I PRIEDAS

Apibrėžtys, funkcinis vienetas ir sistemos ribos

1.   TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šiame priede ir II–VII prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

neapibrėžtis – su matuojamojo dydžio nustatymo rezultatu siejamas parametras, rodantis verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam dydžiui, dispersiją (įskaitant sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį), išreiškiamas procentais ir nusakantis vidurkio pasikliautinąjį intervalą, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo asimetriją;

2)	degimo metu išsiskiriančios ŠESD – vykstant egzoterminei kuro ir deguonies reakcijai išskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

3)	išmetamųjų teršalų faktorius – vidutinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, siejama su sukėlikliui priskiriamais veiklos duomenimis, darant prielaidą, kad degimo rezultatas yra visiška oksidacija, o visų kitų cheminių reakcijų – visiška konversija;

4)	oksidacijos koeficientas – trupmena išreikštas vykstant degimo procesui CO2 virtusios anglies ir viso kure esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą anglies monoksido (CO) kiekį laikant moliniu anglies dioksido (CO2) kiekio ekvivalentu;

5)	konversijos koeficientas – trupmena išreikštas anglies, kuri išmetama kaip CO2, ir viso sukėliklyje iki prasidedant išmetimo procesui esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą CO kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

6)	tikslumas – matavimo rezultato ir konkretaus matuojamojo dydžio tikrosios vertės arba atskaitos vertės, empiriškai nustatytos naudojant tarptautiniu mastu priimtas ir atsekamas kalibravimo medžiagas ir standartinius metodus, artumas atsižvelgiant į atsitiktinius ir sisteminius veiksnius;

7)	kalibravimas – operacijų, kurias atliekant apibrėžtomis sąlygomis nustatomas matavimo prietaiso ar matavimo sistemos rodomų verčių arba mato ar pamatinės medžiagos verčių ir pamatiniu etalonu pagrįstų atitinkamų matuojamojo dydžio verčių santykis, seka;

8)	konservatyvus – būdvardis, kuriuo nusakomos tam tikros apibrėžtos prielaidos, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų pamažintas deklaruotas išmetamas ŠESD kiekis arba nebūtų padidinti šilumos, elektros ar prekių gamybos duomenys;

9)

biomasė – biomasė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (1) 2 straipsnio 24 punkte; ji apima skystuosius bioproduktus ir biodegalus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 32 ir 33 punktuose, biomasės kurą, apibrėžtą 2 straipsnio 27 punkte, ir biodujas, apibrėžtas 2 straipsnio 28 punkte;

10)	atliekos – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato arba ketina ar privalo atsikratyti, išskyrus medžiagas, kurios buvo sąmoningai pakeistos arba užterštos, kad atitiktų šią apibrėžtį;

11)	liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio produkto nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu. Ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

12)	žemės ūkio, akvakultūros, žvejybos ir miškininkystės liekanos – liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žvejybos ir miškininkystės ir kurios neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo;

13)

teisinė metrologinė kontrolė – pagal matavimo prietaiso naudojimo sritį numatytų matavimo užduočių kontrolė, kurią valdžios institucijos arba reguliavimo institucijos vykdo dėl viešojo intereso, visuomenės sveikatos, viešojo saugumo ir tvarkos, aplinkos ir vartotojų apsaugos, mokesčių ir muitų rinkimo ir sąžiningos prekybos priežasčių;

14)	duomenų srauto valdymo veikla – veikla, susijusi su duomenų, reikalingų išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitai naudojant pirminio šaltinio duomenis parengti, gavimu, apdorojimu ir tvarkymu;

15)	apatinis šilumingumas – tam tikras kaip šiluma išskirtos energijos kiekis, kai kuras ar medžiaga visiškai sudega reaguodami su deguonimi normaliosiomis sąlygomis, atėmus susidariusio vandens garavimo šilumą;

16)

proceso metu išsiskiriančios ŠESD – kitos nei degimo metu išsiskiriančios ŠESD, išmetamos dėl tyčinių ir netyčinių medžiagų reakcijų arba jų transformacijos, siekiant jas naudoti pagal pirminę paskirtį, išskyrus šilumos gamybą, be kita ko, vykstant šiems procesams: a) cheminei, elektrolitinei arba pirometalurginei metalo junginių redukcijai rūdose, koncentratuose ir antrinėse medžiagose; b) priemaišų iš metalų ir metalų junginių šalinimui; c) karbonatų, įskaitant tuos, kurie skirti dūmų dujoms valyti, skaidymui; d) produktų ir tarpinių produktų, kurių reakcijoje dalyvauja anglies turinti medžiaga, cheminei sintezei; e) anglies turinčių priedų ar žaliavų naudojimui; f) cheminei arba elektrolitinei metaloidų oksidų arba nemetalų oksidų, tokių kaip silicio oksidai ir fosfatai, redukcijai;

17)	partija – reprezentatyvųjį ėminį ir apibūdinimą atitinkančio kuro arba medžiagos kiekis, pristatomas viena siunta arba nepertraukiamai tam tikrą laikotarpį;

18)	mišrioji medžiaga – medžiaga, kurios sudėtyje yra ir biomasės, ir iškastinio kuro anglies;

19)

preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius – remiantis visu anglies kiekiu (biomasės anglies dalimi ir iškastinio kuro anglies dalimi) preliminariai nustatytas bendras kuro ar medžiagos išmetamųjų teršalų faktorius, kurį padauginus iš iškastinio kuro anglies dalies apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų faktorius;

20)	iškastinio kuro anglies dalis – trupmena išreikštas iškastinio kuro anglies ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

21)	biomasės anglies dalis – trupmena išreikštas iš biomasės susidariusios anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

22)

nepertraukiamasis išmetamo ŠESD kiekio matavimas – seka operacijų, kurias atliekant kiekis nustatomas periodiniais matavimais, atliekant juos kamine arba iš jo ištraukus išmetamųjų dujų ir naudojant matavimo prietaisą, esantį arti kamino; šis matavimas neapima pavienių ėminių iš kamino ėmimu grindžiamų matavimo metodų;

23)	būdingasis CO2 – CO2, kuris yra sukėliklio dalis;

24)	iškastinio kuro anglis – neorganinė ir organinė anglis, kuri nėra biomasė;

25)	matavimo taškas – taršos šaltinis, iš kurio išmetami teršalai matuojami taikant nepertraukiamojo išmetamo ŠESD kiekio matavimo sistemas (CEMS), arba vamzdynų sistemos, kurioje CO2 srautas matuojamas taikant nepertraukiamojo matavimo sistemas, sankirta;

26)	nevaldomai išmetamos ŠESD – iš nenustatytų arba pernelyg įvairių ar per mažų, kad būtų galima atskirai vykdyti jų stebėseną, šaltinių atsitiktinai ar netyčia išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

27)	normaliosios sąlygos – 273,15 K temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, kuriems esant nustatomas normalusis kubinis metras (Nm3);

28)	pakaitiniai duomenys – empiriškai pagrįstos ar remiantis priimtais šaltiniais gautos metinės vertės, kurias, siekdamas parengti išsamią ataskaitą, veiklos vykdytojas naudoja vietoj duomenų rinkinio;

29)	išmatuojama šiluma – grynasis šilumos srautas, transportuojamas naudojant šilumnešį, visų pirma garus, karštą orą, vandenį, aliejų, skystuosius metalus ir druskas, identifikuojamais vamzdynais arba kanalais, kuriuose yra arba gali būti sumontuotas šilumos skaitiklis;

30)	šilumos skaitiklis – šiluminės energijos skaitiklis arba bet koks kitas įtaisas pagamintos šiluminės energijos kiekiui matuoti ir registruoti pagal srauto tūrį ir temperatūrą;

31)	neišmatuojama šiluma – visa kita šiluma, kuri nėra išmatuojama šiluma;

32)	išmetamosios dujos – dujos, kuriose normaliosiomis sąlygomis yra nevisiškai oksiduotos dujinės būsenos anglies ir kurios yra bet kurio iš 16 punkte išvardytų procesų rezultatas;

33)	daugiafunkcis procesas – procesas, kurio metu gaunami keli produktai arba kurio produktai naudojami keliuose gamybos procesuose;

34)	gretutinis produktas – bet kuris iš dviejų ar daugiau produktų, gautų per tą patį gamybos procesą;

35)	ne PADKM prekė – įrenginyje pagaminta prekė, neįtraukta į Reglamento (ES) 2023/956 I priedą;

36)

duomenų rinkinys – atsižvelgiant į aplinkybes, įrenginio arba gamybos proceso lygmens vienos rūšies duomenys, kurie gali būti bet kurie iš šių duomenų: a) vykstant gamybos procesui sunaudotas arba pagamintas kuro ar medžiagų kiekis, kuriam taikoma skaičiavimu grindžiama metodika ir kuris išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba, dujų (įskaitant išmetamąsias dujas) atveju, tūriu, nurodytu normaliaisiais kubiniais metrais; b) apskaičiavimo faktorius; c) grynasis išmatuojamos šilumos kiekis ir atitinkami parametrai, reikalingi šiam kiekiui nustatyti, visų pirma: — šilumnešio masės srautas ir — perduoto ir grąžinto šilumnešio entalpija, apibūdinta pagal sudėtį, temperatūrą, slėgį ir sotį; d) neišmatuojamos šilumos kiekiai, apibūdinti nurodant atitinkamus kuro kiekius, sunaudotus šilumai gaminti, ir kuro rūšių derinio apatinį šilumingumą; e) elektros energijos kiekiai; f) iš vieno įrenginio į kitą perduoti CO2 kiekiai; g) ne gamybos proceso metu gautų pirmtakų kiekiai ir atitinkami jų parametrai, pvz., kilmės valstybė, naudotas gamybos būdas, savitasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis;

37)	minimalieji reikalavimai – stebėsenos metodai, kuriuos taikant dedamos minimalios leidžiamos pastangos duomenims nustatyti, kad išmetamųjų teršalų duomenys būtų priimtini pagal Reglamentą (ES) 2023/956;

38)	rekomenduojami patobulinimai – stebėsenos metodai, kuriais, kaip įrodyta, užtikrinama, kad duomenys būtų tikslesni arba mažiau klaidingi nei taikant vien minimaliuosius reikalavimus;

39)	kontrolės sistema – sistema, kurią sudaro veiklos vykdytojo atliekamas rizikos vertinimas ir visas kontrolės veiksmų, įskaitant nuolatinį jų valdymą, rinkinys ir kurią veiklos vykdytojas nustatė, patvirtino dokumentais, įdiegė ir taiko pagal II priedo A.2 punktą.

2.   KN KODŲ PRISKYRIMAS PRIE APIBENDRINTŲ PREKIŲ KATEGORIJŲ.

Šio punkto 1 lentelėje apibrėžtos apibendrintos prekių kategorijos pagal kiekvieną KN kodą, įrašytą į Reglamento (ES) 2023/956 I priedą. Tos kategorijos naudojamos to reglamento I priede išvardytų prekių gamybos procesų sistemų riboms apibrėžti.

1 lentelė

KN kodų priskyrimas prie apibendrintų prekių kategorijų

KN kodas	Apibendrinta prekių kategorija	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
Cementas
2507 00 80 – Kiti kaolininiai moliai	Kalcinuotasis molis	Anglies dioksidas
2523 10 00 – Cementų klinkeriai	Cemento klinkeris	Anglies dioksidas
2523 21 00 – Baltasis portlandcementis, dirbtiniu būdu nudažytas arba nenudažytas 2523 29 00 – Kitas portlandcementis 2523 90 00 – Kiti hidrauliniai cementai	Cementas	Anglies dioksidas
2523 30 00 – Aliuminatinis cementas	Aliuminatinis cementas	Anglies dioksidas
Elektros energija
2716 00 00 – Elektros energija	Elektros energija	Anglies dioksidas
Trąšos
2808 00 00 – Azoto rūgštis (nitrato rūgštis); sieros (sulfato) ir azoto (nitrato) rūgščių mišiniai	Nitrato rūgštis	Anglies dioksidas ir azoto suboksidas
3102 10 – Karbamidas, įskaitant turintį vandeninio tirpalo pavidalą	Karbamidas	Anglies dioksidas
2814 – Amoniakas, bevandenis arba vandeninis amoniako tirpalas	Amoniakas	Anglies dioksidas
2834 21 00 – Kalio nitratai 3102 – Mineralinės arba cheminės azoto trąšos, išskyrus 3102 10 (karbamidas) 3105 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos - Išskyrus 3105 60 00 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis	Mišrios trąšos	Anglies dioksidas ir azoto suboksidas
Geležis ir plienas
2601 12 00 – Aglomeruotos geležies rūdos ir koncentratai, išskyrus degtus geležies piritus	Sukepintoji rūda	Anglies dioksidas
7201 – Ketus ir veidrodinis ketus (spiegeleisen), turintys luitų, blokų arba kitų pirminių formų pavidalą Prie šios kategorijos gali būti priskiriami kai kurie produktai, priskiriami 7205 pozicijai (Ketaus, veidrodinio ketaus (spiegeleisen), geležies arba plieno granulės ir milteliai)	Ketus	Anglies dioksidas
7202 1 – Feromanganas	FeMn	Anglies dioksidas
7202 4 – Ferochromas	FeCr	Anglies dioksidas
7202 6 – Feronikelis	FeNi	Anglies dioksidas
7203 – Juodųjų metalų produktai, gauti tiesiogiai redukuojant geležies rūdą ir kitus korėtus juodųjų metalų produktus	Tiesiogiai redukuota geležis	Anglies dioksidas
7206 – Geležis ir nelegiruotasis plienas, turintys luitų arba kitų pirminių formų pavidalą (išskyrus geležį, priskiriamą 7203 pozicijai) 7207 – Geležies arba nelegiruotojo plieno pusgaminiai 7218 – Nerūdijantysis plienas, turintis luitų arba kitų pirminių formų pavidalą; nerūdijančiojo plieno pusgaminiai 7224 – Kitas legiruotasis plienas, turintis luitų arba kitų pirminių formų pavidalą; kito legiruotojo plieno pusgaminiai	Neapdorotas plienas	Anglies dioksidas
7205 – Ketaus, veidrodinio ketaus (spiegeleisen), geležies arba plieno granulės ir milteliai (jei nepriskiriami ketaus kategorijai) 7208 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti 7209 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti 7210 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti 7211 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti 7212 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti 7213 – Karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo 7214 – Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus 7215 – Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 7216 – Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 7217 – Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 7219 – Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm 7220 – Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm 7221 – Karštai valcuoti strypai ir juostos iš nerūdijančiojo plieno netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo 7222 – Kiti strypai ir juostos iš nerūdijančio plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš nerūdijančiojo plieno 7223 – Viela iš nerūdijančiojo plieno 7225 – Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm 7226 – Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm 7227 – Karštai valcuoti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo 7228 – Kiti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš kito legiruotojo plieno; tuščiaviduriai gręžimo strypai ir juostos iš legiruotojo arba iš nelegiruotojo plieno 7229 – Viela iš kito legiruotojo plieno 7301 – Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš geležies arba iš plieno 7302 – Geležinkelių ir tramvajų kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės 7303 – Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus 7304 – Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno 7305 – Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno 7306 – Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno 7307 – Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba plieno 7308 – Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno 7309 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos 7310 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos 7311 – Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos iš geležies arba iš plieno 7318 – Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, sprausteliai, vielokaiščiai, poveržlės (įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs gaminiai iš geležies arba plieno 7326 – Kiti geležies arba plieno gaminiai	Geležies arba plieno gaminiai	Anglies dioksidas
Aliuminis
7601 – Neapdorotas aliuminis	Neapdorotas aliuminis	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
7603 – Aliuminio milteliai ir žvyneliai 7604 – Aliuminio strypai, juostos ir profiliai 7605 – Aliumininė viela 7606 – Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm 7607 – Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm 7608 – Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai 7609 00 00 – Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos) 7610 – Aliumininės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir aliumininių konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, baliustrados, atramos ir kolonos); aliuminio plokštės, strypai, profiliai, vamzdžiai ir panašūs dirbiniai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose 7611 00 00 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos 7612 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos (įskaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos 7613 00 00 – Aliumininės suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos 7614 – Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panašūs aliuminio dirbiniai be elektros izoliacijos 7616 – Kiti aliuminio gaminiai	Aliuminio gaminiai	Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai
Cheminės medžiagos
2804 10 00 – Vandenilis	Vandenilis	Anglies dioksidas

3.   FUNKCINIS VIENETAS IR SISTEMOS RIBOS

3.1.   Tarpsektorinės taisyklės

Savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas kaip ŠESD kiekis, išmetamas gamybos proceso metu, o sudėtingų prekių atveju – ir kaip pirmtakų būdingasis ŠESD kiekis prekės funkciniam vienetui per ataskaitinį laikotarpį pagaminti.

Sistemos ribos apibrėžiamos kiekvienai apibendrintai prekių kategorijai ir apima tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, vartojant elektrą netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį (kai aktualu pagal Reglamentą (ES) 2023/956), kuris išmetamas vykdant visus procesus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, ir pirmtakų būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar šie pirmtakai gaminami įrenginyje, ar įsigyjami iš kito įrenginio. Be šių bendrųjų taisyklių, 3.2–3.19 punktuose pateikiamos kiekvienai apibendrintai prekių kategorijai taikomos specialios taisyklės. Visoms PADKM prekėms, kurių gamybos būdas nenurodytas 3.2–3.19 punktuose, taikomos šiame punkte aprašytos tarpsektorinės taisyklės, taip pat konkretiems sektoriams skirtos taisyklės, jei jų gamybos būdas yra 3.2–3.19 punktuose išvardytų gamybos būdų derinys.

Sistemos ribos neapima infrastruktūros bei įrangos pirkimo ir techninės priežiūros.

Kai Reglamento (ES) 2023/956 II priede išvardytų sudėtingų prekių gamybos procese naudojamas vienas ar daugiau į tą priedą neįtrauktų pirmtakų, į tų pirmtakų netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį atsižvelgiama apskaičiuojant sudėtingų prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį. Kai tame priede neišvardytų sudėtingų prekių gamybos procese naudojamas vienas ar daugiau į tą priedą įtrauktų pirmtakų, apskaičiuojant sudėtingų prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį į tų pirmtakų netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį neatsižvelgiama.

3.2.   Kalcinuotasis molis

3.2.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.2.2.   Sistemos ribos

Kalcinuotojo molio atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, pvz., žaliavų ruošimo, maišymo, džiovinimo ir kalcinavimo, taip pat dūmų dujų valymo;

—	CO2 kiekį, išmetamą deginant kurą ir atitinkamais atvejais iš žaliavų.

3.3.   Cemento klinkeris

3.3.1.   Specialiosios nuostatos

Neturi būti daromas skirtumas tarp pilkojo ir baltojo cemento klinkerio.

3.3.2.   Sistemos ribos

Cemento klinkerio atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—

žaliavose esančių kalkakmenio ir kitų karbonatų kalcinavimą, tradicinį iškastinį krosnių kurą, alternatyvųjį iškastinį krosnių kurą ir žaliavas, biomasės krosnių kurą (pvz., išrūšiuotų atliekų kurą), ne krosnių kurą, žaliavose esančios nekarbonatinės anglies kiekį arba alternatyviąsias žaliavas, pvz., lakiuosius pelenus, naudojamus žaliaviniuose krosnių mišiniuose, ir žaliavose, naudojamose dūmų dujoms valyti;

—	II priedo B.9.2 punkte pateiktas papildomas nuostatas.

3.4.   Cementas

3.4.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.4.2.   Sistemos ribos

Cemento atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kai tai svarbu džiovinant medžiagas.

3.5.   Aliuminatinis cementas

3.5.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.5.2.   Sistemos ribos

Aliuminatinio cemento atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriuos vykdant deginamas kuras;

—	proceso metu išsiskiriančias ŠESD, kurios išsiskiria iš žaliavose esančių karbonatų, jei taikytina, ir kurios išsiskiria valant dūmų dujas.

3.6.   Vandenilis

3.6.1.   Specialiosios nuostatos

Atsižvelgiama tik į gryno vandenilio arba vandenilio mišinių su amoniako gamyboje naudojamu azotu gamybą. Neįtraukiamas sintezės dujų arba vandenilio kaip pirmtakų naudojimas naftos perdirbimo gamyklose arba organinių cheminių medžiagų įrenginiuose, kai vandenilis naudojamas tik tose gamyklose ir įrenginiuose ir nenaudojamas Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms gaminti.

