14.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/76

1.1

2004 m. gegužės 1 d. buvo atverstas naujas Europos istorijos puslapis.

1.2

Po ilgo pasiruošimo dešimt naujųjų šalių prisijungė prie penkiolikos Europos Sąjungos narių. Tai atveria naujas galimybes ir perspektyvas. Kad jų darbas būtų efektyvesnis, Europos Sąjungos institucijos turi būti arčiau piliečių bei vietos, regionų ir Bendrijos gyvenimo. Tai reiškia skirti daugiau dėmesio Bendrijos teisėkūros kokybei.

1.3

Naujos tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisinės priemonės sukūrimas yra prioritetinis šio dialogo gilinimo kontekste ir yra iššūkis, į kurį reikia atsakyti.

1.4

2004 m. liepos 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl penkių naujų reglamentų dėl struktūrinių fondų ir priemonių atnaujinimo 2007-2013 m. laikotarpiui. Vienas šių pasiūlymų yra pasiūlymas priimti naują reglamentą, sukuriantį Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupę, sutrumpintai ETBG.

1.5

Komisijos požiūriu, ETBG yra praktiškas atsakymas į valstybių narių prašymą. Ji yra pasirenkama ir neprivaloma priemonė tarpvalstybinio valdymo struktūros įsteigimui.

1.6

Komisijos požiūriu tai nėra valstybėms narėms perduotų įgaliojimų kvestionavimas. Pastarosios yra atsakingos už struktūrinių fondų panaudojimą.

1.7

Komisija nepanoro gilintis į susitarimo detales. Ji leidžia patiems veikėjams susitarti dėl savo statutų.

1.8

Komisijos požiūriu, valstybės narės gali gilinti bendradarbiavimą. ETBG nėra privaloma.

1.9

Komisija (šio nuomonės projekto parengimo metu) dar turi perduoti EESRK papildomą komentarą dėl teisinių aspektų.

1.10

Komisija sąmoningai nesiekė šiuo nauju instrumentu (ETBG) suderinti kitus mokestinius aspektus. ETBG pasirinks vienos kurios nors valstybės narės mokestinį režimą.

1.11

Komisija nesiekia derinimo, tokiu būdu patvirtindama, kad ji nenorėjo parengti išsamesnio reglamento. Mokesčių suderinimo problema nebuvo iškelta EESRK darbo grupės aptarimo metu; šis Komisijos požiūris nėra suderinamas su siekiu supaprastinti valdymą.

1.12

Komisija nepanoro atlikti valstybių narių darbą, tokiu būdu pabrėždama, kad ETBG yra ir bus subsidiarumo priemonė.

1.13

Komisija, remdamasi savo patirtimi, mano, kad yra neįmanoma parengti išsamesnį modelį.

1.14

Komisijos požiūriu, NVO neturi valstybės valdžios institucijų galių.

1.15

Taigi Komisija numatė minimalią struktūrą. Pavyzdžiui, ja galėtų naudotis universitetai.

1.16

Komisija patvirtina, kad galima gauti paramą iš struktūrinių fondų, nesikreipiant į ETBG.

1.17

Komisija mano, kad didžiausias pasiūlymo priimti reglamentą dėl Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) sukūrimo privalumas yra tai, kad nuo 2007 m. jis galėtų būti taikomas, nelaukiant atitinkamos teisės aktų peržiūros valstybėse narėse.

1.18

2004 m. lapkričio 18 d. paskelbė nuomonę, bendrąja prasme palaikančią pasiūlymą dėl reglamento ir pateikė pakeitimų. Viename jų buvo teigiama, kad Regionų komitetas siūlo dalinai pakeisti naujosios teisinės priemonės pavadinimą, t.y. vietoj „Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)“ vartoti „Europos transeuropinio bendradarbiavimo asociacija (ETBA)“. Regionų komiteto teigimu, šio naujo pavadinimo privalumas būtų tas, kad jis leistų naudoti šią teisinę priemonę tarpvalstybiniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui, kaip tai nurodoma pasiūlymo dėl reglamento 1e straipsnyje.

2.1

EESRK susipažino su pasiūlymu priimti reglamentą dėl Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupės sukūrimo, arba Europos transeuropinio bendradarbiavimo asociacijos (ETBA), kaip tai siūlo Regionų komitetas.

2.2

EESRK bendrąją prasme remia pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymą dėl Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) sukūrimo ir užsibrėžtus tikslus.

