Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42016X1723

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 48 „Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą“ [2016/1723]

OJ L 265, 30.9.2016, p. 125–242 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1723/oj

30.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/125


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 48 „Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą“ [2016/1723]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

06 serijos pakeitimų 7 papildymo. Įsigaliojimo data – 2016 m. spalio 8 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Bendrosios specifikacijos

6.

Atskirosios specifikacijos

7.

Transporto priemonės tipo arba jo apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimas

8.

Gamybos atitiktis

9.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

12.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

1

Pranešimas

2

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3

Žibintų paviršių, atskaitos ašių ir centrų ir geometrinio apžvelgiamumo kampų pavyzdžiai

4

Raudonos spalvos žibinto matomumas priekyje ir baltos spalvos žibinto matomumas gale

5

Apkrovos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant artimosios šviesos žibintų vertikalaus pakreipimo variantus

6

Artimosios šviesos pokrypio matavimas, atsižvelgiant į apkrovą

7

Artimosios šviesos žibintų ribinės linijos pokrypio žemyn, nurodyto šios taisyklės 6.2.6.1.1 punkte, ir priekinių rūko žibintų ribinės linijos pokrypio žemyn, nurodyto 6.3.6.1.2 punkte, žymėjimas

8

Priekinių žibintų reguliavimo įtaisų valdikliai, nurodyti šios taisyklės 6.2.6.2.2 punkte

9

Gamybos atitikties kontrolė

10

Rezervuotas

11

Matomumo ženklinimo pastebimumas iš transporto priemonės galo, priekio ir iš šono

12

Bandomasis važiavimas

13

Artimosios šviesos žibintų automatinio jungimo sąlygos

14

Stebėjimo sritis prie manevravimo ir papildomų žibintų tariamojo paviršiaus

15

Gonio(foto)metrinė sistema, naudojama fotometriniams matavimams atlikti, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.34 punkte

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M, N kategorijų transporto priemonėms ir jų priekaboms (O kategorijos) (1), atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų įrengimą.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.   transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų skaičių bei įrengimo būdą;

2.2.   transporto priemonių tipas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą – transporto priemonės, nesiskiriančios 2.2.1–2.2.4 punktuose nurodytais pagrindiniais aspektais.

Šiais aspektais besiskiriančios transporto priemonės nelaikomos „skirtingo tipo transporto priemonėmis“: transporto priemonės, kurios skiriasi, kaip apibrėžta 2.2.1–2.2.4 punktuose, tačiau ne taip, kad dėl to tektų keisti žibintų rūšį, skaičių, išdėstymą, geometrinį apžvelgiamumą ir artimosios šviesos srauto pokrypį, nurodytus aptariamam transporto priemonių tipui, bei transporto priemonės, kuriose įtaisyti arba neįtaisyti papildomi žibintai:

2.2.1.

transporto priemonės matmenimis ir išorės forma;

2.2.2.

įtaisų skaičiumi ir išdėstymu;

2.2.3.

priekinių žibintų reguliavimo sistema;

2.2.4.

pakabos sistema.

2.3.   skersinė plokštuma – vertikali plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai;

2.4.   nepakrauta transporto priemonė – transporto priemonė be vairuotojo, ekipažo, keleivių ir krovinio, bet su pilnu baku degalų, atsarginiu ratu ir paprastai visada transporto priemonėje esančiais įrankiais;

2.5.   pakrauta transporto priemonė – transporto priemonė, pakrauta iki didžiausios techniškai leidžiamos masės, kaip nurodyta gamintojo, kuris taip pat nustato masės pasiskirstymą tarp ašių pagal 5 priede aprašytą metodą;

2.6.   įtaisas – elementas arba elementų mazgas, naudojamas vienai arba daugiau funkcijų atlikti;

2.6.1.   apšvietimo funkcija– įtaiso spinduliuojama šviesa, skirta apšviesti kelią ir objektus transporto priemonės judėjimo kryptimi;

2.6.2.   šviesos signalizacijos funkcija– įtaiso spinduliuojama arba atspindima šviesa, kurios paskirtis kitiems eismo dalyviams suteikti vaizdinę informaciją apie transporto priemonės buvimą, padėti ją atpažinti ir (arba) pranešti apie jos judėjimo pasikeitimą;

2.7.   žibintas – įtaisas, kurio paskirtis apšviesti kelią arba šviesos signalu įspėti kitus eismo dalyvius. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai ir šviesogrąžiai atšvaitai taip pat laikomi žibintais. Šioje taisyklėje šviesą spinduliuojantys galiniai valstybinio numerio ženklai ir įlipimo bei išlipimo durų apšvietimo sistema pagal Taisyklės Nr. 107 nuostatas nelaikomi žibintais M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėse;

2.7.1.   Šviesos šaltinis

2.7.1.1.   šviesos šaltinis– vienas arba daugiau regimosios spinduliuotės elementų, kurie gali būti montuojami su vienu arba daugiau skaidrių apgaubų ir turėti cokolį mechaninei arba elektros jungčiai;

2.7.1.1.1.   keičiamasis šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, skirtas įtaisyti prietaiso laikiklyje ir iš jo išimti nenaudojant įrankių;

2.7.1.1.2.   nekeičiamasis šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su prietaisu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas:

a)

šviesos šaltinio modulio atveju: šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su šviesos šaltinio moduliu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas;

b)

adaptyviųjų priekinių žibintų sistemų (AFS) atveju: šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su apšvietimo moduliu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas;

2.7.1.1.3.   šviesos šaltinio modulis– speciali prietaiso optinė dalis. Ji turi vieną arba daugiau nekeičiamųjų šviesos šaltinių, joje papildomai gali būti vienas arba daugiau patvirtintų keičiamųjų šviesos šaltinių laikiklių;

2.7.1.1.4.   kaitinamasis šviesos šaltinis (kaitinamoji lempa)– šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra vienas arba daugiau kaitinamųjų siūlų, sukuriančių šiluminę spinduliuotę;

2.7.1.1.5.   dujų išlydžio šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra išlydžio lankas, sukuriantis elektrinę liuminescenciją / fluorescenciją;

2.7.1.1.6.   šviesos diodo (LED) šviesos šaltinis– toks šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra viena arba daugiau puslaidininkių sandūrų, sukuriančių injekcinę liuminescenciją / fluorescenciją;

2.7.1.1.7.   LED modulis– šviesos šaltinio modulis, kurio šviesos šaltiniai yra tik LED. Tačiau jame papildomai gali būti vienas arba daugiau patvirtintų keičiamųjų šviesos šaltinių laikiklių;

2.7.1.2.   elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys– vienas arba daugiau komponentų tarp elektros tiekimo ir šviesos šaltinių, integruotų į šviesos šaltinį arba naudojamą žibintą arba į juos neintegruotų, kurių paskirtis yra reguliuoti šviesos šaltinio įtampą ir (arba) elektros srovę;

2.7.1.2.1.   balastas– elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys tarp elektros tiekimo ir šviesos šaltinių, integruotų į šviesos šaltinį arba naudojamą žibintą arba į juos neintegruotų, kurio paskirtis yra stabilizuoti dujų išlydžio šviesos šaltinio elektros srovę;

2.7.1.2.2.   uždegiklis– elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kurio paskirtis sukurti dujų išlydžio šviesos šaltinio lanką;

2.7.1.3.   kintamojo stiprio valdiklis– įtaisas, automatiškai valdantis galinius šviesos signalinius įtaisus, kuriems būdingas kintamasis spinduliavimo stipris, siekiant užtikrinti pastovų jų signalų pastebimumą. Kintamojo stiprio valdiklis yra žibinto arba transporto priemonės dalis, arba ši funkcija yra paskirstyta ir žibintui, ir transporto priemonei;

2.7.2.   lygiaverčiai žibintai – tos pačios paskirties žibintai, kuriuos leidžiama naudoti transporto priemonės registracijos šalyje; tokie žibintai savo charakteristikomis gali skirtis nuo tvirtinimo metu transporto priemonėje įtaisytų žibintų, jeigu jie atitinka šios taisyklės reikalavimus;

2.7.3.   atskirieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2), atskirus šviesos šaltinius ir atskirus žibintų korpusus;

2.7.4.   sugrupuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2) ir atskirus šviesos šaltinius, bet bendrą žibinto korpusą;

2.7.5.   kombinuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2), bet bendrą šviesos šaltinį ir bendrą žibinto korpusą;

2.7.6.   tarpusavyje sujungti žibintai – įtaisai, turintys atskirus šviesos šaltinius arba bendrą šviesos šaltinį, veikiantį skirtingomis sąlygomis (pvz., optiniai, mechaniniai, elektriniai skirtumai), visiškai arba iš dalies bendrus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2) ir bendrą žibinto korpusą (3).

2.7.7.   vienafunkcis žibintas – įtaiso dalis, atliekanti vieną apšvietimo arba šviesos signalizacijos funkciją;

2.7.8.   paslepiamasis žibintas – žibintas, galintis būti iš dalies arba visiškai paslėptas, kai nėra naudojamas. Tai pasiekiama naudojant judamąjį dangtelį, išstumiant žibintą arba kitomis tinkamomis priemonėmis. Terminas „įtraukiamasis“ daugiausia vartojamas aprašyti paslepiamąjį žibintą, kuris įtraukiamas į kėbulą;

2.7.9.   tolimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią dideliu atstumu priešais transporto priemonę;

2.7.10.   artimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią priešais transporto priemonę, nesukeliant pernelyg didelio akinimo arba nepatogumo iš priekio artėjančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams;

2.7.10.1.   pagrindinė artimoji šviesa– artimoji šviesa, gaunama nenaudojant infraraudonųjų spindulių spinduolio ir (arba) papildomų šviesos šaltinių, skirtų posūkių apšvietimui;

2.7.11.   posūkio rodiklio žibintas – žibintas, naudojamas kitiems eismo dalyviams parodyti, kad vairuotojas ketina sukti į dešinę arba į kairę.

Posūkio rodiklio žibintas arba žibintai taip pat gali būti naudojami pagal Taisyklės Nr. 97 arba Taisyklės Nr. 116 reikalavimus.

2.7.12.   stabdymo žibintas – žibintas, naudojamas iš paskos važiuojantiems eismo dalyviams parodyti, kad sąmoningai stabdomas transporto priemonės judėjimas išilgine kryptimi;

2.7.13.   galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisas – įtaisas, naudojamas apšviesti galinio valstybinio numerio ženklo vietą; tokį įtaisą gali sudaryti keletas optinių komponentų;

2.7.14.   priekinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir rodyti jos plotį, kai žiūrima iš priekio;

2.7.15.   galinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir rodyti jos plotį, kai žiūrima iš galo;

2.7.16.   šviesogrąžis atšvaitas – įtaisas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą atspindint šviesą, kurią skleidžia nesujungtas su transporto priemone šaltinis (stebėtojui esant prie šviesos šaltinio).

