15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/38

—

Mano, kad būtina plėtojant partnerystę stiprinti Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmus, kurie padėtų veiksmingiau spręsti Europai iškylančius ekonominius, socialinius, aplinkos apsaugos ir demokratijos sunkumus atsižvelgiant į visų lygių valdžios institucijų įgaliojimus;

—

Mano, kad geresnė reglamentavimo aplinka, acquis communautaire paprastinimas, subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas bei konsultavimo ir poveikio vertinimo metodų stiprinimas yra svarbiausi uždaviniai siekiant Europos Sąjungoje tikro valdymo visais lygiais;

—

Apgailestauja, kad Geresnės teisėkūros pakete mažai dėmesio skirta vietos ir regionų aspektui, nors 2001 m. paskelbtoje baltojoje knygoje dėl Europos valdymo buvo pabrėžta būtinybė stiprinti partnerystę visais valdymo lygiais, kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina arba perkelia (priklausomai nuo įgaliojimų) Bendrijos teisės;

—

Pageidauja, kad, Tarpinstituciniame susitarime, kuris bus parengtas šiuo metu dirbančios TVK metu, būtų išsaugotos Sutartyje dėl Konstitucijos Europai numatytos nuostatos dėl vietos ir regionų valdžios institucijų ir Regionų komiteto, ypač nuostatos dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų apibrėžimo, įgyvendinimo ir stebėsenos;

—

Pritaria, kad Komisija, nacionaliniai ir regioniniai parlamentai kaip galima greičiau sukurtų subsidiarumo principo stebėsenos mechanizmą, kuris leistų ES teisės aktų pasiūlymus pateikti išsamiam svarstymui ankstyvajame teisėkūros proceso etape.

—

Pritardamas aktyvesniam Regionų komiteto dalyvavimui atliekant svarbiausių Bendrijos politikos krypčių teritorinio poveikio vertinimą, siūlo Europos Komisijai pasinaudoti Komiteto patirtimi atliekant naujų teritoriniu požiūriu svarbių teisės aktų pasiūlymų poveikio analizę;

—

Norėtų, kad vykdant iniciatyvą Geresnė teisėkūra būtų naudojamos tinkamos komunikacijos ir informavimo priemonės bendrauti su tais, kurie įgyvendina Bendrijos teisės aktus, o tai dažniausiai yra vietos ir regionų valdžios institucijos, ir tais, kuriems šie teisės aktai yra skirti, t. y. Europos piliečiais.

Pranešėjas

:

Pranešėjas Luc VAN DEN BRANDE, Flandrijos parlamento narys (BE-EPP)

1.

Mano, kad būtina plėtojant partnerystę stiprinti Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmus, kurie padėtų veiksmingiau spręsti Europai iškylančius ekonominius, socialinius, aplinkos apsaugos ir demokratijos sunkumus atsižvelgiant į visų lygių valdžios institucijų įgaliojimus;

2.

Mano, kad geresnė reglamentavimo aplinka, acquis communautaire paprastinimas, subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas bei konsultavimo ir poveikio vertinimo metodų stiprinimas yra svarbiausi uždaviniai siekiant Europos Sąjungoje tikro valdymo visais lygiais;

3.

Europos Komisijai dedant pastangas kodifikuoti teisės aktų pasiūlymus ir parengti jų naujas redakcijas, pabrėžia, kad „geresnė teisėkūra“ neturėtų reikšti vien „mažiau reglamentuoti“. Bet kurio teisės akto panaikinimą Komisija turi pagrįsti pateikdama siūlomo teisės akto realios europinės pridėtinės vertės įvertinimą. Komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją atlikti lyderio vaidmenį Europos integracijos procese ir primena, kad nuoseklus politinis požiūris laikui bėgant nulemiantis konkrečius politinius veiksmus, yra išankstinė geresnės teisėkūros ir geresnio reglamentavimo sąlyga;

4.

Teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas „gerinti teisėkūrą“ atsiimant jau pateiktus pasiūlymus priimti teisės aktą visada kai tai būtina, siekiant užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi, ir ragina Komisija ir toliau laikytis šio principo;

5.

Apgailestauja, kad Geresnės teisėkūros pakete mažai dėmesio skirta vietos ir regionų aspektui, nors 2001 m. paskelbtoje baltojoje knygoje dėl Europos valdymo buvo pabrėžta būtinybė stiprinti partnerystę visais valdymo lygiais, kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina arba perkelia (priklausomai nuo įgaliojimų) Bendrijos teisės aktus ir todėl turėtų daugiau dalyvauti iniciatyvoje Geresnė teisėkūra. Visų pirma į įvairių tarpinstitucinių koordinavimo grupių darbą turėtų būti įtrauktas Regionų komitetas.

