Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42016X0812(01)

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) Taisyklė Nr. 117. Vienodos nuostatos dėl padangų patvirtinimo atsižvelgiant į riedėjimo triukšmą ir (arba) sukibimą su šlapia danga, ir (arba) riedėjimo varžą [2016/1350]

OL L 218, 2016 8 12, p. 1–106 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1350/oj

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/1


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) Taisyklė Nr. 117. Vienodos nuostatos dėl padangų patvirtinimo atsižvelgiant į riedėjimo triukšmą ir (arba) sukibimą su šlapia danga, ir (arba) riedėjimo varžą [2016/1350]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

02 serijos pakeitimų 8 papildymo. Įsigaliojimo data – 2016 m. sausio 20 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Žymenys

5.

Patvirtinimas

6.

Specifikacijos

7.

Pneumatinių padangų tipo pakeitimas ir patvirtinto tipo išplėtimas

8.

Gamybos atitiktis

9.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškai nutraukta gamyba

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

12.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Priedai

1.

Pranešimas

2.

1 priedėlis.

Patvirtinimo ženklų pavyzdžiai

2 priedėlis.

Patvirtinimas pagal taisyklę Nr. 117, sutampantis su patvirtinimu pagal taisyklę Nr. 30 arba Nr. 54

3 priedėlis.

Išplėtimai, siekiant sujungti patvirtinimus, suteiktus pagal taisyklę Nr. 117, Nr. 30 arba Nr. 54

4 priedėlis.

Išplėtimai, siekiant sujungti patvirtinimus, suteiktus pagal taisyklę Nr. 117

3.

Laisvojo riedėjimo metodas padangų riedėjimo triukšmui matuoti

1 priedėlis.

Bandymų ataskaita

4.

Bandymo aikštelės specifikacijos

5.

Bandymo procedūra sukibimui su šlapia danga matuoti

Priedėlis.

Sukibimo su šlapia danga indekso bandymų ataskaitos

6.

Bandymo procedūra riedėjimo varžai matuoti

1 priedėlis.

Bandymų įrangos leidžiamieji nuokrypiai

2 priedėlis.

Matavimo ratlankio plotis

3 priedėlis.

Bandymo ataskaita ir bandymo duomenys (riedėjimo varža)

4 priedėlis.

Padangų standartų organizacijos

5 priedėlis.

Lėtėjimo metodas

7.

Žieminių padangų, skirtų naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis, veiksmingumo žieminėmis sąlygomis bandymo procedūros

1 priedėlis.

„Aukštikalnių simbolio“ grafinis atvaizdas

2 priedėlis.

C1 ir C2 padangų bandymų ataskaitos ir bandymų duomenys

3 priedėlis.

C3 padangų bandymo ataskaita ir bandymo duomenys

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.   Ši taisyklė taikoma naujoms C1, C2 ir C3 klasių pneumatinėms padangoms, atsižvelgiant į jų triukšmingumą bei riedėjimo varžą ir į sukibimo su šlapiomis dangomis veiksmingumą (sukibimą su šlapia danga). Tačiau ši taisyklė netaikoma:

1.1.1.

laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms, pažymėtoms žymeniu „Temporary use only“ („Tik laikinam naudojimui“);

1.1.2.

padangoms, kurių ratlankio vardinio skersmens kodas ne didesnis kaip 10 (arba ne didesnis kaip 254 mm) arba ne mažesnis kaip 25 (arba ne mažesnis kaip 635 mm);

1.1.3.

lenktyninėms padangoms;

1.1.4.

padangoms, skirtoms ne M, N ir O kategorijų kelių transporto priemonėms (1);

1.1.5.

padangoms su papildomais varomosios jėgos gerinimo įtaisais (pvz., spygliuotoms padangoms);

1.1.6.

padangoms, kurių greičio kategorija mažesnė kaip 80 km/h (greičio simbolis F);

1.1.7.

padangoms, skirtoms tik toms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą užregistruotos anksčiau kaip 1990 m. spalio 1 d.;

1.1.8.

profesionaliai naudoti skirtoms bekelės padangoms.

1.2.   Susitariančiosios šalys suteikia arba pripažįsta patvirtinimus dėl riedėjimo triukšmo, sukibimo su šlapia danga ir (arba) riedėjimo varžos.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje, be taisyklėse Nr. 30 ir Nr. 54 vartojamų apibrėžčių, vartojamos šios apibrėžtys:

2.1.   Padangų tipas – šioje taisyklėje tai padangų serija, apibūdinama padangos dydžio žymenimis, prekės pavadinimu bei prekės aprašu ir nesiskirianti šiais pagrindiniais požymiais:

a)

gamintojo pavadinimu;

b)

padangų klase (žr. 2.4 punktą);

c)

padangų konstrukcija;

d)

naudojimo kategorija: įprasta padanga, žieminė padanga ir specialiosios paskirties padanga;

e)

jei tai C1 klasės padangos:

i)

jei padangos, įprastos arba sustiprintos (arba labai didelio krovumo), pateiktos tvirtinti dėl riedėjimo triukšmo lygio;

ii)

jei padangos, įprastos arba žieminės, kurių greičio kategorija yra Q arba žemesnė, išskyrus H (≤ 160 km/h), arba R ir didesnė, įskaitant H (> 160 km/h), pateiktos tvirtinti dėl sukibimo su šlapiomis dangomis veiksmingumo;

f)

jei tai C2 ir C3 klasių padangos:

i)

jei padangos, pažymėtos M+S arba nepažymėtos, pateiktos tvirtinti dėl riedėjimo triukšmo lygio 1 etapu;

ii)

jei padangos, varomosios arba ne, pateiktos tvirtinti dėl riedėjimo triukšmo lygio 2 etapu;

g)

protektoriaus raštu (žr. šios taisyklės 3.2.1 punktą).

2.2.   Prekės pavadinimas arba prekės aprašas – padangos gamintojo pateikta padangos tapatybės informacija. Prekės pavadinimas gali sutapti su gamintojo pavadinimu, o prekės aprašas gali sutapti su prekių ženklu.

2.3.   Riedėjimo triukšmas – garsas, skleidžiamas padangoms riedant kelio danga.

2.4.   Padangų klasė – viena iš šių grupių:

2.4.1.   C1 klasės padangos: taisyklės Nr. 30 reikalavimus atitinkančios padangos;

2.4.2.   C2 klasės padangos: taisyklės Nr. 54 reikalavimus atitinkančios po vieną montuojamos padangos, pažymėtos leidžiamos apkrovos indeksu 121 arba mažesniu indeksu ir „N“ arba aukštesnės greičio kategorijos ženklu;

2.4.3.   C3 klasės padangos: padangos, atitinkančios taisyklės Nr. 54 ir pažymėtos:

a)

po vieną montuojamų padangų apkrovos indeksas – 122 arba didesnis; arba

b)

po vieną montuojamų padangų apkrovos indeksas – 121 arba mažesnis ir greičio kategorijos ženklas – „M“ ar žemesnis.

2.5.   Tipinis padangos dydis – dydis padangos, pateiktos šios taisyklės 3 priede aprašytam riedėjimo triukšmo bandymui arba 5 priede aprašytam sukibimo su šlapiomis dangomis bandymui, arba 6 priede aprašytam riedėjimo varžos bandymui, kurie skirti padangų tipo atitikčiai įvertinti, arba 7 priede aprašytam naudojimo sunkiomis žiemos sąlygomis bandymui.

2.6.   Laikino naudojimo atsarginė padanga – padanga, kuri skiriasi nuo bet kuriai transporto priemonei pritaikytos padangos, skirtos važiuoti įprastomis važiavimo sąlygomis; skirta tik laikinam naudojimui ribotomis važiavimo sąlygomis.

2.7.   Lenktyninės padangos – padangos, skirtos transporto priemonėms, dalyvaujančioms motorinių transporto priemonių lenktynėse, ir neskirtos važiuoti keliu ne lenktynėse.

2.8.   Įprasta padanga – naudoti įprastame kelyje skirta padanga.

2.9.   C1 klasės sustiprintoji padanga arba labai didelio krovumo padanga – pneumatinė padanga, suprojektuota taip, kad veikiant aukštesniam pripūtimo slėgiui išlaikytų didesnę apkrovą nei ta, kurią išlaiko atitinkama standartinės versijos padanga, veikiama standartinio pripūtimo slėgio, nurodyto standarte ISO 4000-1:2010 (2).

2.10.   Varomoji padanga – C2 arba C3 klasės padanga, paženklinta užrašu TRACTION ir pirmiausia skirta montuoti ant transporto priemonės varančiosios (-iųjų) ašies (-ių), kad įvairiomis aplinkybėmis būtų perduodama kuo didesnė jėga.

2.11.   Žieminė padanga – padanga, kurios protektoriaus raštas, protektoriaus junginys arba struktūra visų pirma skirti didesniam nei įprastos padangos veiksmingumui žiemos sąlygomis užtikrinti, atsižvelgiant į jos gebą išjudinti transporto priemonę arba palaikyti judėjimą.

2.11.1.   Žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis– žieminė padanga, kurios protektoriaus raštas, protektoriaus junginys arba struktūra yra sukurti tokie, kad padanga tiktų naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis, ir kuris atitinka šios taisyklės 6.4 punkto reikalavimus.

2.12.   Specialiosios paskirties padanga – naudoti mišriai – kelyje ir bekelėje – arba kitais specialiais tikslais skirta padanga. Šios padangos pirmiausia skirtos pradėti ir palaikyti transporto priemonės važiavimą bekelės sąlygomis.

2.13.   Profesionali bekelės padanga – specialiosios paskirties padanga, daugiausia naudojama sunkiomis bekelės sąlygomis.

2.14.   Protektoriaus rašto gylis – pagrindinių griovelių gylis.

2.14.1.   Pagrindiniai grioveliai– platūs perimetriniai grioveliai, einantys padangos protektoriaus rašto vidurine dalimi; ant keleivinių ir lengvųjų krovininių (komercinių) automobilių padangų pagrindų yra protektoriaus rašto nusidėvėjimo žymekliai.

2.15.   Užpildymo koeficientas – tuštymių ploto atskaitos paviršiuje ir šio atskaitinio paviršiaus ploto, apskaičiuoto pagal liejimo formos brėžinį, santykis.

2.16.   Standartinė etaloninė bandomoji padanga (SEBP) – padanga, pagaminta, patikrinta ir saugoma pagal ASTM (Amerikos medžiagų bandymų draugijos) standartus:

a)

E1136 –93 (2003) – dydžiui P195/75R14;

b)

F 2872 (2011) – dydžiui 225/75 R 16 C;

c)

F 2871 (2011) – dydžiui 245/70R19.5;

d)

F 2870 (2011) – dydžiui 315/70R22.5.

2.17.   Sukibimo su šlapia arba sniego danga matavimai. Specialiosios apibrėžtys

2.17.1.   Sukibimas su šlapia danga– transporto priemonės su tvirtinti pateiktomis padangomis stabdymo ant šlapios dangos santykinis veiksmingumas, palyginti su ta pačios bandomosios transporto priemonės su etaloninėmis padangomis (SEBP) santykiniu veiksmingumu.

2.17.2.   Tvirtinti pateikta padanga– tam tikro tipo pavyzdinė padanga, pateikta tvirtinti pagal šią taisyklę.

2.17.3.   Kontrolinė padanga– įprastai pagaminta padanga, naudojama tokio dydžio padangų, kurių toje pačioje transporto priemonėje neįmanoma sumontuoti kaip standartinių etaloninių bandomųjų padangų, sukibimo su šlapia danga ar su sniego danga veiksmingumui nustatyti; žr. šios taisyklės 5 priedo 4.1.7 ir 7 priedo 3.4.3 punktus.

2.17.4.   Sukibimo su šlapia danga indeksas (G)– tvirtinti pateiktos padangos ir standartinės etaloninės bandomosios padangos veiksmingumo santykis.

2.17.5.   Sukibimo su sniego danga indeksas (SG)– tvirtinti pateiktos padangos ir standartinės etaloninės bandomosios padangos veiksmingumo santykis.

2.17.6.   Didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (DSJK)– didžiausios stabdymo jėgos ir iki ratų blokavimo padangą veikiančios vertikalios apkrovos santykis.

2.17.7.   Vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ)– vidutinis lėtėjimas, apskaičiuotas remiantis išmatuotu atstumu, kurį stabdoma transporto priemonė nuvažiuoja, kol jos greitis nuo vieno nustatyto greičio sumažėja iki kito nustatyto greičio.

2.17.8.   Jungties (kablio) aukštis– aukštis, statmenai matuojamas nuo priekabos velkamosios jungties arba kablio jungiamojo taško iki žemės paviršiaus, kai velkančioji transporto priemonė ir priekaba yra sujungtos. Parengta bandyti transporto priemonė ir priekaba su tam bandymui tinkamomis padangomis turi stovėti ant lygios kelio dangos.

2.18.   Riedėjimo varžos matavimas. Specialiosios apibrėžtys

2.18.1.   Riedėjimo varža Fr

Energijos nuostoliai (arba suvartota energija) nuvažiuoto atstumo vienetui (3).

2.18.2.   Riedėjimo varžos koeficientas Cr

Riedėjimo varžos ir padangos apkrovos santykis (4).

2.18.3.   Nauja bandomoji padanga

Padanga, kuri buvo naudota atliekant riedėjimo nukreipimo bandymą, kurio metu jos temperatūra pakyla aukščiau atliekant riedėjimo varžos bandymus pasiekiamos temperatūros, ir kuri anksčiau nebuvo pasiekusi aukštesnės kaip 40 °C temperatūros (5)  (6).

2.18.4.   Laboratorinė kontrolinė padanga

Padanga, kurią atskira laboratorija naudoja mašinos elgsenos laikinei funkcijai kontroliuoti (7).

2.18.5.   Pridėtinis pripūtimas

Padangos pripūtimo ir leidimo slėgiui dar padidėti padangai šylant dėl naudojimo procesas.

2.18.6.   Parazitiniai nuostoliai

Energijos nuostoliai (arba suvartota energija) per atstumo vienetą, atėmus vidinius padangos nuostolius, priskiriami įvairių bandymų įrangos besisukančių elementų aerodinaminiams nuostoliams, guolių trinties ir kitų sisteminių šaltinių nuostoliams, kurie matuojant gali būti neišvengiami.

2.18.7.   Glisavimo bandymo rodmenys

Parazitinių nuostolių matavimo būdas, kai padangai leidžiama riedėti neslystant ir jos apkrova mažinama iki tokio lygio, kurį pasiekus energijos nuostoliai pačioje padangoje iš esmės lygūs nuliui.

2.18.8.   Inercija arba inercijos momentas

Besisukantį kūną veikiančio sukamojo momento ir to kūno kampinio pagreičio santykis (8).

2.18.9.   Matavimo atkuriamumas σm

Mašinos gebėjimas matuoti riedėjimo varžą (9).

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Padangų tipo patvirtinimo paraišką pagal šią taisyklę teikia padangų gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. Joje nurodoma:

3.1.1.

padangų tipo eksploatacinės charakteristikos, kurias reikia įvertinti; riedėjimo triukšmo lygis, sukibimo su šlapia danga veiksmingumo ir (arba) riedėjimo varžos lygis. Padangos žieminio veiksmingumo lygis, kai tai žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis;

3.1.2.

gamintojo pavadinimas;

3.1.3.

pareiškėjo pavadinimas ir adresas;

3.1.4.

gamyklos (-ų) adresas (-ai);

3.1.5.

prekės pavadinimas (-ai), prekės (-ių) aprašas (-ai), prekės (-ių) ženklas (-ai);

3.1.6.

padangų klasė (C1, C2 arba C3) (žr. šios taisyklės 2.4 punktą);

3.1.6.1.   jei tai C1 klasės padangos – padangos skerspjūvio plotis (žr. šios taisyklės 6.1.1 punktą);

Pastaba: Pateikti šią informaciją reikalaujama tik siekiant patvirtinimo dėl riedėjimo triukšmo lygio;

3.1.7.

padangų konstrukcija;

3.1.8.

jei tai C1 klasės padangos, nurodoma:

a)

jei norima gauti patvirtinimą dėl riedėjimo triukšmo lygio, ar jos sustiprintos (arba labai didelio krovumo);

b)

jei tai žieminės padangos, kurias norima patvirtinti atsižvelgiant į sukibimą su šlapia danga, ar greičio kategorijos ženklas yra „Q“ arba žemesnės kategorijos ženklas (išskyrus „H“) ar „R“ ir aukštesnės kategorijos ženklas (įskaitant H);

jei tai C2 ir C3 klasių padangos, nurodoma:

a)

jei norima gauti patvirtinimą dėl riedėjimo triukšmo lygio 1 etapu, ar jos paženklintos M+S;

b)

jei norima gauti patvirtinimą dėl riedėjimo triukšmo lygio 2 etapu, ar jos yra varomosios;

3.1.9.

naudojimo kategorija (įprastos, žieminės ar specialiosios padangos);

3.1.10.

su šia paraiška susijusių padangų dydžių žymenų sąrašas.

3.2.   Kartu su patvirtinimo paraiška pateikiama (trimis egzemplioriais):

3.2.1.

išsami informacija apie padangų pagrindines savybes, turinčias įtakos veiksmingumui (t. y. riedėjimo triukšmo lygiui, sukibimui su šlapia danga, riedėjimo varžai ir sukibimui su sniego danga), įskaitant protektoriaus raštą, naudojamą nurodytų dydžių padangoms. Tai gali būti aprašai, papildyti techniniais duomenimis, brėžiniais, nuotraukomis ir kompiuterinės tomografijos duomenimis, kuriais remdamasi tipo patvirtinimo institucija arba techninė tarnyba galėtų nustatyti, ar dėl paskesnių pagrindinių savybių pakeitimų bus padarytas neigiamas poveikis padangų veiksmingumui. Nedidelių padangos konstrukcijos detalių pakeitimų įtaka padangų veiksmingumui bus pastebėta ir nustatyta tikrinant gamybos atitiktį;

3.2.2.

pradėjus gaminti, bet ne vėliau kaip per metus nuo tipo patvirtinimo dienos, turi būti pateikti padangų šoninių sienelių brėžiniai arba nuotraukos, pateikiant 3.1.8 punkte nurodytą informaciją ir 4 dalyje nurodytus patvirtinimo žymenis;

3.2.3.

jei paraiška teikiama dėl specialiosios paskirties padangų – protektoriaus rašto liejimo formos brėžinio kopija, kad būtų galima patikrinti užpildymo koeficientą.

3.3.   Tipo patvirtinimo institucijai paprašius, pareiškėjas pateikia bandymui padangų pavyzdžius arba techninių tarnybų bandymų ataskaitų kopijas, kaip nurodyta šios taisyklės 11 dalyje.

3.4.   Pagal paraišką gali būti atliekami tik pasirinkti „blogiausio atvejo“ bandymai, parenkami tipo patvirtinimo institucijos arba paskirtosios techninės tarnybos nuožiūra.

3.5.   Kaip patvirtintos laboratorijos gali būti paskirtos padangų gamintojo laboratorijos ir bandymų įrenginiai, o tipo patvirtinimo institucijai suteikiama teisė būti atstovaujamai atliekant bet kokius bandymus.

4.   ŽYMENYS

4.1.   Visos padangų tipui priklausančios padangos turi būti paženklintos, kaip nustatyta taisyklėje Nr. 30 arba, jeigu taikoma, Nr. 54.

4.2.   Pirmiausia ant padangų turi būti (10):

4.2.1.

gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;

4.2.2.

prekės aprašas (žr. šios taisyklės 2.2 punktą). Prekės aprašas nebūtinas, jei jis sutampa su prekės ženklu;

4.2.3.

padangų dydžio žymuo;

4.2.4.

jei padanga priskiriama sustiprintų padangų klasei – užrašas „REINFORCED“ (arba „EXTRA LOAD“);

4.2.5.

užrašas „TRACTION“ (11), jei padanga priskiriama varomųjų padangų klasei;

4.2.6.

„Aukštikalnių simbolis“ („3-peak-mountain with snowflake“ simbolis, atitinkantis aprašytąjį 7 priedo 1 priedėlyje), jei žieminė padanga klasifikuojama kaip „žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis“.

4.2.7.

jei padanga priskiriama naudojimo kategorijai „specialioji“ – užrašas „MPT“ (arba „ML“, arba „ET“) ir (arba) „POR“.

ET (angl. Extra Tread) reiškia gilesnį protektorių, ML (angl. Mining and Logging) – kasybą ir rąstų vežimą, MPT (angl. Multi-Purpose Truck) – universalų sunkvežimį, o POR (angl. Professional Off-Road) – profesionalų naudojimą bekelės sąlygomis.

4.3.   Ant padangų turi būti pakankamai vietos patvirtinimo žymeniui, parodytam šios taisyklės 2 priede.

4.4.   Į padangos šoninę sienelę turi būti įspaustas arba ant jos turi būti atspaustas patvirtinimo žymuo; jis turi būti apatinėje bent vieno padangos šono dalyje ir būti aiškiai įskaitomas.

4.4.1.   Tačiau, jei padanga pažymėta padangos tvirtinimo prie ratlankio būdo ženklu A, žymuo gali būti uždėtas bet kurioje išorinėje padangos šoninės sienelės vietoje.

5.   PATVIRTINIMAS

5.1.   Jei pavyzdinio dydžio padanga, kurios tipas pateiktas patvirtinti pagal šią taisyklę, atitinka 6 ir 7 dalių reikalavimus, tas padangų tipas patvirtinamas.

5.2.   Patvirtintam padangų tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio kitam padangos tipui.

5.3.   Apie padangų tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą remiantis šia taisykle ją taikančioms susitariančiosioms šalims pranešama naudojant taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formą. (Šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pagal šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdinę formą perduodamas pranešimas dėl padangų tipo patvirtinimo, patvirtinto tipo išplėtimo arba atsisakymo suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę).

5.3.1.   Padangų gamintojai turi teisę pateikti patvirtinto tipo išplėtimo paraišką, atsižvelgdami į kitų taisyklių reikalavimus, susijusius su tuo padangų tipu. Tokiu atveju prie patvirtinto tipo išplėtimo paraiškos pridedamas susijusios tipo patvirtinimo institucijos parengto (-ų) susijusio (-ių) tipo patvirtinimo pranešimo (-ų) egzempliorius. Visas patvirtinto tipo (-ų) išplėtimo paraiškas teikia tik pradinį padangos patvirtinimą suteikusi tipo patvirtinimo institucija.

5.3.1.1.   Kai patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas norint į pranešimo formą (žr. šios taisyklės 1 priedą) įtraukti atitikties kitoms taisyklėms liudijimą (-us), prie pranešimo formoje pateikiamo patvirtinimo numerio pridedama (-os) priesaga (-os), nurodanti (-čios) susijusią (-ias) taisyklę (-es) ir techninius reikalavimus, įtrauktus suteikiant patvirtinto tipo išplėtimą. Pridedant kiekvieną priesagą, konkretus (-ūs) tipo patvirtinimo numeris (-iai) ir pati taisyklė nurodomi pranešimo formos 9 punkte.

5.3.1.2.   Priešdėlyje nurodomos susijusioje taisyklėje pateiktų reikalavimų dėl padangų charakteristikų pakeitimų serijos, pvz., 02S2 reiškia antrąją pakeitimų, susijusių su padangų riedėjimo triukšmu kelyje 2 etapu, seriją, o 02S1WR1 reiškia antrąją pakeitimų, susijusių su padangų riedėjimo triukšmu kelyje 1 etapu, padangų sukibimu su šlapia danga ir riedėjimo varža 1 etapu, seriją (žr. 6.1 punkte pateiktas 1 ir 2 etapų apibrėžtis). Jei taikoma pradinė taisyklė, pakeitimų serijų nurodyti nereikia.

5.3.2.   Toliau pateiktos priesagos jau rezervuotos konkrečioms taisyklėms dėl padangų charakteristikų nurodyti:

S

naudojama papildomai reikalavimų dėl padangų riedėjimo triukšmo atitikčiai nurodyti;

W

naudojama papildomai reikalavimų dėl padangų sukibimo su šlapia danga atitikčiai nurodyti;

R

naudojama papildomai reikalavimų dėl padangų riedėjimo varžos atitikčiai nurodyti.

Atsižvelgiant į tai, kad 6.1 ir 6.3 punktuose nustatyti du riedėjimo triukšmo ir riedėjimo varžos specifikacijų etapai, po S ir R rašoma priesaga „1“, reiškianti atitiktį 1 etapo reikalavimams, arba priesaga „2“, reiškianti atitiktį 2 etapo reikalavimams.

5.4.   Prie visų dydžių padangų, atitinkančių pagal šią taisyklę patvirtintą padangų tipą, 4.3 punkte nurodytoje vietoje, laikantis 4.4 punkto reikalavimų, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo žymuo, kurį sudaro:

5.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (12); ir

5.4.2.

patvirtinimo numeris greta 5.4.1 punkte nurodyto apskritimo, virš E raidės, po ja, į dešinę arba į kairę nuo jos.

5.4.3.

Priesaga (-os) ir susijusių pakeitimų serijų žymenys, jei tokių yra, kaip nurodyta pranešimo formoje.

Gali būti vartojama viena iš toliau nurodytų priesagų arba bet koks jų derinys:

S1

Triukšmo lygis 1 etapu

S2

Triukšmo lygis 2 etapu

W

Sukibimo su šlapia danga lygis

R1

Riedėjimo varžos lygis 1 etapu

R2

Riedėjimo varžos lygis 2 etapu

Šios priesagos turi būti rašomos į dešinę nuo patvirtinimo numerio arba po juo, jeigu tai yra pradinio patvirtinimo dalis.

Jeigu patvirtintas tipas išplėstas po patvirtinimo pagal taisyklę Nr. 30 arba Nr. 54, prieš patvirtinto tipo išplėtimą žyminčią priesagą ar jų derinį nurodomas papildymo ženklas „+“ ir taisyklės Nr. 117 pakeitimų serija.

Jeigu patvirtintas tipas išplėstas po pradinio patvirtinimo pagal taisyklę Nr. 117, tarp pradinio patvirtinimo priesagos ar jų derinio ir patvirtinto tipo išplėtimą žyminčios priesagos ar jų derinio rašomas papildymo ženklas „+“.

5.4.4.

Ant padangos šoninių sienelių pateikus patvirtinimo numerio priesagą (-as), padangos nebereikia papildomai žymėti konkrečiu tipo patvirtinimo numeriu, rodančiu atitiktį taisyklei (-ėms), su kuria (-iomis) susijusi priesaga, kaip nurodyta 5.3.2 punkte.

5.5.   Jeigu padanga šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, atitinka tipą, patvirtintą pagal vieną ar kelias kitas prie Susitarimo pridėtas taisykles, 5.4.1 punkte nurodyto ženklo kartoti nereikia. Tokiu atveju visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, papildomi numeriai ir ženklai pateikiami šalia 5.4.1 punkte nurodyto ženklo.

5.6.   Šios taisyklės 2 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

6.   SPECIFIKACIJOS

6.1.   Riedėjimo triukšmo ribos, išmatuotos taikant šios taisyklės 3 priede aprašytą metodą.

6.1.1.   C1 klasės padangų riedėjimo triukšmo lygis neturi viršyti toliau pateiktų verčių, taikomų atitinkamame etape. Šios vertės atitinka vardinį padangos skerspjūvio plotį, kaip nurodyta taisyklės Nr. 30 2.17.1.1 punkte:

1 etapas

Vardinis skerspjūvio plotis

Ribinė dB(A) vertė

145 ir mažiau

72

Daugiau kaip 145, bet ne daugiau kaip 165

73

Daugiau kaip 165, bet ne daugiau kaip 185

74

Daugiau kaip 185, bet ne daugiau kaip 215

75

Daugiau kaip 215

76

Jei tai labai didelio krovumo arba sustiprintos padangos, šios ribos padidinamos 1 dB(A), o jei tai specialiosios paskirties padangos – 2 dB(A).

2 etapas

Vardinis skerspjūvio plotis

Ribinė dB(A) vertė

185 ir mažiau

70

Daugiau kaip 185, bet ne daugiau kaip 245

71

Daugiau kaip 245, bet ne daugiau kaip 275

72

Daugiau kaip 275

74

Jei tai žieminės padangos, skirtos naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis, labai didelio krovumo ar sustiprintos padangos arba padangos, priskiriamos šių klasių deriniui, šios ribos padidinamos 1 dB(A).

6.1.2.   C2 klasės padangų riedėjimo triukšmo lygio vertė, atsižvelgiant į padangų naudojimo kategoriją (žr. 2.1 punktą), neturi viršyti toliau nurodytų verčių, taikomų atitinkamame etape:

1 etapas

Naudojimo kategorija

Ribinė vertė, dB(A)

Įprasta padanga

75

Žieminė padanga

77

Specialiosios paskirties padanga

78


2 etapas

Naudojimo kategorija

 

Ribinė dB(A) vertė

Kita

Varomosios padangos

Įprasta padanga

 

72

73

Žieminė padanga

 

72

73

Žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis

73

75

Specialiosios paskirties padanga

 

74

75

6.1.3.   C3 klasės padangų riedėjimo triukšmo lygio vertė, atsižvelgiant į padangų naudojimo kategoriją (žr. 2.1 punktą), neturi viršyti toliau nurodytų verčių, taikomų atitinkamame etape:

1 etapas

Naudojimo kategorija

Ribinė vertė, dB(A)

Įprasta padanga

76

Žieminė padanga

78

Specialiosios paskirties padanga

79


2 etapas

Naudojimo kategorija

 

Ribinė vertė, dB(A)

Kita

Varomosios padangos

Įprasta padanga

 

73

75

Žieminė padanga

 

73

75

Žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis

74

76

Specialiosios paskirties padanga

 

75

77

6.2.   Sukibimo su šlapia danga veiksmingumas nustatomas remiantis procedūra, pagal kurią didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (DSJK) arba vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ) lyginamas su vertėmis, gautomis atliekant bandymą su standartinėmis etaloninėmis bandomosiomis padangomis (SEBP). Santykinis veiksmingumo rodiklis nurodomas kaip sukibimo su šlapia danga indeksas (G).

