52004PC0477

Briuselis, 14.07.2004

KOM(2004) 477 galutinis

2004/0156 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1) GALILEO: strateginė programa Europos Sąjungai

GALILEO programa siekiama įrengti pirmąją pasaulinę palydovinę radijo navigacijos ir padėties nustatymo palydovu infrastruktūrą, skirtą piliečiams. Ji reikšminga technologijos, politikos ir ekonomikos atžvilgiais. Ekonomikos sektoriai ir mūsų visuomenė domisi palydovinių radijo navigacijos sistemų raida, o visos jų prognozės rodo augimo perspektyvas. Su šia technologija susijusios rinkos kasmet padidėja 25 %, ir 2020 m. turėtų veikti apie trys milijardai radijo ryšio imtuvų. Iki to laiko GALILEO programa turėtų sukurti apie 100 000 darbo vietų.

Europos investicijos į GALILEO programą ir jos veikimą taip pat daug prisideda prie Europos kosmoso politikos ir programos, kaip jos aprašytos Baltojoje knygoje, skirtoje būsimajai Europos kosmoso politikai[1], ir Europos konstitucinėje sutartyje[2], įgyvendinimo.

Palydovinė radijo navigacijos sistema puikiai panaudojama transporto politikoje, apibūdintoje Komisijos Baltojoje knygoje[3], ypač važtos, infrastruktūros mokesčio ir kelių eismo saugumo atžvilgiais. Šiandien ji yra naudojama kasdieniame Europos piliečio gyvenime, taip pat jo automobilyje, mobiliojo ryšio telefone, banke ir civilinėse apsaugos struktūrose, kurios rūpinasi jo saugumu ; tai suteikia GALILEO programai dar vieną aspektą - "pilietiškumo". Taip pat svarbu pabrėžti GALILEO europinį mastą ir pridėtinę vertę Bendrijai, nes jokia valstybė narė nenorėtų viena vykdyti tokio projekto.

Europos Parlamentas nuolat rėmė šį projektą. Rezoliucijoje, priimtoje 2004 m. sausio 29 d., pabrėžiama "GALILEO sistemos didelė reikšmė pramonei, transportui, technologijai ir Europos Sąjungos aplinkos politikai, taip pat ir Lisabonoje nustatyto strateginio tikslo įgyvendinimui, bei sistemos svarba siekiant Sąjungą paversti galingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje ekonomika".

Taryba savo ruožtu 1999 m. liepos mėn. pareiškė, kad "palydovinės radijo navigacijos sistemos panaudojimas civilinėms reikmėms leis pasiekti didesnę nepriklausomybę vienoje svarbiausių technologijų" ir kad "panaudojus palydovinę radijo navigacijos sistemą civilinėms reikmėms Europos pramonei bus suteikta galimybių didinti savo galią ir gauti naudos iš daugybės galimybių, kurias suteikia ši ateities technologija". Nuo to laiko Taryba ir Europos Vadovų Taryba ne kartą yra pabrėžusios strateginę šios programos svarbą ir jos paprašė Komisijos imtis visų būtinų priemonių jai įgyvendinti.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat parėmė šią programą. Savo 2004 m. birželio [...] d. ataskaitos išvadose apie GALILEO programos pažangą jis "vėl pabrėžė labai didelę strateginę GALILEO projekto svarbą Europos Sąjungai ir jos kosmoso sektoriaus ateičiai".

Tai yra vienas didžiųjų infrastruktūros projektų, paminėtų 2004 m. vasario 10 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai[4], pavadintame "Sukurti mūsų bendrą ateitį. Besiplėčiančios Sąjungos politiniai siekiai ir biudžeto lėšos - 2007-2013 metai". Ji taip pat laikoma svarbiausiu projektu Komisijos pasiūlytoje ir Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje plėtros iniciatyvoje.

2) Įvairių programos etapų finansavimas

Programa susideda iš šių keturių vienas po kito einančių etapų:

- apibrėžimo etapas, kuris truko nuo 1999 iki 2001 m. ir kuriame buvo nustatyta sistemos struktūra[5] ir apibrėžtos teikiamos paslaugos;

- kūrimo ir suderinimo etapas, kuris tęsiasi nuo 2002 iki 2005 m. ir apima sistemos palydovų ir antžeminių komponentų sukūrimą, taip pat suderinimą orbitoje;

- parengimo darbui etapas, kuris bus 2006 ir 2007 m. Tai palydovų konstravimas ir paleidimas, taip pat visiškas antžeminės infrastruktūros dalies įrengimas;

- veikimo etapas, kuris prasidės 2008 m. ir apims sistemos valdymą, jos priežiūrą ir nuolatinį tobulinimą.

