30.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/63

—

mano, kad galimybė visoje Europos Sąjungoje naudotis plačiajuosčiu ryšiu už prieinamą kainą yra esminis dalykas užtikrinant piliečiams paslaugų kokybę, skatinant regionų konkurencingumą ir produktyvumą bei sudarant sąlygas toliau vystytis informacinei ir žinių visuomenei, ypač dažnai atskirtį patiriančiose vietovėse. Komitetas mano, kad plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas turėtų būti užtikrintas kaip ir pagrindinių paslaugų — geriamojo vandens ir elektros energijos — teikimas;

—

mano, kad labai reikšmingos Europos Komisijos nuorodos į kaimo plėtrą, struktūrinių fondų naudojimą ir valstybės lėšomis finansuojamų projektų dėl prieigos prie plačiajuosčio ryšio paslaugų atitikimo ES teisės aktams vertinimą;

—

tikisi, kad naujoji elektroninės komunikacijos padės sukurti radijo dažnių spektro naudojimo politiką, pagal kurią būtų galima diegti belaides plačiajuosčio ryšio technologijas;

—

pritaria Europos Komisijai, kuri prašo valstybių narių skirti didesnį dėmesį nacionalinėms plačiajuosčio ryšio plėtojimo strategijoms labiau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;

—

mano, kad įtrauktis pasitelkiant e. vyriausybę skirta kovoti su galimomis naujomis atskirties formomis kuriant paslaugų tinklą (skaitmeninės infrastruktūros ir kultūros atskirtis) ir, naudojant informacijos ir ryšių technologijas (IRT), stiprinti socialinę integraciją skatinančias politikos kryptis;

—

pabrėžia, kad e. vyriausybės naudojimas turėtų padėti pertvarkyti ir modernizuoti viešojo valdymo institucijų teikiamas paslaugas ir įgyvendinti veiksmingumo, gero veikimo, griežto valdymo, nešališkumo, skaidrumo, tvarkos supaprastinimo ir aktyvesnio dalyvavimo siekius. Komitetas mano, kad neabejotinai reikia, kad viešosios institucijos keistųsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

—

rekomenduoja skatinti bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi, sprendimų, kuriais galėtų prasinaudoti kiti, sklaidą ir iniciatyvas, kurių tikslas — didinti viešojo valdymo institucijų sprendimų priėmimo tvarkos skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, ypač priimant sprendimus parlamentuose.

1.1

mano, kad internetas yra viena svarbiausių mūsų laikų naujovių, kurios galimybės gali suteikti dar daugiau apčiuopiamos naudos ekonomikos vystymuisi kuriant naujas paslaugas ir darbo vietas, atveriant perspektyvas investicijoms, didinant produktyvumą, mažinant kainas ir gerinant gyvenimo kokybę;

1.2

mano, kad, įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo strategijų tikslus, informacinių ir ryšio technologijų diegimas yra labai svarbus gerinant jau veikiančių įmonių veiklą ir kuriant naujas ir modernias bendroves. Technologijos taip pat gali turėti labai didelės reikšmės darbuotojų ir apskritai piliečių mokymui;

1.3

teigia, kad visuose viešojo valdymo lygiuose reikėtų plačiau diegti informacines ir ryšio technologijas visų pirma tose srityse, kuriose viešosios valdžios institucijos tiesiogiai užtikrina paslaugų teikimą piliečiams;

1.4

pabrėžia, kad užtikrinti visaapimančias ir sąveikiąsias elektronines paslaugas (valdymo, sveikatos apsaugos, švietimo ir viešųjų pirkimų internetu) bus galima tik tuomet, kai jos bus plačiai išvystytos ir Europos Sąjungos piliečiai ir įmonės turės prieigą prie plačiajuosčio ryšio;

1.5

todėl mano, kad galimybė visoje Europos Sąjungoje naudotis plačiajuosčiu ryšiu už prieinamą kainą yra esminis dalykas užtikrinant piliečiams paslaugų kokybę, skatinant regionų konkurencingumą ir produktyvumą bei sudarant sąlygas toliau vystytis informacinei ir žinių visuomenei, ypač dažnai atskirtį patiriančiose vietovėse;

