už | Atsiskaitymas pirmojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje už |

Čekija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį ir miškų tvarkymą pagal 3 straipsnio 4 dalį |

Estija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Vengrija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį ir miškų tvarkymą pagal 3 straipsnio 4 dalį |

Latvija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Lietuva | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį ir miškų tvarkymą pagal 3 straipsnio 4 dalį |

Lenkija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį ir miškų tvarkymą pagal 3 straipsnio 4 dalį |

Slovakija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį |

Slovėnija | kiekvieną veiklos sritį pagal 3 straipsnio 3 dalį ir miškų tvarkymą pagal 3 straipsnio 4 dalį |

Kiekviena valstybė narė atsiskaitys už bendrąją emisiją ir šalinimą, susijusius su pasirinktomis 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis veiklos sritimis, išleisdamos teršalų šalinimo vienetus (angl. RMU) arba panaikindamos KP vienetus, paremtus atitinkamomis emisijomis ir šalinimais, susijusiais su pasirinktomis veiklos sritimis, ir konkrečiomis apskaitos taisyklėmis. EB neišleis ir nepanaikins vienetų, paremtų pateiktomis emisijomis ir šalinimu, susijusiais su 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis veiklos sritimis. EB pateiks valstybių narių bendras įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje į apskaitą įtrauktas su šiomis veiklos sritimis susijusių emisijų sumas, taip pat nurodydama valstybių narių bendrus prie nustatytos normos įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje pridėtus ar iš jos atimtus išmestų teršalų kiekius.

e) Nacionalinės sistemos pagal 5 straipsnio 1 dalį aprašymas, pateikiamas remiantis informacijos parengimo gairėmis pagal Kioto protokolo 7 straipsnį

EB inventorizavimo sistemos tikslai – užtikrinti aprašų, kuriuos valstybės narės ir Bendrija pateikia JTBKKK pagal JTBKKK metinių aprašų gaires, tikslumą, palyginamumą, nuoseklumą, baigtumą, skaidrumą ir savalaikiškumą.

1 diagramoje pateikiama EB inventorizavimo sistema. Europos Komisijos generalinis direktoratas (Aplinkos GD) yra atsakingas už EB aprašo parengimą, o kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo aprašo, kuris naudojamas rengiant EB aprašą, parengimą. Aplinkos GD aprašą parengti padeda šios institucijos: EAA ir jai priklausantis Europos oro ir klimato kaitos teminis centras (ETC/ACC) bei kiti Europos Komisijos generaliniai direktoratai – Eurostatas ir Jungtinis tyrimų centras (JTC).

1 diagrama: EB inventorizavimo sistema

[pic]

Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas

Aplinkos GD, konsultuodamasis su valstybėmis narėmis, parengia bendrą Bendrijos aprašą. Valstybės narės turi pateikti savo nacionalinius aprašus ir aprašų ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 280/2004/EB[4] Europos Komisijos Aplinkos GD, o šis EB aprašą ir aprašo ataskaitą – JTBKKK sekretoriatui.

- Klimato kaitos komitetas (KKK), įkurtas remiantis Sprendimo 280/2004/EB 9 straipsniu, teikia pagalbą Komisijai. Jį sudaro valstybių narių atstovai, o jam vadovauja Komisijos atstovas. KKK įsteigė 1 darbo grupę „Metiniai aprašai“, skirtą informacijos mainams tarp Europos Komisijos (Aplinkos GD, Eurostato, JTC (Jungtinio tyrimų centro)), EAA (ETC/ACC) ir valstybių narių.

Europos aplinkos agentūra (EAA)

ETC/ACC veikla EAA teikia pagalbą Aplinkos GD. ETC/ACC remia EAA šiose veiklos srityse:

- kartu su Eurostatu ir JTC iki vasario 28 d. rengia pradinius valstybių narių pateiktų aprašų patikrinimus bei platina jų rezultatus (būklės ataskaitą, nuoseklumo ir baigtumo ataskaitas);

- konsultuojasi su valstybėmis narėmis, siekdamas išsiaiškinti kai kuriuos duomenis ir kitą pateiktą informaciją;

- iki vasario 28 d. parengia ir išplatina EB aprašą ir aprašo ataskaitą, paremtą valstybių narių pateiktais aprašais ir jų ataskaitomis;

- iki balandžio 15 d. parengia galutinį EB aprašą ir aprašo ataskaitą (kuriuos Komisija pateiks JTBKKK sekretoriatui);

- padeda valstybėms narėms pateikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašus, skirdama programinę įrangą;

- prižiūri aprašų duomenų bazę ir archyvus;

- EB aprašams taiko kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės (QA/QC) procedūras, kaip numatyta EB QA/QC programoje.