Šioje taisyklėje šviesogrąžiais atšvaitais nelaikomi:

2.7.16.1.   šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;

2.7.16.2.   ADR (Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais) paminėti šviesogrąžiai signalai;

2.7.16.3.   kiti šviesogrąžiai ženklai ir signalai, kurie naudojami pagal nacionalinius reikalavimus tam tikrų kategorijų transporto priemonėms arba tam tikriems veikimo metodams;

2.7.16.4.   šviesogrąžės medžiagos, pagal Taisyklę Nr. 104 patvirtintos kaip D arba E klasė ir naudojamos kitiems tikslams, nepažeidžiant nacionalinių reikalavimų, pvz., reklamai;

2.7.17.   matomumo ženklinimas – įtaisas, naudojamas padidinti transporto priemonės matomumą, kai žiūrima iš šono arba iš galo (arba priekabų atvejų dar ir iš priekio); jis atspindi iš šviesos šaltinio, kuris nesujungtas su transporto priemone, sklindančią šviesą, stebėtojui esant prie šaltinio;

2.7.17.1.   gabaritų ženklinimas– matomumo ženklinimas, skirtas parodyti horizontalius ir vertikalius transporto priemonės matmenis (ilgį, plotį ir aukštį);

2.7.17.1.1.   ištisinis gabaritų ženklinimas– gabaritų ženklinimas, kurį taikant transporto priemonės kontūrai parodomi ištisine linija;

2.7.17.1.2.   dalinis gabaritų ženklinimas– gabaritų ženklinimas, kai horizontalūs transporto priemonės matmenys parodomi ištisine linija, o vertikalūs – žymint viršutinius kampus;

2.7.17.2.   linijinis ženklinimas– matomumo ženklinimas, kurio paskirtis ištisine linija parodyti horizontalius transporto priemonės matmenis (ilgį ir plotį);

2.7.18.   įspėjamasis pavojaus signalas – vienalaikis visų transporto priemonės posūkio rodiklių žibintų veikimas, siekiant parodyti, kad transporto priemonė laikinai kelia tam tikrą pavojų kitiems eismo dalyviams;

2.7.19.   priekinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas pagerinti kelio apšvietimą priešais transporto priemonę esant rūkui arba panašioms sumažėjusio matomumo sąlygoms;

2.7.20.   galinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas pagerinti transporto priemonės matomumą iš galo, esant tirštam rūkui;

2.7.21.   atbulinės eigos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią už transporto priemonės ir įspėti kitus eismo dalyvius, kad transporto priemonė važiuoja arba tuoj važiuos atbuline eiga;

2.7.22.   stovėjimo žibintas – žibintas, naudojamas atkreipti dėmesį į stovinčią transporto priemonę užstatytoje teritorijoje. Tokiomis aplinkybėmis jis pakeičia priekinius ir galinius gabaritinius žibintus;

2.7.23.   galinio kontūro gabaritinis žibintas – prie toliausio išorinio krašto ir kuo arčiau transporto priemonės viršaus pritvirtintas žibintas, kurio paskirtis aiškiai parodyti bendrą transporto priemonės plotį. Šis žibintas skirtas tam tikroms transporto priemonėms ir priekaboms, siekiant papildyti priekinius ir galinius gabaritinius žibintus ir ypač atkreipti dėmesį į transporto priemonės arba priekabos dydį;

2.7.24.   šoninis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą, kai žiūrima iš šono;

2.7.25.   dieninis žibintas – priekinis žibintas, naudojamas padidinti transporto priemonės matomumą važiuojant dieną;

2.7.26.   posūkio apšvietimo žibintas – žibintas, naudojamas papildomai apšviesti kelio dalį prie priekinio transporto priemonės kampo toje pusėje, į kurią transporto priemonė rengiasi sukti;

2.7.27.   „etaloninis šviesos srautas“:

a)

šviesos šaltinio atveju:

etaloninio šviesos srauto vertė, neatsižvelgiant į nuokrypius, kaip nurodyta šviesos šaltinius reglamentuojančios atitinkamos taisyklės, pagal kurią patvirtintas šviesos šaltinis, duomenų lape;

b)

LED modulio atveju:

etaloninio šviesos srauto vertė, kaip nurodyta techninėse specifikacijose, pateiktose kartu su LED moduliu siekiant patvirtinti žibintą, kurio dalis yra LED modulis;

2.7.28.   adaptyvioji priekinių žibintų sistema (toliau – AFS) – apšvietimo prietaisas, kurio tipas patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 123, suteikiantis skirtingų charakteristikų šviesos pluoštus, kad būtų galima automatiškai prisitaikyti prie įvairių artimosios šviesos ir, jei taikoma, tolimosios šviesos naudojimo sąlygų;

2.7.28.1.   apšvietimo modulis– šviesą spinduliuojantis komponentas, kurio paskirtis suteikti vieną arba daugiau AFS priekinio apšvietimo funkcijų arba prie jų prisidėti;

2.7.28.2.   įrengimo modulis– vientisa dėžė (žibinto korpusas), kurioje yra vienas arba keli apšvietimo moduliai;

2.7.28.3.   „apšvietimo režimas“ arba „režimas“– AFS suteikiamos priekinio apšvietimo funkcijos būsena, kaip nustato gamintojas, ir pritaikoma specialioms transporto priemonės ir aplinkos sąlygoms;

2.7.28.4.   sistemos valdiklis– AFS dalis arba dalys, gaunančios AFS valdymo signalus iš transporto priemonės ir automatiškai valdančios apšvietimo modulių veikimą;

2.7.28.5.   AFS valdymo signalas (V, E, W, T)– AFS įvestis pagal šios taisyklės 6.22.7.4 punktą;

2.7.28.6.   neutrali būsena– tokia AFS būsena, kai spinduliuojama nustatyto režimo C klasės artimoji šviesa (pagrindinė artimoji šviesa) arba, jeigu yra, tolimoji šviesa maksimalaus veikimo sąlygomis, ir nesiunčiamas joks AFS valdymo signalas;

2.7.28.7.   adaptyvioji tolimoji šviesa– AFS tolimoji šviesa, kai, siekiant pagerinti vairuotojo matymą į tolį, šios šviesos pluoštas pritaikomas prie iš priekio artėjančių ir iš paskos važiuojančių transporto priemonių, kitiems kelių eismo dalyviams nesukelia nepatogumo, neblaško jų dėmesio ir jų neakina;

2.7.29.   papildomas išorinis žibintas – žibintas, naudojamas, kad suteiktų papildomo apšvietimo, padedančio transporto priemonės vairuotojui ir keleiviui įlipti ir išlipti arba pakrauti krovinius;

2.7.30.   tarpusavyje susijusių žibintų sistema – dviejų ar trijų tarpusavyje susijusių ir tą pačią funkciją atliekančių žibintų sąranka;

2.7.30.1.   tarpusavyje susijęs žibintas, paženklintas Y raide– įtaisas, veikiantis kartu su tarpusavyje susijusių žibintų sistema. Įjungus tarpusavyje susijusius žibintus, jie veikia kartu, turi atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi ir atskirus žibintų korpusus, ir gali turėti atskirą (-us) šviesos šaltinį (-ius);

2.7.31.   manevravimo žibintas – žibintas, naudojamas transporto priemonės šonui papildomai apšviesti, kad būtų lengviau daryti lėtus manevrus;

2.7.32.   žibintai, paženklinti D raide – atskirieji žibintai, patvirtinti kaip atskiri įtaisai, kad juos būtų galima naudoti atskirai arba dviejų žibintų sąrankoje, kuri laikytina atskiru žibintu;

2.8.   apšvietimo įtaiso, šviesos signalinio įtaiso arba šviesogrąžio atšvaito „šviesą spinduliuojantis paviršius“ – paviršius, nurodytas prie įtaiso gamintojo pateiktos patvirtinimo paraiškos pridėtame brėžinyje, žr. 3 priedą (žr., pvz., 1 ir 4 dalis).

Tai nurodoma laikantis vienos iš šių sąlygų:

a)

jeigu išorinis sklaidytuvas yra tekstūruotas, nurodytasis šviesą spinduliuojantis paviršius turi sudaryti visą išorinio sklaidytuvo išorinį paviršių ar jo dalį;

b)

jeigu išorinis sklaidytuvas yra netekstūruotas, į išorinį sklaidytuvą galima nekreipti dėmesio, o šviesą spinduliuojantis paviršius nurodomas, kaip parodyta brėžinyje, žr. 3 priedą (žr., pvz., 5 dalį);

2.8.1.   „išorinis tekstūruotas sklaidytuvas“ arba „išorinio tekstūruoto sklaidytuvo sritis“– visas išorinis sklaidytuvas arba jo dalis, skirta pakeisti arba daryti poveikį šviesos sklidimui iš šviesos šaltinio (-ių), kad šviesos spinduliai būtų iš esmės nukreipti nuo jų pradinės krypties;

2.9.   „šviečiamasis paviršius“ (žr. 3 priedą);

2.9.1.   šviečiamasis apšvietimo įtaiso paviršius (2.7.9, 2.7.10, 2.7.19, 2.7.21 ir 2.7.26 punktai)– visos atšvaito apertūros stačiakampė projekcija arba priekinių žibintų su „projekcinio sklaidytuvo“ elipsoidiniu atšvaitu atveju – projekcija skersinėje plokštumoje. Jei apšvietimo įtaisas neturi atšvaito, taikoma 2.9.2 punkte pateikta apibrėžtis. Jei žibinto šviesą spinduliuojantis paviršius tęsiasi tik už visos atšvaito apertūros dalies, tada atsižvelgiama tik į tos dalies projekciją.

Artimosios šviesos žibintų atveju tariamąjį paviršių apriboja tariamoji atkarpos linijos projekcija į sklaidytuvą. Jei atšvaitas ir sklaidytuvas reguliuojami vienas kito atžvilgiu, jie turėtų būti nustatomi į vidurinę padėtį.

Jei įtaisoma AFS: kai apšvietimo funkciją sudaro du arba daugiau vienu metu tam tikroje transporto priemonės pusėje veikiančių apšvietimo modulių, atskiri šviečiamieji paviršiai kartu sudaro aptariamą šviečiamąjį paviršių (pvz., toliau pateiktame 6.22.4 punkto paveiksle tam tikri 8, 9 ir 11 apšvietimo modulių šviečiamieji paviršiai vertinami kartu atsižvelgiant į tam tikrą jų vietą, ir jie sudaro transporto priemonės dešinės pusės šviečiamąjį paviršių);

2.9.2.   šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą (2.7.11–2.7.15, 2.7.18, 2.7.20 ir 2.7.22–2.7.25 punktai)– stačiakampė žibinto projekcija plokštumoje, statmenoje jo atskaitos ašiai ir liečiančiai išorinį žibinto šviesą spinduliuojantį paviršių; šią projekciją riboja toje plokštumoje esančių ekranų kraštai, atskaitos ašies kryptimi leidžiantys išsilaikyti tik 98 % bendro šviesos spinduliavimo stiprio.

Siekiant nustatyti šviečiamojo paviršiaus apatinę, viršutinę ir šoninę ribas, atstumui iki transporto priemonės toliausių kraštų ir aukščiui virš žemės patikrinti naudojami tik ekranai su horizontaliais arba vertikaliais kraštais.

Kitokiam šviečiamojo paviršiaus pritaikymui, pvz., atstumui tarp dviejų žibintų arba funkcijų, naudojami šio šviečiamojo paviršiaus pakraščio kontūrai. Ekranai turi išlikti lygiagretūs, bet leidžiama taikyti ir kitokį išdėstymą.

