Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005PC0457

Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką

/* KOM/2005/0457 galutinis - COD 2005/0194 */

No longer in force, Date of end of validity: 23/05/2007

52005PC0457




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2005.10.11

KOM(2005) 457 galutinis

2005/0194 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

Direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo aiškiai nurodyta, kad pirotechnikos gaminiai nepatenka į tos direktyvos taikymo sritį. Tačiau vienoje iš konstatuojamųjų dalių teigiama, kad planuojama priimti papildomus teisės aktus dėl pirotechnikos gaminių.

Šio pasiūlymo tikslas – Bendrijos lygiu sukurti išsamią ir darnią teisės aktų sistemą ir nustatyti minimalius saugos reikalavimus, siekiant:

* užtikrinti laisvą pirotechnikos gaminių judėjimą ES,

* užtikrinti geresnę visų vartotojų ir profesionalų apsaugą,

* padėti sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių,

* suderinti atskirose valstybėse narėse taikomus saugos reikalavimus,

1.1. Esama situacija

Pirotechnikos gaminių pateikimą į rinką reglamentuojančių teisės aktų sistema smarkiai skiriasi atskirose valstybėse narėse. Norėdama susipažinti su esama situacija, 2003 m. Komisija išsiuntinėjo klausimyną dėl teisės aktų, susijusių pirotechnikos gaminiais, ypač fejerverkais. Šiuo klausimynu taip pat buvo siekiama surinkti statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus dėl fejerverkų ES ir EEE.

Toliau minimi duomenys apie nelaimingus atsitikimus yra susiję tik su fejerverkais ir neapima kitų pirotechnikos gaminių, pavyzdžiui, scenos pirotechnikos ir signalinių raketų arba automobilių pramonei skirtų pirotechnikos gaminių. Valstybėse narėse nėra nuoseklios pranešimo apie nelaimingus atsitikimus dėl šių gaminių sistemos.

1.1.1. Fejerverkų pateikimas į rinką

Klasifikavimas ir patvirtinimas

Šiuo metu valstybėse narėse galiojančiais teisės aktais fejerverkai skirstomi į keletą kategorijų. Šios kategorijos skiriamos pagal pirotechnikos medžiagos kiekį fejerverko sudėtyje ir, tam tikrais atvejais, pagal fejerverko naudojimo vietą (patalpoje ar lauke). Nors nacionalinės klasifikavimo sistemos turi panašumų, nes yra paremtos pirotechnikos medžiagos kiekiu, jos nėra vienodos.

Daugelyje valstybių narių patvirtinimo sistemos dėl fejerverkų pateikimo į rinką yra susietos su klasifikacija. Taikant šias patvirtinimo sistemas, fejerverkai šiuo metu tikrinami pagal nacionalinius standartus. Pripažindamas šiuos skirtumus, Europos standartizacijos komitetas (CEN) siekia parengti suderintuosius ES fejerverkų standartus. Pirmoji CEN standartų, reglamentuojančių fejerverkus, serija buvo paskelbta 2003 m. gegužės mėn. Kai kurios valstybės narės praneša planuojančios perimti CEN standartus kaip nacionalinius teisės aktus.

Apribojimai vartotojams

Fejerverkų rūšys, kuriomis pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus leidžiama prekiauti, iš esmės skiriasi. Visos valstybės narės draudžia parduoti vartotojams didelio galingumo fejerverkus. Trys valstybės narės apskritai draudžia visų rūšių fejerverkų pardavimą vartotojams. Viena valstybė narė leidžia parduoti vartotojams tik mažo galingumo fejerverkus ir draudžia prekybą visais kitais.

Tam tikros valstybės narės draudžia prekybą sprogimo garsą skleidžiančiais fejerverkais (pavyzdžiui, petardomis). Kai kuriose valstybėse narėse taip pat draudžiama prekiauti tam tikrais kitų rūšių fejerverkais. Šių priemonių taikymo priežastys skiriasi pradedant saugumo sumetimais ir baigiant susirūpinimu dėl viešosios tvarkos.

Minimalaus amžiaus apribojimai, taikomi įsigyjant ir naudojant skirtingų kategorijų fejerverkus, taip pat skiriasi visoje ES.

Trys valstybės narės leidžia parduoti ir (arba) naudoti fejerverkus tik tam tikru laiku, pavyzdžiui, tik tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų.

Ženklinimas

Ženklinimo reikalavimai valstybėse narėse iš dalies skiriasi. Gali būti keliami reikalavimai nurodyti klasifikavimo ir sertifikavimo informaciją, taip pat informaciją apie saugų naudojimą bei amžiaus apribojimus. Visuose nacionaliniuose teisės aktuose reikalaujama pateikti informaciją apie saugų laikymą ir naudojimą.

1.1.2. Nelaimingi atsitikimai

Atsakydamos į Komisijos klausimyną, mažuma valstybių narių ir viena ELPA narė pateikė statistinę informaciją apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su fejerverkais. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad nacionalinėse nelaimingų atsitikimų registravimo sistemose nėra konkrečios informacijos apie fejerverkų sukeltus nelaimingus atsitikimus.

Pastebima, kad įvairiose šalyse nelaimingų atsitikimų skaičius smarkiai skiriasi ir iš dalies priklauso nuo vietinių papročių naudojant fejerverkus viešose vietose.

Registruotų nelaimingų atsitikimų skaičius Graikijoje (maždaug 1 nelaimingas atsitikimas milijonui gyventojų) ir Airijoje (3,9) yra mažesnis negu Danijoje (5,4), JK (60,1), Švedijoje (apie 50) ir Norvegijoje (4,5). Šių skirtumų priežastys nėra aiškios, tačiau įdomu pastebėti, kad dvi valstybės narės, kuriose nelaimingų atsitikimų skaičius mažiausias, draudžia parduoti fejerverkus vartotojams.

Reikia atkreipti dėmesį, kad ši informacija paremta registruotais nelaimingais atsitikimais ir atvejais, kai reikalingas gydymas ligoninėje. Šie duomenys neapima informacijos apie nelaimingus atsitikimus, kurių metu nukentėję asmenys gydėsi pas bendrosios praktikos gydytoją, ar nelaimingus atsitikimus namuose, apie kuriuos nebuvo pranešta. Todėl įmanoma, kad registruotų nelaimingų atsitikimų skaičius nepakankamai atspindi faktinius duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės plačiau interpretuoti informacijos dėl faktinių duomenų trūkumo, į visus bandymus įvertinti visų nelaimingų atsitikimų ES skaičių reikėtų žiūrėti labai atsargiai. Vis dėlto, žemesnioji nelaimingų atsitikimų riba galėtų būti apie 15 atvejų milijonui gyventojų, o aukštesnioji – apie 100 atvejų milijonui gyventojų. Pritaikius šiuos skaičius 455 milijonams išsiplėtusios ES gyventojų, bendras nelaimingų atsitikimų dėl fejerverkų skaičius šiame regione sudarytų nuo 7000 iki 45 000.

Informacijos apie tai, ar nelaimingi atsitikimai yra blogo fejerverkų veikimo ar netinkamo jų naudojimo rezultatas, taip pat nėra daug. Pateikta informacija rodo, kad dauguma atvejų yra netinkamo naudojimo rezultatas, nors įdomu pastebėti, kad 2002 m. Danijoje beveik pusė visų registruotų nelaimingų atsitikimų įvyko dėl blogo fejerverkų veikimo. Keletas į klausimyną atsakiusių šalių išsakė bendrą susirūpinimą fejerverkų, kurie gali patekti į ES rinką, kokybe ir standartais.

Kitiems pirotechnikos gaminiams, pavyzdžiui, scenos pirotechnikai ir signalinėms raketoms, taip pat taikomi skirtingi nacionaliniai teisės aktai. Tačiau Komisija neturi statistinių duomenų apie šių gaminių gedimus ar su jų naudojimu susijusius nelaimingus atsitikimus, tačiau negalima atmesti galimybės, kad dėl blogo šių gaminių veikimo įvyksta nelaimingų atsitikimų.

1.1.3. Automobilių pramonei skirtų pirotechnikos gaminių pateikimas į rinką

Pripučiamų įrenginių, modulių ir saugos įtaisų, naudojamų automobilių pramonėje ir kitose srityse, pateikimui į rinką dauguma valstybių narių taiko skirtingą patvirtinimo tvarką. Tokių gaminių patvirtinimo tvarką šiuo metu reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai ir įstatymai.

1.2. Numatomas ES teisės aktų poveikis

ES teisės aktais dėl pirotechnikos gaminių pardavimo ir naudojimo ketinama nustatyti esminius saugos reikalavimus, būtinus tam, kad darnieji ES standartai dėl pirotechnikos gaminių būtų efektyvūs. Direktyvos projektu taip pat siekiama sukurti ES lygiu suderintus informacijos apie pirotechnikos gaminių saugų laikymą ir naudojimą pateikimo principus.