Apibrėžimo ir kūrimo etapai sudaro tyrimams skirtą programos dalį. Programos kūrimo etapui 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentu[6] buvo įsteigta bendra įmonė "Galileo". Taip pat nuo jos įsteigimo GALILEO programa buvo nemažai finansuojama iš Bendrijos biudžeto. Apibrėžimo etapą ypač finansavo 5-oji tyrimų ir taikomosios veiklos programa. Bendrijos finansavimas padidėjo prasidėjus kūrimo ir suderinimo etapui, kurio biudžetas yra 550 milijonų eurų, skirtų iš transeuropinių tinklų biudžeto. Tokios pat sumos investicija prisidėjo ir Europos kosmoso agentūros valstybės narės, kurių dauguma taip pat yra Europos bendrijos valstybės narės. 6-oji tyrimų ir taikomosios veiklos programa 100 milijonų eurų taip pat prisideda prie šio etapo rėmimo.

Kad būtų užtikrintas programos tęstinumas, Komisija turi rūpintis parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimu, kuris pirmiausia apims Bendrijos įnašą.

Parengimo darbui etapo išlaidos įvertinamos 2,1 milijardo eurų. Jos turėtų būti daugiausia finansuojamos privataus sektoriaus. Iš tiesų nuo 2001 m. Taryba daugelį kartų yra pabrėžusi, kad privatus sektorius turėjo svariai prisidėti prie projekto finansavimo[7]. Tiksliau, išvadose, patvirtintose 2002 m. kovo 25 ir 26 d. vykusiame susirinkime, ji susitarė dėl parengimo darbui etapo finansavimo "stengtis užtikrinti, kad ne daugiau kaip vienas trečdalis lėšų būtų skirta iš Bendrijos biudžeto ir ne mažiau kaip du trečdaliai - iš privataus sektoriaus lėšų". Taigi privatus sektorius turėtų prisiimti ne mažiau kaip 1,4 milijardo eurų išlaidų, o likusi dalis, tai yra apie 700 milijonų eurų, būtų finansuojama iš viešojo sektoriaus. Atitinkamai atsižvelgiant į dabartiniuose finansiniuose planuose jau numatytą finansavimą, finansavimo suma, skirta parengimo darbui etapui ir remiama Bendrijos biudžeto, naujuose finansiniuose planuose turėtų padidėti iki [500] milijonų eurų.

2008 m. prasidėsiančio veikimo etapo finansavimą užtikrins privatus sektorius. Tačiau, atsižvelgiant į palydovinės radijo navigacijos programos rinkos savitumą, į jos paslaugų rinkodarą bei šių paslaugų prieinamumo viešojo sektoriaus poreikiams garantavimą, pirmaisiais veikimo etapo metais reikės skirti išimtinę viešojo finansavimo dalį. Kita vertus, 2002 m. kovo 25 ir 26 d. ir 2004 m. kovo 8 ir 9 d. vykusiuose susirinkimuose priimtose išvadose Taryba aiškiai numatė Bendrijos lėšų įnašą veikimo etapui finansuoti. Tiksli Bendrijos įnašo suma bus žinoma tik pasibaigus deryboms dėl koncesijos sutarties[8], kurios vyks 2005 m. Vis dėlto, atsižvelgiant į 2001 m. PricewaterhouseCoopers atlikto tyrimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta projekto išlaidų/naudos santykio įvertinimui, rezultatus, yra pagrįsta naujuose finansiniuose planuose numatyti [500] milijonų eurų dydžio sumą.

3) Parengimo darbui ir veikimo etapų kuriamoji schema

Kuriamoji schema, skirta parengimo darbui ir veikimo etapams, labai aiškiai skiriasi nuo skirtosios kūrimo etapui. Šiuose dviejuose etapuose sistemos kūrimas, o vėliau ir valdymas, bus patikėti privačiam koncesininkui, kontroliuojamam Priežiūros institucijos - Bendrijos agentūros, kuri atliks skiriančiosios institucijos vaidmenį. Sprendimas taikyti koncesiją iš tiesų pasirodė labiausiai tinkamas programos sėkmei užtikrinti bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams.

Priežiūros institucija įsteigta 2004 m. ___ d. Tarybos reglamentu Nr. ___/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos valdymo struktūrų. Ji bus įkurta 2005 m. pirmojoje pusėje. Jos tikslas - užtikrinti viešųjų interesų, susijusių su Europos palydovinėmis radijo navigacijos programomis, valdymą ir atlikti skiriančiosios institucijos vaidmenį būsimojo koncesininko atžvilgiu. Tarp jos užduočių taip pat yra visuomeninių fondų, skirtų Europos palydovinėms radijo navigacijos programoms, valdymas ir šių programų finansinio valdymo stebėjimas siekiant padidinti naudojimąsi visuomeniniais fondais. Priežiūros institucija taip pat vykdys biudžetines užduotis, kurias jai patikės Komisija pagal finansinio reglamento, taikomo Europos bendrijos biudžetui, 54 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas. Priežiūros institucijos įsteigimas ir jos vykdomas lėšų, skirtų Europos palydovinių radijo navigacijos sistemų programai, valdymas sudaro užsakomųjų paslaugų formą, kuri atitinka Komisijos nustatytą valdymo būdų supaprastinimo politiką.