Kai šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius visiškai arba iš dalies supa kitos funkcijos šviečiamąjį paviršių arba neapšviestą paviršių, toks šviečiamasis paviršius gali būti laikomas šviesą spinduliuojančiu paviršiumi (žr., pvz., 3 priedą, 2, 3, 5 ir 6 dalis);

2.9.3.   šviečiamasis šviesogrąžio atšvaito paviršius (2.7.16 punktas)– tai, kaip nurodyta pareiškėjo per šviesogrąžių atšvaitų komponento patvirtinimo procedūrą, šviesogrąžio atšvaito stačiakampė projekcija jo atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje ir apribota plokštumomis, liečiančiomis nurodytas toliausias šviesogrąžių atšvaitų optinės sistemos dalis, ir lygiagreti su ta ašimi. Siekiant nustatyti apatinį, viršutinį ir šoninius įtaiso kraštus, atsižvelgiama tik į horizontalią ir vertikalią plokštumas;

2.10.   „tariamasis paviršius“ apibrėžtai stebėjimo krypčiai reiškia, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo prašymu, stačiakampę projekciją:

 

arba šviečiamojo paviršiaus, projektuojamo išoriniame sklaidytuvo paviršiuje, ribą;

 

arba šviesą spinduliuojantį paviršių.

 

Tik tuo atveju, kai šviesos signalinis įtaisas suteikia kintamą šviesos spinduliavimo stiprį, jo tariamasis paviršius, kuris gali kisti, kaip nustatyta 2.7.1.3 punkte, įvertinamas visomis sąlygomis, kurias leidžia kintamojo stiprio valdiklis, jei taikoma.

plokštumoje, kuri statmena stebėjimo krypčiai ir liečia tolimiausią išorinį sklaidytuvo tašką. Įvairūs tariamojo paviršiaus naudojimo pavyzdžiai pateikiami šios taisyklės 3 priede.

2.11.   atskaitos ašis – tipiška žibinto ašis, nustatyta žibinto gamintojo, naudojama kaip atskaitos kryptis (H = 0°, V = 0°) lauko kampams, atliekant fotometrinius matavimus ir montuojant žibintą transporto priemonėje;

2.12.   atskaitos centras – atskaitos ašies susikirtimo su išoriniu šviesą spinduliuojančiu paviršiumi taškas; jį apibrėžia žibinto gamintojas;

2.13.   geometrinio apžvelgiamumo kampai – kampai, apibrėžiantys mažiausio erdvinio kampo lauką, kuriame matomas žibinto tariamasis paviršius. Šis erdvinio kampo laukas apibrėžiamas rutulio, kurio centras sutampa su žibinto atskaitos centru, o ekvatorius lygiagretus su žeme, segmentais. Šie segmentai apibrėžiami atskaitos ašies atžvilgiu. Horizontalūs kampai ß atitinka ilgumą, o vertikalūs kampai α – platumą.

2.14.   toliausias išorinis kraštas – bet kurioje transporto priemonės pusėje esanti plokštuma, lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir liečianti jos šoninį išorinį kraštą, neatsižvelgiant į šias projekcijas:

2.14.1.

padangų prie jų sąlyčio su žeme taško ir jungčių, skirtų padangų oro slėgio matuokliams;

2.14.2.

bet kurio ant ratų pritvirtinto nuo slydimo apsaugančio įtaiso;

2.14.3.

netiesioginio matymo įtaisų;

2.14.4.

šoninių posūkio rodiklių žibintų, galinio kontūro gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, stovėjimo žibintų, šviesogrąžių atšvaitų ir šoninių gabaritinių žibintų;

2.14.5.

prie transporto priemonės pritvirtintų muitinės plombų ir įtaisų, kurie skirti pritvirtinti ir apsaugoti tokias plombas;

2.14.6.

M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių įlipimo bei išlipimo durų apšvietimo sistemų, kaip nustatyta 2.7 punkte;

2.15.   bendrieji matmenys – atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, apibrėžtų 2.14 punkte;

2.15.1.   bendrasis plotis– atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, apibrėžtų 2.14 punkte;

2.15.2.   bendrasis ilgis– atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, statmenų transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir liečiančių jos priekinį ir galinį išorinius kraštus, nepriklausomai nuo šių projekcijų:

a)

netiesioginio matymo įtaisų;

b)

galinio kontūro gabaritinių žibintų;

c)

sukabinimo įtaisų, jei tai yra variklinės transporto priemonės.

Nurodant priekabų „bendrąjį ilgį“ ir bet kokius kitus ilgio matavimus, įskaičiuojama vilktis, išskyrus atvejus, kai ji aiškiai neįtraukiama;

2.16.   atskiri ir sudėtiniai žibintai

2.16.1.   atskiras žibintas– tai:

a)

įtaisas arba įtaiso dalis, turinti vieną apšvietimo arba šviesos signalizavimo funkciją, vieną arba daugiau šviesos šaltinį (-ių) ir vieną tariamąjį paviršių atskaitos ašies kryptimi; paviršius gali būti ištisinis arba sudarytas iš dviejų ar daugiau atskirų dalių, arba

b)

bet kokia dviejų vienodų arba nevienodų, tokią pačią funkciją atliekančių žibintų, paženklintų D raide, sąranka, arba

c)

bet kuri dviejų atskirų, vienodų arba nevienodų, šviesogrąžių atšvaitų sąranka, patvirtinta atskirai, arba

d)

bet kuri tarpusavyje susijusių žibintų sistema, kurią sudaro du ar trys tarpusavyje susiję žibintai, paženklinti Y raide ir atliekantys tą pačią funkciją;

2.16.2.   „du žibintai“ arba „lyginis žibintų skaičius“– du žibintai su vienu šviesą spinduliuojančiu paviršiumi (juostos pavidalo), jeigu juosta yra simetriška transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu;

2.17.   „atstumas tarp dviejų žibintų“, nukreiptų ta pačia kryptimi, yra trumpiausias atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi. Kai atstumas tarp žibintų aiškiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslius tariamųjų paviršių kraštus;

2.18.   veikimo signalinis įtaisas – vaizdo arba garso signalas (arba bet koks lygiavertis signalas), rodantis, kad prietaisas yra įjungtas ir veikia tinkamai arba ne;

2.19.   uždarosios grandinės signalinis įtaisas – vaizdo (arba bet koks lygiavertis) signalas, rodantis, kad prietaisas yra įjungtas, bet nerodantis, ar jis tinkamai veikia, ar ne;

2.20.   papildomas žibintas – žibintas, kurį gamintojas įtaiso savo nuožiūra;

2.21.   žemė – paviršius, ant kurio stovi transporto priemonė; iš esmės jis turėtų būti horizontalus;

2.22.   transporto priemonės „judamosios dalys“ yra kėbulo skydeliai arba kitos transporto priemonės dalys, kurių padėtį (-is) galima keisti pakreipiant, pasukant arba paslenkant; šiems veiksmams atlikti įrankiai nenaudojami. Šioms dalims nepriklauso pakreipiamos sunkvežimių vairuotojo kabinos;

2.23.   įprasta judamosios dalies naudojimo padėtis – transporto priemonės gamintojo nustatyta judamosios dalies padėtis (-ys) įprastomis transporto priemonės naudojimo sąlygomis arba jai stovint.;

2.24.   įprastos transporto priemonės naudojimo sąlygos:

2.24.1.

variklinės transporto priemonės būsena, kai transporto priemonė yra parengta važiuoti, variklis veikia, o judamosios dalys yra įprastoje (-ose) padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 2.23 punkte;

2.24.2.

priekabos atveju: būsena, kai priekaba yra prijungta prie vilkiko (variklinės transporto priemonės) 2.24.1 punkte nustatytomis sąlygomis, o jos judamosios dalys yra įprastoje (-ose) padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 2.23 punkte.

2.25.   „transporto priemonei stovint“ reiškia:

2.25.1

variklinės transporto priemonės būseną, kai transporto priemonė stovi, jos variklis neveikia, o judamosios dalys yra įprastoje (-ose) padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 2.23 punkte;

2.25.2.

priekabos būseną, kai priekaba yra prijungta prie vilkiko (variklinės transporto priemonės) 2.25.1 punkte nurodytomis sąlygomis, o jos judamosios dalys yra įprastoje (-ose) padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 2.23 punkte.

2.26.   posūkių apšvietimas – apšvietimo funkcija, pagerinanti apšvietimą posūkiuose;

2.27.   pora – vienodą funkciją atliekančių žibintų rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje;

2.27.1.   sutampanti pora– vienodą funkciją atliekančių žibintų rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje, kuris, kaip pora, atitinka fotometrinius reikalavimus;

2.28.   avarinio stabdymo signalas – signalas, kitiems už transporto priemonės esantiems eismo dalyviams parodantis, kad transporto priemonę veikia didelė stabdymo jėga, atsižvelgiant į esamas eismo sąlygas;

2.29.   Įtaiso spinduliuojamos šviesos spalva

2.29.1.   balta spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (4), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.29.2.   pasirinkto atspalvio geltona spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (5), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.29.3.   gintaro spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (5), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.29.4.   raudona spalva– spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (5), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.   naktinė šviesa, kurią atspindi šviesogrąžis įtaisas, išskyrus šviesogrąžes padangas pagal Taisyklę Nr. 88;

2.30.1.   balta spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (6), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.2.   geltona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (6), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.3.   gintaro spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (7), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.30.4.   raudona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (7), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.31.   Įtaiso atspindėtos dienos šviesos spalva

2.31.1.   balta spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (7), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.31.2.   geltona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (8), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.31.3.   raudona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (8), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.32.   Įtaiso spinduliuojamos fluorescensinės dienos šviesos spalva

2.32.1.   raudona spalva– atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (9), išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

su šiais susikirtimo taškais:

2.33.   „įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas (RECAS)“ – automatinis signalas, kurį priekyje esanti transporto priemonė siunčia iš paskos važiuojančiai transporto priemonei. Juo įspėjama iš paskos važiuojanti transporto priemonė, kad reikia imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti susidūrimo;

2.34.   gonio(foto)metrinė sistema (jeigu konkrečioje taisyklėje nėra nurodyta kitaip) – sistema, naudojama fotometriniams matavimams, kuriuos žymi laipsniais išreikštos kampinės koordinatės sferoje su vertikalia poline ašimi pagal Tarptautinės apšvietimo komisijos (TAK) leidinį (CIE publication No. 70, Viena, 1987 m.), t. y. ši sistema atitinka gonio(foto)metrinę sistemą su palei žemę einančia horizontalia (skersine) ašimi ir antra slankia (posūkio) ašimi, statmena fiksuotajai horizontaliai ašiai (žr. šios taisyklės 14 priedą); Pastaba. Minėtame TAL leidinyje nurodyta procedūra, pagal kurią galima koreguoti kampines koordinates tais atvejais, kai naudojama alternatyvi gonio(foto)metrinė sistema.

2.35.   H plokštuma – horizontali plokštuma, kurioje yra žibinto atskaitos centras;

2.36.   įjungimas paeiliui – elektrinis sujungimas, kai atskiri žibinto šviesos šaltiniai sujungti taip, kad juos galima įjungti pagal iš anksto nustatytą eiliškumą.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.   Paraiška pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais ir šia informacija (trimis egzemplioriais):

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į pirmiau 2.2.1–2.2.4 punktuose nurodytus elementus, kartu su apkrovos apribojimais; visų pirma atkreiptinas dėmesys į didžiausią bagažinėje leidžiamo vežti krovinio masę;

3.2.2.