ES lygiu suderintais pirotechnikos gaminių standartų principais bus užtikrinta, kad standartų neatitinkantys pirotechnikos gaminiai nepatektų į ES rinką, ir dėl to turėtų žymiai sumažėti nelaimingų atsitikimų dėl blogo fejerverkų veikimo skaičius. Vadovaujantis šiais principais, CE ženklinimo reikalavimai plačiau taikomi pirotechnikos gaminiams, todėl į rinką bus galima pateikti tik CE ženklu pažymėtus pirotechnikos gaminius.

Suderintas ES požiūris į pateikiamą informaciją apie saugų pirotechnikos gaminių laikymą ir naudojimą taip pat padėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių dėl netinkamo pirotechnikos gaminių naudojimo.

Suderintas požiūris į pirotechnikos gaminių klasifikavimą, standartų taikymą ir patvirtinimo sistemą turėtų būti ypač naudingas užtikrinant produktų saugą, taip pat sukuriant bendrą rinką gamintojams ir importuotojams.

Atsižvelgiant į skirtingų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių fejerverkų pardavimą ir naudojimą, įvairovę, šiuo pasiūlymu valstybėms narėms paliekama teisė ir toliau taikyti nacionalinius teisės aktus, susijusius su minimalaus amžiaus reikalavimais ir tam tikrų kategorijų fejerverkų pardavimu ir naudojimu.

1.3. Suderinamumas su kitais Bendrijos teisės aktais

Ši direktyva netaikoma pirotechnikos gaminiams, kurie patenka į galiojančių ES teisės aktų, pvz. dėl laivų įrenginių, taikymo sritį. Ji taip pat netaikoma sprogmenims, patenkantiems į Tarybos direktyvos 93/15/EEB taikymo sritį.

Todėl ši direktyva yra suderinta su kitais Bendrijos teisės aktais.

2. Konsultacijų su suinteresuotomis šalimis rezultatai ir poveikio įvertinimas

Konsultacijos

Kadangi ES lygiu pirotechnikos gaminių darbo grupė anksčiau nebuvo įsteigta, konsultacijų dėl direktyvos procesas prasidėjo 2003 m. gegužės mėn. išsiuntinėjus pirmiau minėtą klausimyną. Kartu su klausimynu nuolatinėms valstybių narių atstovybėms ir valstybių kandidačių bei ELPA šalių atstovybėms buvo išsiųstas laiškas, kuriame raginama išplatinti klausimyną potencialiai suinteresuotoms šalims ir aiškiai teigiama, kad atsakymus gali pateikti visi suinteresuoti asmenys.

Pirmas suinteresuotų šalių darbo grupės susitikimas įvyko 2003 m. rugsėjo 23 d., po to buvo organizuoti dar du susitikimai Briuselyje: 2003 m. gruodžio 1 d. ir 2004 m. kovo 16 d. Kvietimai dalyvauti šiuose susitikimuose buvo išsiųsti valstybių narių, valstybių kandidačių ir ELPA narių administracijoms, taip pat organizacijoms, atsakiusioms į klausimyną ar pareiškusioms norą dalyvauti darbo grupėje.

Pirotechnikos pramonei atstovavo Europos pirotechnikos asociacijos atstovai. Automobilių detalių tiekėjų pramonei atstovavo Europos automobilių pramonės tiekėjų asociacija (CLEPA).

Rengiant šią direktyvą buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Europos standartizacijos komitetu (CEN), ypač jo pirotechnikos gaminių technikos komitetu. Šis komitetas padėjo parengti esminius saugos reikalavimus, kuriuos buvo baigta rengti Delft mieste Nyderlanduose 2003 m. lapkričio 17–18 d. vykusiame susitikime.

Darbo grupės dalyviai išplatino keletą ankstesnių šios direktyvos projektų; komentarus pateikė ne tik už pirotechniką atsakingos valdžios institucijos, bet ir keletas pramonininkų asociacijų ir privačių kompanijų (fejerverkų, automobilių detalių tiekėjų ir kosmoso technologijų sektoriuje).

Dauguma valstybių narių, taip pat pirotechnikos pramonės bei automobilių detalių tiekėjų asociacijos iš esmės remia iniciatyvą priimti direktyvą dėl pirotechnikos gaminių. Tačiau kompetentingos JK ir Švedijos valdžios institucijos mano, kad ES teisės aktai šioje srityje nėra būtini; tokį požiūrį palaiko kai kurie JK pirotechnikos gamintojai.

Nors Europos automobilių detalių tiekėjai aiškiai paprašė įtraukti oro pagalves ir kitą automobilio saugos įrangą, kurios sudėtyje yra pirotechnikos gaminių, į direktyvos taikymo sritį, buvo gautas prašymas neįtraukti erdvėlaivių detalių, nes joms galioja kitos tarptautinės taisyklės.

Darbo grupių susitikimuose su valstybėmis narėmis daugiausia diskutuota apie tai, iki kokio lygio tam tikrų kategorijų fejerverkų pardavimą ir naudojimą galėtų reglamentuoti nacionaliniai teisės aktai.

Kalbant apie fejerverkus, kultūrinės tradicijos smarkiai skiriasi, todėl pasiūlyme numatyta galimybė valstybėms narėms apriboti 2 ir 3 kategorijų fejerverkų naudojimą ir (arba) pardavimą visuomenei.

Tam tikros valstybės narės taip pat pageidauja teisės apriboti 1 kategorijos fejerverkų (t.y. fejerverkų, kurių keliamas pavojus yra labai mažas ir kurie yra naudojami uždarose patalpose, įskaitant fejerverkus, skirtus naudoti gyvenamosiose patalpose), kurie iš principo kelia labai nedidelį pavojų, pardavimą ir (arba) naudojimą. Nors iš esmės negalime tam pritarti, nes šiai produktų grupei reikia sukurti vidaus rinkos sąlygas, Komisija pasirengusi įgalioti CEN iš naujo apibrėžti 1 fejerverkų kategoriją ir sudaryti sąrašą gaminių, kuriuos visos valstybės narės pripažintų nekenksmingais ir kuriais vidaus rinkoje galima būtų prekiauti be jokių apribojimų.

Kitas daug prieštaravimų tarp valstybių narių sukėlęs klausimas buvo minimalaus amžiaus ribos. Tačiau Komisija aiškiai nurodė, kokie yra minimalūs amžiaus reikalavimai, ir pabrėžė, kad valstybės narės, jei reikia, turi teisę nustatyti griežtesnius apribojimus. Tikimasi, kad tose valstybėse narėse, kurios dar nėra nustačiusios minimalių amžiaus reikalavimų parduodant fejerverkus galutiniam vartotojui, šie amžiaus apribojimai turėtų sumažinti su fejerverkais susijusių nelaimingų atsitikimų skaičių.

Poveikio įvertinimas

Apskaičiuota, kad ES vartotojams parduoti skirtų fejerverkų (1, 2 ir 3 kategorijos) rinką sudaro maždaug 700 milijonų eurų per metus. Tik profesionalams parduodamų fejerverkų rinką taip pat sudaro maždaug 700 milijonų eurų per metus. ES gaminama tik nedidelė dalis fejerverkų. Dauguma ES gaminamų fejerverkų skirti profesionaliam naudojimui (4 kategorija).

Apskaičiuota, kad ES kiekvienais metais apie 20 milijonų motorinių transporto priemonių įrengiama automobilių keleivių susaistymo sistema. Kiekvienais prekybos metais įrengiama apie 80 milijonų saugos pagalvių sistemų, kurių vertė siekia maždaug 3,5 milijardų eurų. Kiekvienais metais į rinką pateikiama apie 90 milijonų saugos diržų įtempimo įtaisų, kurių vertė siekia maždaug 2 milijardus eurų.

Siūloma direktyva būtų sukurta bendra pirotechnikos gaminių rinka. Taip tikimasi panaikinti prekybos kliūtis, kurios atsiranda dėl visoje ES taikomų nacionalinių nuostatų. Šioje direktyvoje bus nustatyti esminiai pirotechnikos gaminių saugos reikalavimai, o gaminių atitikimą reikalavimams vertins kompetentingos valstybių narių institucijos. Saugos reikalavimus atitinkantys gaminiai gali būti pažymėti CE ženklu, kuris garantuoja jų laisvą judėjimą ES ir tuo pat metu užtikrina aukšto lygio vartotojų apsaugą.

Numatoma, kad priėmus šią direktyvą žymiai sumažės išlaidos, nes bendras CE atitikties įvertinimas pakeis beveik 25 analogiškas nacionalines patvirtinimo procedūras.

Taigi pagrindinė nauda yra tokia: suderinta patvirtinimo sistema dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką palengvins įmonėms tenkančią naštą, taip pat bus sukurta bendra rinka ir užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga.

Ši direktyva netaikoma pirotechnikos gaminiams, kurie skirti kariuomenei ar policijai, naudojami lėktuvuose ar patenka į direktyvos (96/98/EC) dėl laivų įrenginių taikymo sritį.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Teisinis pasiūlymo pagrindas – Sutarties 95 straipsnis.

