(1)

2024 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Korėjos Respublikos (toliau – KR arba Korėja) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės akrilnitrilbutadienstireninių dervų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. lapkričio 4 d. bendrovių „INEOS Styrolution Switzerland SA“, „Versalis SpA“ ir „Trinseo Europe GmbH“ (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Skundą pateikė akrilnitrilbutadienstireninių dervų Sąjungos pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/412 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Taivano bei Korėjos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Komisija gavo Korėjos vyriausybės ir bendrovės „LG Chem“ pastabas dėl inicijavimo.

(7)

Savo pastabose dėl inicijavimo (4) bendrovė „LG Chem“ teigė, kad skunde skundo pateikėjams suteiktas konfidencialumo lygis neatitiko PPO antidempingo susitarimo (toliau – PPO ADS) 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir atitinkamos teismų praktikos. Bendrovė nurodė, kad visiškas Sąjungos pramonės pardavimo kainų Sąjungos laisvojoje rinkoje kupiūravimas pažeidė bendrovės teises į gynybą, nes šių kainų nebuvo galima palyginti su Korėjos kainomis ir taip tinkamai atsakyti į teiginius dėl žalos.

(8)

Gavusi bendrovės „LG Chem“ pastabas, Komisija paprašė Sąjungos pramonės papildyti trūkstamą nekonfidencialaus skundo varianto informaciją. Sąjungos pramonė pateikė prašomą informaciją.

(9)

Bendrovė „LG Chem“ nesutiko su skunde pateiktais teiginiais dėl dempingo teigdama, kad tvirtinimai dėl nepelningo akrilnitrilbutadienstireninių dervų (toliau – ABS dervos) pardavimo Korėjos vidaus rinkoje buvo grindžiami netikslia finansine informacija ir neatspindėjo bendrovės teigiamų veiklos rezultatų ir grynojo pelno. Bendrovė „LG Chem“ taip pat teigė, kad skunde pateikti išlaidų ir pelno dydžio skaičiavimai buvo netikslūs, nes jie buvo grindžiami nesusijusių bendrovių ir produktų duomenimis ir nebuvo atsižvelgta į standartinių ir aukščiausios rūšies ABS produktų išlaidų struktūros ir kainų skirtumus. Bendrovė „LG Chem“ teigė, kad skunde pateikti duomenys apie žaliavų kainas buvo nepatikimi, nes jie neatspindėjo tikrosios Korėjos ABS dervų gamintojų naudojamų žaliavų kokybės ir išlaidų. Eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti skundo pateikėjo pateiktos informacijos tikslumu. Komisija nenustatė jokio pagrindo, kuriuo remdamasi galėtų laikyti ją nepakankama tyrimo pradėjimui pagrįsti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(10)

Bendrovė „LG Chem“ teigė, kad skunde nepateikta įrodymų, jog Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, dėl toliau išvardytų priežasčių:

(11)

Komisija priminė, kad norint prima facie nustatyti materialinę žalą, reikia išnagrinėti, be kita ko, atitinkamus veiksnius, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte. Pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nėra konkretaus reikalavimo, kad materialinė žala gali būti nustatyta, kai pablogėja visi 3 straipsnio 5 dalyje nurodyti žalos veiksniai. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pvz., išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse.

(12)

Todėl nebūtinai visi rodikliai turi blogėti, kad būtų įrodyta materialinė žala. Be to, kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos Sąjungos pramonei, buvimas nebūtinai reiškia, kad importo dempingo poveikis šiai pramonei nėra didelis.

(13)

Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai padarytos materialinės žalos įrodymų, nes buvo parodyta, kad mažėjant Sąjungos suvartojimui, importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo absoliučia ir santykine išraiška, o Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis bei pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(14)

Be to, Korėjos vyriausybė ir bendrovė „LG Chem“ teigė, kad ABS dervų importo iš Korėjos padidėjimą lėmė ne dempingas, o produkto kokybė. Šiuo atžvilgiu Korėjos vyriausybė tvirtino, kad ABS dervų importas iš Korėjos padidėjo ir dėl 2021 m. nenugalimos jėgos aplinkybių sukelto trūkumo Sąjungos rinkoje. Be to, abi šalys teigė, kad įtariama žala buvo padaryta dėl energijos kainų Sąjungoje šuolio.