6.2.1.   Jei tai C1 klasės padangos, bandomos taikant kurią nors iš šios taisyklės 5 priede A dalyje nustatytų procedūrų, padanga turi atitikti šiuos reikalavimus:

Naudojimo kategorija

 

Sukibimo su šlapia danga indeksas (G)

Įprasta padanga

 

≥ 1,1

Žieminė padanga

 

≥ 1,1

Žieminė padanga, kuri skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis ir kurios greičio kategorijos ženklas (R arba aukštesnės kategorijos, įskaitant H) rodo, kad didžiausias leidžiamas greitis yra didesnis kaip 160 km/h

≥ 1,0

Žieminė padanga, kuri skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis ir kurios greičio kategorijos ženklas (Q arba žemesnės kategorijos, išskyrus H) rodo, kad didžiausias leidžiamas greitis yra ne didesnis kaip 160 km/h

≥ 0,9

Specialiosios paskirties padanga

 

Nenustatyta

6.2.2.   Jei tai C2 klasės padangos, bandomos taikant kurią nors iš šios taisyklės 5 priedo B dalyje nustatytų procedūrų, padanga turi atitikti šiuos reikalavimus:

Naudojimo kategorija

 

Sukibimo su šlapia danga indeksas (G)

Kita

Varomosios padangos

Įprasta padanga

 

≥ 0,95

≥ 0,85

Žieminė padanga

 

≥ 0,95

≥ 0,85

Žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis

≥ 0,85

≥ 0,85

Specialiosios paskirties padanga

 

≥ 0,85

≥ 0,85

6.2.3.   Jei tai C3 klasės padangos, bandomos taikant kurią nors iš šios taisyklės 5 priedo B dalyje nustatytų procedūrų, padanga turi atitikti šiuos reikalavimus:

Naudojimo kategorija

 

Sukibimo su šlapia danga indeksas (G)

Kita

Varomosios padangos

Įprasta padanga

 

≥ 0,80

≥ 0,65

Žieminė padanga

 

≥ 0,65

≥ 0,65

Žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis

≥ 0,65

≥ 0,65

Specialiosios paskirties padanga

 

≥ 0,65

≥ 0,65

6.3.   Riedėjimo varžos koeficiento ribos, išmatuotos taikant šios taisyklės 6 priede aprašytą metodą.

6.3.1.   Didžiausios riedėjimo varžos koeficiento vertės 1 etapu neturi viršyti šių verčių (N/kN išreikšta vertė lygiavertė kg/t išreikštai vertei):

Padangų klasė

Didžiausia vertė (N/kN)

C1

12,0

C2

10,5

C3

8,0

Jei tai žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis, šios ribos padidinamos 1 N/kN.

6.3.2.   Didžiausios riedėjimo varžos koeficiento vertės 2 etapu neturi viršyti šių verčių (N/kN išreikšta vertė lygiavertė kg/t išreikštai vertei):

Padangų klasė

Didžiausia vertė (N/kN)

C1

10,5

C2

9,0

C3

6,5

Jei tai žieminė padanga, skirta naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis, šios ribos padidinamos 1 N/kN.

6.4.   Tam, kad padanga galėtų būti priskirta žieminių padangų, skirtų naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis kategorijai, padanga turi atitikti veiksmingumo reikalavimus pagal 6.4.1 punktą. Padanga turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus pagal 7 priedo bandymo metodą, kurį taikant tvirtinti pateiktos padangos:

a)

vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (VLSVJ) atliekant stabdymo bandymą;

b)

arba vidutinė varomoji jėga atliekant varomosios jėgos bandymą;

c)

arba vidutinis pagreitis atliekant greitėjimo bandymą

lyginamas su etaloninės padangos rodikliais.

Santykinis veiksmingumo rodiklis nurodomas žieminiu indeksu.

6.4.1.   Padangų veiksmingumo žiemos sąlygomis reikalavimai

6.4.1.1.   C1, C2 ir C3 klasių padangos

Mažiausia žieminio indekso vertė, apskaičiuota taikant 7 priede aprašytą procedūrą ir palyginta su SEBP, turi būti tokia:

Padangų klasė

Sukibimo su sniego danga indeksas

(stabdymo ant sniego metodas) (1)

Sukibimo su sniego danga indeksas

(sukamosios varomosios jėgos metodas) (2)

Sukibimo su sniego danga indeksas

(greitėjimo metodas) (3)

 

Ref. = C1 – SEBP 14

Ref. = C2 – SEBP 16C

Ref. = C1 – SEBP 14

Ref. = C3N – SEBP 19,5

Ref. = C3W – SEBP 22,5

C1

1,07

Nenustatyta

1,10

Nenustatyta

C2

Nenustatyta

1,02

1,10

Nenustatyta

C3

Nenustatyta

Nenustatyta

Nenustatyta

1,25

6.5.   Tam, kad padanga galėtų būti priskirta varomųjų padangų klasei, ji turi atitikti bent vieną iš 6.5.1 punkto reikalavimų.

6.5.1.   Padangos protektoriaus raštą turi sudaryti ne mažiau kaip dvi perimetrinės briaunos, kurių kiekvienoje yra ne mažiau kaip po 30 bloko elementų, atskirtų grioveliais ir (arba) briaunomis, kurių gylis yra ne mažesnis kaip pusė protektoriaus rašto gylio. Alternatyvus fizinis bandymas bus taikomas tik vėlesniu etapu priėmus taisyklės pakeitimus, įskaitant nuorodą į atitinkamus bandymų metodus ir ribines vertes.

6.6.   Tam, kad padanga galėtų būti priskirta specialiosios paskirties padangų klasei, jos protektoriaus raštas turi būti blokinis, blokai – didesni ir su didesniais tarpais nei įprastinių padangų, o charakteristikos tokios:

jei tai C1 klasės padangos

:

protektoriaus rašto gylis ≥ 11 mm, o užpildymo koeficientas ≥ 35 %;

jei tai C2 klasės padangos

:

protektoriaus rašto gylis ≥ 11 mm, o užpildymo koeficientas ≥ 35 %;

jei tai C3 klasės padangos

:

protektoriaus rašto gylis ≥ 16 mm, o užpildymo koeficientas ≥ 35 %.

6.7.   Tam, kad padanga galėtų būti priskirta profesionalių bekelės padangų klasei, ji turi pasižymėti visomis šiomis charakteristikomis:

a)

jei tai C1 ir C2 klasių padangos:

i)

protektoriaus rašto gylis ≥ 11 mm;

ii)

užpildymo koeficientas ≥ 35 %;

iii)

didžiausia greičio kategorija ≤ Q;

b)

jei tai C3 klasės padangos:

i)

protektoriaus rašto gylis ≥ 16 mm;

ii)

užpildymo koeficientas ≥ 35 %;

iii)

didžiausia greičio kategorija ≤ K.

7.   PNEUMATINĖS PADANGOS TIPO PAKEITIMAS IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

7.1.   Apie kiekvieną padangos tipo pakeitimą, kuris gali turėti įtakos pagal šią taisyklę patvirtintoms veiksmingumo charakteristikoms, pranešama padangos tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Ta institucija gali:

7.1.1.

manyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio patvirtintoms veiksmingumo charakteristikoms ir kad padanga atitiks šios taisyklės reikalavimus; arba

7.1.2.

reikalauti iš paskirtosios techninės tarnybos papildomų pavyzdžių bandymams atlikti arba kitos bandymo ataskaitas;

7.1.3.

apie tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pranešama 5.3 punkte nustatyta tvarka.

7.1.4.

Patvirtintą tipą išplečianti tipo patvirtinimo institucija suteikia išplėtimo serijos numerį, kuris nurodomas pranešimo formoje.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2), ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

8.1.

Pagal šią taisyklę patvirtintos padangos gaminamos taip, kad atitiktų patvirtinto padangų tipo veiksmingumo charakteristikas ir 6 dalies reikalavimus.

8.2.

Siekiant patikrinti 8.1 punkte nurodytą atitiktį, paimama atsitiktinė iš serijinės gamybos padangų, pažymėtų pagal šią taisyklę reikalaujamu patvirtinimo žymeniu, imtis. Gamybos atitikties patikra paprastai atliekama ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.

8.2.1.   Jei patikros susijusios su patvirtinimais pagal 6.2 punktą, jos atliekamos taikant tokią pačią procedūrą (žr. šios taisyklės 5 priedą), kokia buvo taikoma suteikiant pradinį patvirtinimą, o tipo patvirtinimo institucija turi įsitikinti, kad visos patvirtintą tipą atitinkančios padangos atitinka patvirtinimo reikalavimus. Vertinimas grindžiamas to tipo padangų gamybos apimtimi kiekvienoje gamybos vietoje, atsižvelgiant į gamintojo taikomą (-as) kokybės valdymo sistemą (-as). Jei taikant bandymų procedūrą vienu metu tikrinama daugiau kaip viena padanga, pavyzdžiui, siekiant išbandyti keturių padangų komplekto sukibimo su šlapia danga veiksmingumą taikant šios taisyklės 5 priede pateiktą standartinę transporto priemonių bandymo procedūrą, skaičiuojant bandomų padangų kiekį, visas komplektas laikomas vienu vienetu.

8.3.

Laikoma, kad gamyba atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei išmatuoti lygiai neviršija 6.1 punkte nustatytų ribų, atsižvelgiant į papildomą leidžiamą +1 dB(A) paklaidą dėl galimų masinės gamybos nukrypimų.

8.4.

Laikoma, kad gamyba atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei išmatuoti lygiai neviršija 6.3 punkte nustatytų ribų, atsižvelgiant į papildomą leidžiamą + 0,3 N/kN paklaidą dėl galimų masinės gamybos nukrypimų.

9.   SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.   Pagal šią taisyklę suteiktą padangų tipo patvirtinimą galima panaikinti, jei nesilaikoma 8 dalies reikalavimų arba jei kuri nors to tipo padanga viršija 8.3 arba 8.4 punkte nustatytas ribines vertes.

9.2.   Jei šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto tipo pneumatinės padangos gamybą, tipo patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią tipo patvirtinimo instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

12.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

12.1.   Nuo šios taisyklės 02 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali atsisakyti suteikti pagal šią taisyklę padangų tipo patvirtinimą, jei padanga atitinka 02 serijos pakeitimų reikalavimus, įskaitant šios taisyklės 6.1.1–6.1.3 punktuose nustatytus 1 arba 2 etapo riedėjimo triukšmo reikalavimus, 6.2.1 punkte nustatytus sukibimo su šlapia danga veiksmingumo reikalavimus ir 6.3.1 arba 6.3.2 punkte nustatytus 1 arba 2 etapo riedėjimo varžos reikalavimus.

12.2.   Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi atsisakyti suteikti patvirtinimą, jei tvirtinamo tipo padangos neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų, ir, be to, turi atsisakyti suteikti patvirtinimą, jei nesilaikoma šios taisyklės 6.1.1–6.1.3 punktuose nustatytų 2 etapo riedėjimo triukšmo reikalavimų, 6.2.1 punkte nustatytų sukibimo su šlapia danga veiksmingumo reikalavimų ir 6.3.1 punkte nustatytų 1 etapo riedėjimo varžos reikalavimų.

12.3.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali neleisti prekiauti padangomis, kurios neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų, įskaitant šios taisyklės 6.2.1 punkte nustatytus sukibimo su šlapia danga veiksmingumo reikalavimus, arba pradėti jas eksploatuoti.

12.4.   Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi atsisakyti suteikti patvirtinimą, jei tvirtinamo tipo padangos neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų, įskaitant šios taisyklės 6.3.2 punkte nustatytus 2 etapo riedėjimo varžos reikalavimus ir 6.2.2 bei 6.2.3 punktuose nustatytus sukibimo su šlapia danga reikalavimus.

12.5.   Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. bet kuri šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis gali neleisti prekiauti padangomis, kurios neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų ir šios taisyklės 6.1.1–6.1.3 punktuose nustatytų 2 etapo riedėjimo triukšmo reikalavimų, arba pradėti jas eksploatuoti.

12.6.   Nuo toliau nurodytų datų bet kuri šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis gali neleisti prekiauti padangomis, kurios neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų ir šios taisyklės 6.3.1 punkte nustatytų 1 etapo riedėjimo varžos reikalavimų, arba pradėti jas eksploatuoti:

Padangų klasė

Data

C1, C2

2014 m. lapkričio 1 d.

C3

2016 m. lapkričio 1 d.

12.7.   Nuo toliau nurodytų datų bet kuri šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis gali neleisti prekiauti padangomis, kurios neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų, šios taisyklės 6.3.2 punkte nustatytų 2 etapo riedėjimo varžos reikalavimų ir 6.2.2 bei 6.2.3 punkte nustatytų sukibimo su šlapia danga reikalavimų, arba pradėti jas eksploatuoti:

Padangų klasė

Data

C1 ir C2

2018 m. lapkričio 1 d.

C3

2020 m. lapkričio 1 d.

12.8.   Iki 2019 m. vasario 13 d. (60 mėnesių nuo šios taisyklės 02 pakeitimų serijos 4 papildymo įsigaliojimo) šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali toliau suteikti tipo patvirtinimus pagal šios taisyklės 02 serijos pakeitimus, remdamosi šios taisyklės 4 priedo nuostatomis.


(1)  Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(2)  C1 klasės padangos atitinka keleivinių automobilių padangas pagal standartą ISO 4000-1:2010.

(3)  Sutartinai vartojamas riedėjimo varžos vienetas pagal tarptautinę vienetų sistemą (SI) yra niutonmetras metrui, lygiavertis pasipriešinimo jėgai niutonais.

(4)  Riedėjimo varža išreiškiama niutonais, o apkrova – kiloniutonais. Riedėjimo varžos koeficientas yra bematis.

(5)  Naujos padangos apibrėžtis būtina siekiant sumažinti galimą duomenų variaciją ir sklaidą dėl padangų senėjimo poveikio.

(6)  Leidžiama pakartoti patvirtintą bandymo procedūrą.

(7)  Mašinos elgsenos pavyzdys yra dreifas.

(8)  Besisukantis kūnas gali būti, pvz., padangos sąranka arba mašinos būgnas.

(9)  Matavimo atkuriamumas σm apskaičiuojamas matuojant n kartų (kai n > 3) su viena padanga (visa procedūra aprašyta 6 priedo 4 dalyje) taip:

Formula

Čia:

j

=

skaitiklis nuo 1 iki n, žymintis kiekvieno konkrečios padangos matavimo kartų skaičių;

n

=

padangos matavimo kartų skaičius (n > 3).

(10)  Kai kurie iš šių reikalavimų gali būti atskirai nurodyti taisyklėje Nr. 30 arba Nr. 54.

(11)  Mažiausias užrašų aukštis: žr. taisyklės Nr. 54 3 priede nurodytą C matmenį.

(12)  1958 m. Susitarimo šalių skiriamieji numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev. 3 – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html

(1)  Žr. šios taisyklės 7 priedo 3 dalį.

(2)  Žr. šios taisyklės 7 priedo 2 dalį.

(3)  Žr. šios taisyklės 7 priedo 4 dalį.


1 PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

2 PRIEDAS

 

1 priedėlis

Patvirtinimo ženklų pavyzdžiai

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

(Žr. šios taisyklės 5.4 punktą)

Patvirtinimas pagal taisyklę Nr. 117

1 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

Pavaizduotas ant pneumatinės padangos paženklintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta tik „S2“ (riedėjimo triukšmas 2 etapu)), jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal šios taisyklės 02 serijos pakeitimų reikalavimus.

2 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta „S1“ (riedėjimo triukšmas 1 etapu), „W“ (sukibimas su šlapia danga) ir „R1“ (riedėjimo varža 1 etapu)), jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345. Žymuo rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas dėl S1WR1. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal šios taisyklės 02 serijos pakeitimų reikalavimus.

2 priedėlis

Patvirtinimas pagal taisyklę Nr. 117, sutampantis su patvirtinimu pagal taisyklę Nr. 30 arba Nr. 54  (1)

1 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

arba

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga buvo patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta „S2“ (riedėjimo triukšmas 2 etapu)), jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345, ir taisyklę Nr. 30, jos tipo patvirtinimo numeris – 0236378. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal 02 serijos pakeitimus ir taisyklę Nr. 30 su 02 serijos pakeitimais.

2 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

arba

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 (pažymėta „S2WR2“ (riedėjimo triukšmas 2 etapu, sukibimas su šlapia danga ir riedėjimo varža 2 etapu)), jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345, ir taisyklę Nr. 30, jos tipo patvirtinimo numeris – 023637. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal 02 serijos pakeitimus ir taisyklę Nr. 30 su 02 serijos pakeitimais.

3 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

arba

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 ir 02 serijos pakeitimus, jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345 (pažymėta „S2“), ir taisyklę Nr. 54. Žymuo rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas dėl riedėjimo triukšmo 2 etapu (S2). Pirmieji du patvirtinimo pagal taisyklę Nr. 117 numerio skaitmenys (02) kartu su „S2“ rodo, kad pirmasis patvirtinimas buvo suteiktas pagal taisyklę Nr. 117 su 02 serijos pakeitimais. Pirmieji du taisyklės Nr. 54 skaitmenys (00) rodo, kad ši taisyklė buvo pradinės redakcijos.

4 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

arba

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 ir 02 serijos pakeitimus, jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345 (pažymėta „S2R2“), ir taisyklę Nr. 54. Žymuo rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas dėl riedėjimo triukšmo 2 etapu (S2) ir riedėjimo varžos 2 etapu. Pirmieji du patvirtinimo pagal taisyklę Nr. 117 numerio skaitmenys (02) kartu su „S2R2“ rodo, kad pirmasis patvirtinimas buvo suteiktas pagal taisyklę Nr. 117 su 02 serijos pakeitimais. Pirmieji du taisyklės Nr. 54 skaitmenys (00) rodo, kad ši taisyklė buvo pradinės redakcijos.


(1)  Šiuo metu pagal taisyklę Nr. 117 patvirtinant padangų, patenkančių į taisyklės Nr. 54 taikymo sritį, tipą sukibimo su šlapia danga reikalavimai netaikomi.

3 priedėlis

Patvirtinto tipo išplėtimai, siekiant sujungti patvirtinimus pagal taisykles Nr. 117, Nr. 30 arba Nr. 54  (1)

1 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga iš pradžių patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 30 ir 02 serijos pakeitimus, jos tipo patvirtinimo numeris – 0236378. Be to, padanga pažymėta „+ 02S1“ (riedėjimo triukšmas 1 etapu), o tai rodo, kad šis patvirtintas tipas buvo išplėstas pagal taisyklę Nr. 117 (02 serijos pakeitimai). Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal taisyklę Nr. 30 su 02 serijos pakeitimais. Papildymo ženklas (+) rodo, kad pirmasis patvirtinimas buvo suteiktas pagal taisyklę Nr. 30, o patvirtintas tipas buvo išplėstas įtraukiant patvirtinimą (-us) pagal taisyklę Nr. 117 (02 serijos pakeitimai) dėl riedėjimo triukšmo 1 etapu.

2 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga iš pradžių patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 30 ir 02 serijos pakeitimus, jos tipo patvirtinimo numeris – 0236378. Žymuo rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas dėl S1 (riedėjimo triukšmas 1 etapu), W (sukibimas su šlapia danga) ir R2 (riedėjimo varža 2 etapu) S1WR2 ir prieš juos nurodyti skaitmenys (02) rodo, kad patvirtintas tipas buvo išplėstas pagal taisyklę Nr. 117 su 02 serijos pakeitimais. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (02) rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal taisyklę Nr. 30 su 02 serijos pakeitimais. Papildymo ženklas (+) rodo, kad pirmasis patvirtinimas buvo suteiktas pagal taisyklę Nr. 30, o patvirtintas tipas buvo išplėstas įtraukiant patvirtinimą (-us) pagal taisyklę Nr. 117 (02 serijos pakeitimai).


(1)  Šiuo metu pagal taisyklę Nr. 117 patvirtinant padangų, patenkančių į taisyklės Nr. 54 taikymo sritį, tipą sukibimo su šlapia danga reikalavimai netaikomi.

4 priedėlis

Patvirtinto tipo išplėtimai, siekiant sujungti patvirtinimus pagal taisyklę Nr. 117  (1)

1 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga iš pradžių patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 ir 02 serijos pakeitimus, jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345. Žymuo rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas dėl W (sukibimas su šlapia danga). S2R2 ir prieš tai nurodytas papildymo ženklas „+“ rodo, kad patvirtintas tipas pagal taisyklę Nr. 117 buvo išplėstas dėl riedėjimo triukšmo 2 etapu ir riedėjimo varžos 2 etapu remiantis atskiru (-ais) sertifikatu (-ais).

2 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga iš pradžių patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 ir 02 serijos pakeitimus, jos tipo patvirtinimo numeris – 0212345. Žymuo rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas dėl S1 (riedėjimo triukšmas 1 etapu) ir W (sukibimas su šlapia danga). R1 ir prieš tai nurodytas papildymo ženklas „+“ rodo, kad patvirtintas tipas pagal taisyklę Nr. 117 buvo išplėstas dėl riedėjimo varžos 1 etapu remiantis atskiru (-ais) sertifikatu (-ais).

3 pavyzdys

a ≥ 12 mm

Image

Pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkreti padanga iš pradžių patvirtinta Nyderlanduose (E4) pagal taisyklę Nr. 117 ir 01 serijos pakeitimus, jos tipo patvirtinimo numeris – 0167890. Žymuo rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas dėl S (riedėjimo triukšmas 1 etapu) ir W (sukibimas su šlapia danga). 02R1 ir prieš tai nurodytas papildymo ženklas „+“ rodo, kad patvirtintas tipas pagal taisyklę Nr. 117 ir 02 serijos pakeitimus buvo išplėstas dėl riedėjimo varžos 1 etapu remiantis atskiru (-ais) sertifikatu (-ais).


(1)  Šiuo metu pagal taisyklę Nr. 117 patvirtinant padangų, patenkančių į taisyklės Nr. 54 taikymo sritį, tipą sukibimo su šlapia danga reikalavimai netaikomi.


3 PRIEDAS

LAISVOJO RIEDĖJIMO METODAS PADANGŲ RIEDĖJIMO TRIUKŠMUI MATUOTI

Įvadas

Pateiktas metodas apima matuoklių specifikacijas, matavimo sąlygas ir matavimo metodą padangų komplekto, sumontuoto tam tikra kelio danga riedančioje bandomojoje transporto priemonėje, triukšmo lygiui nustatyti. Didžiausias riedančios bandomosios transporto priemonės triukšmo lygis uri būti nustatytas naudojant nuotolinius lauko mikrofonus; etaloninį greitį atitinkantis galutinis rezultatas apskaičiuojamas taikant tiesinės regresijos analizę. Šiems bandymų rezultatams įtakos negali daryti padangos riedėjimo triukšmas, išmatuotas, kai varoma transporto priemonė greitėja arba stabdoma lėtėja.

1.   MATAVIMO PRIETAISAI

1.1.   Garso matavimai

Triukšmamatis arba lygiavertė matavimo sistema, įskaitant gamintojo rekomenduojamą skydą, turi atitikti 1 tipo prietaisų reikalavimus pagal standartą IEC 60651:1979/A1:1993 (antrasis leidimas) arba griežtesnius reikalavimus.

Matuojant naudojama A dažninį ir F laikinį svertinius vertinimus.

Jeigu naudojama sistema, apimanti periodišką garso lygio kontrolę, atliekant A svertinį vertinimą, rodmuo turėtų būti nustatomas ne ilgesniais kaip 30 ms intervalais.

1.1.1.   Kalibravimas

Prieš kiekvieną matavimą ir pabaigus matuoti visa matavimo sistema tikrinama bent 1 tikslumo klasės reikalavimus pagal standartą IEC 60942:1988 atitinkančiu garso kalibratoriumi. Be jokio papildomo reguliavimo paeiliui atlikus dvi patikras nustatytų rodmenų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 0,5 dB. Jeigu ši vertė viršijama, turi būti atmesti po nustatytus reikalavimus atitinkančios ankstesnės patikros užregistruoti matavimo duomenys.

1.1.2.   Atitiktis reikalavimams

Patikrą, ar garso kalibravimo įtaisas atitinka standarto IEC 60942:1988 reikalavimus, kartą per metus atlieka laboratorija, kuriai suteikti įgaliojimai atlikti kalibravimą pagal tam tikrus standartus, o ar prietaisų sistema atitinka standarto IEC 60651:1979/A1:1993 (antrasis leidimas) reikalavimus, ši laboratorija tikrina bent kartą per dvejus metus.

1.1.3.   Mikrofono įrengimas

Mikrofonas įrengiamas 7,5 ± 0,05 m atstumu nuo kelio atskaitos linijos CC′ (1 pav.) ir 1,2 ± 0,02 m atstumu virš žemės paviršiaus. Jo didžiausio jautrio ašis turi būti horizontali ir statmena transporto priemonės važiavimo keliui (CC′ linija).

1.2.   Greičio matavimai

Transporto priemonės greitis, kai priekinis jos galas atsiduria ties PP linija, matuojamas prietaisais, kurių tikslumas ±1 km/h arba didesnis (1 pav.).

1.3.   Temperatūros matavimai

Privaloma matuoti oro bei bandymų vietos dangos temperatūrą.

Temperatūros matuoklių paklaida neturi viršyti ±1°C.

1.3.1.   Oro temperatūra

Temperatūros jutiklis turi būti pastatytas atviroje vietoje greta mikrofono taip, kad ji veiktų oro srautas, tačiau neapšviestų tiesioginiai saulės spinduliai. Mikrofoną nuo saulės galima uždengti bet kokia uždanga arba panašiu įtaisu. Kad oro srautus mažame aukštyje kuo mažiau veiktų šiluminis bandymų vietos dangos spinduliavimas, jutiklis turėtų būti įrengtas 1,2 ± 0,1 m aukštyje virš bandymų vietos dangos lygio.

1.3.2.   Bandymų vietos dangos temperatūra

Temperatūros jutiklis turi būti įrengtas vietoje, kurioje išmatuota temperatūra atitiktų tipinę išmatuotąją transporto priemonės ratų riedėjimo kelyje temperatūrą ir kurioje jis nekliudytų matuoti triukšmo.

Jei naudojamas kontaktinį temperatūros jutiklį turintis prietaisas, siekiant, kad būtų užtikrintas tinkamas šiluminis kontaktas, tarp jutiklio ir paviršiaus užtepama šilumai laidžios pastos.

Jei naudojamas radiacinis termometras (pirometras), aukštis turėtų būti pasirenkamas taip, kad matavimo ploto skersmuo būtų ne mažesnis kaip 0,1 m.

1.4.   Vėjo matavimas

Prietaisu turi būti įmanoma išmatuoti vėjo greitį ±1 m/s tikslumu. Vėjas matuojamas mikrofono aukštyje. Vėjo kryptis registruojama atsižvelgiant į transporto priemonės važiavimo kryptį.

2.   MATAVIMO SĄLYGOS

2.1.   Bandymo aikštelė

Bandymų aikštelė turi būti sudaryta iš centrinės dalies ir ją supančio beveik lygaus bandymų ploto. Matavimo dalis turi būti lygi ir horizontali; atliekant visus matavimus, bandymų aikštelės paviršius turi būti sausas ir švarus. Jo negalima dirbtinai atšaldyti prieš bandymą arba bandymo metu.

Bandymų kelias turi būti toks, kad laisvojo garso lauko sąlygos tarp garso šaltinio ir mikrofono būtų užtikrintos 1 dB(A) tikslumu. Tariama, kad tų sąlygų laikomasi, jei 50 m atstumu nuo matavimo dalies centro nėra didelių garsą atspindinčių objektų, pavyzdžiui, tvorų, uolų, tiltų arba pastatų. Bandymo kelio paviršiaus ir bandymo aikštelės matmenys turi atitikti nurodytuosius standarte ISO 10844:2014. Iki šios taisyklės 12.8 punkte nurodyto laikotarpio pabaigos bandymo aikštelės specifikacijos gali atitikti šios taisyklės 4 priedo nuostatas.

Centrinėje dalyje bent 10 m spinduliu neturi būti sniegdulkių, aukštos žolės, pabirų žemių, išdagų arba panašių dalykų. Greta mikrofono neturi būti jokių kliūčių, galinčių daryti įtaką garso laukui; tarp mikrofono ir garso šaltinio neturi stovėti žmonės. Matavimus atliekantis operatorius ir bet kurie tuose matavimuose dalyvaujantys stebėtojai vietą turi išsirinkti taip, kad matuoklių rodmenims nedarytų jokios įtakos.

2.2.   Meteorologinės sąlygos

Matavimai prastomis oro sąlygomis neatliekami. Turi būti užtikrinta, kad vėjo gūsiai nedarytų poveikio rezultatams. Bandymo atlikti neleidžiama, jei vėjo greitis mikrofono aukštyje yra didesnis kaip 5 m/s.

Matavimai neatliekami, jei oro temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C ar aukštesnė kaip 40 °C arba jei bandymų vietos dangos temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C ar aukštesnė kaip 50 °C.

2.3.   Aplinkos triukšmas

2.3.1.   Fono triukšmo lygis (įskaitant bet kokį vėjo triukšmą) už matuojamą padangų riedėjimo triukšmą turi būti mažesnis bent 10 dB(A). Prie mikrofono galima pritvirtinti tinkamą skydą, jei atsižvelgiama į poveikį, kurį tas skydas darys mikrofono jautrumui ir kryptingumo charakteristikoms.