Šia direktyva bus apibrėžtos pirotechnikos gaminių pateikimo į ES rinką ir naudojimo sąlygos, suderinant esminius reikalavimus. Direktyvos tikslas – nustatyti minimalius saugos reikalavimus siekiant apsaugoti visuomenę ir profesionalius vartotojus, taip pat panaikinti prekybos kliūtis ar jų išvengti ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui dėl skirtingų reguliavimo sistemų. Taigi daugiausia dėmesio skiriama vartotojų apsaugai tuo pat metu gerinant vidaus rinkos veikimo sąlygas.

Todėl EB sutarties 95 straipsnis taikytinas siekiant suderinti pirotechnikos gaminių pardavimo ir naudojimo sąlygas tuo pat metu gerinant vartotojų apsaugą.

Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Pirotechnikos gaminių rinką ES dabar reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai ir dėl tų teisės aktų skirtumų gali atsirasti kliūčių Bendrijos vidaus prekybai.

Todėl Komisija ketina sukurti tikrą vidaus rinką kai kurių kategorijų pirotechnikos gaminiams ir įvesti esminius saugos reikalavimus. Tai padaryti įmanoma tik priimant direktyvą ar reglamentą.

Kalbant apie nelaimingus įvykius, atsižvelgiant į tai, kad nebesant sienų iš vienos valstybės į kitą nelegaliai vežti fejerverkus yra paprasta, kompetentingoms institucijos yra gana sudėtinga kontroliuoti fejerverkų pateikimą į rinką. Jei esminiai saugos reikalavimai nustatyti nebus, galima numatyti, kad dėl fejerverkų kylančių nelaimingų atsitikimų ateityje daugės.

Tačiau tai pat bus atsižvelgiama į subsidiarumo principą, nes pasiūlyta direktyva netrukdys valstybėms narėms imtis visuomenės saugumą užtikrinančių priemonių, kaip pvz., tam tikrų rūšių fejerverkų pateikimo į rinką ribojimo. Pasiūlytoje direktyvoje valstybėms narėms suteikiama galimybė visuomenės saugumo sumetimais toliau taikyti minimalaus amžiaus ribas klientams įsigyjantiems fejerverkus .

Siūloma direktyva atitinka vartotojų saugos gerinimo ir pirotechnikos gaminių vidaus rinkos sukūrimo tikslus.

Priemonių pasirinkimas

Kadangi būtina suderinti skirtingus nacionalinius teisės aktus dėl pirotechnikos gaminių, Komisija nusprendė, kad direktyva yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti. Kita alternatyva galėjo būti Komisijos reglamentas, tačiau tokia priemonė anksčiau nebuvo taikyta naujam požiūriui įgyvendinti, be to, keleto direktyvoje esančių nuostatų (pvz. valstybių narių pareiga informuoti notifikuotąsias įstaigas ir užsiimti rinkos priežiūra) negalima įtraukti į reglamentą, nes reglamentas yra tiesiogiai taikomas.

4. Poveikis biudžetui

Siūloma direktyva neturi tiesioginio poveikio biudžetui. 18 straipsnyje nurodytas komitetas priims sprendimą dėl galimybės sukurti Europos Sąjungos pirotechnikos gaminių registracijos numerių registrą, kurio dėka būtų lengviau identifikuoti pirotechnikos gaminius ir jų gamintojus arba įgaliotuosius atstovus įvykus nelaimingam atsitikimui dėl blogo gaminio veikimo. Ši nuostata vėliau gali turėti įtakos biudžetui, ir teikiant tokį pasiūlymą numatomą įtaką reikia išsamiai išnagrinėti.

2005/0194 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[3],

kadangi:

(1) Valstybėse narėse galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką yra skirtingi, ypač nuostatos, susijusios su sauga ir darbiniais parametrais.

(2) Šias nuostatas, kurios gali sudaryti prekybos kliūtis Bendrijoje, reikėtų suderinti, siekiant užtikrinti laisvą pirotechnikos gaminių judėjimą vidaus rinkoje ir tuo pat metu aukštą vartotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį.

(3) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo[4] numatyta, kad pirotechnikos gaminiams reikalingos atitinkamas priemonės, kurios užtikrintų vartotojų apsaugą ir visuomenės saugą, ir kad šioje srityje planuojami papildomi teisės aktai.

(4) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvoje 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (vadinama „Seveso II direktyva“)[5], kurios taikymo sritis išplėsta 2003 m. gruodžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB[6], nustatomi saugos reikalavimai įmonėms, kuriose be kitų pavojingų medžiagų laikomi sprogmenys, įskaitant pirotechniką.

(5) Siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį, pirotechnikos gaminiai turi būti klasifikuojami pagal jų naudojimo tipą arba paskirtį ir pavojaus lygį.

(6) Atsižvelgiant į pirotechnikos gaminių keliamą pavojų, reikėtų nustatyti šių gaminių pardavimo vartotojams ir naudojimo leistinas amžiaus ribas, taip pat užtikrinti, kad ženklinant būtų nurodyta pakankamai tinkamos informacijos apie saugų naudojimą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką ir užtikrinti saugumą. Reikėtų numatyti, kad tam tikrus pirotechnikos gaminius būtų leidžiama naudoti tik įgaliotiems specialistams, turintiems reikiamų žinių, įgūdžių ir patirties.

(7) Pirotechnikos, ypač fejerverkų, naudojimas labai priklauso nuo skirtingų kultūrinių įpročių ir tradicijų įvairiose valstybėse narėse. Todėl reikia sudaryti galimybes valstybėms narėms įgyvendinti nacionalines priemones, visuomenės apsaugos ar saugos tikslais ribojančias tam tikrų kategorijų fejerverkų naudojimą ir pardavimą plačiajai visuomenei.

(8) Reikėtų nustatyti pirotechnikos gaminių esminius saugos reikalavimus.

(9) Atsakomybė užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač esminius saugos reikalavimus, turėtų tekti gamintojui, kuris turėtų būti įsisteigęs Bendrijoje arba paskyręs įgaliotą atstovą.

(10) Tais atvejais, kai laikomasi esminių saugos reikalavimų, valstybės narės neturi uždrausti, apriboti ar trukdyti laisvo pirotechnikos gaminių judėjimo.

(11) Kad būtų lengviau įrodyti atitikimą esminiams saugos reikalavimams, rengiami darnieji standartai, susiję su tokių gaminių projektavimu, gamyba ir tikrinimu.

(12) Darniuosius Europos standartus rengia, tvirtinta ir keičia Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). Šios organizacijos pripažintos kompetentingomis tvirtinti darniuosius standartus, kuriuos jos rengia vadovaudamosi bendrosiomis Komisijos ir minėtų institucijų bendradarbiavimo gairėmis[7] ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką[8], nustatyta tvarka.

(13) 1993 m. liepos 22 d. Sprendime 93/465/EEB dėl modulių, taikomų įvairiuose atitikties įvertinimo procedūrų etapuose ir skirtų naudoti techninio derinimo direktyvose, Taryba nustatė suderintus atitikties vertinimo procedūrų taikymo būdus. Šių modulių taikymas pirotechnikos gaminiams sudarys galimybes nustatyti gamintojo ir atitikties vertinimo procedūrose dalyvaujančių įstaigų atsakomybę, atsižvelgiant į susijusių pirotechnikos gaminių rūšį.

(14) Laisvam pirotechnikos gaminių judėjimui Bendrijoje užtikrinti, šie gaminiai turėtų būti pažymėti CE ženklu, kuris rodo, kad gaminiai atitinka šios direktyvos nuostatas.

(15) Kalbant apie saugų vežimą, pirotechnikos gaminių vežimo taisyklės numatytos tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose, įskaitant Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl pavojingų krovinių vežimo.

(16) Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų už šios direktyvos nuostatų pažeidimus ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(17) Būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, siekiant palaipsniui pritaikyti nacionalinius įstatymus nurodytose srityse.

(18) Kadangi valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti šios direktyvos tikslų, ir juos galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame straipsnyje, ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(19) Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos remiantis Tarybos sprendimu 1999/468/EB[9],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslai ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama laisvo pirotechnikos gaminių judėjimo vidaus rinkoje, tuo pat metu užtikrinant aukšto lygio sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą.

2. Šia direktyva nustatomi esminiai saugos reikalavimai, kuriuos turi atitikti pirotechnikos gaminiai, siekiant pateikti juos į rinką.

3. Ši direktyva taikoma pirotechnikos gaminiams, kurie apibrėžti 2 straipsnyje.