3.6.2.   Sistemos ribos

3.6.2.1.   Garinis riformingas ir dalinė oksidacija

Tų gamybos būdų atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su vandenilio gamyba ir vandenilio bei anglies monoksido atskyrimu, ir dūmų dujų valymą;

—	visų rūšių kurą, naudojamą vandenilio gamybos procese, nepriklausomai nuo to, ar jis naudojamas energinėms, ar neenerginėms reikmėms, ir kurą, naudojamą kitiems degimo procesams, be kita ko, karštam vandeniui arba garams gaminti.

3.6.2.2.   Garinis krekingas

To gamybos būdo atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai susijusius su vandenilio gamyba;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, ir dūmų dujų valymą.

3.7.   Amoniakas

3.7.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.7.2.   Sistemos ribos

3.7.2.1.   Gamtinių dujų arba biodujų garinis riformingas – Haberio-Bošo procesas

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, ir dūmų dujų valymą;

—	visų rūšių kuro, neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas kaip energinė, ar kaip neenerginė žaliava, stebėseną;

—	kai naudojamos biodujos, II priedo B.3.3 punkto nuostatas.

3.7.2.2.   Haberio-Bošo procesas su anglių ar kitų rūšių kuro dujinimu

Šis gamybos būdas taikomas, kai vandenilis gaminamas dujinant anglis, sunkųjį naftos perdirbimo metu susidarantį kurą ar kitas iškastines žaliavas. Žaliavos gali apimti biomasę, dėl kurios atsižvelgiama į II priedo B.3.3 punkto nuostatas.

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, ir dūmų dujų valymą;

—	kiekvieno tiekiamo kuro kiekio kaip vieno kuro srauto, neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas kaip energinis, ar kaip neenerginis gamybos išteklius, stebėseną.

3.8.   Nitrato rūgštis

3.8.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.8.2.   Sistemos ribos

Nitrato rūgšties atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, ir dūmų dujų valymą;

—	visus šaltinius, kuriuose gamybos proceso metu išmetamas N2O, įskaitant nesumažintą ir sumažintą (išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonėmis) išmetamą kiekį. Deginant kurą išmetamas N2O kiekis į stebėseną neįtraukiamas.

3.9.   Karbamidas

3.9.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.9.2.   Sistemos ribos

Karbamido atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, ir dūmų dujų valymą;

—	kai CO2 gaunamas iš kito įrenginio kaip proceso žaliava, gautas CO2 įskaičiuojamas į išmetamą ŠESD kiekį, jei jis dar nėra įskaičiuotas į įrenginio, kuriame buvo pagamintas, išmetamą ŠESD kiekį.

3.10.   Mišrios trąšos

3.10.1.   Specialiosios nuostatos

Šis punktas taikomas visų rūšių trąšų, kurių sudėtyje yra azoto, įskaitant amonio nitratą, kalcio amonio nitratą, amonio sulfatą, amonio fosfatus, karbamido amonio nitrato tirpalus, taip pat azoto fosforo (NP), azoto kalio (NK) ir azoto fosforo kalio (NPK) trąšas, gamybai. Įtraukiamos visos operacijos, pvz., maišymas, neutralizavimas, granuliavimas, priliavimas, neatsižvelgiant į tai, ar vyksta tik fizinis maišymas, ar cheminės reakcijos.

Įvairių azoto junginių kiekis galutiniame produkte registruojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1009 (2):

—	N kiekis amonio pavidalu (NH4 +);

—	N kiekis nitratų pavidalu (NO3 –);

—	N kiekis karbamido pavidalu;

—	N kiekis kitų formų (organinių) cheminių medžiagų pavidalu.

3.10.2.   Sistemos ribos

Mišrių trąšų atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, pvz., džiovinimą ir žaliavų kaitinimą, taip pat dūmų dujų valymą.

3.11.   Sukepintoji rūda

3.11.1.   Specialiosios nuostatos

Ši apibendrinta prekių kategorija apima visų rūšių geležies rūdos granulių gamybą (granulėms parduoti, taip pat tiesiogiai naudoti tame pačiame įrenginyje) ir aglomerato gamybą. Jei KN kodas yra 2601 12 00 , gali būti įtrauktos ir geležies rūdos, naudojamos kaip ferochromo (FeCr), feromangano (FeMn) arba feronikelio (FeNi) pirmtakai.

3.11.2.   Sistemos ribos

Sukepintosios rūdos atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš proceso medžiagų, pvz., klinčių ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesu, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš visų rūšių kuro, įskaitant koksą, išmetamųjų dujų, pvz., koksavimo dujų, aukštakrosnių dujų arba konverterio dujų, ir dūmų dujų valymo medžiagų.

3.12.   FeMn (feromanganas), FeCr (ferochromas) ir FeNi (feronikelis)

3.12.1.   Specialiosios nuostatos

Šis procesas taikomas tik lydinių, kurių KN kodai yra 7202 1, 7202 4 ir 7202 6, gamybai. Kitos geležies medžiagos, kurių sudėtyje yra daug lydinių, pvz., veidrodinis ketus, neįtraukiamos. Įtraukiamas NPI (nikeliu legiruotas ketus), jei nikelio kiekis yra didesnis kaip 10 %.

Kai išmetamosios dujos arba kitos dūmų dujos išmetamos nesumažinus jų kiekio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonėmis, išmetamosiose dujose esantis CO laikomas išmetamo CO2 moliniu ekvivalentu.

3.12.2.   Sistemos ribos

FeMn, FeCr ir FeNi atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant išmetamas CO2 yra susijęs su tiekiamu kuru, neatsižvelgiant į tai, ar kuras naudojamas energinėms, ar neenerginėms reikmėms;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš proceso žaliavų, pvz., klinčių, ir dūmų dujų valymą;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria dėl elektrodų ar elektrodų pastų naudojimo;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal II priedo B.3.2 punktą.

3.13.   Ketus

3.13.1.   Specialiosios nuostatos

Šiai apibendrintai prekių kategorijai priskiriamas nelegiruotasis ketus iš aukštakrosnių, taip pat legiruotasis ketus (pvz., veidrodinis ketus), nepriklausomai nuo fizinės formos (pvz., luitai, granulės). Įtraukiamas NPI (nikeliu legiruotas ketus), jei nikelio kiekis yra mažesnis kaip 10 %. Integruotose plieno gamyklose skystas ketus (karštas metalas), tiesiogiai priskiriamas deguonies konverteriui, yra produktas, kuriuo ketaus gamybos procesas atskiriamas nuo neapdoroto plieno gamybos proceso. Jei įrenginys ketaus neparduoda ir neperduoda kitiems įrenginiams, galima nustatyti bendrą gamybos procesą, kuris apima neapdorotą plieną ir kuriam taikomos 4 straipsnyje nustatyto taisyklės.

3.13.2.   Sistemos ribos

3.13.2.1.   Aukštakrosnės būdas

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—

visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš kuro ir reduktorių, pvz., kokso, kokso dulkių, anglių, mazuto, plastiko atliekų, gamtinių dujų, medienos atliekų, medžio anglių, taip pat iš išmetamųjų dujų, pvz., koksavimo dujų, aukštakrosnių dujų arba konverterio dujų;

—	kai naudojama biomasė, atsižvelgiama į II priedo B.3.3 punkto nuostatas;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų, karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal II priedo B.3.2 punktą.

3.13.2.2.   Lydymo redukcija

Šio gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš kuro ir reduktorių, pvz., kokso, kokso dulkių, anglių, mazuto, plastiko atliekų, gamtinių dujų, medienos atliekų, medžio anglių, proceso išmetamųjų dujų arba konverterio dujų;

—	kai naudojama biomasė, atsižvelgiama į II priedo B.3.3 punkto nuostatas;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų, karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal II priedo B.3.2 punktą.

3.14.   Tiesiogiai redukuota geležis

3.14.1.   Specialiosios nuostatos

Nustatytas tik vienas gamybos būdas, nors skirtingoms technologijoms gali būti naudojamos skirtingos rūdos savybės, dėl kurių gali reikėti granuliuoti arba sukepinti, ir skirtingi reduktoriai (gamtinės dujos, įvairus iškastinis kuras arba biomasė, vandenilis). Todėl gali būti svarbūs pirmtakai – sukepintoji rūda arba vandenilis. Kaip produktai gali būti svarbi kempėtoji geležis, karštuoju būdu pagaminti geležies briketai arba kitų formų tiesiogiai redukuota geležis, įskaitant tiesiogiai redukuotą geležį, kuri nedelsiant tiekiama į elektros lanko krosnis ar kitus galutinės grandies procesus.

Jei įrenginys tiesiogiai redukuotos geležies neparduoda ir neperduoda kitiems įrenginiams, galima nustatyti bendrą gamybos, įskaitant plieno, procesą pagal 4 straipsnyje nustatytas taisykles.

3.14.2.   Sistemos ribos

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš kuro ir reduktorių, pvz., anglių, gamtinių dujų, mazuto, proceso metu susidarančių išmetamųjų dujų arba konverterio dujų;

—	kai naudojamos biodujos ar kitų formų biomasė, atsižvelgiama į II priedo B.3.3 punkto nuostatas;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų, karbonatinių rūdų, dūmų dujų valymo medžiagų;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 punktą.

3.15.   Neapdorotas plienas

3.15.1.   Specialiosios nuostatos

Sistemos ribos apima visą veiklą ir įrenginio dalis, reikalingas neapdorotam plienui gauti:

—

jei procesas prasideda nuo karšto metalo (skysto ketaus), sistemos ribos apima pagrindinį deguonies konverterį, vakuuminį degazavimą, antrinę metalurgiją, dekarbonizavimą argonu ir deguonimi ir (arba) vakuuminį dekarbonizavimą deguonimi, tolydųjį liejimą arba luitų liejimą, atitinkamais atvejais karštąjį valcavimą arba kalimą, ir visą būtiną pagalbinę veiklą, pvz., perdavimą, pakartotinį kaitinimą ir dūmų dujų valymą;

—

jei procese naudojama elektros lanko krosnis, sistemos ribos apima visas susijusias veiklos rūšis ir dalis, pvz., pačią elektros lanko krosnį, antrinę metalurgiją, vakuuminį degazavimą, dekarbonizavimą argonu ir deguonimi ir (arba) vakuuminį dekarbonizavimą deguonimi, tolydųjį liejimą arba luitų liejimą, atitinkamais atvejais karštąjį valcavimą arba kalimą, ir visą būtiną pagalbinę veiklą, pvz., perdavimą, žaliavų ir įrangos kaitinimą, pakartotinį kaitinimą ir dūmų dujų valymą;

—	šiai apibendrintai prekių kategorijai priskiriamas tik pirminis karštas valcavimas ir grubus formavimas kalimo būdu, kuriais gaunami pusgaminiai, kurių KN kodai yra 7207 , 7218 ir 7224 . Kiti valcavimo ir kalimo procesai priskiriami apibendrintai prekių kategorijai „Geležies arba plieno gaminiai“.

3.15.2.   Sistemos ribos

3.15.2.1.   Plieno gamyba deguoniniu konverteriu

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš kuro, pvz., anglių, gamtinių dujų, mazuto, išmetamųjų dujų, kaip antai aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų ar konverterio dujų;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų, karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį, patenkančią į procesą laužo, lydinių, grafito ir kt. sudėtyje, atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 punktą.

3.15.2.2.   Elektros lanko krosnis

To gamybos būdo atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš kuro, pvz., anglių, gamtinių dujų, mazuto, taip pat išmetamųjų dujų, kaip antai aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų arba konverterio dujų;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria dėl elektrodų ir elektrodų pastų naudojimo;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų, karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį, patenkančią į procesą, pvz., laužo, lydinių ir grafito sudėtyje, atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 punktą.

3.16.   Geležies arba plieno gaminiai

3.16.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.16.2.   Sistemos ribos

Geležies arba plieno produktų atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—

visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant išmetamas deginant kurą išsiskiriantis CO2 ir dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD, įskaitant pakartotinį kaitinimą, pakartotinį lydymą, liejimą, karštąjį valcavimą, šaltąjį valcavimą, kalimą, atkaitinimą, dengimą, galvanizavimą, vielos tempimą, ėsdinimą, bet išskyrus šiuos procesus: geležies arba plieno produktų dengimą metalu, pjovimą, suvirinimą ir apdailą.

3.17.   Neapdorotas aliuminis

3.17.1.   Specialiosios nuostatos

Šiai apibendrintai prekių kategorijai priskiriamas nelegiruotasis ir legiruotasis aliuminis, neapdorotiems metalams būdingos fizinės formos, pvz., luitų, plokščių, ruošinių ar granulių. Integruotose aliuminio gamyklose taip pat įtraukiamas skystas aliuminis, tiesiogiai priskiriamas aliuminio produktų gamybai.

3.17.2.   Sistemos ribos

3.17.2.1.   Pirminis (elektrolitinis) lydymas

To gamybos būdo atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria dėl elektrodų ar elektrodų pastų naudojimo;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš bet kokio kuro, naudojamo, pvz., žaliavų džiovinimo ir pirminio kaitinimo, elektrolizės elementų kaitinimo, liejimui reikalingo kaitinimo tikslais;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria valant dūmų dujas ir, jei aktualu, iš natrio karbonato arba klinčių;

—	perfluoranglies išmetimą dėl anodinio poveikio, stebimą pagal II priedo B.7 punktą.

3.17.2.2.   Antrinis lydymas (perdirbimas)

Antrinio aliuminio lydymo (perdirbimo) pagrindinė žaliava yra aliuminio laužas. Tačiau jei įmaišomas neapdorotas aliuminis iš kitų šaltinių, jis laikomas pirmtaku.

To gamybos būdo atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—

visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš bet kokio kuro, naudojamo žaliavoms džiovinti ir jų pirminiam kaitinimui, naudojamo lydkrosnėse, paruošiamajam metalo laužo apdorojimui, pvz., dangos ir alyvos šalinimui, ir susijusių likučių deginimui, taip pat kuro, kurio reikia luitams, ruošiniams ar plokštėms lieti;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria iš bet kokio kuro, naudojamo susijusiai veiklai vykdyti, pvz., frakcijoms apdoroti ir šlakui regeneruoti;

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant CO2 išsiskiria valant dūmų dujas, ir, jei aktualu, iš natrio karbonato arba klinčių.

3.18.   Aliuminio gaminiai

3.18.1.   Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.18.2.   Sistemos ribos

Aliuminio produktų atveju vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant išmetamas deginant kurą išsiskiriantis CO2 ir dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD, išskyrus šiuos procesus: aliuminio produktų pjovimą, suvirinimą ir apdailą.

3.19.   Elektros energija

3.19.1.   Specialiosios nuostatos

Elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal III priedo D.2 punktą.

3.19.2.   Sistemos ribos

Elektros energijos atveju vykdant tiesioginę išmetamo ŠESD kiekio stebėseną atsižvelgiama į:

—	visus procesus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, kuriems vykstant išmetamos degimo metu ir dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD.

---

(1)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2018/2001/oj).

(2)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003, (OL L 170, 2019 6 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1009/oj).

II PRIEDAS

Įrenginio lygmens gamybos procesų duomenų rinkinio nustatymo taisyklės

A.   PRINCIPAI IR BENDRIEJI REIKALAVIMAI

A.1.   Bendrasis metodas

1.

Siekiant nustatyti prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, atliekami šie veiksmai: a) atsižvelgiant į gamybos procesų sistemų ribų nustatymo taisykles pagal šio priedo A.4 punktą, nustatomi gamybos procesai, susiję su įrenginyje gaminamais funkciniais vienetais; b) prekes gaminančio įrenginio lygmeniu tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, toms prekėms nurodytų II priede, kiekio stebėsena vykdoma taikant šio priedo B punkte nurodytus metodus; c) kai išmatuojama šiluma importuojama į įrenginį, jame gaminama ir vartojama arba iš jo eksportuojama, grynieji šilumos srautai stebimi taikant šio priedo C punkte nurodytus metodus; d) jei įrenginyje gaminamos Reglamento (ES) 2023/956 I priede nurodytos prekės, kurios nėra įtrauktos į jo II priedą, vykdant tų prekių būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną elektros energijos suvartojimas per atitinkamus gamybos procesus stebimas pagal šio priedo D.1 punkte nurodytus metodus. Jei esama tiesioginės techninės jungties arba elektros energijos pirkimo sutarties su elektros energijos gamintoju pagal to reglamento IV priedo 6 punktą, vykdoma su tos elektros energijos gamyba susijusio išmetamo ŠESD kiekio stebėsena, kad būtų galima nustatyti tos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorių. Taip pat stebimas bet koks iš vieno gamybos proceso į kitą perduodamas arba iš įrenginio eksportuojamas elektros energijos kiekis; e) įrenginiuose tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su šilumos gamyba ir vartojimu bei elektros energijos gamyba ir vartojimu, ir visi atitinkami išmetamųjų dujų srautai priskiriami gamybos procesams, susijusiems su prekėmis, pagamintomis taikant III priede nustatytas taisykles. Tada tas išmetamas ŠESD kiekis naudojamas gaminamų prekių savitajam būdingajam tiesiogiai ir, kai aktualu, netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti, taikant III priedo B punktą; f) kai gaminant prekes naudojami pirmtakai, dėl kurių tos prekės tampa sudėtingomis prekėmis, pirmtako būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas pagal šio priedo E punktą ir pridedamas prie pagamintų sudėtingų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, taikant III priedo B punkte nustatytas taisykles. Kai pirmtakai patys yra sudėtingos prekės, šis procesas kartojamas tol, kol bus įvertinti visi pirmtakai.

2.

Veiklos vykdytojas gali nustatyti faktines būdingojo išmetamo ŠESD kiekio vertes, naudoti pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą pateiktas numatytąsias vertes arba naudoti ir faktines, ir numatytąsias vertes.

3.

Prekių būdingasis išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas kaip pasirinkto ataskaitinio laikotarpio vidurkis.

4.

Trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurioms netaikoma Reglamento (ES) 2023/956 III priedo 1 punkte nustatyta išimtis, kilmės pirmtako, pagaminto ne įrenginyje, faktiniai duomenys, gauti iš įrenginio, kuriame tas pirmtakas pagamintas, veiklos vykdytojo, naudojami tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos: a) duomenys turi būti paimti iš tikrinimo ataskaitos, kurią išdavė tikrintojas, turintis pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2025/2551 18 straipsnį suteiktą ir tikrinimo ataskaitos išdavimo metu galiojančią akreditaciją, kurios sektorinė sritis atitinka tą, kurios reikalaujama apibendrintos prekių kategorijos, kuriai priskiriamas atitinkamas pirmtakas, atveju, ir b) tikrinimo ataskaita turi apimti ataskaitinį laikotarpį, kuriuo pirmtakas buvo pagamintas.

5.

Jei veiklos vykdytojas neturi a ir b punktuose nurodytas sąlygas tenkinančios tikrinimo ataskaitos, naudojamos atitinkamos pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą pateiktos pirmtakui taikomos numatytosios vertės.

6.

Viso ataskaitinio laikotarpio išmetamo ŠESD kiekio duomenys išreiškiami CO2e tonomis, suapvalinant iki visos tonos.

7.

Visi parametrai, naudojami apskaičiuojant išmestą ŠESD kiekį, yra suapvalinami taip, kad į išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimą ir ataskaitas būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys.

8.

Savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis išreiškiamas CO2e tonomis vienai prekių tonai, suapvalinant taip, kad būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys, bet ne daugiau kaip 5 skaitmenys po kablelio.

A.2.   Stebėsenos principai

Faktinių duomenų stebėsenai įrenginio lygmeniu ir duomenų rinkiniams, reikalingiems siekiant išmetamą ŠESD kiekį priskirti prekėms, taikomi toliau apibūdinti principai.

1.

Išsamumas. Stebėsenos metodika apima visus parametrus, būtinus visoms Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms būdingam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti pagal šiame priede pateiktus metodus ir formules. Šiuo tikslu taikomi toliau apibūdinti pagrindiniai principai: a) įrenginio lygmeniu tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima degimo metu išsiskiriančias ŠESD ir proceso metu išsiskiriančias ŠESD; b) būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima per atitinkamą gamybos procesą išmetamą ŠESD kiekį pagal 4 straipsnį ir III priedą, remiantis įrenginio tiesiogiai išmetamu ŠESD kiekiu, išmetamu ŠESD kiekiu, susijusiu su atitinkamais šilumos srautais ir medžiagų srautais proceso sistemos ribose, įskaitant, jei aktualu, išmetamąsias dujas. Be to, būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima pirmtakų būdingąjį tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį; c) įrenginio lygmeniu netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, jei aktualu, apima su elektros energijos suvartojimu įrenginyje susijusį išmetamą ŠESD kiekį; d) būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, jei aktualu, apima įrenginyje pagamintų prekių netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir pirmtakų būdingąjį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį; e) kiekvienam parametrui parenkamas tinkamas metodas pagal šio priedo A.3 punktą, užtikrinant, kad nebūtų nei dvigubo skaičiavimo, nei duomenų spragų.