Svarbu pabrėžti, kad, siekiant suteikti priežiūros institucijai galimybę gerai atlikti savo užduotis, jos valdymo taryba, sudaryta iš valstybių narių ir Komisijos atstovų, gavo plačius įgaliojimus sudaryti biudžetą, kontroliuoti jo vykdymą, tvirtinti darbo programą, nustatyti atitinkamas finansines priemones ir sukurti skaidrias sprendimo priėmimo procedūras. Kita vertus, priežiūros institucijos veikla yra kontroliuojama Audito Rūmų.

Privatus koncesininkas yra paskiriamas surengus konkurso procedūrą, kurią vykdo bendra įmonė GALILEO. Koncesijos sutartis bus pasirašyta 2005 m. Pagal Reglamento Nr. ___/2004 3 straipsnio nuostatas sistema priklausys Priežiūros institucijai ir jos nuosavybė liks viešoji, tik jos struktūra ir valdymas tam tikrą laiką bus patikėti koncesininkui.

4) Parengimo darbui ir veikimo etapų visuomeninio finansavimo formos

Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais Bendrijos biudžete reikia numatyti [vieno milijardo] eurų sumą GALILEO parengimo darbui ir vykdymo etapų finansavimui 2007-2013 m. Ši suma bus pervesta priežiūros institucijai, kuri ją panaudos pagal anksčiau nurodytas Reglamento Nr.___/2004 nuostatas. Biudžeto eilutė, iš kurios bus skirta ši suma, turėtų būti ne tyrimų biudžeto arba transeuropinių tinklų biudžeto eilutė, bet atskira eilutė, sukurta GALILEO programos parengimo darbui ir vykdymo etapams, kadangi:

- dabar programa yra brandi ir tokio dydžio, kad savo svarba pranoksta Komisijos vykdomą šakinę politiką, ypač kalbant apie tyrimus ir naujoves, transportą, telekomunikacijas ir t. t. Ji taip pat yra vienas iš svarbiausių būsimosios Europos kosmoso programos pasiekimų, taip pat paminėtų Baltojoje knygoje, skirtoje Europos kosmoso politikai;

- dėl aptariamų veiksmų apimties biudžetui keliami skaidrumo ir aiškumo reikalavimai, taip pat programa turi būti atidžiai kontroliuojama;

- svarbu, kad kuriamoji schema ir biudžetinė dalis būtų aiškios, logiškos ir be dviprasmybių sistemos koncesininko atžvilgiu, kuriam Komisija kelia bendrus skaidrumo ir pastovumo reikalavimus.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad GALILEO programa bus finansuojama iš Bendrijos biudžeto tik kurį laiką, ir jam pasibaigus iš sistemos eksploatavimo gaunamas prekybinis pelnas turi užtikrinti finansinę pusiausvyrą. Jis netgi turėtų būti pakankamas sistemos tobulinimui ir atnaujinimui užtikrinti. Šiuo atžvilgiu be fondų, sudaromų iš Bendrijos biudžeto, parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimo planas apima kitus tris išteklių šaltinius, kuriuos nustatė ir apibūdino į koncesiją kandidatuojantys konsorciumai.

Pirma, sistemos koncesininkas gaus naudą iš įvairių GALILEO sistemos paslaugų teikimo.

Antra, koncesininkas taip pat gaus dalį sistemos sudėtinių dalių intelektinės nuosavybės licencijų ir teisių, kuriomis naudotis teisė jam buvo perleista priežiūros institucijos koncesijos sutartimi.

Trečia, Europos investicijų bankas pritarė paskolų teikimui. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad nebereikalaujama parodyti, kaip svarbu turėti ilgalaikes paskolas, kuriose numatytas paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpis, kuris leistų pradėti grąžinti paskolą nuo to momento, kai sistemos apyvarta pasieks tinkamą lygį.

Kita vertus, kalbant apie visuomenius fondus, reikia paminėti, kad yra numatyta, jog keletas trečiųjų šalių, pirmiausia Kinija, Izraelis ir Indija, finansiškai prisidės prie programos pagal bendradarbiavimo susitarimus.

5) Išvados

GALILEO programa pasiekė tolesnę brandos stadiją ir dabar yra daugiau nei paprastas tyrimo projektas. Jai reikia suteikti konkrečią teisinę formą, labiau tinkamą savo reikmėms tenkinti ir geriausiai patvirtinančią rūpinimąsi geru finansų valdymu. Taigi būtina priimti Bendrijos reglamentą, kad atsižvelgiant į pirmiau aprašytus ypatumus, būtų galima įgyvendinti programos parengimo darbui ir veikimo etapus.

2004/0156 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr...../....

dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[9],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[11],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje[12] nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) "Galileo" programa siekiama pritaikyti pirmąją pasaulinę radijo navigacijos ir padėties nustatymo palydovu infrastruktūrą, skirtą piliečiams.