4. Ši direktyva netaikoma:

- pagal nacionalinius įstatymus kariuomenei ar policijai skirtiems pirotechnikos gaminiams,

- gaminiams, patenkantiems į 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/98/EB dėl laivų įrenginių[10] taikymo sritį,

- pirotechnikos gaminiams, skirtiems naudoti lėktuvuose,

- pirotechnikos gaminiams, patenkantiems į 1988 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su žaislų sauga, suderinimo[11] taikymo sritį,

- sprogmenims, patenkantiems į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo[12] taikymo sritį,

- šaudmenims, t. y. sviediniams ir šaunamiesiems užtaisams, kurie skirti mažo kalibro ginklams, artilerijos ir kitiems šaunamiesiems ginklams.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1. „Pirotechnikos gaminys“ – tai gaminys, skirtas pramogai ir kitiems tikslams, kurio sudėtyje yra medžiagų ar medžiagų mišinio, skirto karščiui, šviesai, garsui, dujoms, dūmams ar tokių efektų deriniui gauti, vykstant savaiminei egzoterminei cheminei reakcijai.

2. „Pateikimas į rinką“ – tai pirmasis galutiniam naudojimui skirto produkto atidavimas už pinigus ar nemokamai platinimui ir (arba) naudojimui Bendrijos rinkoje.

3. „Fejerverkas“ – pramogoms skirtas pirotechnikos gaminys.

4. „Automobilinis pirotechnikos gaminys“ – gaminys, kurio sudėtyje yra pirotechnikos medžiagų, naudojamas saugos ar kitiems įtaisams motorinėse transporto priemonėse įjungti.

5. „Gamintojas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris projektuoja ir (arba) gamina šioje direktyvoje nurodytus gaminius arba įpareigoja juos projektuoti ir gaminti ir ketina savo vardu ar prekės ženklu pažymėtus gaminius pateikti į rinką ar naudoti profesiniais arba asmeniniais tikslais; arba pateikia į rinką savo vardu ar prekės ženklu pažymėtus gaminius, kuriems taikoma ši direktyva.

6. „Įgaliotasis atstovas“ – tai Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo įgaliojimą veikti jo vardu vykdant šioje direktyvoje numatytus įsipareigojimus.

7. „Darnusis standartas“ – Europos standartas, kurį Komisijos pavedimu, remdamasi Direktyvoje 98/34/EB nustatyta tvarka, kurios laikytis nėra privaloma, priėmė pripažinta standartizacijos institucija.

8. „Specialių žinių turintis asmuo“ – asmuo, turintis valstybės narės leidimą laikyti ir (arba) naudoti savo teritorijoje 4 kategorijos fejerverkus ir (arba) kitus 2 kategorijos pirotechnikos gaminius, apibrėžtus 3 straipsnyje.

3 straipsnis

Skirstymas į kategorijas

1. Pirotechnikos gaminius, kuriems taikoma ši direktyva, pagal jų naudojimo tipą arba paskirtį ir pavojaus lygį gamintojai priskiria kategorijoms. Atlikdamos 9 straipsnyje numatytas atitikties įvertinimo procedūras, notifikuotosios įstaigos patvirtina gaminio priskyrimą kategorijai.

Kategorijos:

a. Fejerverkai

1 kategorija: fejerverkai, kurie kelia labai nedidelį pavojų ir yra skirti naudoti uždarose teritorijose, įskaitant gyvenamosiose patalpose naudoti skirtus fejerverkus;

2 kategorija: fejerverkai, kurie kelia nedidelį pavojų ir yra skirti naudoti uždarose teritorijose lauke;

3 kategorija: fejerverkai, kurie kelia nedidelį pavojų ir yra skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose lauke;

4 kategorija: fejerverkai, kurie kelia didelį pavojų ir yra skirti naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims, plačiai žinomi pavadinimu „fejerverkai profesiniam naudojimui“.

b. Kiti pirotechnikos gaminiai

1 kategorija: pirotechnikos gaminiai, išskyrus fejerverkus, keliantys nedidelį pavojų;

2 kategorija: pirotechnikos gaminiai, išskyrus fejerverkus, skirti laikyti ar naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tvarką, pagal kurią jos identifikuoja ir išduoda leidimus specialių žinių turintiems asmenims.

4 straipsnis

Gamintojų įsipareigojimai

1. Gamintojai užtikrina, kad pirotechnikos gaminiai, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, atitiktų I priede numatytus jiems taikomus esminius saugos reikalavimus ir atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

2. Pirotechnikos gaminių gamintojai turi būti įsisteigę Bendrijoje arba turi paskirti įgaliotąjį atstovą.

Dėl įsipareigojimų, kuriuos vykdyti pavesta atstovui, Bendrijos valdžios institucijos ir įstaigos gali kreiptis tiesiogiai į įgaliotąjį atstovą, o ne į gamintoją.

3. Pirotechnikos gamintojai:

1. pateikia savo produktus notifikuotajai įstaigai, kuri pagal 9 straipsnį atlieka atitikties įvertinimo procedūras;

2. vadovaudamiesi 11 ir 12 straipsniais, pažymi pirotechnikos gaminius CE ženklu ir etikete.

5 straipsnis

Pateikimas į rinką

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai, kuriems taikoma ši direktyva, būtų pateikiami į rinką tik tuomet, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus, yra pažymėti CE ženklu ir atitinka visus reikalavimus, susijusius su atitikties įvertinimu.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai nebūtų nepagrįstai žymimi CE ženklu.

6 straipsnis

Laisvas judėjimas

1. Valstybės narės negali uždrausti, apriboti ir trukdyti pateikti į rinką pirotechnikos gaminius, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2. Šios direktyvos nuostatos taip pat netrukdo valstybėms narėms visuomenės saugumo ar saugos sumetimais imtis priemonių, ribojančių 2 ir 3 kategorijų fejerverkų naudojimą ir pardavimą plačiajai visuomenei.

3. Valstybės narės nesudaro jokių kliūčių prekybos mugėse, parodose ir reklamos tikslais rengiamuose pristatymuose rodyti pirotechnikos gaminius, kurie neatitinka šios direktyvos nuostatų, jei matomas ženklas aiškiai rodo, kad gaminiai neatitinka reikalavimų ir nebus parduodami tol, kol gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas neužtikrins jų atitikties reikalavimams. Tokių renginių metu, vadovaujantis valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytais reikalavimais, būtina imtis tinkamų priemonių žmonių saugumui užtikrinti.

4. Valstybės narės nesudaro kliūčių laisvam automobilinių pirotechnikos gaminių, kurie neatitinka šios direktyvos nuostatų, judėjimui ir naudojimui, jei tie gaminiai yra specialiai pagaminti moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir bandymams, ir matomas ženklas aiškiai informuoja apie tokį neatitikimą ir apie tai, kad gaminiai nėra parduodami.

7 straipsnis

Amžiaus apribojimai

1. Pirotechnikos gaminiai neparduodami ar kitaip nesudaroma galimybė jais naudotis jaunesniems nei šio amžiaus vartotojams:

a. Fejerverkai

1 kategorija: nuo 12 metų

2 kategorija: nuo 16 metų

3 kategorija: nuo 18 metų

b. Kiti pirotechnikos gaminiai

1 kategorija: nuo 18 metų

2. Visuomenės saugumo ar saugos sumetimais valstybės narės gali padidinti 1 dalyje nustatytas amžiaus ribas. Valstybės narės taip pat gali sumažinti amžiaus ribą atitinkamus profesinius mokymus baigusiems ar šiuo metu besimokantiems asmenims.

3. Gamintojai ir platintojai vartotojams, išskyrus specialių žinių turinčius asmenis, neparduoda ar kitaip nesudaro galimybės naudotis šiais pirotechnikos gaminiais:

3. 4 kategorijos fejerverkais,

4. kitais 2 kategorijos pirotechnikos gaminiais.

8 straipsnis

Darnieji standartai

1. Vadovaudamasi Direktyvoje 98/34/EB nustatyta tvarka, Komisija gali paprašyti Europos standartizacijos institucijų šios direktyvos įgyvendinimo tikslais parengti ar pakeisti Europos standartus.

2. Nuorodas į tokius darniuosius standartus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

3. Valstybės narės laiko, kad pirotechnikos gaminiai, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie atitinka nacionalinius standartus, perkeliančius į nacionalinę teisę darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, atitinka 4 straipsnio 1 dalyje minimus esminius saugos reikalavimus.

Priėmusios nacionalinius standartus, perkeliančius darniuosius standartus į nacionalinę teisę, valstybės narės skelbia tų nacionalinių standartų nuorodos numerius.

4. Kai valstybė narė ar Komisija mano, kad šiame straipsnyje minimi darnieji standartai nevisiškai atitinka 4 straipsnio 1 dalyje minimus esminius saugos reikalavimus, Komisija arba atitinkama valstybė narė klausimą pateikia svarstyti Direktyva 98/34/EB įsteigtam nuolatiniam komitetui, nurodydama priežastis. Komitetas nedelsdamas pareiškia savo nuomonę. Atsižvelgdama į komiteto nuomonę, Komisija valstybes nares informuoja apie standartams ir 2 pastraipoje minimam jų skelbimui taikytinas priemones.