įtaisų, kuriuos gamintojas yra nurodęs apšvietimo ir šviesos signalizavimo mazgui, aprašu. Sąraše kiekvienai operacijai gali būti nurodyta keletas įtaiso tipų. Kiekvienas tipas tinkamai identifikuojamas (komponentas, tipo patvirtinimo ženklas, gamintojo pavadinimas ir kt.), be to, sąraše kiekvienai funkcijai gali būti pateikta papildoma pastaba „arba lygiaverčiai įtaisai“;

3.2.3.

apšvietimo ir šviesos signalinės įrangos bendro išdėstymo brėžinys, kuriame parodyta įvairių įtaisų padėtis transporto priemonėje;

3.2.4.

jei būtina, siekiant patikrinti atitiktį dabartinės taisyklės reikalavimams, pateikiamas kiekvieno atskiro žibinto išdėstymo brėžinys (-iai), kuriame parodomas šviečiamasis paviršius, kaip apibrėžta 2.9 punkte, šviesą spinduliuojantis paviršius, kaip apibrėžta 2.8 punkte, atskaitos ašis, kaip apibrėžta 2.11 punkte, ir atskaitos centras, kaip apibrėžta 2.12 punkte. Ši informacija nebūtina galinio valstybinio numerio ženklo žibinto atveju (2.7.13 punktas);

3.2.5.

paraiškoje turi būti nurodytas metodas, taikytas apibrėžti tariamąjį paviršių (žr. 2.10 punktą);

3.2.6.

kai transporto priemonėje įtaisyta AFS, paraiškos pateikėjas pateikia išsamų aprašą su tokia informacija:

3.2.6.1.

patvirtintos AFS apšvietimo funkcijos ir režimai;

3.2.6.2.

susiję AFS valdymo signalai ir jų techninės charakteristikos, kaip nustatyta pagal Taisyklės Nr. 123 10 priedą;

3.2.6.3.

nuostatos, taikomos norint automatiškai pritaikyti priekinio apšvietimo funkcijas ir režimus pagal šios taisyklės 6.22.7.4 punktą;

3.2.6.4.

speciali instrukcija, jei yra, skirta patikrinti šviesos šaltinius ir stebėti šviesos pluoštą;

3.2.6.5.

dokumentai pagal šios taisyklės 6.22.9.2 punktą;

3.2.6.6.

sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji ir AFS įtaisyti žibintai;

3.2.6.7.

apšvietimo moduliai, sukurti pagal šios taisyklės 6.22.5 punkto reikalavimus.

3.2.7.

Jeigu tai yra M ir N kategorijų transporto priemonės, elektros tiekimo įtaisams, nurodytiems 2.7.9, 2.7.10, 2.7.12, 2.7.14 ir 2.7.15 punktuose, sąlygų aprašymas, įskaitant, jei taikoma, informaciją apie specialų maitinimo šaltinį / elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, arba kintamojo stiprio valdiklį.

3.3.   Nepakrauta transporto priemonė su įtaisytu visu apšvietimo ir šviesos signalinės įrangos rinkiniu, kaip pirmiau nurodyta 3.2.2 punkte, ir atitinkanti tvirtintiną tipą pateikiama už patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

3.4.   Šios taisyklės 1 priede pateiktas dokumentas turi būti pridėtas prie tipo patvirtinimo dokumentų.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus visų sąraše nurodytų įtaisų atžvilgiu, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 06 atitinka 06 pakeitimų seriją) rodo pakeitimų, apimančių naujausius pagrindinius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali šio numerio skirti kitam transporto priemonių tipui arba tam pačiam transporto priemonių tipui, pateiktam su įranga, kuri nenurodyta pirmiau 3.2.2 punkte pateiktame sąraše pagal šios taisyklės 7 punkto nuostatas.

4.3.   Pranešimas apie transporto priemonės tipo (detalės) patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant formą, atitinkančią šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

4.4.   Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo formoje nurodytoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris; (10)

4.4.2.

Šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris (dešinėje apskritimo pusėje), kaip nurodyta 4.4.1 punkte.

4.5.   Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonės tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1. punkte nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas turėtų būti pritaisomas prie transporto priemonės duomenų plokštelės, kurią pritvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.8.   Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklų pavyzdžiai.

5.   BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

5.1.   Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įtaisyti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis, kaip apibrėžta 2.24, 2.24.1 ir 2.24.2 punktuose, nepaisant jokios galimos vibracijos, išsaugotų šioje taisyklėje nurodytas charakteristikas ir kad transporto priemonė atitiktų šios taisyklės reikalavimus. Visų pirma turi būti neįmanoma sureguliuoti žibintus netinkamai dėl neapdairumo.

5.2.   2.7.9, 2.7.10 ir 2.7.19 punktuose aprašyti apšvietimo žibintai turi būti įtaisyti taip, kad juos būtų galima lengvai sureguliuoti.

5.2.1.   Jeigu priekiniuose žibintuose yra įtaisų, kuriais siekiama apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo nepatogumų šalyje, kurioje eismas vyksta priešinga kelio puse nei šalyje, kuriai skirti priekiniai žibintai, minėti įtaisai turi veikti automatiškai arba juos turi įjungti pastatytos transporto priemonės naudotojas, nenaudodamas specialių įrankių (išskyrus pateikiamus kartu su transporto priemone (11)). Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamias instrukcijas.

5.3.   Visų šviesos signalinių įtaisų atveju, įskaitant įtaisytus šoninėse sienelėse, žibinto atskaitos ašis (įmontavus transporto priemonėje) kelyje turi būti lygiagreti transporto priemonės atramos į kelią plokštumai; be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai (šoninių šviesogrąžių atšvaitų ir šoninių gabaritinių žibintų atveju) bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų signalinių įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ± 3° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialių gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.

5.4.   Jei nėra specialių instrukcijų, žibintų aukštis ir orientavimas patikrinamas nepakrautą transporto priemonę pastačius ant lygaus paviršiaus 2.24, 2.24.1 ir 2.24.2 punktuose apibrėžtomis sąlygomis ir, kai įtaisyta AFS, sistemai esant neutralioje būsenoje.

5.5.   Jei nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

5.5.1.

būti įtaisyti transporto priemonėje simetriškai išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu (šis reikalavimas pagrįstas žibinto išorės geometrine forma, o ne jo šviečiamojo paviršiaus kraštu, kaip aprašyta 2.9 punkte);

5.5.2.

būti simetriški vienas kitam išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto konstrukcijai;

5.5.3.

atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus ir turėti iš esmės vienodas fotometrines charakteristikas. Tai netaikoma F3 klasės priekiniams sutampančios poros rūko žibintams.

5.5.4.

turėti iš esmės vienodas fotometrines savybes.

5.6.   Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, pirmiau minėtų reikalavimų laikomasi kiek tai įmanoma.

5.7   Sugrupuotieji, kombinuotieji, tarpusavyje sujungti arba atskiri žibintai

5.7.1.   Žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti, jei tik atitinka visus spalvų, padėties, orientavimo, geometrinio apžvelgiamumo, elektros jungčių ir kitus reikalavimus.

5.7.1.1.   Žibinto fotometrinių ir kolorimetrinių reikalavimų laikomasi, kai visas kitas funkcijas atliekantys įtaisai, su kuriais žibintas yra sugrupuotas, kombinuotas ar tarpusavyje sujungtas, yra IŠJUNGTI.

Tačiau kai priekinis arba galinis gabaritinis žibintas yra tarpusavyje sujungtas su vienu ar daugiau įtaisų, atliekančių tam tikrą (-as) funkciją (-as), kurie gali būti įjungiami kartu su žibintais, visi šie įtaisai turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus dėl spalvos, kai tarpusavyje sujungtas (-i) įtaisas (-ai) ir priekiniai arba galiniai gabaritiniai žibintai yra ĮJUNGTI.

5.7.1.2.   Neleidžiama tarpusavyje sujungti stabdymo signalo žibintų ir posūkio rodiklių žibintų.

5.7.1.3.   Jeigu stabdymo signalo žibintai ir posūkio rodiklių žibintai yra sugrupuoti, turi būti laikomasi šių sąlygų:

5.7.1.3.1.

jokia horizontali arba vertikali tiesi linija, einanti per šių funkcijų tariamųjų paviršių projekcijas atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje neturi kirsti daugiau kaip dviejų skiriamųjų linijų, skiriančių gretimas skirtingų spalvų sritis;

5.7.1.3.2.

neturi persidengti jų tariamieji paviršiai atskaitos ašies kryptimi, atsižvelgiant į sritis, apibrėžtas jų šviesą spinduliuojančių paviršių kontūrais.

5.7.2.   Atskiri žibintai

5.7.2.1.   Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.16.1 punkto a papunktyje, sudaryti iš dviejų arba daugiau atskirų dalių, įrengiami taip, kad:

a)

visas atskirų dalių, esančių plokštumoje, liečiančioje išorinio sklaidytuvo išorinį paviršių ir statmenoje atskaitos ašiai, plotas turi užimti ne mažiau kaip 60 % mažiausio ketursienio, apribojančio minėtą projekciją, arba

b)

mažiausias atstumas tarp dviejų gretimų (besiliečiančių) atskirų dalių neturi būti didesnis kaip 75 mm matuojant statmenai atskaitos ašiai.

Šie reikalavimai netaikomi atskiram šviesogrąžiam atšvaitui.

5.7.2.2.   Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.16.1 punkto b arba c papunktyje, sudaryti iš dviejų žibintų, paženklintų D raide, arba dviejų nesusijusių šviesogrąžių atšvaitų, įrengiami taip, kad:

a)

jų tariamųjų paviršių projekcija dviejų žibintų arba šviesogrąžių atšvaitų atskaitos ašies kryptimi turi užimti ne mažiau kaip 60 % mažiausio ketursienio, apribojančio minėtų tariamųjų paviršių projekcijas atskaitos ašies kryptimi, arba

b)

mažiausias atstumas tarp gretimų tariamųjų paviršių dviejų žibintų arba dviejų nesusijusių šviesogrąžių atšvaitų atskaitos ašies kryptimi neturi būti didesnis kaip 75 mm matuojant statmenai atskaitos ašiai.

5.7.2.3.   Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.16.1 punkto d papunktyje, turi atitikti 5.7.2.1 punkto reikalavimus.

Jeigu du arba daugiau žibintų ir (arba) du arba daugiau atskirų tariamųjų paviršių yra įtraukti į tą patį žibinto korpusą ir (arba) turi bendrą išorinį sklaidytuvą, jie nelaikomi tarpusavyje susijusių žibintų sistema.

Tačiau juostos pavidalo žibintas gali būti tarpusavyje susijusios žibintų sistemos dalimi.

5.7.2.4.   Du juostos pavidalo žibintai arba lyginis žibintų skaičius turi užimti simetrišką padėtį transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu, abiejose pusėse turi tęstis bent iki vietos, esančios 0,4 m atstumu nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto, ir turi būti ne trumpesni kaip 0,8 m; tokio paviršiaus švietimą užtikrina ne mažiau kaip du šviesos šaltiniai, esantys kuo arčiau paviršiaus galų; šviesą spinduliuojantis paviršius gali būti sudarytas iš greta įtaisytų elementų, jei šių atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijos skersinėje plokštumoje atitinka 5.7.2.1 punkto reikalavimus.