(2) Europos Parlamentas, Taryba ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuolat rėmė "Galileo" programą.

(3) "Galileo" programa siejama su technologija, skirta Europos piliečių gyvenimui įvairiose srityse gerinti. Ji ypač reikšminga transporto politikai, apibūdintai Komisijos Baltojoje knygoje[13], ypač važtos, infrastruktūros mokesčio ir kelių eismo saugumo atžvilgiais.

(4) Ši programa yra vienas iš svarbiausių projektų, numatytų Komisijos pasiūlytoje ir Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje plėtros iniciatyvoje. Ji taip pat yra vienas svarbiausių būsimosios Europos kosmoso programos, paminėtos Baltojoje knygoje, skirtoje Europos kosmoso politikai[14], pasiekimų.

(5) "Galileo" programą sudaro apibrėžimo, kūrimo, parengimo darbui ir veikimo etapai.

(6) Apibrėžimo ir kūrimo etapai, sudarantys tyrimams skirtos programos dalį, daugiausia buvo finansuojami iš transeuropiniams tinklams skirto Bendrijos biudžeto.

(7) 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2236/95[15], nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių transporto tinklų srityje, nustatė taisykles, taikytinas Bendrijos finansinei pagalbai, kuri teikiama su palydovinėmis padėties nustatymo ir navigacijos sistemomis susijusiems Bendrijos projektams.

(8) "Galileo" programos kūrimo etapo įgyvendinimui Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002[16] dėl bendros įmonės "Galileo" įsteigimo įsteigė bendrą įmonę "Galileo".

(9) Siekiant užtikrinti programos stebėjimą, reikia užtikrinti parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimą.

(10) Atsižvelgiant į Tarybos pareikštą norą trečdaliu apriboti parengimo darbui etapo ir dabartiniuose finansiniuose planuose jau numatyto finansavimo dalis, finansavimo suma, skirta parengimo darbui etapui ir remiama Bendrijos biudžeto, naujuose finansiniuose planuose turėtų padidėti iki [500] milijonų eurų.

(11) Atsižvelgiant į palydovinės radijo navigacijos programos rinkos savitumą ir į jos paslaugų rinkodarą bei šių paslaugų prieinamumo viešojo sektoriaus poreikiams garantavimą, pirmaisiais veikimo etapo metais reikės skirti išimtinę viešojo finansavimo dalį. Kita vertus, 2002 m. kovo 25 ir 26 d. ir 2004 m. kovo 8 ir 9 d. vykusiuose susirinkimuose priimtose išvadose Taryba aiškiai numatė Bendrijos įnašą į veikimo etapo finansavimą. Tiksli Bendrijos įnašo suma yra [500] milijonų eurų.

(12) Taigi Bendrijos biudžete reikia numatyti [vieno milijardo] eurų sumą GALILEO programos parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimui 2007-2013 m.

(13) Parengimo darbui ir veikimo etapuose pirmiausia sistemos kūrimas, vėliau ir valdymas bus patikėti privačiam koncesininkui, kontroliuojamam priežiūros institucijos, įsteigtos 2004 m. ___d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. ___/2004.

(14) Tarp priežiūros institucijos uždavinių yra visuomeninių fondų, skirtų Europos palydovinėms radijo navigacijos programoms, valdymas ir šių programų finansinio valdymo stebėjimas siekiant padidinti naudojimąsi visuomeniniais fondais. Priežiūros institucija taip pat vykdo biudžetines užduotis, kurias Komisija jai patikės pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies b punkto[17] nuostatas.

(15) GALILEO programai pasiekus tolesnę brandos stadiją ir tapus daugiau nei paprastam tyrimų projektui, svarbu ją pagrįsti atskiru teisiniu instrumentu, labiau tinkamu jos reikmėms tenkinti ir geriausiai patentkinančiu poreikį gerai valdyti finansus.

(16) Šis reglamentas programos parengimo darbui ir veikimo etapams nustato finansinį paketą, kurio biudžeto institucija turi laikytis, kaip numatyta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo 33 punkte.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šis reglamentas nustato Bendrijos finansinės įmokos Europos palydovinės radijo navigacijos programos "Galileo" (toliau - programa) parengimo darbui ir veikimo etapų pritaikymui formas.

2 straipsnis

Pagal šį reglamentą programai paskirtas Bendrijos įnašas yra skiriamas siekiant bendrai finansuoti:

a) veiklą, susijusią su parengimo darbui etapu, kuriame yra konstruojami ir paleidžiami palydovai, taip pat visiškai įrengiama antžeminė infrastruktūros dalis;

b) pirmąją dalį veiklos, susijusios su veikimo etapo, kuris apima infrastruktūrą, sudarytą iš su jos funkcionavimu susijusių palydovų ir antžeminių stočių, taip pat šios sistemos nuolatinę priežiūrą ir tobulinimą, pradžia.