2.

Nuoseklumas ir palyginamumas. Stebėsena ir ataskaitos turi būti nuoseklios ir palyginamos su kitų laikotarpių stebėsena ir ataskaitomis. Pasirinkti metodai tuo tikslu nustatomi stebėsenos plane, kad jie būtų taikomi nuosekliai. Metodika keičiama tik jei tai objektyviai pagrįsta. Svarbios priežastys apima: a) įrenginio konfigūracijos, naudojamos technologijos, žaliavų ir kuro arba gaminamų prekių pokyčius; b) atvejus, kai dėl prekybos partnerių, atsakingų už stebėsenos metodikoje naudojamus duomenis, pokyčių turi būti įdiegti nauji duomenų šaltiniai arba stebėsenos metodai; c) atvejus, kai galima padidinti duomenų tikslumą, supaprastinti duomenų srautus arba patobulinti kontrolės sistemą.

3.

Skaidrumas. Stebėsenos duomenys, įskaitant prielaidas, nuorodas, veiklos duomenis, išmetamųjų teršalų faktorius, apskaičiavimo faktorius, duomenis apie įsigytų pirmtakų būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, išmatuojamą šilumą ir elektros energiją, numatytąsias būdingojo išmetamo ŠESD kiekio vertes ir visus kitus šio priedo taikymo tikslais svarbius duomenis, gaunami, registruojami, kompiliuojami, analizuojami ir dokumentuojami skaidriai, kad pagal Reglamento (ES) 2023/956 18 straipsnį akredituotas tikrintojas juos patikrinęs galėtų suteikti pagrįstą patikinimą, jog duomenyse nėra reikšmingų iškraipymų. Dokumentuose registruojami visi įrenginio veikimo ir taikomos stebėjimo plane dokumentuotos stebėsenos metodikos bei kontrolės sistemos pakeitimai.

4.

Išsamūs ir skaidrūs visų duomenų, susijusių su pagamintų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymu, įskaitant būtinus patvirtinamuosius dokumentus, įrašai įrenginyje saugomi bent šešerius metus po ataskaitinio laikotarpio.

5.

Tikslumas. Pasirinkta stebėsenos metodika užtikrinama, kad išmetamo ŠESD kiekio nustatymas nebūtų netikslus nei dėl sisteminių priežasčių, nei sąmoningai. Visi netikslumų šaltiniai turi būti nustatyti ir kuo labiau sumažinti. Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo ir matavimo tikslumą, turi būti veikiama ypač kruopščiai. Tais atvejais, kai atsiranda duomenų spragų arba manoma, kad jos bus neišvengiamos, pakaitinius duomenis sudaro konservatyvūs įverčiai. Kiti atvejai, kai išmetamo ŠESD kiekio duomenys grindžiami konservatyviais įverčiais, apima: a) atvejus, kai į atmosferą išmestas anglies monoksidas (CO) apskaičiuojamas kaip molinis CO2 kiekio ekvivalentas; b) visas biomasės išmetamas ŠESD kiekis turėtų būti traktuojamas kaip iškastinio kuro išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad laikomasi šio priedo B.3.3 punkte nurodytų netaršumo reitingo nustatymo kriterijų.

6.

Metodikos vientisumas. Remiantis pasirinkta stebėsenos metodika, galima išmetamo ŠESD kiekio duomenų, kurie bus pateikti ataskaitoje, atžvilgiu suteikti pagrįstą patikinimą. Išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taikant atitinkamas šiame priede išdėstytas stebėsenos metodikas. Išmetamo ŠESD kiekio ataskaitose neturi būti reikšmingų iškraipymų, parenkant bei pateikiant informaciją turi būti vengiama šališkumo ir turi būti pateikiama patikima bei suderinta įrenginyje pagamintų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio ataskaita.

7.

Duomenų kokybė. Kad ataskaitoje būtų pateikiami kokybiški duomenys, taikoma kontrolės sistema.

8.

Ekonominis veiksmingumas. Renkantis stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, įvertinami atsižvelgiant į papildomas išlaidas. Taigi vykdant išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir teikiant ataskaitas turi būti siekiama kuo didesnio tikslumo, nebent tai būtų techniškai neįmanoma arba dėl to nepagrįstai išaugtų išlaidos.

9.

Nuolatinis tobulinimas. Veiklos vykdytojai reguliariai tikrina, ar galima patobulinti stebėsenos planą ir jame nustatytą stebėsenos metodiką. Jei tikrintojas tikrinimo ataskaitoje pateikia rekomendacijų dėl patobulinimų, veiklos vykdytojas išnagrinėja galimybę jas įgyvendinti per pagrįstą laikotarpį, nebent dėl patobulinimo atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų arba tai būtų techniškai neįmanoma.

A.3.   Geriausio prieinamo duomenų šaltinio parinkimo metodai

1.

Nustatant prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį ir pagrindinius duomenų rinkinius, pvz., išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su atskirais sukėlikliais ar taršos šaltiniais, išmatuojamos šilumos ir elektros energijos kiekiais, pagrindinis principas yra visada pasirinkti geriausią turimą duomenų šaltinį. Šiuo tikslu taikomi toliau apibūdinti pagrindiniai principai: a) jei konkrečiam duomenų rinkiniui taikytinas stebėsenos metodas nenurodytas šiame priede arba jei jį taikant atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų arba jo taikyti techniškai neįmanoma, naudojamos pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą pateiktos numatytosios vertės; b) tiesioginis ar netiesioginis nustatymo metodas laikomas tinkamu, jeigu juo užtikrinama, kad matavimas, analizė, ėminių ėmimas, kalibravimas ir patvirtinimas, skirti konkrečiam duomenų rinkiniui nustatyti, būtų atliekami taikant metodus, nustatytus atitinkamuose EN ar ISO standartuose. Jei tokių standartų nėra, gali būti naudojami nacionaliniai standartai. Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausia patirtis ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida; c) matavimo prietaisai parenkami taip, kad juos naudojant neapibrėžtis būtų kuo mažiausia ir nebūtų patiriama nepagrįstų išlaidų. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurioms taikoma teisinė metrologinė kontrolė, išskyrus atvejus, kai yra kitų priemonių, kurias naudojant neapibrėžtis yra gerokai mažesnė. Tos priemonės naudojamos tik jų naudojimo specifikacijas atitinkančioje aplinkoje; d) kai atliekama laboratorinė analizė arba kai laboratorijos atlieka ėminių apdorojimą, kalibravimą, metodų patvirtinimą arba veiklą, susijusią su nepertraukiamuoju išmetamo ŠESD kiekio matavimu, taikomi B.5.4.3 punkto reikalavimai.

2.

Netiesioginiai nustatymo metodai. Jeigu nėra tiesioginio nustatymo metodo, pagal kurį būtų galima parengti reikalingą duomenų rinkinį, pirmiausia – tokiais atvejais, kai turi būti nustatyta grynoji išmatuojama šiluma tiekiama įvairiems gamybos procesams, galima taikyti netiesioginį nustatymo metodą, pavyzdžiui: a) skaičiavimą, pagrįstą žinomu cheminiu arba fiziniu procesu, taikant atitinkamas pripažintoje literatūroje nurodytas susijusių medžiagų cheminių ir fizinių savybių vertes, atitinkamus stechiometrinius faktorius ir termodinamines savybes, pvz., reakcijos entalpijas, jeigu taikytina; b) skaičiavimą, pagrįstą įrenginio projektiniais duomenimis, pvz., techninių vienetų energijos vartojimo efektyvumu arba apskaičiuotuoju energijos vartojimo efektyvumu, tenkančiu vienam produkcijos vienetui; c) koreliacijas, pagrįstas empiriniais reikalingo duomenų rinkinio apytikslių verčių nustatymo naudojant nekalibruotą įrangą arba gamybos žurnaluose užregistruotus duomenis, bandymais; c punkto taikymo tikslu užtikrinama, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik vertėms, patenkančioms į intervalą, kuriam ji buvo nustatyta, nustatyti. Tokių koreliacijų galiojimas įvertinamas bent vieną kartą per metus. 3. Siekiant nustatyti geriausius turimus duomenų šaltinius, pasirenkamas aukščiausio reitingo pagal 1 punkte pateiktą klasifikaciją duomenų šaltinis, kuris jau yra įrenginyje. Tačiau, kur techniškai įmanoma taikyti aukštesnio reitingo duomenų šaltinį nepatiriant nepagrįstų išlaidų, nepagrįstai nedelsiant taikomas toks geresnis duomenų šaltinis. Jei 1 punkte pateiktame reitinge yra skirtingų to paties duomenų rinkinio duomenų šaltinių, pasirenkamas duomenų šaltinis, kuriuo užtikrinamas aiškiausias duomenų srautas ir mažiausia būdingoji rizika bei kontrolės rizika, susijusi su iškraipymais. 4. Pagal 3 punktą pasirinkti duomenų šaltiniai apibrėžiami stebėsenos plane kaip šaltiniai, naudojami siekiant nustatyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį ir apie jį pranešti. 5. Kiek tai įmanoma nepatiriant nepagrįstų išlaidų, kontrolės sistemos tikslais pagal A.5 punktą apibrėžiami papildomi duomenų šaltiniai arba duomenų rinkinių nustatymo metodai, kad būtų galima patvirtinti 3 punkte nurodytus duomenų šaltinius. Pasirinkti duomenų šaltiniai, jei tokių yra, nurodomi stebėsenos plane. 6. Rekomenduojami patobulinimai. Siekiant pagerinti stebėsenos metodus, reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, tikrinama, ar atsirado naujų duomenų šaltinių. Jei tokie nauji duomenų šaltiniai laikomi tikslesniais pagal 1 punkte pateiktą reitingą, jie nustatomi stebėsenos plane ir taikomi kuo anksčiau. 7. Techninis įmanomumas. Jei tvirtinama, kad taikyti konkrečią nustatymo metodiką techniškai neįmanoma, stebėsenos plane pateikiamas šio fakto pagrindimas. Pagrindimas iš naujo įvertinamas atliekant reguliarius patikrinimus pagal 6 punktą. Toks pagrindimas turi būti paremtas tuo, ar įrenginyje yra techninių išteklių, kuriais galima patenkinti siūlomo duomenų šaltinio ar stebėsenos metodo poreikius ir kurie taikant šį priedą gali būti įgyvendinti reikiamu laiku. Minėti techniniai ištekliai apima galimybę taikyti reikiamus metodus ir naudoti reikiamas technologijas. 8. Nepagrįstai didelės išlaidos. Jei tvirtinama, kad taikant konkrečią duomenų rinkinio nustatymo metodiką patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, stebėsenos plane pateikiamas šio fakto pagrindimas. Pagrindimas iš naujo įvertinamas atliekant reguliarius patikrinimus pagal 6 punktą. Nepagrįstas išlaidų pobūdis nustatomas, kaip aprašyta toliau: a) konkretaus duomenų rinkinio nustatymo išlaidos laikomos nepagrįstomis, jei, veiklos vykdytojo skaičiavimais, jos yra didesnės nei konkrečios nustatymo metodikos teikiama nauda. Tuo tikslu nauda apskaičiuojama gerinimo faktorių padauginant iš 80 EUR atskaitos kainos už kiekvieną CO2e toną ir į išlaidas įskaičiuojama atitinkama įrangos ekonominio naudingumo laikotarpiu grindžiamo atitinkamo jos nuvertėjimo trukmė, jeigu taikytina; b) gerinimo faktorius yra: — apskaičiuotosios matavimo neapibrėžties pagerėjimas, išreikštas procentais, padaugintas iš apskaičiuotojo susijusio išmetamo ŠESD kiekio per ataskaitinį laikotarpį; — 1 % susijusio išmetamo ŠESD kiekio, jei matavimo neapibrėžtis nepagerėja; — susijęs išmetamas ŠESD kiekis yra: — tiesiogiai iš atitinkamo sukėliklio arba taršos šaltinio išmetamas ŠESD kiekis; — išmatuojamos šilumos kiekiui priskirtas išmetamas ŠESD kiekis; — netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su atitinkamu elektros energijos kiekiu; — pagamintos medžiagos arba sunaudoto pirmtako būdingasis išmetamas ŠESD kiekis; c) su įrenginio stebėsenos metodikos gerinimu susijusios priemonės nelaikomos reikalaujančiomis nepagrįstai didelių išlaidų, jei per metus susidaro ne didesnė kaip 4 000 EUR bendra suma.

A.4.   Specialiosios nuostatos dėl įrenginių padalijimo į gamybos procesus

Kai prekių, priskiriamų prie apibendrintų prekių kategorijų „Neapdorotas plienas“, „Geležies ir plieno gaminiai“, „Neapdorotas aliuminis ir aliuminio gaminiai“, skirtingi funkciniai vienetai, kurie skiriasi tik savo dydžiu ar forma, gaminami naudojant pirmtakus, kurių rūšys, kiekiai ir proporcijos yra tokie patys, nustatomas vienas daugiafunkcis tos grupės prekių gamybos procesas ir taikomos III priedo A.2 punkte nustatytos priskyrimo taisyklės.

Kai prekių, priskiriamų prie apibendrintos prekių kategorijos „Trąšos“, skirtingi funkciniai vienetai gaminami naudojant pirmtakus, kurių rūšys, kiekiai ir proporcijos yra tokie patys arba kurie yra sudaryti iš tos pačios medžiagos ir skiriasi tik jų koncentracijos, nustatomas vienas daugiafunkcis tos grupės prekių gamybos procesas ir taikomos III priedo A.2 punkte nustatytos priskyrimo taisyklės.

A.5.   Stebėsenos planas

Šablonas, kuriame nurodyti būtiniausi stebėsenos plano elementai:

1.

Stebėsenos plano data ir versijos numeris.

2.

Įrenginio ir jame vykdomų gamybos procesų aprašymas.

3.

Visų atitinkamų pagamintų prekių sąrašas pagal KN kodą ir funkcinį vienetą ir, kai taikytina, konkreti sudėtis (klinkerio kiekis ir azoto kiekis), įskaitant pirmtakus, kurie neįtraukti į atskirus gamybos procesus pagal 4 straipsnį.

4.

Visų įrenginyje vykstančių PADKM gamybos procesų bei taikomų gamybos būdų sąrašas ir prekių, pagamintų per kiekvieną gamybos procesą, sąrašas.

5.

Jei aktualu, ne PADKM prekių, pagamintų per kiekvieną gamybos procesą, sąrašas ir pagamintas kiekis.

6.

Atitinkamų PADKM santykinių taršos rodiklių, naudotinų nustatant visoms atitinkamoms pagamintoms prekėms taikytiną korekciją atsižvelgiant į nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymą, sąrašas.

7.

Kiekvieno gamybos proceso duomenų stebėsenos metodai, įskaitant: a) išsamų skaičiavimu grindžiamos metodikos, jei ji taikoma, aprašymą, be kita ko, įvesties duomenų ir skaičiavimo formulių sąrašą; b) naudojamų matavimo sistemų aprašymą ir tikslią matavimo prietaisų, naudotinų kiekvieno stebėtino sukėliklio atveju, buvimo vietą.

8.

Apskaičiavimo faktorių nustatymo metodai ir, jei taikytina, kiekvieno sukėliklio ėminių ėmimo planas.

9.

Sukėliklių bei taršos šaltinių sąrašas ir kiekvieno gamybos proceso sukėliklių bei taršos šaltinių aprašymas.

10.

Sukėliklių, kuriems taikomas skaičiavimu grindžiamas standartinis metodas arba masės balanso metodas, sąrašas, įskaitant išsamų aprašymą, kaip nustatomas kiekvienas B.3.4 punkte nurodytas atitinkamas parametras.

11.

Taršos šaltinių, kuriems taikoma matavimu grindžiama metodika, sąrašas, įskaitant visų atitinkamų B.6 punkte nurodytų elementų aprašymą.

12.

Jei stebima vykstant pirminio aliuminio gamybai išmetama perfluoranglis, – stebėsenos metodikos aprašymas.

13.

Tinkama įrenginio schema ir proceso aprašymas, įskaitant įrenginio sistemos ribas ir skirtingus gamybos procesus, iš kurių matyti, kad nėra įrenginio išmetamo ŠESD kiekio dvigubo skaičiavimo ir su tuo kiekiu susijusių duomenų spragų.

14.

Kiekviename gamybos procese naudojami pirmtakai ir, jei jie pagaminti kitame įrenginyje, jų tiekėjų pavadinimai ir kilmės valstybė.

15.

Informacija apie tai, ar naudojamas netaršus kuras ir kaip veiklos vykdytojas įrodo, kad kurui taikomas netaršumo reitingas.

16.

Informacija apie tai, ar išmatuojama šiluma importuojama iš kitų įrenginių arba į juos eksportuojama, tų įrenginių identifikavimo duomenys ir išsamus metodų, pagal kuriuos nustatomi kiekvieno gamybos proceso šilumos srautams priskiriamas išmetamas ŠESD kiekis, aprašymas.

17.

Netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio atveju informacija apie tai, ar elektros energija gaminama įrenginyje. Jei taip, ar elektros energija yra: a) gaminama kogeneracijos būdu; b) gaminama atskirai; c) gaminama iš iškastinių ar atsinaujinančiųjų išteklių; d) eksportuojama už gamybos proceso sistemos ribų.

18.

Kai netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, informacija, kurios reikia atitinkamoms D.4.3 punkte nustatytų įrodymų elementų dalims pateikti.

19.

Kai į Sąjungos muitų teritoriją importuojamos elektros energijos būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, informacija, kurios reikia D.2.4 punkte nustatytiems įrodymų elementams pateikti, įskaitant, jei ši informacija veiklos vykdytojui nėra prieinama tiesiogiai, kokiais būdais veiklos vykdytojas planuoja ją gauti.

20.

Informacija apie tai, ar išmetamosios dujos gaminamos ir naudojamos įrenginyje arba importuojamos iš kitų įrenginių ar eksportuojamos į juos, ir tų įrenginių identifikavimo duomenys.

21.

Jei CO2 surenkamas, saugomas ir (arba) naudojamas pagal B.8.2 punktą, priimančiojo įrenginio, transporto infrastruktūros arba subjektų, kuriems jis perduodamas, atsakingo asmens tapatybė bei kontaktiniai duomenys ir stebėsenos metodika pagal B.8.3 punktą.

22.

Duomenų kokybei užtikrinti skirta kontrolės sistema, kuri, kai taikytina, apima: a) atitinkamos matavimo įrangos kokybės užtikrinimą, kad visa susijusi matavimo įranga proporcingai jos svarbumui būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama bei tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, taip pat sutikrinama pagal matavimo standartus, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra; b) rizikos vertinimą, per kurį nustatomi duomenų srauto nuo pirminių iki galutinių duomenų klaidų rizikos šaltiniai; c) informacinių technologijų sistemų kokybės užtikrinimą tam, kad atitinkamos sistemos būtų sukurtos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas patikimų, tikslių ir laiku gaunamų duomenų apdorojimas, atsižvelgiant į rizikos vertinime nustatytą riziką; d) su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrolės veikla susijusių pareigų atskyrimą ir būtinų kompetencijų valdymą; e) vidaus peržiūras ir duomenų patvirtinimą; f) taisymus ir korekcinius veiksmus; g) rangovų atliekamų procesų kontrolę; h) įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą.

B.   TIESIOGIAI IŠMETAMO ŠESD KIEKIO STEBĖSENA ĮRENGINIO LYGMENIU

B.1.   Sukėliklių ir taršos šaltinių išsamumas

Įrenginio ir jame vykstančių gamybos procesų ribos veiklos vykdytojui turi būti aiškiai žinomos ir apibrėžtos stebėsenos plane, atsižvelgiant į I priedo 3 punkte ir šio priedo B.9 punkte nustatytus konkretiems sektoriams taikomus reikalavimus. Taikomi šie principai:

a)	įtraukiami bent visi atitinkami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniai ir sukėlikliai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su I priedo 2 punkte išvardytų prekių gamyba;

b)	įtraukiamas visas per ataskaitinį laikotarpį vykdant įprastą veiklą išmetamas ŠESD kiekis, taip pat dėl neįprastų įvykių, įskaitant paleidimą, uždarymą ir avarines situacijas, išmetamas ŠESD kiekis;

c)	transporto tikslais naudojamų mobiliųjų mašinų išmetamas ŠESD kiekis neįtraukiamas.