Konkreti EAA ir ETC/ACC veikla apibrėžiama atitinkamuose metiniuose valdymo planuose. EAA ir ETC/ACC užduotis palengvina Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (Eionet), kurio pagrindinė ašis – EAA (remiama Europos teminių centrų) ir taip pat dalyvauja EAA valstybių narių nacionalinės institucijos, teikiančios ir (arba) analizuojančios nacionalinius su aplinka susijusius duomenis (žr. http://eionet.eea.eu.int/). Valstybės narės raginamos naudotis Eionet centrine duomenų saugykla prieš pateikiant Europos Komisijai ir ETC/ACC duomenis, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis (žr. http://cdr.eionet.eu.int/).

Europos oro ir klimato kaitos teminis centras (ETC/ACC)

ETC/ACC buvo įsteigtas 2001 m. kovo mėn., Nyderlanduose įsikūrusiai vadovaujančiai organizacijai Milieu- en Natuurplanbureau (MNP) pasirašius sutartį su EAA. Atnaujinta bendroji sutartis įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 d. ir galios ketverius metus iki 2010 m. ETC/ACC apima 11 organizacijų ir institucijų aštuoniose Europos valstybėse. Konkreti ETC/ACC veikla apibrėžiama atitinkamų metų valdymo plane.

Eurostatas

Eurostatas teikia pagalbą Aplinkos GD ir bendradarbiauja su EAA užtikrinant ir kontroliuojant kokybę, kaip apibrėžta kokybės užtikirnimo ir kokybės kontrolės (QA/QC) programoje, pagrindinį dėmesį skirdamas veiklos, ypač susijusios su energetika, duomenims. Konkreti Eurostato veikla apibrėžiama atitinkamų metų valdymo plane.

Jungtinis tyrimų centras (JTC)

JTC teikia pagalbą Aplinkos GD ir bendradarbiauja su EAA užtikrinant ir kontroliuojant EB aprašo kokybę, daugiausia dėmesio skirdamas LULUCF ir žemės ūkio sektoriui. Šią veiklą JTC atlieka bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis ir mokslinių tyrimų bendruomene. Konkreti JTC veikla apibrėžiama atitinkamų metų valdymo plane.

Valstybės narės

EB aprašas yra sudaromas pagal valstybių narių pateiktus aprašus. Bendras Bendrijos išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi tiksliai atspindėti valstybių narių nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų aprašuose nurodytų teršalų kiekį. Valstybės narės yra atsakingos už veiklos duomenų, emisijos veiksnių ir kitų parametrų, kuriuos jos taiko sudarydamos aprašus, pasirinkimą ir teisingą metodų, numatytų Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) gairėse, TKKG geros praktikos gairėse ir TKKG žemės naudmenų ir miškų geros praktikos gairėse, taikymą. Valstybės narės taip pat yra atsakingos už savo aprašų kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programų sukūrimą.

EB aprašo sudarymo teisinis pagrindas – Sprendimas 280/2004/EB.

Remiantis Sprendimu 280/2004/EB, kiekviena valstybė narė privalo nustatyti nacionalinę sistemą. Sprendime 280/2004/EB apibrėžti valstybių narių apskaitos pateikimo reikalavimai išsamiau išdėstyti Komisijos sprendime 2005/166/EB, nustatančiame Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo[5], įgyvendinimo taisykles.

Metinės procedūros

Kasmetinio Bendrijos aprašo sudarymo pagrindiniai etapai: valstybės narės iki sausio 15 d. pateikia savo metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašą Europos Komisijos aplinkos GD. Tada ETC/ACC, Eurostatas ir JTC iki vasario 28 d. atlieka pradinius pateiktų duomenų patikrinimus. Vasario 28 d. EB šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašas ir aprašo ataskaita pateikiama valstybėms narėms, kad šios pateiktų savo pastabas. Valstybės narės patikrina EB apraše ir aprašo ataskaitoje naudojamus savo nacionalinius duomenis bei informaciją ir iki kovo 15 d. pateikia patikslinimus, o prireikus ir pastabas. Ši procedūra užtikrina, kad EB šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašas ir aprašo ataskaita JTBKKK sekretoriatui būtų pateikiami laiku, ir garantuoja, kad EB JTBKKK sekretoriatui pateikiami dokumentai atitiktų valstybių narių pateikiamus dokumentus.

Europos bendrijos aprašo kokybės užtikrinimas ir kokybės kontrolė (QA/QC)

Europos Komisija (Aplinkos GD) atsako už EB šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašo kokybės užtikirnimą ir kontrolę, taip pat užtikrina kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programos tikslų įgyvendinimą ir kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės plano parengimą. EAA yra atsakinga, kad kasmet būtų užtikrinama ir kontroliuojama EB aprašo kokybė.

Kadangi Bendrijos aprašas yra paremtas metiniais valstybių narių aprašais, jo kokybė priklauso nuo valstybių narių aprašų kokybės, valstybių narių kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūrų ir EB aprašo sudarymo proceso kokybės. Valstybės narės ir EB šiuo metu įgyvendina kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras, siekdamos laikytis TKKG geros praktikos gairių.