1.6

teigiamai vertina tai, kad šiame komunikate aiškiai ir ne kartą užsimenama apie kaimo plėtrą, įskaitant ad hoc finansavimo šaltinių atvėrimą, ir tai rodo, kad Komisija deramai atsižvelgia ir į perspektyvas, kurias atveria prieiga prie išvystyto plačiajuosčio ryšio didinant kaimo vietovių ir apskritai su nuolatinėmis geografinėmis arba gamtinėmis kliūtimis susiduriančių vietovių konkurencingumą bei subalansuotą teritorijų vystymą, ir į didelę papildomą naudą, kurią šis ryšys galėtų suteikti tradiciškai tokiose vietovėse vykdomai gamybos veiklai;

1.7

mano, kad labai reikšmingos nuorodos į Europos Komisijos regioninės politikos generalinio direktorato veiklą, ypač susijusią su struktūrinių fondų naudojimu, ir į Konkurencijos generalinio direktorato veiklą, konkrečiai direktorato atliekamą valstybės lėšomis finansuojamų projektų dėl prieigos prie plačiajuosčio ryšio paslaugų kaimo vietovėse atitikimo ES teisės aktams vertinimą;

1.8

baiminasi, kad plėtojant plačiajuostį ryšį gali kilti būdingų rinkos nesklandumo reiškinių, jeigu privačių operatorių investicijos į atokių, kaimo vietovių, kuriose mažas gyventojų tankumas arba kuriose dėl joms būdingo reljefo sunku ir brangu tokį ryšį įdiegti, infrastruktūrą bus nerentabilios. Todėl atvirumo ir lankstumo parodymas yra svarbus ir pažangus žingsnis, turint omenyje didelę plačiajuosčio ryšio reikšmę socialiniam ir ekonominiam tokių vietovių vystymuisi;

1.9

primena, kad pagrįsdamas šį požiūrį Regionų komitetas, išnagrinėjęs ir aptaręs sprendimus, kuriuos Europos Sąjungoje įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos, nustatė, kad neįmanoma rasti visoms situacijoms tinkantį sprendimą. Veiksmai, kurie tiktų didiesiems miestų centrams, gali netikti, pavyzdžiui, nepalankiose sąlygose esančioms vietovėms, kurioms būdingas sudėtingas reljefas arba mažas gyventojų tankumas, todėl norint teikti įvairias paslaugas tokiose vietovėse reikia didelių pastangų;

1.10

atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais žymiai išaugo plačiajuosčio ryšio diegimas. Tačiau, atsižvelgiant į Bendrijos tikslą iki 2010 m. pasiekti, kad ryšiu galėtų naudotis 90 proc. Europos Sąjungos gyventojų, Komitetas pastebi, kad infrastruktūros požiūriu išlieka didelis skirtumas tarp miestų centrų ir priemiesčių, senųjų ir naujųjų valstybių narių;

1.11

visgi pabrėžia, kad nepakanka vien tik nustatyti 90 proc. gyventojų aprėpties ribą, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius (geografinį pasiskirstymą, gyventojų tankumą). Tai, kad nedidelėse vietovėse, pavyzdžiui, kalnuotuose regionuose, kuriuose dažnai sudėtinga teikti pagrindines paslaugas (fiksuoto ar mobilaus telefono ryšio, antžeminės televizijos ir t. t.), 10 proc. gyventojų nepateks į aprėpties sritį, gali tapti ištisų mažo gyventojų tankumo geografinių vietovių atskirties priežastimi;

1.12

be to, pabrėžia, kad, kalbant apie atskirtį diegiant plačiajuostį ryšį, reikia skirti ypatingą dėmesį atotrūkiui tarp plačiajuosčio ryšio diegimo ir realaus tokio ryšio naudojimo. Siekiant jį mažinti, reikia imtis papildomų, ne vien tik techninių priemonių vietos lygiu, skatinant pagyvenusius žmones ir palankių sąlygų neturinčias socialines grupes arba paprastai mažiau išsilavinusius asmenis, pavyzdžiui kaimo gyventojus, naudotis plačiajuosčiu ryšiu (mokymai, prieigos taškai viešose vietose ir t. t.);

1.13

galiausiai pabrėžia, kad, kuriant šiuo ryšiu besinaudojančias transporto ir paslaugų infrastruktūras, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas visų lygių saugos reikalavimams siekiant užtikrinti atitinkamą vartotojų apsaugos ir jų teisės į privatumą lygį.