2.3.2.   Į visus matavimus, kuriems įtaką daro su bendro padangų triukšmo lygio charakteristikomis nesusijęs triukšmo šuolis, nekreipiama dėmesio.

2.4.   Bandomosios transporto priemonės reikalavimai

2.4.1.   Bendrosios nuostatos

Bandomoji transporto priemonė – motorinė transporto priemonė, ant kurios dviejų ašių sumontuotos keturios viengubos padangos.

2.4.2.   Transporto priemonės apkrova

Transporto priemonė turi būti apkrauta taip, kad būtų laikomasi 2.5.2 punkte nurodytų bandomosios padangos apkrovos reikalavimų.

2.4.3.   Važiuoklės bazė

Dvi ašis, ant kurių ratų sumontuotos C1 klasės padangos, turinčios važiuoklės bazė turi būti mažesnė kaip 3,50 m, o jei sumontuotos C2 ir C3 klasės padangos – bazė turi būti mažesnė kaip 5 m.

2.4.4.   Priemonės, kuriomis sumažinama transporto priemonės daroma įtaka matuojant triukšmo lygį

Kad padangų keliamam triukšmui didelės įtakos nedarytų transporto priemonės konstrukcija, nustatomi toliau pateikti reikalavimai ir rekomendacijos.

2.4.4.1.   Reikalavimai:

a)

nemontuojami purslų taškymą ribojantys purslasaugiai arba kiti purslų taškymą ribojantys papildomi prietaisai;

b)

visiškai greta ratlankių arba padangų neleidžiama montuoti papildomos įrangos, kuri galėtų slopinti skleidžiamą triukšmą, arba palikti tokią įrangą;

c)

ratų nustatymas (suvedimo kampas, išvirtimo kampas ir rato posūkio ašies išilginis posvyris) turi visiškai atitikti transporto priemonės gamintojo rekomendacijas;

d)

ratų sparnuose arba po kėbulo apačia negalima montuoti papildomos garsą sugeriančios medžiagos;

e)

pakabos būklė turi būti tokia, kad transporto priemonę pakrovus pagal bandymo reikalavimus, jos prošvaisa neįprastai nesumažėtų. Jei įrengta kėbulo lygio reguliavimo sistema, ji nustatoma taip, kad transporto priemonės prošvaisa per bandymą atitiktų nustatytąją nepakrautos transporto priemonės prošvaisą.

2.4.4.2.   Rekomendacijos, kaip išvengti pašalinio triukšmo:

a)

rekomenduojama, kad fono triukšmą galinčios sustiprinti transporto priemonės sudedamosios dalys būtų pašalintos arba modifikuotos. Apie tų sudedamųjų dalių pašalinimą arba modifikavimą parašoma bandymo ataskaitoje;

b)

atliekant bandymą turėtų būti nustatyta, ar stabdžiai atleidžiami ne per mažai ir ar dėl to jie neskleidžia stabdymo triukšmo;

c)

turėtų būti įsitikinta, ar išjungti elektriniai aušinamieji ventiliatoriai;

d)

atliekant bandymą transporto priemonės langai ir stoglangis turi būti uždaryti.

2.5.   Padangos

2.5.1.   Bendrosios nuostatos

Bandomojoje transporto priemonėje turi būti sumontuotos keturios vienodos padangos. Jei tai padangos, kurių leidžiamos apkrovos indeksas didesnis kaip 121, ir jeigu nenurodyta, kad turi būti sumontuotos dvigubos padangos, dvi to paties tipo ir tos pačios serijos padangos sumontuojamos ant bandomosios transporto priemonės galinės ašies; ant priekinės ašies turi būti sumontuotos tokio dydžio padangos, kad jos atitiktų ašies apkrovos reikalavimus ir, siekiant kuo labiau sumažinti dėl padangų lietimosi su kelio danga kylančio triukšmo įtaką, tų padangų protektoriaus rašto gylis sumažinimas iki minimalaus, tačiau ne mažesnio, nei reikia pakankamam saugos lygiui užtikrinti. Žieminės padangos, kurioms, kad padidėtų padangų sukibimas, tam tikrose susitariančiosiose šalyse gali būti pritaisomi spygliai, bandomos be tų spyglių. Padangos, kurioms taikomi specialūs montavimo reikalavimai, bandomos pagal tuos reikalavimus (pvz., sukimosi krypties). Prieš pradedant padangas įvažinėti, jų protektoriaus rašto gylis turi būti didžiausias.

Padangos turi būti sumontuotos ir bandomos ant ratlankių, su kuriais jas eksploatuoti leidžia gamintojas.

2.5.2.   Padangų apkrova

Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos kiekvienos padangos bandymo apkrova Qt turi būti 50–90 proc. etaloninės apkrovos Qr, tačiau vidutinė visų padangų bandymo apkrova Qt,avr turi būti 75 ± 5 proc. etaloninės apkrovos Qr.

Visų padangų etaloninė apkrova Qr atitinka didžiausią pagal padangos leidžiamos apkrovos indeksą nustatomą masę. Jei padangos leidžiamos apkrovos indeksas yra įžambiu brūkšniu (/) atskirti du skaičiai, remiamasi pirmuoju iš jų.

2.5.3.   Padangos oro slėgis

Kiekvienoje bandomosios transporto priemonės sumontuotoje padangoje slėgis darant bandymą turi būti Pt (jis už etaloninį slėgį Pr neturi būti didesnis) ir jo ribos turi būti:

Formula

C2 ir C3 klasių padangų etaloninis slėgis Pr yra ant padangos šoninės sienelės pažymėtąjį slėgio rodiklį atitinkantis slėgis.

C1 klasės standartinės padangos etaloninis slėgis Pr = 250 kPa, sustiprintos arba labai didelio krovumo Pr = 290 kPa; mažiausias bandymo slėgis turi būti Pt = 150 kPa.

2.5.4.   Pasirengimas bandymui

Prieš bandymą padangos turėtų būti įvažinėtos, kad būtų pašalinti padangos konstrukcijos gumbai arba kiti padangos protektoriaus rašto elementai, atsiradę ją gaminant. Tuo tikslu paprastai reikėtų keliu įprastai nuvažiuoti apie 100 km.

Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos padangos turi suktis ta pačia kryptimi, kuria jos sukosi įvažinėjant.

Prieš bandymą padangos turi būti įvažinėjamos pagal bandymo sąlygas tol, kol įšyla.

3.   BANDYMO METODAS

3.1.   Bendrieji reikalavimai

Atliekant visus matavimus, transporto priemonė turi pervažiuoti tiesia linija matavimų atkarpą (nuo AA′ iki BB′) taip, kad vidurinė išilginė transporto priemonės plokštuma kuo labiau sutaptų su linija CC′.

Kai transporto priemonės priekis atsiduria ties linija AA′, transporto priemonės vairuotojas turi pavarą perjungti į neutralią padėtį ir išjungti variklį. Jeigu matuojant bandomoji transporto priemonė skleidžia pašalinį triukšmą (pvz., veikia ventiliatorius, savaiminis užsivedimas), į bandymo rezultatus neatsižvelgiama.

3.2.   Matavimų pobūdis ir skaičius

A svertinės skalės decibelais (dB(A)) išreikštas didžiausias triukšmo lygis matuojamas iki dešimtainės trupmenos pirmos skilties, kai transporto priemonė rieda nuo AA′ iki BB′ linijos (1 paveikslas – transporto priemonės priekis yra ties AA′ linija, o galas – ties BB′ linija). Ši vertė yra matavimo rezultatas.

Bent keturis kartus matuojama abiejose bandomosios transporto priemonės, važiuojančios įvairiu, už 4.1 punkte nurodytą etaloninį greitį mažesniu, bandymo greičiu, pusėse ir bent keturis kartus matuojama, kai transporto priemonė važiuoja įvairiu, už etaloninį greitį didesniu, greičiu. Greičio vertės viena nuo kitos turi skirtis maždaug vienodai ir neviršyti 3.3 punkte nurodyto intervalo ribų.

3.3.   Bandymo greičio intervalas

Bandomoji transporto priemonė turi važiuoti greičiu, kurio vertės atitinka šiuos intervalus:

a)

jei tai C1 ir C2 klasių padangos – 70–90 km/h;

b)

jei tai C3 klasės padangos – 60–80 km/h.

4.   REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS

Matavimo rezultatas laikomas negaliojančiu, jeigu užregistruotų verčių skirtumas yra neįprastai didelis (žr. šio priedo 2.3.2 punktą).

4.1.   Bandymo rezultato nustatymas

Etaloninis greitis Vref galutiniam rezultatui nustatyti:

a)

jei tai C1 ir C2 klasių padangos – 80 km/h;

b)

jei tai C3 klasės padangos – 70 km/h.

4.2.   Regresinė analizė, taikoma matuojant riedėjimo triukšmą

Padangų riedėjimo keliu triukšmo lygis LR (dB(A)), nustatomas naudojant regresinę analizę pagal lygtį:

Formula

Čia:

Formula

dB(A) išmatuotų riedėjimo triukšmo lygių Li vidutinė vertė:

Formula

n

– matavimų skaičius (n ≥ 16),

Formula

vidutinė greičių logaritmų vertė Vi:

Formula kai: Formula

a

– dB(A) išreikštos regresijos kreivės nuolydis:

Formula

4.3.   Temperatūros pataisa

Jei tai C1 ir C2 klasių padangos, galutinis rezultatas normalizuojamas pagal etaloninę bandymų vietos dangos temperatūrą ϑref taikant temperatūros pataisą pagal toliau nurodytą lygybę:

LRref) = LR(ϑ) + K(ϑref – ϑ)

Čia:

ϑ

=

išmatuota bandymų vietos dangos temperatūra,

ϑref

=

20 °C,

C1 klasės padangų koeficientas K: – 0,03 db(A)/°C, kai ϑ > ϑref taip pat – 0,06 dB(A)/°C, kai ϑ < ϑref.

jei tai C2 klasės padangos, K koeficientas yra – 0,02 db(A)/°C.

Jei per visus matavimus, būtinus vieno padangų komplekto triukšmo lygiui nustatyti, matuojama bandymų vietos dangos temperatūra pasikeičia ne daugiau kaip 5 °C laipsniais, temperatūros pataisą galima taikyti tik pirmiau minėtu būdu registruojant paskutinį padangos riedėjimo triukšmo lygį ir naudojant aritmetinio išmatuotų temperatūrų vidurkio vertę. Kitais atvejais kiekvienas išmatuotas triukšmo lygis Li tikslinamas taikant temperatūrą, išmatuotą registruojant triukšmą.

C3 klasės padangoms temperatūros pataisa netaikoma.

4.4.   Siekiant, kad būtų atsižvelgta į galimus matuoklių netikslumus, pagal 4.3 punktą rezultatai mažinami 1 dB(A).

4.5.   Galutinis rezultatas, t. y. dB(A) išreikštas padangos riedėjimo triukšmo lygis LRref), apvalinamas iki artimiausios mažiausios sveikosios vertės.

1 pav.

Mikrofono padėtys atliekant matavimus

Image

Tekstas paveikslėlio

1 priedėlis

Bandymo ataskaita

1 DALIS. ATASKAITA

1.   Tipo patvirtinimo institucija arba techninė tarnyba: …

2.   Pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas: …

3.   Bandymo ataskaitos Nr.: …

4.   Gamintojas ir prekės pavadinimas arba prekės aprašas: …

5.   Padangų klasė (C1, C2 arba C3): …

6.   Naudojimo kategorija: …

7.   Triukšmo lygis, išmatuotas pagal 3 priedo 4.4 ir 4.5 punktus: …dB(A), kai etaloninis greitis 70 arba 80 km/h (1)

8.   Pastabos (jei yra): …

9.   Data: …

10.   Parašas: …

2 DALIS. BANDYMO DUOMENYS

1.   Bandymo data: …

2.   Bandomoji transporto priemonė (markė, modelis, modifikacijos ir t. t.): …

2.1.   Bandomosios transporto priemonės važiuoklės bazė: …mm

3.   Bandymų kelio vieta: …

3.1.   Kelio sertifikavimo pagal standartą ISO 10844:2014 data: …

3.2.   Išdavė: …

3.3.   Sertifikavimo metodas: …

4.   Išsami informacija apie bandomąją padangą: …

4.1.   Padangų dydžio žymuo: …

4.2.   Padangų eksploatacijos aprašas: …

4.3.   Etaloninis pripūtimo slėgis: …kPa

4.4.   Bandymo duomenys: …

 

Priekinė kairioji

Priekinė dešinioji

Galinė kairioji

Galinė dešinioji

Bandomoji masė (kg)

 

 

 

 

Padangos apkrovos indeksas (%)

 

 

 

 

Oro slėgis (šaltas) (kPa)

 

 

 

 

4.5.   Bandomojo ratlankio pločio kodas: …

4.6.   Temperatūros matavimo jutiklio tipas: …

5.   Galiojantys bandymo rezultatai: …

Važiavimo Nr.

Bandymo greitis

km/h

Važiavimo kryptis

Triukšmo lygis kairėje pusėje (2),

išmatuotas dB (A)

Triukšmo lygis dešinėje pusėje (2),

išmatuotas dB (A)

Oro temp.

°C

Kelio dangos temp.

°C

Triukšmo lygis kairėje pusėje (2), atlikus temperatūros pataisą

dB (A)

Triukšmo lygis dešinėje pusėje (2), atlikus temperatūros pataisą

dB (A)

Pastabos

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.1.   Regresijos kreivės nuolydis: …

5.2.   Triukšmo lygis, atlikus temperatūros pataisą pagal 3 priedo 4.3 punktą: …dB (A)


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Transporto priemonės atžvilgiu.


4 PRIEDAS

BANDYMO AIKŠTELĖS SPECIFIKACIJOS  (1)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašomos specifikacijos, susijusios su fizinėmis bandymų kelio charakteristikomis ir jo išdėstymu. Šie pagal specialų standartą (2) parengti reikalavimai apibūdina fizines charakteristikas ir bandymo metodus, kuriais tos charakteristikos tikrinamos.

2.   BŪTINOS DANGOS CHARAKTERISTIKOS

Laikoma, kad danga atitinka šio standarto reikalavimus, jei išmatavus nustatyta, kad jos tekstūra ir akytumas arba garso sugerties koeficientas atitinka visus šio priedo 2.1–2.4 punktų reikalavimus, ir jei laikomasi dangos projektavimo reikalavimų (3.2 punktas).

2.1.   Liekamasis akytumas

Bandymų kelio dangą sudarančio mišinio liekamasis akytumas neturi būti didesnis kaip 8 proc. Matavimo metodika aprašyta 4.1 punkte.

2.2.   Garso sugerties koeficientas

Jeigu danga neatitinka liekamojo akytumo reikalavimų, ji laikoma priimtina, tik jeigu garso sugerties koeficientas α yra ne didesnis kaip 0,10. Matavimo metodika aprašyta 4.2 punkte. Be to, laikoma, kad 2.1 ir 2.2 punktų reikalavimų yra laikomasi, jei buvo išmatuota tik garso sugertis ir nustatyta, kad ji yra α ≤ 0,10.

Pastaba. Svarbiausia charakteristika – garso sugertis, nors kelių tiesėjams geriau žinomas liekamasis akytumas. Tačiau garso sugertį būtina matuoti tik tada, jeigu danga neatitinka akytumo reikalavimų. Ši nuostata grindžiama tuo, kad akytumą sunku tiksliai ir patikimai išmatuoti, dėl to, remiantis tik akytumo matavimais, tam tikros dangos gali būti be reikalo atmestos.

2.3.   Tekstūros gylis

Pagal tūrinį metodą (žr. 4.3 punktą) išmatuotas tekstūros gylis (TG):

TG ≥ 0,4 mm.

2.4.   Dangos vienalytiškumas

Turi būti taikomos visos įmanomos priemonės, kad bandymui skirto ploto danga būtų kuo vienalytiškesnė. Tai taikytina tekstūrai ir liekamajam akytumui, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, plentvoliu lyginant dangą, tam tikrose vietose ji gali būti išlyginta kokybiškiau nei kitose, todėl dangos tekstūra gali skirtis ir dėl to gali atsirasti nelygumų.

2.5.   Bandymų dažnumas

Siekiant patikrinti, ar danga vis dar atitinka šiame priede nustatytus tekstūros ir liekamojo akytumo arba garso sugerties reikalavimus, ji turi būti tikrinama tokiu dažnumu:

a)

liekamasis dangos akytumas (A) arba garso sugertis α:

jei danga nauja:

jei nauja danga atitinka reikalavimus, jos daugiau nebūtina reguliariai tikrinti. Jei nauja danga reikalavimų neatitinka, gali būti, kad ji tuos reikalavimus atitiks vėliau, nes dangos ilgainiui sutankėja ir susispaudžia;

b)

tekstūros gylis (TG):

jei danga nauja:

pradėjus matuoti garsą (Pastaba. Ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo dangos klojimo);

po to, kas dvylika mėnesių.

3.   BANDYMO DANGOS PROJEKTAVIMAS

3.1.   Plotas

Projektuojant bandymų kelio dangą, svarbu užtikrinti bent tai, kad plotas, kurį kerta bandymo atkarpa važiuojančios transporto priemonės, būtų padengtas nustatyta bandymo medžiaga ir su tinkamais pakraščiais, kad transporto priemonę būtų galima vairuoti saugiai ir patogiai. Dėl to būtina, kad kelias būtų bent 3 m pločio ir kad jo ilgis abiejose galuose už linijų AA ir BB būtų bent 10 m. 1 paveiksle pateiktas tinkamos bandymų vietos planas, kuriame nurodytas mažiausias plotas, kuris naudojant mašiną turi būti išklotas nustatyta bandymų vietos medžiaga ir sutankintas. Pagal 3 priedo 3.2 punktą matavimai atliekami kiekvienoje transporto priemonės pusėje. Matuoti galima arba dviejose vietose pastatytais mikrofonais (po vieną iš abiejų kelio pusių) ir transporto priemonei važiuojant viena kryptimi, arba tik vienoje kelio pusėje pastatytu mikrofonu, transporto priemonei važiuojant dviem kryptimis. Jei taikomas antrasis metodas, tai kelio pusei, kurioje mikrofonas nestatomas, dangos reikalavimai netaikomi.

1 pav.

Būtiniausi bandymo ploto dangos reikalavimai. Patamsinta dalis vadinama bandymo plotu

Image

Tekstas paveikslėlio

PASTABA.

Šiuo spinduliu neturi būti didelių garsą atspindinčių objektų.

3.2.   Dangos projektavimas ir paruošimas

3.2.1.   Pagrindiniai projektavimo reikalavimai

Bandymo ploto danga turi atitikti keturis projektavimo reikalavimus:

3.2.1.1.

danga turi būti iš tankaus asfaltbetonio;

3.2.1.2.

didžiausias mišinyje panaudotos skaldos gabalėlių skersmuo turi būti 8 mm (pagal leidžiamuosius nuokrypius gali būti 6,3–10 mm);

3.2.1.3.

didžiausias dangos dėvėjimosi sluoksnio storis turi būti ≥ 30 mm;

3.2.1.4.

kaip rišiklis naudojamas nemodifikuotas, greitai įsiskverbiantis bitumas.

3.2.2.   Dangos projektavimo rekomendacijos

2 paveiksle pateikta užpildo granuliometrinės sudėties, kuri rekomenduojama dangos klojėjui ir kuri turėtų užtikrinti būtinas jos charakteristikas, kreivė. Be to, siekiant, kad būtų užtikrinta būtina dangos tekstūra ir tvarumas, 1 lentelėje pateikiamos tam tikros rekomendacijos. Granuliometrinė kreivė atitinka šią formulę:

P (tinkamo užpildo %) = 100 · (d/dmax) · 1/2

Čia:

d

=

kvadratinių sieto akučių dydis, mm

dmax

=

8 mm vidurinės kreivės atveju,

= 10 mm apatinės leidžiamo nuokrypio kreivės atveju,

= 6,3 mm viršutinės leidžiamojo nuokrypio kreivės atveju.

2 pav.

Asfalto mišinyje esančiam užpildui skirta granuliometrinė kreivė su leidžiamaisiais nuokrypiais

Image

Be pirmiau minėtųjų, pateikiamos šios rekomendacijos:

a)

smėlio frakcija (0,063 mm < kvadratinių sieto akučių dydis < 2 mm) turi būti sudaryta iš ne daugiau kaip 55 proc. gamtinio smėlio ir bent 45 proc. smulkinto smėlio;

b)

dangos pagrindo ir išlyginamojo sluoksnio smėlis turi užtikrinti gerą stabilumą ir lygumą, atsižvelgiant į geriausią kelių tiesimo patirtį;

c)

medžiagos, kuri labai atspari skaldymui, grūdeliai turi būti skaldyti (suskaldomi visi grūdeliai);

d)

mišiniuose naudojami skaldos grūdeliai turi būti nuplauti;

e)

į dangą dėti papildomų skaldos grūdelių neleidžiama;

f)

rišiklio klampumas, išreikštas kaip skverbties (PEN) vertė, atsižvelgiant į šalies orų sąlygas, turi būti 40–60, 60–80 arba net 80–100. Vadovaujamasi taisykle, kad turi būti naudojamas kuo kietesnis rišiklis, jei tai atitinka nusistovėjusią praktiką;

g)

prieš volavimą pasirenkama tokia mišinio temperatūra, kad voluojant būtų užtikrintas būtinas dangos akytumas. Kad būtų padidinta tikimybė, jog bus laikomasi 2.1–2.4 punktuose nurodytų reikalavimų, dangos sutankinimas turi būti stebimas ne tik pagal tinkamai pasirinktą mišinio temperatūrą, bet ir pasirenkant atitinkamą volavimų skaičių bei plentvolį.

1 lentelė

Dangos projektavimo rekomendacijos

 

Tikslinės vertės

Leidžiamieji nuokrypiai

Pagal bendrą mišinio masę

Pagal mineralinių medžiagų masę

Akmenų masė, sieto kvadratinės akutės (SKA) > 2 mm

47,6 %

50,5 %

± 5 %

Smėlio masė 0,063 < SKA < 2 mm

38,0 %

40,2 %

± 5 %

Užpildo masė SM < 0,063 mm

8,8 %

9,3 %

± 5 %

Rišiklio (bitumo) masė

5,8 %

Nėra

± 0,5 %

Didž. leidžiamas skaldos grūdelių dydis

8 mm

6,3–10 mm

Rišiklio kietis

(žr. 3.2.2 punkto f papunktį)

 

Akmens poliruojamumas (PSV)

≥ 50

 

Sutankinimo laipsnis pagal Maršalo bandinius Sutankinimo laipsnis

98 %

 

4.   BANDYMO METODAS

4.1.   Liekamojo akytumo matavimas

Atliekant šį matavimą, bent iš keturių tolygiai tarp AA ir BB linijų pasiskirsčiusių skirtingų bandymų kelio vietų turi būti paimti kernai (žr. 1 paveikslą). Kad ratų vėžių vietoje nebūtų pažeistas dangos vienalytiškumas ir lygumas, kernai turėtų būti imami ne iš pačių ratų vėžių, bet greta jų. Du kernai (mažiausiai) turėtų būti paimti greta ratų vėžių, o vienas (mažiausiai) – iš vietos, esančios maždaug vienodu atstumu nuo ratų vėžių ir kiekvieno mikrofono.

Kilus įtarimui, kad nesilaikoma vienalytiškumo reikalavimų (žr. 2.4 punktą), kernus galima imti iš didesnio skaičiaus bandymų plote esančių vietų.

Nustatomas kiekvieno kerno liekamasis akytumas, o tada pagal visus kernus apskaičiuojama ir su šio priedo 2.1 punkto reikalavimais palyginama vidutinė vertė. Be to, nė vieno kerno akytumas neturi būti didesnis kaip 10 proc.

Bandymų ploto dangos klojėjui primenama apie keblumus, kurių gali kilti, jei tas plotas būtų šildomas vamzdžiais arba elektros laidais ir jei iš jo tektų imti kernus. Ši įranga turėtų būti kruopščiai suplanuota pagal būsimas kernų ėmimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200 × 300 mm dydžio plotų, kuriuose nebūtų paklota nei vamzdžių, nei laidų arba kuriuose jie būtų pakloti pakankamai giliai, kad iš viršutinio dangos sluoksnio imant kernus jie nebūtų apgadinti.

4.2.   Garso sugerties koeficientas

Garso sugerties koeficientas (įprastas sklidimas) matuojamas kompleksinės akustinės varžos vamzdžiu taikant standarte ISO 10534–1:1996 arba standarte ISO 10534–2:1998 nustatytą metodiką.

Ruošiant bandinius, laikomasi tų pačių reikalavimų kaip dėl liekamojo akytumo nustatymo bandinių ruošimo (žr. 4.1 punktą). 400–800 Hz ir 800–1 600 Hz dažnių intervaluose (bent pagrindinių trečios oktavos juostų dažnių) išmatuojama garso sugertis ir nustatomos šių dviejų dažnių intervalų didžiausios vertės. Galutinis rezultatas gaunamas apskaičiavus visų tų tiriamų kernų verčių vidurkį.

4.3.   Tūrinis makrotekstūros matavimas

Pagal šį standartą išilgai ratų, važiuojančių bandymo juosta, vėžių vienodais atstumais bent dešimtyje vietų išmatuojamas tekstūros gylis ir nustatoma vidutinė vertė, kuri palyginama su apibrėžtu mažiausiu tekstūros gyliu. Metodikos aprašas pateiktas standarte ISO 10844:1994.

5.   TVARUMAS IR PRIEŽIŪRA

5.1.   Senėjimo įtaka

Kaip ir dėl bet kokių kitų dangų tikėtina, kad po 6–12 mėnesių nuo tos dangos paklojimo gali šiek tiek padidėti padangos riedėjimo triukšmo lygis, išmatuotas virš bandymo dangos.

Danga nustatytas charakteristikas pradės atitikti ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo jos paklojimo. Senėjimo poveikis, kai matuojamas sunkvežimių keliamas triukšmas, paprastai yra mažesnis, nei matuojant lengvųjų automobilių keliamą triukšmą.

Dangos tvarumą daugiausia lemia ja važinėjančių transporto priemonių padangos, kurios tą dangą gludina ir tankina. Danga periodiškai tikrinama pagal 2.5 punktą.

5.2.   Dangos priežiūra

Nuo dangos nuvalomos palaidos atliekos arba dulkės, galinčios labai sumažinti veiksmingąjį tekstūros gylį. Šalyse, kuriose vyrauja šaltas klimatas, ledas kartais tirpdomas druska. Dėl druskos danga gali laikinai arba visam laikui pasikeisti taip, kad padidės triukšmas, todėl druskos naudoti nerekomenduojama.

5.3.   Bandymų vietos dangos keitimas

Jei bandymų kelią būtina užkloti nauja danga, paprastai tą dangą reikia kloti tik bandymų juostoje (3 m pločio, kaip parodyta 1 paveiksle), kuria važinėja transporto priemonės, jei bandymų plotas už tos juostos atitinka išmatuoto liekamojo akytumo arba garso sugerties reikalavimus.

6.   BANDYMŲ VIETOS DANGOS IR ANT JOS ATLIEKAMŲ BANDYMŲ DOKUMENTAI

6.1.   Bandymų ploto dangos dokumentai

Bandymų ploto dangos dokumentuose pateikiama ši informacija:

6.1.1.

bandymų kelio vieta;

6.1.2.

rišiklio tipas, rišiklio kietis, užpildo tipas, didžiausias teorinis betono tankis (BT), dėvėjimosi sluoksnio storis ir pagal kernus, paimtus iš bandymų kelio, nustatyta granuliometrinės sudėties kreivė;

6.1.3.

tankinimo metodas (pvz., plentvolio tipas, plentvolio masė ir plentvolio važiavimo viena vieta skaičius tankinant dangą);

6.1.4.

mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis klojant dangą;

6.1.5.

dangos klojimo data ir rangovas;

6.1.6.

visų arba bent paskutinio bandymo rezultatai, įskaitant šiuos duomenis:

6.1.6.1.

kiekvieno kerno liekamasis akytumas;

6.1.6.2.

bandymų ploto vietos, iš kurių paimti kernai akytumo matavimams atlikti;

6.1.6.3.

kiekvieno kerno garso sugerties koeficientas (jei išmatuotas); Nurodomi kiekvieno kerno rezultatai ir kiekvieno intervalo dažnis bei bendras vidurkis;

6.1.6.4.

bandymų ploto vietos, iš kurių paimti kernai sugerties matavimui atlikti;

6.1.6.5.

tekstūros gylis, įskaitant bandymų skaičių ir standartinį nuokrypį;

6.1.6.6.

už bandymus atsakinga institucija pagal 6.1.6.1 ir 6.1.6.2 punktus ir naudotos įrangos tipas;

6.1.6.7.

bandymo (-ų) atlikimo ir kernų ėmimo iš bandymų kelio data.

6.2.   Danga važiuojančios transporto priemonės keliamo triukšmo nustatymo bandymų dokumentai

Dokumentuose, kuriuose aprašomas (-i) transporto priemonės keliamo triukšmo nustatymo bandymas (-ai), nurodoma, ar buvo laikomasi visų šio standarto reikalavimų. Pagal 6.1 punktą pateikiama nuoroda į dokumentą, kuriame aprašyti rezultatai, patvirtinantys, kad jo reikalavimų buvo laikomasi.


(1)  Bandymo aikštelės specifikacijos, pateiktos šiame priede, galioja iki laikotarpio, nurodyto šios taisyklės 12.8 punkte, pabaigos.

(2)  Standartas ISO 10844:1994.


5 PRIEDAS

BANDYMO PROCEDŪRA SUKIBIMUI SU ŠLAPIA DANGA MATUOTI

A) C1 klasės padangos

1.   STANDARTAI

Taikomi toliau išvardyti dokumentai.