B.2.   Stebėsenos metodikos pasirinkimas

Taikoma viena iš šių metodikų:

a)

skaičiavimu grindžiama metodika, pagal kurią iš sukėliklių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis veiklos duomenimis, gautais naudojant matavimo sistemas, ir atlikus laboratorinę analizę nustatytais papildomais parametrais ar standartinėmis vertėmis. Skaičiavimu grindžiama metodika gali būti taikoma remiantis standartiniu metodu arba masės balanso metodu;

b)	matavimu grindžiama metodika, pagal kurią iš taršos šaltinių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas nuolat matuojant atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją dūmų dujose ir dūmų dujų debite.

Pasirenkama metodika, kurią taikant gaunami tiksliausi ir patikimiausi rezultatai, išskyrus atvejus, kai pagal B.9 punkte nustatytus konkretiems sektoriams taikomus reikalavimus būtina taikyti vieną konkrečią metodiką. Taikoma stebėsenos metodika gali būti sudaryta iš kelių metodikų, kad skirtingos įrenginio išmetamo ŠESD kiekio dalys būtų stebimos pagal bet kurią iš taikytinų metodikų.

Įrenginio išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taip:

(4 lygtis)

čia:

EmInst  – įrenginio (tiesiogiai) išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2e tonomis;

Emcalc,i – iš sukėliklio i išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant skaičiavimu grindžiamą metodiką, išreikštas CO2e tonomis;

Emmeas,j  – iš taršos šaltinio j išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant matavimu grindžiamą metodiką, išreikštas CO2e tonomis.

B.3.   CO2 skaičiavimu grindžiamos metodikos formulės ir parametrai

B.3.1.   Standartinis metodas

Kiekvieno sukėliklio išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas atskirai, kaip aprašyta toliau.

B.3.1.1.   Degimo metu išsiskiriančios ŠESD

Degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas šiuo standartiniu metodu:

(5 lygtis)

čia:

Emi – su kuru i susijęs išmetamas ŠESD kiekis [t CO2];

EFi – kuro i išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/TJ];

ADi – kuro i veiklos duomenys [TJ], apskaičiuojami taip:

(6 lygtis);

FQi – sunaudotas kuro i kiekis [t arba m3];

NCVi – kuro i apatinis šilumingumas (žemesnis šilumingumas) [TJ/t arba TJ/m3];

OFi – kuro i oksidacijos koeficientas (bematis), apskaičiuojamas taip:

(7 lygtis);

Cash  – pelenų ir dūmų dujų valymo dulkėse esanti anglis ir

Ctotal  – bendras sudeginto kuro sudėtyje esančios anglies kiekis.

Konservatyvi prielaida, kad OF = 1, visada gali būti naudojama siekiant sumažinti stebėsenos pastangas.

Jei dėl to pasiekiamas didesnis tikslumas, degimo metu išsiskiriančių ŠESD standartinį metodą galima pakeisti taip:

a)	veiklos duomenys išreiškiami kuro kiekiu (t. y. t arba m3);

b)	EF išreiškiamas t CO2/t kuro arba t CO2/m3 kuro, priklausomai nuo atvejo, ir

c)	NCV (apatinis šilumingumas) gali būti neįtraukiamas į skaičiavimą.

Jei kuro i išmetamųjų teršalų faktorius turi būti apskaičiuotas remiantis anglies kiekio ir apatinio šilumingumo analize, naudojama ši lygtis:

(8 lygtis)

čia:

CC i – kuro i anglies kiekis.

Jei medžiagos ar kuro išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/t, turi būti apskaičiuojamas pagal analizuotą anglies kiekį, naudojama ši lygtis:

(9 lygtis)

čia:

f – CO2 ir C molinių masių santykis: f = 3,664 t CO2/t C.

Kadangi biomasės išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui, jeigu laikomasi B.3.3 punkte pateiktų kriterijų, į šį faktą galima atsižvelgti mišriojo kuro (t. y. kuro, kurio sudėtyje yra ir iškastinio kuro, ir biomasės komponentų) atveju:

(10 lygtis)

čia:

EFpre,i – preliminarus kuro i išmetamųjų teršalų faktorius (t. y. išmetamųjų teršalų faktorius darant prielaidą, kad visas kuras yra iškastinis) ir

BFi – kuro i biomasės anglies dalis (bematė).

Iškastinio kuro atveju ir kai biomasės anglies dalis nežinoma, BFi suteikiama nuliui lygi konservatyvi vertė.

B.3.1.2.   Proceso metu išsiskiriančios ŠESD.

Proceso metu išsiskiriančios ŠESD apskaičiuojamos šiuo standartiniu metodu:

(11 lygtis)

čia:

ADj – medžiagos j veiklos duomenys [t medžiagos];

EFj – medžiagos j išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t] ir

CFj – medžiagos j konversijos koeficientas (bematis).

Konservatyvi prielaida, kad OFj  = 1, visada gali būti naudojama siekiant sumažinti stebėsenos pastangas.

Jei tai mišrios medžiagos, kurios yra proceso žaliavos ir kuriose yra neorganinės ir organinės anglies, veiklos vykdytojas gali pasirinkti arba:

—	išanalizavęs bendrą anglies kiekį (CCj ) ir naudodamas konversijos koeficientą ir, jei taikoma, nustatęs biomasės anglies dalį ir apatinio šilumingumo vertę, susijusią su tuo bendru anglies kiekiu, nustatyti bendrą preliminarų mišrios medžiagos išmetamųjų teršalų faktorių, arba

—	atskirai nustatyti organinės ir neorganinės anglies kiekius ir laikyti juos dviem atskirais sukėlikliais.

Atsižvelgiant į turimas veiklos duomenų matavimo sistemas ir į metodus, kuriais nustatomas skaidant karbonatus išsiskiriančių ŠESD išmetamųjų teršalų faktorius, metodas, kurį taikant gaunami tikslesni kiekvieno sukėliklio rezultatai, pasirenkamas iš šių dviejų metodų:

—

A metodas (grindžiamas gamybos ištekliais). Išmetamųjų teršalų faktorius, konversijos koeficientas ir veiklos duomenys yra susiję su procesui sunaudotų gamybos išteklių kiekiu. Naudojami standartiniai grynų karbonatų išmetamųjų teršalų faktoriai, nustatyti G punkto 3 lentelėje, atsižvelgiant į medžiagos sudėtį, nustatytą pagal B.5 punktą.

—

B metodas (grindžiamas produkcija). Išmetamųjų teršalų faktorius, konversijos koeficientas ir veiklos duomenys yra susiję su proceso išeiga. Naudojami G punkto 4 lentelėje pateikti standartiniai metalų oksidų išmetamųjų teršalų faktoriai po dekarbonizacijos, atsižvelgiant į atitinkamos medžiagos sudėtį, nustatytą pagal B.5 punktą.

Proceso metu išsiskiriančiam CO2, išskyrus karbonatus, taikomas A metodas.

B.3.2.   Masės balanso metodas

Su kiekvienu sukėlikliu susiję CO2 kiekiai apskaičiuojami remiantis anglies kiekiu kiekvienoje medžiagoje, neatskiriant kuro ir proceso medžiagų. Į anglies dioksidą, kuris yra ne išmetamas, o įrenginį palieka produktų sudėtyje, atsižvelgiama išeigos sukėliklių, kurių veiklos duomenys yra neigiami, atveju.

Kiekvieno sukėliklio išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip:

(12 lygtis)

čia:

ADk  – medžiagos k veiklos duomenys [t]; produkcijos ADk yra neigiamas;

f – CO2 ir C molinių masių santykis: f = 3,664 t CO2/t C ir

CCk – anglies kiekis medžiagoje k (bematis ir teigiamas).

Jei kuro k anglies kiekis apskaičiuojamas remiantis išmetamųjų teršalų faktoriumi, išreikštu t CO2/TJ, naudojama ši lygtis:

(13 lygtis)

Jei medžiagos arba kuro k anglies kiekis apskaičiuojamas remiantis išmetamųjų teršalų faktoriumi, išreikštu t CO2/t, naudojama ši lygtis:

(14 lygtis)

Mišriojo kuro atveju gali būti atsižvelgiama į netaršios biomasės anglies dalį, jeigu laikomasi B.3.3 punkte nustatytų kriterijų, taikant šią lygtį:

(15 lygtis)

čia:

CCpre,k – preliminarus anglies kiekis kure k (t. y. išmetamųjų teršalų faktorius darant prielaidą, kad visas kuras yra iškastinis) ir

BFk – kuro k netaršios biomasės anglies dalis (bematė).

Iškastinio kuro arba medžiagų atveju ir kai biomasės anglies dalis nežinoma, BF suteikiama nuliui lygi konservatyvi vertė. Kai biomasė naudojama kaip žaliava arba kuras, o pagaminamose medžiagose yra anglies, bendrame masės balanse biomasės anglies dalis traktuojama konservatyviai, t. y. bendra anglies masė, atitinkanti visose atitinkamose pagaminamose medžiagose esančios netaršios anglies dalių masę, yra ne mažesnė už bendrą žaliavose ir kure esančios netaršios anglies dalių masę, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojas pateikia įrodymų, kad pagaminamose medžiagose yra mažesnė biomasės anglies dalis, taikydamas atomo atsekimo (stechiometrinį) metodą arba 14C analizę.

B.3.3.   Biomasės išmetamo ŠESD kiekio netaršumo reitingo nustatymo kriterijai

1.

Jei biomasė naudojama deginimui kaip kuras, ji turi atitikti šio punkto kriterijus. Jei deginimui naudojama biomasė neatitinka šių kriterijų, joje esančios anglies kiekis laikomas iškastinio kuro anglimi.

2.

Biomasė turi atitikti Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.

3.

Nukrypstant nuo pirmiau 2 punkto, biomasė, esanti atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žvejybos ir miškininkystės liekanas, sudėtyje arba iš jų pagaminta, turi atitikti tik Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus. Šis punktas taip pat taikomas atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į kurą.

4.

Iš komunalinių kietųjų atliekų pagamintai elektros energijai, šildymui ir vėsinimui Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 10 dalyje nustatyti kriterijai netaikomi.

5.

Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatyti kriterijai taikomi neatsižvelgiant į biomasės geografinę kilmę.

6.

Atitiktis Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytiems kriterijams vertinama pagal tos direktyvos 30 straipsnį ir 31 straipsnio 1 dalį. Kriterijai gali būti laikomi tenkinamais tuo atveju, kai veiklos vykdytojas pateikia įrodymų, kad įsigijo tam tikrą biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biodujų kiekį, dėl kurio panaikinamas atitinkamas kiekis pagal 31a straipsnį sukurtoje Sąjungos duomenų bazėje, arba tvarumo patvirtinimą pagal pripažintą savanorišką schemą.

B.3.4.   Atitinkami parametrai

Pagal B.3.1–B.3.2 punktuose pateiktas formules kiekvienam sukėlikliui nustatomi šie parametrai:

a)

Standartinis metodas, deginimas. — Minimalusis reikalavimas: kuro kiekis (t arba m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t arba t CO2/m3). — Rekomenduojamas patobulinimas: kuro kiekis (t arba m3), apatinis šilumingumas (TJ/t arba TJ/m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/TJ), oksidacijos koeficientas, biomasės anglies dalis, įrodymai, kad laikomasi B.3.3 punkto kriterijų.

b)

Standartinis metodas, proceso metu išsiskiriančios ŠESD. — Minimalusis reikalavimas: veiklos duomenys (t arba m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t arba t CO2/m3). — Rekomenduojamas patobulinimas: veiklos duomenys (t arba m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2 /t arba t CO2/m3), konversijos koeficientas.

c)	Masės balansas. — Minimalusis reikalavimas: medžiagų kiekis (t), anglies kiekis (t C/t medžiagos). — Rekomenduojamas patobulinimas: medžiagų kiekis (t), anglies kiekis (t C/t medžiagos), apatinis šilumingumas (TJ/t), biomasės anglies dalis, įrodymai, kad laikomasi B.3.3 punkto kriterijų.

B.4.   Veiklos duomenims keliami reikalavimai

B.4.1.   Nepertraukiamasis arba partijos matavimas

Jeigu ataskaitiniam laikotarpiui reikia nustatyti kuro ar medžiagų, įskaitant prekes ar tarpinius produktus, kiekius, gali būti pasirinktas ir stebėsenos plane nustatytas vienas iš šių metodų:

a)	grindžiamas nuolatiniu proceso, kurio metu naudojama arba gaminama medžiaga, matavimų atlikimu;

b)

grindžiamas atskirai pateiktų arba pagamintų kiekių (visos partijos) sumavimu, atsižvelgiant į atitinkamus atsargų pokyčius. Šiuo tikslu taikomos šios nuostatos: — ataskaitiniu laikotarpiu sunaudoto kuro ar medžiagos kiekis apskaičiuojamas kaip ataskaitiniu laikotarpiu importuoto kuro ar medžiagos kiekis, atėmus eksportuoto kuro ar medžiagos kiekį, pridėjus kuro ar medžiagų atsargas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir atėmus kuro ar medžiagų atsargas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje; — prekių ar tarpinių produktų gamybos lygiai apskaičiuojami kaip ataskaitiniu laikotarpiu eksportuotas kiekis, atėmus importuotą kiekį, atėmus produkto arba medžiagos atsargų kiekį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pridėjus produkto arba medžiagos atsargų kiekį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, iš gamybos lygių atimami gamybos proceso produktai, grąžinami į tą patį gamybos procesą.

Jeigu įvertinti turimų atsargų kiekių techniškai neįmanoma arba atliekant šį darbą tiesioginio matavimo priemonėmis atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, tuos kiekius galima apskaičiuoti remiantis vienu iš šių dalykų:

a)	ankstesnių metų duomenimis, juos susiejant su atitinkamais ataskaitinio laikotarpio aktyvumo lygiais;

b)	dokumentais pagrįstomis procedūromis ir atitinkamais duomenimis, pateiktais audito patikrintose to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

Jeigu nustatyti viso ataskaitinio laikotarpio produktų, medžiagų ir kuro kiekių techniškai neįmanoma arba juos nustatant atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, galima pasirinkti kitą tinkamiausią datą, kuri skirtų vieną ataskaitinį laikotarpį nuo kito. Tai atitinkamai suderinama su reikiamu ataskaitiniu laikotarpiu. Kiekvieno produkto, medžiagos ar kuro kiekių nuokrypiai aiškiai užregistruojami, jais remiantis nustatomas ataskaitinio laikotarpio tipinės vertės pagrindas ir į juos nuosekliai atsižvelgiama skaičiuojant kitų metų duomenis.

B.4.2.   Veiklos vykdytojo vykdoma matavimo sistemų kontrolė

Nustatant produktų, medžiagų ar kuro kiekius pirmenybė teikiama metodui, kurį taikydamas įrenginio veiklos vykdytojas naudotų savo kontroliuojamas matavimo sistemas. Matavimo sistemos, kurių veiklos vykdytojas negali kontroliuoti, ypač jei jas kontroliuoja medžiagos ar kuro tiekėjas, gali būti naudojamos šiais atvejais:

—	kai veiklos vykdytojas neturi nuosavos matavimo sistemos, suteikiančios galimybę nustatyti atitinkamą duomenų rinkinį;

—	kai nustatyti duomenų rinkinį naudojant veiklos vykdytojo nuosavą matavimo sistemą yra techniškai neįmanoma arba dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų;

—	kai veiklos vykdytojas turi įrodymų, kad taikant jo kontroliuojamą matavimo sistemą gaunami patikimesni rezultatai ir kyla mažesnė iškraipymų rizika.

Jei naudojamos matavimo sistemos, kurių veiklos vykdytojas negali kontroliuoti, taikomi šie duomenų šaltiniai:

—	jeigu du nepriklausomi prekybos partneriai įvykdo prekybos sandorį, – prekybos partnerio išduotose sąskaitose faktūrose nurodyti kiekiai;

—	tiesioginiai matavimo sistemų rodmenys.

B.4.3.   Matavimo sistemoms keliami reikalavimai

Būtina aiškiai suprasti su kuro ir medžiagų kiekio matavimu susijusią neapibrėžtį, įskaitant veikimo aplinkos įtaką ir, kai taikoma, atsargų nustatymo neapibrėžtį. Matavimo prietaisai pagal taikomus techninius standartus ir reikalavimus pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta mažiausia neapibrėžtis ir nebūtų patiriama nepagrįstų išlaidų ir kad tie prietaisai būtų tinkami aplinkai, kurioje jie naudojami. Jei esama prietaisų, kuriems taikoma teisinė metrologinė kontrolė, pirmenybė teikiama jiems. Tuo tikslu didžiausią leidžiamą eksploatuojant atsirandančią paklaidą, numatytą atitinkamuose nacionaliniuose teisinės metrologinės kontrolės teisės aktuose ir taikomą konkrečiam matavimui, galima naudoti kaip neapibrėžties vertę.

Jeigu matavimo prietaisą reikia pakeisti dėl gedimo arba dėl to, kad kalibravimas rodo, kad reikalavimų nebesilaikoma, jis pakeičiamas prietaisais, užtikrinančiais tokį patį arba geresnį neapibrėžties lygį, palyginti su esamu prietaisu.

B.4.4.   Rekomenduojamas patobulinimas

Rekomenduojamas patobulinimas – pasiekti tokią matavimo neapibrėžtį, kuri atitiktų bendrą sukėliklio arba taršos šaltinio išmetamą ŠESD kiekį, o didžiausių išmetamųjų teršalų dalių neapibrėžtis būtų mažiausia. Orientavimo tikslais, jei per metus išmetama daugiau kaip 500 000 t CO2, neapibrėžtis per visą ataskaitinį laikotarpį, atsižvelgiant į atsargų pokyčius, jei taikytina, yra 1,5 % arba mažesnė. Jei išmetamas ŠESD kiekis mažesnis nei 10 000 t CO2 per metus, priimtina mažesnė nei 7,5 % neapibrėžtis.

B.5.   CO2 apskaičiavimo faktorių reikalavimai

B.5.1.   Apskaičiavimo faktorių nustatymo metodai

Skaičiavimu grindžiamai metodikai reikalingiems apskaičiavimo faktoriams nustatyti galima pasirinkti vieną iš šių metodų:

a)	standartinių verčių naudojimas;

b)	pakaitinių duomenų, pagrįstų empirinėmis koreliacijomis tarp atitinkamo apskaičiavimo faktoriaus ir kitų geriau matavimui tinkamų savybių, naudojimas;

c)	verčių, pagrįstų laboratorinėmis analizėmis, naudojimas.

Apskaičiavimo faktoriai nustatomi atsižvelgiant į būseną, susijusią su atitinkamais veiklos duomenimis, t. y. procesui, kurio metu išmetamos ŠESD, naudojamo ar pirkto kuro arba medžiagos būseną, kol kuras ar medžiaga dar nėra išdžiūvę ar kitaip apdoroti laboratorinės analizės tikslais. Jeigu dėl to būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų arba jeigu galima užtikrinti didesnį tikslumą, galima nuosekliai pranešti veiklos duomenis ir apskaičiavimo faktorius, susijusius su būsena, kurioje atliekama laboratorinė analizė.

B.5.2.   Taikytinos standartinės vertės

I tipo standartinės vertės taikomos tik tuo atveju, jei nenustatytos tam pačiam parametrui ir medžiagai ar kurui taikytinos II tipo standartinės vertės.

I tipo standartinės vertės yra šios:

—	G punkte nurodyti standartiniai faktoriai;

—	standartiniai faktoriai, įtraukti į naujausias IPCC gaires dėl ŠESD apskaitos (1);

—	vertės, pagrįstos anksčiau atlikta laboratorine analize (ne senesne nei penkerių metų), ir laikomos tipinėmis kuro ar medžiagos vertėmis.

II tipo standartinės vertės yra šios:

—	standartiniai faktoriai, kuriuos naudoja šalis, kurioje yra įrenginys, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui pateikdama savo nacionalinę išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą;

—	nacionalinių mokslo tiriamųjų institucijų, valdžios institucijų, standartizacijos įstaigų, statistikos institucijų ir kt. paskelbtos vertės, skirtos labiau išskaidytoms išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoms teikti nei pagal a punktą;

—	kuro arba medžiagos tiekėjo nurodytos ir garantuojamos vertės, jeigu yra įrodymų, kad anglies kiekis 95 % pasikliovimo intervalą viršija ne daugiau nei 1 %;

—	anglies kiekio stechiometrinės vertės ir susijusios literatūroje nustatytos grynosios medžiagos apatinio šilumingumo vertės;

—	vertės, pagrįstos anksčiau atlikta laboratorine analize (ne senesne nei dvejų metų), ir laikomos tipinėmis kuro ar medžiagos vertėmis.