(15)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad ABS dervų importo iš Korėjos padidėjimą lėmė produkto kokybė ir trumpalaikės nenugalimos jėgos aplinkybės 2021 m. Be to, Komisija nustatė, kad skunde buvo pakankamai išnagrinėtas energijos kainų didėjimo klausimas skundo pateikimo etape.

(16)

Todėl tvirtinimai dėl skunde pateiktos žalos ir priežastinio ryšio analizės, kuri aptarta 10 ir 14 konstatuojamosiose dalyse, buvo atmesti.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi pardavimo apimtimi ir produktų asortimentu. Atrinkti du Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko [38–48] % panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Šiuo klausimu pastabų negauta. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)

Į Komisiją dėl atrankos kreipėsi šeši nesusiję importuotojai. Tačiau tik keturi iš jų pateikė prašomą informaciją. Jie taip pat sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(21)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Korėjos Respublikos diplomatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(22)

Trys Korėjos Respublikos eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Šių eksportuojančių gamintojų importas tonomis sudarė daugiau kaip 90 % Korėjos importo tiriamuoju laikotarpiu. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko du eksportuojančius gamintojus. Šių bendrovių eksportas tonomis sudaro [75–85] % viso tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą iš Korėjos eksportuoto kiekio. Suinteresuotosios šalys pastabų dėl atrankos nepateikė.

(23)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Taivano eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Taipėjaus atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(24)

Trys eksportuojantys Taivano gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atliekant tyrimą šioms šalims teko 100 % importo iš Taivano. Komisija nusprendė, kad du iš trijų eksportuojančių gamintojų yra susiję ir priklauso tai pačiai grupei. Komisija nusprendė ištirti šią grupę (grupė „Chimei Corporation“ / „Grand Pacific Petrochemical Corporation“) ir papildomą eksportuojantį gamintoją, kuriems teko 100 % importo iš Taivano.

(25)

Taivano eksportuojantys gamintojai „Chimei Corporation“ ir „Grand Pacific Petrochemical Corporation“ užginčijo sprendimą abi šalis laikyti susijusiomis. Bendrovės „Chimei Corporation“ ir „Grand Pacific Petrochemical Corporation“ teigė, kad jos yra nepriklausomos šalys Taivane pagaminto tiriamojo produkto atžvilgiu, nes jos neturi bendrų akcininkų, bendrų valdybos narių, vadovų ar darbuotojų.

(26)

Komisija nesutiko, kad atliekant šį tyrimą šalys gali būti laikomos nesusijusiomis. Kaip pripažino pačios bendrovės „Chimei Corporation“ ir „Grand Pacific Petrochemical Corporation“, jos turi bendrą bendrąją įmonę Kinijoje, todėl yra susijusios šalys pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (5), 127 straipsnio 1 dalies g punktą. Tai, kad jų bendroji įmonė yra Kinijoje arba kad ta bendroji įmonė nepardavė tiriamojo produkto į Sąjungą, 127 straipsnio 1 dalies g punkto prasme nėra svarbu. Taigi Komisija patvirtino savo pirminį sprendimą.

(27)

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, atsižvelgdama į neproporcingą bendrovių „Chimei Corporation“ ir „Grand Pacific Petrochemical Corporation“ tiriamuoju laikotarpiu į ES eksportuoto tiriamojo produkto kiekį, „Grand Pacific Petrochemical Corporation“ prašymu Komisija leido bendrovei „Grand Pacific Petrochemical Corporation“ nepateikti klausimyno atsakymo ir informavo šią šalį, kad bendrovei „Chimei Corporation“ apskaičiuotas dempingo skirtumas bus taikomas ir bendrovei „Grand Pacific Petrochemical Corporation“. Bendrovė „Grand Pacific Petrochemical Corporation“ pritarė šiam pasiūlymui.

(28)

Vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas pateikė individualaus nagrinėjimo prašymą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Šiame tyrimo etape Komisija nėra priėmusi jokio sprendimo dėl prašymų taikyti individualų nagrinėjimą. Komisija sprendimą dėl individualaus nagrinėjimo priims galutiniame tyrimo etape.