1.1.   ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.). Standartinis paviršiaus trinties savybių matavimo bandymo metodas naudojant britų švytuoklinį bandiklį;

1.2.   ASTM E 501-08. Standartinių briaunų padangos standartinė specifikacija, skirta atsparumo slydimui kelio danga bandymams;

1.3.   ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintas 2006 m.). Standartinis kelio dangos makrotekstūros gylio tūrinio matavimo bandymo metodas;

1.4.   ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.). Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P195/75R14);

1.5.   ASTM F 2493-08. Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P225/60R16).

2.   APIBRĖŽTYS

Atliekant C1 klasės padangų sukibimo su šlapia danga bandymus vartojamos šios apibrėžtys:

2.1.   bandomasis važiavimas– vienas apkrautos padangos važiavimas nustatytu bandomuoju paviršiumi;

2.2.   bandomoji (-osios) padanga (-os)– tvirtinti pateikta padanga, etaloninė ar kontrolinė padanga arba padangų komplektas, naudojamas atliekant bandomąjį važiavimą;

2.3.   tvirtinti pateikta (-os) padanga (-os) (T)– padanga arba padangų komplektas, bandomas siekiant apskaičiuoti padangos sukibimo su šlapia danga indeksą;

2.4.   etaloninė(s) padanga (-os) (R)– padanga arba padangų, turinčių standarte ASTM F 2493-08 nurodytas savybes ir laikomų standartinėmis etaloninėmis bandomosiomis padangomis, komplektas;

2.5.   kontrolinė(s) padanga (-os) (C)– tarpinė padanga arba tarpinių padangų komplektas, naudojamas, kai toje pačioje transporto priemonėje negalima tiesiogiai palyginti tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos;

2.6.   padangos stabdymo jėga– niutonais išreikšta išilginė jėga, atsirandanti veikiant stabdymo momentui;

2.7.   padangos stabdymo jėgos koeficientas (BFC)– stabdymo jėgos ir vertikaliosios apkrovos santykis;

2.8.   didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas– didžiausia padangos stabdymo jėgos koeficiento vertė, gaunama iki rato blokavimo laipsniškai didinant stabdymo momentą;

2.9.   rato blokavimas– rato būsena, kai jo sukimosi aplink savo ašį greitis lygus nuliui ir kai, veikiant stabdymo momentui, jis negali suktis;

2.10.   vertikalioji apkrova– niutonais išreikšta apkrova, veikianti padangą statmenai kelio paviršiui;

2.11.   padangų bandymo transporto priemonė– šiam tikslui skirta specialiosios paskirties transporto priemonė, turinti prietaisus vertikaliai ir išilginei jėgai, stabdant veikiančioms vieną padangą, matuoti.

2.12.   SEBP14– standartas ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.). Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P195/75R14);

2.13.   SEBP16– standartas ASTM F 2493-08. Radialinės standartinės etaloninės bandomosios padangos standartinė specifikacija (P225/60R16).

3.   BENDROSIOS BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Kelio savybės

Bandymų kelias turi turėti šias savybes:

3.1.1.

Bandymų kelias turi būti padengtas tankia asfalto danga, kurios nuolydis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 2 proc., ir neturi nukrypti daugiau kaip 6 mm, kai bandymai atliekami su 3 m tiesykle.

3.1.2.

Bandymų kelio paviršius turi būti vienodo senumo, sudėties ir nusidėvėjimo laipsnio. Jame neturi būti palaidų medžiagų ar pašalinių sąnašų.

3.1.3.

Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo – 10 mm (leidžiamas nuokrypis – 8–13 mm).

3.1.4.

Tekstūros gylis, matuojamas smėlio danga, turi būti 0,7 ± 0,3 mm. Jis matuojamas pagal standartą ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintas 2006 m.).

3.1.5.

Sudrėkinto kelio paviršiaus trinties savybės nustatomos pagal kurį nors vieną iš 3.2 punkto a arba b papunktyje nurodytų metodų.

3.2.   Metodai sudrėkinto kelio paviršiaus trinties savybėms išmatuoti

3.2.1.   Britų švytuoklės skaičių (BPN) a metodas

Britų švytuoklės skaičių metodas apibrėžiamas pagal standartą ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.).

Padėklo gumos komponentų sandara ir fizinės savybės nurodytos standarte ASTM E 501-08.

Britų švytuoklės skaičių (BPN) vidurkis, atlikus temperatūros pataisą, turi būti 42–60.

BPN koreguojamas atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą. Jeigu britų švytuoklės gamintojas nepateikia rekomendacijų, kaip atlikti temperatūros pataisas, naudojama ši formulė:

 

BPN = BPN (išmatuota vertė) + temperatūros pataisa

 

temperatūros pataisa = – 0,0018 t2 + 0,34 t – 6,1

Čia t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

Slydimo padėklo nusidėvėjimo efektas. Padėklas nuimamas siekiant išmatuoti didžiausią nusidėvėjimą, kai kontaktinės slydimo paviršiaus briaunos nusidėvėjimas pasiekia 3,2 mm slydimo paviršiaus plokštumoje arba 1,6 mm statmenai į ją, kaip nurodyta standarto ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.) 5.2.2 punkte ir 3 paveiksle.

Siekiant patikrinti kelio paviršiaus BPN nuoseklumą prietaisus turinčio lengvojo automobilio sukibimui su šlapia danga išmatuoti, bandomojo paviršiaus BPN vertės neturėtų kisti per visą stabdymo atstumą, kad būtų sumažinta bandymo rezultatų sklaida. Sudrėkinto paviršiaus trinties savybės matuojamos penkis kartus kiekviename BPN matavimo taške kas 10 metrų, o BPN vidurkio variacijos koeficientas neturi viršyti 10 proc.

3.2.2.   Standarto ASTM E 1136 standartinės etaloninės bandomosios padangos b metodas

Nukrypstant nuo 2.4 punkto, pagal šį metodą naudojama etaloninė padanga, turinti standarte ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.) nurodytas savybes ir nurodyta kaip SEBP14.

Vidutinis didžiausias SEBP14 stabdymo jėgos koeficientas (μpeak,ave) turi būti 0,7 ± 0,1 esant 65 km/h greičiui.

Vidutinis didžiausias SEBP14 stabdymo jėgos koeficientas (μpeak,ave) pakoreguojamas, atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą:

 

didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (μpeak,ave) = didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (išmatuotas) + temperatūros pataisa

 

Temperatūros pataisa = 0,0035 × (t – 20)

Čia t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

3.3.   Atmosferos sąlygos

Vėjas neturi trukdyti drėkinti dangą (leidžiama statyti vėjo užtvaras).

Sudrėkinto paviršiaus temperatūra ir aplinkos temperatūra turi būti 2–20 °C žieminėms padangoms ir 5–35 °C įprastoms padangoms.

Sudrėkinto paviršiaus temperatūra per bandymą neturi kisti daugiau kaip 10 °C.

Aplinkos temperatūra turi likti artima sudrėkinto paviršiaus temperatūrai; aplinkos ir sudrėkinto paviršiaus temperatūrų skirtumas turi būti mažesnis nei 10 °C.

4.   SUKIBIMO SU ŠLAPIA DANGA MATAVIMO BANDYMO METODAI

Norint apskaičiuoti tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksą (G), tvirtinti pateiktos padangos stabdymo sukimbant su šlapia danga veiksmingumas palyginamas su etaloninės padangos, sumontuotos transporto priemonėje, važiuojančioje tiesiai šlapiu asfaltuotu paviršiumi, stabdymo veiksmingumu sukimbant su šlapia danga. Tas veiksmingumas išmatuojamas taikant vieną iš toliau nurodytų metodų:

a)

transporto priemonės metodą, kai išbandomas prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuotų padangų komplektas,

b)

bandymo metodą, kai naudojama transporto priemonės traukiama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė, kurioje sumontuota bandomoji (-osios) padanga (-os).

4.1.   Bandymo metodas pagal a papunktį naudojant prietaisus turintį lengvąjį automobilį

4.1.1.   Principas

Bandymo metodas apima procedūrą C1 klasės padangų lėtėjimo veiksmingumui stabdant matuoti, naudojantis prietaisus turinčiu lengvuoju automobiliu, turinčiu stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), o prietaisus turintis lengvasis automobilis – tai lengvasis automobilis, kuriame siekiant taikyti šį bandymo metodą sumontuota matavimo įranga, nurodyta 4.1.2.2 punkte. Pradedant nuo nustatyto pradinio greičio, tuo pat metu stipriai stabdomi keturi ratai, kad pradėtų veikti ABS. Apskaičiuojamas vidutinis lėtėjimas dviejų iš anksto nustatytų greičio verčių intervale.

4.1.2.   Įranga

4.1.2.1.   Transporto priemonė

Leidžiamos šios lengvojo automobilio modifikacijos:

a)

leidžiančios automobilyje sumontuoti įvairesnio dydžio padangas;

b)

leidžiančios sumontuoti ir automatiškai aktyvinti stabdymo įrenginį;

c)

visos kitos stabdymo sistemos modifikacijos draudžiamos.

4.1.2.2.   Matavimo įranga

Transporto priemonėje sumontuojamas jutiklis, tinkamas greičiui ant šlapio paviršiaus ir atstumui, nuvažiuotam dviejų greičio verčių intervale, matuoti.

Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį naudojamas balninis sukabintuvas arba nekontaktinė greičio matavimo sistema.

4.1.3.   Bandymų kelio sąlygų sudarymas ir drėkinimas

Bandymų kelio paviršius palaistomas likus bent pusvalandžiui iki bandymo, kad suvienodėtų paviršiaus temperatūra ir vandens temperatūra. Per visą bandymą turėtų būti nuolat atliekamas išorinis purškimas. Visame bandymo plote vandens gylis, išmatuotas nuo aukščiausios dangos vietos, turi būti 1,0 ± 0,5 mm.

Tada turėtų būti sudaromos bandymų kelio sąlygos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų 90 km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.1.4.   Padangos ir ratlankiai

4.1.4.1.   Padangų parengimas ir įvažinėjimas

Bandomosios padangos profiliuojamos siekiant pašalinti visus atraminio paviršiaus iškyšulius, susidariusius dėl įlietų ventilių ar sandūrų siūlių.

Padangos montuojamos ant ratlankių, nurodytų pripažintų padangų ir ratlankių standartų organizacijų, išvardytų šios taisyklės 6 priedo 4 priedėlyje.

4.1.4.2.   Padangos apkrova

Statinė kiekvienos ašies padangos apkrova turi būti 60–90 proc. bandomosios padangos leidžiamos apkrovos. Tos pačios ašies padangų apkrovos neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc.

4.1.4.3.   Padangos pripūtimo slėgis

Priekinės ir užpakalinės ašių padangų pripūtimo slėgis turi būti 220 kPa (standartinių ir labai didelio krovumo). Prieš atliekant bandymą padangos slėgis turėtų būti patikrinamas aplinkos temperatūroje ir prireikus pakoreguojamas.

4.1.5.   Procedūra

4.1.5.1.   Bandomasis važiavimas

Kiekvienam bandomajam važiavimui taikoma toliau nurodyta bandymo tvarka.

4.1.5.1.1.   Lengvasis automobilis vairuojamas tiesiai, greitėjant iki 85 ± 2 km/h.

4.1.5.1.2.   Kai lengvasis automobilis pasiekia 85 ± 2 km/h, stabdžiai visada paspaudžiami toje pačioje bandymų kelio vietoje, nurodytoje kaip pradinis stabdymo taškas; galimas išilginis nuokrypis – 5 m, skersinis nuokrypis – 0,5 m.

4.1.5.1.3.   Stabdžiai nuspaudžiami automatiškai arba mechaniškai:

4.1.5.1.3.1.   automatiškai stabdžiai suaktyvinami naudojant iš dviejų dalių sudarytą jutiklių sistemą – viena dalis įrengiama bandymų kelyje, kita – lengvajame automobilyje;

4.1.5.1.3.2.   rankinis stabdžių aktyvinimas priklauso nuo pavarų dėžės, kaip nurodyta toliau. Abiem atvejais pedalas turi būti spaudžiamas bent 600 N jėga.

Automobiliuose su mechanine pavarų dėže vairuotojas turėtų išjungti sankabą, staigiai spausti stabdžių pedalą ir laikyti jį tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

Automobiliuose su automatine pavarų dėže vairuotojas turėtų įjungti neutralią pavarą, tada staigiai spausti stabdžių pedalą ir laikyti jį tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

4.1.5.1.4.   Vidutinis lėtėjimas apskaičiuojamas 80–20 km/h greičio intervale.

Jeigu atliekant bandomąjį važiavimą nepaisoma kurios nors iš pirmiau nurodytų specifikacijų (įskaitant greičio nuokrypį, išilginį ir skersinį stabdymo pradžios taško nuokrypius ir stabdymo laiką), matavimas nutraukiamas ir atliekamas naujas bandomasis važiavimas.

4.1.5.2.   Bandymų ciklas

Norint išmatuoti tvirtinti pateiktų padangų (T) komplekto sukibimo su šlapia danga indeksą, atliekami keli bandomieji važiavimai; taikoma toliau aprašyta procedūra, pagal kurią kiekvienas bandomasis važiavimas atliekamas ta pačia kryptimi ir per tą patį bandymų ciklą galima išmatuoti iki trijų skirtingų tvirtinti pateiktų padangų komplektų.

4.1.5.2.1.   Pirmiausia prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuojamas etaloninių padangų komplektas.

4.1.5.2.2.   Pagal 4.1.5.1 punktą atlikus bent tris galiojančius matavimus, etaloninių padangų komplektas pakeičiamas tvirtinti pateiktų padangų komplektu.

4.1.5.2.3.   Atlikus šešis galiojančius tvirtinti pateiktų padangų matavimus, galima išmatuoti dar du tvirtinti pateiktų padangų komplektus.

4.1.5.2.4.   Bandymų ciklas baigiamas trimis papildomais galiojančiais to paties etaloninių padangų komplekto matavimais, kaip ir bandymų ciklo pradžioje.

Pavyzdžiai

a)

Trijų tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T3) ir etaloninių padangų komplekto (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

R-T1-T2-T3-R

b)

Penkių tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T5) ir etaloninių padangų komplekto (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

R-T1-T2-T3-R-T4-T5-R

4.1.6.   Matavimo rezultatų apdorojimas

4.1.6.1.   Vidutinio lėtėjimo (AD) apskaičiavimas

Vidutinis lėtėjimas (AD) apskaičiuojamas m/s2 kiekvieno galiojančio bandomojo važiavimo atveju:

Formula

Čia:

Sf – galutinis greitis m/s; Sf = 20 km/h = 5,556 m/s

Si – pradinis greitis m/s; Si = 80 km/h = 22,222 m/s

d– įveiktas atstumas (metrais) Si ir Sf intervale.

4.1.6.2.   Rezultatų patvirtinimas

AD variacijos koeficientas apskaičiuojamas taip:

(Standartinis nuokrypis / vidurkis) × 100.

Etaloninės padangos (R). Jeigu bet kurių dviejų iš eilės atliktų trijų bandomųjų važiavimų grupių, naudojant konkretų etaloninių padangų komplektą, AD variacijos koeficientas didesnis negu 3 proc., visi duomenys turėtų būti atmesti ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktų padangų ir etaloninių padangų) bandymas turėtų būti atliktas iš naujo.

Tvirtinti pateiktos padangos (T). Apskaičiuojami kiekvieno tvirtinti pateiktų padangų komplekto AD variacijos koeficientai. Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas didesnis negu 3 proc., duomenys turėtų būti atmesti ir tvirtinti pateiktų padangų komplekto bandymas turėtų būti atliktas iš naujo.

4.1.6.3.   Patikslinto vidutinio lėtėjimo (Ra) apskaičiavimas

Etaloninių padangų komplekto vidutinis lėtėjimas (AD), naudojamas jo stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, patikslinamas pagal kiekvieno tvirtinti pateiktų padangų komplekto padėtį konkrečiame bandymų cikle.

Šis patikslintas etaloninės padangos AD (Ra) apskaičiuojamas m/s2 vadovaujantis 1 lentele, kur R1 yra AD verčių vidurkis per pirmąjį etaloninių padangų komplekto (R) bandymą, o R2 yra AD verčių vidurkis per antrąjį to paties etaloninių padangų komplekto (R) bandymą.

1 lentelė

Tvirtinti pateiktų padangų komplektų skaičius per vieną bandymų ciklą

Tvirtinti pateiktų padangų komplektas

Ra

1

(R1-T1-R2)

T1

Ra = 1/2 (R1 + R2)

2

(R1-T1-T2-R2)

T1

Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2

T2

Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2

3

(R1-T1-T2-T3-R2)

T1

Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2

T2

Ra = 1/2 (R1 + R2)

T3

Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

4.1.6.4.   Stabdymo jėgos koeficiento (BFC) apskaičiavimas

Dviejų ašių stabdymo jėgos koeficientas (BFC) apskaičiuojamas pagal 2 lentelę, kur Ta (a = 1, 2 arba 3) yra kiekvieno į bandymų ciklą įtraukto tvirtinti pateiktų padangų komplekto (T) AD verčių vidurkis.

2 lentelė

Bandomoji padanga

Stabdymo jėgos koeficientas

Etaloninė padanga

Formula

Tvirtinti pateikta padanga

Formula

g laisvojo kritimo pagreitis, g = 9,81 m/s2

4.1.6.5.   Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indekso apskaičiavimas

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas (G(T)) apskaičiuojamas taip:

Formula

Čia:

t –

išmatuota drėgno paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais, kai bandoma tvirtinti pateikta padanga (T);

t0

etaloninės drėgno paviršiaus temperatūros sąlygos, t0 = 20 °C įprastinėms padangoms ir t0 = 10 °C žieminėms padangoms;

BFC(R0) – etaloninės padangos stabdymo jėgos koeficientas etaloninėmis sąlygomis, BFC(R0) = 0,68;

a =

– 0,4232 ir b = – 8,297 įprastoms padangoms, a = 0,7721 ir b = 31,18 žieminėms padangoms [a išreikštas 1/°C].

4.1.7.   Tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos sukibimo su šlapia danga veiksmingumo palyginimas naudojant kontrolinę padangą

4.1.7.1.   Bendrosios nuostatos

Kai tvirtinti pateiktos padangos dydis gerokai skiriasi nuo etaloninės padangos dydžio, gali būti neįmanoma jas tiesiogiai palyginti tame pačiame prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje. Taikant šį bandymo metodą naudojama tarpinė padanga, toliau vadinama kontroline padanga, kaip apibrėžta 2.5 punkte.

4.1.7.2.   Metodo esmė

Siekiant palyginti tvirtinti pateiktų padangų komplekto bandymų ciklo rezultatus su etaloninių padangų komplekto rezultatais naudojamas kontrolinių padangų komplektas ir du skirtingi, prietaisus turintys lengvieji automobiliai.

Viename prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuojamas etaloninių padangų komplektas, po to – kontrolinių padangų komplektas, kitame – kontrolinių padangų komplektas, po to – tvirtinti pateiktų padangų komplektas.

Taikomos 4.1.2–4.1.4 punktuose išdėstytos specifikacijos.

Pirmasis bandymų ciklas yra kontrolinių padangų komplekto ir etaloninių padangų komplekto palyginimas.

Antrasis bandymų ciklas yra tvirtinti pateiktų padangų komplekto ir kontrolinių padangų komplekto palyginimas. Jis atliekamas tame pačiame bandymų kelyje tą pačią dieną kaip ir pirmasis bandymų ciklas. Sudrėkinto paviršiaus temperatūra neturi daugiau kaip ±5 °C skirtis nuo pirmojo bandymų ciklo temperatūros. Pirmajam ir antrajam bandymų ciklams naudojamas tas pats kontrolinių padangų komplektas.

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas (G(T)) apskaičiuojamas taip:

G(T) = G1 × G2

Čia:

G1

santykinis kontrolinės padangos (C) sukibimo su šlapia danga indeksas, palyginti su etalonine padanga (R), apskaičiuojamas taip:

Formula

G2

santykinis tvirtinti pateiktos padangos (T) sukibimo su šlapia danga indeksas, palyginti su kontroline padanga (C), apskaičiuojamas taip:

Formula

4.1.7.3.   Laikymas ir saugojimas

Visas kontrolinių padangų komplekto padangas reikia laikyti tomis pačiomis sąlygomis. Kai tik atliekamas kontrolinių padangų komplekto bandymas, jas palyginus su etaloninėmis padangomis, pradedamos taikyti ypatingos laikymo sąlygos, apibrėžtos standarte ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.).

4.1.7.4.   Etaloninių padangų ir kontrolinių padangų pakeitimas

Jei per bandymus padanga neįprastai nusidėvi ar apgadinama arba kai nusidėvėjimas daro įtaką bandymų rezultatams, padanga daugiau nenaudojama.

4.2.   Bandymo metodas pagal papunktį b, kai naudojama transporto priemonės traukiama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė

4.2.1.   Principas

Atliekami bandomųjų padangų, sumontuotų transporto priemonės (toliau vadinamos vilkiku) traukiamoje priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje, matavimai. Bandymo padėtyje esantys stabdžiai stipriai nuspaudžiami, kol pasiekiamas pakankamas stabdymo momentas, kad susidarytų didžiausia galima stabdymo jėga prieš rato blokavimą, kai bandymo greitis – 65 km/h.

4.2.2.   Įranga

4.2.2.1.   Vilkikas ir priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė

Vilkikas arba padangų bandymo transporto priemonė turi sugebėti išlaikyti nurodytą 65 ± 2 km/h greitį net veikiant didžiausiai galimai stabdymo jėgai.

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje įrengiama viena vieta, kur matavimo tikslais galima sumontuoti padangą ( toliau – bandymo padėtis), ir sumontuojami toliau nurodyti priedai:

a)

įranga, kuria suaktyvinami stabdžiai bandymo padėtyje;

b)

vandens bakas, kuriame būtų pakankamai vandens kelio paviršiaus drėkinimo sistemai, nebent naudojamas išorinis purškimas;

c)

registravimo įranga, skirta bandymo padėtyje įrengtų daviklių signalams registruoti ir vandens tiekimo spartai stebėti, jeigu naudojamas automatinis purškimas.

Bandymo padėtyje didžiausias leidžiamas suvedimo kampo ir išvirtimo kampo pokytis turi neviršyti ± 0,5° esant didžiausiai vertikaliajai apkrovai. Išilginės pakabos svirtys ir įvorės turi būti pakankamai tvirtos, kad būtų kuo mažiau vietos laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta atitiktis veikiant didžiausiai stabdymo jėgai. Pakabos sistema turi atlaikyti pakankamą apkrovą ir būti suprojektuota taip, kad izoliuotų pakabos rezonansą.

Bandymo padėtyje įrengiama įprasta arba speciali automobilių stabdžių sistema, galinti suteikti pakankamą stabdymo momentą, kad nurodytomis sąlygomis būtų gauta didžiausia bandomojo rato stabdymo išilginės jėgos vertė.

Stabdžių sistema turi būti sugebėti kontroliuoti laiko intervalą nuo pradinio stabdžių paspaudimo iki didžiausios išilginės jėgos susidarymo, kaip nurodyta 4.2.7.1 punkte.

Priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė suprojektuojama taip, kad joje būtų galima išbandyti įvairaus dydžio tvirtinti pateiktas padangas.

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje turi būti galimybė keisti vertikaliąją apkrovą, kaip nurodyta 4.2.5.2 punkte.

4.2.2.2.   Matavimo įranga

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje bandomojo rato padėtyje turi būti įrengta rato sukimosi greičio matavimo sistema ir davikliai, kuriais matuojama bandomojo rato stabdymo jėga ir vertikalioji apkrova.

Bendrieji matavimo sistemos reikalavimai. Prietaisų sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus esant 0–45 °C aplinkos temperatūrai:

a)

bendras sistemos tikslumas, jėga: ±1,5 proc. visos vertikaliosios apkrovos arba stabdymo jėgos skalės;

b)

bendras sistemos tikslumas, greitis: ±1,5 proc. greičio arba ±1,0 km/h, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

Transporto priemonės greitis. Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį, turėtų būti naudojamas balninis sukabintuvas arba tiksli nekontaktinė greičio matavimo sistema.

Stabdymo jėga. Stabdymo jėgos matavimo davikliai turi matuoti išilginę jėgą, dėl stabdžių poveikio susidarančią padangos ir kelio sandūroje ir atitinkančią nuo 0 proc. iki bent 125 proc. taikomos vertikaliosios apkrovos. Davikliai suprojektuojami ir jų vieta parenkama taip, kad inercija ir vibracijos sukeltas mechaninis rezonansas jiems darytų kuo mažesnį poveikį.

Vertikalioji apkrova. Veikiant stabdžiams vertikaliosios apkrovos matavimo daviklis turi matuoti vertikaliąją apkrovą bandymo padėtyje. Daviklio specifikacijos atitinka pirmiau aprašytąsias.

Signalų siuntimo ir registravimo sistema. Visa signalų siuntimo ir registravimo įranga turi teikti linijinius išvesties duomenis, o jos stiprinimo koeficientas ir duomenų nuskaitymo skyra turi būti pakankami, kad atitiktų pirmiau nurodytus reikalavimus. Be to, taikomi šie reikalavimai:

a)

mažiausias tolygios dažninės charakteristikos intervalas turi būti 0–50 Hz (100 Hz) ± 1 % visos skalės intervale;

b)

signalo ir triukšmo santykis turi būti bent 20/1;

c)

signalas turi būti stiprinamas pakankamai, kad būtų rodoma visa skalė esant visos skalės įvesties signalo lygiui;

d)

įėjimo varža turi būti bent dešimt kartų didesnė negu signalo šaltinio išėjimo varža;

e)

įranga turi būti nejautri vibracijai, greitėjimui ir aplinkos temperatūros pokyčiams.

4.2.3.   Bandymų kelio sąlygų sudarymas

Bandymų kelio sąlygos turėtų būti sudaromos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų 65 ± 2 km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.2.4.   Drėkinimo sąlygos

Vilkike ir priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje neprivaloma tvarka gali būti įrengta kelio dangos drėkinimo sistema, išskyrus baką, kuris, jei naudojama priekaba, montuojamas vilkike. Vandeniui purkšti ant kelio dangos priešais bandomąsias padangas įrengiamas purkštuvas, suprojektuotas taip, kad vandens sluoksnis, kurį bandomuoju greičiu pervažiuoja bandomoji padanga, būtų vienodo stiprumo, o taškymas ir perpurškimas būtų kuo mažesni.

Purkštuvas įrengiamas ir jo padėtis nustatoma taip, kad vandens srovės būtų nukreiptos į bandomąją padangą, o kelio dangos kryptimi būtų pasuktos 20–30° kampu.

Vanduo turi aplieti kelio dangą priešais padangą, 250–450 mm atstumu nuo padangos sąlyčio su kelio danga centro. Purkštuvas įrengiamas 25 mm virš kelio dangos arba mažiausiame aukštyje, kurio užtenka norint išvengti kliūčių, galinčių pasitaikyti bandiklio kelyje, tačiau bet kuriuo atveju ne aukščiau kaip 100 mm virš kelio dangos.

Vandens sluoksnis turi būti bent 25 mm platesnis negu bandomosios padangos atraminis paviršius, o vanduo purškiamas taip, kad padanga būtų vienodu atstumu nuo vandens sluoksnio kraštų. Turi būti purškiama tiek vandens, kad jo gylis būtų 1,0 ± 0,5 mm ir kad per visą bandymą liktų vienodas esant ±10 proc. paklaidai. Vandens kiekis, tenkantis vienam drėkinamo pločio vienetui, turi būti tiesiogiai proporcingas bandymo greičiui. Vandens, purškiamo esant 65 km/h greičiui, kiekis turi būti 18 l/s vienam drėkinamo paviršiaus pločio metrui, kai vandens gylis – 1,0 mm.

4.2.5.   Padangos ir ratlankiai

4.2.5.1.   Padangų parengimas ir įvažinėjimas

Bandomosios padangos profiliuojamos siekiant pašalinti visus atraminio paviršiaus iškyšulius, susidariusius dėl įlietų ventilių ar sandūrų siūlių.

Bandomoji padanga montuojama ant bandomojo ratlankio, kurį pateikia padangų gamintojas.

Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

Sumontuotos bandomosios padangos ir ratlankiai bent dvi valandas laikomi tokioje vietoje, kurioje jų temperatūra prieš bandymą susilygintų su aplinkos temperatūra. Jie turėtų būti apsaugoti nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų.

Padangai pravažinėti atliekami du stabdomieji važiavimai esant apkrovai, slėgiui ir greičiui, nurodytiems atitinkamai 4.2.5.2, 4.2.5.3 ir 4.2.7.1 punktuose.

4.2.5.2.   Padangos apkrova

Bandomosios padangos bandomoji apkrova yra 75 ± 5 proc. bandomosios padangos leidžiamos apkrovos.

4.2.5.3.   Padangos oro slėgis

Standartinės leidžiamos apkrovos bandomosios padangos šalto oro pripūtimo slėgis turi būti 180 kPa. Labai didelio krovumo padangų šalto oro slėgis turi būti 220 kPa.

Prieš atliekant bandymą padangos slėgis turėtų būti patikrinamas aplinkos temperatūroje ir prireikus pakoreguojamas.

4.2.6.   Vilkiko ir priekabos arba padangų bandymo transporto priemonės parengimas

4.2.6.1.   Priekaba

Vienaašių priekabų kablio aukštis ir skersinė padėtis suderinami, kai bandomoji padanga apkraunama iki nustatytos bandomosios apkrovos, kad matavimo rezultatai nebūtų iškreipti. Išilginis atstumas nuo sankabos slinkties taško centro linijos iki priekabos ašies skersinės centrinės linijos turi būti bent dešimt kartų didesnis negu kablio aukštis arba sankabos (kablio) aukštis.