Siekiant užtikrinti nuoseklumą laikui bėgant, visos naudojamos standartinės vertės nustatomos stebėsenos plane ir keičiamos tik tuo atveju, jei yra įrodymų, kad naujoji vertė tinkamesnė ir tipiškesnė naudojamam kurui ar medžiagai nei ankstesnė. Jei standartinės vertės keičiamos kasmet, stebėsenos plane nurodomas patikimas taikytinas tos vertės šaltinis, o ne pati vertė.

B.5.3.   Pakaitiniams duomenims nustatyti reikalingų koreliacijų nustatymas

Anglies kiekio arba išmetamųjų teršalų faktoriaus pakaitinis rodiklis gali būti nustatomas pagal toliau nurodytus parametrus kartu su empirine koreliacija, nustatoma bent kartą per metus pagal laboratorinių analizių reikalavimus, pateiktus B.5.4 punkte:

—	konkrečių rūšių naftos ar dujų, įskaitant įprastas naftos perdirbimo arba plieno pramonėje, tankio matavimą;

—	konkrečių rūšių anglių apatinį šilumingumą.

Koreliacija turi atitikti geros pramoninės praktikos reikalavimus ir gali būti taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam ji buvo nustatyta.

B.5.4.   Laboratorinės analizės reikalavimai

Jei norint nustatyti produktų, medžiagų, kuro ar išmetamųjų dujų savybes (įskaitant drėgmę, grynumą, koncentraciją, anglies kiekį, biomasės anglies dalį, apatinį šilumingumą, tankį) arba nustatyti parametrų koreliacijas, siekiant netiesiogiai nustatyti reikiamus duomenis, reikia atlikti laboratorinę analizę, analizė turi atitikti šio punkto reikalavimus.

Bet kurios analizės rezultatai naudojami tik pristatymo laikotarpiu ar tų kuro ar medžiagos partijų, iš kurių buvo paimti ėminiai ir kurių ėminiai paimti kaip tipiniai ėminiai, atžvilgiu. Nustatant konkretų parametrą, naudojami visų atliktų to parametro analizių rezultatai.

B.5.4.1.   Standartų naudojimas

Analizė, ėminių ėmimas, kalibravimas ir patvirtinimas siekiant nustatyti apskaičiavimo faktorius turi būti atliekami taikant atitinkamais ISO standartais grindžiamus metodus. Jeigu tokių standartų nėra, taikomi tinkamais EN arba nacionaliniais standartais grindžiami metodai. Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, gali būti naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.

B.5.4.2.   Rekomendacijos dėl ėminių ėmimo plano ir minimalaus analizių dažnumo

Rekomenduojama laikytis minimalaus šio punkto 1 lentelėje išvardytų atitinkamų rūšių kuro ir medžiagų analizių dažnumo. Kitas analizių dažnumas gali būti taikomas šiais atvejais:

—	kai 1 lentelėje nenurodytas taikytinas minimalus dažnumas;

—	kai 1 lentelėje nurodytas minimalus dažnumas pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų;

—

kai gali būti įrodyta, jog remiantis ankstesnio laikotarpio duomenimis, įskaitant prieš šį ataskaitinį laikotarpį ėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atliktos atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertes, atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertės skiriasi ne daugiau kaip 1/3 neapibrėžties vertės, kurios turi būti laikomasi nustatant su atitinkamu kuru ar medžiagomis susijusius veiklos duomenis.

Jeigu įrenginys veikia ne visus metus arba jeigu kuras ar medžiagos pristatomi partijomis, kurios sunaudojamos per daugiau kaip vieną ataskaitinį laikotarpį, gali būti pasirinktas tinkamesnis analizių tvarkaraštis, jeigu neapibrėžtis būtų panaši į pirmos pastraipos c punkte nustatytą neapibrėžtį.

1 lentelė

Minimalus analizės atlikimo dažnis

Kuras arba medžiaga	Minimalus analizės atlikimo dažnis
Gamtinės dujos	Bent kartą per savaitę
Kitos dujos, visų pirma sintezės dujos ir proceso dujos, kaip antai naftos perdirbimo įmonių mišrios dujos, koksavimo dujos, aukštakrosnių dujos ir deguoninio konverterio dujos, naftos telkinių ir dujų telkinių dujos	Bent kartą per parą, taikant atitinkamas procedūras skirtingu paros laiku
Mazutas (pvz., lengvasis, vidutinis arba sunkusis mazutas, bitumas)	Kas 20 000 tonų ir bent šešis kartus per metus
Anglys, koksinės anglys, koksas, naftos koksas, durpės	Kas 20 000 tonų kuro arba medžiagos ir bent šešis kartus per metus
Kitas kuras	Kas 10 000 tonų kuro ir bent keturis kartus per metus
Neapdorotos kietosios atliekos (grynasis iškastinis kuras arba mišrusis iškastinis biokuras)	Kas 5 000 tonų atliekų ir bent keturis kartus per metus
Skystosios atliekos, apdorotos kietosios atliekos	Kas 10 000 tonų atliekų ir bent keturis kartus per metus
Karbonato mineralai (įskaitant kalkakmenį ir dolomitą)	Kas 50 000 tonų medžiagos ir bent keturis kartus per metus
Molis ir skalūnai	50 000 tonų išmetamo CO2 kiekio atitinkančius medžiagos kiekius bent keturis kartus per metus
Kitos medžiagos (pirminiai, tarpiniai ir galutiniai produktai)	Atsižvelgiant į medžiagos tipą ir kaitą, 50 000 tonų išmetamo CO2 kiekio atitinkančius medžiagos kiekius bent keturis kartus per metus

Ėminiai turi būti tipiški visai partijai arba pristatymo laikotarpiui, už kuriuos jie buvo paimti. Siekiant užtikrinti reprezentatyvumą, reikia atsižvelgti į medžiagos nevienalytiškumą, taip pat į visus kitus susijusius aspektus, pvz., į turimą ėminių ėmimo įrangą, galimą fazių atskyrimą arba dalelių dydžių vietinį pasiskirstymą, ėminių stabilumą ir kt. Ėminių ėmimo metodą rekomenduojama nustatyti stebėsenos plane.

Rekomenduojamas patobulinimas – kiekvienai atitinkamai medžiagai arba kurui skirto ėminių ėmimo plano, kuriame pateikiama atitinkama informacija apie ėminių ruošimo metodikas, įskaitant informaciją apie atsakomybę, vietą, dažnumą ir kiekį, taip pat ėminių laikymo ir transportavimo metodikas, naudojimas laikantis taikytinų standartų.

B.5.4.3.   Rekomendacijos laboratorijoms

Rekomenduojama, kad laboratorijos, atliekančios analizes apskaičiavimo faktoriams nustatyti, būtų pagal standartą ISO/IEC 17025 akredituotos taikyti atitinkamus analizės metodus. Neakredituotos laboratorijos gali būti naudojamos apskaičiavimo faktoriams nustatyti tuo atveju, jei yra įrodymų, kad galimybė patekti į akredituotas laboratorijas yra techniškai neįmanoma arba dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų ir kad neakredituota laboratorija yra pakankamai kompetentinga. Laboratorija laikoma pakankamai kompetentinga, jei ji atitinka visus šiuos reikalavimus:

—	ji yra ekonomiškai nepriklausoma nuo veiklos vykdytojo;

—	prašomoms analizėms ji taiko taikytinus standartus;

—	jos darbuotojai yra kompetentingi vykdyti konkrečias paskirtas užduotis;

—	ji tinkamai valdo ėminių ėmimą ir ėminių ruošimą, įskaitant ėminio vientisumo kontrolę;

—	ji reguliariai tinkamais metodais užtikrina kalibravimo, ėminių ėmimo ir analizės metodų kokybę, įskaitant reguliarų dalyvavimą atliekamų analizių kokybės tikrinimuose, analizės metodų taikymą sertifikuotosioms pamatinėms medžiagoms ar tarpusavio palyginimą su akredituota laboratorija;

—	ji tinkamai valdo įrangą, be kita ko, palaiko ir įgyvendina įrangos kalibravimo, koregavimo, techninės priežiūros ir jos remonto procedūras ir tvarko su tuo susijusius įrašus.

B.5.5.   Rekomenduojami apskaičiavimo faktorių nustatymo metodai

Rekomenduojamas patobulinimas – standartinių verčių taikymas tik tiems sukėlikliams, kurie atitinka mažus išmetamųjų teršalų kiekius, ir visų pagrindinių sukėliklių laboratorinių tyrimų atlikimas. Toliau sąraše pateikiami taikytini metodai didėjančios duomenų kokybės tvarka:

—	I tipo standartinės vertės;

—	II tipo standartinės vertės;

—	pakaitiniams duomenims nustatyti reikalingos koreliacijos;

—	analizės, atliekamos nuo veiklos vykdytojo nepriklausančių subjektų, pvz., kuro ar medžiagos tiekėjo, nurodytos pirkimo dokumentuose, nepateikiant papildomos informacijos apie taikytus metodus;

—	analizės neakredituotose laboratorijose arba akredituotose laboratorijose, tačiau taikant supaprastintus ėminių ėmimo metodus;

—	analizės akredituotose laboratorijose, taikant geriausią ėminių ėmimo praktiką.

B.6.   CO2 ir N2O matavimu grindžiamos metodikos reikalavimai

B.6.1.   Bendrosios nuostatos

Taikant matavimu grindžiamą metodiką, reikia naudoti atitinkamame matavimo taške įrengtą nepertraukiamojo išmetamo ŠESD kiekio matavimo sistemą (CEMS).

Vykdant išmetamo N2O kiekio stebėseną, privaloma taikyti matavimu grindžiamą metodiką. CO2 ji taikoma tik tuo atveju, jei yra įrodymų, kad ją taikant gaunami tikslesni duomenys nei taikant skaičiavimu grindžiamą metodiką. Taikomi matavimo sistemų neapibrėžties reikalavimai pagal šio priedo B.4.3 punktą.

Į atmosferą išmestas anglies monoksidas (CO) laikomas moliniu CO2 kiekio ekvivalentu.

Jeigu viename įrenginyje yra keli taršos šaltiniai ir jų neįmanoma išmatuoti kaip vieno šaltinio, veiklos vykdytojas iš šių šaltinių išmetamą ŠESD kiekį išmatuoja atskirai ir rezultatus sudeda, kad gautų bendrą per ataskaitinį laikotarpį išmestą atitinkamų dujų kiekį.

B.6.2.   Metodas ir skaičiavimas

B.6.2.1.   Per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis (metinis išmetamas ŠESD kiekis)

Bendras iš taršos šaltinio per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis nustatomas sudedant ataskaitinio laikotarpio visas išmatuotos ŠESD koncentracijos valandines vertes ir šią sumą padauginant iš dūmų dujų debito valandinių verčių (čia valandinės vertės yra atitinkamos eksploatavimo valandos visų pavienių matavimo rezultatų vidutinės vertės), taikant šią formulę:

(16 lygtis)

čia:

GHG EMtotal  – visas metinis išmetamųjų ŠESD kiekis tonomis;

GHG conchourly,i  – vykdant veiklą per valandą ar trumpesnį atskaitos laikotarpį i išmatuota valandinė ŠESD koncentracija (g/Nm3) dūmų dujų debite;

Vhourly,i  – dūmų dujų tūris, išreikštas Nm3 per valandą arba trumpesniu atskaitos laikotarpiu i, t. y. nustatytas integruojant srautą per atskaitos laikotarpį, ir

HoursOp – bendras valandų (ar trumpesnių atskaitos laikotarpių), kai taikoma matavimu grindžiama metodika, skaičius, įskaitant valandas, kurioms taikomos pakaitinės duomenų vertės pagal B.6.2.6 punktą.

Indeksu i nurodoma atskira eksploatavimo valanda (arba atskaitos laikotarpiai).

Prieš tolesnį apdorojimą apskaičiuojami kiekvieno išmatuoto parametro valandiniai vidurkiai, naudojant visas turimas tos konkrečios valandos duomenų vertes. Jei trumpesnių atskaitos laikotarpių duomenis galima gauti nepatiriant papildomų išlaidų, tie laikotarpiai naudojami metiniam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti.

B.6.2.2.   ŠESD koncentracijos nustatymas

Atitinkama ŠESD koncentracija dūmų dujose nustatoma nepertraukiamuoju matavimu tipiniame taške vienu iš šių būdų:

—	taikant tiesioginį ŠESD koncentracijos matavimą;

—	taikant netiesioginį matavimą: jei dūmų dujose yra didelė koncentracija, ŠESD koncentracija gali būti apskaičiuojama taikant netiesioginį koncentracijos matavimą, atsižvelgiant į išmatuotas visų kitų dujų srauto komponentų i koncentracijos vertes, pagal šią formulę: (17 lygtis)

čia:

conci – dujų komponento i koncentracija.

B.6.2.3.   Deginant biomasę išmetamas CO2 kiekis

Bet koks iš biomasės gautas CO2 kiekis, atitinkantis B.3.3 punkte pateiktus kriterijus, atitinkamais atvejais gali būti atimtas iš bendro išmatuoto išmetamo CO2 kiekio, jeigu deginant biomasę išmetamam CO2 kiekiui apskaičiuoti taikomas vienas iš šių metodų:

—

skaičiavimu grindžiama metodika, įskaitant tokias metodikas, pagal kurias analizė ir ėminių ėmimas atliekami remiantis standartu ISO 13833 („Stacionariųjų šaltinių išmetalai. Anglies dioksido, išsiskiriančio iš biomasės ir iškastinio kuro, kiekių santykio nustatymas. Radioaktyviosios anglies ėminių ėmimas ir nustatymas“);

—	kitas metodas, grindžiamas atitinkamu standartu, įskaitant ISO 18466 („Stacionariųjų šaltinių išmetalai. Iš kaminų dujų išsiskiriančio CO2 biogeninės dalies nustatymas taikant balanso metodą“).

B.6.2.4.   Iš N2O išmetamo CO2e kiekio nustatymas

Matuojant N2O bendras metinis iš visų taršos šaltinių išmetamas N2O kiekis (matuojamas tonomis tūkstantųjų tikslumu) paverčiamas metiniu CO2e išmetamu kiekiu (vertė suapvalinama iki tonų), naudojant šias formules ir G punkte pateiktas visuotinio atšilimo potencialo (VAP) vertes:

CO2e [t] = N2Oannual[t] × GWPN2O

(18 lygtis)

čia:

N2Oannual  – bendras metinis išmetamas N2O kiekis, apskaičiuotas pagal B.6.2.1 punktą.

B.6.2.5.   Dūmų dujų debito nustatymas

Dūmų dujų debitas gali būti nustatomas vienu iš toliau nurodytų metodų:

—

atliekant skaičiavimus pagal tinkamą masės balansą ir atsižvelgiant į visus reikšmingus sąnaudų parametrus, įskaitant, išmetamo CO2 atveju, bent sunaudojamos žaliavos kiekį, įeinančio oro srautą ir proceso našumą, ir išeigos parametrus, įskaitant bent produkcijos išeigą ir deguonies (O2), sieros dioksido (SO2) ir azoto oksidų (NOx) koncentracijas;

—	naudojant nepertraukiamąjį debito matavimą tipiniame taške.

B.6.2.6.   Matavimo spragų šalinimas

Jeigu tam tikro parametro nepertraukiamojo matavimo įranga tam tikrą valandos arba trumpesnio atskaitos laikotarpio dalį yra nevaldoma, atitinkamas valandos vidurkis apskaičiuojamas proporcingai likusioms duomenų vertėms tą konkrečią valandą ar trumpesnį atskaitos laikotarpį, jeigu turima bent 80 % galimų to parametro duomenų verčių skaičiaus.

Jei turima mažiau kaip 80 % galimų to parametro duomenų verčių, taikomi toliau nurodyti metodai.

Jei parametras matuojamas tiesiogiai kaip koncentracija, naudojama pakaitinė vertė – vidutinės koncentracijos ir dvigubo standartinio nuokrypio, susijusio su ta vidutine koncentracija, suma, taikant šią lygtį:

(19 lygtis)

čia:

– konkretaus parametro koncentracijos aritmetinis vidurkis visu ataskaitiniu laikotarpiu arba, jeigu susiklostė ypatingos aplinkybės tuo metu, kai buvo prarasti duomenys, konkrečias aplinkybes atitinkančiu kitu atitinkamu laikotarpiu ir

σ c – geriausias konkretaus parametro koncentracijos standartinio nuokrypio įvertis visu ataskaitiniu laikotarpiu arba, jeigu susiklostė ypatingos aplinkybės tuo metu, kai buvo prarasti duomenys, konkrečias aplinkybes atitinkančiu kitu atitinkamu laikotarpiu.

Jeigu nustatant šias pakaitines vertes ataskaitinis laikotarpis netaikomas dėl įrenginio didelių techninių pertvarkymų, pasirenkamas kitas pakankamai reprezentatyvus laikotarpis (jei įmanoma, bent šešių mėnesių trukmės) vidurkiui ir standartiniam nuokrypiui nustatyti.

Jei taikomas kitas parametras nei koncentracija, pakaitinės vertės nustatomos taikant tinkamą masės balanso modelį arba proceso energijos balansą. Šis modelis patvirtinamas naudojant likusius išmatuotus matavimu grindžiamos metodikos parametrus ir duomenis įprastomis darbo sąlygomis atsižvelgiant į laikotarpį, kurio trukmė tokia pati kaip laikotarpio, kurio duomenų trūksta.

B.6.3.   Kokybės reikalavimai

Visi matavimai atliekami taikant metodus, grindžiamus šiais standartais:

—	ISO 20181:2023 „Stacionariųjų šaltinių išlakos. Automatizuotųjų matavimo sistemų kokybės užtikrinimas“;

—	ISO 14164:1999 „Stacionariųjų šaltinių išlakos. Dujų srautų į ortakius nustatymas pagal tūrį. Automatizuotas metodas“;

—	kitais atitinkamais ISO standartais, visų pirma ISO 16911-2 („Stacionariųjų šaltinių išmetalai. Rankinis ir automatinis tekėjimo greičio ir tūrio srauto kanaluose nustatymas“).

Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.

Atsižvelgiama į visus susijusius nepertraukiamojo matavimo sistemos aspektus, įskaitant įrangos vietą, kalibravimą, matavimą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

Matavimus, kalibravimą ir nepertraukiamojo matavimo sistemoms skirtos atitinkamos įrangos vertinimą atliekančios laboratorijos pagal standartą ISO/IEC 17025 turi būti akredituotos taikyti susijusius analizės metodus ar vykdyti kalibravimo veiklą. Jei laboratorija tokios akreditacijos neturi, užtikrinama pakankama kompetencija pagal B.5.4.3 punktą.

B.6.4.   Patvirtinamieji skaičiavimai

Išmetamas CO2 kiekis, nustatytas taikant matavimu grindžiamą metodiką, patvirtinamas apskaičiuojant kiekvienų atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš tų pačių taršos šaltinių ir sukėliklių, metinį kiekį. Šiuo tikslu B.4–B.6 punktuose nustatyti reikalavimai gali būti atitinkamai supaprastinti.

B.6.5.   Nepertraukiamojo išmetamo ŠESD kiekio matavimo minimalieji reikalavimai

Minimalusis reikalavimas – per visą ataskaitinį laikotarpį pasiekti taršos šaltinio išmetamo ŠESD kiekio 7,5 % neapibrėžtį. Nedideliems taršos šaltiniams arba išimtinėmis aplinkybėmis gali būti leidžiama 10 % neapibrėžtis. Rekomenduojamas patobulinimas – 2,5 % neapibrėžtį pasiekti bent taršos šaltinių, išmetančių daugiau kaip 100 000 tonų iškastinio kuro CO2e per ataskaitinį laikotarpį, atveju.

B.7.   Išmetamo perfluoranglies kiekio nustatymo reikalavimai

Stebėsena apima išmetamą perfluoranglies (PFC) kiekį, susijusį su anodiniu efektu, įskaitant nevaldomai išmetamą perfluoranglį. Su anodiniu efektu nesusiję išmetamieji teršalai nustatomi remiantis vertinimo metodais pagal geriausią pramoninę praktiką, visų pirma Tarptautinio aliuminio instituto pateiktas gaires.

Išmetamas PFC kiekis apskaičiuojamas prie išmetamo kiekio, išmatuojamo dujotakiuose arba kaminuose (taškiniuose taršos šaltiniuose), pridedant nevaldomai išmestos PFC kiekį, kuris nustatomas pagal dujotakio surinkimo efektyvumą:

Išmetamas PFC kiekis (bendras) = išmetamas PFC kiekis (dujotakio) / surinkimo efektyvumas.

(20 lygtis)

Surinkimo efektyvumas išmatuojamas, kai nustatomi konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų faktoriai.