1.14

atkreipia dėmesį į tai, kad sunku įvertinti, kokia yra plačiajuosčio ryšio elektroninių paslaugų skverbtis ir aprėptis ir kaip jis realiai naudojamas naujosiose valstybėse narėse, kadangi nėra regionų lygmens duomenų, kuriuos būtų galima palyginti su 15 senųjų ES valstybių narių duomenimis;

1.15

todėl ragina Komisiją nedelsiant atlikti tyrimą apie infrastruktūrų padėtį naujųjų valstybių narių regionuose ir mažiausiai urbanizuotose senųjų valstybių narių vietovėse siekiant nustatyti, kokių priemonių reikėtų imtis pritaikant esamas infrastruktūras prie reikalavimų, keliamų įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus.

1.16

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama persvarstyti elektroninių ryšių reglamentavimo sistemą;

1.17

tikisi, kad, plėtojant radijo spektro naudojimo politiką, besiremiančią technologijų neutralumo principu, naujoji reglamentavimo sistema laikantis subsidiarumo principo padės užtikrinti operatorių ir esamų bei ateities technologijų nediskriminacinę konkurenciją. Neseniai pradėtoms diegti belaidėms technologijoms, labai padedančioms spręsti aprėpties problemas kaimo arba reljefo požiūriu ypatingai sudėtingose vietovėse, reikalingas pakankamai platus radijo dažnių spektras, kad būtų galima diegti plačiajuostį ryšį;

1.18

pritaria Europos Komisijos nuomonei, pareikštai 2005 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. bei 2006 m. kovo ir birželio mėn., dėl technologijų neutralumo, skaidrumo, veiksmingo radijo dažnių spektro naudojimo ir konkurencinės bei novatoriškos aplinkos, sudarančios sąlygas plėtoti naująsias technologijas, skatinimo;

1.19

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad dažniai nebeturėtų būti naudojami pagal logiką, kuria remiantis dažnio juosta skiriama tam tikrą paslaugą teikiančiai technologijai (pavyzdžiui, 900 MHz dažnis naudojamas teikiant mobiliojo ryšio ir išplėstinės bendros prieigos ryšio sistemos (ETACS) paslaugas);

1.20

ragina Komisiją apibrėžti strategiją, kuri leistų lanksčiai naudoti technologijas radijo dažnio spektro diapazone;

1.21

pabrėžia, jog svarbu, kad naujos, technologijų neutralumo principu grindžiamos reglamentavimo sistemos taikymas ir laikymasis padėtų plėtoti plačiajuostį ryšį ir užtikrinti galimybę belaidėms ryšio priemonėms naudoti dažnius, stengiantis sumažinti didelį atotrūkį, dėl kurio nukenčia su nuolatinėmis geografinėmis arba gamtinėmis kliūtimis susiduriančios vietovės;

1.22

pastebi, kad plačiajuosčio ryšio diegimui skirtos naujosios technologijos, pavyzdžiui, WiMAX, galėtų padėti veiksmingai spręsti nepalankios geografinės padėties regionų problemas. Įdomu paminėti, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose šio sektoriaus rinkoje veikiantys operatoriai šiuo metu investuoja į belaides technologijas dideles sumas.

1.23

mano, kad plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas turėtų būti užtikrintas kaip ir pagrindinių paslaugų — geriamojo vandens ir elektros energijos — teikimas;

1.24

teigia, kad vietovėse, kurių reljefas ypač sudėtingas, pavyzdžiui, regionuose, kuriems būdingos geografinės ar gamtinės kliūtys, atskirties mažinimas diegiant plačiajuostį ryšį reikalauja žymiai didesnių investicijų nei lygumų regionuose, todėl ekonominiu požiūriu negalima tikėtis pelningų investicijų;

1.25

pabrėžia, kad viešosios konsultacijos, kurias surengė Skaitmeninės atskirties forumas, patvirtino, kad labai svarbi valstybės pagalba, kurią teikia vietos ir nacionalinės valdžios institucijos arba pramonės sektorius ir asociacijos.