6.

Pageidauja, kad vietos valdžios institucijos, regionų parlamentai ir asamblėjos pagal joms suteiktus įgaliojimus galėtų dalyvauti rengiant ir leidžiant Bendrijos teisės aktus ir siekti, kad būtų stiprinamas sprendimų priėmimo proceso demokratinis teisėtumas;

7.

Pritaria Europos Komisijos 2007 m. darbo programos prioritetui gerinti reglamentavimo aplinką siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatytus konkurencingumo, ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvarios plėtros tikslus ir kartu Europos piliečiams užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę;

8.

Palankiai vertina Geresnė teisėkūra 2006 m. ataskaitą, kurioje atsižvelgiama į jo lūkesčius konsultuoti ir dalyvauti ankstyvajame teisės aktų rengimo etape, ypač stebėti, ar poveikio tyrimuose atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus; tačiau pabrėžia būtinybę stiprinti šias pastangas ateityje koordinuojant įvairius valdžios lygmenis, komunikaciją apie Bendrijos sprendimų priėmimo procesą ir Bendrijos teisėkūros intervencijos mastą bei jos finansinį ir administracinį poveikį vietos ir regionų institucijoms.

9.

Patvirtina savo pritarimą konstituciniams subsidiarumo ir proporcingumo principams ir pabrėžia, kad kol nėra Sutarties dėl Konstitucijos Europai vietos ir regionų valdžios institucijoms ir Regionų komitetui labai svarbu, kad būtų kuo skubiau įgyvendinti protokolai ar jų nuostatos dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;

10.

Pageidauja, kad, Tarpinstituciniame susitarime, kuris bus parengtas šiuo metu dirbančios TVK metu, būtų išsaugotos Sutartyje dėl Konstitucijos Europai numatytos nuostatos dėl vietos ir regionų valdžios institucijų ir Regionų komiteto, ypač nuostatos dėl minėtų dviejų principų apibrėžimo, įgyvendinimo ir stebėsenos;

11.

Pabrėžia, kad Sutartyje dėl Konstitucijos Europai subsidiarumo ir proporcingumo principai yra valdymo visais lygiais svertai ir visi šie lygiai privalo atsakyti už šių principų įgyvendinimą, todėl Europos sąjungoje būtina sukurti tikrą subsidiarumo kultūrą;

12.

Palankiai vertina 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaraciją, paskelbtą minint 50-ąsias Romos sutarčių pasirašymo metines, kurioje pabrėžiama būtinybe paskirstyti Europos Sąjungos, valstybių narių bei jų regionų ir vietos valdžios institucijų užduotis, šitaip pripažįstant daugialygmenį valdymą;

13.

Ragina kitas Europos institucijas visuose teisėkūros proceso etapuose reguliariai ir metodiškai atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principų vietos ir regionų aspektą;

14.

Todėl norėtų pasidalinti savo patirtimi, visų pirma subsidiarumo principo stebėsenos tinklo patirtimi, paremta dviejų atliktų bandymų išvadomis ir vertinimais;

15.

Primygtinai ragina regionų parlamentus sudaryti parlamentines komisijas, kurioms būtų pavesta kontroliuoti subsidiarumo principo taikymą. Šios komisijos būtų labai svarbios ryšiams su pirmiau minėtu tinklu palaikyti;

16.

Palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą regionų parlamentus tiesiogiai informuoti apie visus naujus teisės aktų pasiūlymus ir konsultacijų dokumentus ir prašyti jų teikti savo nuomonę siekiant pagerinti politikos formavimo procesą, visų pirma subsidiarumo ir proporcingumo bei realaus pasiūlymų turinio požiūriu. Komitetas prašo, kad tokia praktika būtų taikoma atsižvelgiant į subnacionalinių teisėkūros organų įgaliojimų pasiskirstymą valstybėse narėse;

17.

Ragina valstybėse narėse, kuriose įgaliojimai paskirstyti tarp nacionalinio ir regioninio lygių, sudaryti privalomą vidaus susitarimą dėl to, kaip veiks išankstinio įspėjimo mechanizmas subsidiarumo principo taikymui kontroliuoti;

18.

Prašo Europos Komisijos sukurti informacinę sistemą, kuri vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiktų galimybę gauti reikiamą informaciją bet kuriame teisėkūros proceso etape;

19.