4.2.6.2.   Prietaisai ir įranga

Kai naudojamas balninis sukabintuvas, sumontuokite jį pagal gamintojo specifikacijas kuo arčiau vilkiko arba padangų bandymo transporto priemonės tarpvėžės centro.

4.2.7.   Procedūra

4.2.7.1.   Bandomasis važiavimas

Kiekvienam bandomajam važiavimui taikoma toliau nurodyta tvarka.

4.2.7.1.1.

Vilkikas arba padangų bandymo transporto priemonė tiesia linija nurodytu 65 ± 2 km/h bandymo greičiu užvažiuoja ant bandymų kelio.

4.2.7.1.2.

Įjungiama registravimo sistema.

4.2.7.1.3.

Likus maždaug 0,5 s iki stabdymo pradžios vanduo purškiamas ant kelio dangos priešais bandomąją padangą (kai naudojama vidaus purškimo sistema).

4.2.7.1.4.

Priekabos stabdžiai spaudžiami 2 metrų atstumu nuo sudrėkinto paviršiaus trinties savybių ir smėlio gylio matavimo taško, kaip nurodyta 3.1.4 ir 3.1.5 punktuose. Stabdžius reikia spausti taip, kad laiko intervalas nuo pradinio stabdžių paspaudimo iki didžiausios išilginės jėgos susidarymo būtų 0,2–0,5 s.

4.2.7.1.5.

Registravimo sistema išjungiama.

4.2.7.2.   Bandymų ciklas

Norint išmatuoti tvirtinti pateiktos padangos (T) sukibimo su šlapia danga indeksą, atliekami keli bandomieji važiavimai toliau aprašyta tvarka, pagal kurią kiekvienas bandomasis važiavimas atliekamas toje pačioje bandymų kelio vietoje ta pačia kryptimi. Per tą patį bandymų ciklą galima išmatuoti iki trijų tvirtinti pateiktų padangų, jeigu bandymai atliekami per vieną dieną.

4.2.7.2.1.   Pirmiausia išbandoma etaloninė padanga.

4.2.7.2.2.   Pagal 4.2.7.1 punktą atlikus bent šešis galiojančius matavimus, etaloninė padanga pakeičiama tvirtinti pateikta padanga.

4.2.7.2.3.   Atlikus šešis galiojančius tvirtinti pateiktos padangos matavimus, galima išmatuoti dar dvi tvirtinti pateiktas padangas.

4.2.7.2.4.   Bandymų ciklas baigiamas šešiais papildomais galiojančiais tos pačios etaloninės padangos matavimais, kaip ir bandymų ciklo pradžioje.

Pavyzdžiai

a)

Trijų tvirtinti pateiktų padangų (T1–T3) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

R-T1-T2-T3-R

b)

Penkių tvirtinti pateiktų padangų (T1–T5) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

R-T1-T2-T3-R-T4-T5-R

4.2.8.   Matavimo rezultatų apdorojimas

4.2.8.1.   Didžiausio stabdymo jėgos koeficiento apskaičiavimas

Padangos didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (μpeak) yra didžiausia μ(t) vertė iki rato blokavimo, toliau nurodytu būdu apskaičiuojama kiekvienam bandomajam važiavimui. Analoginiai signalai turėtų būti filtruojami siekiant pašalinti triukšmą. Skaitmeniniu būdu įrašyti signalai turi būti filtruojami naudojant slankiojo vidurkio metodą.

Formula

Čia:

μ(t)

dinaminės padangos stabdymo jėgos koeficientas realiu laiku;

fh(t)

dinaminė stabdymo jėga realiu laiku, išreikšta N;

fv(t)

dinaminė vertikalioji apkrova realiu laiku, išreikšta N.

4.2.8.2.   Rezultatų patvirtinimas

μpeak variacijos koeficientas apskaičiuojamas taip:

(Standartinis nuokrypis / vidurkis) × 100.

Etaloninė padanga (R). Jeigu etaloninės padangos didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak) variacijos koeficientas didesnis negu 5 proc., visi duomenys turėtų būti atmesti ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktos (-ų) padangos (-ų) ir etaloninės padangos) bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

Tvirtinti pateikta (-os) padanga (-os) (T). Apskaičiuojamas kiekvienos tvirtinti pateiktos padangos didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak) variacijos koeficientas. Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas didesnis negu 5 proc., duomenys turėtų būti atmesti ir tvirtinti pateiktos padangos bandymas turėtų būti atliekamas iš naujo.

4.2.8.3.   Patikslinto vidutinio didžiausio stabdymo jėgos koeficiento apskaičiavimas

Etaloninės padangos vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas, naudojamas jos stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, patikslinamas pagal kiekvienos tvirtinti pateiktos padangos padėtį konkrečiame bandymų cikle.

Šis patikslintas etaloninės padangos vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (Ra) apskaičiuojamas vadovaujantis 3 lentele, kur R1 – vidutinis didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas per pirmąjį etaloninės padangos (R) bandymą, o R2 – vidutinis didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas per antrąjį tos pačios etaloninės padangos (R) bandymą.

3 lentelė

Tvirtinti pateiktų padangų skaičius per vieną bandymų ciklą

Tvirtinti pateikta padanga

Ra

1

(R1-T1-R2)

T1

Ra = 1/2 (R1 + R2)

2

(R1-T1-T2-R2)

T1

Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2

T2

Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2

3

(R1-T1-T2-T3-R2)

T1

Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2

T2

Ra = 1/2 (R1 + R2)

T3

Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

4.2.8.4.   Vidutinio didžiausio stabdymo jėgos koeficiento (μpeak,ave) apskaičiavimas

Vidutinė didžiausių stabdymo jėgos koeficientų vertė (μpeak,ave) apskaičiuojama pagal 4 lentelę, kur Ta (a = 1, 2 arba 3) yra per vieną bandymų ciklą išmatuotas vienos tvirtinti pateiktos padangos didžiausių stabdymo jėgos koeficientų vidurkis.

4 lentelė

Bandomoji padanga

μpeak,ave

Etaloninė padanga

μpeak,ave(R) = Ra pagal 3 lentelę

Tvirtinti pateikta padanga

μpeak,ave(T) = Ta

4.2.8.5.   Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indekso apskaičiavimas

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas (G(T)) apskaičiuojamas taip:

Formula

Čia:

t –

išmatuota drėgno paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais, kai bandoma tvirtinti pateikta padanga (T);

t0

etaloninės drėgno paviršiaus temperatūros sąlygos;

t0 =

20 °C įprastoms padangoms ir t0 = 10 °C žieminėms padangoms;

μpeak,ave(R0) =

0,85 – didžiausias etaloninės padangos stabdymo jėgos koeficientas etaloninėmis sąlygomis;

a =

– 0,4232 ir b = – 8,297 įprastoms padangoms, a = 0,7721 ir b = 31,18 žieminėms padangoms [a išreikštas 1/°C].

B) C2 ir C3 klasės padangos

1.   BENDROSIOS BANDYMO SĄLYGOS

1.1.   Kelio savybės

Bandymų kelias turi būti padengtas tankia asfalto danga, kurios nuolydis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 2 proc., ir neturi nukrypti daugiau kaip 6 mm, kai bandymai atliekami su 3 m tiesykle.

Bandymų kelio paviršius turi būti vienodo senumo, sudėties ir nusidėvėjimo laipsnio. Jame neturi būti palaidų medžiagų ar pašalinių sąnašų.

Didžiausias leidžiamas skaldos gabalėlių skersmuo turi būti 8–13 mm.

Taip išmatuotas smėlio gylis, nurodytas standartuose EN13036-1:2001 ir ASTM E 965-96 (pakartotinai patvirtintas 2006 m.) turi būti 0,7 ± 0,3 mm.

Sudrėkintos trasos paviršiaus trinties vertė susitariančiosios šalies nuožiūra nustatoma taikant kurį nors vieną iš toliau aprašytų metodų.

1.1.1.   Standartinėms etaloninėms bandomosioms padangoms (SEBP) skirtas metodas

Vidutinis didžiausias stabdymo koeficientas (angl. μ peak average) pagal standartą ASTM E 1136-93 (pakartotinai patvirtintas 2003 m.) (etaloninės padangos (bandymo metodas, kai naudojama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė, kaip apibrėžta 2.1 punkte)) yra 0,7 ± 0,1 esant 65 km/h greičiui ir 180 kPa). Išmatuotos vertės patikslinamos atsižvelgiant į temperatūros poveikį:

DJSK = DSJK (išmatuotas) + 0,0035 · (t – 20)

Čia t – sudrėkintos kelio dangos temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

Bandymas atliekamas naudojant tokias kelio juostas ir tokio ilgio kelią, kokie naudojami atliekant sukibimo su šlapia danga bandymą.

Naudojant priekabą bandymas atliekamas taip, kad stabdymas įvyktų 10 metrų atstumu nuo tos vietos, kurioje nustatomos paviršiaus savybės.

1.1.2.   Britų švytuoklės skaičių (BPN) metodas

Britų švytuoklės skaičiaus (BPN) vidurkio metodas, nustatytas standartu ASTM E 303-93 (pakartotinai patvirtintas 2008 m.), taikomas naudojant padėklą, kaip nurodyta standarte ASTM E 501-08, atlikus temperatūros pataisą, turi būti 50 ± 10 BPN.

BPN koreguojamas atsižvelgiant į sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūrą. Jei britų švytuoklės gamintojas nenurodo, kaip atlikti temperatūros pataisas, gali būti naudojama ši formulė:

BPN = BPN (išmatuota vertė) – (0,0018 · t2) + 0,34 · t – 6,1

Čia: t – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais.

Slydimo padėklo nusidėvėjimo efektas. Padėklas turėtų būti nuimamas siekiant išmatuoti didžiausią nusidėvėjimą, kai kontaktinės slydimo paviršiaus briaunos nusidėvėjimas pasiekia 3,2 mm slydimo paviršiaus plokštumoje arba 1,6 mm statmenai į ją.

Bandymo kelio paviršiaus BPN nuoseklumo patikra bandymų su šlapia danga ir standartine transporto priemone matavimams atlikti.

Kelio juostose, kurios bus naudojamos atliekant sukibimo su šlapia danga bandymus, BPN matuojamas kas 10 m išilgai juostų. Kiekvienoje vietoje BPN matuojamas 5 kartus; BPN variacijos koeficiento vidurkis neturi būti viršytas daugiau kaip 10 proc.

1.1.3.   Tipo patvirtinimo institucija, remdamasi bandymų ataskaitose pateikta informacija, turi įsitikinti, kad kelio charakteristikos yra tinkamos.

1.2.   Danga gali būti drėkinama kelio įrenginiais arba bandomojoje transporto priemonėje ar priekaboje įrengta drėkinimo sistema.

Jei naudojama kelyje įrengta sistema, bandymų vietos danga drėkinama likus ne mažiau kaip valandai iki bandymo, kad dangos ir vandens temperatūra taptų vienoda. Rekomenduojama kelyje įrengtą drėkinimo sistemą nuolat naudoti per visą bandymą.

Vandens gylis turi būti 0,5–2,0 mm.

1.3.   Vėjo sąlygos neturi trukdyti drėkinti dangą (leidžiama statyti vėjo užtvaras).

Aplinkos ir sudrėkintos dangos temperatūra turi būti 5–35 °C ir atliekant bandymą neturi pasikeisti daugiau kaip 10 °C.

1.4.   Siekiant apimti įvairaus dydžio padangas, montuojamas komercinėse transporto priemonėse, santykiniam sukibimo su šlapia danga indeksui matuoti naudojami trys etaloninių bandymo padangų (SEBP) dydžiai:

a)

SEBP 315/70R22,5 LI=154/150, ASTM F2870

b)

SEBP 245/70R19,5 LI=136/134, ASTM F2871

c)

SEBP 225/75 R 16 C LI=116/114, ASTM F2872

Santykiniam sukibimo su šlapia danga indeksui matuoti naudojami trys standartinių etaloninių bandymo padangų dydžiai, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Jei tai C3 klasės padangos

Maža šeima

SNominal < 285 mm

Didelė šeima

SNominal ≥ 285 mm

SEBP 245/70R19,5 LI = 136/134

SEBP 315/70R22,5 LI = 154/150

Jei tai C2 klasės padangos

SEBP 225/75 R 16 C LI=116/114

SNominal = padangos vardinio skerspjūvio plotis

2.   BANDYMŲ PROCEDŪRA

Santykinio sukibimo su šlapia danga veiksmingumas nustatomas naudojant:

(a)

priekabą arba padangoms vertinti skirtą specialiąją transporto priemonę; arba

b)

standartinės gamybos transporto priemonę (M2, M3, N1, N2 ar N3 kategorijos), kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3.), dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3, 2 punktas.

2.1.   Metodika, taikoma naudojant priekabą arba padangoms vertinti skirtą specialiąją transporto priemonę

2.1.1.   Atliekami bandomųjų padangų, sumontuotų transporto priemonės traukiamoje priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje, matavimai.

Bandymo padėtyje stipriai spaudžiami stabdžiai, kol pasiekiamas pakankamas stabdymo momentas, kad susidarytų didžiausia stabdymo jėga prieš rato blokavimą, kai bandymo greitis – 50 km/h. Priekaba ir vilkikas arba padangoms vertinti skirta transporto priemonė turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.1.1.1.

ji turi būti pajėgi viršyti viršutinę 50 km/h bandymo greičio ribą ir palaikyti reikalaujamą 50 ± 2 km/h bandymo greitį, veikiant didžiausiai stabdymo jėgai;

2.1.1.2.

joje turi būti įrengta ašis, užtikrinanti vieną bandymo padėtį ir turinti hidraulinį stabdį bei įjungimo sistemą, kurią bandymo padėtyje prireikus būtų galima valdyti iš vilkiko. Stabdžių sistema turi būti pajėgi užtikrinti pakankamą stabdymo momentą, kad, naudojant visų išbandytinų dydžių padangas ir joms taikant reikiamas apkrovas, būtų pasiektas didžiausias stabdymo jėgos koeficientas;

2.1.1.3.

per visą bandymą ji turi būti pajėgi išlaikyti bandomojo rato ir ant jo sumontuotos padangos išilginę padėtį (suvedimo kampą) ir išvirtimo kampą, taikant ± 0,5° statinių dydžių, išmatuotų apkrovus bandomąją padangą, nuokrypį;

2.1.1.4.

jeigu yra įrengta kelio drėkinimo sistema:

 

sistema turi būti pajėgi tiekti vandenį taip, kad padanga ir priešais ją esanti kelio danga būtų sudrėkinta prieš pradedant stabdyti ir būtų drėkinama per visą bandymą. Konstrukcijoje neprivaloma tvarka gali būti įrengta kelio dangos drėkinimo sistema, išskyrus baką, kuris, jei naudojama priekaba, montuojamas vilkike. Vandeniui purkšti ant kelio dangos priešais bandomąsias padangas įrengiamas purkštuvas, suprojektuotas taip, kad vandens sluoksnis, kurį bandomuoju greičiu pervažiuoja bandomoji padanga, būtų vienodo stiprumo, o taškymas ir perpurškimas būtų kuo mažesni.

 

Purkštuvas įrengiamas ir jo padėtis nustatoma taip, kad vandens srovės būtų nukreiptos į bandomąją padangą, o kelio dangos kryptimi būtų pasuktos 15–30° kampu. Vanduo turi aplieti kelio dangą priešais padangą, 0,25–0,5 m atstumu nuo padangos sąlyčio su kelio danga centro. Purkštuvas įrengiamas 100 mm virš kelio dangos arba mažiausiame aukštyje, kurio užtenka norint išvengti kliūčių, galinčių pasitaikyti bandiklio kelyje, tačiau bet kuriuo atveju ne aukščiau kaip 200 mm virš kelio dangos. Vandens sluoksnis turi būti bent 25 mm platesnis negu bandomosios padangos atraminis paviršius, o vanduo purškiamas taip, kad padanga būtų vienodu atstumu nuo vandens sluoksnio kraštų. Vandens kiekis, tenkantis vienam drėkinamo pločio vienetui, turi būti tiesiogiai proporcingas bandymo greičiui. Vandens, purškiamo esant 50 km/h greičiui, kiekis turi būti 14 l/s vienam drėkinamo paviršiaus pločio metrui. Vandens lygio vardinės vertės turi būti ±10 proc. intervale.

2.1.2.   Bandymų procedūra

2.1.2.1.   Padangos montuojamos ant ratlankių, nurodytų pripažintų padangų ir ratlankių standartų organizacijų, išvardytų šios taisyklės 6 priedo 4 priedėlyje. Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

Bandymo padangų nustatyto pripūtimo slėgio aplinkos temperatūroje (šaltas) patikra, prieš pradedant bandymą. Taikant šį standartą padangos bandymo šaltas pripūtimo slėgis Pt apskaičiuojamas taip:

Formula

Čia:

Pr

=

pripūtimo slėgis, žymimas ant padangos šoninės sienelės. Jeigu Pr nėra pažymėtas ant šoninės sienelės, nurodomas taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis, atitinkantis po vieną naudojamų padangų didžiausią apkrovą;

Qt

=

statinė padangos bandymo apkrova;

Qr

=

didžiausia masė, susijusi su padangos leidžiamos apkrovos indeksu.

2.1.2.2.   Padangai įvažinėti atliekami du stabdomieji važiavimai. Padanga ne mažiau kaip dvi valandas laikoma šalia bandymų kelio, kad jos temperatūra susilygintų su bandymų kelio ploto aplinkos temperatūra. Padanga (-os) laikoma (-os) taip, kad ant jų nepatektų tiesioginių saulės spindulių.

2.1.2.3.   Apkrovos bandymo sąlygos turi būti 75 ± 5 proc. vertės, atitinkančios padangos apkrovos indeksą.

2.1.2.4.   Prieš pat bandymą kelias turi būti parengtas bandymams ant kelio dalies, naudojamos pagal veiksmingumo bandymo programą, atliekant ne mažiau kaip dešimt stabdymo bandymų esant 50 km/h greičiui su toje programoje nenaudojamomis padangomis.

2.1.2.5.   Prieš pat bandymus patikrinamas ir prireikus atkuriamas padangų pripūtimo slėgis, kad jis būtų toks, kaip nurodyta 2.1.2.1 punkte.

2.1.2.6.   Bandymo greitis turi būti 50 ± 2 km/h ir per visą bandomąjį važiavimą neturi viršyti šių ribų.

2.1.2.7.   Bandymo kryptis per visus bandymus turi būti ta pati ir atitikti kryptį, kuria buvo atliekami bandymai su SEBP, su kuria bus lyginamos bandomosios padangos charakteristikos.

2.1.2.8.   Likus maždaug 0,5 s iki stabdymo pradžios vanduo purškiamas ant kelio dangos priešais bandomąją padangą (kai naudojama vidaus purškimo sistema). Sumontuotų bandomųjų ratų stabdžiai naudojami taip, kad didžiausia stabdymo jėga būtų pasiekta per 0,2–1,0 s nuo stabdymo pradžios.

2.1.2.9.   Naujų padangų atveju pirmų dviejų padangos stabdymo bandomųjų važiavimų nepaisoma.

2.1.2.10.   Vertinant bet kokios padangos veiksmingumą ir lyginant jas su SEBP charakteristikomis, stabdymo bandymas atliekamas toje pačioje bandymų kelio vietoje.

2.1.2.11.   Bandymų eilės tvarka:

R1 – T – R2,

Čia:

R1

– pradinis SEBP bandymas;

R2

– kartotinis SEBP bandymas;

T

= tvirtinti pateiktos padangos, kurią reikia įvertinti, bandymas.

Prieš kartojant SEBP bandymą gali būti išbandytos ne daugiau kaip trys tvirtinti pateiktos padangos, pavyzdžiui:

R1 – T1 – T2 – T3 – R2

2.1.2.12.   Apskaičiuojamas didžiausio stabdymo jėgos koeficientas (μpeak) atliekant kiekvieną bandymą pagal šią lygtį:

Formula

1)

Čia:

μ(t)

=

dinaminės padangos stabdymo jėgos koeficientas realiu laiku;

fh(t)

=

dinaminė stabdymo jėga realiu laiku, išreikšta N;

fv(t)

=

dinaminė vertikalioji apkrova realiu laiku, išreikšta N.

Naudojant 1 lygtį dinaminės padangos stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, apskaičiuojamas didžiausias padangos stabdymo jėgos koeficientas (μpeak), kai nustatoma pati didžiausia μ(t) vertė iki rato blokavimo. Analoginiai signalai turėtų būti filtruojami siekiant pašalinti triukšmą. Skaitmeniniu būdu įrašyti signalai gali būti filtruojami naudojant slankiojo vidurkio metodą.

Apskaičiuojamos vidutinės didžiausio stabdymo koeficiento (μpeak, ave) vertės suvidurkinant keturias ar daugiau galiojančių kartotinių važiavimo verčių kiekvieno bandomųjų padangų komplekto ir etaloninės padangos atveju pagal kiekvieną bandymo sąlygą, jeigu bandymai atliekami tą pačią dieną.

2.1.2.13.   Rezultatų patvirtinimas

Etaloninė padanga (R).

Jei etaloninės padangos didžiausio stabdymo koeficiento variacijos koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę standartinis nuokrypis / vidurkis × 100, yra didesnis nei 5 proc., atmetami visi duomenys ir bandymas su šia etalonine padanga atliekamas iš naujo.

Tvirtinti pateiktos padangos (T).

Apskaičiuojami visų tvirtinti pateiktų padangų variacijos koeficientai (standartinis nuokrypis/vidurkis) × 100). Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas yra didesnis nei 5 proc., bandymo su ta tvirtinti pateikta padanga duomenys atmetami ir bandymas atliekamas iš naujo.

Jei R1 yra vidutinis didžiausias stabdymo koeficientas per pirmąjį etaloninės padangos bandymą, o R2 – vidutinis didžiausias stabdymo koeficientas per antrąjį etaloninės padangos bandymą, toliau nurodytos operacijos atliekamos pagal šią lentelę:

Jei tvirtinti pateiktų padangų komplektų tarp dviejų vienas po kito einančių važiavimų su etalonine padanga skaičius yra:

ir tvirtinti pateiktų padangų komplektas turi būti laikomas:

tada „Ra“ apskaičiuojamas taip:

1

Image

R1 – T1 – R2

T1

Ra = 1/2 (R1 + R2)

2

Image

R1 – T1 – T2 – R2

T1

T2

Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2

Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2

3

Image

R1 – T1 – T2 – T3 – R2

T1

T2

T3

Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2

Ra = 1/2 (R1 + R2)

Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

2.1.2.14.   Sukibimo su šlapia danga indeksas (G) apskaičiuojamas taip:

Sukibimo su šlapia danga indeksas (G) = μ peak,ave (T)/μ peak, ave (R)

Tai yra santykinis sukibimo su šlapia danga indeksas, taikomas palyginant tvirtinti pateiktos padangos (T) stabdymo veiksmingumą su etalonine padanga (R).

2.2.   Metodika, taikoma naudojant standartines transporto priemones

2.2.1.   Naudojama transporto priemonė turi turėti dvi ašis ir joje turi būti įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (pvz., M2, M3, N1, N2 ar N3 kategorijų standartinės gamybos transporto priemonės). ABS turi ir toliau atitikti atitinkamose taisyklėse nustatytus naudingojo sukibimo reikalavimus ir turi būti palyginama ir pastovi atliekant bandymus su sumontuotomis skirtingų tipų padangomis.

2.2.1.1.   Matavimo įranga

Transporto priemonėje sumontuojamas jutiklis, tinkamas greičiui ant šlapio paviršiaus ir atstumui, nuvažiuotam dviejų greičio verčių intervale, matuoti.

Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį naudojamas balninis sukabintuvas arba nekontaktinė greičio matavimo sistema.

Laikomasi tokių nuokrypių:

a)

greičio matavimams: ±1 proc. arba ±0,5 km/h, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

b)

atstumo matavimams: ± 1 × 10– 1 m.

Matuojamas greitis arba skirtumas tarp išmatuoto greičio ir atskaitinio greičio atliekant bandymą gali būti rodomas transporto priemonės viduje taip, kad vairuotojas galėtų reguliuoti transporto priemonės greitį.

Duomenų rinkimo sistema taip pat gali būti naudojama matavimams registruoti.

2.2.2.   Bandymų procedūra

Pradedant nuo nustatyto pradinio greičio tuo pat metu stipriai spaudžiami dviejų ašių stabdžiai, kad pradėtų veikti ABS sistema.

2.2.2.1.   Vidutinis lėtėjimas (AD) apskaičiuojamas dviejų apibrėžtų greičio verčių intervale, kai pradinis greitis yra 60 km/h, o galutinis – 20 km/h.

2.2.2.2.   Transporto priemonės įranga

Ant galinės ašies gali būti sumontuotos 2 arba 4 padangos.

Atliekant etaloninės padangos bandymą, ant abiejų ašių sumontuojamos etaloninės padangos (iš viso 4 ar 6 etaloninės padangos, priklausomai nuo pirmiau minėto pasirinkimo).

Atliekant tvirtinti pateiktos padangos bandymą, galimos 3 įrengimo konfigūracijos:

a)

konfigūracija Nr. 1: tvirtinti pateiktos padangos ant priekinės ir galinės ašių: tai yra standartinė konfigūracija, kuri turėtų būti naudojami kaskart, kai tai įmanoma.

b)

konfigūracija Nr. 2: tvirtinti pateiktos padangos ant priekinės ašies ir etaloninės ar kontrolinės padangos ant galinės ašies: leidžiama tais atvejais, kai tvirtinti pateiktos padangos neįmanoma sumontuoti ant galinės ašies.

c)

konfigūracija Nr. 3: tvirtinti pateiktos padangos ant galinės ašies ir etaloninės ar kontrolinės padangos ant priekinės ašies: leidžiama tais atvejais, kai tvirtinti pateiktos padangos neįmanoma sumontuoti ant priekinės ašies.

2.2.2.3.   Padangos pripūtimo slėgis

a)

Jei vertikali apkrova didesnė arba lygi 75 proc. padangos leidžiamos apkrovos, padangos pripūtimo bandymo slėgis Pt apskaičiuojamas taip:

Pt

=

Pr · (Qt/Qr)1,25

Pr

=

pripūtimo slėgis, žymimas ant padangos šoninės sienelės. Jeigu Pr nėra pažymėtas ant šoninės sienelės, nurodomas taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis, atitinkantis po vieną naudojamų padangų didžiausią apkrovą;

Qt

=

statinė padangos bandymo apkrova;

Qr

=

didžiausia masė, susijusi su padangos leidžiamos apkrovos indeksu.

(b)

Jei vertikali apkrova mažesnė arba lygi 75 proc. padangos leidžiamos apkrovos, padangos pripūtimo bandymo slėgis Pt apskaičiuojamas taip:

Pt

=

Pr · (0,75)1,25 = (0,7) · Pr ·

Pr

=

pripūtimo slėgis, žymimas ant padangos šoninės sienelės.

Jeigu Pr nėra pažymėtas ant padangos šono, nurodomas taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis atitinkantis didžiausią apkrovą, taikomą po vieną naudojamų padangų atvejais:

prieš atliekant bandymą esant kambario temperatūrai patikrinamas padangų oro slėgis.

2.2.2.4.   Padangos apkrova

Statinė kiekvienos ašies apkrova turi išlikti nepakitusi per visą bandymo procedūrą. Statinė kiekvienos padangos apkrova turi būti 60–90 proc. tvirtinti pateiktos padangos leidžiamos apkrovos. Ši vertė neturi viršyti 100 proc. etaloninės padangos leidžiamos apkrovos.

Tos pačios ašies padangų apkrova neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc.

Naudojant montavimo konfigūracijas Nr. 2 ir Nr. 3, laikomasi šių papildomų reikalavimų:

 

Konfigūracija Nr. 2. Priekinės ašies apkrova > galinės ašies apkrova

 

Ant galinės ašies gali būti sumontuotos 2 arba 4 padangos.

 

Konfigūracija Nr. 3. Galinės ašies apkrova > priekinės ašies apkrova × 1,8

2.2.2.5.   Padangų parengimas ir įvažinėjimas

2.2.2.5.1.   Bandomoji padanga montuojama ant bandomojo ratlankio, kurį pateikia padangų gamintojas.

Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

2.2.2.5.2.   Sumontuotos bandomosios padangos ir ratlankiai bent dvi valandas laikomi tokioje vietoje, kurioje jų temperatūra prieš bandymą susilygintų su aplinkos temperatūra. Jie turėtų būti apsaugoti nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų. Padangai įvažinėti atliekami du stabdymo važiavimai.

2.2.2.5.3.   Kelias kondicionuojamas atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis, kai pradinis greitis yra 65 km/h arba didesnis (nelygu, kuris iš greičių yra didesnis už pradinį bandymo greitį siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos pakankamo ilgio kelyje).

2.2.2.6.   Procedūra

2.2.2.6.1.   Pirmiausia etaloninių padangų komplektas sumontuojamas ant transporto priemonės.

Pradinėje zonoje transporto priemonė pagreitėja iki 65 ± 2 km/h.

Stabdžiai įjungiami visada toje pačioje kelio vietoje, išilginis nuokrypis – 5 m, o skersinis – 0,5 m.

2.2.2.6.2.   Priklausomai nuo pavaros tipo, galimi du atvejai:

a)

Mechaninė pavarų dėžė

Vos tik vairuotojas patenka į matavimo zoną ir pasiekia 65 ± 2 km/h, sankaba atleidžiama, staigiai nuspaudžiamas stabdžių pedalas ir laikomas tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

b)

Automatinė pavarų dėžė

Vos tik vairuotojas patenka į matavimo zoną ir pasiekia 65 ± 2 km/h, pasirenkama neutrali pavara, staigiai nuspaudžiamas stabdžių pedalas ir laikomas tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

Automatiškai stabdžiai įjungiami naudojant iš dviejų dalių sudarytą jutiklių sistemą: viena dalis įrengiama bandymų kelyje, kita – transporto priemonėje. Tokiu atveju toje pačioje kelio dalyje stabdoma tiksliau.