2.3

EESRK susipažino su Komisijos argumentacija, atkreipdamas dėmesį į ETBG sukūrimo neprivalomą pobūdį.

2.3.1

ETBG siekiama supaprastinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, finansinių srautų lygmenyje.

2.3.2

ETBG gali sieti įvairius partnerius keliose šalyse. Atsižvelgiant į Bendrijos sausumos ir jūrinių sienų padidėjimą po plėtros, yra būtina paskatinti Bendrijos tarpregioninio bendradarbiavimo stiprinimą.

2.3.3

ETBG neturi ribojančio pobūdžio ir nėra kliūtis labiau pažengusiems bendradarbiavimo susitarimams sudaryti. ETBG nepakeičia euroregiono.

2.4

EESRK remia Komisijos iniciatyvą dėl naujos teisinės priemonės bendradarbiavimui palengvinti. Šitie papildomi reglamentai siekia palengvinti efektyvų bendradarbiavimą, bet trūksta išsamesnės nuostatos dėl socialinių partnerių bei kitų atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo vėlesniuose susitarimuose.

2.5

Be to, šios nuostatos teisinis pagrindas lieka dviprasmiškas. Reikėtų paaiškinti FEDER (18 str.) ir ETBG santykį, ypač tuo atžvilgiu, kad valstybės narės suteikia ETBG valdymo įgaliojimus.

2.6

EESRK taip pat nori ištirti klausimą, ar valdymo, kontrolės ir įgyvendinimo programavimas leidžia valstybėms narėms efektyviai bendradarbiauti ir padaryti išvadas iš Interreg programų. Parengtos programavimo ir dokumentavimo procedūros (2007-2013 m. laikotarpiui) taip pat turėtų būti naudojamos piliečių ir socialinių partnerių bei kitų atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui suaktyvinti. Įgyvendinimo nuostata dėl veiklos programos skelbimo (12(6)(d) str.) turi būti parengta laiku.

2.7

EESRK mano, kad ETBG gali būti naudingu tarpvalstybinio bendradarbiavimo instrumentu ir daugelio nacionalinių problemų sprendimu.

2.8

Tačiau EESRK išreiškia abejones dėl ETBG pripažinimo finansinių procedūrų ir nacionalinių valdymo institucijų prasme.

2.9

Yra vertinama, kad struktūriniai fondai yra įrankis padėti vystymosi veikėjams parengti įgyvendinimo strategiją, užtikrinant kuo aktyvesnį piliečių dalyvavimą. Vietos ir regionų ekonominiai ir socialiniai veikėjai yra pripažinti vystymosi veikėjais. Būtų naudinga juos aiškiai įtraukti į ETBG kūrimą.

2.10

EESRK mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus. Nors ETBG nebus privaloma, Komisija turėtų pasiūlyti jos modelį suinteresuotiems veikėjams. Šis modelis neturėtų tapti papildomu apribojimu būsimoms ETBG, bet geros praktikos modeliu ir pagalba ETBG sudarymui.

2.11

EESRK pabrėžia pasiūlymo priimti reglamentą esminę spragą: visiškai nėra nagrinėjamas finansinis valdymas. ETBG turėtų paaiškinti Europos fondų valdymo aspektus.

2.12

Šis paaiškinimas nekvestionuoja jau esančių valstybių narių finansinės atsakomybės taisyklių. Tačiau kadangi ETBG siekiama supaprastinimo, turi būti siūlomos lankstesnės procedūros finansinės atskaitomybės pateisinimo ir valdymo srityje.

3.1

EESRK siūlo Komisijai, siekdamas aiškumo, šiuos pakeitimus:

4.1

EESRK laikosi nuomonės, kad ETBG yra būtinas įrankis ir kad informavimas ir supratimas būtų geresni, jei Komisija pasiūlytų techninį ir teisinį pagrindą. Yra patartina atskirti du esminius aspektus, teisinį ir strateginį.

4.2

EESRK yra pasiryžęs siekti tikro nuoseklumo, kad padėtų įveikti sunkumus, su kuriomis susidūrė valstybės narės ir regionų ir vietos valdžios institucijos, įgyvendindamos ir valdydamos bendradarbiavimo be sienų, tarp valstybių ir tarp regionų veiklą, esant skirtingiems nacionaliniams įstatymams ir procedūroms.