1.26

pritaria Europos Komisijai, kad labai svarbu skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas kuo geriau pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai teikiamomis galimybėmis teikiant plačiajuostį ryšį ir juo naudojantis. Komitetas daug kartų pabrėžė būtinybę laikytis tokio požiūrio ir paminėjo jo teigiamus aspektus;

1.27

tikisi, kad Komisija patikslins savo veiklos kryptis, susijusias su tokiomis sąlygomis, kai naudojantis struktūrinių fondų parama kuriami belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklai tokiuose regionuose, kuriuose iš dalies jau teikiamos tokios paslaugos. Praktikoje yra neįmanoma geografiniu požiūriu apriboti prieigos prie šių naujų belaidžių technologijų taip, kad jomis būtų galima pasinaudoti tik retai apgyvendintose vietovėse, o ne miestų aglomeracijose, kur tokios paslaugos jau prieinamos;

1.28

vis dėlto nori atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos kaimo vietovės ir su nuolatinėmis geografinėmis ar gamtinėmis kliūtimis susiduriančios vietovės, kuriose atskirtį mažinančių priemonių diegiant plačiajuostį ryšį įgyvendinimas yra neatidėliotinas ir dėl kurių kyla sunkiai išsprendžiamų problemų, remiantis atrankos kriterijais struktūrinių fondų finansavimui gauti, priskiriamos nepalankių geografinių sąlygų regionams;

1.29

tačiau mano, kad reikėtų rasti naujus ir lanksčius sprendimus, kad būtų galima šioms vietovėms suteikti veiksmingą pagalbą naudojant politines priemones, apibrėžtas vietos ir regionų lygiu, tačiau koordinuojamas nacionaliniu ir Europos lygiu, kuriomis remiantis infrastruktūrų kūrimui teikiama ekonominė parama ar, laikantis Bendrijos laisvosios konkurencijos principų, nustatant pagrindines gaires, kurios padėtų išvengti aptariamose geografinėse vietovėse atsirandančių rinkos nesklandumų;

1.30

pabrėžia, kad diegiant plačiajuostį ryšį su nuolatinėmis geografinėmis arba gamtinėmis kliūtimis susiduriančiose vietovėse, į kurias, kaip jau minėjome, operatoriai neinvestuoja, kadangi tokios investicijos nepelningos, sunku kurti viešojo ir privataus sektorių partnerystę arba modernias finansavimo projektų formas be didelių valstybės, kuri turėtų rasti naujus skatinimo būdus, investicijų;

1.31

mano, kad nenaudinga abonentams numatyti mokesčių lengvatas, kadangi plačiajuosčio ryšio diegimo problema labiau susijusi su pasiūla nei su paklausa. Komiteto nuomone, verčiau reikėtų numatyti galimas skatinimo priemones arba mokesčių lengvatas infrastruktūrų kūrimo projektams, kuriuos operatoriai vykdo su nuolatinėmis geografinėmis arba gamtinėmis kliūtimis susiduriančiose vietovėse, taip sumažinant su investicijomis susijusias išlaidas;

1.32

kadangi Komitetas pritaria nuolatiniam ir aktyviam keitimuisi geriausia praktika, palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą toliau skatinti tokius mainus ir padėti kaupti duomenis Europos Sąjungos lygiu sukuriant interneto svetainę, kurioje būtų sukaupta informacija, ypač naudinga teikėjams ir vietos bei regionų valdžios institucijoms;

1.33

todėl mano, kad labai svarbu, jog Europos Komisija aktyviai stengtųsi rasti sąveiką tarp sektorių programų ir ES struktūrinių fondų bei Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai numatyto finansavimo.

1.34

pritaria Europos Komisijai, kuri prašo valstybių narių skirti didesnį dėmesį nacionalinėms plačiajuosčio ryšio plėtojimo strategijoms labiau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir nubrėžiant pagrįstus plačiajuosčio ryšio plėtojimo tikslus, ypač susijusius su viešosiomis paslaugomis.