Pritaria, kad Komisija, nacionaliniai ir regioniniai parlamentai kaip galima greičiau sukurtų subsidiarumo principo stebėsenos mechanizmą, kuris leistų ES teisės aktų pasiūlymus pateikti išsamiam svarstymui ankstyvajame teisėkūros proceso etape. Pabrėžia, kad, siekiant sukurti tokį mechanizmą, leidžiantį pasinaudoti esamomis sinergijomis, būtina nustatyti bendradarbiavimo su Komitetu tvarką, nes Komitetas yra pasirengęs pasidalinti patirtimi, įgyta per subsidiarumo stebėsenos tinklą.

20.

Pabrėžia, kad konsultavimasis su Komitetu vykstant teisėkūros procesui labai svarbus, kadangi Komitetas yra institucinis Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas ir Europos Komisijos institucinis partneris. Sustiprinus konsultavimosi procedūras, sprendimų priėmimo procesas tampa atviresnis, įtraukiantis daugiau dalyvių, veiksmingesnis bei demokratiškesnis ir suteikia galimybę priimant sprendimus kiek įmanoma labiau atsižvelgti į Europos piliečių interesus;

21.

Primena įsipareigojimus, kurie buvo nustatyti 2005 m. lapkričio mėn. su Europos Komisija pasirašytame bendradarbiavimo protokole, kuriame teigiama, kad „laikydamasis gero valdymo principo Komitetas turi atlikti tarpininko vaidmenį dialoge su vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis. Komisija rūpinasi, kad Komitetas būtų visiškai įtrauktas į bendrai organizuojamų posėdžių politinį parengimą“. Komitetas teigiamai vertina devynių Europos Komisijos narių dalyvavimą struktūruotame dialoge kartu su maždaug 80 Europos ir nacionalinių regionų ir vietos valdžios institucijų asociacijų;

22.

Mano, kad struktūruotas dialogas su vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis — tai priemonė, kuria visų pirma reikėtų naudoti rengiant Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą;

23.

Siekdamas patobulinti struktūruoto dialogo tvarką, užtikrinti, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai ir sustiprinti Regionų komiteto politinį ir institucinį vaidmenį, tolesnėms diskusijoms su struktūruoto dialogo partneriais siūlo:

24.

Norėtų, kad struktūruotas dialogas būtų organizuojamas Komitetui globojant ir kad šis procesas būtų skaidresnis;

25.

Pakartoja nuomonėje dėl Geresnės teisėkūros 2004 m. pateiktas rekomendacijas nuolat konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ankstyvajame Europos teisės aktų rengimo etape ir mano, kad labai svarbu, kad šios konsultacijos būtų veiksmingos ir į jas būtų deramai atsižvelgta.

26.

Primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijų veikla labai priklauso nuo to kaip — gerai ar blogai — Bendrijos teisės aktai bus perkelti į nacionalinius teisės aktus. Pabrėžia nacionaliniu lygiu ir vietos ir regionų lygiu vykdomų veiksmų geresnio koordinavimo svarbą;

27.

Dar kartą primena, kad būtina konkrečiai taikyti partnerystės principą rengiant ir įgyvendinant Bendrijos teisės aktus ir politikos kryptis;

28.

Primena, kad Europos Komisija pateikė ir išvystė tikslinių susitarimų ir trišalių sutarčių koncepciją ir dar kartą siūlo persvarstyti šias priemones ir ragina, atsižvelgiant į Europos Komisijos pradėto trišalių sutarčių bandomojo etapo rezultatus, sudaryti teritorinius Europos paktus;

29.

Pabrėžia, kad teritoriniai Europos paktai, kaip ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, suteiktų galimybę, stiprinti teritorinę darną ir didinti vietos lygiu svarbių politikos krypčių lankstumą. To galima pasiekti, jei visais valdymo lygiais struktūruotai bendradarbiaujama įgyvendinant bendrus vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu užsibrėžtus tikslus. Tačiau ši priemonė turėtų būti taikoma savanorišku pagrindu;

30.

Pabrėžia, kad siekiant tikros partnerystės būtinas visų susitariančių šalių finansinis įnašas; siūlo, kad ieškant atsakymo į teritorinių Europos paktų finansavimo klausimą, būtų pasinaudota, Europos lygiu — atitinkamoms sritims skirtų biudžeto lėšų ir struktūrinių fondų, o vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu — turimų biudžeto lėšų, sinergijos galimybe. Tuo atveju nereikėtų sukurti nei papildomos Bendrijos regionų politikos finansinės priemonės, nei prašyti papildomo finansavimo;

31.