(29)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams ir visiems bendradarbiaujantiems nesusijusiems importuotojams. Tie patys klausimynai, be kita ko, klausimynai naudotojams, nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (6). Komisija skundo pateikėjams taip pat išsiuntė klausimyną, kuriame buvo prašoma nurodyti Sąjungos pramonės makrorodiklius.

(30)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(31)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(32)

Pranešime apie inicijavimą tiriamasis produktas buvo apibrėžtas kaip akrilnitrilbutadienstireninės dervos – termoplastinis kopolimeras, sudarytas iš akrilnitrilo, butadieno ir stireno skirtingomis proporcijomis, nepriklausomai nuo spalvos ar bet kurių kitų fizinių ar mechaninių savybių, nepriklausomai nuo to, ar toliau perdirbtas arba apdorotas, kad įgytų specifinių papildomų fizinių savybių, kurių Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos kodas (CAS) yra 9003-56-9.

(33)

ABS dervos gali būti gaminamos naudojant du polimerizacijos procesus: emulsinimo procesą ir masinės gamybos procesą. Šiems procesams naudojamos skirtingos žaliavos ir technologijos. Galutinis produktas paprastai yra granulės ir, be pigmentų priedų, yra balkšvai gelsvos spalvos.

(34)

Emulsinimo proceso žaliavos yra stirenas, akrilnitrilas ir butadienas. Pirma butadienas polimerizuojamas vandenyje. Susidaro gumos lateksas, t. y. vandenyje ištirpusios gumos dalelės. Antrame etape stirenas ir akrilnitrilas polimerizuojami gumos latekso tirpale. Šiame etape gautas produktas nelaikomas galutiniu produktu dėl didelio butadieno kiekio, dėl kurio jis netinka pramoniniam naudojimui. Kietos formos produktas apibūdinamas kaip sausi milteliai, gumos milteliai arba skiepytasis gumos koncentratas. Kartu su sausų miltelių gamyba, stirenas ir akrilnitrilas polimerizuojami, kad būtų gautas stireno akrilnitrilo (SAN) kopolimeras. Norint gauti ABS dervas (galutinį produktą), sausi milteliai sumaišomi su stireno akrilnitrilo kopolimeru. Šiame paskutiniame – maišymo – etape į mišinį gali būti pridėta pigmentų, priedų ar kitų (ko)polimerų, siekiant pritaikyti jo savybes. Gautas mišinys galiausiai išdžiovinamas ir granuliuojamas.

(35)

Masinės gamybos procesas yra naujesnis ir leidžia nuolat gaminti ABS dervas dideliais kiekiais. Naudojamos žaliavos yra stirenas, akrilnitrilas ir polibutadieno guma. Polibutadieno guma pirma sumalama, o tada ištirpinama stirene. Vėliau ji sumaišomas su cheminėmis medžiagomis ir akrilnitrilu. Masinės polimerizacijos reakcija vykdoma naudojant tirpiklį. Reakcijos pabaigoje iš polimero pašalinami nesusijungę monomerai ir žemos virimo temperatūros junginiai. Pigmentai, priedai ar kiti (ko)polimerai gali būti sumaišyti iki ABS dervų granuliavimo.

(36)

ABS dervos naudojamos įvairiai paskirčiai, pvz., automobiliuose (automobilių buferiuose, dekoratyviniuose elementuose ir pan.), buitiniuose prietaisuose (skalbyklėse, indaplovėse ir pan.), elektronikoje (kompiuterių klaviatūrose, pelėse, nuotolinio valdymo pulteliuose, telefono dėkluose ir pan.), balduose, statyboje (statybiniuose vamzdžiuose ir vamzdeliuose), medicinos prietaisuose, žaisluose (LEGO kaladėlėse ir pan.).