2.1

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad plačiajuostis ryšys yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių ugdyti informacinę visuomenę, ypač visiems piliečiams užtikrinant vienodą prieigą, didinti įmonių konkurencingumą ir viešojo valdymo veiksmingumą;

2.2

mano, kad skaitmeninės infrastruktūros atskirtis, t. y. atotrūkis, tarp išvystytas infrastruktūras ir paslaugas turinčių gyventojų ir žmonių, gyvenančių su nuolatinėmis geografinėmis ir gamtinėmis kliūtimis susiduriančiose vietovėse, kuriose tokios infrastruktūros ir paslaugos nėra sukurtos, yra didelė kliūtis kiekvieno piliečio dalyvavimui informacinėje visuomenėje (e. įtrauktis) ir galimybei, ypač viešajame sektoriuje, diegti naujoviškas bendravimo su klientais — piliečiais ir įmonėmis — formas. Demokratiniu požiūriu šis atotrūkis yra akivaizdi, aiški ir esminė spraga;

2.3

be to, mano, kad žinių požiūriu egzistuoja didelė skaitmeninė kultūros atskirtis, t. y. atotrūkis tarp naujųjų ir senųjų ES valstybių narių, tarp kai kurių atskirų ES valstybių narių, labiau urbanizuotų ir kaimo vietovių, taip pat atotrūkis tarp įvairių kartų ir Europos Sąjungos visuomenę sudarančių socialinių grupių, susijęs su žiniomis, atveriančiomis galimybę tapti informacijos ir ryšių technologijų pagalba teikiamų paslaugų vartotojais. Todėl labai svarbu rasti tinkamų paramos priemonių, kad kuo daugiau piliečių galėtų įgyti bazinių žinių, kurios jiems suteiktų galimybę pasinaudoti šios srities naujovių teikiama nauda.

2.4

mano, kad įtrauktis pasitelkiant e. vyriausybę skirta kovoti su galimomis naujomis atskirties formomis kuriant paslaugų tinklą (skaitmeninės infrastruktūros ir kultūros atskirtis) ir, naudojant informacijos ir ryšių technologijas (IRT), stiprinti socialinę integraciją skatinančias politikos kryptis;

2.5

pabrėžia, kad siekiant išvengti bet kokios atskirties naudojantis viešosiomis paslaugomis, administracinės įstaigos turėtų taikyti daugiakanalės prieigos požiūrį, kuris padėtų užtikrinti galimybę vartotojui naudotis jam tinkamiausia priemone (paslaugomis prie „įprastinio langelio“, tinklavietėmis, skaitmenine televizija, mobiliaisiais telefonais ir t. t.);

2.6

mano, kad reikėtų numatyti konkrečius mokymo kursus ir paramą siekiant užtikrinti lygias galimybes sudarant sąlygas naudotis telematinėmis paslaugomis nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems piliečiams;

2.7

pritaria, kad reikėtų, jog viešojo valdymo institucijų informaciniai portalai atitiktų W3C nustatytus naudojimosi internetu standartus. Šį atitikimą turėtų įvertinti tarptautiniu lygiu pripažintos ad hoc sertifikavimo institucijos;

2.8

mano, kad visi veiksmų planai, kurių tikslas — integracija, turi būti įtraukti į bendrą programą siekiant išvengti pavienių ir tarpusavyje nesusijusių priemonių įgyvendinimo.

2.9

pabrėžia, kad IRT naudojimas turėtų padėti pertvarkyti ir modernizuoti viešojo valdymo institucijų teikiamas paslaugas ir įgyvendinti veiksmingumo, gero veikimo, griežto valdymo, nešališkumo, skaidrumo, tvarkos supaprastinimo ir aktyvesnio dalyvavimo siekius;

2.10

teigia, kad būtų sutaupoma laiko, skiriamo apsilankymams įstaigose, stovėjimui eilėse ir formalumų vykdymui, būtų paprasčiau pildomi blankai, veiktų „vieno langelio“ sistema ir dėl tiesioginės integruotų duomenų kontrolės būtų mažesnė klaidų tikimybė — tai privalumai, dėl kurių reikėtų skatinti modernesnių paslaugų teikimo metodų diegimą;

2.11

mano, kad būtų naudinga sukurti priemones, padedančias įvertinti sąnaudas, naudą ir poveikį, remiantis Bendrijos lygiu nustatytais bendrais rodikliais ir metodais;