3 straipsnis

Finansinė suma, būtina 2 straipsnyje numatytos veiklos įgyvendinimui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., yra [1 milijardas eurų].

Biudžeto institucija leidžia metinius asignavimus, atsižvelgdama į finansinius planus.

4 straipsnis

"Galileo" priežiūros institucija pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies b punktą ir Reglamento (EB) Nr. .../2004 nuostatas užtikrina Europos palydovinės radijo navigacijos programai skirtų Bendrijos fondų naudojimo valdymą ir kontrolę.

Asignavimai veiklai, būtini šiam Bendrijos įnašui finansuoti, "Galileo" priežiūros institucijai suteikiami remiantis susitarimu pagal Reglamento (EB) Nr. _/2004 2 straipsnio e punkto nuostatas.

Kiekvieno kasmetinio susitarimo dėl asignavimų perdavimo suma yra nustatoma remiantis priežiūros institucijos darbo programa, kurią jos direktorių valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. ___/2004 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Susitarime pirmiausia yra numatomos priežiūros institucijai patikėtų lėšų valdymo bendrosios sąlygos.

5 straipsnis

Komisija rūpinasi, kad, priežiūros institucijoms vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitas nelegalias veiklas, įgyvendinant veiksmingą kontrolę ir išieškant netinkamai sumokėtas sumas, taip pat kad jie būtų apsaugoti, kai veiksmingomis, proporcingomis ir įtikinamomis sankcijomis yra nustatomi pažeidimai pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95[18] dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[19] dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999[20] dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

Pagal šį reglamentą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu pažeidimo sąvoka, apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 2 dalyje, suprantama kaip bet kuris Bendrijos teisės pažeidimas arba bet kuris sutartinio įsipareigojimo pažeidimas, kylantis dėl teisinio subjekto veiksmo arba neveikimo, kuris nepagrįstomis išlaidomis daro arba padarytų žalos Europos Bendrijų bendrajam biudžetui arba jų valdomiems biudžetams.

Sutartys ir susitarimai [taip pat sutartys su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis], kylantys iš šio reglamento, visų pirma numato Komisijos ir priežiūros institucijos arba visų jų įgaliotų atstovų bei, reikalui esant, Auditų Rūmų auditorių teisę atlikti priežiūrą ir finansinę kontrolę.

6 straipsnis

Komisija užtikrina šio reglamento taikymą ir reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, [...]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[...]

FICHE FINANCIRE LÉGISLATIVE

+++++ TABLE +++++

1. LIGNE(S) BUDGÉTAIRE(S) + INTITULÉ(S)

Ligne Budgétaire spécifique au programme Galileo

2. DONNÉES CHIFFRÉES GLOBALES

2.1 Enveloppe totale de l'action (partie B): 1.000 millions d'euros en CE

La décision de l'autorité législative est sans préjudice aux décisions budgétaires prises dans le contexte de la procédure annuelle.

2.2 Période d'application:

2007-2013

2.3 Estimation globale pluriannuelle des dépenses:

a) Échéancier crédits d'engagement/crédits de paiement (intervention financire) (cf. point 6.1.1)

Millions d'euros ( la 3e décimale)

+++++ TABLE +++++

b) Assistance technique et administrative (ATA) et dépenses d'appui (DDA) (cf. point 6.1.2)

Non applicable

c) Incidence financire globale des ressources humaines et autres dépenses de fonctionnement(cf. points 7.2 et 7.3)

Non applicable

2.4 Compatibilité avec la programmation financire et les perspectives financires

[x] Proposition compatible avec la Communication de la Commission concernant 2007-2013 du 10 février 2004 (COM (2004) 101).

2.5 Incidence financire sur les recettes

[x] Aucune implication financire (concerne des aspects techniques relatifs la mise en uvre d'une mesure).

3. CARACTÉRISTIQUES BUDGÉTAIRES

+++++ TABLE +++++

4. BASE JURIDIQUE

Article 156 du traité instituant la Communauté européenne.

5. DESCRIPTION ET JUSTIFICATION

5.1 Nécessité d'une intervention communautaire[23]

5.1.1 Objectifs poursuivis

Le programme GALILEO vise mettre en place la premire infrastructure mondiale de radionavigation et de positionnement par satellite spécifiquement conue des fins civiles. Il présente une dimension la fois technologique, politique et économique. Ds aujourd'hui, la radionavigation par satellite est entrée dans la vie quotidienne du citoyen européen ce qui confre au programme GALILEO une dimension citoyenne supplémentaire.

Il importe aussi de souligner la dimension européenne et la valeur ajoutée communautaire de GALILEO, aucun Etat membre n'ayant souhaité développer seul un tel projet.

Dans ce contexte, le Conseil a considéré ds juillet 1999 que la mise en place d'un systme de navigation par satellite usage civil permettra de parvenir une indépendance accrue dans une des technologies clés les plus importantes et que la mise au point d'un systme de navigation par satellite usage civil offre l'industrie européenne des possibilités d'accroître sa compétence et de tirer profit sur une grande échelle des possibilités qu'ouvre cette technologie d'avenir . Depuis lors, le Conseil et le Conseil européen ont souligné maintes reprises l'importance stratégique de ce programme et ont demandé la Commission de prendre toutes les mesures nécessaires afin de le mettre en uvre.

Les phases de définition et de développement constituent la partie du programme consacrée la recherche. Aussi, depuis son origine, le programme GALILEO a-t-il été financé de faon significative par le budget communautaire. La participation financire communautaire s'est accrue avec la phase de développement et de validation, pour laquelle elle s'élve 550 millions d'euros, prélevés sur le budget des réseaux transeuropéens.

Afin d'assurer la poursuite du programme, la Commission doit veiller au financement des phases de déploiement et d'exploitation, qui comprendra notamment une contribution communautaire.

La contribution communautaire allouée au programme Galileo par le présent rglement est octroyée dans le but de co-financer :

- des activités liées la phase de déploiement, qui comprend la construction et le lancement des satellites ainsi que la mise en place complte de l'infrastructure terrestre;

- la premire série des activités liées au lancement de la phase d'exploitation, qui comprend la gestion de l'infrastructure composée des satellites et des stations terrestre associées son fonctionnement, ainsi que l'entretien et le perfectionnement constant de ce systme.

5.1.2 Dispositions prises relevant de l'évaluation ex ante :

Pendant la phase de définition du programme, plusieurs études ont été menées bien. Elles portaient notamment sur le coût des différentes phases du programme, la viabilité du projet ainsi que sur la contribution financire du secteur public. En outre, faisant suite une demande du Conseil, la Commission a fait appel un consultant indépendant, le cabinet PricewaterhouseCoopers, pour effectuer une analyse du projet comportant, entre autres, le calcul du ratio bénéfice/coût et une proposition sur la structure la plus adéquate pour associer le secteur privé. En mars 2002 et en mars 2004, sur la base en particulier de ces différentes études, le Conseil a adopté des conclusions prévoyant explicitement une intervention des fonds communautaires pour financer les phases de déploiement et d'exploitation.

Le coût de la phase de déploiement est estimé 2,1 milliards d'euros. Il devrait tre en grande partie supporté par le secteur privé. En effet, diverses reprises depuis 2001, le Conseil a souligné que le secteur privé devait participer substantiellement au financement du projet. Plus précisément, dans les conclusions qu'il a adoptées lors de sa réunion des 25 et 26 mars 2002, il a convenu, pour le financement de la phase de déploiement, de s'efforcer de garantir une répartition selon laquelle un tiers au maximum provienne du budget communautaire et deux tiers au minimum du secteur privé . Sur cette base, le secteur privé devrait prendre en charge au moins 1,4 milliards d'euros et le reste, soit quelque 700 millions d'euros, serait financé par le secteur public. En conséquence, compte tenu des financements déj prévus par les actuelles perspectives financires, le montant du financement de la phase de déploiement supporté par le budget communautaire dans le cadre des nouvelles perspectives financires devrait s'élever [500] millions d'euros.

Le financement de la phase d'exploitation, qui débutera en 2008, sera assuré par le secteur privé. Néanmoins, compte tenu de la nature particulire du marché de la radionavigation par satellite et de la commercialisation de ses services ainsi que de la garantie de mise disposition de ceux-ci dans l'intért du secteur public, il sera nécessaire d'apporter une part de financements publics exceptionnels pendant les premires années de la phase d'exploitation. Dans les conclusions qu'il a adoptées lors de sa réunion des 25 et 26 mars 2002 ainsi que lors de sa réunion des 8 et 9 mars 2004, le Conseil a d'ailleurs explicitement prévu l'intervention de fonds communautaires pour le financement de la phase d'exploitation. Le montant exact de la contribution communautaire ne sera connu qu' l'issue des négociations sur le contrat de concession, qui se poursuivront en 2005. Toutefois, la lumire des résultats de l'étude PricewaterhouseCoopers(http://europa.eu.int/comm/dgs/energy_transport/galileo/documents/technical_en.htm) effectuée en 2001 et portant en particulier sur le ratio coûts/bénéfices du projet, il est raisonnable de prévoir ce titre une somme d'un montant de [500] millions d'euros dans les nouvelles perspectives financires.

Sur le schéma institutionnel il convient signaler que pendant ces deux phases la construction, puis la gestion du systme seront confiées un concessionnaire privé placé sous le contrôle de l'Autorité de Surveillance, agence communautaire qui jouera le rôle d'autorité concédante. La solution de la concession est, en effet, apparue comme la plus appropriée pour assurer le succs du programme dans le cadre d'un partenariat public privé.