Jei, atliekant matavimus, kuri nors iš pirmiau nurodytų sąlygų neįvykdoma (greičio nuokrypis, stabdymo laikas ir kt.), matavimas nutraukiamas ir atliekamas naujas matavimas.

2.2.2.6.3.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės bandymo tvarka

Pavyzdžiai

 

3 tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T3) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

R – T1 – T2 – T3 – R

 

5 tvirtinti pateiktų padangų komplektų (T1–T5) ir etaloninės padangos (R) bandymo ciklo tvarka būtų tokia:

R – T1 – T2 – T3 – R -T4 – T5 – R

2.2.2.6.4.   Bandymo kryptis per visus bandymus turi būti ta pati ir atitikti kryptį, kuria buvo atliekami bandymai su SEBP, su kuria bus lyginamas tvirtinti pateiktos bandomosios padangos veiksmingumas.

2.2.2.6.5.   Atliekant kiekvieną bandymą ir naudojant naujas padangas pirmųjų dviejų stabdymo matavimų nepaisoma.

2.2.2.6.6.   Po to, kai ta pačia kryptimi buvo atlikti ne mažiau kaip 3 galiojantys matavimai, etaloninės padangos pakeičiamos tvirtinti pateiktų padangų komplektu (viena iš 3 skirtingų konfigūracijų, pateiktų 2.2.2.2 punkte) ir atliekami ne mažiau kaip 6 galiojantys matavimai.

2.2.2.6.7.   Prieš pakartotinai išbandant etaloninę padangą gali būti išbandyti ne daugiau kaip trys tvirtinti pateiktų padangų komplektai.

2.2.2.7.   Matavimo rezultatų apdorojimas

2.2.2.7.1.   Vidutinio lėtėjimo (AD) apskaičiavimas

Kiekvieną kartą, kai matavimas pakartojamas, vidutinis lėtėjimas (AD m · s– 2) apskaičiuojamas taip:

Formula

Čia d (m) yra atstumas pradinio greičio Si (m · s– 1) ir galutinio greičio Sf (m · s– 1) intervale.

2.2.2.7.2.   Rezultatų patvirtinimas

Etaloninė padanga (R).

Jeigu bet kurių dviejų iš eilės atliktų trijų bandomųjų važiavimų grupių, naudojant konkretų etaloninių padangų komplektą, AD variacijos koeficientas didesnis negu 3 proc., visi duomenys atmetami ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktų padangų ir etaloninių padangų) bandymas atliekamas iš naujo. Variacijos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Formula

Tvirtinti pateiktos padangos (T).

Apskaičiuojami visų tvirtinti pateiktų padangų variacijos koeficientai.

Formula

Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas yra didesnis nei 3 proc., bandymo su ta tvirtinti pateikta padanga duomenys atmetami ir bandymas atliekamas iš naujo.

2.2.2.7.3.   Vidutinio lėtėjimo (AD) apskaičiavimas

Jei R1 yra AD verčių vidurkis per pirmąjį etaloninės padangos bandymą, o R2 – AD verčių vidurkis per antrąjį etaloninės padangos bandymą, toliau nurodytos operacijos atliekamos pagal šią lentelę:

Ra yra patikslinta etaloninės padangos vidutinė AD vertė.

1 lentelė

Tvirtinti pateiktos padangos komplektų skaičius tarp dviejų iš eilės važiavimų su etalonine padanga

Tvirtinti pateiktų padangų komplektas priskiriamas

Ra

1

R1-T1-R2

T1

Ra = 1/2 (R1 + R2)

2

R1-T1-T2-R2

T1

Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2

T2

Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2

3

R1-T1-T2-T3-R2

T1

Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2

T2

Ra = 1/2 (R1 + R2)

T3

Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

2.2.2.7.4.   Stabdymo jėgos koeficiento (BFC) apskaičiavimas

BFC(R) ir BFC(T) apskaičiuojami pagal 2 lentelę:

2 lentelė

Padangos tipas

Stabdymo jėgos koeficientas yra

Etaloninė padanga

BFC(R)= Ra/g

Tvirtinti pateikta padanga

BFC(T)= Ta/g

g laisvojo kritimo pagreitis, suapvalintas iki 9,81 m · s– 2.

Ta (a = 1, 2 ir t. t.) yra AD verčių vidurkis, taikomas bandant tvirtinti pateiktą padangą.

2.2.2.7.5.   Santykinio padangos sukibimo su šlapia danga veiksmingumo indekso apskaičiavimas

Sukibimo su šlapia danga indeksas yra santykinis tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumas, palyginti su etalonine padanga. Jo gavimo būdas priklauso nuo bandymo konfigūracijos, kaip apibrėžta šio priedo 2.2.2.2 punkte. Sukibimo su šlapia danga indeksas apskaičiuojamas, kaip nurodyta 3 lentelėje:

3 lentelė

Konfigūracija C1:

tvirtinti pateiktos padangos ant abiejų ašių

Formula

Konfigūracija C2:

tvirtinti pateiktos padangos ant priekinės ašies ir etaloninės padangos ant galinės ašies:

Formula

Konfigūracija C3:

etaloninės padangos ant priekinės ašies ir tvirtinti pateiktos padangos ant galinės ašies:

Formula

Čia:

G

pakrautos transporto priemonės sunkio centras;

m

pakrautos transporto priemonės masė (kg);

a

horizontalusis atstumas tarp priekinės ašies ir pakrautos transporto priemonės sunkio centro (m);

B

horizontalusis atstumas tarp galinės ašies ir pakrautos transporto priemonės sunkio centro;

h

vertikalusis atstumas tarp žemės paviršiaus lygio ir pakrautos transporto priemonės sunkio centro (m).

Pastaba. Kai h dydis nėra tiksliai žinomas, taikomos tokios blogiausio atvejo vertės: 1,2 – konfigūracijai C2 ir 1,5 – konfigūracijai C3.

γ

pakrautos transporto priemonės pagreitis (m · s– 2);

g

laisvojo kritimo pagreitis (m · s– 2);

X1

išilginė (X kryptimi) priekinės padangos reakcija kelyje;

X2

išilginė (X kryptimi) galinės padangos reakcija kelyje;

Z1

įprastinė (Z kryptimi) priekinės padangos reakcija kelyje;

Z2

įprastinė (Z kryptimi) galinės padangos reakcija kelyje.

1 pav.

Nomenklatūros paaiškinimai, susiję su padangos sukibimo indeksu

Image

2.2.2.8.   Tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos sukibimo su šlapia danga veiksmingumo palyginimas naudojant kontrolinę padangą

Kai tvirtinti pateiktos padangos dydis gerokai skiriasi nuo etaloninės padangos dydžio, gali būti neįmanoma jas tiesiogiai palyginti toje pačioje transporto priemonėje. Taikant šį metodą, naudojama tarpinė padanga, toliau vadinama kontroline padanga.

2.2.2.8.1.   Šis principas grindžiamas tuo, kad, vertinant tvirtinti pateiktą padangą ir ją lyginant su etalonine padanga, naudojama kontrolinė padanga ir 2 skirtingos transporto priemonės.

Vienoje transporto priemonėje gali būti montuojama etaloninė padanga ir kontrolinė padanga, kitoje – kontrolinė padanga ir tvirtinti pateikta padanga. Visos sąlygos atitinka 2.2.1.2–2.2.2.5 punktus.

2.2.2.8.2.   Pirmas vertinimas yra kontrolinės padangos ir etaloninės padangos palyginimas. Rezultatas (sukibimo su šlapia danga 1 indekso vertė) yra santykinis kontrolinės padangos veiksmingumas, palyginti su etalonine padanga.

2.2.2.8.3.   Antras vertinimas yra tvirtinti pateiktos padangos ir kontrolinės padangos palyginimas. Rezultatas (sukibimo su šlapia danga 2 indekso vertė) yra santykinis tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumas, palyginti su kontroline padanga.

Antras vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per savaitę tame pačiame kelyje, kaip ir pirmasis. Sudrėkinto paviršiaus temperatūra neturi skirtis daugiau kaip ±5 °C nuo pirmo vertinimo temperatūros. Kontrolinių padangų komplekto (4 arba 6 padangų) fizinės savybės yra tokios pat, kaip ir per pirmą vertinimą naudoto komplekto.

2.2.2.8.4.   Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga indeksas, palyginti su etalonine padanga, yra apskaičiuojamas dauginant santykinio veiksmingumo vertes:

(Sukibimo su šlapia danga 1 indekso vertė · sukibimo su šlapia danga 2 indekso vertė)

Pastaba. Kai bandymus atliekantis specialistas nusprendžia pasinaudoti SEBP padanga kaip kontroline padanga (t. y. bandymo procedūros metu dvi SEBP lyginamos tiesiogiai, o ne su kontroline padanga), SEBP palyginimo rezultatas vadinamas vietos poslinkio koeficientu.

Leidžiama naudoti ankstesnių SEBP palyginimą.

Palyginimo rezultatai reguliariai tikrinami.

2.2.2.8.5.   Padangų komplekto kaip kontrolinių padangų komplekto atranka

Kontrolinių padangų komplektas – vienodų padangų, pagamintų toje pačioje gamykloje per vieną savaitę, grupė.

2.2.2.8.6.   Etaloninė ir kontrolinė padangos

Prieš pirmą vertinimą (kontrolinės padangos ir etaloninės padangos) gali būti laikomasi įprastinio laikymo sąlygų. Visas kontrolinių padangų komplekto padangas būtina laikyti tomis pačiomis sąlygomis.

2.2.2.8.7.   Kontrolinių padangų laikymas

Iš karto po kontrolinių padangų komplekto įvertinimo palyginus su etaloninėmis padangomis pakaitinėms kontrolinėms padangoms pradedamos taikyti ypatingos laikymo sąlygos.

2.2.2.8.8.   Etaloninių padangų ir kontrolinių padangų pakeitimas

Jei per bandymus padanga neįprastai nusidėvi ar apgadinama arba kai nusidėvėjimas daro įtaką bandymų rezultatams, padanga daugiau nenaudojama.

Priedėlis

Sukibimo su šlapia danga indekso nustatymo bandymų ataskaitų pavyzdžiai

1 pavyzdys. Sukibimo su šlapia danga indekso nustatymo bandymo, taikant priekabos metodą, ataskaita

Bandymo ataskaitos numeris

Bandymo data

Kelio dangos tipas

Tekstūros gylis (mm)

μpeak (SEBP14 E1136):

arba BPN:

Greitis (km/h)

Vandens gylis (mm)


Nr.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Dydis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Eksploatavimo prašymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Padangos identifikavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ratlankis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Raštas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apkrova (N)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Slėgis (kPa)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

μpeak

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidurkis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Standartinis nuokrypis σ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(σ/vidurkis) ≤ 5 proc.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ra, patikslintas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sukibimo su šlapia danga indeksas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paviršiaus temp. (°C)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aplinkos temp. (°C)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 pavyzdys. Sukibimo su šlapia danga indekso nustatymo bandymo, taikant lengvojo automobilio metodą, ataskaita

Vairuotojas:

 

Bandymo data:

 

 

 

 

Kelias:

Lengvasis automobilis:

Pradinis greitis (km/h):

 

Tekstūros gylis (mm):

Prekės ženklas:

Galutinis greitis (km/h):

 

BPN:

Modelis:

 

 

Vandens gylis (mm):

Tipas


Nr.

1

2

3

4

5

Prekės ženklas

Uniroyal

PADANGA B

PADANGA C

PADANGA D

Uniroyal

Raštas

ASTM F 2493 SEBP16

RAŠTAS B

RAŠTAS C

RAŠTAS D

ASTM F 2493 SEBP16

Dydis

P225/60R16

DYDIS B

DYDIS C

DYDIS D

P225/60R16

Eksploatavimo aprašymas

97S

LI/SS

LI/SS

LI/SS

97S

Padangos identifikavimas

XXXXXXXXX

YYYYYYYYY

ZZZZZZZZZ

NNNNNNNNN

XXXXXXXXX

Ratlankis

 

 

 

 

 

Priekinės ašies slėgis (kPa)

 

 

 

 

 

Galinės ašies slėgis (kPa)

 

 

 

 

 

Priekinės ašies apkrova (kg)

 

 

 

 

 

Galinės ašies apkrova (kg)

 

 

 

 

 

Drėgno paviršiaus temp. (°C)

 

 

 

 

 

Aplinkos temp. (°C)

 

 

 

 

 

 

Stabdymo kelias (m)

Vidutinis lėtėjimas (m/s2)

Stabdymo kelias (m)

Vidutinis lėtėjimas (m/s2)

Stabdymo kelias (m)

Vidutinis lėtėjimas (m/s2)

Stabdymo kelias (m)

Vidutinis lėtėjimas (m/s2)

Stabdymo kelias (m)

Vidutinis lėtėjimas (m/s2)

Matavimas

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidutinis AD (m/s2)

 

 

 

 

 

Standartinis nuokrypis (m/s2)

 

 

 

 

 

Rezultatų patvirtinimas

Variacijos koeficientas (%) < 3 proc.

 

 

 

 

 

Patikslintas vidutinis etal. padangos AD Ra (m/s2)

 

 

 

 

 

Etaloninės padangos BFC(R) (SEBP16)

 

 

 

 

 

Tvirtinti pateiktos padangos BFC(T)

 

 

 

 

 

Sukibimo su šlapia danga indeksas (%)

 

 

 

 

 


6 PRIEDAS

RIEDĖJIMO VARŽOS MATAVIMO BANDYMO PROCEDŪRA

1.   BANDYMŲ METODAI

Šioje taisyklėje nurodyti toliau išvardyti alternatyvūs matavimo metodai. Konkretų metodą pasirenka bandymo vykdytojas. Pagal kiekvieną metodą gauti bandymo rezultatai turi būti perskaičiuoti į padangos bei būgno sąsajos vietą veikiančią jėgą. Matuojami šie parametrai:

a)

pagal jėgos metodą: reakcijos jėga, išmatuota arba perskaičiuota ties padangos ašimi (1);

b)

pagal sukamojo momento metodą: sukamasis momentas, išmatuotas ties bandymų būgnu (2);

c)

pagal lėtėjimo metodą: bandymų būgno ir padangos sąrankos lėtėjimo matavimas (2);

d)

pagal galios metodą: bandymų būgnui suteikiamos galios matavimas (2).

2.   BANDYMO ĮRANGA

2.1.   Būgno specifikacijos

2.1.1.   Skersmuo

Bandymų dinamometras turi turėti cilindrinį smagratį (būgną), kurio skersmuo yra ne mažesnis kaip 1,7 m.

Fr ir Cr vertės turi būti išreikštos atsižvelgiant į 2,0 m skersmens būgną. Jei būgno skersmuo yra ne 2,0 m, taikant šio priedo 6.3 punkte nurodytą metodą turi būti taikoma koreliacinė pataisa.

2.1.2.   Paviršius

Būgno paviršius turi būti lygaus plieno. Norint pagerinti glisavimo bandymo rodmenų tikslumą, gali būti naudojamas ir tekstūrinis paviršius, kuris turėtų būti švarus.

Fr ir Cr vertės turi atitikti lygų būgno paviršių. Jei naudojamas būgnas tekstūriniu paviršiumi, žr. 1 priedėlio 7 dalį.

2.1.3.   Plotis

Būgno bandymų paviršiaus plotis turi būti didesnis už bandomosios padangos sąlyčio plotį.

2.2.   Matavimo ratlankis (žr. 2 priedėlį)

Padanga montuojama ant plieninio arba lengvojo lydinio matavimo ratlankio:

a)

jei tai C1 klasės padangos, ratlankio plotis turi būti toks, koks nurodytas standarte ISO 4000-1:2010;

b)

jei tai C2 ir C3 klasių padangos, ratlankio plotis turi būti toks, koks nurodytas standarte ISO 4209 1:2001.

Tais atvejais, kai plotis nėra apibrėžtas pagal pirmiau minėtus ISO standartus, gali būti naudojamas ratlankis, kurio plotis apibrėžtas vienos iš standartų organizacijų, nurodytų 4 priedėlyje.

2.3.   Apkrova, lygiavimas, valdymas ir prietaisų tikslumas

Minėti parametrai turi būti išmatuoti pakankamai tiksliai ir preciziškai, kad būtų gauti reikiami bandymo duomenys. Būdingosios ir atitinkamos vertės nurodytos 1 priedėlyje.

2.4.   Šiluminė aplinka

2.4.1.   Norminės sąlygos

Etaloninė aplinkos temperatūra, matuojama ne mažesniu kaip 0,15 m ir ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo padangos šono, turi būti 25 °C.

2.4.2.   Alternatyvios sąlygos

Jei bandymo aplinkos temperatūra skiriasi nuo standartinės aplinkos temperatūros, riedėjimo varžos matavimo vertės turi būti patikslintos pagal standartinę aplinkos temperatūrą, kaip nurodyta šio priedo 6.2 punkte.

2.4.3.   Būgno paviršiaus temperatūra

Turėtų būti pasirūpinta, kad bandymo būgno paviršiaus temperatūra pradedant bandymą būtų lygi aplinkos temperatūrai.

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Bendrosios nuostatos

Bandymą sudaro riedėjimo varžos matavimas, kai padanga pripučiama ir jos slėgiui leidžiama dar padidėti (pridėtinis oro pripūtimas).

3.2.   Bandymo greičiai

Vertė turi būti nustatyta būgnui sukantis reikiamu greičiu, nurodytu 1 lentelėje.

1 lentelė

Bandymo greičiai (km/h)

Padangų klasė

C1

C2 ir C3

C3

Apkrovos indeksas

Visos

LI ≤ 121

LI > 121

Greičio žymuo

Visos

Visos

J 100 km/h ir mažesnis arba padangos nepaženklintos greičio simboliu

K 110 km/h ir didesnis

Greitis

80

80

60

80

3.3.   Bandymo apkrova

Standartinė bandymo apkrova apskaičiuojama pagal 2 lentelėje pateiktas vertes ir išlaikoma neviršijant 1 priedėlyje nustatytos leidžiamojo nuokrypio.

3.4.   Bandymo pripūtimo slėgis

Pripūtimo slėgis turi atitikti nurodytąjį 2 lentelėje ir turi būti papildomai padidintas šio priedo 1 priedėlio 4 dalyje nustatytu tikslumu.

2 lentelė

Bandymo apkrovos ir pripūtimo slėgiai

Padangų klasė

C1 (1)

C2, C3

 

Standartinė apkrova

Sustiprinta arba labai didelė apkrova

 

Apkrova: didžiausios leidžiamos apkrovos vertės procentinė dalis

80

80

85 (2)

(vienos padangos apkrovos procentinė dalis)

Pripūtimo slėgis kPa

210

250

Atitinka vienos padangos apkrovos didžiausią leidžiamą apkrovos vertę (3)

Pastaba.Pripūtimo slėgis papildomai padidinamas šio priedo 1 priedėlio 4 dalyje nustatytu tikslumu.

3.5.   Trukmė ir greitis

Kai pasirenkamas lėtėjimo metodas, taikomi šie reikalavimai:

a)

Lėtėjimas j nustatomas pagal diferencialą dω/dt arba diskretiškai pagal Δω/Δt, čia ω yra kampinis greitis, t – laikas.

Jeigu naudojamas diferencialas dω/dt, tada turi būti taikomos šio priedo 5 priedėlyje pateiktos rekomendacijos.

b)

Kai trukmė Δt, laiko intervalai neturi viršyti 0,5 s.

c)

Bandymų būgno greičio pokytis per vieną laiko poslinkį neturi viršyti 1 km/h.

4.   BANDYMŲ PROCEDŪRA

4.1.   Bendrosios nuostatos

Toliau aprašyti bandymo procedūros etapai turi būti vykdomi nurodyta eilės tvarka.

4.2.   Šiluminis parengimas

Pripūsta padanga turi būti išlaikyta bandymo vietos šiluminėje aplinkoje ne trumpiau kaip:

a)

3 val., jei tai C1 klasės padangos;

b)

6 val., jei tai C2 ir C3 klasių padangos.

4.3.   Slėgio koregavimas

Po šiluminio parengimo pripūtimo slėgis turi būti pakoreguotas iki bandymo slėgio ir patikrintas praėjus 10 min. po pakoregavimo.

4.4.   Įšildymas

Įšildymo trukmė turi būti tokia, kokia nurodyta 3 lentelėje.

3 lentelė

Įšildymo trukmė

Padangų klasė

C1

C2 ir C3

LI ≤ 121

C3

LI > 121

Vardinis ratlankio skersmuo

Visos

Visos

< 22,5

≥ 22,5

Įšildymo trukmė

30 min.

50 min.

150 min.

180 min.

4.5.   Matavimas ir registravimas

Turi būti išmatuoti ir užregistruoti šie parametrai (žr. 1 pav.):

a)

bandymo greitis Un;

b)

padangos apkrova statmenai būgno paviršiui Lm;

c)

pradinis bandymo pripūtimo slėgis, kaip apibrėžta 3.3 punkte;

d)

išmatuotas riedėjimo varžos koeficientas Cr ir patikslintoji jo vertė Crc, atsižvelgiant į 25 °C temperatūrą ir 2 m skersmens būgną;

e)

atstumas nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus ramybės būsenoje rL,;

f)

aplinkos temperatūra (tamb);

g)

bandymų būgno spindulys R;

h)

pasirinktas bandymo metodas;

i)

bandymo ratlankis (dydis ir medžiaga);

j)

padangos dydis, gamintojas, tipas, identifikavimo numeris (jei yra), greičio simbolis, apkrovos indeksas, DOT (transporto departamentas) numeris.

1 pav.

Image

Tekstas paveikslėlio

Visų mechaninių dydžių (jėgų, sukamųjų momentų) kryptys nustatomos pagal standarte ISO 8855:1991 nurodytas koordinačių ašių sistemas.

Kryptinės padangos turi būti sukamos joms nustatyta kryptimi.

4.6.   Parazitinių nuostolių matavimas

Parazitiniai nuostoliai turi būti nustatyti taikant vieną iš 4.6.1 arba 4.6.2 punkte nurodytų procedūrų.

4.6.1.   Glisavimo bandymo rodmenys

Glisavimo bandymo rodmenys gaunami pagal šią procedūrą:

a)

sumažinama apkrova, kad padanga riedėtų bandymo greičiu neslysdama (3).

Apkrovos vertės turėtų būti tokios:

i)

C1 klasės padangoms rekomenduojama 100 N vertė, bet neturi būti viršijama 200 N;

ii)

C2 klasės padangoms rekomenduojama 150 N vertė, bet neturi būti viršijama 200 N, kai mašina suprojektuota C1 klasės padangoms matuoti, arba 500 N, kai mašina suprojektuota C2 ir C3 klasių padangoms matuoti;

iii)

C3 klasės padangoms rekomenduojama 400 N vertė, bet neturi būti viršijama 500 N;

b)

užregistruojama ašies apkrova Ft, veikiantis sukamasis momentas Tt arba galia (nelygu, kas taikoma) (3);

c)

užregistruojama padangos apkrova statmenai būgno paviršiui Lm  (3).

4.6.2.   Lėtėjimo metodas

Bandymo procedūra pagal lėtėjimo metodą:

a)

padanga pakeliama nuo bandymų paviršiaus;

b)

užregistruojamas bandymų būgno lėtėjimas ΔωDo/ Δt ir neapkrautos padangos lėtėjimas ΔωT0/ Δt3 arba užregistruojamas bandymų būgno lėtėjimas jD0 ir neapkrautos padangos lėtėjimas jT0, pagal 3.5 punktą – tikslus arba apytikslis.

4.7.   Išlygos dėl σm kriterijų viršijančių mašinų

4.3–4.5 punktuose aprašyti veiksmai atliekami tik kartą, jei pagal 6.5 punktą nustatytas standartinis matavimo nuokrypis yra:

a)

jei tai C1 ir C2 klasių padangos – ne didesnis kaip 0,075 N/kN;

b)

jei tai C3 klasės padangos – ne didesnis kaip 0,06 N/kN.

Jei standartinis matavimo nuokrypis viršija minėtą kriterijų, matavimo procesas kartojamas n kartų, kaip nurodyta 6.5 punkte. Pateikta ataskaitoje riedėjimo varžos vertė yra apskaičiuojama kaip n matavimų vidurkis.

5.   DUOMENŲ AIŠKINIMAS

5.1.   Parazitinių nuostolių nustatymas

5.1.1.   Bendrosios nuostatos

Laboratorijos vykdomi matavimai pagal 4.6.1 punktą, taikant jėgos, sukamojo momento ir galios metodus, arba pagal 4.6.2 punktą, taikant lėtėjimo metodą, reikalingi, siekiant bandymų sąlygomis (apkrovos, greičio, temperatūros) tiksliai nustatyti padangos ašies trinties, padangos bei rato aerodinaminius nuostolius ir būgno (ir, jei reikia, variklio ir (arba) sankabos) guolių trinties bei aerodinaminius nuostolius.

Niutonais išreikšti parazitiniai nuostoliai Fpl, susiję su padangos ir būgno sąlyčiu, apskaičiuojami pagal jėgą Ft, sukamąjį momentą, galią arba lėtėjimą, kaip nurodyta 5.1.2–5.1.5 punktuose.

5.1.2.   Padangos ašį veikiančios jėgos metodas

Apskaičiuojama: Fpl = Ft (1 + rL/R)

Čia:

Ft

padangos ašies jėga niutonais (žr. 4.6.1 punktą);

rL

atstumas metrais nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus pastovios būklės sąlygomis;

R

bandymų būgno spindulys metrais.

5.1.3.   Aplink būgno ašį veikiančio sukamojo momento metodas

Apskaičiuojama: Fpl = Tt/R

Čia:

Tt

veikiantis sukamasis momentas niutonmetrais, kaip nustatyta 4.6.1 punkte;

R

bandymų būgno spindulys metrais.

5.1.4.   Galios ties būgno ašimi metodas

Apskaičiuojama: Formula

Čia:

V

mašinos pavarai suteikiama elektros įtampa voltais;

A

mašinos pavaros imama elektros srovė amperais;

Un

bandymų būgno greitis kilometrais per valandą.

5.1.5.   Lėtėjimo metodas

Apskaičiuojami parazitiniais nuostoliai Fpl niutonais.

Formula

Čia:

ID

bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

R

bandymų būgno spindulys metrais;

wD0

bandymų būgno kampinis greitis be padangos radianais per sekundę;

Dt0

laiko intervalas, pasirinktas matuojant parazitinius nuostolius be padangos, sekundėmis;

IT

ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

Rr

padangos riedėjimo spindulys metrais;

wT0

neapkrautos padangos kampinis greitis radianais per sekundę;

arba

Formula

Čia:

ID

bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

R

bandymų būgno spindulys metrais;

ωD0

bandymų būgno lėtėjimas be padangos radianais per kvadratinę sekundę;

IT

ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

Rr

padangos riedėjimo spindulys metrais;

ωD0

neapkrautos padangos lėtėjimas radianais per kvadratinę sekundę.

5.2.   Riedėjimo varžos apskaičiavimas

5.2.1.   Bendrosios nuostatos

Riedėjimo varža Fr, išreikšta niutonais, apskaičiuojama taikant vertes, gautas išbandžius padangą šiame tarptautiniame standarte nustatytomis sąlygomis ir atėmus atitinkamus parazitinius nuostolius Fpl, nustatytus pagal 5.1 punktą.

5.2.2.   Padangos ašį veikiančios jėgos metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį:

Fr = Ft[1 + (rL/R)] – Fpl

Čia:

Ft

padangos ašies jėga niutonais;

Fpl

parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.2 punktą;

rL

atstumas metrais nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus pastovios būklės sąlygomis;

R

bandymų būgno spindulys metrais.

5.2.3.   Aplink būgno ašį veikiančio sukamojo momento metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį:

Formula

Čia:

T t

veikiantis sukamasis momentas niutonmetrais;

F pl

parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.3 punktą;

R

bandymų būgno spindulys metrais.

5.2.4.   Galios ties būgno ašimi metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį:

Formula

Čia:

V

=

mašinos pavarai suteikiama elektros įtampa voltais;

A

=

mašinos pavaros imama elektros srovė amperais;

U n

=

bandymų būgno greitis kilometrais per valandą;

F pl

=

parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.4 punktą.

5.2.5.   Lėtėjimo metodas

Riedėjimo varža Fr (niutonais) apskaičiuojama taikant šią lygtį: Formula

Čia:

ID

bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

R

bandymų būgno spindulys metrais;

F pl

parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.5 punktą;

Dt v

matuojant pasirinktas laiko intervalas sekundėmis;

Δω v

bandymų būgno kampinis greitis be padangos radianais per sekundę;

I T

ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

R r

padangos riedėjimo spindulys metrais;

F r

riedėjimo varža niutonais;

arba

Formula

Čia:

ID

bandymų būgno inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

R

bandymų būgno spindulys metrais;

Fpl

parazitiniai nuostoliai, apskaičiuoti pagal 5.1.5 punktą;

jV

bandymų būgno lėtėjimas be padangos radianais per kvadratinę sekundę;

IT

ašies, padangos ir rato inercijos momentas kilogramais vienam kvadratiniam metrui;

Rr

padangos riedėjimo spindulys metrais;

Fr

riedėjimo varža niutonais.

6.   DUOMENŲ ANALIZĖ

6.1.   Riedėjimo varžos koeficientas

Riedėjimo varžos koeficientas Cr apskaičiuojamas padalijant riedėjimo varžą iš padangos apkrovos:

Formula

Čia:

Fr

riedėjimo varža niutonais;

Lm

bandymo apkrova, kN.