2.12

įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus investicijos, kurių tikslas — įvairių sistemų integracija ir bendradarbiavimas, dalijimasis informacija ir elektroninių paslaugų teikimas, turėtų visų pirma ekonominės naudos, kurią galima apskaičiuoti ir palyginti: taupomas piliečių ir įmonių (galutinių vartotojų) laikas, gerinamas viešojo valdymo institucijų veiksmingumas ir produktyvumas. Žinoma, būtų ir kokybinio pobūdžio naudos: vartotojai būtų labiau patenkinti viešojo valdymo institucijų teikiamomis paslaugomis, būtų skaidresnis ir atsakingesnis viešojo valdymo institucijų darbas;

2.13

mano, kad, siekiant sukurti bendrą vertinimo priemonių sistemą, būtų tikslinga palyginti įvairias nacionalines ir regionų sistemas ir pritaikyti pažangiausius modelius;

2.14

mano, kad keitimasis geriausia praktika viešajame sektoriuje valdymo ir technologijų klausimais padėtų optimaliai taikyti turimus išteklius ir ateityje suteiktų papildomos naudos palaipsniui kuriant profesionalias vyriausybės specialistų grupes. Siekiant įvertinti rizikos veiksnius ir silpnuosius aspektus, gali būti naudinga išnagrinėti lūkesčių nepateisinusią patirtį (blogą praktiką);

2.15

siūlo, kad valdymo institucijos, turinčios kompiuterines programas, sukurtas paskelbus viešą konkursą, leistų nemokamai naudotis jų originaliu formatu kitoms valdymo institucijoms, kurioms tai reikalinga, pridėdamos reikiamus dokumentus, kad šios galėtų jas pritaikyti savo poreikiams.

2.16

teigia, kad Europos lygiu plėtojant e. vyriausybę labai svarbu nustatyti didelę papildomą naudą turinčias paslaugas, galinčias turėti didelės reikšmės piliečiams, įmonėms ir pačioms viešojo valdymo institucijoms ir atlikti esminį vaidmenį plačiu mastu skleidžiant 2.20 punkte minimus sėkmės veiksnius;

2.17

pageidauja, kad kalbant apie pagrindinę tokio pobūdžio paslaugą — viešuosius pirkimus internetu:

2.18

mano, kad viešojo valdymo institucijų darbo organizavimas, teisės aktų suderinimas Europos lygiu, viešojo valdymo institucijų darbuotojų supažindinimas su pažangia kultūra, funkcijų, susijusių su IRT, valdymo mechanizmai yra veiksniai, lemiantys viešojo valdymo institucijų atsinaujinimo procesą ir e. vyriausybės plėtojimą;

2.19

kalbant apie šiuos veiksnius ragina įgyvendinti šias iniciatyvas:

2.20

mano, kad viešojo valdymo institucijų sprendimų priėmimo tvarkos gerinimas ir aktyvesnis piliečių dalyvavimas juos priimant gali būti įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai Europoje užtikrinant socialinę sanglaudą, kurios siekiant IRT gali būti naudingos įvairiuose lygiuose, nors lieka neišspręsti kai kurie klausimų aspektai, susiję su naujo pobūdžio atskirtimi ar sprendimų priėmimo tvarkos kokybe;

2.21

todėl mano, kad reikia skatinti bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi, sprendimų, kuriais galėtų prasinaudoti kiti, sklaidą ir iniciatyvas, kurių tikslas — didinti viešojo valdymo institucijų sprendimų priėmimo tvarkos skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, ypač priimant sprendimus parlamentuose;

2.22

mano, kad labai svarbu gerinti ir struktūruoti standartus nustatančių institucijų keitimąsi informacija, kad būtų galima sujungti ir koordinuotai naudoti išteklius, ypač skirtus paslaugoms, kurias viešojo valdymo institucijos teikia piliečiams ir įmonėms;

2.23

supranta, koks reikšmingas yra piliečių dalyvavimas nuolat gerinant viešojo sektoriaus valdymo ir teikiamų paslaugų kokybę. Vienas iš būdų į tai juos įtraukti — įsteigti nuolatinę virtualią observatoriją, kurioje būtų kaupiamos šių paslaugų vartotojų reiškiamos pastabos ir pasiūlymai.