Per dujotakį arba kaminą išmestas CF4 ir C2F6 kiekis apskaičiuojamas taikant vieną iš šių metodų:

—	A skaičiavimo metodą, kai registruojama anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną;

—	B metodą, kai registruojamas anodinio efekto viršįtampis.

B.7.1.   A skaičiavimo metodas. Nuolydžio metodas

Išmetamam PFC kiekiui nustatyti naudojamos šios lygtys:

išmetamas CF4 kiekis [t] = AEM × (SEFCF4 /1 000) × PrAl	(21 lygtis)
išmetamas C2F6 kiekis [t] = išmetamas CF4 kiekis × FC2 F6	(22 lygtis)

čia:

AEM – anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną;

SEFCF4  – išmetamųjų teršalų faktorius pagal nuolydžio metodą [(kg CF4 / t pagaminto Al) / (anodinio efekto trukmės minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną)]. Naudojant skirtingų tipų elektrolizės vonias prireikus galima taikyti skirtingą išmetamųjų teršalų faktorių pagal nuolydžio metodą.

PrAl – pirminio aliuminio gamyba [t] ataskaitiniu laikotarpiu ir

FC2 F6 – C2F6 masės dalis [t C2F6/t CF4].

Anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną išreiškia anodinio efekto dažnumą (anodinių efektų skaičių vienoje elektrolizės vonioje per dieną), padaugintą iš vidutinės anodinio efekto trukmės (anodinio efekto trukmė minutėmis / atvejis):

AEM = dažnumas × vidutinė trukmė

(23 lygtis)

Išmetamųjų teršalų faktorius: CF4 išmetamųjų teršalų faktoriumi (išmetamųjų teršalų faktoriumi pagal nuolydžio metodą, SEFCF4 ) išreiškiamas CF4 kiekis [kg] vienai pagaminto aliuminio tonai / anodinio efekto minutei / elektrolizės voniai per dieną. C2F6išmetamųjų teršalų faktorius (masės dalis FC2 F6 ) išreiškia išmesto C2F6 kiekį [kg], proporcingą išmesto CF4 kiekiui [kg].

Minimalusis reikalavimas: naudojami konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, nurodyti šio punkto 2 lentelėje.

Rekomenduojamas patobulinimas: nepertraukiamuoju arba pertraukiamuoju matavimu nustatyti konkrečių įrenginių CF4 ir C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriai. Nustatant tuos išmetamųjų teršalų faktorius, taikoma geriausia pramoninė praktika, visų pirma naujausios Tarptautinio aliuminio instituto pateiktos gairės. Nustatant išmetamųjų teršalų faktorių, taip pat atsižvelgiama į išmetamąsias ŠESD, susijusias su neanodiniu efektu. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi. Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai apima anodinio efekto trukmės pasiskirstymo pasikeitimus, kontrolinio algoritmo, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys arba anodinio efekto užbaigimo praktikos pobūdis, pasikeitimus.

2 lentelė

Su nuolydžio metodo veiklos duomenimis susiję konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai

Technologijos	CF4 išmetamųjų teršalų faktorius (SEFCF4 ) [(kg CF4/t Al)/(AE min / elektrolizės vonioje per dieną)]	C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius (FC2 F6 ) [t C2F6/t CF4]
Ankstesnis taškinis tiekimas į vonią su termiškai apdorotais anodais (PFPB L)	0,122	0,097
Dabartinis taškinis tiekimas į vonią su termiškai apdorotais anodais (PFPB M)	0,104	0,057
Dabartinis taškinis tiekimas į vonią su termiškai apdorotais anodais be visiškai automatizuotų anodinio efekto intervencinių strategijų, taikomų išmetamam PFC kiekiui (PFPB MW)	– (2)	– (2)
Tiekimas į vonios su termiškai apdorotais anodais centrą (CWPB)	0,143	0,121
Tiekimas į vonios su termiškai apdorotais anodais kraštus (SWPB)	0,233	0,280
Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (VSS)	0,058	0,086
Sioderbergo vonia su horizontaliais strypais (HSS)	0,165	0,077

B.7.2.   B skaičiavimo metodas. Viršįtampio metodas

Pagal viršįtampio metodą taikomos šios lygtys:

išmetamas CF4 kiekis [t] = OVC × (AEO/CE) × PrAl × 0,001	(24 lygtis)
išmetamas C2F6 kiekis [t] = išmetamas CF4 kiekis × FC2 F6	(25 lygtis)

čia:

OVC – viršįtampio koeficientas (išmetamųjų teršalų faktorius), išreikštas CF4 kilogramais vienai pagaminto aliuminio tonai / vienam mV viršįtampio;

AEO – vienos elektrolizės vonios anodinio efekto viršįtampis [mV], nustatomas kaip integralas (laikas × didesnė nei numatyta įtampa), padalytas iš duomenų rinkimo laiko (trukmės);

CE – vidutinis aliuminio gamybos srovės efektyvumas [%];

PrAl – per metus pagaminamas pirminio aliuminio kiekis [t] ir

FC2 F6 – C2F6 masės dalis [t C2F6/t CF4].

Santrumpa AEO/CE (anodinio efekto viršįtampis / srovės efektyvumas) žymimas vidutinis anodinio efekto viršįtampis [mV viršįtampis] atsižvelgiant į laiką ir esant vidutiniam esamam našumui [%].

Minimalusis reikalavimas: naudojami konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, nurodyti šio priedo 3 lentelėje.

Rekomenduojamas patobulinimas: konkrečių įrenginių išmetamųjų teršalų faktorių taikymas CF4 [(kg CF4 / t Al)/(mV)] ir C2F6 [t C2F6 /t CF4], nustatytiems atliekant nepertraukiamuosius arba pertraukiamuosius matavimus vietoje. Nustatant tuos išmetamųjų teršalų faktorius, taikoma geriausia pramoninė praktika, visų pirma naujausios Tarptautinio aliuminio instituto pateiktos gairės. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi. Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai apima anodinio efekto trukmės pasiskirstymo pasikeitimus, kontrolinio algoritmo, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys arba anodinio efekto užbaigimo praktikos pobūdis, pasikeitimus.

3 lentelė

Konkrečių technologijų išmetamieji teršalų faktoriai, susiję su viršįtampio aktyvumo duomenimis

Technologijos	CF4 išmetamųjų teršalų faktorius [(kg CF4/t Al) / mV]	C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius [t C2F6/t CF4]
Tiekimas į vonios su termiškai apdorotais anodais centrą (CWPB)	1,16	0,121
Tiekimas į vonios su termiškai apdorotais anodais kraštus (SWPB)	3,65	0,252

B.7.3.   Išmetamo CO2e kiekio nustatymas

Išmetamas CO2e kiekis apskaičiuojamas pagal išmetamą CF4 ir C2F6 kiekį, kaip nurodyta toliau, naudojant šio priedo G punkte išvardytus visuotinio atšilimo potencialo rodiklius.

Išmetamas PFC kiekis [t CO2e] = išmetamas CF4 kiekis [t] × GWPCF4 + išmetamas C2F6 kiekis [t] × GWPC2 F6

(26 lygtis)

B.8.   CO2 perdavimo reikalavimai

B.8.1.   CO2 dujų sudėtyje (būdingasis CO2)

Būdingasis CO2, kuris perduodamas į įrenginį, įskaitant gamtinėse dujose, išmetamosiose dujose (pvz., aukštakrosnių dujose ar koksavimo dujose) ar proceso žaliavose (pvz., sintezės dujose) esantį CO2, įskaičiuojamas į to sukėliklio išmetamųjų teršalų faktorių.

Tais atvejais, kai perduodamas būdingasis CO2 yra išmetamas (pvz., išleidžiamas arba deginamas fakelais), jis įskaičiuojamas į įrenginio, iš kurio jis yra kilęs, išmetamą ŠESD kiekį.

B.8.2.   Galimybė atskaityti saugomą arba sunaudotą CO2

1)

CO2, išsiskiriantis iš iškastinio kuro anglies ir vykstant degimui arba procesams, kuriems vykstant susidaro proceso metu išsiskiriančios ŠESD, arba importuojamas iš kitų įrenginių, be kita ko, kaip būdingasis CO2, gali būti apskaitomas kaip neišmestas šiais atvejais, jei jis atitinka 2 punkto nuostatas: a) jei CO2 naudojamas įrenginyje arba perduodamas iš įrenginio į bet kurį iš šių objektų: — įrenginį, skirtą CO2 surinkti, kuriame šio reglamento taikymo tikslais stebimas išmetamas ŠESD kiekis; — įrenginį arba vamzdynų tinklą, skirtą ilgalaikiam geologiniam CO2 saugojimui, kuriame šio reglamento taikymo tikslais stebimas išmetamas ŠESD kiekis; — ilgalaikio geologinio saugojimo saugyklą, kurioje šio reglamento taikymo tikslais vykdoma išmetamo ŠESD kiekio stebėsena, o sąlygos yra lygiavertės Sąjungos teisėje nustatytoms sąlygoms; b) jei CO2 naudojamas įrenginyje arba perduodamas iš įrenginio subjektui, kuris šio reglamento taikymo tikslais stebi išmetamą ŠESD kiekį, siekiant gaminti produktus, kuriuose iš CO2 susidaranti anglis yra nuolat chemiškai surišta taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jis nepatektų į atmosferą, įskaitant bet kokią įprastą veiklą pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, apibrėžtą Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2024/2620 (3).

2)

CO2, perduotas į kitą įrenginį 1 punkte nurodytais tikslais, gali būti apskaitomas kaip neišmestas tik tuo atveju, jei per visą stebėjimo grandinę iki CO2 saugyklos arba jo naudojimo įrenginio, įskaitant visus vežėjus, pateikiami įrodymai, kokia CO2 dalis faktiškai saugoma arba naudojama chemiškai stabilių produktų gamybai, palyginti su bendru iš kilmės įrenginio perduotu CO2 kiekiu. Be to, įrenginių veiklos vykdytojai laikosi B.8.3 punkte nustatytų stebėsenos taisyklių.

B.8.3.   CO2 perdavimo stebėsenos taisyklės

Priimančiųjų įrenginių ar subjektų atsakingo asmens tapatybė ir kontaktiniai duomenys aiškiai nurodomi stebėsenos plane. Neišmestu laikomas CO2 kiekis nurodomas išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje pagal IV priedą.

Įrenginių ar subjektų, iš kurių gaunamas CO2, atsakingo asmens tapatybė ir kontaktiniai duomenys aiškiai nurodomi stebėsenos plane. Gautas CO2 kiekis nurodomas išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje pagal IV priedą.

Siekiant nustatyti iš vieno įrenginio į kitą perduoto CO2 kiekį, taikoma matavimu grindžiama metodika.

Produktuose esančiam nuolat chemiškai surištam CO2 kiekiui nustatyti taikoma skaičiavimu grindžiama (pageidautina naudojant masės balansą) metodika. Taikytos cheminės reakcijos ir visi atitinkami stechiometriniai faktoriai nustatomi stebėsenos plane.

Jei CO2 naudojamas B.8.2 punkto 1 papunktyje nurodytais tikslais, taikomi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066 (4) IV priedo 21–23 punktuose nustatyti stebėsenos metodai.

B.9.   Sektoriniai reikalavimai

B.9.1.   Papildomos kurą deginantiems įrenginiams taikomos taisyklės

Degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis apima visą CO2 kiekį, išmetamą deginant kurą, kurio sudėtyje yra anglies, įskaitant atliekas, nepriklausomai nuo jokios kitos tokių išmetamųjų teršalų ar kuro klasifikacijos. Jeigu neaišku, ar medžiaga naudojama kaip kuras, ar kaip proceso žaliava, pvz., siekiant sumažinti metalo rūdų kiekį, tos medžiagos išmetamas ŠESD kiekis stebimas taip pat kaip ir degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis. Vertinami visi stacionarūs kurą deginantys įrenginiai, įskaitant katilus, degiklius, turbinas, šildytuvus, kūryklas, atliekų deginimo įrenginius, kalkių deginimo krosnis, džiovinimo krosnis, krosnis, džiovyklas, variklius, kuro elementus, cheminio deginimo įrenginius, fakelus ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginius.

Stebėsena taip pat apima dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriantį CO2, visų pirma CO2 iš klinčių ar kitų karbonatų, skirtų desulfuravimui ir panašiam dujų valymui, ir iš karbamido, naudojamo de-NOx įrenginiuose.

B.9.1.1.   Desulfuravimas ir kitoks rūgščiųjų dujų valymas

Proceso, kai karbonatas naudojamas rūgščiosioms dujoms iš dūmų dujų debito valyti, metu išsiskiriantis CO2 kiekis apskaičiuojamas remiantis sunaudoto karbonato kiekiu (A metodas). Desulfuravimo atveju skaičiavimas gali būti grindžiamas pagaminto gipso kiekiu (B metodas). Pastaruoju atveju išmetamųjų teršalų faktorius yra sauso gipso (CaSO4×2H2O) stechiometrinis santykis su išmestu CO2: 0,2558 t CO2/t gipso.

B.9.1.2.   De-NOx

Jei de-NOx įrenginyje kaip reduktorius naudojamas karbamidas, proceso metu išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal A metodą, taikant išmetamųjų teršalų faktorių, pagrįstą stechiometriniu santykiu 0,7328 t CO2/t karbamido.

B.9.1.3.   Fakelų stebėsena

Apskaičiuojant degant fakelams išmetamą ŠESD kiekį įtraukiamas įprastinis fakelų deginimas ir eksploatacinis fakelų deginimas (sujungimas, paleidimas ir sustabdymas, taip pat avarinis išleidimas). Turi būti įtrauktas fakelu deginamoms dujoms būdingas CO2.

Jei techniškai neįmanoma vykdyti tikslesnės stebėsenos arba jei dėl to atsirastų nepagrįstų išlaidų, taikomas etaloninis išmetamųjų teršalų faktorius, lygus 0,00393 t CO2/Nm3, gautas sudegus grynajam etanui, kuris naudojamas kaip konservatyvus fakelo dujų pakaitinis rodiklis.

Rekomenduojamas patobulinimas – konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų faktorių, nustatomų remiantis fakelo srauto molekulinės masės įverčiu, nustatymas, taikant proceso modeliavimą, grindžiamą standartiniais pramonės modeliais. Įvertinant atitinkamas kiekvieno iš sudėtinių srautų santykines dalis ir molekulinę masę gaunama fakelo dujų molekulinės masės svertinio metinio vidurkio vertė.

Veiklos duomenų atveju priimtina didesnė matavimo neapibrėžtis, palyginti su kito deginamo kuro matavimo neapibrėžtimi.

B.9.2.   Papildomos taisyklės dėl gaminant cemento klinkerį išmetamo ŠESD kiekio

B.9.2.1.   Papildomos A metodo (grindžiamo gamybos ištekliais) taisyklės

Kai proceso metu išsiskiriančioms ŠESD nustatyti taikomas A metodas (grindžiamas krosnių gamybos ištekliais), taikomos šios specialiosios taisyklės:

—	jei krosnių sistemą palieka cemento krosnių dulkės (CKD) arba pašalinės dulkės, susijęs žaliavų kiekis nelaikomas proceso žaliavomis. CKD išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas atskirai pagal B.9.2.3 punktą;

—

galima apibūdinti visą žaliavinį mišinį arba atskiras žaliavas, vengiant dvigubo skaičiavimo arba praleidimų dėl grąžinamų ar pašalinių medžiagų. Jeigu veiklos duomenys nustatomi atsižvelgiant į pagaminto klinkerio kiekį, grynąjį žaliavinio mišinio kiekį galima nustatyti remiantis konkrečiai vietai skirtu empiriškai nustatytu žaliavinio mišinio ir klinkerio santykiu. Šis santykis ne rečiau kaip kartą per metus iš naujo nustatomas taikant sektoriaus geriausios praktikos gaires.

B.9.2.2.   Papildomos B metodo taisyklės (grindžiamos produkcija)

Kai proceso metu išsiskiriančioms ŠESD nustatyti taikomas B metodas (grindžiamas pagamintu klinkerio kiekiu), taikomos šios specialiosios taisyklės:

Veiklos duomenys nustatomi kaip pagamintas klinkerio kiekis [t] per ataskaitinį laikotarpį vienu iš toliau nurodytų būdų:

—	tiesiogiai pasveriant klinkerį;

—

remiantis pristatytu cemento kiekiu ir atsižvelgiant į išsiųstą klinkerio kiekį, gautą klinkerį ir klinkerio atsargų pokytį, nustatant medžiagos balansą pagal šią formulę: (27 lygtis) – čia: – Cliprod – pagamintas klinkerio kiekis tonomis; – Cemdeliv – pristatytas cemento kiekis tonomis; – CemSV – cemento atsargų pokyčiai tonomis; – CCR – klinkerio ir cemento santykis (tonomis klinkerio tonai cemento); – Clis – patiektas klinkerio kiekis tonomis; – Clid – išsiųstas klinkerio kiekis tonomis ir – CliSV – klinkerio atsargų pokyčiai tonomis.

Klinkerio ir cemento santykis nustatomas atskirai kiekvienam skirtingam cemento produktui, remiantis laboratorine analize pagal B.5.4 punkto nuostatas, arba apskaičiuojamas kaip pristatyto cemento kiekio ir atsargų pokyčių skirtumo santykis su visu cemento priedams panaudotų medžiagų, įskaitant pašalines dulkes ir cemento krosnių dulkes, kiekiu.

Kaip minimalusis reikalavimas nustatant išmetamųjų teršalų faktorių, taikoma standartinė 0,525 t CO2/t klinkerio vertė.

B.9.2.3.   Su pašalinamomis dulkėmis susijusios išmetamosios ŠESD

Pašalinių dulkių arba cemento krosnių dulkių (CKD) išmetimo iš krosnių sistemos proceso metu išsiskiriantis CO2 pridedamas prie išmetamo ŠESD kiekio, pakoreguoto atsižvelgiant į CKD dalinio kalcinavimo santykį.

Minimalusis reikalavimas: taikomas 0,525 t CO2/t dulkių išmetamųjų teršalų faktorius.

Rekomenduojamas patobulinimas: išmetamųjų teršalų faktoriaus (EF) nustatymas bent kartą per metus pagal šio priedo B.5.4 punkto nuostatas ir šią formulę:

(28 lygtis)

čia:

EFCKD  – iš dalies kalcinuotų cemento krosnių dulkių išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t CKD];

EFCli  – konkretaus įrenginio klinkerio išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t klinkerio] ir

d – CKD kalcinavimo laipsnis (išmestas CO2, išreikštas bendro karbonato kiekio CO2 žaliaviniame mišinyje procentine dalimi).

B.9.3.   Papildomos taisyklės dėl gaminant nitrato rūgštį išmetamo ŠESD kiekio

B.9.3.1.   Bendrosios N2O matavimo taisyklės

Išmetamas N2O kiekis nustatomas matavimu pagrįsta metodika. N2O koncentracija dūmų dujose iš kiekvieno taršos šaltinio matuojama tipiniame taške po NOx/N2O teršalų kiekio mažinimo įrangos, kai taikomas taršos mažinimas. Taikomos metodikos, tinkamos iš visų taršos šaltinių išmetamo N2O koncentracijoms išmatuoti abiem atvejais – kai naudojama išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įranga ir kai ji nenaudojama. Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte, kai reikalaujama, ir nuolat pateikiami ataskaitose.

B.9.3.2.   Dūmų dujų debito nustatymas

Dūmų dujų debitui stebėti taikomas B.6.2.5 punkte nustatytas masės balanso metodas, nebent tai techniškai neįmanoma. Tokiu atveju galima taikyti alternatyvų metodą, įskaitant kitą masės balanso metodą, grindžiamą reikšminiais parametrais (pvz., procesui naudojamo amoniako kiekiu), arba matuoti srautą taikant nepertraukiamojo išmetamųjų ŠESD srauto matavimo sistemą.

Dūmų dujų debitas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Vflue gas flow [Nm3/h] = Vair × (1 - O2,air) / (1 - O2,flue gas)

(29 lygtis)

čia:

Vair  – bendras įeinančio oro srautas Nm3/h normaliosiomis sąlygomis;

O2,air  – O2 tūrio dalis sausame ore (= 0,2095) ir

O2,flue gas  – O2 tūrio dalis dūmų dujose.

Vair – apskaičiuojamas kaip visų oro srautų, patenkančių į nitrato rūgšties gamybos įrenginį, visų pirma pirminio ir antrinio įeinančio oro ir, kai taikoma, sandarintojo įeinančio oro, suma.

Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir tokiu pačiu būdu pateikiami ataskaitose.