Pendant les phases de déploiement et d'exploitation, l'Autorité de Surveillance surveillera en particulier les activités du concessionnaire et vérifiera qu'elles correspondent aux spécifications du contrat et du cahier des charges.

GALILEO étant un service public mondial, le nombre de récepteurs en service dans le monde constituera, moyen et long terme, l'un des principaux indicateurs de la réussite du programme et du bon emploi des fonds communautaires.

5.2 Actions envisagées et modalités de l'intervention budgétaire

La contribution communautaire allouée au programme Galileo par le présent rglement est octroyée dans le but de co-financer :

- des activités liées la phase de déploiement, qui comprend la construction et le lancement des satellites ainsi que la mise en place complte de l'infrastructure terrestre;

- la premire série des activités liées au lancement de la phase d'exploitation, qui comprend la gestion de l'infrastructure composée des satellites et des stations terrestre associées son fonctionnement, ainsi que l'entretien et le perfectionnement constant de ce systme.

Il résulte de ce qui précde qu'il convient de prévoir la charge du budget communautaire une somme d'[un milliard] d'euros pour le financement des phases de déploiement et d'exploitation de GALILEO pendant la période s'étendant de 2007 2013. Cette somme sera versée l'Autorité de Surveillance qui en fera usage conformément aux dispositions précitées du rglement n° ___/2004.

La ligne budgétaire sur laquelle sera imputée cette somme ne saurait tre celle du budget de la recherche ou celle des réseaux transeuropéens des transports, mais une ligne particulire créée pour les phases de déploiement et d'exploitation du programme GALILEO, ds lors que :

- le programme est maintenant parvenu maturité et a pris une dimension qui s'étend bien au-del des politiques sectorielles poursuivies par la Commission, notamment en matire de recherche et d'innovation, de transports, de télécommunications, etc ;

- la taille des actions couvertes impose des obligations de transparence et de rigueur budgétaire ainsi qu'un suivi scrupuleux du programme ;

- il importe que le schéma institutionnel et le cadre budgétaire apparaissent clairs, cohérents et sans équivoques vis vis du concessionnaire du systme, qui la Communauté impose de son côté des exigences de transparence et de solidité comparables.

Il convient d'insister sur le fait que le financement du programme GALILEO par le budget communautaire sera limité dans le temps, les revenus commerciaux générés par l'exploitation du systme devant terme en assurer l'équilibre financier. Ils devraient mme tre suffisants pour assurer le perfectionnement et le renouvellement du systme. A cet égard, outre les fonds provenant du budget communautaire, le plan de financement des phases de déploiement et d'exploitation comprend trois autres ressources qui ont été identifiées et décrites par les consortia candidats la concession.

En premier lieu, le concessionnaire du systme se rétribuera par la fourniture des différents services générés par le systme GALILEO.

En second lieu, le concessionnaire tirera également partie des licences et des droits de propriété intellectuelle sur les composants du systme, dont la jouissance lui aura été gratuitement concédée par l'Autorité de Surveillance.

En troisime lieu, la Banque Européenne d'Investissement s'est déclarée favorable l'octroi de prts. A cet égard, l'importance de disposer de prts long terme assortis d'une période de grâce permettant un remboursement partir du moment o le systme commencera générer des flux commerciaux conséquents, n'est plus démontrer.

Par ailleurs, s'agissant des fonds d'origine publique, il convient de mentionner que plusieurs pays tiers, principalement la Chine, Israël et l'Inde, ont prévu de participer financirement au programme dans le cadre d'accords de coopération.

Enfin, l'Autorité de Surveillance pourra utiliser les fonds destinés au financement des actions de recherche et de développement technologique dans les domaines associés la radionavigation par satellite et ses multiples applications, notamment pour moderniser et améliorer constamment le systme.

5.3 Modalités de mise en uvre

La création de l'Autorité de Surveillance et la gestion par cette Autorité des fonds alloués au programme européen de radionavigation par satellite constituent une forme d'externalisation qui va dans le sens de la politique de simplification des modes de gestion que s'est fixée la Commission.

L'Autorité de Surveillance a été créée par le rglement du Conseil n° ___/2004 du ___ 2004 sur les structures de gestion du programme européen de radionavigation par satellite. Elle sera mise en place durant la premire moitié de l'année 2005.

Elle a pour objet d'assurer la gestion des intérts publics relatifs aux programmes européens de radionavigation par satellite et de jouer le rôle d'autorité concédante l'égard du futur concessionnaire. Parmi ses missions figurent la gestion des fonds publics alloués aux programmes européens de radionavigation par satellite ainsi que le suivi de la gestion financire de ces programmes afin d'optimiser l'utilisation des fonds publics.

En outre, l'Autorité de Surveillance exécutera les tâches budgétaires qui lui seront confiées par la Commission conformément aux dispositions de l'article 54 (2) (b) du rglement financier applicable au budget de la Communauté européenne.