9 straipsnis

Atitikties įvertinimo procedūros

1. Pirotechnikos gaminių atitikties įvertinimui gamintojas taiko vieną iš šių procedūrų:

5. EB tipo tyrimą (B modulis), minimą II priedo 1 dalyje, ir pasirinktinai vieną iš šių procedūrų:

6. tipo atitikimo (C modulis) procedūrą, minimą II priedo 2 dalyje,

7. gamybos kokybės užtikrinimo (D modulis) procedūrą, minimą II priedo 3 dalyje,

8. gaminio kokybės užtikrinimo (E modulis) procedūrą, minimą II priedo 4 dalyje,

9. gaminio patikrinimo (F modulis) procedūrą, minimą II priedo 5 dalyje; arba

10. vieneto patikrinimo (G modulis) procedūrą, minimą II priedo 6 dalyje.

10 straipsnis

Notifikuotosios įstaigos

1. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, kurias jos paskyrė 9 straipsnyje numatytoms atitikties įvertinimo procedūroms įgyvendinti, taip pat konkrečias toms įstaigoms pavestas užduotis bei Komisijos joms suteiktus identifikavimo numerius.

2. Komisija savo interneto svetainėje paskelbia notifikuotųjų įstaigų sąrašą, jų identifikavimo numerius ir užduotis, kurias jos įpareigotos vykdyti. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

3. Vertindamos įstaigas, apie kurias būtina pranešti Komisijai, valstybės narės taiko III priede išdėstytus minimalius vertinimo kriterijus. Daroma prielaida, kad įstaigos, kurios atitinka notifikuotosioms įstaigoms taikomus darniaisiais standartais nustatytus vertinimo kriterijus, atitinka ir minėtus minimalius kriterijus.

4. Valstybė narė, pranešusi Komisijai apie tam tikrą įstaigą, tokį pranešimą atsiima, jei nustato, kad toji įstaiga nebeatitinka 3 dalyje minimų kriterijų. Apie tai ji nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

11 straipsnis

Įpareigojimas ženklinti CE ženklu

1. Sėkmingai atlikę atitikties vertinimą pagal 9 straipsnį, gamintojai atitikties ženklu CE pažymi pačius pirotechnikos gaminius, o jei tai neįmanoma – prie jų tvirtinamą identifikacinę plokštelę arba galiausiai, jei pirmųjų dviejų būdų negalima taikyti, jų pakuotę taip, kad ženklas būtų matomas, lengvai įskaitomas ir neištrinamas. Identifikacinė plokštelė turi būti pagaminta taip, kad jos nebūtų galima panaudoti antrą kartą.

Naudojamas CE ženklo modelis turi atitikti Tarybos sprendimo 93/465/EEB reikalavimus.

2. Gamintojai nežymi pirotechnikos gaminių ženklais ar įrašais, kurių prasmę ar formą tretieji asmenys gali supainioti su CE ženklu. Kitus žymenis ant pirotechnikos gaminių galima tvirtinti su sąlyga, kad jie netrukdo pastebėti ir perskaityti CE ženklą.

3. Kai pirotechnikos gaminiams, patenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, taip pat taikomi kiti Europos Sąjungos teisės aktai, kuriais reglamentuojami kiti aspektai ir reikalaujama žymėti CE ženklu, šis ženklas rodo, kad minėti produktai atitinka ir kitų jiems taikomų teisės aktų nuostatas.

12 straipsnis

Ženklinimas

1. Gamintojai užtikrina, kad pirotechnikos gaminiai būtų tinkamai paženklinti etiketėmis, kuriose tekstas rašomas oficialiąja(-osiomis) šalies, kurioje gaminiai parduodami vartotojui, kalba(-omis).

2. Pirotechnikos gaminio etiketėje turi būti nurodyta bent tokia informacija: gamintojo ar įgalioto jo atstovo pavadinimas, gaminio pavadinimas ir tipas, minimalūs amžiaus reikalavimai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gaminio kategorija, naudojimo instrukcijos ir, jei reikia, saugus atstumas. Etiketėje taip pat nurodoma gaminio sudėtyje esančios medžiagos ar medžiagų mišinio klasė (skyrius) (1.1–1.6) pagal JT/ADR klasifikavimo sistemą ar panaši informacija apie keliamą pavojų (masinio sprogimo pavojus, išsvaidymo pavojus, gaisro pavojus, sprogimo pavojus).

3. Fejerverkų atveju papildomai nurodoma bent tokia informacija:

1 kategorija: kai tinka, užrašas „naudoti tik lauke“ ir mažiausias saugus atstumas;

2 kategorija: užrašas „naudoti tik lauke“ ir, kai tinka, mažiausias saugus atstumas(-ai);

3 kategorija: užrašas „naudoti tik lauke“ ir mažiausias saugus atstumas(-ai);

4 kategorija: užrašas „naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims“ ir mažiausias saugus atstumas(-ai).

4. Jei ant pirotechnikos gaminio nėra pakankamai vietos 2 ir 3 dalyse reikalaujamai informacijai nurodyti, tokia informacija pateikiama ant pakuotės.

5. 1 ir 4 dalių nuostatos netaikomos 4 kategorijos fejerverkams ir kitiems 2 kategorijos pirotechnikos gaminiams, kuriuos gamintojas viešai eksponuoja.

13 straipsnis

Rinkos priežiūra

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminius, kuriems taikoma ši direktyva, būtų galima pateikti į rinką tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai.

2. Valstybės narės organizuoja ir vykdo tinkamą į rinką pateiktų gaminių priežiūrą, atsižvelgdamos į CE ženklu pažymėtų gaminių atitikties prielaidą.

3. Jeigu valstybė narė nustato, kad CE atitikties ženklu pažymėti, EB atitikties deklaraciją turintys ir pagal numatytą paskirtį naudojami produktai, kuriems taikoma ši direktyva, gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai, ji imasi tinkamų laikinųjų priemonių tokiam produktui pašalinti iš rinkos, uždrausti jį pateikti į rinką arba apriboti jo laisvą judėjimą. Apie tai valstybė narė informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

14 straipsnis

Skubi informacija apie didelį pavojų keliančius produktus

Kai valstybė narė turi pakankamai priežasčių teigti, kad produktas, kuriam taikoma ši direktyva, kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) saugai Europos Sąjungoje, ji apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares ir atlieka atitinkamą įvertinimą. Šio įvertinimo paaiškinimus ir rezultatus valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

15 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1. Kai valstybė narė pagrįstai mano, kad pirotechnikos gaminys neatitinka šios direktyvos reikalavimų, vadovaudamasi 13 straipsnio 3 ir 14 dalyse nurodyta informavimo tvarka ji pateikia savo sprendimo priežastis ir svarbiausia nurodo neatitikimo priežastį:

11. 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų esminių reikalavimų nesilaikymas;

12. netinkamas darniųjų standartų, nurodytų 8 straipsnio, taikymas;

13. 8 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumai.

2. Komisija nedelsdama pradeda konsultuotis su suinteresuotomis šalimis. Po šių konsultacijų Komisija nusprendžia, ar priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė, yra pateisinamos, ir nedelsdama praneša savo nuomonę valstybei narei, kuri ėmėsi iniciatyvos, kitoms valstybėms narėms ir gamintojui ar įgaliotam jo atstovui.

3. Tuo atveju, kai 1 dalyje minimų priemonių taikymo priežastis – darniųjų standartų trūkumai, Komisija kreipiasi į Direktyva 98/34/EEB įsteigtą komitetą, jei valstybė narė, kuri ėmė taikyti priemones, neketina jų atsisakyti, ir Komisija arba valstybė narė inicijuoja 8 straipsnyje numatytas procedūras.

4. Jei pirotechnikos gaminys neatitinka reikalavimų ir yra pažymėtas CE ženklu, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų priemonių prieš tuos, kas panaudojo ženklą, ir informuoja Komisiją. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

5. Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų informuojamos apie šios tvarkos taikymo eigą ir rezultatus.

16 straipsnis

Priemonės, susijusios su atsisakymu arba apribojimais

1. Kai pagal šią direktyvą imamasi priemonių

14. uždrausti ar apriboti produkto pateikimą į rinką arba

15. pašalinti produktą iš rinkos, būtina tiksliai nurodyti priežastis, kurių pagrindu toks sprendimas priimtas. Apie tokias priemones nedelsiant pranešama suinteresuotajai šaliai, kuri tuo pat metu informuojama apie jai prieinamas teisių gynimo priemones pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir laiką, per kurį tomis priemonėmis galima pasinaudoti.

2. Jei taikomos 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, gamintojas turi turėti galimybę iš anksto pareikšti savo nuomonę, išskyrus atvejus, kai tokia konsultacija yra neįmanoma dėl būtinybės nedelsiant taikyti numatytas priemones, ypač remiantis visuomenės sveikatos ir saugos reikalavimais.