6.2.   Temperatūros pataisa

Jei negalima išvengti matavimo ne 25 °C temperatūros sąlygomis (leidžiama tik ne žemesnė kaip 20 °C ir ne aukštesnė kaip 30 °C temperatūra), tada turi būti taikoma temperatūros pataisa taikant šią lygtį:

Fr25

riedėjimo varža niutonais esant 25 °C temperatūrai;

Fr25= Fr[1 + K(tamb – 25)]

Čia:

Fr

riedėjimo varža niutonais;

tamb

aplinkos temperatūra Celsijaus laipsniais;

K

yra lygus:

0,008,

jei tai C1 klasės padangos;

0,010,

jei tai C2 ir C3 klasių padangos, kurių apkrovos indeksas yra ne didesnis kaip 121;

0,006,

jei tai C3 klasės padangos, kurių apkrovos indeksas yra didesnis kaip 121.

6.3.   Pataisa dėl būgno skersmens

Rezultatai, gauti matuojant skirtingo skersmens būgnais, palyginami taikant šią teorinę formulę:

Fr02 ≅ KFr01

kurią taikant:

Formula

Čia:

R1

– pirmo būgno skersmuo metrais;

R2

– antro būgno skersmuo metrais;

rT

– pusė vardinio projektinio padangos skersmens metrais;

Fr01

– riedėjimo varžos vertė, išmatuota su pirmu būgnu, niutonais;

Fr02

riedėjimo varžos vertė, išmatuota su antru būgnu, niutonais.

6.4.   Matavimo rezultatas

Jei pagal 4.6 punktą reikalaujamas matavimų skaičius n yra didesnis už 1, matavimo rezultatas turi būti n kartų išmatuotų Cr verčių, taikant 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytas pataisas, vidurkis.

6.5.   Laboratorija turi užtikrinti, kad, remiantis ne mažiau kaip trimis matavimais, mašina atitiktų šias σm vertes, matuojant vieną padangą:

 

σm ≤ 0,075 N/kN, jei padangos yra C1 ir C2 klasių;

 

σm ≤ 0,06 N/kN, jei padangos yra C3 klasės.

Jei šio reikalavimo dėl σm nesilaikoma, turi būti taikoma ši formulė, skirta mažiausiam matavimų, būtinų, kad mašina galėtų būti laikoma atitinkančia šios taisyklės reikalavimus, skaičiui n (suapvalintam iki artimiausio didžiausio sveikojo skaičiaus) nustatyti:

n = (σm/ x)2

Čia:

 

x = 0,075 N/kN, jei padangos yra C1 ir C2 klasių;

 

x = 0,06 N/kN, jei padangos yra C3 klasės.

Jei padangą reikia matuoti keletą kartų, pertraukomis tarp iš eilės einančių matavimų padangos ir rato sąranka išimama iš mašinos.

Jei pakėlimo ir grąžinimo į vietą operacija trunka mažiau kaip 10 minučių, 4.3 punkte nurodyta įšildymo trukmė gali būti sumažinta iki:

a)

jei tai C1 klasės padangos – 10 minučių;

b)

jei tai C2 klasės padangos – 20 minučių;

c)

jei tai C3 klasės padangos – 30 minučių.

6.6.   Laboratorinė kontrolinė padanga tikrinama ne rečiau kaip kas mėnesį. Tikrinant per šį vieno mėnesio laikotarpį turi būti atlikti ne mažiau kaip 3 atskiri matavimai. Turi būti įvertintas per mėnesį atliktų 3 matavimų vidurkis, kad būtų nustatytas slinkis tarp atskirų mėnesinių patikrinimų.


(1)  Į šią išmatuotą vertę įskaičiuojami guolio ir rato bei padangos aerodinaminiai nuostoliai, į kuriuos taip pat turi būti atsižvelgiama toliau vertinant duomenis.

(2)  Į pagal sukamojo momento, lėtėjimo ir galios metodus išmatuotą vertę įskaičiuojami guolio ir rato, padangos bei būgno aerodinaminiai nuostoliai, į kuriuos taip pat turi būti atsižvelgiama toliau vertinant duomenis.

(1)  Lengvųjų automobilių padangų, priskiriamų standarte ISO 4000-1:2010 nenurodytoms kategorijoms, pripūtimo slėgis turi būti toks, kokį rekomenduoja padangų gamintojas, ir atitikti didžiausią padangos leidžiamą apkrovą, minus 30 kPa.

(2)  Kaip vienos padangos apkrovos procentinė dalis arba 85 proc. vienos padangos didžiausios apkrovos, nurodytos taikomuose padangų standartuose, jeigu nenurodyta ant padangos.

(3)  Ant padangos šoninės sienelės nurodytas pripūtimo slėgis arba (jei jis nenurodytas) taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis, atitinkantis vienos padangos didžiausią leidžiamą apkrovą.

(3)  Išskyrus jėgos metodą, į išmatuotą vertę įskaičiuojami guolio ir rato, padangos bei būgno aerodinaminiai nuostoliai, į kuriuos taip pat turi būti atsižvelgiama. Žinoma, kad ašies ir būgno guolių trintis priklauso nuo veikiančios apkrovos. Taigi, ji skiriasi matuojant apkrautą sistemą ir atliekant glisavimo bandymą. Tačiau dėl praktinių sumetimų šio skirtumo nepaisoma.

1 priedėlis

Bandymų įrangos leidžiamieji nuokrypiai

1.   TIKSLAS

Šiame priede nustatytos ribos būtinos tam, kad būtų pasiektas tinkamas bandymų rezultatų pakartojamumo lygis ir įvairių bandymų laboratorijų rezultatai koreliuotų tarpusavyje. Šie leidžiamieji nuokrypiai nėra išsamus bandymų įrangos inžinierinių specifikacijų rinkinys; greičiau jie turėtų būti vertinamos kaip gairės siekiant patikimų bandymų rezultatų.

2.   BANDOMIEJI RATLANKIAI

2.1.   Plotis

Lengvųjų automobilių padangų (C1 klasės) bandomieji ratlankiai turi būti tokio paties pločio kaip standarto ISO 4000-1:2010 6.2.2 punkte nustatytas matavimo ratlankis.

Krovininių automobilių ir autobusų padangų (C2 ir C3 klasių) bandomieji ratlankiai turi būti tokio paties pločio kaip standarto ISO 4209-1:2001 5.1.3 punkte nustatytas matavimo ratlankis.

Tais atvejais, kai plotis nėra apibrėžtas pagal pirmiau minėtus ISO standartus, gali būti naudojamas ratlankis, kurio plotis apibrėžtas vienos iš standartų organizacijų, nurodytų 6 priedo 4 priedėlyje.

2.2.   Riedėjimo nuokrypis

Riedėjimo nuokrypis turi atitikti šiuos kriterijus:

a)

didžiausias spindulinis riedėjimo nuokrypis: 0,5 mm;

b)

didžiausias šoninis riedėjimo nuokrypis: 0,5 mm.

3.   BŪGNO (PADANGOS) LYGIAVIMAS

Bendrosios nuostatos

Kampiniai nuokrypiai turi lemiamą reikšmę bandymo rezultatams.

3.1.   Veikimas apkrova

Padangos apkrova turi likti statmena bandymų paviršiui ir eiti per rato centrą tokiu tikslumu:

a)

kai taikomi jėgos ir lėtėjimo metodai – 1 mrad;

b)

kai taikomi sukamojo momento ir galios metodai – 5 mrad.

3.2.   Padangos lygiavimas

3.2.1.   Pokrypio kampas

Taikant visus metodus, rato plokštuma turi būti statmena bandymų paviršiui 2 mrad tikslumu.

3.2.2.   Slydimo kampas

Taikant visus metodus, padangos plokštuma turi būti lygiagreti su bandymų paviršiaus judėjimo kryptimi 1 mrad tikslumu.

4.   VALDYMO TIKSLUMAS

Turi būti užtikrintos nustatytos bandymo sąlygų vertės, nepaisant padangos ir ratlankio netolygumo sukeltų trikdžių, kad bendras riedėjimo varžos matavimo kintamumas būtų kuo mažesnis. Norint laikytis šio reikalavimo, riedėjimo varžos duomenų rinkimo laikotarpiu atliekamų matavimų vidutinė vertė turi būti tokio tikslumo:

a)

padangos apkrova:

i)

kai LI ≤ 121 ± 20 N arba ± 0,5 %, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė;

ii)

kai LI > 121: ± 45 N arba ± 0,5 %, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė;

b)

šaltasis pripūtimo slėgis: ± 3 kPa;

c)

paviršiaus greitis:

i)

± 0,2 km/h, kai taikomi galios, sukamojo momento ir lėtėjimo metodai;

ii)

± 0,5 km/h, kai taikomas jėgos metodas;

d)

laikas:

i)

± 0,02 s laiko didėjimo intervalams, nurodytiems 6 priedo 3.5 punkto b papunktyje, duomenų įsigijimui taikant Δω/Δt formos lėtėjimo metodą;

ii)

± 0,2 s laiko didėjimo intervalams, nurodytiems 6 priedo 3.5 punkto a papunktyje, duomenų įsigijimui taikant Δω/Δt formos lėtėjimo metodą;

iii)

± 5 proc. kitoms laiko trukmėms, nurodytoms 6 priede.

5.   PRIETAISŲ TIKSLUMAS

Bandymo duomenims nuskaityti ir užregistruoti naudojamų prietaisų tikslumas turi atitikti šiuos leidžiamuosius nuokrypius:

Parametras

Apkrovos indeksas ≤ 121

Apkrovos indeksas > 121

Padangos apkrova

± 10 N arba ± 0,5 % (1)

± 30 N arba ± 0,5 % (1)

Pripūtimo slėgis

± 1 kPa;

±1,5 kPa;

Ašies jėga

± 0,5 N arba ± 0,5 % (1)

±1,0 N arba ± 0,5 % (1)

Veikiantis sukamasis momentas

± 0,5 Nm arba ± 0,5 % (1)

±1,0 Nm arba ± 0,5 % (1)

Atstumas

± 1 mm

± 1 mm

Elektros energija

± 10 W

± 20 W

Temperatūra

+/– 0,2 °C

Paviršiaus greitis:

+/– 0,1 km/h

Laikas

± 0,01 s – ± 0,1 % – ±10 s (2)

Kampinis greitis

± 0,1 %

6.   APKROVOS IR AŠIES JĖGOS SĄVEIKOS IR APKROVOS NUKRYPIMO KOMPENSAVIMAS (TIK TAIKANT JĖGOS METODĄ)

Apkrovos ir ašies jėgos sąveiką ir apkrovos nukrypimą galima kompensuoti užregistruojant ašies jėgą tiek padangai sukantis į priekį, tiek sukantis atgal arba dinaminiu mašinos kalibravimu. Jei ašies jėga užregistruojama priekine ir galine kryptimis (visomis bandymo sąlygomis), kompensuojama iš priekinės krypties vertės atimant galinės krypties vertę ir rezultatą padalijant iš dviejų. Jei ketinama taikyti dinaminį mašinos kalibravimą, kompensavimo koeficientai gali būti lengvai įtraukiami į duomenų mažinimo veiksmus.

Tais atvejais, kai padanga imama sukti į priešingą pusę iškart po to, kai pabaigiamas sukimas į priekį, atgalinio C1 klasės padangos sukimo įšildymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 minučių, o visų kitų tipų padangų – 30 minučių.

7.   BANDYMŲ PAVIRŠIAUS NELYGUMAS

Matuojant iš šono, lygaus plieninio būgno paviršiaus vidutinis nelygumų aukštis ties vidurio linija turi būti ne didesnis kaip 6,3 mm.

Pastaba. Tais atvejais, kai vietoj lygaus plieno paviršiaus naudojamas tekstūrinis būgno paviršius, tai pažymima bandymo ataskaitoje. Tuomet paviršiaus tekstūra turi būti 180 mm gylio (granulių dydis – 80), o laboratorija yra atsakinga už paviršiaus nelygumų charakteristikų išsaugojimą. Jei naudojamas būgnas tekstūriniu paviršiumi, nerekomenduojamas joks specialus pataisos koeficientas.


(1)  Nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

(2)  ± 0,01 s laiko didėjimo intervalams, nurodytiems 6 priedo 3.5 punkto b papunktyje, duomenų įsigijimui taikant Δω/Δt formos lėtėjimo metodą;

± 0,1 s laiko didėjimo intervalams, nurodytiems 6 priedo 3.5 punkto a papunktyje, duomenų įsigijimui taikant Δω/Δt formos lėtėjimo metodą;

± 10 s kitoms laiko trukmėms, nurodytoms 6 priede.

2 priedėlis

Matavimo ratlankio plotis

1.   C1 KLASĖS PADANGOS

Matavimo ratlankio plotis Rm yra lygus vardinio skerspjūvio pločio SN ir koeficiento K2 sandaugai:

Rm = K2 × SN,

suapvalintai iki artimiausio standartinio ratlankio dydžio; čia K2 yra ratlankio ir padangos skerspjūvio pločio santykio koeficientas. Padangas montuojant ant 5° ratlankių įgilinta vidurine dalimi, kurių vardinis skersmuo išreiškiamas dviejų skaitmenų kodu:

 

kai vardinis matmenų santykis nuo 95 iki 75: K2 = 0,7;

 

kai vardinis matmenų santykis nuo 70 iki 60: K2 = 0,75;

 

kai vardinis matmenų santykis 50 ir 55: K2 = 0,8;

 

kai vardinis matmenų santykis 45: K2 = 0,85;

 

kai vardinis matmenų santykis nuo 40 iki 30: K2 = 0,9;

 

kai vardinis matmenų santykis 25 ir 20: K2 = 0,92;

2.   C2 IR C3 KLASIŲ PADANGOS

Matavimo ratlankio plotis Rm yra lygus vardinio skerspjūvio pločio SN ir koeficiento K4 sandaugai:

Rm = K4 × SN, suapvalintai iki artimiausio standartinio ratlankio dydžio.

1 lentelė

Matavimo ratlankio pločio nustatymo koeficientai

Padangos konstrukcijos kodas

Ratlankio tipas

Vardinis matmenų santykis H/S

Matavimo ratlankio ir skerspjūvio santykis K4

B, D, R

5° nuolydžio

100–75

0,70

70 ir 65

0,75

60

0,75

55

0,80

50

0,80

45

0,85

40

0,90

15° nuolydžio (įgilinta vidurine dalimi)

90–65

0,75

60

0,80

55

0,80

50

0,80

45

0,85

40

0,85

Pastaba. Naujų tipų padangoms (konstrukcijoms) gali būti nustatyti kiti koeficientai.

3 priedėlis

Bandymo ataskaita ir bandymo duomenys (riedėjimo varža)

1 DALIS. ATASKAITA

1.   Tipo patvirtinimo institucija arba techninė tarnyba: …

2.   Pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas: …

3.   Bandymo ataskaitos Nr.: …

4.   Gamintojas ir prekės pavadinimas arba prekės aprašas: …

5.   Padangų klasė (C1, C2 arba C3): …

6.   Naudojimo kategorija: …

7.   Riedėjimo varžos koeficientas

(patikslintas pagal temperatūrą ir būgno skersmenį): …

8.   Pastabos (jei yra): …

9.   Data: …

10.   Parašas: …

2 DALIS. BANDYMO DUOMENYS

1.   Bandymo data: …

2.   Bandymų mašinos nuoroda ir būgno skersmuo / paviršius: …

3.   Išsami informacija apie bandomąją padangą: …

3.1.   Padangų dydžio žymuo ir eksploatacijos aprašymas: …

3.2.   Padangos prekės pavadinimas ir prekės aprašas: …

3.3.   Etaloninis pripūtimo slėgis: …kPa

4.   Bandymo duomenys: …

4.1.   Matavimo metodas: …

4.2.   Bandymo greitis: km/h

4.3.   Apkrova: …N

4.4.   Bandymo pripūtimo slėgis, pradinis: …

4.5.   Atstumas nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus pastovios būklės sąlygomis, rL: m

4.6.   Bandomojo ratlankio plotis ir medžiaga: …

4.7.   Aplinkos temperatūra: …°C

4.8.   Glisavimo bandymo apkrova (išskyrus lėtėjimo metodą): …N

5.   Riedėjimo varžos koeficientas: …

5.1.   Pradinė vertė (arba vidurkis, jei jų daugiau nei 1): …N/kN

5.2.   Patikslinta pagal temperatūrą, N/kN: …

5.3.   Patikslintas pagal temperatūrą ir būgno skersmenį: …N/kN

4 priedėlis

Padangų standartų organizacijos

1.

Padangų ir ratlankių asociacija, Inc. (TRA)

2.

Europos padangų ir ratlankių technikos organizacija (ETRTO)

3.

Japonijos automobilių padangų gamintojų asociacija (JATMA)

4.

Australijos padangų ir ratlankių asociacija (TRAA)

5.

Pietų Afrikos standartų biuras (SABS)

6.

Kinijos standartizacijos asociacija (CAS)

7.

Indijos padangų techninis patariamasis komitetas (ITTAC)

8.

Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO)

5 priedėlis

Lėtėjimo metodas Lėtėjimo vertės, gautos diferencialo dω/dt forma, matavimai ir duomenų apdorojimas

1.   Užregistruojama besisukančio kėbulo, lėtinamo iš išorės taikant 82–78 km/h arba 62–58 km/h greičio intervalą (priklausomai nuo padangų klasės (6 priedo 3.2 punkto 1 lentelė)), diskrečioji funkcinė atstumo ir laiko priklausomybė (1 pav.):

z = f(tz)

Čia:

z

kėbulo apsisukimų skaičius lėtėjimo metu;

tz

laikas, kai baigiasi apsisukimų skaičius z, išreikštas sekundėmis ir registruojamas su 6 skaičiais po kablelio.

1 pav.

Image

1 pastaba. Apatinė registruojamo greičio intervalo riba gali būti sumažinta iki 60 km/h, kai bandymo greitis yra 80 km/h, ir iki 40 km/h, kai bandymo greitis – 60 km/h.

2.   Užregistruota priklausomybė aproksimuojama taikant nuolatinę monotoninę, diferencijuojamą funkciją:

2.1.

Pasirenkama vertė, artimiausia didžiausiai z reikšmei, kuri dalijasi iš 4,, ir padalijama į 4 lygias dalis, kurių ribos: 0, z1(t1), z2(t2), z3(t3), z4(t4).

2.2.

Sudaroma toliau nurodytos formos 4 lygčių sistema:

Formula

Čia nežinomieji:

A

bematė konstanta,

B

apsisukimų per sekundę konstanta,

TΣ

konstanta, išreikšta sekundėmis,

m

skaičius ribų, parodytų 1 paveiksle.

Į šias 4 lygtis įrašomos pirmiau minėtos 4-osios ribos koordinatės.

2.3.

Konstantos A, B ir TΣ imamos kaip 2.2 punkte nurodytos lygčių sistemos sprendinys, naudojant iteracijos procesą ir aproksimuojant išmatuotus duomenis pagal formulę:

Formula

Čia:

z(t)

momentinis nuolatinis kampinis atstumas, išreikštas apsisukimų skaičiumi (ne tik sveikojo skaičiaus vertės);

t

laikas sekundėmis.

2 pastaba. Kitos aproksimacijos funkcijos z = f (tz) gali būti naudojamos, jei įrodomas jų tinkamumas.

3.   Apskaičiuojamas lėtėjimas j apsisukimais per kvadratinę sekundę (s– 2) pagal šią formulę:

Formula

Čia:

ω

kampinis greitis apsisukimais per sekundę (s– 1).

Jei Un = 80 km/h; ω = 22,222/Rr (arba R).

Jei Un = 60 km/h; ω = 16,666/Rr (arba R).

4.   Išmatuotų duomenų aproksimacijos kokybė ir jos tikslumas įvertinami pagal parametrus:

4.1.

Standartinis nuokrypis procentais:

Formula

4.2.

Determinacijos koeficientas

Formula

Čia:

Formula

3 pastaba. Atliekant minėtus skaičiavimus, kai taikomas šis lėtėjimo metodo padangų riedėjimo varžai išmatuoti variantas, gali būti naudojama kompiuterinė lėtėjimo skaičiavimo programa „Deceleration Calculator“ (parsisiunčiama iš WP. 29 svetainės (1)), taip pat bet kuri kita programinė įranga, leidžianti apskaičiuoti netiesinę regresiją.


(1)  Bus nurodyta vėliau.


7 PRIEDAS

ŽIEMINIŲ PADANGŲ, SKIRTŲ NAUDOTI SUNKIOMIS ŽIEMOS SĄLYGOMIS, ŽIEMINIO VEIKSMINGUMO BANDYMO PROCEDŪROS

1.   Specialiosios bandymo žiemos sąlygomis apibrėžtys (kai skiriasi nuo esamų)

1.1.   Bandomasis važiavimas– vienas apkrautos padangos pavažiavimas tam tikru bandymų paviršiumi.

1.2.   Stabdymo bandymas– nustatyta eilė ABS stabdymo bandomųjų važiavimų su ta pačia padanga, pakartotų per trumpą laikotarpį.

1.3.   Varomosios jėgos bandymas– nustatyta eilė sukamosios varomosios jėgos bandomųjų važiavimų su ta pačia padanga pagal ASTM standartą F1805-06, pakartotų per trumpą laikotarpį.

1.4.   Greitėjimo bandymas– nustatyta eilė traukos kontroliuojamo greitėjimo bandomųjų važiavimų su ta pačia padanga, pakartotų per trumpą laikotarpį.

2.   Sukamosios varomosios jėgos metodas, taikomas C1 ir C2 klasių padangoms (varomosios jėgos bandymas pagal šios taisyklės 6.4 punkto b papunktį)

ASTM standarte F1805-06 nustatyta bandymo procedūra naudojama veiksmingumui žiemos sąlygomis įvertinti ant vidutiniškai sutankinto sniego, atsižvelgiant į sukamosios varomosios jėgos vertes (sniego sutankinimo indeksas, išmatuotas CTI penetrometru (1), turi būti tarp 70 ir 80).

2.1.   Bandymo trasos paviršiuje turi būti vidutiniškai sutankinto sniego danga, kaip apibūdinta ASTM standarto F1805-06 lentelėje A2.1.

2.2.   Padangos apkrova bandymo metu turi atitikti 2 alternatyvos reikalavimus pagal ASTM standarto F1805-06 11.9.2 punktą.

3.   Stabdymo ant sniego metodas, taikomas C1 ir C2 klasių padangoms

3.1.   Bendrieji reikalavimai

3.1.1.   Bandymo trasa

Stabdymo bandymai atliekami ant sutankintu sniegu padengto pakankamai ilgo ir plataus lygaus bandomojo paviršiaus, kurio nuolydžio gradientas neviršija 2 proc.

Sniego dangą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 cm storio kietai sutankinto sniego pagrindas ir maždaug 2 cm storio vidutiniškai sutankinto ir paruošto sniego paviršinis sluoksnis.

Oro temperatūra, matuojama maždaug vienas metro aukštyje virš žemės paviršiaus, turi būti nuo – 2 iki – 15 °C; sniego temperatūra, matuojama maždaug vieno centimetro gylyje, turi būti nuo – 4 iki – 15 °C.

Rekomenduojama vengti tiesioginės saulės šviesos, didelių saulės šviesos ar drėgmės pokyčių ir vėjo.

Sniego sutankinimo indeksas, išmatuotas CTI penetrometru, turi būti nuo 75 iki 85.

3.1.2.   Transporto priemonė

Bandymas atliekamas naudojant tinkamą eksploatuoti serijinės gamybos transporto priemonę su įrengta ABS sistema.

Naudojama transporto priemonė turi būti tokia, kad kiekvienam ratui taikoma apkrova atitiktų bandomoms padangoms taikomus reikalavimus. Naudojant tą pačią transporto priemonę, galima bandyti kelių skirtingų dydžių padangas.

3.1.3.   Padangos

Prieš bandymą padangos turėtų būti įvažinėtos, kad būtų pašalinti padangą gaminant susidarę išsikišimai, gumbai arba siūlės. Prieš bandymą turi būti nuvalytas su sniegu besiliesiantis padangų paviršius.

Prieš tai, kai bandymų tikslais padangos sumontuojamos, jos kondicionuojamos ne trumpiau kaip dvi valandas lauko aplinkos temperatūroje. Po to padangų slėgis pakoreguojamas, atsižvelgiant į vertes, taikomas atliekant bandymus.

Jei ant transporto priemonės ratų neįmanoma sumontuoti etaloninės padangos ir tvirtinti pateiktos padangos, kaip tarpinė gali būti naudojama trečioji padanga (kontrolinė). Iš pradžių išbandoma kontrolinė ir etaloninė padangos, sumontuotos ant kitos transporto priemonės ratų, paskui ant transporto priemonės ratų sumontuojamos ir išbandomos tvirtinti pateikta ir kontrolinė padangos.

3.1.4.   Apkrova ir slėgis

Jei bandomos C1 klasės padangos, transporto priemonės apkrova turi būti tokia, kad padangoms tenkanti apkrova sudarytų nuo 60 iki 90 proc. padangų apkrovos indeksą atitinkančios apkrovos.

Šaltasis pripūtimo slėgis turi būti 240 kPa.

3.1.4.1.   Jei bandomos C1 klasės padangos, transporto priemonės apkrova turi būti tokia, kad padangoms tenkanti apkrova sudarytų nuo 60 iki 90 proc. padangų apkrovos indeksą atitinkančios apkrovos.

Šaltasis pripūtimo slėgis turi būti 240 kPa.

3.1.4.2.   Jei bandomos C2 klasės padangos, transporto priemonės apkrova turi būti tokia, kad padangoms tenkanti apkrova sudarytų nuo 60 iki 100 proc. padangų apkrovos indeksą atitinkančios apkrovos.

Tos pačios ašies padangų statinė apkrova neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc.

Pripūtimo slėgis apskaičiuojamas atsižvelgiant į pastoviąją deformaciją:

Jei vertikali apkrova yra didesnė nei 75 proc. padangos leidžiamos apkrovos arba jai lygi ir taikomas nuolatinis nuokrypis, padangos bandymo slėgis Pt apskaičiuojamas taip:

Formula

 

Qr yra didžiausia apkrova, susijusi su leidžiamos apkrovos indeksu, nurodytu ant padangos šoninės sienelės.

 

Etaloninis slėgis Pr atitinka didžiausią leidžiamą apkrovą Qr.

 

Qt yra statinė padangos bandymo apkrova.

Jei vertikali apkrova yra mažesnė nei 75 proc. padangos leidžiamos apkrovos ir taikomas nuolatinis pripūtimo slėgis, padangos bandymo slėgis Pt apskaičiuojamas taip:

Pt = Pr (0,75)1,25 = (0,7)Pr

Etaloninis slėgis Pr atitinka didžiausią leidžiamą apkrovą Qr.

prieš atliekant bandymą esant kambario temperatūrai patikrinamas padangų oro slėgis.

3.1.5.   Prietaisai

Transporto priemonėje turi būti sumontuoti sukalibruoti jutikliai, tinkami matuoti žiemą. Turi būti įdiegta duomenų surinkimo sistema, skirta matavimų rezultatams išsaugoti.

Matavimo jutiklių ir sistemų tikslumas turi būti toks, kad išmatuoto arba apskaičiuoto vidutinio lėtėjimo stabdant visa jėga santykinis neapibrėžtumas būtų mažesnis kaip 1 proc.

3.2.   Bandymų sekos

3.2.1.   ABS stabdymo bandymai su kiekviena tvirtinti pateikta ir standartine etalonine padangomis kartojami ne mažiau kaip 6 kartus.

Zonos, kuriose ABS stabdymas suveikia visa galia, neturi persidengti.

Kai bandomas naujas padangų komplektas, važiuojant transporto priemonės judėjimo trajektorija pakreipiama į šoną, kad nebūtų stabdoma pirmesnės padangos judėjimo vietoje.

Kai nebeįmanoma išvengti ABS stabdymo zonų dalinės sutapties, bandymų trasa turi būti paruošiama iš naujo.

Reikiama seka:

 

6 pakartojimai su SEBP, tada šoninis pakreipimas išbandant kitą padangą ant naujos dangos;

 

6 pakartojimai su 1-ąja tikrinti pateikta padanga, tada šoninis pakreipimas;

 

6 pakartojimai su 2-ąja tikrinti pateikta padanga, tada šoninis pakreipimas;

 

6 pakartojimai su SEBP, tada šoninis pakreipimas.

3.2.2.   Bandymo seka:

Jei reikia įvertinti tik vieną tvirtinti pateiktą padangą, bandymų seka yra tokia:

R1 – T – R2

Čia:

R1

pradinis SEBP bandymas; R2 – kartotinis SEBP bandymas; T – tvirtinti pateiktos padangos, kurią reikia įvertinti, bandymas.

Prieš pakartojant bandymą su SEBP galima atlikti ne daugiau kaip dviejų tvirtinti pateiktų padangų bandymus, pvz.:

R1 – T1 – T2 – R2

3.2.3.   SEBP ir tvirtinti pateiktų padangų palyginamieji bandymai kartojami skirtingomis dienomis.

3.3.   Bandymų procedūra

3.3.1.   Transporto priemone važiuojama ne lėčiau kaip 28 km/h.

3.3.2.   Pasiekus matavimo sritį, įjungiama neutrali transporto priemonės pavara, stabdžių pedalas staigiai paspaudžiamas pastovia jėga, pakankama, kad ABS suveiktų visuose transporto priemonės ratuose ir transporto priemonė stabiliai sulėtėtų, ir laikomas nuspaustu tol, kol greitis sumažėja iki mažesnio kaip 8 km/h.

3.3.3.   Pagal laiko, atstumo, greičio arba lėtėjimo matavimų duomenis apskaičiuojamas vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga nuo 25 km/h iki 10 km/h.