(37)

Priklausomai nuo paskirties ir galutinės grandies produktų gamybos proceso, naudotojai gali teikti pirmenybę emulsinimo arba masinės gamybos būdu pagamintoms ABS dervoms. Emulsinimo būdu pagamintos ABS dervos užtikrina blizgesnį galutinės grandies produktų paviršių. Masinės gamybos būdu pagamintos ABS dervos turi didesnes gumos daleles, todėl sukuria matinį paviršių. Galutinės grandies produktai paprastai gaminami ekstruzijos arba liejimo būdu. Gaminant ekstruzijos būdu, paviršiaus blizgumas priklauso nuo ABS dervos gamybos proceso, t. y. emulsinimo būdu pagamintos ABS dervos lemia blizgų paviršių, o masinės gamybos būdu – matinį. Gaminant liejimo būdu, paviršius priklauso nuo formos, t. y. masinės gamybos ABS dervos taip pat gali sukurti blizgų paviršių.

(38)

Atlikdama tyrimą Komisija pastebėjo, kad gamintojai Sąjungoje ir susijusiose šalyse skirtingai naudoja CAS registracijos numerius (7). Kai ABS dervos buvo gaminamos kaip sausų miltelių ir SAN mišinys, kai kurie gamintojai jas pateikdavo nurodydami vieną CAS numerį, t. y. 9003-56-9, o kiti naudojo du CAS numerius, t. y. 9003-56-9 sausiems milteliams ir 9003-54-7 SAN. Siekdama išvengti galimų nesusipratimų dėl tokios skirtingos praktikos, Komisija nusprendė iš tiriamojo produkto apibrėžties pašalinti nuorodą į CAS numerį.

(39)

Todėl tiriamasis produktas yra akrilnitrilbutadienstireninės dervos – termoplastinis kopolimeras, sudarytas iš akrilnitrilo, butadieno ir stireno skirtingomis proporcijomis, nepriklausomai nuo spalvos ar bet kurių kitų fizinių ar mechaninių savybių, nepriklausomai nuo to, ar toliau perdirbtas arba apdorotas, kad įgytų specifinių papildomų fizinių savybių (toliau – tiriamasis produktas arba ABS dervos).

(40)

Nagrinėjamasis produktas – Korėjos Respublikos ir Taivano kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra 3903 30 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines charakteristikas ir tokią pačią pagrindinę naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(42)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(43)

Keletas eksportuojančių gamintojų paprašė paaiškinti, ar šis tyrimas apima šiuos produktus:

(44)

Šiuo atžvilgiu Komisija nori paaiškinti, kad šis tyrimas apima tik iš akrilnitrilo, butadieno ir stireno sudarytus kopolimerus arba mišinius, jeigu tokiame kopolimere arba mišinyje dominuoja stirenas. Šiame tyrime tokie kopolimerai arba mišiniai vadinami ABS dervomis.

(45)

Kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, sausi milteliai yra pusgaminis. Nors juose jau yra visi trys komonomeriai, dominuoja butadienas, todėl jie neatitinka 44 konstatuojamojoje dalyje nurodytos stireno kiekio sąlygos. Todėl šis tyrimas neapima sausų miltelių.

(46)

Be to, ABS (kaip apibrėžta 44 konstatuojamojoje dalyje) dervų mišiniai su kitais (ko)polimerais ir (arba) priedais, pvz., be ne tik, pigmentais, antistatikais, UV stabilizatoriais, antipireninėmis medžiagomis, stiklo pluoštais, patenka į šio reglamento taikymo sritį, jeigu mišinyje dominuoja ABS dervos.

(47)

Todėl šis tyrimas apima antipirenines ABS dervas ir stiklo pluošto ABS dervas, nes šių rūšių produktai gaminami kaip mišiniai, kuriuose dominuoja ABS dervos. Kita vertus, šis tyrimas neapima skaidrių ABS dervų. Skaidrios ABS dervos gaminamos maišant ABS dervas su metilmetakrilatu ir yra vadinamos MABS dervomis. ABS dervos nedominuoja tame mišinyje, todėl jis nėra priskiriamas šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai.

(48)

Galiausiai šis tyrimas apima akrilnitrilo, butadieno, stireno ir kitų komonomerų kopolimerus, jeigu kopolimere dominuoja akrilnitrilas, butadienas ir stirenas.

(49)

Savo klausimyno atsakymuose bendrovė „Chimei“ paprašė neįtraukti antipireninių ABS dervų į šio tyrimo aprėptį, nes, bendrovės teigimu, jos nebuvo gaminamos Sąjungoje.