17 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Jei reikia, 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka programai įgyvendinti priimamos tokios priemonės:

- Pakeitimai, reikalingi siekiant atsižvelgti į būsimus Jungtinių Tautų rekomendacijų pakeitimus;

- 2 ir 3 priedų derinimas su technikos pažanga;

- Europos Sąjungos pirotechnikos gaminių registracijos numerių registro įsteigimas, kuris padės lengviau identifikuoti pirotechnikos gaminius ir jų gamintojus ar įgaliotus atstovus įvykus nelaimingiems atsitikimams dėl blogo gaminių veikimo;

- kitos priemonės, būtinos efektyviam šios direktyvos įgyvendinimui.

18 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 99/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnis

Sankcijos

1. Ne vėliau kaip […][13], valstybės narės nustato šios direktyvos pažeidimų atvejais taikomas teisines ar administracines priemones ir įtikinamas, veiksmingas ir proporcingas sankcijas už tokius pažeidimus.

Valstybės narės numato priemones, leidžiančias sulaikyti pirotechnikos gaminių, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų, siuntas.

2. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

20 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję ne vėliau kaip iki […][14], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

2. Tas nuostatas jos taiko fejerverkams iki […][15], o kitiems pirotechnikos gaminiams – iki […][16].

3. Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

5. Iki 2 dalyje nurodytos datos suteikti nacionaliniai leidimai lieka galioti leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje trumpesnį iš šių dviejų laikotarpių: kol baigiasi leidimų galiojimo laikas arba daugiausiai 10 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

6. Nukrypstant nuo 5 dalies, nacionaliniai leidimai automobiliniams pirotechnikos gaminiams, išduoti iki 2 dalyje nurodytos datos, galioja tol, kol baigiasi jų galiojimo laikas.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

22 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

ESMINIAI SAUGOS REIKALAVIMAI

16. Kad būtų užtikrinta maksimali sauga ir patikimumas, kiekvienas pirotechnikos gaminys turi atitikti gamintojo notifikuotajai įstaigai nurodytas charakteristikas.

17. Kiekvienas pirotechnikos gaminys turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad tinkamu būdu jį būtų galima saugiai sunaikinti, aplinkai padarius kuo mažesnį poveikį.

18. Kiekvienas pirotechnikos gaminys, naudojant pagal paskirtį, turi tinkamai veikti.

Jei įmanoma, būtina apsvarstyti arba patikrinti toliau pateikiamą informaciją ir savybes. Kiekvienas pirotechnikos gaminys turi būti bandomas realiomis sąlygomis. Jei to neįmanoma atlikti laboratorijoje, bandymai turi būti atlikti tokiomis sąlygomis, kokiomis pirotechnikos gaminys bus naudojamas.

(a) Projektas, konstrukcija ir būdingos savybės, įskaitant cheminę sudėtį (naudotų medžiagų masė ir procentinis santykis) ir matmenis.

(b) Fizinis ir cheminis pirotechnikos gaminio stabilumas įprastomis aplinkos sąlygomis, kurias galima iš anksto numatyti.

(c) Jautrumas įprastomis numatomomis eksploatavimo ir pervežimo sąlygomis.

(d) Visų komponentų suderinamumas jų cheminio stabilumo atžvilgiu.

(e) Pirotechnikos gaminio atsparumas vandens poveikiui, jei jis skirtas naudoti drėgnomis ar vandeningomis sąlygomis ir jei pirotechnikos gaminio saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti vanduo.

(f) Pirotechnikos gaminio atsparumas aukštai ir žemai temperatūrai, jei jį ketinama laikyti ar naudoti tokioje temperatūroje ir jo saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti kurio nors komponento ar viso pirotechnikos gaminio įkaitinimas ar atvėsinimas.

(g) Saugos savybės, skirtos apsaugoti nuo ne laiku ar netyčia įvykusio sužadinimo ar užsidegimo.

(h) Tinkamos instrukcijos ir, kai būtina, žymenys valstybės narės gavėjos valstybine kalba ar kalbomis dėl saugaus pirotechnikos gaminio sandėliavimo, naudojimo ir sunaikinimo bei elgesio su juo.

(i) Pirotechnikos gaminio, jo įpakavimo medžiagos ar kitų komponentų gebėjimas išsaugoti savybes sandėliuojant įprastomis numatytomis sąlygomis.

(j) Visų prietaisų ir priedų specifikacija ir gaminio saugaus naudojimo instrukcijos.

(k) Pirotechnikos gaminiai įprastomis sąlygomis turėtų būti pervežami ir laikomi su pirotechniniu mišiniu, jei gamintojo instrukcijose nenurodyta kitaip.

19. Įvairių grupių pirotechnikos gaminiai turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

A. Fejerverkai

a) Pagal gryno sprogstamojo mišinio kiekį, saugų atstumą, sprogimo garso lygį ar panašias savybes gamintojas priskiria fejerverkus skirtingoms kategorijoms pagal 3 straipsnį. Kategorija aiškiai nurodoma etiketėje.

b) Fejerverkuose gali būti naudojamos tik tokios konstrukcinės medžiagos, kurių skeveldros kelia mažiausią pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

c) Uždegimo būdas turi būti aiškiai matomas arba nurodytas etiketėje ar instrukcijose.

d) Fejerverkai neturi judėti chaotiškai ar nenuspėjamai.

e) 1, 2 ir 3 kategorijos fejerverkų apsauginė danga, pakuotė ar gaminio konstrukcija turi būti tokia, kad apsaugotų nuo netyčinio uždegimo. 4 kategorijos fejerverkai turi būti apsaugoti nuo netyčinio uždegimo gamintojo nurodytais būdais.

B. Kiti pirotechnikos gaminiai

a) Pirotechnikos gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad naudojami įprastu būdu keltų kuo mažesnį pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

b) Uždegimo būdas turi būti aiškiai matomas arba nurodytas etiketėje ar instrukcijose.

c) Pirotechnikos gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad netyčia sužadinus keltų kuo mažesnį pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

d) Kai taikoma, pirotechnikos gaminiai turi tinkamai veikti iki gamintojo nurodytos „naudoti iki“ datos.

C. Uždegimo prietaisai

a) Įprastomis nuspėjamomis naudojimo sąlygomis uždegimo prietaisus turi būti galima patikimai sužadinti, jie turi turėti pakankamą sužadinimo pajėgumą.

b) Uždegimo prietaisai įprastomis numatomomis sandėliavimo ir naudojimo sąlygomis turi būti apsaugoti nuo elektrostatinės iškrovos.

c) Elektriniai degikliai įprastomis numatomomis sandėliavimo ir naudojimo sąlygomis turi būti apsaugoti nuo elektromagnetinių laukų.

d) Sprogdiklių danga turi būti pakankamai mechaniškai atspari, kad esant normaliam numatomam mechaniniam poveikiui, tinkamai apsaugotų sprogstamąjį užtaisą.

e) Kartu su kita informacija apie gaminį turi būti nurodytas sprogdiklio degimo laikas.

f) Kartu su kita informacija apie gaminį turi būti pateiktos elektrinių degiklių elektrinės charakteristikos (pavyzdžiui, saugi srovė, varža ir kt.).

g) Elektrinių degiklių laidai ir jų sujungimas su degikliu turi būti pakankamai izoliuoti ir mechaniškai stiprūs atsižvelgiant į jų numatomą paskirtį.

II PRIEDAS

ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS

1. B MODULIS: EB tipo tyrimas

1. Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad tipiškas numatomos gaminti produkcijos pavyzdys atitinka reikiamas šios direktyvos nuostatas.

2. EB tipo tyrimo paraišką gamintojas pateikia pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Paraiškoje turi būti nurodyta:

- gamintojo pavadinimas ir adresas,

- raštiškas pareiškimas, kad tokia paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

- techniniai dokumentai, nurodyti 3 skirsnyje.

Pareiškėjas privalo pateikti notifikuotajai įstaigai tipišką numatomos produkcijos pavyzdį (toliau – tipas). Notifikuotoji įstaiga gali paprašyti pateikti daugiau pavyzdžių, jeigu jie reikalingi bandymo programai vykdyti.

3. Techniniai dokumentai turi sudaryti galimybes įvertinti, ar prietaisas atitinka šios direktyvos reikalavimus. Tokiuose dokumentuose turi būti šiam įvertinimui atlikti reikalingi duomenys apie gaminio projektavimą, gamybą ir veikimą ir, jeigu to reikia įvertinimui:

- bendras tipo aprašymas,

- eskizinis projektas, gaminimo brėžiniai ir sudedamųjų dalių, agregato mazgų, agregatų, grandinių ir t. t. schemos,

- aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi minėtiems brėžiniams, schemoms ir gaminio veikimui suprasti,

- visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų, nurodytų 8 straipsnyje, sąrašas, bei sprendimų, priimtų siekiant įgyvendinti esminius šios direktyvos saugos reikalavimus, aprašymas, jeigu nebuvo taikomi 8 straipsnyje nurodyti standartai,

- projekto skaičiavimų, atliktų tikrinimų rezultatai ir t. t.,

- bandymo protokolai.