Teigia, kad Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Regionų komitetui reikia glaudžiau bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant teritorinius Europos paktus;

32.

Europos Komisijai patvirtina savo norą atlikti aktyvų vaidmenį skatinant sudaryti teritorinius Europos paktus ir tapti patikimu visų suinteresuotų dalyvių partneriu;

33.

Tačiau Europos Komisijos prašo labiau remti vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvas. Be to, pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio dabar vykdomiems projektams, kuriuos, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, reikėtų tęsti.

34.

Atsižvelgdamas į savo nuomonėje dėl Geresnės teisėkūros 2004 m. pateiktas rekomendacijas, palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, siekiant sustiprinti poveikio kontrolę, sukurti pirmininko vadovaujamą nepriklausomą poveikio analizės komitetą;

35.

Pritaria aktyvesniam Regionų komiteto dalyvavimui atliekant svarbiausių Bendrijos politikos krypčių teritorinio poveikio vertinimą; be to, pabrėžia, kad tinkamai teisės aktų rengimo procese dalyvaujančios vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti lemiamą vaidmenį perkeliant ir įgyvendinant tuos teisės aktus;

36.

Pritaria, kad būtų nustatytas bendras poveikio analizės metodas ir bendra Europos teisėkūros administracinių išlaidų vertinimo metodika; siūlo šią metodiką pritaikyti vietos ir regionų lygiui siekiant kuo tiksliau įvertinti finansinę ir administracinę naštą, kuri tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir norėtų visapusiškai dalyvauti šios srities institucijų bendradarbiavime;

37.

Palankiai vertina Europos Komisijos administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa bei 2007 m. kovo 8-9 d. Europos Vadovų Taryboje pasiūlytą tikslą, kad iki 2012 m. Europos Sąjunga ir valstybės narės sumažintų administracinę naštą 25 proc. Tačiau primena, kad būtina atsižvelgti į vietos ir regionų dimensiją bei į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant šį tikslą;

38.

Atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio mėn. pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo nuostatas, siūlo Europos Komisijai pasinaudoti Komiteto patirtimi atliekant naujų teritoriniu požiūriu svarbių teisės aktų pasiūlymų poveikio analizę;

39.

Todėl įsipareigoja atlikti bandymą organizuodamas Regionų komiteto Lisabonos strategijos stebėsenos forumą ir taip padėti susisteminti konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl rengiamų Europos teisės aktų tvarką ir kartu padėti nustatyti bendrą metodą minėtų teisės aktų poveikiui vietos ir regionų valdžios institucijų veiklai įvertinti. Todėl mano, kad yra tikslinga, jog Regionų komitetui būtų atstovaujama pavasario Europos Vadovų Taryboje, kadangi tai dera su jo veiksmais siekiant sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.

40.

Dar karta prašo, kad į nacionalinius teisės aktų paprastinimo veiksmų planus būtų įtraukta regionams skirta dalis;

41.

Teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti skaidrumą, todėl primena, kad ES, norėdama tikrai stiprinti demokratinį teisėtumą, privalo siekti, kad teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesuose aktyviau dalyvautų vietos ir regionų partneriai; apgailestauja, kad šioje iniciatyvoje neatsižvelgiama į vietos ir regionų aspektą ir ragina Komisiją jam skirti daugiau dėmesio;

42.

Norėtų, kad vykdant iniciatyvą Geresnė teisėkūra būtų naudojamos tinkamos komunikacijos ir informavimo priemonės bendrauti su tais, kurie įgyvendina Bendrijos teisės aktus, o tai dažniausiai yra vietos ir regionų valdžios institucijos, ir tais, kuriems šie teisės aktai yra skirti, t. y. Europos piliečiais. Bendrijos teisės aktų nuostatas teisingai įgyvendinti galima tik tuo atveju, jei jas supranta suinteresuoti dalyviai, todėl didelių pastangų reikia ne tik juos įtraukiant į pirminį tesėkūros etapą, bet ir informavimo ir komunikacijos veiksmams plėtoti;

43.

Įspėja Europos Komisiją, kad visų jos priimtų teisės aktų pasiūlymų vertimą į visas oficialias ES kalbas būtina užtikrinti prieš prasidedant oficialiam Bendrijos įstatymo leidybos etapui, įskaitant ir Regionų komitetui pateiktą prašymą parengti nuomonę;

44.

Atkreipia dėmesį, kad Komiteto subsidiarumo stebėsenos tinklas turi visas galimybes tapti veiksminga informavimo ir komunikacijos priemone vykstant Bendrijos teisėkūros procesui.