B.9.3.3.   Deguonies (O2) koncentracijos

Jei būtina apskaičiuojant dūmų dujų debitą pagal B.9.3.2 punktą, deguonies koncentracija dūmų dujose matuojama taikant B.6.2.2 punkte nustatytus reikalavimus. Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir tokiu pačiu būdu pateikiami ataskaitose.

C.   ŠILUMOS SRAUTAI

C.1.   Grynosios išmatuojamos šilumos kiekio nustatymo taisyklės

C.1.1.   Principai

Visi nurodomi išmatuojamos šilumos kiekiai visuomet turi būti grynieji išmatuojamos šilumos kiekiai, nustatyti kaip šilumos srauto, perduoto šilumą naudojančiam procesui arba išorės naudotojui, šilumos kiekio (entalpijos) ir grįžtamojo srauto šilumos kiekio skirtumas.

Vertinant šilumos sistemos efektyvumą atsižvelgiama į šilumą naudojančius procesus, reikalingus šilumai gaminti ir paskirstyti, pvz., dujų šalinimą, papildomojo vandens ruošimą ir įprastą prapūtimą, todėl šie procesai vertinami nustatant prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį.

Jeigu keliems paeiliui vykstantiems procesams naudojamas tas pats šilumnešis, o šiluma naudojama esant skirtingiems pradiniams temperatūros lygiams, kiekvieno šilumą naudojančio proceso sunaudojamas šilumos kiekis nustatomas atskirai, išskyrus atvejus, kai procesai vyksta bendrame tų pačių prekių gamybos procese. Šilumnešio pakartotinis pašildymas tarp paeiliui vykstančių šilumą naudojančių procesų laikomas papildomos šilumos gamyba.

Jeigu šiluma naudojama vėsinimui taikant absorbcija pagrįstą vėsinimo procesą, tas vėsinimo procesas laikomas šilumą naudojančiu procesu.

C.1.2.   Grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodika

Parenkant duomenų šaltinius, naudotinus energijos srautams apskaičiuoti pagal 4 straipsnį, apsvarstoma galimybė taikyti toliau nurodytus grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodus.

C.1.2.1.   1 metodas. Matavimų naudojimas

Pagal šį metodą išmatuojami visi atitinkami parametrai, visų pirma – temperatūra, slėgis, perduodamo ir grąžinamo šilumnešio būklė. Garo atveju šilumnešio būklė yra jo sotis arba perkaitinimo laipsnis. Išmatuojamas šilumnešio (tūrio) srautas. Remiantis išmatuotomis vertėmis, entalpija ir savitasis šilumnešio tūris nustatomi naudojant tinkamas garo lenteles arba inžinerinę programinę įrangą.

Šilumnešio masės srautas apskaičiuojamas taip:

(30 lygtis)

čia:

– masės srautas kg/s;

– tūrio srautas m3/s ir

v – savitasis tūris m3/kg.

Kadangi laikoma, kad perduodamo ir grąžinamo šilumnešio masės srautas yra toks pats, šilumos srautas apskaičiuojamas remiantis perduodamo ir grąžinamo srauto entalpijos skirtumu:

(31 lygtis)

čia:

– šilumos srautas kJ/s;

hflow – perduoto srauto savitoji entalpija kJ/kg;

hreturn – grįžtamojo srauto savitoji entalpija kJ/kg ir

– masės srautas kg/s.

Jeigu kaip šilumnešis naudojamas garas arba karštas vanduo ir jeigu kondensatas nėra grąžinamas arba jeigu neįmanoma apytiksliai apskaičiuoti grąžinamo kondensato entalpijos, hreturn nustatoma esant 90 °C temperatūrai.

Jeigu žinoma, kad masės srautai nėra vienodi, taikomos šios nuostatos:

—	jeigu yra įrodymų, kad kondensatas lieka produkte (pvz., vykstant cikliniams garo įpurškimo procesams), atitinkamas kondensato entalpijos dydis neatimamas;

—	jeigu žinoma, kad šilumnešis prarandamas (pvz., dėl nuotėkio arba surinkimo sistemos naudojimo), iš perduodamo šilumnešio masės srauto atimamas atitinkamo masės srauto įvertis.

Metiniam grynajam šilumos srautui pagal pirmiau pateiktus duomenis nustatyti taikomas vienas iš šių metodų, atsižvelgiant į turimą matavimo įrangą ir duomenų apdorojimo sistemą:

—	nustatomos parametrų, kuriais remiantis apskaičiuojama perduodamo ir grąžinamo šilumnešio vidutinė metinė entalpija, vidutinės metinės vertės ir pagal 31 lygtį jos padauginamos iš viso metinio masės srauto;

—	nustatomos valandinės šilumos srauto vertės ir jos susumuojamos atsižvelgiant į visą metinį šilumos sistemos veikimo laiką. Atsižvelgiant į duomenų apdorojimo sistemą, valandinės vertės prireikus gali būti pakeičiamos kitais laiko intervalais.

C.1.2.2.   2 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis išmatuotuoju efektyvumu

Grynosios išmatuojamos šilumos kiekiai nustatomi remiantis tiekiamu kuro kiekiu ir išmatuotuoju šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumu:

	(32 lygtis)
	(33 lygtis)

čia:

Q – šilumos kiekis, išreikštas TJ;

ηH  – išmatuotas šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumas;

EIn  – iš kuro gaunamos energijos kiekis;

ADi – kuro i metiniai veiklos duomenys (t. y. suvartoti kiekiai) ir

NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės.

ηΗ vertė apskaičiuojama remiantis pagrįstai ilgu laikotarpiu, kad būtų pakankamai atsižvelgta į įvairią įrenginio apkrovos būklę, arba paimama iš gamintojo dokumentų. Tuo tikslu, taikant metinį apkrovos koeficientą, atsižvelgiama į savitąją dalinės apkrovos kreivę:

(34 lygtis)

čia:

LF  – apkrovos koeficientas;

EIn – ataskaitiniu laikotarpiu tiekiamos energijos kiekis, nustatytas pagal 33 lygtį, ir

Emax – didžiausias tiekiamo kuro kiekis, jei šilumą gaminantis įrenginys visus kalendorinius metus veikė esant 100 % nominaliajai apkrovai.

Efektyvumas nustatomas sąlygomis, kai grąžinamas visas kondensatas. Laikoma, kad grąžinamo kondensato temperatūra yra 90 °C.

C.1.2.3.   3 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis efektyvumo atskaitos verte

Šis metodas atitinka 3 metodą, išskyrus tai, kad 32 lygtyje naudojama efektyvumo atskaitos vertė, lygi 70 % (ηRef,H  = 0,7).

C.1.3.   Specialiosios taisyklės

Jei įrenginyje suvartojama išmatuojama šiluma, gauta naudojant egzoterminius cheminius procesus, išskyrus deginimą, pvz., gaminant amoniaką ar nitrato rūgštį, tas suvartotos šilumos kiekis nustatomas atskirai nuo kitos išmatuojamos šilumos, o suvartotai šilumai priskiriamas nulinis išmetamas CO2e kiekis.

D.   ELEKTROS ENERGIJA

D.1.   Su elektros energija susijusio išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas

Su elektros energijos gamyba ar vartojimu susijęs išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

(35 lygtis)

čia:

Em el – išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su pagaminta arba suvartota elektros energija, išreikštas t CO2;

E el – pagaminta arba suvartota elektros energija, išreikšta MWh, ir

EF el – taikomas elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/MWh.

D.2.   Į Sąjungos muitų teritoriją importuojamos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymo taisyklės

Nustatant į Sąjungos muitų teritoriją importuojamos elektros energijos savitąjį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 2 punktą taikomas tik tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis.

Išmetamųjų teršalų faktorius, naudojamas elektros energijos savitajam būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti, nustatomas taip:

—	trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono konkreti numatytoji vertė naudojama kaip atitinkamas išmetamo CO2 faktorius, kaip nustatyta D.2.1 punkte;

—	jei a punkte nurodytos konkrečios numatytosios vertės nėra, naudojamas D.2.2 punkte nustatytas ES išmetamo CO2 faktorius;

—

jeigu trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė pateikia pakankamai įrodymų, pagrįstų oficialia ir vieša informacija, kad trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono, iš kurių importuojama elektros energija, išmetamo CO2 faktorius yra mažesnis už a ir b punktuose nustatytas vertes ir jeigu tenkinamos D.2.3 punkte nustatytos sąlygos, naudojamos alternatyvios numatytosios vertės, nustatytos remiantis turimais ir patikimais pateiktais duomenimis;

—

įgaliotasis PADKM deklarantas, apskaičiuodamas importuojamos elektros energijos būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, gali taikyti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, o ne numatytąsias vertes, jeigu remiantis šio priedo D.2.4 punkte nurodytais įrodymų elementais galima įrodyti, kad tenkinami Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkto a–d papunkčiuose nustatyti kartu taikytini kriterijai, o skaičiavimas grindžiamas elektros energijos gamintojo pagal šį priedą nustatytais duomenimis, apskaičiuotais pagal šio priedo D.4.1 arba D.4.2 punktą.

D.2.1.   Išmetamo CO2 faktorius, pagrįstas konkrečiomis numatytosiomis vertėmis

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 4.2.1 punktą, naudojami trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono išmetamo CO2 faktoriai, grindžiami geriausiais turimais duomenimis.

D.2.2.   ES išmetamo CO2 faktorius

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 4.2.2 punktą, taikomas Sąjungos išmetamo CO2 faktorius.

D.2.3.   Išmetamo CO2 faktorius, pagrįstas alternatyviais patikimais duomenimis

D.2 punkto c papunkčio taikymo tikslais gali būti naudojamos alternatyvios iš konkrečios trečiosios valstybės konkrečiais metais importuotos elektros energijos numatytosios vertės, jeigu trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė iki tų metų birželio 30 d. Komisijai pateikia iš patikimų alternatyvių oficialių šaltinių, įskaitant nacionalinę statistiką, gautus duomenų rinkinius, kuriais įrodoma, kad pagal 36 ir 37 lygtis apskaičiuotas išmetamo CO2 faktorius yra mažesnis už pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą nustatytą išmetamo CO2 faktorių. Jei Komisija mano, kad pateikti alternatyvūs oficialūs šaltiniai yra patikimi, ji, jei įmanoma, iki kitų metų birželio 30 d. pakeičia atitinkamas numatytąsias vertes. Pakeistos numatytosios vertės taikomos elektros energijai, importuotai tais metais, kuriais pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai.

Jei trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė pateikia iš alternatyvių oficialių šaltinių gautus duomenų rinkinius po atitinkamų metų birželio 30 d. ir jei Komisija mano, kad jie patikimi, ji, jei įmanoma, iki antrų metų po metų, kuriais buvo pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai, birželio 30 d. pakeičia atitinkamas numatytąsias vertes. Pakeistos numatytosios vertės taikomos elektros energijai, importuotai kitais metais po metų, kuriais pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai. Jei Komisija atitinkamas numatytąsias vertes pakeičia kitais metais po metų, kuriais buvo pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai, iki Reglamento (ES) 2023/956 6 straipsnyje nustatyto PADKM deklaracijų pateikimo termino, pakeistos numatytosios vertės taikomos elektros energijai, importuotai tais metais, kuriais pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai.

Alternatyvus išmetamo CO2 faktorius apskaičiuojamas remiantis pastarųjų penkerių metų laikotarpio, apie kurį turima patikimų duomenų, metinių išmetamo CO2 faktorių vidurkiu.

Šiuo tikslu metiniai išmetamo CO2 faktoriai apskaičiuojami pagal šią lygtį:

(36 lygtis)

čia:

Em el,y – metinis išmetamo CO2 faktorius, taikomas visoms iškastinio kuro technologijoms atitinkamais metais trečiojoje valstybėje, trečiųjų valstybių grupėje arba trečiosios valstybės regione, galinčiuose eksportuoti elektros energiją į ES;

E el,y – visas bendras elektros energijos kiekis, pagamintas tais metais naudojant visas iškastinio kuro technologijas; EF i – kiekvienos iškastinio kuro technologijos i išmetamo CO2 faktorius ir

E el,i,y – bendras metinis pagamintas elektros energijos kiekis pagal kiekvieną iškastinio kuro technologiją i.

išmetamo CO2 faktorius apskaičiuojamas kaip tų metų slenkamasis vidurkis, pradedant nuo einamųjų metų, atėmus dvejus metus, pagal šią lygtį:

(37 lygtis)

čia:

Em el – išmetamo CO2 faktorius, gautas iš praėjusių penkerių metų metinių išmetamo CO2 faktorių slenkamojo vidurkio, pradedant nuo einamųjų metų, atėmus dvejus metus, iki einamųjų metų, atėmus 6 metus;

Em el,y – kiekvienų metų i išmetamo CO2 faktorius;

i – metų, į kuriuos reikia atsižvelgti, kintamasis indeksas, ir

y – einamieji metai.

Jei gaunama naujesnių patikimų duomenų, slenkamasis vidurkis gali būti skaičiuojamas nuo einamųjų metų, atėmus vienus metus, iki einamųjų metų, atėmus penkerius metus.

D.2.4.   Pateiktini įrodymų elementai, jei naudojamas į Sąjungą importuojamos elektros energijos faktinis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punktą, įgaliotasis PADKM deklarantas, apskaičiuodamas tam tikro importuojamos elektros energijos kiekio būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, vietoj numatytųjų verčių gali taikyti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, jei laikomasi to punkto a–d papunkčiuose nustatytų kartu taikytinų kriterijų.

Siekiant įrodyti, kad tenkinami Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkte nustatyti kriterijai, kuriais pagrindžiamas faktinio išmetamųjų teršalų kiekio naudojimas, pateikiami toliau nurodyti įrodymų elementai.

—

Siekiant įrodyti, kad tenkinamas Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkte nustatytas a kriterijus, pateikiami: a) sutartiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad įgaliotasis PADKM deklarantas ir trečiojoje valstybėje esantis elektros energijos gamintojas tiesiogiai sudarė elektros energijos pirkimo sutartį (EEPS) dėl fizinio elektros energijos tiekimo. EEPS turi būti taikoma tuo metu, kai importuojama elektros energija, kurios faktinis išmetamas ŠESD kiekis deklaruojamas, ir apimti bent tą elektros energijos kiekį, su kuriuo deklaruojamas faktinis išmetamas ŠESD kiekis yra susijęs. Jei EEPS buvo sudaryta per tarpininką, iš sutartinių įrodymų turi būti matyti, kad trys susitariančiosios šalys sudarė tik vieną sutartį.

—

Siekiant įrodyti, kad tenkinamas Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkte nustatytas b kriterijus, pateikiamas vienas iš šių įrodymų: a) vienos linijos schema, iš kurios matyti, kad elektros energiją gaminantis įrenginys yra tiesiogiai sujungtas su Sąjungos perdavimo sistema; b) iš perdavimo sistemos operatoriaus arba kito subjekto, turinčio prieigą prie atitinkamos informacijos, gauti rašytiniai dokumentai, kuriais patvirtinama, kad eksporto metu (kuris nustatomas valandos tikslumu) jokiame tinklo taške tarp įrenginio ir Sąjungos perdavimo sistemos nebuvo fizinės tinklo perkrovos.

—	Siekiant įrodyti, kad tenkinamas Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkte nustatytas c kriterijus, pateikiami: a) duomenys, iš kurių matyti, kad elektros energiją gaminantis įrenginys neišskiria daugiau kaip 550 gramų iškastinio kuro kilmės CO2 vienai elektros energijos kilovatvalandei.

—

Siekiant įrodyti, kad tenkinamas Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkte nustatytas d kriterijus, pateikiami: a) iš asmens, paskyrusio atitinkamą pajėgumą jungiamojoje linijoje, arba atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus gauti rašytiniai dokumentai, kuriais įrodoma, kad tam tikras elektros energijos kiekis paskirtas kilmės valstybėje, paskirties valstybėje ir, jei aktualu, kiekvienoje tranzito valstybėje, ir kuriuose nurodomas laikotarpis, kuriam paskirtas pajėgumas, ir b) išmaniosios apskaitos sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad atitinkamas elektros energijos kiekis įrenginyje buvo pagamintas per matavimo laikotarpį, sutampantį su laikotarpiu, kuriam paskirtas pajėgumas. Šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip viena valanda.

—

Siekiant įrodyti, kad tenkinamas Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkte nustatytas e kriterijus, pateikiamos: a) tarpinės mėnesio ataskaitos, kuriose pateikiami šiame punkte nustatyti įrodymų elementai, iš kurių matyti, kaip tenkinami Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punkto a–d papunkčiuose nustatyti kriterijai.

D.3.   Elektros energijos, naudojamos kitoms nei elektros energija prekėms gaminti, kiekio nustatymo taisyklės

Siekiant nustatyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, elektros energijos kiekio matavimas taikomas realiajai, o ne pilnutinei galiai (kompleksinei galiai). Matuojamas tik aktyviosios galios komponentas, o į reaktyviąją galią neatsižvelgiama.

Elektros energijos gamybos atveju aktyvumo lygis reiškia grynąją elektros energiją, paliekančią elektrinės arba kogeneracijos įrenginio sistemos ribas, atėmus viduje suvartotą elektros energiją.

D.4.   Elektros energijos, naudojamos kitoms nei elektros energija prekėms gaminti, būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio nustatymo taisyklės

Elektros energijos išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi remiantis:

—	vidutiniu kilmės valstybės elektros energijos tinklo išmetamųjų teršalų faktoriumi, pateiktu pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą, arba,

—

jeigu pateikiama pakankamai įrodymų, pagrįstų oficialia ir vieša informacija, kad vidutinis trečiosios valstybės arba trečiųjų valstybių grupės, kurioje pagaminta elektros energija, tinklo išmetamųjų teršalų faktorius yra mažesnis už vertes, nustatytas pagal a punktą, – pagal D.4.4 punktą nustatyta alternatyvia numatytąja verte;

—	gali būti naudojami elektros energijos išmetamųjų teršalų faktoriai pagal D.4.1–D.4.3 punktus.

D.4.1.   Elektros energijos, pagamintos taikant kitus nei kogeneracija metodus, išmetamųjų teršalų faktorius

Jei tenkinami Reglamento (ES) 2023/956 IV priede nustatyti elektros energijos faktinio išmetamo ŠESD kiekio arba faktinio netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio naudojimo kriterijai, elektros energijos, pagamintos deginant kurą, išskyrus kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją, išmetamųjų teršalų faktorius EFEl nustatomas remiantis atitinkamu kuro rūšių deriniu, o elektros energijos gamybai priskirtinas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip:

EFEl = (Σ ADi × NCVi × EFi + EmFGC)/ElprodIs

(38 lygtis)

čia:

ADi – elektros energijos gamybai naudojamo kuro i metiniai veiklos duomenys (t. y. suvartoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3;

NCVi – kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3;

EFi – kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ;

EmFGC – dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD, išreikštos t CO2, ir

Elprod – grynasis pagamintas elektros energijos kiekis MWh. Jis gali apimti elektros energijos kiekius, kurių gamybos šaltinis yra kitas nei kuro deginimas.

Jei išmetamosios dujos yra naudojamo kuro rūšių derinio dalis ir jei išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius yra didesnis už standartinį gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorių, nurodytą G punkto 1 lentelėje, apskaičiuojant EFEl tas standartinis išmetamųjų teršalų faktorius naudojamas vietoj išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktoriaus .

D.4.2.   Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius

Jei tenkinami Reglamento (ES) 2023/956 IV priede nustatyti faktinio netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio naudojimo kriterijai, kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal III priedo A.2.2 punktą.

D.4.3.   Pateiktini įrodymų elementai, jei naudojamas faktinis būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 6 punktą, įgaliotasis PADKM deklarantas, apskaičiuodamas būdingąjį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, vietoj numatytųjų verčių gali naudoti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, jei tenkinami būtini kriterijai. Jei tie kriterijai tenkinami, išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal šio priedo D.4.1 arba D.4.2 punktą.

Siekiant įrodyti, kad tenkinami Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 6 punkte nustatyti kriterijai, kuriais pagrindžiamas faktinio būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio naudojimas, pateikiami toliau nurodyti įrodymų elementai.