4. Notifikuotoji įstaiga privalo:

4.1. išnagrinėti techninius dokumentus, patikrinti, ar tipas pagamintas pagal šiuos techninius dokumentus, ir nustatyti, kurie elementai suprojektuoti pagal atitinkamas darniųjų standartų, nurodytų 8 straipsnyje, nuostatas, o kurie suprojektuoti nesilaikant tų standartų nuostatų;

4.2. atlikti atitinkamus tyrimus ir reikiamus bandymus arba įpareigoti juos atlikti, kad būtų nustatyta, ar gamintojo pasirinkti sprendimai atitinka šios direktyvos esminius saugos reikalavimus, jeigu nebuvo taikomi 8 straipsnyje nurodyti darnieji standartai;

4.3. atlikti atitinkamus tyrimus ir reikiamus bandymus arba įpareigoti juos atlikti, kad būtų nustatyta, ar gamintojas, nusprendęs taikyti atitinkamus darniuosius standartus, juos iš tikrųjų taikė;

4.4. susitarti su pareiškėju dėl vietos, kurioje bus atliekami tyrimai ir reikiami bandymai.

5. Jei tipas atitinka šios direktyvos nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvada ir patvirtinto tipo identifikavimui reikalingi duomenys.

Prie sertifikato pridedamas svarbių techninių dokumentų sąrašas, kurio kopiją saugo notifikuotoji įstaiga.

Jeigu gamintojui atsisakoma išduoti tipo sertifikatą, notifikuotoji įstaiga turi pateikti išsamias tokio atsisakymo priežastis.

Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka.

6. Pareiškėjas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri turi techninius dokumentus, pateiktus EB tipo tyrimo sertifikatui gauti, apie visus patvirtinto prietaiso pakeitimus, kuriuos būtina papildomai patvirtinti, jeigu šie pakeitimai gali turėti įtakos esminių reikalavimų arba nustatytų gaminio naudojimo sąlygų laikymuisi. Šis papildomas patvirtinimas išduodamas kaip priedas prie pradinio EB tipo tyrimo sertifikato.

7. Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi pateikti kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją apie išduotus arba atšauktus EB tipo tyrimo sertifikatus ir jų priedus.

8. Kitos notifikuotosios įstaigos gali gauti EB tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Sertifikatų priedai turi būti prieinami kitoms notifikuotosioms įstaigoms.

9. Gamintojas privalo saugoti EB tipo tyrimo sertifikatų ir jų priedų kopijas kartu su techniniais dokumentais mažiausiai 10 metų po paskutinio gaminio pagaminimo datos.

Jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, saugoti turimus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris pateikia gaminį į Bendrijos rinką.

2. C MODULIS: Atitiktis tipui

1. Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, pagal kurią gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad pirotechnikos gaminiai atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate, ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas privalo pažymėti CE ženklu kiekvieną pirotechnikos gaminį ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją.

2. Gamintojas privalo imtis visų būtinų priemonių užtikrinti tokį gamybos procesą, kad pagamintas produktas atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą tipą ir šios direktyvos esminius saugos reikalavimus.

3. Gamintojas saugo atitikties deklaracijos kopiją mažiausiai 10 metų po to, kai pagaminamas paskutinis atitinkamas gaminys.

Jei gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, saugoti turimus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris pateikia gaminį į Bendrijos rinką.

4. Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atsitiktiniais laiko tarpais atlieka arba įpareigoja atlikti gaminio tyrimus. Notifikuotosios įstaigos vietoje paimtas pagamintos produkcijos bandinys yra tiriamas, ir atliekami 8 straipsnyje nurodytame standarte apibrėžti arba kiti lygiaverčiai bandymai, siekiant patikrinti, ar gaminiai atitinka taikomos direktyvos reikalavimus. Jeigu ištirtas gaminio pavyzdys ar keli pavyzdžiai neatitinka reikalavimų, notifikuotoji įstaiga privalo imtis reikiamų priemonių.

Gamintojas gamybos proceso metu žymi gaminius atsakingos notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeriu.

3. D MODULIS: Gamybos kokybės užtikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, pagal kurią gamintojas, vykdantis įsipareigojimus pagal 2 skirsnį, užtikrina ir pareiškia, kad atitinkami pirotechnikos gaminiai atitinka EB tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir šios direktyvos reikalavimus. Kiekvieną gaminį gamintojas pažymi CE ženklu ir parengia rašytinę atitikties deklaraciją. Kartu su CE ženklu nurodomas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4 skirsnyje minėtus patikrinimus, identifikavimo numeris.

2. Gamintojas privalo naudoti patvirtintą kokybės sistemą, apimančią gamybą, galutinį produktų tikrinimą ir bandymus, kaip nurodyta 3 skirsnyje. Jis turi būti prižiūrimas, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

3. Kokybės sistema

3.1. Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo pirotechnikos gaminių kokybės sistemą.

Paraiškoje turi būti nurodyta:

- visa svarbi informacija apie numatomą pirotechnikos gaminio kategoriją,

- kokybės sistemos dokumentai,

- patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2. Kokybės sistema turi užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate apibrėžtą tipą ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

Visi gamintojo taikomos kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti metodiškai ir tvarkingai įforminti dokumentais parengiant veiklos principus, procedūras ir instrukcijas. Kokybės sistemos dokumentai turi užtikrinti, kad kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės įrašai būtų vienodai interpretuojami.

Juose turi būti tinkamai aprašyta:

- kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovybės pareigos ir įgaliojimai, susiję su pirotechnikos gaminių kokybe,

- gamybos, kokybės valdymo ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus atliekami,

- tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš pradedant gamybą, gamybos metu ir pabaigoje, ir jų atlikimo dažnumas,

- kokybės duomenų įrašai, t. y. patikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.,

- priemonės, kuriomis stebima, ar pasiekiama reikiama pirotechnikos gaminių kokybė ir ar efektyviai veikia kokybės sistema.

3.3. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad kokybės sistemos, įgyvendinamos pagal atitinkamą darnųjį standartą, atitinka tuos reikalavimus. Audito grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant atitinkamo gaminio technologiją. Įvertinimo procedūroje numatytas patikrinimo vizitas gamintojo patalpose.

Apie sprendimą pranešama gamintojui. Pranešime turi būti nurodytos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4. Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ji tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas turi pranešti notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus siūlomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės sistema vis dar atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Apie savo sprendimą notifikuotoji įstaiga turi pranešti gamintojui. Pranešime turi būti pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

4. Monitoringas, už kurį atsako notifikuotoji įstaiga

4.1. Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas privalo leisti notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas, kad ji galėtų atlikti patikrinimą, ir suteikti visą būtiną informaciją, svarbiausia:

- kokybės sistemos dokumentus,

- kokybės duomenų įrašus, t. y. patikrinimo ataskaitas ir bandymų duomenis, kalibravimo duomenis, ataskaitas apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.

4.3. Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės sistemą, ir audito ataskaitą pateikia gamintojui.

4.4. Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Šių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti arba įpareigoti atlikti bandymus, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia; jei reikia, notifikuotoji įstaiga turi pateikti gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atliktas bandymas, bandymo protokolą.

5. Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus sudaryta galimybė naudotis:

- 3.1 punkto antroje įtraukoje nurodytais dokumentais,

- informacija apie 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytus pakeitimus,

- notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis, nurodytomis 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 ir 4.4 punktuose.

6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi pateikti kitoms notifikuotosioms įstaigoms reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemos patvirtinimus.

4. E MODULIS: Gaminio kokybės užtikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, pagal kurią gamintojas, vykdantis įsipareigojimus pagal 2 skirsnį, užtikrina ir pareiškia, kad pirotechnikos gaminiai atitinka EB tipo tyrimo sertifikate apibrėžtą tipą. Gamintojas privalo pažymėti CE ženklu kiekvieną pirotechnikos gaminį ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją. Kartu su CE ženklu nurodomas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4 skirsnyje nurodytą tikrinimą, identifikavimo ženklas.

2. Gamintojas privalo naudoti patvirtintą kokybės sistemą, apimančią galutinį pirotechnikos gaminio patikrinimą ir bandymus, kaip nurodyta 3 skirsnyje. Gamintojas turi būti tikrinamas, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

3. Kokybės sistema

3.1. Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo pirotechnikos gaminių kokybės sistemą.

Paraiškoje turi būti nurodyta:

- visa svarbi informacija apie numatomą pirotechnikos gaminio kategoriją,

- kokybės sistemos dokumentai,

- patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2. Pagal kokybės sistemą kiekvienas pirotechnikos gaminys tiriamas ir atliekami atitinkami bandymai pagal 8 straipsnyje nurodytus atitinkamus standartus, arba jiems lygiaverčiai bandymai, siekiant patikrinti, ar jis atitinka taikomus direktyvos reikalavimus. Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti metodiškai ir tvarkingai įforminti dokumentais parengiant veiklos principus, procedūras ir instrukcijas. Kokybės sistemos dokumentai turi užtikrinti, kad kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės įrašai būtų vienodai interpretuojami.