5.8.   Didžiausias aukštis virš žemės matuojamas nuo aukščiausio taško, o mažiausias aukštis – nuo žemiausio tariamojo paviršiaus taško atskaitos ašies kryptimi.

Kai (didžiausias ir mažiausias) aukštis virš žemės aiškiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina tiksliai nustatyti kiekvieno paviršiaus kraštų.

5.8.1.   Siekiant sumažinti geometrinio apžvelgiamumo kampus, žibinto padėtis, atsižvelgiant į atstumą nuo žemės, matuojama nuo plokštumos H.

5.8.2.   Artimosios šviesos žibinto atveju mažiausias aukštis žemės atžvilgiu matuojamas nuo optinės sistemos (pvz., atšvaito, sklaidytuvo, projekcinio sklaidytuvo) efektyviosios angos žemiausio taško, neatsižvelgiant į jos naudojimą.

5.8.3.   Vieta pločio atžvilgiu bus nustatyta nuo tariamojo paviršiaus krašto, esančio toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, atsižvelgiant į bendrą plotį, atskaitos ašies kryptimi ir nuo tariamojo paviršiaus vidinių kraštų atskaitos ašies kryptimi, kai kalbama apie atstumą tarp žibintų.

Kai vieta pločio atžvilgiu neabejotinai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslių bet kurio paviršiaus kraštų.

5.9.   Jei nėra specialių instrukcijų, žibinto veikimo metu žibinto fotometrinės charakteristikos (pvz., ryškumas, spalva, tariamasis paviršius ir kt.) neturi skirtis.

5.9.1.   Posūkio rodiklių žibintai, transporto priemonės avarinis signalas, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, atitinkantys 6.18.7 punktą, ir avarinio stabdymo signalas turi būti mirksintys žibintai.

5.9.2.   Bet kurio žibinto fotometrinės charakteristikos gali skirtis:

a)

dėl aplinkos šviesos;

b)

dėl kitų žibintų veikimo arba

c)

kai žibintai naudojami kitai apšvietimo funkcijai,

jeigu bet koks fotometrinių charakteristikų kitimas atitinka tam tikro žibinto technines nuostatas.

5.9.3.   Mirksėjimo metu 1, 1a, 1b, 2a arba 2b kategorijos posūkio rodiklių žibintų fotometrinės charakteristikos gali skirtis dėl paeiliui įjungiamų šviesos šaltinių, kaip nurodyta Taisyklės Nr. 6 5.6 punkte.

Ši nuostata netaikoma, kai 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklių žibintai naudojami avarinio stabdymo signalui perduoti pagal šios taisyklės 6.23.1 punktą.

5.10.   Judant į priekį iš žibinto neturėtų sklisti galinti suklaidinti raudonos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.7 punkte, o judant atgal iš žibinto neturėtų sklisti galinti suklaidinti baltos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.7 punkte. Į apšvietimo įtaisus, įtaisytus transporto priemonės vidui apšviesti, neatsižvelgiama. Kilus abejonių, šis reikalavimas patikrinamas taip:

5.10.1.

žiūrint į transporto priemonės priekį, išskyrus toliausiai gale esantį raudonos spalvos šoninį gabaritinį žibintą, neturi būti tiesiogiai matomas joks raudonos spalvos žibinto tariamasis paviršius, jei stebėtojas žiūri judėdamas 1 srityje, kaip apibrėžta 4 priede;

5.10.2.

žiūrint į transporto priemonės galą, neturi būti tiesiogiai matomas joks baltos spalvos žibinto tariamasis paviršius, išskyrus prie transporto priemonės pritvirtintus atbulinės eigos žibintus ir baltos spalvos matomumo ženklinimą, jei stebėtojas žiūri judėdamas 2 srityje, skersinėje plokštumoje, esančioje 25 m atstumu už transporto priemonės (žr. 4 priedą);

5.10.3.

atitinkamose plokštumose stebėtojo matomos 1 ir 2 sritys yra apribotos:

5.10.3.1.

aukščio atžvilgiu – dviem horizontaliomis 1 m ir 2,2 m aukštyje virš žemės esančiomis plokštumomis;

5.10.3.2.

pločio atžvilgiu – dviem vertikaliomis plokštumomis, kurios į priekį ir atgal nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos į išorę sudaro 15° kampą ir eina per vertikalių plokštumų, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, nustatančia bendrą transporto priemonės plotį, lietimosi taškus; jei yra keletas lietimosi taškų, toliausias priekinis taškas turi atitikti priekinę plokštumą, o toliausias galinis – galinę plokštumą.

5.11.   Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai, galinio kontūro gabaritiniai žibintai, jei yra, šoniniai gabaritiniai žibintai, jei yra, ir galinio valstybinio numerio ženklo žibintai galėtų būti ĮJUNGIAMI ir IŠJUNGIAMI tik vienu metu.

5.11.1.   Šis reikalavimas netaikomas:

5.11.1.1.

kai priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai yra ĮJUNGTI, taip pat ir šoniniai gabaritiniai žibintai, kai jie yra kombinuoti ir tarpusavyje sujungti su minėtais žibintais kaip stovėjimo žibintai, arba

5.11.1.2.

kai šoniniai gabaritiniai žibintai mirksi kartu su posūkio rodiklių žibintais, arba

5.11.1.3.

kai šviesos signalizavimo sistema veikia pagal 6.2.7.6.2 punktą.

5.11.2.   Priekiniams gabaritiniams žibintams, kai jų funkcija pakeista pagal toliau nurodytus 5.12.1 punkto reikalavimus.

5.11.3.   Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, visi šviesos šaltiniai turi būti ĮJUNGIAMI ir IŠJUNGIAMI vienu metu.

5.12.   Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti, jei 5.11 punkte paminėti žibintai taip pat yra įjungti. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamuosius įspėjimus sudaro nutrūkstantis užsidegimas trumpais intervalais arba alternatyvus tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų užsidegimas trumpais intervalais.

5.12.1.   Artimosios šviesos žibintai ir (arba) tolimosios šviesos žibintai, ir (arba) priekiniai rūko žibintai gali pakeisti priekinių gabaritinių žibintų funkciją, jeigu:

5.12.1.1.

jų elektros jungtys yra tokios, kad sugedus bet kuriam iš šių apšvietimo įtaisų priekiniai gabaritiniai žibintai vėl automatiškai įsijungtų, ir

5.12.1.2.

pakaitinis žibintas / įtaisas atitinka susijusiam gabaritiniam žibintui taikomus reikalavimus dėl:

a)

geometrinio matomumo, nustatyto priekiniams gabaritiniams žibintams 6.9.5 punkte, ir

b)

minimalių fotometrinių verčių pagal šviesos pasiskirstymo kampus, ir

5.12.1.3.

pakaitinio žibinto bandymų ataskaitose pateikiami reikiami įrodymai, kad laikomasi 5.12.1.2 punkte nurodytų reikalavimų.

5.13.   Signalinis įtaisas

Kai šioje taisyklėje yra nurodytas uždarosios grandinės signalinis įtaisas, jį galima pakeisti veikimo signaliniu įtaisu.

5.14.   Paslepiamieji žibintai

5.14.1.   Paslepiamieji žibintai turi būti uždrausti, išskyrus tolimosios šviesos žibintus, artimosios šviesos žibintus ir priekinius rūko žibintus – jie gali būti paslepiami, kai nenaudojami.

5.14.2.   Bet kokio gedimo, kuris trikdo maskavimo prietaiso (-ų) veikimą, atveju, žibintai turi išlikti naudojimo padėtyje, jeigu joje yra, arba turi būti įmanoma nustatyti juos į naudojimo padėtį nenaudojant įrankių.

5.14.3.   Turi būti įmanoma nustatyti žibintus į naudojimo padėtį ir juos įjungti vienu valdikliu, nepašalinant galimybės nustatyti juos į naudojimo padėtį, bet palikti neįjungtus. Tačiau sugrupuotųjų tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų atveju pirmiau paminėtas valdiklis reikalingas tik artimosios šviesos žibintams įjungti.

5.14.4.   Neturi būti įmanoma iš vairuotojo sėdimosios vietos sąmoningai sustabdyti įjungtų žibintų judėjimą, kol jie nepasiekė naudojimo padėties. Jeigu judantys žibintai gali apakinti kitus eismo dalyvius, jie turi užsidegti tik tada, kai yra naudojimo padėtyje.

5.14.5.   Kai įtraukimo įtaiso temperatūra yra nuo – 30 iki + 50 °C, priekiniai žibintai turi pasiekti savo naudojimo padėtį per tris sekundes nuo valdiklio įjungimo.

5.15.   Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (12):

Tolimosios šviesos žibintas:

balta spalva

Artimosios šviesos žibintas:

balta spalva

Priekinis rūko žibintas:

balta arba pasirinkto atspalvio geltona spalva

Atbulinės eigos žibintas:

balta spalva

Posūkio rodiklių žibintas:

gintaro spalva

Įspėjamasis pavojaus signalas:

gintaro spalva

Stabdymo žibintas:

raudona spalva

Avarinio stabdymo signalas:

gintaro arba raudona spalva

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas:

gintaro spalva

Galinio valstybinio numerio ženklo žibintas:

balta spalva

Priekinis gabaritinis žibintas:

balta spalva

Priekinis gabaritinis žibintas:

raudona spalva

Priekinis rūko žibintas:

balta arba pasirinkto atspalvio geltona spalva

Galinis rūko žibintas:

raudona spalva

Stovėjimo žibintas:

balta spalva priekyje, raudona – gale, gintaro spalva, jei tarpusavyje sujungtas su šoniniais posūkio rodiklių žibintais arba šoniniais gabaritiniais žibintais

Šoninis gabaritinis žibintas:

gintaro spalva: tačiau toliausiai gale esantis šoninis gabaritinis žibintas gali būti raudonos spalvos, jei jis grupuojamas, kombinuojamas arba tarpusavyje jungiamas su galiniu gabaritiniu žibintu, galinio kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba grupuojamas ar turi bendrą šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalį su galiniu šviesogrąžiu atšvaitu

Galinio kontūro gabaritinis žibintas:

balta spalva priekyje, raudona spalva gale

Dieninis žibintas:

balta spalva

Galinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis:

raudona spalva

Galinis šviesogrąžis atšvaitas, trikampis:

raudona spalva

Priekinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis:

tokia pati spalva, kaip krentančio šviesos srauto (13)

Šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai, netrikampiai:

gintaro spalva, tačiau toliausiai gale esantis šoninis šviesogrąžis atšvaitas gali būti raudonos spalvos, jei grupuojamas su galiniu gabaritiniu žibintu, galinio kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo signalo žibintu, raudonos spalvos šoniniu gabaritiniu žibintu arba galiniu šviesogrąžiu atšvaitu (netrikampiu) arba su jais turi bendrą šviesą spinduliuojantį paviršiaus dalį.