3.4.   Duomenų vertinimas ir rezultatų pateikimas

3.4.1.   Registruotini parametrai

3.4.1.1.   Turi būti apskaičiuotas ir užregistruotas visų stabdymo bandymų su kiekviena iš padangų metu nustatytas vidutinis ir standartinis VLSVJ nuokrypis.

Padangos stabdymo bandymo variacijos koeficientas CV apskaičiuojamas taip:

Formula

3.4.1.2.   Dviejų iš eilės SEBP bandymų svertiniai vidurkiai apskaičiuojami atsižvelgiant į tvirtinti pateiktų padangų, išbandytų nuo vieno bandymo pradžios iki kito, skaičių.

Jei bandymų seka yra R1 – T – R2, SEBP svertinis vidurkis, naudojamas palyginimui su tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumu, nustatomas taip:

wa(SEBP) = (R1 + R2)/2

Čia:

R1

pirmojo SEBP bandymo vidutinis VLSVJ, o R2 – antrojo SEBP bandymo vidutinis VLSVJ.

Jei bandymų seka yra R1 – T1 – T2 – R2, SEBP svertinis vidurkis (wa), naudojamas palyginimui su tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumu, nustatomas taip:

 

wa (SRTT) = 2/3 R1 + 1/3 R2, kai lyginama su tvirtinti pateikta padanga T1; taip pat

 

wa (SRTT) = 1/3 R1 + 2/3 R2, kai lyginama su tvirtinti pateikta padanga T2.

3.4.1.3.   Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su sniego danga indeksas procentais apskaičiuojamas taip:

Formula

3.4.2.   Statistinis patvirtinimas

Nustatomas kiekvienos padangos išmatuotų ar apskaičiuotų kartotinių VLSVJ rinkinių normalumas, slinkis, galimi riktai.

Turėtų būti išnagrinėtas iš eilės einančių SEBP stabdymo bandymų vidurkių ir standartinių nuokrypių nuoseklumas.

Dviejų iš eilės SEBP stabdymo bandymų vidurkiai neturi skirtis daugiau kaip 5 proc.

Bet kurio stabdymo bandymo variacijos koeficientas turi būti mažesnis kaip 6 proc.

Jei minėtų reikalavimų nesilaikoma, bandymų trasa paruošiama iš naujo ir bandymai pakartojami.

3.4.3.   Jei tvirtinti pateiktų padangų, pavyzdžiui, dėl padangų dydžio arba dėl to, kad negalima užtikrinti reikiamos apkrovos, ir pan., neįmanoma sumontuoti toje pačioje transporto priemonėje, kurioje buvo sumontuotos SEBP, palyginimo tikslais naudojamos tarpinės padangos, toliau vadinamos kontrolinėmis padangomis, ir dvi skirtingos transporto priemonės. Vienoje transporto priemonėje turi būti įmanoma sumontuoti SEBP ir kontrolinę padangą, o kitoje – kontrolinę padangą ir tvirtinti pateiktą padangą.

3.4.3.1.   Kontrolinės padangos sukibimo su sniego danga indeksas, palyginti su SEBP (SG1), ir tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su sniego danga indeksas, palyginti su kontroline padanga (SG2), nustatomi 3.1–3.4.2 punktuose aprašyta tvarka.

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su sniego danga indeksas, palyginti su SEBP, yra dviejų sukibimo su sniego danga indeksų sandauga, t. y. SG1 × SG2.

3.4.3.2.   Aplinkos sąlygos turi būti panašios. Visi bandymai turi būti atlikti tą pačią dieną.

3.4.3.3.   Palyginimo su SEBP ir su tvirtinti pateikta kontroline padanga tikslais naudojamas tas pats kontrolinių padangų, montuojamų ant tų pačių ratų, komplektas.

3.4.3.4.   Atliekant bandymą naudotos kontrolinės padangos po bandymo laikomos tokiomis pačiomis nustatytomis sąlygomis kaip ir SEBP.

3.4.3.5.   SEBP ir kontrolinės padangos nebenaudojamos, jei jos yra nevienodai nusidėvėjusios, pažeistos arba jei galėjo pablogėti jų veiksmingumas.

4.   Greitėjimo metodas, taikomas C3 klasės padangoms

4.1.   Pagal C3 klasės padangų apibrėžtį, pateiktą 2.4.3 punkte, toliau pateikta papildoma klasifikacija naudojama tik taikant šį bandymo metodą:

a)

C3 klasės siaurosios padangos (C3N), jei C3 klasės padangų vardinis skerspjūvio plotis yra mažesnis kaip 285 mm;

b)

C3 klasės plačiosios padangos (C3W), jei C3 klasės padangų vardinis skerspjūvio plotis yra lygus 285 mm arba didesnis.

4.2.   Sukibimo su sniego danga indekso matavimas

Sukibimo su sniego danga veiksmingumas grindžiamas bandymo metodu, kai tvirtinti pateiktos padangos vidutinis pagreitis atliekant greitėjimo bandymą yra panašus į standartinės etaloninės padangos pagreitį.

Santykinis veiksmingumas nurodomas kaip sukibimo su sniego danga indeksas (SG).

Kai bandymas atliekamas pagal 4.7 punkte nurodytą greitėjimo bandymą, tvirtinti pateiktos žieminės padangos vidutinis pagreitis, palyginti su vienos iš dviejų lygiaverčių SEBP pagal ASTM F 2870 ir ASTM F 2871, turi būti ne mažesnis kaip 1,25.

4.3.   Matavimo įranga

4.3.1.   Turi būti naudojamas jutiklis, tinkamas greičiui ir atstumui ant sniego (ledo) paviršiaus tarp dviejų greičio verčių matuoti.

Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį, naudojamas balninis sukabintuvas arba nekontaktinė greičio matavimo sistema (įskaitant greičio matuoklius, GPS ir pan.).

4.3.2.   Laikomasi tokių nuokrypių:

a)

greičio matavimams: ±1 proc. arba ± 0,5 km/h, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė;

b)

atstumo matavimams: ±1 × 10– 1 m.

4.3.3.   Matuojamą greitį arba skirtumą tarp išmatuoto greičio ir atskaitinio greičio atliekant bandymą rekomenduojama rodyti transporto priemonės viduje taip, kad vairuotojas galėtų reguliuoti transporto priemonės greitį.

4.3.4.   Atliekant 4.7 punkte nurodytą greitėjimo bandymą, varomųjų padangų slydimo koeficientą rekomenduojama rodyti transporto priemonės viduje, ir jis turi būti taikomas 4.7.2.1.1 punkte nurodytu konkrečiu atveju.

Slydimo koeficientas apskaičiuojamas taip:

Formula

a)

išmatuojamas transporto priemonės greitis (m/s), kaip nurodyta 4.3.1 punkte;

b)

išmatuojant varomosios ašies padangos kampinį greitį ir apkrautos padangos skersmenį, apskaičiuojamas rato sukimosi dažnis.

Rato sukimosi dažnis = π × apkrautos padangos skersmuo × kampinis greitis

Čia π = 3,1416 (m/360deg), apkrautos padangos skersmuo (m) ir kampinis sukimosi dažnis (sūkiai per sekundę = 360 laipsnių/s).

4.3.5.   Matavimo duomenims užregistruoti gali būti naudojama duomenų rinkimo sistema.

4.4.   Bendrieji reikalavimai

4.4.1.   Bandymo trasa

Bandymas atliekami ant sutankintu sniegu padengto pakankamai ilgo ir plataus lygaus bandomojo paviršiaus, kurio nuolydžio gradientas neviršija 2 proc.

4.4.1.1.   Sniego dangą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 cm storio kietai sutankinto sniego pagrindas ir maždaug 2 cm storio vidutiniškai sutankinto ir paruošto sniego paviršinis sluoksnis.

4.4.1.2.   Sniego sutankinimo indeksas, išmatuotas CTI penetrometru, turi būti nuo nuo 80 iki 90. Turi būti pateikta nuoroda į ASTM standarto F1805 priedėlį dėl papildomos informacijos apie matavimo metodą.

4.4.1.3.   Oro temperatūra, matuojama maždaug vieno metro aukštyje virš žemės paviršiaus, turi būti nuo – 2 °C iki – 15 °C; sniego temperatūra, matuojama maždaug vieno centimetro gylyje, turi būti nuo – 4 °C iki – 15 °C.

Atliekant bandymą oro temperatūra neturi skirtis daugiau kaip 10 laipsnių Celsijaus.

4.5.   Padangų parengimas ir įvažinėjimas

4.5.1.   Bandomosios padangos montuojamos ant ratlankių pagal standartą ISO 4209-1, naudojant tradicinius montavimo metodus. Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

4.5.2.   Prieš bandymą padangos turėtų būti įvažinėtos, kad būtų pašalinti padangą gaminant susidarę išsikišimai, gumbai arba siūlės.

4.5.3.   Prieš tai, kai bandymų tikslais padangos sumontuojamos, jos kondicionuojamos ne trumpiau kaip dvi valandas lauko aplinkos temperatūroje.

Jos turėtų būti padėtos taip, kad jų visų temperatūra prieš bandymą susilygintų su aplinkos temperatūra ir būtų apsaugotos nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų.

Prieš bandymą turi būti nuvalytas su sniegu besiliesiantis padangų paviršius.

Po to padangų slėgis pakoreguojamas, atsižvelgiant į vertes, taikomas atliekant bandymus.

4.6.   Bandymų seka

Jei reikia įvertinti tik vieną tvirtinti pateiktą padangą, bandymų seka yra tokia:

R1 – T – R2

Čia:

R1 – pradinis SEBP bandymas; R2 – kartotinis SEBP bandymas; T – tvirtinti pateiktos padangos, kurią reikia įvertinti, bandymas.

Prieš kartojant SEBP bandymą gali būti išbandytos ne daugiau kaip trys tvirtinti pateiktos padangos, pavyzdžiui, R1, T1, T2, T3, R2.

Rekomenduojama, kad zonos, kuriose greitėjama iki galo, nepersidengtų, kol bandymų kelias nėra paruoštas iš naujo.

Kai bandomas naujas padangų komplektas, važiuojant transporto priemonės judėjimo trajektorija pakreipiama, kad nebūtų greitėjimo pirmesnės padangos judėjimo vietoje; kai nebeįmanoma išvengti zonų, kuriose greitėjama iki galo, dalinės sutapties, bandymų trasa turi būti parengta iš naujo.

4.7.   Greitėjimo ant sniego bandymo procedūra, taikoma matuojant žieminių C3N ir C3W klasių padangų sukibimo su sniego danga indeksą

4.7.1.   Principas

Bandymo metodas apima komercinių transporto priemonių padangų sukibimo su sniego danga veiksmingumo matavimo procedūrą, naudojant komercines transporto priemones, turinčias traukos kontrolės sistemą (TCS, ASR ir kt.).

Pradedant nuo nustatyto pradinio greičio, iki galo nuspaudžiamas akceleratorius siekiant įjungti traukos kontrolės sistemą ir dviejų nustatytų greičio verčių intervale apskaičiuojamas vidutinis pagreitis.

4.7.2.   Transporto priemonė

4.7.2.1.   Bandymas atliekamas naudojant standartinę 2 ašių tinkamą eksploatuoti komercinę transporto priemonę, kurios:

a)

variklio galinės ašies svoris yra mažas, o variklio galia yra pakankamai didelė, kad atlaikytų procentais išreikštą vidutinį slydimą per bandymą, kaip nurodyta 4.7.5.1 ir 4.7.5.2.1 punktuose;

b)

mechaninė pavarų dėžė (leidžiama ir automatinė pavarų dėžė su perjungimu į mechaninę) yra tokia, kad jos perdavimo skaičius apima bent 19 km/h greičio sritį 4–30 km/h greičio intervale;

c)

varomoji ašis turi diferencialo blokavimo mechanizmą, rekomenduojamą pakartojamumui gerinti;

d)

standartinė komercinė sistema gali kontroliuoti ir (arba) apriboti varančiosios ašies slydimą greitėjimo metu (traukos kontrolės, VPA, TKS ir t. t.).

4.7.2.1.1.   Ypatingu atveju, kai nėra standartinės komercinės transporto priemonės su įrengta traukos kontrolės sistema, leidžiama naudoti transporto priemonę be traukos kontrolės / VPA / TKS, jeigu transporto priemonėje įdiegta sistema, rodanti procentais išreikštą slydimą, kaip nurodyta šio priedo 4.3.4 punkte, ir įrengtas privalomas varomosios ašies diferencialo blokavimo mechanizmas, naudojamas taikant 4.7.5.2.1 punkte nurodytą procedūrą. Jei diferencialo blokavimo mechanizmas yra įrengtas, jis turi būti naudojamas; jei vis dėlto jo nėra, vidutinis slydimo rodiklis turėtų būti matuojamas atsižvelgiant į kairįjį ir dešinįjį varomuosius ratus.

4.7.2.2.   Leidžiamos šios modifikacijos:

a)

modifikacijos, leidžiančios transporto priemonėje montuoti įvairesnio dydžio padangas,

b)

modifikacijos, leidžiančios įdiegti automatinę greitėjimo aktyvinimo ir matavimo sistemą.

Visos kitos greitėjimo sistemos modifikacijos yra draudžiamos.

4.7.3.   Montavimas transporto priemonėje

Ant galinės varomosios ašis gali būti montuojamos 2 ar 4 bandomosios padangos, jei atsižvelgiama į kiekvienos padangos apkrovą.

Ant priekinės vairuojamos nevaromosios ašies montuojamos 2 tinkamo dydžio padangos, atitinkančios ašies apkrovos reikalavimus. Šios 2 priekinės padangos gali būti paliktos ant ratų iki bandymo pabaigos.

4.7.4.   Apkrova ir pripūtimo slėgis

4.7.4.1.   Statinė kiekvienos galinės ašies varomųjų bandomųjų padangų apkrova turi būti 20–55 proc. išbandytosios padangos apkrovos vertės, parašytos ant šoninės sienelės.

Visa statinė transporto priemonės priekinės valdomosios ašies apkrova turi būti 60–160 proc. visos varomosios galinės ašies apkrovos.

Tos pačios varomosios ašies padangų statinė apkrova neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc.

4.7.4.2.   Varomųjų padangų pripūtimo slėgis turi būti 70 proc. pripūtimo slėgio, nurodyto ant šoninės sienelės.

Vairuojamosios padangos pripučiamos iki vardinio slėgio, nurodyto ant padangos šoninės sienelės.

Jeigu slėgis ant šoninės sienelės nepažymėtas, naudojamas taikomuose padangų standartuose nurodytas slėgis, susijęs su didžiausia leidžiama apkrova.

4.7.5.   Bandomieji važiavimai

4.7.5.1.   Pirmiausia transporto priemonėje sumontuojamas etaloninių padangų komplektas, kol ji yra bandymų aikštelėje.

Transporto priemone važiuojama pastoviu greičiu nuo 4 km/h iki 11 km/h, perdavimo skaičiui esant pakankamam, kad būtų apimta bent 19 km/h greičio sritis vykdant visą bandymo programą (pvz., R-T1-T2-T3-R).

Rekomenduojama pasirinkti 3 arba 4 perdavimo skaičių, kuris išmatuotame greičio intervale leis pasiekti mažiausiai 10 proc. vidutinio slydimo koeficientą.

4.7.5.2.   Jei tai transporto priemonės su įrengta traukos kontrolės sistema (kuri įjungiama dar prieš važiavimą), akceleratorius nuspaudžiamas iki galo, kol transporto priemonė pasieks galutinį greitį.

Galutinis greitis = pradinis greitis + 15 km/h

Bandomoji transporto priemonė neturi būti veikiama iš galo jokia judėjimą suvaržančia jėga.

4.7.5.2.1.   Jeigu šio priedo 4.7.2.1.1 punkte nurodytu konkrečiu atveju standartinės komercinės transporto priemonės su įrengta traukos kontrolės sistema nėra, vairuotojas turi rankiniu būdu užtikrinti 10–40 proc. dydžio vidutinį slydimo koeficientą (vietoj visiško nuslydimo taikoma kontroliuojamo slydimo procedūra), esant nustatytam greičio intervalui. Jei diferencialo blokavimo mechanizmo nėra, kiekvieno važiavimo metu vidutinis slydimo koeficientų skirtumas tarp kairiojo ir dešiniojo varančiųjų ratų turi būti ne didesnis kaip 8 proc. Visos padangos atrenkamos ir važiavimai atliekant bandymų seriją vykdomi taikant kontroliuojamo slydimo procedūrą.

4.7.5.3.   Išmatuojamas atstumas pradinio ir galutinio greičio verčių intervale.

4.7.5.4.   Greitėjimo bandymo važiavimai su kiekviena tvirtinti pateikta ir standartine etalonine padangomis kartojami ne mažiau kaip 6 kartus, o variacijos koeficientas (Standartinis nuokrypis / vidurkis * 100), apskaičiuotas bent 6 patvirtintiems važiavimams toje distancijoje, turi būti ne didesnis kaip 6 proc.

4.7.5.5.   Jei transporto priemonėje yra įrengta traukos kontrolės sistema, vidutinis slydimo koeficientas turi būti nuo 10 iki 40 proc. (apskaičiuotas pagal šio priedo 4.3.4 punktą).

4.7.5.6.   Taikoma bandymų seka, nurodyta 4.6 punkte.

4.8.   Matavimo rezultatų apdorojimas

4.8.1.   Vidutinio pagreičio (AA) apskaičiavimas

Kiekvieną kartą, kai matavimas pakartojamas, vidutinis pagreitis AA (m · s– 2) apskaičiuojamas taip:

Formula

Čia D (m) yra pradinio greičio Si (m · s– 1) ir galutinio greičio Sf (m · s– 1) intervale nuvažiuotas atstumas.

4.8.2.   Rezultatų patvirtinimas

Tvirtinti pateiktos padangos

Apskaičiuojami visų tvirtinti pateiktų padangų vidutinio pagreičio variacijos koeficientai. Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas yra didesnis nei 6 proc., bandymo su ta tvirtinti pateikta padanga duomenys atmetami ir bandymas atliekamas iš naujo.

Formula

Etaloninės padangos

Jeigu kiekvienos bent 6 bandomųjų važiavimų etaloninėmis padangomis grupės vidutinis AA variacijos koeficientas didesnis negu 6 proc., visi duomenys atmetami ir visų bandomųjų padangų (tvirtinti pateiktų padangų ir etaloninių padangų) bandymas atliekamas iš naujo.

Be to, siekiant atsižvelgti į galimą bandymų raidą, patvirtinimo koeficientas apskaičiuojamas remiantis bet kurių viena po kitos einančių bent 6 bandomųjų važiavimų etaloninėmis padangomis grupių vidutinėmis vertėmis. Jeigu kuris nors vienas patvirtinimo koeficientas yra didesnis nei 6 proc., bandymų su visomis tvirtinti pateiktomis padangomis duomenys atmetami ir bandymas atliekamas iš naujo.

Formula

4.8.3.   Vidutinio pagreičio (AA) apskaičiavimas

Jei R1 yra AA verčių vidurkis per pirmąjį etaloninės padangos bandymą, o R2 – AA verčių vidurkis per antrąjį etaloninės padangos bandymą, toliau nurodytos operacijos atliekamos pagal 1 lentelę:

1 lentelė

Jei tvirtinti pateiktų padangų komplektų tarp dviejų vienas po kito einančių važiavimų su etalonine padanga skaičius yra:

ir tvirtinti pateiktų padangų komplektas turi būti laikomas:

Ra apskaičiuojamos taip:

1

Image

R1 – T1 – R2

T1

Ra = 1/2 (R1 + R2)

2

Image

R – T1 – T2 – R

T1

Ra = 2/3 R1 + 1/3 R2

T2

Ra = 1/3 R1 + 2/3 R2

3

Image

R – T1 – T2 – T3 – R

T1

Ra = 3/4 R1 + 1/4 R2

T2

Ra = 1/2 (R1 + R2)

T3

Ra = 1/4 R1 + 3/4 R2

Ta (a = 1, 2 ir t. t.) yra AA verčių vidurkis per bandymą su tvirtinti pateikta padanga.

4.8.4.   Pagreičio jėgos koeficiento apskaičiavimas

Šis pagreičio jėgos koeficientas taip pat žymimas kaip AFC

Apskaičiuojami AFC (Ta) ir AFC (Ra), kaip apibūdinta 2 lentelėje:

2 lentelė

 

Pagreičio jėgos koeficientas AFC:

Etaloninė padanga

Formula

Tvirtinti pateikta padanga

Formula

Ra ir TP išreiškiami m/s2

g = laisvojo kritimo pagreitis (suapvalinta iki 9,81 m/s2)

4.8.5.   Santykinio padangos sukibimo su sniego danga indekso apskaičiavimas

Sukibimo su šlapia danga indeksas yra santykinis tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumas, palyginti su etalonine padanga.

Formula

4.8.6.   Slydimo koeficiento apskaičiavimas

Slydimo koeficientas gali būti apskaičiuotas kaip vidutinis slydimo koeficientas, nurodytas šio priedo 4.3.4 punkte, arba palyginant vidutinį bent 6 važiavimų atstumą, nurodytą šio priedo 4.7.5.3 punkte, su atstumu važiuojant be slydimo (labai mažu pagreičiu).

Formula

Atstumas be slydimo– tai rato nuvažiuotas atstumas, apskaičiuotas važiuojant pastoviu greičiu arba nuolatiniu mažu pagreičiu.

4.9.   Tvirtinti pateiktos padangos ir etaloninės padangos sukibimo su sniego danga veiksmingumo palyginimas naudojant kontrolinę padangą

4.9.1.   Taikymo sritis

Kai tvirtinti pateiktos padangos dydis gerokai skiriasi nuo etaloninės padangos dydžio, gali būti neįmanoma jas tiesiogiai palyginti toje pačioje transporto priemonėje. Taikant šį metodą naudojama tarpinė padanga, toliau vadinama kontroline padanga.

4.9.2.   Metodo esmė

Šis metodas grindžiamas tuo, kad, vertinant tvirtinti pateiktą padangą ir ją palyginant su etalonine padanga, naudojama kontrolinė padanga ir 2 skirtingos transporto priemonės.

Vienoje transporto priemonėje gali būti montuojama etaloninė padanga ir kontrolinė padanga, kitoje – kontrolinė padanga ir tvirtinti pateikta padanga. Visos sąlygos atitinka 4.7 punktą.

Pirmas vertinimas yra kontrolinės padangos ir etaloninės padangos palyginimas. Rezultatas (sukibimo su sniego danga 1 indeksas) yra santykinis kontrolinės padangos veiksmingumas, palyginti su etalonine padanga.

Antras vertinimas yra tvirtinti pateiktos padangos ir kontrolinės padangos palyginimas. Rezultatas (sukibimo su sniego danga 2 indeksas) yra santykinis tvirtinti pateiktos padangos veiksmingumas, palyginti su kontroline padanga.

Antras vertinimas atliekamas tame pačiame kelyje kaip ir pirmasis. Oro temperatūra neturi skirtis daugiau kaip ± 5 °C nuo pirmo vertinimo temperatūros. Naudojamas toks pat kontrolinių padangų komplektas kaip ir per pirmą vertinimą.

Tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su sniego danga indeksas, palyginti su etalonine padanga, yra apskaičiuojamas dauginant santykinius veiksmingumus:

Sukibimo su sniego danga indeksas × SG1 × SG2

4.9.3.   Padangų komplekto kaip kontrolinių padangų komplekto atranka

Kontrolinių padangų komplektas – vienodų padangų, pagamintų toje pačioje gamykloje per vieną savaitę, grupė.

4.10.   Laikymas ir saugojimas

Prieš pirmą vertinimą (kontrolinės padangos ir etaloninės padangos) gali būti laikomasi įprastinio laikymo sąlygų. Visas kontrolinių padangų komplekto padangas būtina laikyti tomis pačiomis sąlygomis.

Iš karto po kontrolinių padangų komplekto įvertinimo palyginus su etaloninėmis padangomis pakaitinėms kontrolinėms padangoms pradedamos taikyti ypatingos laikymo sąlygos.

Jei per bandymus padanga neįprastai nusidėvi ar apgadinama arba kai nusidėvėjimas daro įtaką bandymų rezultatams, padanga daugiau nenaudojama.


(1)  Išsamiau žr. ASTM standarto F1805-06 priedėlyje.

1 priedėlis

Aukštikalnių simbolio grafinis atvaizdas

Image

Ne mažesnio kaip 15 mm pagrindo ir 15 mm aukščio.

Pavaizduotas simbolis nėra nustatyto mastelio.

2 priedėlis

C1 ir C2 klasių padangų bandymo ataskaita ir bandymo duomenys

1 DALIS. ATASKAITA

1.   Tipo patvirtinimo institucija arba techninė tarnyba: …

2.   Pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas: …

3.   Bandymo ataskaitos Nr.: …

4.   Gamintojas ir prekės pavadinimas arba prekės aprašas: …

5.   Padangų klasė: …

6.   Naudojimo kategorija: …

7.   Žieminis indeksas SEBP atžvilgiu, kaip nurodyta 6.4.1.1 punkte

7.1.   Bandymo procedūra ir naudota SEBP: …

8.   Pastabos (jei yra): …

9.   Data: …

10.   Parašas: …

2 DALIS. BANDYMO DUOMENYS

1.   Bandymo data: …

2.   Bandymų kelio vieta: …

2.1.   Bandymų kelio charakteristikos:

 

Bandymų pradžioje

Bandymų pabaigoje

Specifikacija

Meteorologinės sąlygos

 

 

 

Aplinkos temperatūra

 

 

Nuo – 2 °C iki – 15 °C

Sniego temperatūra

 

 

Nuo – 4 °C iki – 15 °C

CTI indeksas

 

 

75–85

Kita

 

 

 

3.   Bandomoji transporto priemonė (markė, modelis ir tipas, metai): …

4.   Informacija apie bandomąją padangą …

4.1.   Padangų dydžio žymuo ir eksploatacijos aprašas: …

4.2.   Padangos prekės pavadinimas ir prekės aprašas: …

4.3.   Bandomosios padangos duomenys: …

 

SEBP (1 bandymas)

Tvirtinti pateikta padanga

Tvirtinti pateikta padanga

SEBP (2 bandymas)

Padangos matmenys

 

 

 

 

Bandomojo ratlankio pločio kodas

 

 

 

 

Padangos apkrovos F/R (kg)

 

 

 

 

Apkrovos indeksas F/R (%)

 

 

 

 

Padangos slėgis F/R (kPa)

 

 

 

 

5.   Bandymų rezultatai: vidutinis lėtėjimas stabdant visa jėga (m/s2) / varomosios jėgos koeficientas (1).

Važiavimo Nr.

Specifikacija

SEBP(1 bandymas)

Tvirtinti pateikta padanga

Tvirtinti pateikta padanga

SEBP(2 bandymas)

1

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidurkis

 

 

 

 

 

Std. nuokrypis

 

 

 

 

 

CV (%)

< 6 %

 

 

 

 

Patvirtinimo SEBP

(SEBP) < 5 %

 

 

 

 

SEBP vidurkis

 

 

 

 

 

Žieminis indeksas

 

100

 

 

 


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

3 priedėlis

C3 klasės padangų bandymo ataskaita ir bandymo duomenys

1 DALIS. ATASKAITA

1.   Tipo patvirtinimo institucija arba techninė tarnyba: …

2.   Pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas: …

3.   Bandymo ataskaitos Nr.: …

4.   Gamintojas ir prekės pavadinimas arba prekės aprašas: …

5.   Padangų klasė: …

6.   Naudojimo kategorija: …

7.   Žieminis indeksas SEBP atžvilgiu, kaip nurodyta 6.4.1.1 punkte

7.1.   Bandymo procedūra ir naudota SEBP: …

8.   Pastabos (jei yra): …

9.   Data: …

10.   Parašas: …

2 DALIS. BANDYMO DUOMENYS

1.   Bandymo data: …

2.   Bandymų kelio vieta: …

2.1.   Bandymų kelio charakteristikos:

 

Bandymų pradžioje

Bandymų pabaigoje

Specifikacija

Meteorologinės sąlygos

 

 

 

Aplinkos temperatūra

 

 

Nuo – 2 °C iki – 15 °C

Sniego temperatūra

 

 

Nuo – 4 °C iki – 15 °C

CTI indeksas

 

 

80–90

Kita

 

 

 

3.   Bandomoji transporto priemonė (markė, modelis ir tipas, metai): …

4.   Informacija apie bandomąją padangą …

4.1.   Padangų dydžio žymuo ir eksploatacijos aprašas: …

4.2.   Padangos prekės pavadinimas ir prekės aprašas: …

4.3.   Bandomosios padangos duomenys: …

 

SEBP(1 bandymas)

1-a tvirtinti pateikta padanga

2-a tvirtinti pateikta padanga

3-a tvirtinti pateikta padanga

SEBP(2 bandymas)

Padangos matmenys

 

 

 

 

 

Bandomojo ratlankio pločio kodas

 

 

 

 

 

Padangos apkrovos F/R (kg)

 

 

 

 

 

Apkrovos indeksas F/R (%)

 

 

 

 

 

Padangos slėgis F/R (kPa)

 

 

 

 

 

5.   Bandymų rezultatai: vidutiniai pagreičiai (m/s2)

Važiavimų skaičius

Specifikacija

SEBP(1 bandymas)

1-a tvirtinti pateikta padanga

2-a tvirtinti pateikta padanga

3-a tvirtinti pateikta padanga

SEBP(2 bandymas)

1

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidurkis

 

 

 

 

 

 

Std. nuokrypis

 

 

 

 

 

 

Slydimo koeficientas (proc.)

 

 

 

 

 

 

CV (proc.)

≤ 6 proc.

 

 

 

 

 

Patvirtinimo SEBP

(SEBP) ≥ 6 proc.

 

 

 

 

 

SEBP vidurkis

 

 

 

 

 

 

Žieminis indeksas

 

1,00

 

 

 

 


Top