Il importe de souligner qu'afin de permettre l'Autorité de Surveillance de mener bien ses missions, son Conseil d'Administration, composé de représentants des Etats membres et de la Commission, a reu des pouvoirs étendus pour établir le budget, en contrôler l'exécution, approuver le programme de travail, adopter les mesures financires adéquates et mettre en place des procédures transparentes de prise de décision. Par ailleurs, les activités de l'Autorité de Surveillance sont soumises au contrôle de la Cour des comptes.

6. INCIDENCE FINANCIRE

6.1 Incidence financire totale sur la partie B (pour toute la période de programmation)

La contribution communautaire affectée au programme européen de radionavigation par satellite sera octroyée l'Autorité de surveillance Galileo qui assurera la gestion et le contrôle de l'utilisation des fonds. Le financement prendra la forme d'une subvention au budget de l'Autorité de surveillance Galileo, conformément aux dispositions de l'article 2e) du rglement n° ___/2004.

6.1.1 Intervention financire

Crédits d'engagement en millions d'euros ( la 3e décimale)

+++++ TABLE +++++

6.1.2 Assistance technique et administrative (ATA), dépenses d'appui (DDA) et dépenses TI (crédits d'engagement)

6.2. Calcul des coûts par mesure envisagée en partie B (pour toute la période de programmation)[25]

Les conventions de financements seront conclues entre la Commission, agissant au nom de la Communauté, et l'Autorité de surveillance Galileo. Le montant de chaque convention annuelle sera déterminé sur la base du programme de travail de l'Autorité de surveillance approuvé par son Conseil d'administration, conformément la procédure prévue par l'article 6 du rglement XXXX. Les termes de ces conventions stipulent en particulier les conditions générales de la gestion des fonds confiés l'Autorité de surveillance.

7. INCIDENCE SUR LES EFFECTIFS ET LES DÉPENSES ADMINISTRATIVES

Non applicable

8. SUIVI ET ÉVALUATION

8.1 Systme de suivi

Le suivi sera assuré par l'Autorité de Surveillance Galileo. Elle fixera les objectives et les indicateurs au début de chaque année.

(voir point 5.3)

8.2 Modalités et périodicité de l'évaluation prévue

L'Autorité de Surveillance, selon les modalités prévues par son Rglement, assurera l'évaluation, la gestion et le contrôle de l'utilisation des fonds communautaire. (voir point 5.3)

9. MESURES ANTIFRAUDE

Selon l'article 6 du présent Rglement, les conventions de financement, ainsi que tout contrat ou instrument de mise en uvre qui en découle, prévoient expressément que la Cour des comptes et l'Office européen de lutte antifraude (OLAF) peuvent, au besoin, procéder un contrôle sur place.

[1] KOM (2003) 673, 2003 11 11.

[2] III-150 straipsnis.

[3] KOM (2001) 370 galutinis, 2001 9 12.

[4] KOM (2001) 101 galutinis.

[5] Naudojant "GALILEO sistemą" suprantama infrastruktūra, sudaryta iš žvaigždyno palydovų ir su jos funkcionavimu susijusių antžeminių stočių.

[6] 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentas (EB) 876/2002 dėl bendros įmonės "Galileo" įsteigimo.

[7] Žr. Reglamento (EB) 876/2002 dėl bendros įmonės "Galileo" įsteigimo 13 konstatuojamąją dalį.

[8] Kaip numatyta bendros įmonės GALILEO įstatų 2.3 straipsnyje.

[9] OL C [...] [...], p. [...].

[10] OL C [...] [...], p. [...].

[11] OL C [...] [...], p. [...].

[12] OL C [...] [...], p. [...].

[13] KOM (2001) 370 galutinis, 2001 09 12.

[14] KOM (2003) 673 galutinis, 2003 11 11.

[15] OL L 228,1995 09 23, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 807/2004 (OL L 143, 2004 04 30, p. 46)

[16] OL L138, 2002 05 28, p. 1

[17] OL L 248, 2002 09 16, p. 1

[18] OL L 312, 1995 12 23, p. 1

[19] OL L 292, 1996 11 15, p. 2

[20] OL L 136, 1999 05 31, p. 1

[21] Compte tenu des financements déj prévus par les actuelles perspectives financires (130 millions d'euro), le montant du financement de la phase de déploiement supporté par le budget communautaire dans le cadre des nouvelles perspectives financires devrait s'élever [500] millions d'euros

[22] La ventilation annuelle de la contribution communautaire est indicative et sera conditionnée aux résultats des négociations sur le contrat de concession, qui se poursuivront en 2005

[23] Pour plus d'informations, voir le document d'orientation déparé

[24] Compte tenu des financements déj prévus par les actuelles perspectives financires (130 million d'euro) pour la premire année de la phase de déploiement (2006), le montant du financement, pour la deuxime année de ladite phase, supporté par le budget communautaire dans le cadre des nouvelles perspectives financires devrait s'élever [500] millions d'euros

[25] Pour plus d'informations, voir le document d'orientation séparé