Bendrija parengė išsamią kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programą, kurioje nurodomi su kokybe susiję tikslai ir aprašo kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės planas, taip pat atsakomybė už kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūrų atlikimą ir atlikimo grafiką. Bendrijos kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programa yra kasmet peržiūrima ir atitinkamai koreguojama ar atnaujinama.

Bendrieji EB kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programos tikslai:

- pateikti EB šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir absorbavimo aprašą, atitinkantį valstybių narių aprašuose nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir absorbavimo sumas;

- nustatyti atitinkamas QA/QC procedūras EB lygmeniu, siekiant laikytis JTBKKK ir KP reikalavimų;

- gerinti valstybių narių aprašų kokybę, ir

- padėti įgyvendinti nacionalines QA/QC programas.

Parengti ir papildomi konkretūs tikslai, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos aprašas atitiktų JTBKKK aprašams nustatytus skaidrumo, baigtumo, palyginamumo, tikslumo ir savalaikiškumo principus.

Taip pat yra parengtas ir kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės planas. Šiame plane išdėstytos kokybės kontrolės procedūros, taikomos prieš sudarant aprašą ir jo sudarymo metu. Jame taip pat nurodomos kokybės užtikrinimo procedūros, dokumentacijos ir archyvavimo procedūros, QA/QC procedūrų grafikas ir nuostatos, susijusios su aprašo tobulinimo planu.

Rengiant EB aprašą, QC procedūros atliekamos keliais etapais. Pirma, atliekami įvairūs patikrinimai, siekiant nustatyti valstybių narių duomenų nuoseklumą ir baigtumą, kad būtų galima juos skaidriai surinkti Bendrijos lygiu. Antra, atliekami patikrinimai siekiant užtikrinti, kad duomenys Bendrijos lygiu būtų surinkti teisingai ir atitiktų bendruosius atskaitomybės reikalavimus. Trečia, nemažai patikrinimų atliekama duomenų archyvavimo ir dokumentacijos metu, siekiant laikytis įvairių duomenų kokybės reikalavimų.

Remiantis EB QA/QC programa, parengtas kokybės valdymo vadovas, kuriame išsamiai pateikiami visi specifiniai QA/QC procedūrų elementai (ypač kontroliniai sąrašai ir formos). EB kokybės valdymo vadovas yra paremtas trimis pagrindiniais kokybės valdymo sistemos procesais (valdymo procesai, aprašo sudarymo procesai, pagalbiniai procesai).

Kokybės vadove didžiausias dėmesys skiriamas aprašo sudarymo metu atliekamiems kokybės patikrinimams. Kokybės patikrinimai atliekami trimis pakopomis: a) valstybių narių pateikiamų aprašų kokybės kontrolė, b) EB aprašo sudarymo kokybės kontrolė ir c) EB aprašo ataskaitos kokybės patikrinimai.

f) Nacionalinio registro aprašymas, pateikiamas remiantis informacijos parengimo gairėmis pagal Kioto protokolo 7 straipsnį

EB nacionalinis registras aprašomas pagal KP, remiantis Sprendimo 15/CMP.1 II dalyje (papildomos informacijos pateikimas pagal E skyriaus „Nacionaliniai registrai“ 7 straipsnio 1 dalį) pateiktomis atskaitomybės gairėmis. EB registrą prižiūri Aplinkos GD ir šiuo metu jis nėra naudojamas bendroje sistemoje su jokios kitos Šalies registru. EB registrui naudojama specialiai sukurta programinė įranga, leidžianti prekiauti leidimais pagal ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą ir KP. Tiek vienu, tiek kitu atveju, dalyvių registrai turi atitikti JT keitimosi duomenimis standartus, nustatytus KP.

Galimi EB registro ir JT nepriklausomų sandorių žurnalo neatitikimai bus sumažinti taikant metodą, kuris naudotas kuriant ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemos registrų sistemą. Siekiant išvengti neteisėtų manipuliacijų ir sumažinti operatoriaus klaidų tikimybę, imtasi įvairių saugumo priemonių. Remiantis tarptautine ir EB teise bei KP reikalavimais, visuomenei bus suteikta teisė naudotis svarbia EB registre esančia informacija.[pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo, OL L130, 2002 5 15, p.1.

[2] 2006 m. gruodžio xx d. Komisijos sprendimas xx/2006/EB, nustatantis Bendrijai ir kiekvienai jos valstybei narei pagal Kioto protokolą skirtus atitinkamus emisijos lygius, vadovaujantis Tarybos sprendimu 2002/358/EB.

[3] Lenkija nepateikė visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sekos iki 2004 m. Lentelėje pateikti duomenys – tai 2006 m. birželio 26 d. Komisijai pateikti duomenys. Lenkija atskirai pranešė apie visą savo nustatytą normą, kuri pateikiama lentelėje ir kuri neatitinka šių duomenų.

[4] 2004 m. vasario 11 d. Sprendimas 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo

[5] OL L 55, 2005 3 1, p. 57.