—

Tiesioginei techninei jungčiai įrodyti pateikiama: a) vienos linijos schema, iš kurios matyti esama tiesioginė techninė įrenginio, kuriame gaminama importuojama prekė, ir elektros energijos gamybos šaltinio jungtis; b) išmaniosios apskaitos sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad elektros energijos kiekį, su kuriuo susijęs deklaruojamas faktinis išmetamas ŠESD kiekis, pagamino elektros energiją gaminantis įrenginys, prijungtas tiesiogine technine jungtimi, ir laikas, per kurį elektros energija buvo pagaminta, nurodant ne ilgesnius nei vienos valandos matavimo laikotarpius; c) išmaniosios apskaitos sistemos duomenis, iš kurių matyti, kad elektros energijos kiekis, su kuriuo susijęs deklaruojamas faktinis išmetamas ŠESD kiekis, per tą patį vienos valandos neviršijantį matavimo laikotarpį buvo pristatytas įrenginiui, prijungtam tiesiogine technine jungtimi ir gaminančiam Reglamento (ES) 2023/956 I priede nurodytą prekę; d) jeigu keli elektros energiją gaminantys įrenginiai tiesiogine technine jungtimi sujungti su vienu ar keliais įrenginiais, gaminančiais Reglamento (ES) 2023/956 I priede nurodytą prekę, abiejų rūšių įrenginių veiklos vykdytojų sutartis, pagal kurią reikalaujama iš vieno įrenginio į kitą tiekti bent tokį elektros energijos kiekį, kurio faktinis išmetamas ŠESD kiekis yra deklaruojamas. Jei elektros energiją gaminantis įrenginys ir įrenginys, gaminantis Reglamento (ES) 2023/956 I priede nurodytą prekę, priklauso tam pačiam juridiniam asmeniui, – vidinė įmonės įsipareigojimo pirkti sutartis, pagal kurią reikalaujama pristatyti bent atitinkamą elektros energijos kiekį.

—

Siekiant įrodyti, kad sudaryta elektros energijos pirkimo sutartis, pateikiami: a) sutartiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad įrenginys, gaminantis Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytas prekes, ir trečiojoje valstybėje esantis elektros energijos gamintojas yra tiesiogiai sudarę EEPS dėl fizinio elektros energijos tiekimo. Jei EEPS buvo sudaryta per tarpininką, iš sutartinių įrodymų turi būti matyti, kad trys susitariančiosios šalys sudarė tik vieną sutartį; b) išmaniosios apskaitos sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad tam tikrą elektros energijos kiekį pagamino elektros energiją gaminantis įrenginys, ir gamybos laikotarpis; c) išmaniosios apskaitos sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad per tą patį vienos valandos neviršijantį matavimo laikotarpį į įrenginį, gaminantį Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytas prekes, buvo pristatytas toks pats elektros energijos kiekis; d) iš perdavimo sistemos operatorių, valdžios institucijų arba kitų atitinkamos viešosios ir patikimos informacijos šaltinių gautus rašytinius dokumentus, kuriais įrodoma fizinė elektros energiją gaminančio įrenginio ir įrenginio, gaminančio Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytas prekes, tinklo jungtis.

D.4.4.   Išmetamųjų teršalų faktorius, pagrįstas alternatyviais patikimais duomenimis

D.4 punkto 2 papunkčio taikymo tikslais elektros energijai, naudojamai konkrečiais metais importuojamoms prekėms gaminti, gali būti naudojamos alternatyvios numatytosios vertės, jei trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė, remdamasi iš patikimų alternatyvių oficialių šaltinių, įskaitant nacionalinę statistiką, gautais duomenų rinkiniais, iki tų metų birželio 30 d. Komisijai įrodo, kad trečiosios valstybės elektros tinklo vidutinis penkerių metų taršos intensyvumas, apskaičiuotas pagal 45 ir 56 lygtis, yra mažesnis už pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą nustatytą intensyvumą. Jei Komisija mano, kad pateikti alternatyvūs oficialūs šaltiniai yra patikimi, ji, jei įmanoma, iki kitų metų birželio 30 d. pakeičia tai trečiajai valstybei arba trečiųjų valstybių grupei taikomą numatytąją elektros energijos vertę. Pakeista numatytoji vertė taikoma elektros energijai, naudojamai gaminant prekes, importuojamas tais metais, kuriais pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai.

Jei trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė iš alternatyvių oficialių šaltinių gautus duomenų rinkinius pateikia atitinkamais metais po birželio 30 d. ir jei Komisija mano, kad jie patikimi, ji, jei įmanoma, iki antrų metų po metų, kuriais buvo pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai, birželio 30 d. pakeičia tai trečiajai valstybei arba trečiųjų valstybių grupei taikomą numatytąją elektros energijos vertę. Pakeista numatytoji vertė taikoma elektros energijai, naudojamai gaminant prekes, importuojamas kitais metais po metų, kuriais pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai. Jei Komisija atitinkamas numatytąsias vertes pakeičia kitais metais po metų, kuriais buvo pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai, iki Reglamento (ES) 2023/956 6 straipsnyje nustatyto PADKM deklaracijų pateikimo termino, pakeistos numatytosios vertės taikomos elektros energijai, naudojamai gaminant prekes, importuojamas tais metais, kuriais pateikti iš alternatyvių oficialių šaltinių gauti duomenų rinkiniai.

Išmetamųjų teršalų faktorius apskaičiuojamas remiantis pastarojo penkerių metų laikotarpio iki ataskaitos pateikimo, apie kurį turima patikimų duomenų, išmetamųjų teršalų faktoriaus paprastuoju vidurkiu.

Kad būtų galima apskaičiuoti alternatyvias numatytąsias vertes, Komisija metinius išmetamųjų teršalų faktorius ir atitinkamą trečiojoje valstybėje arba trečiųjų valstybių grupėje pagaminamą bendrą elektros energijos kiekį apskaičiuoja pagal šią lygtį:

(39 lygtis)

čia:

Em el,y – metinis išmetamųjų teršalų faktorius, atitinkamais metais taikomas visiems elektros energijos šaltiniams trečiojoje valstybėje;

E el,y – visų elektros energijos šaltinių tais metais pagamintas visas bendras elektros energijos kiekis; EF i – kiekvieno elektros energijos šaltinio i išmetamųjų teršalų faktorius ir

E el,i,y – bendras metinis pagamintas elektros energijos kiekis pagal kiekvieną elektros energijos šaltinį i.

Komisija išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiuoja kaip tų metų slenkamąjį vidurkį, pradėdama nuo einamųjų metų, atėmus dvejus metus, pagal šią lygtį:

(40 lygtis)

čia:

Em el – išmetamųjų teršalų faktorius, gautas iš penkerių metų laikotarpio, prasidedančio nuo einamųjų metų, atėmus dvejus metus, išmetamųjų teršalų faktorių slenkamojo vidurkio;

Em el,y – kiekvienų metų i išmetamųjų teršalų faktorius;

i – metų, į kuriuos reikia atsižvelgti, kintamasis indeksas, ir

y – einamieji metai.

Jei gaunama naujesnių patikimų duomenų, slenkamasis vidurkis gali būti skaičiuojamas nuo einamųjų metų, atėmus vienus metus, iki einamųjų metų, atėmus penkerius metus.

E.   PIRMTAKŲ STEBĖSENA

Siekiant apskaičiuoti gaminamų sudėtingų prekių bendrą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal III priedo B punktą, nustatomas kiekvieno pirmtako, sunaudoto kiekviename gamybos procese, kiekis.

Jei pirmtakai gaminami tame pačiame gamybos procese, kaip nurodyta 4 straipsnio 9 dalyje, nustatomas tik papildomo sunaudoto iš kitų įrenginių ar kitų gamybos procesų gauto pirmtako kiekis.

Sunaudotas kiekis ir išmetamųjų teršalų savybės nustatomi atskirai dėl kiekvieno gamybos proceso, iš kurio gaunamas pirmtakas. Reikalaujamiems duomenims nustatyti taikomi metodai nustatomi įrenginio stebėsenos plane, taikant toliau nurodytas nuostatas.

1)

Jei pirmtakas gaminamas įrenginyje, tačiau vykstant kitam gamybos procesui, priskirtam taikant 4 straipsnį, nustatomi šie duomenų rinkiniai: a) pirmtako savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas ataskaitinio laikotarpio vidurkiu (CO2e tonomis pirmtako tonai); b) kiekvieno įrenginyje vykstančio gamybos proceso metu sunaudotas pirmtako kiekis.

2)

Jei pirmtakas gaunamas iš kito įrenginio, nustatomi šie duomenų rinkiniai: a) importuotų prekių kilmės valstybė; b) įrenginio, kuriame jis buvo pagamintas, identifikavimo duomenys: — unikalus įrenginio identifikatorius, jei yra; — taikytini Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietos kodai (UN/LOCODE); — tikslus adresas bei jo transkripcija anglų kalba ir — geografinės įrenginio koordinatės; c) jei pirmtakas yra trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurioms netaikoma Reglamento (ES) 2023/956 III priedo 1 punkte nustatyta išimtis, kilmės: d) naudojami I priede apibrėžti gamybos būdai; e) IV priedo 2 punkte išvardytų taikytinų specifinių parametrų, reikalingų būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti, vertės; f) pirmtako savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas paskiausio ataskaitinio laikotarpio, kurio duomenys turimi, vidurkiu (CO2e tonomis pirmtako CO2e tonai); g) įrenginio, iš kurio gautas pirmtakas, naudojamo ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos; h) jei pirmtakas yra trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurioms taikoma Reglamento (ES) 2023/956 III priedo 1 punkte nustatyta išimtis, kilmės, savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis laikomas nuliniu; i) kiekviename įrenginyje vykstančiame gamybos procese sunaudotas pirmtako kiekis.

3)	Kiekvienam pirmtako kiekiui, apie kurį pagal 2 punktą buvo gauti neišsamūs arba negalutiniai duomenys, naudojamos pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą pateiktos taikytinos numatytosios vertės.

4)	Kai tam tikros rūšies pirmtakas gaminamas skirtinguose gamybos procesuose, tų pirmtakų savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas kaip tų skirtingų gamybos procesų svertinis vidurkis.

F.   AKTYVUMO LYGIŲ STEBĖSENA

Gamybos proceso aktyvumo lygis apskaičiuojamas kaip bendra per ataskaitinį laikotarpį iš gamybos proceso išleidžiamų prekių masė, išmatuota funkciniais vienetais ir prekių tonomis. Jeigu gamybos procesai apibrėžiami taip, kad būtų įtraukta ir pirmtakų gamyba, dvigubo skaičiavimo išvengiama skaičiuojant tik galutinius gamybos proceso produktus.

Atsižvelgiama tik į prekes, kurios gali būti parduodamos arba tiesiogiai naudojamos kaip pirmtakai kitame gamybos procese. Charakteristikų neatitinkantys produktai, šalutiniai produktai, atliekos ir laužas, susidarę gamybos procese, neatsižvelgiant į tai, ar jie grąžinami į gamybos procesus, pristatomi į kitus įrenginius ar pašalinami, nustatant aktyvumo lygį neįtraukiami. Todėl jiems priskiriamas nulinis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, kai jie patenka į kitą gamybos procesą.

Aktyvumo lygiams nustatyti taikomi B.4 punkte nustatyti matavimo reikalavimai.

G.   STANDARTINIAI FAKTORIAI, NAUDOJAMI VYKDANT TIESIOGIAI IŠMETAMO ŠESD KIEKIO STEBĖSENĄ ĮRENGINIO LYGMENIU

Su apatiniu šilumingumu susiję standartiniai kuro išmetamųjų teršalų faktoriai

1 lentelė

Su apatiniu šilumingumu ir kuro masės vieneto apatiniu šilumingumu susiję kuro išmetamųjų teršalų faktoriai

Kuro tipo aprašymas	Išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/TJ)	Apatinis šilumingumas (TJ/Gg)	Šaltinis
Naftos žaliava	73,3	42,3	2006 m. IPCC G
Orimulsija	77,0	27,5	2006 m. IPCC G
Gamtiniai dujų kondensatai	64,2	44,2	2006 m. IPCC G
Automobilinis benzinas	69,3	44,3	2006 m. IPCC G
Žibalas (išskyrus reaktyvinį žibalą)	71,9	43,8	2006 m. IPCC G
Skalūnų nafta	73,3	38,1	2006 m. IPCC G
Gazolis ir (arba) dyzelinas	74,1	43,0	2006 m. IPCC G
Mazuto distiliavimo likutis	77,4	40,4	2006 m. IPCC G
Suskystintos naftos dujos	63,1	47,3	2006 m. IPCC G
Etanas	61,6	46,4	2006 m. IPCC G
Pirminis benzinas	73,3	44,5	2006 m. IPCC G
Bitumas	80,7	40,2	2006 m. IPCC G
Tepalai	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Naftos koksas	97,5	32,5	2006 m. IPCC G
Naftos perdirbimo gamyklų žaliava	73,3	43,0	2006 m. IPCC G
Naftos perdirbimo gamyklų dujos	57,6	49,5	2006 m. IPCC G
Parafinas	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Vaitspiritas ir SBP	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Kiti naftos produktai	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Antracitas	98,3	26,7	2006 m. IPCC G
Koksinės anglys	94,6	28,2	2006 m. IPCC G
Kitos bituminės akmens anglys	94,6	25,8	2006 m. IPCC G
Subbituminės akmens anglys	96,1	18,9	2006 m. IPCC G
Lignitas	101,0	11,9	2006 m. IPCC G
Degieji skalūnai ir bitumingieji smėliai	107,0	8,9	2006 m. IPCC G
Akmens anglių briketai	97,5	20,7	2006 m. IPCC G
Koksavimo krosnių koksas ir lignito koksas	107,0	28,2	2006 m. IPCC G
Dujinis koksas	107,0	28,2	2006 m. IPCC G
Akmens anglių degutas	80,7	28,0	2006 m. IPCC G
Dujų gamyklų dujos	44,4	38,7	2006 m. IPCC G
Koksavimo dujos	44,4	38,7	2006 m. IPCC G
Aukštakrosnių dujos	260	2,47	2006 m. IPCC G
Deguoninių konverterių dujos	182	7,06	2006 m. IPCC G
Gamtinės dujos	56,1	48,0	2006 m. IPCC G
Pramoninės atliekos	143	Netaikoma	2006 m. IPCC G
Alyvų atliekos	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Durpės	106,0	9,76	2006 m. IPCC G
Panaudotos padangos	85,0  (5)	Netaikoma	Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba. Cemento pramonės darnumo iniciatyva (WBCSD CSI)
Anglies monoksidas	155,2  (6)	10,1	Falbe, J., Regitz, M., Römpp Chemie Lexikon, Stuttgart, 1995.
Metanas	54,9  (7)	50,0	Falbe, J., Regitz, M., Römpp Chemie Lexikon, Stuttgart, 1995

2 lentelė

Su apatiniu šilumingumu ir biomasės medžiagos masės vieneto apatiniu šilumingumu susiję kuro išmetamųjų teršalų faktoriai

Biomasės medžiaga	Preliminarus EF [t CO2 / TJ]	Apatinis šilumingumas [GJ/t]	Šaltinis
Mediena / medienos atliekos (išdžiovinta ore (8))	112	15,6	2006 m. IPCC G
Sulfitiniai šarmai (sulfatinės išviros)	95,3	11,8	2006 m. IPCC G
Kita pirminė kietoji biomasė	100	11,6	2006 m. IPCC G
Medžio anglys	112	29,5	2006 m. IPCC G
Biobenzinas	70,8	27,0	2006 m. IPCC G
Biodyzelinas	70,8	37,0	2006 m. IPCC G (9)
Kiti skystieji biodegalai	79,6	27,4	2006 m. IPCC G
Sąvartynų dujos (10)	54,6	50,4	2006 m. IPCC G
Dumblo dujos (11)	54,6	50,4	2006 m. IPCC G
Kitos biodujos (11)	54,6	50,4	2006 m. IPCC G
Komunalinės atliekos (biomasės anglies dalis) (12)	100	11,6	2006 m. IPCC G

Su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susiję išmetamųjų teršalų faktoriai

3 lentelė

Stechiometrinis išmetamųjų teršalų faktorius, taikomas karbonatų irimo proceso metu išsiskiriančioms ŠESD (A metodas)

Karbonatas	Išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t karbonato]
CaCO3	0,440
MgCO3	0,522
Na2CO3	0,415
BaCO3	0,223
Li2CO3	0,596
K2CO3	0,318
SrCO3	0,298
NaHCO3	0,524
FeCO3	0,380
Bendrosios nuostatos	Išmetamųjų teršalų faktorius = [M(CO2 )] / {Y × [M(x)] + Z × [M(CO3 2 -)]} X = metalas M(x) = X molekulinė masė [g/mol] M(CO2 ) = CO2 molekulinė masė [g/mol] M(CO3 2 -) = CO3 2 - molekulinė masė [g/mol] Y = X stechiometrinis skaičius Z = CO3 2 - stechiometrinis skaičius

4 lentelė

Karbonatų irimo proceso metu išsiskiriančioms ŠESD taikomas stechiometrinis išmetamųjų teršalų faktorius, apskaičiuojamas pagal šarminių žemės metalų oksidų kiekį (B metodas)

Oksidas	Išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t oksido]
CaO	0,785
MgO	1,092
BaO	0,287
bendrai: XYOZ	Išmetamųjų teršalų faktorius = [M(CO2 )] / {Y × [M(x)] + Z × [M(O)]} X = šarminis žemės metalas arba šarminis metalas M(x) = X molekulinė masė [g/mol] M(CO2 ) = CO2 molekulinė masė [g/mol] M(O) = O molekulinė masė [g/mol] Y = X stechiometrinis skaičius = 1 (šarminių žemės metalų) = 2 (šarminių metalų) Z = O stechiometrinis skaičius = 1

5 lentelė

Išmetamųjų teršalų faktoriai, taikomi iš kitų proceso medžiagų proceso (geležies ar plieno gamybos ir juodųjų metalų apdirbimo) metu išsiskiriančioms ŠESD  (13)

Žaliava arba pagaminama medžiaga	Anglies kiekis (t C/t)	Išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t)
Tiesiogiai redukuota geležis	0,0191	0,07
EAF anglies elektrodai	0,8188	3,00
EAF įkrovos anglis	0,8297	3,04
Karštojo briketavimo geležis (HBI)	0,0191	0,07
Deguoninių konverterių dujos	0,3493	1,28
Naftos koksas	0,8706	3,19
Ketus	0,0409	0,15
Geležis ir (arba) geležies laužas	0,0409	0,15
Plienas ir (arba) plieno laužas	0,0109	0,04

Kitų nei CO2 ŠESD visuotinio atšilimo potencialas

6 lentelė

Visuotinio atšilimo potencialai

Dujos	Visuotinio atšilimo potencialas
N2O	265 t CO2e / t N2O
CF4	6 630  t CO2e / t CF4
C2F6	11 100  t CO2e / t C2F6

---

(1)  Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) „IPCC gairės dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos“.

(2)  Įrenginio veiklos vykdytojas turi nustatyti faktorių remdamasis nuosavais matavimais. Jei tai techniškai neįmanoma arba dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, naudojamos CWPB metodikos vertės.

(3)   2024 m. liepos 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/2620, kuriuo papildant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomi kriterijai, iš kurių sprendžiama, ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra nuolat chemiškai surištos produkte, (OL L, 2024/2620, 2024 10 4, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg_del/2024/2620/oj).

(4)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012, (OL L 334, 2018 12 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/2066/oj).

(5)  Ši vertė yra preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, t. y. vertė prieš įskaitant biomasės anglies dalį, jei taikytina.

(6)  Remiantis 10,12 TJ/t apatinio šilumingumo.

(7)  Remiantis 50,01 TJ/t apatinio šilumingumo.

(8)  Pagal nurodytą išmetamųjų teršalų faktorių daroma prielaida, kad vandens kiekis medienoje sudaro apie 15 %. Šviežioje medienoje gali būti iki 50 % vandens. Visiškai sausos medienos apatinis šilumingumas nustatomas pagal šią lygtį:

čia NCVdry yra absoliučiai sausos medžiagos apatinis šilumingumas, w – vandens kiekis (masės frakcija), o

– vandens garinimo entalpija. Taikant tą pačią lygtį, tam tikro vandens kiekio apatinį šilumingumą galima apskaičiuoti atgaline data iš NCVdry .

(9)  Apatinio šilumingumo vertė paimta iš Direktyvos (ES) 2018/2001 III priedo.

(10)  Sąvartyno dujų, dumblo dujų ir kitų biodujų atveju standartinės vertės yra grynojo biometano vertės. Norint nustatyti teisingas standartines vertes, reikia pakoreguoti metano kiekį dujose.

(11)  Remiantis 50,01 TJ/t apatinio šilumingumo.

(12)  IPCC gairėse taip pat pateikiamos komunalinių atliekų iškastinio kuro anglies dalies vertės: EF = 91,7 t CO2/TJ; NCV = 10 GJ/t.

(13)   2006 m. IPCC nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairės.