EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42010Y1204(01)

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl darbo su jaunimu

OJ C 327, 4.12.2010, p. 1–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

4.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/1


Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl darbo su jaunimu

2010/C 327/01

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI:

PRIMINDAMI SU ŠIUO KLAUSIMU SUSIJUSIĄ BENDRĄJĄ POLITINĘ INFORMACIJĄ, IŠDĖSTYTĄ PRIEDE, VISŲ PIRMA TAI, KAD:

(1)

Sutartyje nustatyta, kad ES veiksmais turi būti siekiama skatinti plėsti jaunimo ir socialinių pedagogų (toliau – su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių) mainų programas ir skatinti jaunimą dalyvauti demokratiniame gyvenime.

(2)

Sprendimu Nr. 1719/2006/EB (1) Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino programą „Veiklus jaunimas“. Šioje programoje, kuri visose valstybėse narėse vykdoma vis sėkmingiau, yra numatyta svarbi dalis, skirta tam, kad būtų prisidėta prie jaunimo veiklai skirtų paramos sistemų kokybės gerinimo ir jaunimo reikalų srityje dirbančių pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų plėtojimo.

(3)

2009 m. lapkričio 29 d. Taryba priėmė Rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.). Pagal šią sistemą darbo su jaunimu rėmimas ir plėtojimas laikomas įvairias sritis apimančiais klausimais.

(4)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Taryba tikisi, kad iki metų pabaigos bus pateikta kitų pavyzdinių iniciatyvų (2).

ATSIŽVELGDAMI Į:

2010 m. liepos 7–10 d. Gente (Belgijoje) įvykusį pirmąjį Europos konventą darbo su jaunimu klausimais, kuriame pabrėžta darbo su jaunimu svarba.

IR ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAD:

Kaip apibrėžta Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintoje sistemoje (2010–2018 m.) (toliau – atnaujinta sistema), tikslai jaunimo reikalų srityje yra tokie:

sukurti daugiau galimybių ir užtikrinti lygias galimybes visiems jaunuoliams švietimo srityje ir darbo rinkoje ir

skatinti viso jaunimo aktyvų pilietiškumą, socialinę aprėptį ir solidarumą.

Atnaujintoje sistemoje apibrėžiamos aštuonios veiklos sritys (3), kuriose turėtų būti imamasi įvairias sritis apimančių jaunimo politikos iniciatyvų ir kuriose darbas su jaunimu gali padėti siekti nustatytų tikslų. Kitos svarbios veiklos sritys šiuo požiūriu – žmogaus teisės ir demokratija, kultūrų įvairovė ir judumas.

Taryba susitarė, kad pagal šią atnaujintą sistemą „darbas su jaunimu“ yra plati sąvoka, apimanti įvairią jaunimo, su jaunimu vykdomą ir jam skirtą socialinio, kultūrinio, šviečiamojo arba politinio pobūdžio veiklą. Tokia veikla vis daugiau apima taip pat sportą ir jaunimui skirtas paslaugas.

Vykdant visų sričių politiką ir veiklą darbo su jaunimu srityje turėtų būti laikomasi kelių pagrindinių principų; visų pirma svarbu skatinti lyčių lygybę ir kovoti su visų formų diskriminacija, gerbti teises ir laikytis principų, pripažintų, inter alia, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose, atsižvelgti į galimus jaunimo gyvenimo sąlygų, poreikių, siekių, interesų ir požiūrių skirtumus, atsirandančius dėl įvairių veiksnių, ir pripažinti, kad visas jaunimas yra vertingas visuomenei.

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimų. Socialinė atskirtis kenkia piliečių gerovei ir trukdo jiems reikštis visuomenėje bei joje dalyvauti. Vadovaujantis JT Tūkstantmečio vystymosi tikslais, kova su skurdu ir socialine atskirtimi turi būti vykdoma ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Visose valstybėse narėse daugybė skirtingos kilmės vaikų ir jaunuolių, su jaunimų dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių dalyvauja daugelio sričių ir įvairioje darbo su jaunimu veikloje, ji yra jiems naudinga arba jie joje aktyviai veikia. Ši veikla gali būti vykdoma įvairiomis aplinkybėmis, o ją vykdant gali būti sprendžiami įvairūs klausimai, darantys poveikį jų gyvenimui ir realioms sąlygoms, kuriomis jie gyvena.

Darbas su jaunimu vykdomas kaip užklasinė veikla bei kaip speciali laisvalaikio veikla ir yra grindžiamas savišvietos bei neformaliojo mokymosi procesais ir savanorišku dalyvavimu. Ši veikla ir procesai yra valdomi paties jaunimo, bendrai valdomi arba valdomi pagal asmenų, dirbančių su jaunimu, ir jaunimo lyderių, kurie veikia kaip specialistai arba savanoriai, nurodytą ugdymo ar pedagoginę kryptį, ir jie gali vystytis bei keistis veikiant įvairioms varomosioms jėgoms.

Darbas su jaunimu organizuojamas ir vykdomas įvairiai (jį organizuoja ir vykdo jaunimo vadovaujamos organizacijos, jaunimui skirtos organizacijos, neoficialios grupės arba jis organizuojamas ir vykdomas pasitelkiant jaunimo tarnybas ir valdžios institucijas) ir struktūrizuojamas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu atsižvelgiant į, pavyzdžiui, šiuos aspektus:

bendruomenės, istorines, socialines ir politines aplinkybes, kuriomis vykdomas darbas su jaunimu,

tikslą įtraukti visus vaikus ir jaunuolius, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių, ir juos įgalinti,

su jaunimų dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių dalyvavimą,

organizacijas, tarnybas arba paslaugų teikėjus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra vyriausybiniai ar nevyriausybiniai, jiems vadovauja jaunimas ar ne,

požiūrį arba metodą, taikomą atsižvelgiant į jaunimo poreikius.

Daugelyje valstybių narių vietos ir regioninės valdžios institucijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį remdamos ir plėtodamos vietos ir regiono lygiu vykdomą darbą su jaunimu.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Jaunimas yra neatskiriama vis sudėtingesnės visuomenės dalis. Jaunimui įtakos turi įvairūs veiksniai ir aplinka, namai, mokykla, darbo vieta, bendraamžiai ir žiniasklaida. Todėl darbui su jaunimu gali tekti svarbus vaidmuo jaunimo raidos srityje.

Darbas su jaunimu, kuris papildo formalųjį švietimą, gali būti labai naudingas vaikams ir jaunimui, nes jį vykdant suteikiama labai daug įvairių savišvietos bei neformaliojo mokymosi galimybių ir tinkamų tikslinių metodų.

Suteikiant jaunuoliams aktyvų vaidmenį plėtojant ir vykdant darbą su jaunimu, jie skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir būti už juos atskaitingais. Vykdant darbą su jaunimu gali būti užtikrinama jauki, saugi, įkvepianti ir maloni aplinka, kurioje visi vaikai ir jaunimas, atskirai arba grupėje, gali save išreikšti, mokytis vieni iš kitų, susitikti vieni su kitais, žaisti, tirti ir eksperimentuoti.

Be to, vykdant darbą su jaunimu, jaunimui turėtų būti suteikta galimybė nevaržant stereotipams lavinti daug įvairių asmeninių bei profesinių gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų, kuriais galima prisidėti prie modernios visuomenės kūrimo. Todėl toks darbas gali būti svarbus plėtojant jaunimo savarankiškumą, įgalinimą ir verslumą.

Darbe su jaunimu propaguojant visuotines vertybes, susijusias su žmogaus teisėmis, demokratija, taika, kova su rasizmu, kultūrų įvairove, solidarumu, lygybe ir tvariu vystymusi, toks darbas gali turėti ir pridėtinę socialinę vertę, nes jį vykdant galima:

skatinti dalyvavimą socialiniame gyvenime ir atsakomybę, savanorišką veiklą ir aktyvų pilietiškumą,

stiprinti bendruomenių kūrimą ir pilietinę visuomenę visais lygiais (pvz., kartų ir kultūrų dialogą),

padėti plėtoti jaunimo kūrybiškumą, kultūrinį ir socialinį sąmoningumą, verslumą ir inovacijas,

suteikti galimybes užtikrinti visų vaikų ir jaunimo socialinę aprėptį,

taikant įvairius metodus, kurie yra lankstūs ir greitai pritaikomi, pritraukti mažiau galimybių turintį jaunimą.

Todėl darbas su jaunimu visuomenėje atlieka įvairias funkcijas ir gali padėti plėtoti su jaunimu susijusių sričių politiką, pavyzdžiui, mokymosi visą gyvenimą, socialinės aprėpties ir užimtumo politiką.

Darbas su jaunimu, nepaisant to, ar jį atlieka savanoriai, ar specialistai, turi didelį socialinį ir ekonominį potencialą, nes jį atliekant gali būti vykdoma ekonominė veikla, suteikiama infrastruktūra, sukuriama ekonominė nauda ir didinamas (jaunimo) užimtumas. Asmeniniai bei profesiniai gebėjimai ir kompetencijos, kuriuos vykdant darbą su jaunimu įgyja tiek dalyviai, tiek su jaunimu dirbantys asmenys ir jaunimo lyderiai, gali būti naudingi darbo rinkai. Tokius gebėjimus ir kompetencijas reikia pakankamai gerai vertinti ir veiksmingai pripažinti.

Vykdant programą „Veiklus jaunimas“, kuria su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams sudaromos judumo mokymosi tikslais galimybės ir kuriami jų tinklai, labai prisidedama prie darbo su jaunimu kokybės visais lygiais, taip pat prie su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių kompetencijų vystymo ir prie neformaliojo mokymosi vykdant darbą su jaunimu pripažinimo.

TODĖL SUTINKA, KAD:

įgyvendinant šią rezoliuciją turėtų būti atsižvelgta į šiuos principus:

jaunimas, jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbantys asmenys ir jaunimo lyderiai, jaunimo reikalų srities mokslinių tyrimų darbuotojai, politinius sprendimus priimantys asmenys, kiti ekspertai jaunimo reikalų srityje turėtų dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant specialias darbo su jaunimu iniciatyvas visais lygiais,

reikėtų išlaikyti visų subjektų, dalyvaujančių šioje veikloje pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis, funkcijas ir atsakomybę,

reikia rinkti daugiau žinių apie darbą su jaunimu, gerinti darbo su jaunimu išmanymą bei dalintis tokiomis žiniomis bei išmanymu,

turėtų būti visapusiškai naudojamasi atnaujintoje sistemoje minėtomis priemonėmis siekiant integruoti darbo su jaunimu aspektą ir įgyvendinti specialias darbo su jaunimu iniciatyvas,

vykdant darbą su jaunimu reikėtų ypač daug dėmesio skirti skurstančių arba socialinės atskirties pavojų patiriančių vaikų ir jaunimo įtraukimui į šią veiklą.

TODĖL PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

skatinti įvairią tvarią paramą darbui su jaunimu, pvz., pakankamą finansavimą, išteklius arba infrastruktūrą. Tai reiškia ir tai, kad pašalinamos dalyvavimo darbe su jaunimu kliūtys ir atitinkamais atvejais sukuriamos darbo su jaunimu strategijos,

remti ir plėtoti darbui su jaunimu tenkantį vaidmenį įgyvendinant atnaujintą sistemą, ypač darbo su jaunimu indėlį siekiant tikslų įvairiose veiklos srityse,

atitinkamais atvejais pasitelkti vietos ir regionines valdžios institucijas ir subjektus, kurie atliktų svarbų vaidmenį plėtojant, remiant ir vykdant darbą su jaunimu.

PRAŠO KOMISIJOS:

parengti tyrimą siekiant nustatyti darbo su jaunimu įvairovę, apimtį ir poveikį Europos Sąjungoje ir ES jaunimo reikalų ataskaitoje nurodyti tolesnę veiklą, susijusią su darbu su jaunimu,

remti Europos su jaunimu dirbančias nevyriausybines organizacijas ir smulkesnes iniciatyvas, kad būtų remiama stipri Europos pilietinė visuomenė, o jaunimas skatinamas toliau dalyvauti demokratiniame gyvenime,

gerinti darbo su jaunimo kokybę, su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių gebėjimų stiprinimą ir kompetencijos plėtojimą ir neformaliojo mokymosi vykdant darbą su jaunimu pripažinimą, su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams sudarant judumo mokymosi tikslais galimybes,

kurti patogias naudoti europines nepriklausomo vertinimo ir savęs vertinimo priemones (pvz., Jaunimo pasą) bei su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių kompetencijų patvirtinimo priemones, kurios padėtų pripažinti ir įvertinti darbo su jaunimu Europoje kokybę, ir remti tokių priemonių plėtojimą,

užtikrinti pakankamai tinkamų europinių platformų, pavyzdžiui, duomenų bazių, tarpusavio mokymosi veiklos galimybių ir konferencijų, skirtų nuolatiniam keitimuisi informacija apie inovacinius tyrimus, politiką, požiūrius, praktiką ir metodus.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATSIŽVELGIANT Į JŲ ATITINKAMĄ KOMPETENCIJĄ:

sudaryti geresnes sąlygas ir daugiau galimybių darbui su jaunimu plėtoti, remti ir įgyvendinti vietos, regionų, nacionaliniu ir europiniu lygiais,

visiškai pripažinti darbo su jaunimu vaidmenį visuomenėje, didinti informuotumą apie šį vaidmenį ir jį stiprinti,

suteikti galimybes vykdant darbą su jaunimu toliau gerinti šio darbo kokybę,

remti naujų strategijų, skirtų su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių gebėjimams stiprinti, rengimą arba stiprinti galiojančias strategijas ir remti pilietinę visuomenę vykdant su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams skirtą tinkamos formos mokymą,

siekiant parengti darbo su jaunimu kokybės gerinimo ir didesnio jo pripažinimo strategijas, nustatyti įvairias darbo su jaunimu formas, kompetencijas ir metodus, bendrus visiems su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams,

skatinti su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių darbo galimybes bei jų judumą, didinant žinias apie jų kvalifikacijas ir iš jų patirties įgytų gebėjimų pripažinimą,

skatinti ir remti tyrimus, susijusius su darbu su jaunimu ir jaunimo politika, įskaitant jų istorinį aspektą ir svarbą dabartinei darbo su jaunimu politikai,

teikti pakankamai informacijos apie darbą su jaunimu ir padaryti ją prieinamą, rengiant, pavyzdžiui, europines ir nacionalines kampanijas darbo su jaunimu srityje, ir didinti Europos Sąjungos, Europos Tarybos ir kitų vietos, regioninio, nacionalinio bei europinio lygio subjektų iniciatyvų sinergiją ir papildomumą,

skatinti su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių, politinius sprendimus priimančių asmenų ir tyrėjų mainus, bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą vietos, regioniniu, nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu lygiais,

darbo su jaunimu srityje atitinkamais atvejais skatinti plėtoti sisteminį gebėjimų ir kompetencijų, kurie reikalingi bet kokios formos mokymui, kuriuo siekiama įgyti žinių ir atnaujinti gebėjimus, vertinimą.

SKATINA JAUNIMO REIKALŲ SRITYJE VEIKIANČIĄ PILIETINĘ VISUOMENĘ:

suteikti daugiau galimybių visiems vaikams ir jaunimui, ypač turintiems mažiau galimybių, dalyvauti darbe su jaunimu,

siekiant užtikrinti darbo su jaunimu kokybę, skatinti pilietinėje visuomenėje jaunimo reikalų srityje veikiančių su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių įvairių formų mokymą,

įvertinti esamus požiūrius į darbą su jaunimu, jo praktiką bei metodus ir nuolatos investuoti į inovacinį vystymąsi vykdant naujas iniciatyvas ir veiklą, remiantis tikra vaikų, jaunimo bei su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių gyvenimo patirtimi,

keistis informacija ir geros praktikos pavyzdžiais, bendradarbiauti ir kurti tinklus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir europiniu lygiais.

PABRĖŽIA, KAD SVARBU:

įgyvendinant konkurencingo, integracinio ir tvaraus augimo strategiją „Europa 2020“:

pripažinti, kad darbas su jaunimu atlieka itin svarbią neformaliojo mokymosi galimybių suteikimo visam jaunimui funkciją,

užtikrinti, kad darbo su jaunimu aspektas būtų visapusiškai įtrauktas į iniciatyvą „Judus jaunimas“ bei į kitas programas/ kitų sričių politiką, kuriomis visam jaunimui, ypač turintiems mažiau galimybių jaunuoliams, būtų sudarytos sąlygos įgyti atitinkamų gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų, kurių reikia 2020 m. bei vėlesnių metų visuomenėje ir ekonomikoje.


(1)  OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

(2)  Dok. EUCO 13/10.

(3)  Šios aštuonios sritys yra tokios: švietimas ir mokymas, užimtumas ir verslumas, sveikata ir gerovė, dalyvavimas, savanoriška veikla, socialinė aprėptis, jaunimas ir pasaulis, kūrybiškumas ir kultūra.


PRIEDAS

Bendroji politinė informacija

2000 m. gruodžio 14 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl jaunimo socialinės aprėpties (1).

2002 m. vasario 14 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl jaunimo savanoriškos veiklos teikiamos pridėtinės vertės plėtojant Bendrijos veiksmus jaunimo reikalų srityje (2).

2004 m. gegužės 28 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl jaunimo socialinės integracijos (3).

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl neformalaus ir neinstitucinio mokymosi Europos jaunimo reikalų srityje vertės pripažinimo (4).

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimo.

2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje (5).

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (6).

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2010/37/EB dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.) (7).

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl aktyvios jaunimo aprėpties kovojant su nedarbu ir skurdu (8).

2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl kompetencijų, kuriomis prisidedama prie mokymosi visą gyvenimą ir iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ įgyvendinimo (9).

Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (10).

Europos Tarybos rezoliucija dėl jaunimo politikos (11).


(1)  OL C 374, 2000 12 28, p. 5.

(2)  OL C 50, 2002 2 23, p. 3.

(3)  Dok. 9601/04.

(4)  OL C 168, 2006 7 20, p. 1.

(5)  OL C 319, 2008 12 13, p. 8.

(6)  OL L 298, 2008 11 7, p. 20.

(7)  OL L 17, 2010 1 22, p. 43.

(8)  OL C 137, 2010 5 27, p. 1.

(9)  OL C 135, 2010 5 26, p. 8.

(10)  COM(2010) 2020 galutinis.

(11)  Rezoliucija CM/Res (2008)23. Patvirtinta Ministrų komiteto 2008 m. lapkričio 25 d. vykusio 1042-ojo ministrų pavaduotojų susitikimo metu.


Top