Posūkio apšvietimo žibintas:

balta spalva

Matomumo ženklinimas:

balta spalva priekyje;

balta arba geltona spalva šone

raudona arba geltona spalva gale (14)

Adaptyviosios priekinio apšvietimo sistemos (AFS):

balta spalva

Papildomas išorinis žibintas:

balta spalva

Manevravimo žibintas:

balta spalva

5.16.   Žibintų skaičius

5.16.1.   Transporto priemonėje įtaisytų žibintų skaičius turėtų būti lygus tam tikrose šios taisyklės specifikacijose nurodytam skaičiui.

5.17.   Bet kuris žibintas gali būti įtaisytas ant judamųjų detalių, jei įvykdytos 5.18, 5.19 ir 5.20 punktuose nustatytos sąlygos.

5.18.   Galiniai gabaritiniai žibintai, galiniai posūkio rodiklių žibintai ir galiniai šviesogrąžiai atšvaitai, trikampiai ir netrikampiai, gali būti įtaisomi ant judamųjų dalių, tik:

5.18.1.

jei visose nustatytose judamųjų dalių padėtyse prie minėtų dalių pritvirtinti žibintai atitinka visus žibintų padėties, geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus;

5.18.2.

tuo atveju, kai 5.18 punkte nurodytas funkcijas atlieka dviejų žibintų sąranka, paženklinta D raide (žr. 2.16.1 punktą), tik vienas iš šių žibintų turi atitikti padėties, geometrinio matomumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus šiems žibintams visose nustatytose judamųjų dalių padėtyse;

arba

5.18.3.

kai pirmiau nurodytoms funkcijoms atlikti yra įtaisyti ir įjungti papildomi žibintai, kai judamosios dalies padėtis yra bet kuri nustatyta atidarymo padėtis, jei tik šie papildomi žibintai atitinka visus padėties, geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems žibintams;

5.18.4.

tuo atveju, kai 5.18 punkte nurodytas funkcijas atlieka tarpusavyje susijusių žibintų sistema, taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a)

jeigu sukomplektuota tarpusavyje susijusių žibintų sistema pritvirtinta prie judamosios (-ųjų) dalies (-ių), laikomasi 5.18.1 punkto reikalavimų. Tačiau kai pirmiau nurodytoms funkcijoms atlikti gali būti įjungiami papildomi žibintai, kai judamosios dalies padėtis yra bet kuri nustatyta atidarymo padėtis, jei tik šie papildomi žibintai atitinka visus padėties, geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems žibintams, arba

b)

jeigu tarpusavyje susijusių žibintų sistema iš dalies pritvirtinta prie nejudamosios dalies ir iš dalies pritvirtinta prie judamosios dalies, išskyrus posūkio rodiklių žibintus, paraiškos pateikėjo nurodytas (-i) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) įtaiso patvirtinimo procedūros metu turi atitikti visus padėties, išorinio geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus, taikomus šiems žibintams visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse.

Vidinio geometrinio apžvelgiamumo reikalavimo (-ų) laikomasi, jeigu šis tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) tebeatitinka fotometrines vertes, nustatytas dėl įtaiso patvirtinimo atsižvelgiant į šviesos pasiskirstymą visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse.

Dėl posūkio rodiklių žibintų – paraiškos pateikėjo nurodytas (-i) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) įtaiso patvirtinimo procedūros metu turi atitikti visus padėties, geometrinio apžvelgiamumo, fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, taikomus visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse. Ši nuostata netaikoma tada, kai siekiant suformuoti geometrinio matomumo kampą arba jį užbaigti, kai judamoji dalis yra bet kurioje nustatytoje atidarymo padėtyje, turi įsijungti papildomi žibintai, su sąlyga, kad šie papildomi žibintai atitinka visus padėties, fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems posūkio rodiklių žibintams.

5.19.   Kai judamosios dalys yra ne „įprastoje naudojimo“ padėtyje, prie jų pritaisyti įrenginiai neturi sukelti nepatogumo eismo dalyviams.

5.20.   Kai žibintas pritvirtintas prie judamosios dalies, o judamoji dalis yra „įprastoje (-ose) naudojimo padėtyje (-yse)“, žibintas visada turi grįžti į remiantis šia taisykle gamintojo nustatytą padėtį (-is). Artimosios šviesos žibintų ir priekinių rūko žibintų atveju šis reikalavimas laikomas įvykdytu jei, judamąsias dalis 10 kartų nustačius į įprastą naudojimo padėtį, jokia žibintų pokrypio vertė, susijusi su žibinto atrama, išmatuota po kiekvienos judamosios dalies operacijos, nesiskiria nuo 10 išmatuotų verčių vidurkio daugiau kaip 0,15 %. Jeigu ši vertė viršijama, kiekviena 6.2.6.1.1 punkte nustatyta ribinė vertė turi būti pakeista, atsižvelgiant į viršijimą, kad būtų sumažintas leidžiamas pokrypių intervalas, tikrinant transporto priemonę pagal 6 priedą.

5.21.   Jokia judamoji dalis su joje įtaisytu šviesos signaliniu įtaisu arba be jo jokioje nustatytoje padėtyje, besiskiriančioje nuo „įprastos naudojimo padėties“, priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių posūkio rodiklių žibintų ir šviesogrąžių atšvaitų atskaitos ašies kryptimi neturi uždengti daugiau 50 % tariamojo paviršiaus.

Nustatyta judamosios dalies padėtis – judamosios dalies stabili (-ios) arba natūrali (-ios) neveikos padėtis (-ys) (užfiksuota (-os) arba ne), kurią (-ias) nurodė transporto priemonės gamintojas.

Jei pirmiau nurodyto reikalavimo neįmanoma įgyvendinti:

5.21.1.

jei judamoji dalis dengia daugiau kaip 50 % tariamojo šių žibintų paviršiaus atskaitos ašies kryptimi, įjungiami papildomi žibintai, atitinkantys pirmiau aprašytiems žibintams taikomus padėties, geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus; arba

5.21.2.

pranešimo blanke (1 priedo 10.1 punktas) kitoms administracijoms pateikiama pastaba, kad judamosios dalys gali uždengti daugiau kaip 50 % tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi; ir

transporto priemonėje esančiu pranešimu naudotojas turi būti informuotas, kad judamosioms dalims esant tam tikroje (-ose) padėtyje (-yse), kiti eismo dalyviai turi būti įspėjami apie transporto priemonės buvimą kelyje; pvz., trikampiu avarinio sustojimo ženklu arba kitais įtaisais pagal nacionalinių kelių eismo taisyklių reikalavimus.

5.21.3.

5.21.2 punktas netaikomas šviesogrąžiams atšvaitams.

5.22.   Išskyrus šviesogrąžius atšvaitus, net patvirtinimo ženklu paženklinto žibinto neturėtų būti, jei jis negalės veikti vien tik įrengus šviesos šaltinį ir (arba) lydųjį saugiklį.

5.23.   Žibintai, kurie yra patvirtinti kartu su šviesos šaltiniu (-iais) pagal Taisyklę Nr. 37, išskyrus tuos atvejus, kai toks (-ie) šviesos šaltinis (-iai) naudojamas (-i) kaip nekeičiamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), kaip apibrėžta šios taisyklės 2.7.1.1.2 punkte, turi būti įtaisomi transporto priemonėje taip, kad šviesos šaltinį būtų galima tinkamai pakeisti be specialisto pagalbos ir nenaudojant specialių įrankių, išskyrus tuos, kuriuos gamintojas pateikia kartu su transporto priemone. Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamų pakeitimo procedūros aprašymą.

5.23.1.   Tuo atveju, kai pagal Taisyklę Nr. 37 šviesos šaltinio modulis yra su laikikliu, skirtu patvirtintam keičiamajam šviesos šaltiniui, šis šviesos šaltinis turi būti keičiamasis, kaip reikalaujama 5.23 punkte.

5.24.   Leidžiama laikinai pakeisti galinio gabaritinio žibinto šviesos signalizacijos funkciją, jei tik pakaitinė funkcija gedimo atveju yra panašios spalvos, ryškumo ir užima panašią vietą, palyginti su nustojusia veikti funkcija, ir jei pakaitinis įtaisas toliau atlieka savo pradinę saugos funkciją. Pakeitus signalinis įtaisas prietaisų skydelyje (šios taisyklės 2.18 punktas) turi rodyti, kad atliktas laikinas pakeitimas ir kad reikalingas remontas.

5.25.   Kai įtaisyta AFS, laikoma, kad ji prilygsta priekinių artimosios šviesos žibintų porai, ir, jei suteikia tolimosios šviesos funkciją (-as), laikoma, kad prilygsta priekinių tolimosios šviesos žibintų porai.

5.26.   Leidžiami galiniai posūkio rodiklių žibintai, galiniai gabaritiniai žibintai, stabdymo žibintai (išskyrus S4 kategorijos stabdymo žibintus) ir galiniai rūko žibintai su kintamojo spinduliavimo stiprio valdymu, kurie vienu metu reaguoja bent į vieną iš šių išorės įtakų: aplinkos apšvietimą, rūką, sniegą, lietų, dulksną, dulkių debesis, šviesą spinduliuojančio paviršiaus užteršimą, jeigu nurodytas jų ryškumo sąryšis išlaikomas perjungimo metu. Perjungiant neturi būti staigių ryškumo kitimų. S4 kategorijos stabdymo žibintams gali būti būdingas kintamas spinduliavimo stipris, nepriklausantis nuo kitų žibintų. Vairuotojas gali turėti galimybę nustatyti didesnį spinduliavimo stiprį, atitinkantį pastovią kategoriją, ir grąžinti į automatinę kintamą kategoriją.

5.27.   Jeigu tai yra M ir N kategorijų transporto priemonės, paraiškos pateikėjas turi įrodyti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai, kad laikomasi 2.7.9, 2.7.10, 2.7.12, 2.7.14 ir 2.7.15 punktuose nurodytų įtaisams skirtų elektros tiekimo sąlygų, kai transporto priemonės elektros sistema veikia nuolatinės įtampos sąlygomis, būdingomis susijusiai variklinių transporto priemonių kategorijai, kaip nurodė paraiškos pateikėjas, ir laikomasi šių reikalavimų:

5.27.1.

įtampa, tiekiama prie įtaiso gnybtų, kurie, remiantis jų tipo patvirtinimo dokumentais, buvo išbandyti naudojant specialų elektros tiekimo / elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, taikant antrinį veikimo režimą arba paraiškos pateikėjo reikalaujamą įtampą, neturi viršyti susijusiems įtaisams arba atitinkamas funkcijas atliekantiems įtaisams jų patvirtinimo metu nustatytos įtampos;

5.27.2.

visais atvejais, kai 5.27.1 punktas nereglamentuoja elektros tiekimo sąlygų, įtampa prie įtaiso (-ų) ar atitinkamą funkciją atliekančio (-ių) įtaiso (-ų) gnybtų neturi daugiau kaip 3 % viršyti 6,75 V (6 voltų sistema), 13,5 V (12 voltų sistema) arba 28 V (24 voltų sistema); Priemonės, skirtos kontroliuoti didžiausią įtampą prie įtaiso gnybtų, patogumo sumetimais gali būti įterptos į įtaiso korpusą.

5.27.3.

5.27.1 ir 5.27.2 punktų nuostatos netaikomos įtaisams, jeigu juose yra elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys arba jeigu kintamojo stiprio valdiklis yra įtaiso dalis.