Juose visų pirma turi būti tinkamai aprašyti:

- kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovybės pareigos ir įgaliojimai, susiję su pirotechnikos gaminių kokybe,

- tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami gaminį pagaminus,

- efektyvaus kokybės sistemos veikimo priežiūros priemonės,

- kokybės duomenų įrašai, t. y. patikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.

3.3. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji turi daryti prielaidą, kad kokybės sistemos, įgyvendinamos pagal atitinkamą darnųjį standartą, atitinka šiuos reikalavimus.

Audito grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant atitinkamo gaminio technologiją. Įvertinimo procedūroje turi būti numatytas patikrinimo vizitas gamintojo patalpose.

Apie sprendimą turi būti pranešama gamintojui. Pranešime turi būti pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4. Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad sistema tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas turi pranešti notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus siūlomus kokybės sistemos pakeitimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės sistema vis dar atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti. Apie savo sprendimą notifikuotoji įstaiga turi pranešti gamintojui. Pranešime turi būti pateikiamos tyrimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

4. Monitoringas, už kurį atsako notifikuotoji įstaiga

4.1. Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas privalo leisti notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas, kad ji galėtų atlikti patikrinimą, ir suteikti visą būtiną informaciją, ypač:

- kokybės sistemos dokumentus,

- techninius dokumentus,

- kokybės duomenų įrašus, t. y. patikrinimo ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, ataskaitas apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.

4.3. Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės sistemą, ir audito ataskaitą pateikia gamintojui.

4.4. Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Šių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti arba įpareigoti atlikti bandymus, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia; jei reikia, notifikuotoji įstaiga turi pateikti gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atliktas bandymas, bandymo protokolą.

5. Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus sudaryta galimybė naudotis:

- 3.1 punkto antroje įtraukoje nurodytais dokumentais,

- informacija apie 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytus pakeitimus,

- notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis, nurodytomis 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 ir 4.4 punktuose.

6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi pateikti kitoms notifikuotosioms įstaigoms reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemos patvirtinimus.

5. F MODULIS: Gaminio patikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma tvarka, kuria gamintojas tikrina ir patvirtina, kad pirotechnikos gaminiai, kuriems taikomos 3 skirsnio nuostatos, atitinka EB tipo tyrimo sertifikate apibrėžtą tipą ir atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

2. Gamintojas imasi visų būtinų priemonių užtikrinti tokį gamybos procesą, kad pirotechnikos gaminiai atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate apibrėžtą tipą ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas pažymi CE ženklu kiekvieną pirotechnikos gaminį ir parengia rašytinę atitikties deklaraciją.

3. Norėdama patikrinti, ar pirotechnikos gaminys atitinka jam taikomus šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus tyrimus ir bandymus, tikrindama ir bandydama kiekvieną gaminį, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

Gamintojas saugo atitikties deklaracijos kopiją mažiausiai 10 metų po paskutinio pirotechnikos gaminio pagaminimo.

4. Kiekvieno pirotechnikos gaminio patikrinimas jį tiriant ir bandant

4.1. Norint patikrinti, ar pirotechnikos gaminiai atitinka tam tikrą tipą ir direktyvos reikalavimus, kiekvienas gaminys tikrinamas atskirai ir atliekami 8 straipsnyje minimuose atitinkamuose darniuosiuose standartuose nurodyti ar jiems lygiaverčiai bandymai.

4.2. Notifikuotoji įstaiga kiekvieną patvirtintą pirotechnikos gaminį pažymi ar įpareigoja pažymėti savo identifikavimo numeriu ir parengia su atliktais bandymais susijusį rašytinį atitikties sertifikatą.

4.3. Gamintojas užtikrina, kad pareikalavus jis galės pateikti notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatus.

6. G MODULIS: Vieneto patikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad pirotechnikos gaminys, kuriam yra išduotas 2 skirsnyje minimas sertifikatas, atitinka šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas privalo pažymėti gaminį CE ženklu ir parengti rašytinę atitikties deklaraciją.

2. Kad užtikrintų, jog pirotechnikos gaminys atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga patikrina gaminį ir atlieka atitinkamus 8 straipsnyje minimuose darniuosiuose standartuose nurodytus ar jiems lygiaverčius bandymus.

Notifikuotoji įstaiga patvirtintą pirotechnikos gaminį turi pažymėti arba įpareigoti pažymėti savo identifikavimo numeriu ir parengti su atliktais bandymais susijusį atitikties sertifikatą.

3. Techninių dokumentų paskirtis – sudaryti galimybes įvertinti, ar gaminys atitinka direktyvos reikalavimus, ir suprasti gaminio sandarą, gamybą ir veikimą.

Dokumentuose turi būti tokia įvertinimui reikalinga informacija:

- bendras tipo aprašymas,

- eskizinis projektas, gaminimo brėžiniai ir sudedamųjų dalių, mazgų, elektros grandinių ir t. t. schemos,

- aprašymai ir paaiškinimai, būtini minėtiems brėžiniams, schemoms ir gaminio veikimui suprasti,

- visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų, nurodytų 8 straipsnyje, sąrašas, bei sprendimų, priimtų siekiant įgyvendinti esminius šios direktyvos saugos reikalavimus, aprašymas, jeigu nebuvo taikomi 8 straipsnyje nurodyti standartai,

- projekto skaičiavimų, atliktų tikrinimų rezultatai ir t. t.,

- bandymo protokolai.

III PRIEDAS

MINIMALŪS KRITERIJAI, TAIKOMI UŽ ATITIKTIES ĮVERTINIMĄ ATSAKINGOMS ĮSTAIGOMS, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBĖS NARĖS

1. Įstaiga, jos direktorius ir personalas, atsakingas už patikros bandymus, negali būti pirotechnikos gaminių, kuriuos jie tikrina, projektuotojai, gamintojai, tiekėjai ar įrengėjai ar vienos iš šių šalių įgaliotieji atstovai. Jie negali nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai, dalyvauti projektuojant, gaminant, parduodant arba prižiūrint tokius gaminius. Tai netrukdo gamintojui ir įstaigai keistis technine informacija.

2. Įstaiga ir jos personalas atlieka patikros bandymus laikydamiesi aukščiausių profesinio sąžiningumo ir techninės kompetencijos principų, jie neturi priklausyti nuo patikrinimo rezultatais suinteresuotų asmenų ar asmenų grupių spaudimo ar skatinimo, ypač finansinio, kuris gali daryti įtaką jų sprendimams ar kontrolės rezultatams.

3. Įstaiga turi personalą ir įrenginius, reikalingus tinkamai atlikti administracinius ir techninius uždavinius, susijusius su patikrinimu; ji taip pat turi galimybę naudotis įranga, reikalinga specialiems tyrimams atlikti.

4. Atsakingas už tikrinimą personalas turi:

- turėti gerą techninį ir profesinį parengimą,

- pakankamai gerai išmanyti atliekamų bandymų reikalavimus ir turėti pakankamą jų atlikimo patirtį,

- sugebėti parengti sertifikatus, protokolus ir ataskaitas, reikalingas atliktiems bandymams patvirtinti.

5. Būtina užtikrinti personalo, kuris yra įpareigotas atlikti patikrinimus, nešališkumą. Jų atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų patikrinimų skaičiaus ar rezultatų.

6. Įstaiga privalo sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalinės teisės aktus atsakomybę prisiima valstybė arba už bandymus yra tiesiogiai atsakinga valstybė narė.

7. Įstaigos personalas privalo išlaikyti profesines paslaptis, kurias jis sužinojo vykdydamas savo užduotis pagal šią direktyvą arba ją įgyvendinančias nacionalinių teisės aktų nuostatas (išskyrus tuos atvejus, kai jis tą informaciją teikia valstybės, kurioje jis vykdo veiklą, kompetentingoms administracinėms institucijoms).

IV PRIEDAS

ATITIKTIES ŽENKLAS

CE atitikties ženklą sudaro tokios formos didžiosios raidės „CE“:

Jei ženklas sumažinimas ar padidinimas, turi būti laikomasi šių pirmiau milimetriniame popieriuje pateiktų proporcijų.

[1] OL C, , p. .

[2] OL C, , p. .

[3] OL C, , p. .

[4] OL L 121, 1993 5 15, p. 20.

[5] OL L 10, 1997 1 14, p. 13.

[6] OL L 345, 2003 12 31, p. 0097 – 0105.

[7] OL C 91, 2003 4 16, p. 7.

[8] OL L 204, 1998 7 21, p. 37, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5, p. 18).

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[10] OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

[11] OL L 187, 1988 7 16, p. 1.

[12] OL L 121, 1993 5 15, p. 20.

[13] 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo

[14] 18 mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo.

[15] 24 mėnesiai nuo šios direktyvos paskelbimo.

[16] 5 metai nuo šios direktyvos paskelbimo.

Top