5.27.4.

Prie patvirtinimo dokumentų pridedama ataskaita, kurioje aprašomi metodai, pagal kuriuos įrodoma atitiktis, ir gauti rezultatai.

5.28.   Bendrosios nuostatos dėl geometrinio apžvelgiamumo

5.28.1.   Vidinėje geometrinio apžvelgiamumo kampų dalyje neturi būti jokių kliūčių šviesai iš bet kurios žibinto tariamojo paviršiaus dalies sklisti, žiūrint iš tolo. Tačiau neatsižvelgiama į kliūtis, jeigu apie jas jau buvo pranešta patvirtinant žibinto tipą.

5.28.2.   Jei matavimai atliekami arčiau žibinto, stebėjimo kryptis perkeliama lygiagrečiai, kad būtų pasiektas toks pat tikslumas.

5.28.3.   Jeigu sumontavus žibintą kurią nors jo tariamojo paviršiaus dalį uždengia bet kurios kitos tolesnės transporto priemonės detalės, pateikiami įrodymai, kad kliūčių neuždengiama žibinto dalis atitinka fotometrines vertes, nustatytas tvirtinamam įtaisui.

5.28.4.   Kai vertikalus geometrinio apžvelgiamumo kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5° (virš žemės žibintas būtų mažesniu kaip 750 mm atstumu, išmatuotu pagal 5.8.1 punkto nuostatas), įtaisyto optinio įrenginio fotometrinių matavimų laukas gali būti sumažintas iki 5° žemiau horizontalės.

5.28.5.   Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, geometrinio apžvelgiamumo reikalavimai įvykdomi, kai tarpusavyje susiję žibintai veikia visi kartu.

5.29.   LED modulis nebūtinai turi būti keičiamasis, jeigu taip nurodyta pranešimo apie sudedamosios dalies tipo patvirtinimą lape.

6.   ATSKIROSIOS SPECIFIKACIJOS

6.1.   Tolimosios šviesos priekinis žibintas (Taisyklės Nr. 98 ir 112)

6.1.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.1.2.   Skaičius

Du arba keturi, kurių tipas patvirtintas pagal Taisykles Nr. 98 arba 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą.

N3 kategorijos transporto priemonėse: Gali būti įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai.

Kai transporto priemonėje įtaisyti keturi paslepiamieji žibintai, du papildomus žibintus įtaisyti leidžiama tik šviesos signalizavimo tikslu (nenutrūkstamai dienos metu trumpais intervalais mirksinčios šviesos) (žr. 5.12 punktą).

6.1.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.   Padėtis

6.1.4.1.   Pločio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.2.   Aukščio atžvilgiu: specialių reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.1.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Šviečiamojo paviršiaus matomumas, įskaitant jo matomumą srityse, kurios neapšviečiamos tam tikro stebėjimo kryptimi, užtikrinamas erdvėje, apibrėžtoje sudaromosiomis linijomis, nubrėžtomis pagal šviečiamojo paviršiaus perimetrą ir su priekinio žibinto atskaitos ašimi sudarančiomis ne mažesnį kaip 5° kampą. Geometrinio apžvelgiamumo kampų pradžia yra šviečiamojo paviršiaus projekcijos perimetras skersinėje plokštumoje, liečiančioje labiausiai atsikišusią priekinio žibinto sklaidytuvo dalį.

6.1.6.   Orientavimas

Į priekį.

Kad būtų užtikrintas posūkių apšvietimas, kiekvienoje transporto priemonės pusėje gali suktis ne daugiau kaip po vieną tolimosios šviesos žibintą.

6.1.7.   Elektros jungtys

6.1.7.1.   Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti ĮJUNGIAMI tik kai pagrindinis šviesos jungiklis yra ĮJUNGTO priekinio žibinto arba AUTO (automatinėje) padėtyje ir susidaro artimosios šviesos automatinio įsijungimo sąlygos, išskyrus atvejį, kai priekiniai žibintai naudojami nenutrūkstamiems įspėjamiesiems šviesos signalams, perduodamiems trumpais intervalais. Pastaruoju atveju tolimosios šviesos priekiniai žibintai išsijungia automatiškai, kai išnyksta artimosios šviesos automatinio įsijungimo sąlygos.

6.1.7.2.   Tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas gali būti valdomas automatiškai, kai valdymo signalus siunčia jutiklių sistema, galinti aptikti toliau nurodytus įeities signalus ir į juos reaguoti:

a)

aplinkos apšvietimo sąlygas;

b)

iš priekio artėjančių transporto priemonių priekinių apšvietimo įtaisų ir priekinių šviesos signalinių įtaisų spinduliuojamą šviesą;

c)

iš paskos važiuojančių transporto priemonių galinių šviesos signalinių įtaisų spinduliuojamą šviesą.

Leidžiamos papildomos jutiklių funkcijos veikimui pagerinti.

Šiame punkte „transporto priemonės“ – tai L, M, N, O ir T kategorijų transporto priemonės (įskaitant dviračius), kuriose įtaisyti ir ĮJUNGTI šviesogrąžiai atšvaitai, apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai.

6.1.7.3.   Visada turi būti įmanoma rankiniu būdu ĮJUNGTI ir IŠJUNGTI tolimosios šviesos priekinius žibintus ir rankiniu būdu IŠJUNGTI tolimosios šviesos priekinių žibintų automatinį valdymą.

Be to, tolimosios šviesos priekiniai žibintai ir jų automatinis valdymas IŠJUNGIAMI paprastu ir tiesioginį poveikį turinčiu rankiniu veiksmu; neleidžiama naudoti antro lygio meniu.

6.1.7.4.   Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti įjungiami vienu metu arba poromis. Kai yra įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai (pagal 6.1.2 punktą leidžiama tik N3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu gali įsijungti ne daugiau kaip dvi poros. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją, turi įsijungti bent viena tolimosios šviesos priekinių žibintų pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos priekiniai žibintai.

6.1.7.5.   Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai yra įjungta tolimoji šviesa.

6.1.7.6.   Įtaisius keturis paslepiamuosius priekinius žibintus ir nustačius padėtį, kurioje jie būna pakelti, neturi tuo pačiu metu įsijungti bet kokie kiti papildomai įtaisyti priekiniai žibintai, jeigu jų paskirtis – dienos metu pateikti trūkinėjančius, trumpų intervalų šviesos signalus (žr. 5.12 punktą).

6.1.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas.

6.1.8.1.   Jeigu tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas valdomas automatiškai, kaip aprašyta 6.1.7.1 punkte, vairuotojui turi būti pateikiamas rodmuo, kad veikia tolimosios šviesos automatinio valdymo funkcija. Ši informacija rodoma viso automatinio veikimo metu.

6.1.9.   Kiti reikalavimai

6.1.9.1.   Bendras didžiausias tolimosios šviesos žibintų, kuriuos galima įjungti vienu metu, ryškumas neturi būti didesnis kaip 430 000 cd; šis skaičius atitinka atskaitos vertę 100.

6.1.9.2.   Šis didžiausias ryškumas gaunamas sudėjus atskiras atskaitos žymas, kurios nurodytos ant keleto priekinių žibintų. Atskaitos žyma „10“ suteikiama kiekvienam priekiniam žibintui, paženklintam R arba CR raidėmis.

6.1.9.3.   Automatinis tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas

6.1.9.3.1.

Jutiklių sistema, naudojama automatiniam tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimui ir išjungimui valdyti, kaip aprašyta 6.1.7.1 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.1.9.3.1.1.

toliau nurodyti kampai apibrėžia mažiausių laukų, kuriuose jutikliai gali aptikti kitų transporto priemonių spinduliuojamą šviesą, kaip apibrėžta 6.1.7.1 punkte, ribas.

6.1.9.3.1.1.1.

Horizontalieji kampai: 15° į kairę ir 15° į dešinę.

Vertikalieji kampai:

Į viršų nukreiptas kampas

Jutiklio įtaisymo aukštis (jutiklio apertūros centras virš žemės)

Mažiau nei 2 m

1,5–2,5 m

Daugiau nei 2,0 m

Žemyn nukreiptas kampas

2–5°

Šie kampai matuojami nuo jutiklio apertūros centro horizontalios tiesės, kuri eina per jo centrą, atžvilgiu ir lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma.

6.1.9.3.1.2.

Jutiklių sistema turi gebėti aptikti tiesiame vienodo lygio kelyje:

a)

bent 400 m atstumu iš priekio artėjančią variklinę transporto priemonę;

b)

bent 100 m atstumu iš paskos važiuojančią variklinę transporto priemonę arba transporto priemonės ir priekabų junginį;

c)

bent 75 m atstumu iš priekio artėjantį dviratį, kai jo švietimą užtikrina baltas 150 cd spinduliavimo stiprio žibintas, kurio šviesą spinduliuojančio paviršiaus plotas yra 10 ± 3 cm2, o aukštis virš žemės yra 0,8 m.

Siekiant patikrinti atitiktį a ir b punktams, iš priekio artėjančios ir iš paskos važiuojančios variklinės transporto priemonės (arba transporto priemonės ir priekabų junginio) gabaritiniai žibintai (jei taikoma) ir artimosios šviesos priekiniai žibintai turi būti ĮJUNGTI.

6.1.9.3.2.

Tolimųjų šviesų perjungimas į artimąsias ir atvirkščiai pagal 6.1.7.1 punkte nurodytas sąlygas gali būti atliekamas automatiškai ir neturi sukelti nepatogumo, neblaškyti dėmesio ir neakinti.

6.1.9.3.3.

Bendras automatinio valdymo veikimas tikrinamas:

6.1.9.3.3.1.

naudojant tipo patvirtinimo institucijos patvirtintas modeliavimo priemones arba kitas tikrinimo priemones, kurias nurodė paraiškos pateikėjas.

6.1.9.3.3.2.

Bandomasis važiavimas pagal 12 priedo 1 dalį. Automatinio valdymo veikimas pagrindžiamas dokumentais ir tikrinamas pagal paraiškos pateikėjo aprašymą. Turi būti pareikštas prieštaravimas, jeigu esama akivaizdžių gedimų (pvz., pernelyg didelis kampinis judėjimas arba mirksėjimas).

6.1.9.3.4.

Tolimosios šviesos priekinių žibintų veikimas gali būti valdomas taip, kad tolimosios šviesos priekiniai žibintai būtų automatiškai ĮJUNGIAMI tik kai:

a)

6.1.9.3.1.1 ir 6.1.9.3.1.2 punktuose apibrėžtuose laukuose ir nurodytais atstumais neaptinkama transporto priemonių, nurodytų 6.1.7.1 punkte, ir

b)

nustatytas aplinkos apšvietimo lygis atitinka nustatytąjį 6.1.9.3.5 punkte.

6.1.9.3.5.

Jeigu tolimosios šviesos priekiniai žibintai ĮJUNGIAMI automatiškai, jie IŠJUNGIAMI automatiškai, kai 6.1.9.3.1.1 ir 6.1.9.3.1.2 punktuose apibrėžtuose laukuose ir nurodytais atstumais aptinkamos iš priekio artėjančios ir iš paskos važiuojančios transporto priemonės, nurodytos 6.1.7.1 punkte.

Be to, jie automatiškai IŠJUNGIAMI, kai aplinkos apšvietimo sąlygų sukuriama apšvieta viršija 7 000 lx.

Paraiškos pateikėjas įrodo atitiktį šiam reikalavimui naudodamas modeliavimą ar kitą patvirtinimo metodą, kurį pripažįsta tipo patvirtinimo institucija. Prireikus apšvieta matuojama horizontaliame paviršiuje su pagal kosinusą pakoreguotu jutikliu tokiame pačiame aukštyje kaip ir jutiklio montavimo padėtis transporto priemonėje. Tai gamintojas gali įrodyti pateikdamas visus reikiamus dokumentus arba kitomis priemonėmis, kurias pripažįsta tipo patvirtinimo institucija.

6.2.   Artimosios šviesos priekinis žibintas (Taisyklės Nr. 98 ir 112)

6.2.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.2.2.   Skaičius

Du žibintai, kurių tipas patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 98 arba Nr. 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą.

6.2.3.   Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.2.4.   Vieta

6.2.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus kraštas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu.

Tariamųjų paviršių vidiniai kraštai atskaitos ašių kryptimi turi būti nutolę ne daugiau kaip 600 mm. Tačiau tai netaikoma M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms; visoms kitoms variklinių transporto priemonių kategorijoms šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.2.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažesniu kaip 500 mm ir ne didesniu kaip 1 200 mm atstumu. N3G kategorijos transporto priemonėms (bekelės) (15) didžiausias aukštis gali būti padidintas iki 1 500 mm.

6.2.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.2.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas kampais α ir ß, kaip nustatyta 2.13 punkte:

 

α = 15° aukštyn ir 10° žemyn,

 

ß = 45° į išorę ir 10° į vidų.

Prie priekinio žibinto esančios pertvaros arba kiti įrangos elementai neturi sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

6.2.6.   Orientavimas

Į priekį.

6.2.6.1.   Vertikalusis orientavimas

6.2.6.1.1.   Artimosios šviesos pluošto ribinės linijos pradinį pokrypį žemyn, nustatomą, kai transporto priemonė yra nepakrauta, vairuotojo vietoje sėdint vienam asmeniui, gamintojas apibrėžia 0,1 % tikslumu, ir jis įskaitomai bei neištrinamai nurodomas ant kiekvienos transporto priemonės prie bet kurio priekinio žibinto arba gamintojo plokštelės 7 priede parodytu simboliu.

Šio nurodyto pokrypio žemyn vertė nustatoma pagal 6.2.6.1.2 punktą.

6.2.6.1.2.   Atsižvelgiant į apatinio tariamojo paviršiaus krašto montavimo aukštį metrais (h) artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi, matuojant nepakrautose transporto priemonėse, artimosios šviesos pluošto ribinės linijos vertikalusis pokrypis visomis 5 priede nurodytomis statinėmis sąlygomis turi neviršyti nurodytų ribų, o pradinio reguliavimo vertės turi būti tokios:

h < 0,8;

ribos:

nuo – 0,5 % iki – 2,5 %;

pradinis reguliavimas:

nuo – 1,0 % iki – 1,5 %;

0,8 < h < 1,0;

ribos:

nuo – 0,5 % iki – 2,5 %;

pradinis reguliavimas:

nuo – 1,0 % iki – 1,5 %;

arba, gamintojo nuožiūra:

ribos:

nuo – 1,0 % iki – 3,0 %;

pradinis reguliavimas:

nuo – 1,5 % iki – 2,0 %.

Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje šiuo atveju turi būti informacija, kuri iš dviejų alternatyvų naudojama.

h > 1,0;

ribos:

nuo – 1,0 % iki – 3,0 %;

pradinis reguliavimas:

nuo – 1,5 % iki – 2,0 %.

Pirmiau pateiktos ribos ir pradinės reguliavimo vertės apibendrintos toliau pateiktoje schemoje.

N3G kategorijos transporto priemonėse (bekelės), kuriose priekiniai žibintai viršija 1 200 mm aukštį, ribinės linijos vertikaliojo pokrypio ribos turi būti: nuo – 1,5 % iki – 3,5 %.

Pradinis reguliavimas turi būti nuo – 2 % iki – 2,5 %.

Image

6.2.6.2.   Priekinių žibintų reguliavimo įtaisas

6.2.6.2.1.   Kai priekinių žibintų reguliavimo įtaisas reikalingas, kad būtų įvykdyti 6.2.6.1.1 ir 6.2.6.1.2 punktų reikalavimai, įtaisas turi būti automatinis.

6.2.6.2.2.   Tačiau leidžiama naudoti rankiniu būdu, nenutrūkstamai arba nutrūkstamai, reguliuojamus įtaisus, jeigu jie turi sustabdymo padėtį, kurią nustačius, įprastais reguliavimo varžtais arba panašiomis priemonėmis gali būti grąžintas pradinis žibintų pokrypis, apibrėžtas 6.2.6.1.1 punkte.

Šie rankiniu būdu reguliuojami įtaisai valdomi sėdint vairuotojo vietoje.

Nenutrūkstamai reguliuojami įtaisai turi turėti atskaitos žymas, rodančias apkrovos sąlygas, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą.

Nenutrūkstamai reguliuojamų įtaisų padėčių skaičius turi būti toks, kad 5 priede apibrėžtomis apkrovos sąlygomis nebūtų pažeistas verčių intervalas, nurodytas 6.2.6.1.2 punkte.

Prie šių prietaisų valdiklio taip pat turi būti aiškiai nurodytos 5 priede apibrėžtos apkrovos sąlygos, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą (8 priedas).

6.2.6.2.3.   Sugedus 6.2.6.2.1 ir 6.2.6.2.2 punktuose aprašytiems įtaisams, artimoji šviesos pluoštas neturi būti blankesnis, nei buvo prieš sugendant įtaisui.

6.2.6.3.   Matavimas

6.2.6.3.1.   Nustačius pradinį pokrypį, procentais išreikštas artimosios šviesos vertikalusis pokrypis turi būti matuojamas transporto priemonei stovint, laikantis visų 5 priede aprašytų apkrovos sąlygų.

6.2.6.3.2.   Artimosios šviesos pokrypio pokyčio matavimas apkrovos atžvilgiu atliekamas taikant 6 priede aprašytą bandymo procedūrą.

6.2.6.4.   Horizontalusis orientavimas

Horizontalusis vieno arba abiejų artimosios šviesos žibintų, skirtų posūkių apšvietimui, orientavimas gali įvairuoti, su sąlyga, kad, paslinkus visą šviesos pluoštą arba ribinės linijos alkūnės perlinkį, ribinės linijos alkūnės perlinkis nekerta transporto priemonės sunkio centro trajektorijos linijos 100 kartų už atitinkamų artimosios šviesos priekinių žibintų įtaisymo aukštį didesniais atstumais nuo transporto priemonės priekio.

6.2.7.   Elektros jungtys

6.2.7.1.   Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos žibintai.

6.2.7.2.   Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai dega tolimoji šviesa.

6.2.7.3.   Kai naudojami artimosios šviesos žibintai pagal Taisyklę Nr. 98, dujų išlydžio šviesos šaltiniai turi likti įjungti šviečiant tolimajai šviesai.

6.2.7.4.   Vienas papildomas šviesos šaltinis, arba vienas ar daugiau LED modulių, esantis artimosios šviesos žibintuose arba lempoje (išskyrus tolimosios šviesos žibintą), sugrupuotas arba tarpusavyje sujungtas atitinkamuose artimosios šviesos žibintuose, gali būti įjungiamas posūkių apšvietimo tikslu, jei tik transporto priemonės sunkio centro trajektorijos kreivumo spindulys yra 500 m arba mažesnis. Tai gamintojas gali įrodyti atlikdamas skaičiavimus arba kitomis priemonėmis, kurias pripažįsta tipo patvirtinimo institucija.

6.2.7.5.   Artimosios šviesos žibintai gali būti ĮJUNGIAMI arba IŠJUNGIAMI automatiškai. Tačiau visada turi būti įmanoma šiuos artimosios šviesos žibintus ĮJUNGTI arba IŠJUNGTI rankiniu būdu.

6.2.7.6.   Jeigu yra dieniniai žibintai, veikiantys pagal 6.19 punktą:

6.2.7.6.1.

artimosios šviesos žibintai ĮJUNGIAMI arba IŠJUNGIAMI automatiškai priklausomai nuo aplinkos šviesos sąlygų (pvz., nustatomas režimas ĮJUNGTA vairuojant tamsiu paros metu, tuneliuose ir pan.) pagal 13 priedo reikalavimus, arba

6.2.7.6.2.

dieniniai žibintai veikia kartu su žibintais, išvardytais 5.11 punkte, kai tenkinamas minimalus reikalavimas – įjungiami bent galiniai gabaritiniai žibintai, arba

6.2.7.6.3.

yra atskiri vairuotojo informavimo būdai, kad priekiniai žibintai, gabaritiniai žibintai ir, jeigu yra, galinio kontūro gabaritiniai žibintai ir šoniniai gabaritiniai žibintai nešviečia. Informavimo būdai:

6.2.7.6.3.1.

įrengiamas dviejų akivaizdžiai atskirų stiprumo lygių dieninis ir naktinis prietaisų skydelio apšvietimas, rodantis vairuotojui, kad artimosios šviesos žibintai turi būti ĮJUNGTI, arba

6.2.7.6.3.2.

neapšviesti rodytuvai ir rankinio valdymo atpažintuvas, kaip reikalaujama pagal Taisyklę Nr. 121, turi būti apšviesti, kai įjungiami priekiniai žibintai, arba

6.2.7.6.3.3.

regimasis, girdimasis arba abiejų šių tipų signaliniai įtaisai turi būti įjungiami tik esant mažesnio aplinkos apšvietimo sąlygomis, kaip apibrėžta 12 priede, kad vairuotojas būtų informuotas, kad turėtų būti ĮJUNGTI artimosios šviesos žibintai. Įjungus signalinį įtaisą, jis turi išsijungti tik tada, kai įjungiami artimosios šviesos žibintai arba kai įtaiso, kuris įjungia ir (arba) išjungia variklį (varomąją sistemą), padėtis nustatyta taip, kad variklis (varomoji sistema) galėtų veikti.

6.2.7.7.   Nepažeidžiant 6.2.7.6.1 punkto, artimosios šviesos žibintai gali būti ĮJUNGTI arba IŠJUNGTI automatiškai priklausomai nuo kitų veiksnių, pvz., laiko ir aplinkos sąlygų (pvz., paros meto, transporto priemonės buvimo vietos, lietaus, rūko ir pan.).

6.2.8.   Signalinis įtaisas

6.2.8.1.   Signalinis įtaisas neprivalomas

6.2.8.2.   Mirksintis arba nemirksintis regimasis signalinis įtaisas yra privalomas:

a)

kai, siekiant sukurti posūkių apšvietimą, paslenkamas visas šviesos pluoštas arba šviesos pluošto ribinės linijos alkūnės perlinkis arba

b)

jei vienas arba daugiau LED modulių yra naudojami pagrindinei artimajai šviesai, išskyrus atvejus, kai jie yra sujungti taip, kad sugedus bet kuriam vienam LED moduliui visi nustoja spinduliuoti šviesą.

Jis įsijungia:

a)

jeigu gedimas yra susijęs su pasislinkusiu ribinės linijos alkūnės perlinkiu arba