(50)

Priešingai nei teigia bendrovė, Sąjungos gamintojai gamina antipirenines ABS dervas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(51)

Bendrovės „Chimei“ ir LEGO teigė, kad masės balanso sudėties ABS dervos neturėtų būti įtraukiamos. Šalys teigia, kad masės balanso ABS dervos yra gerokai brangesnės dėl žaliosios priemokos, kurią moka klientai. Kita vertus, bendrovė LEGO pasiūlė antidempingo muitų netaikyti tik masės balanso kiekiui arba bent jau pripažinti masės balanso ABS dervas teisingo palyginimo tikslais.

(52)

Masės balanso ABS dervos yra ABS dervos, pagamintos iš žiedinių (mechaniškai arba chemiškai perdirbtų) žaliavų arba iš biologinės žaliavos, pvz., naudoto augalinio aliejaus. Jos iš tiesų yra brangesnės už ABS dervas, pagamintas iš nežiedinių arba iškastinių žaliavų. Žalioji priemoka gali siekti iki 100 % iš nežiedinių arba iškastinių žaliavų pagamintų ABS dervų kainos. Tačiau masės balanso ABS dervos turi tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes, taip pat tas pačias pagrindines paskirtis kaip ir ABS dervos, pagamintos iš nežiedinių arba iškastinių žaliavų, todėl konkuruoja su standartinėmis ABS dervomis. Nei bendrovė „Chimei“, nei bendrovė „Lego“ nepateikė priešingų įrodymų. Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti šių produktų.

(53)

Antidempingo muitų taikymas ABS dervas sudarančioms nežiedinės arba iškastinės kilmės medžiagoms praktiškai neįgyvendinamas. Dėl žaliosios priemokos susitaria ABS dervų gamintojas ir jo klientas, o ji tiesiogiai įtraukiama į kainą. Jos negalima nurodyti sąskaitoje faktūroje ar kituose importo sandorio lydimuosiuose dokumentuose, todėl žaliosios priemokos vertės negalima nustatyti muitinio įvertinimo tikslais. Todėl Komisija atmetė bendrovės LEGO prašymą antidempingo muitus taikyti tik ABS dervas sudarančioms nežiedinės arba iškastinės kilmės medžiagoms.

(54)

Tačiau, kad nustatant dempingo ir žalos skirtumus būtų atliktas teisingas palyginimas, Komisija deramai atsižvelgė į tai, kad tam tikrų rūšių produktuose yra masės balanso ABS dervų.

(55)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(56)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie buvo tokie patys arba panašūs į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduotų rūšių produktus.

(57)

Tada Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad ne daugiau kaip trečdalio rūšių produktų pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju.

(58)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(59)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(60)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(61)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jeigu:

(62)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad pelningo pardavimo dalis sudarė 64 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai daugumos sandorių normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis, o dalies sandorių – tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(63)

Kai tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis parduota nepakankamai arba kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo. Kitais atvejais, kai tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis parduota nebuvo, Komisija ieškojo kitų šaltinių kainoms įprastomis prekybos sąlygomis gauti. Kadangi kitas atrinktas gamintojas tos rūšies produkto vidaus rinkoje nepardavinėjo arba kito atrinkto gamintojo tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos nebuvo galima reikšmingai atskleisti nepažeidžiant to gamintojo konfidencialumo, be to, nebuvo kitų šaltinių konkrečių rūšių produktų kainoms gauti, Komisija atitinkamų rūšių produktų normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(64)

Normalioji vertė apskaičiuota prie atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(65)

Kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduotas tipiškais kiekiais, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktai buvo visiškai neparduodami vidaus rinkoje, buvo pridėtos tų rūšių produktų vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas.

(66)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves importuotojas.

(67)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(68)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir pelną [9–12 %], gautą iš dviejų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų, pateikusių reikiamą informaciją.

(69)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(70)

Kalbant apie tų rūšių produktų, kurių normalioji vertė buvo apskaičiuota, pardavimą, kaip paaiškinta 64 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(71)

Siekiant, kad tų rūšių produktų, kurių buvo parduota įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai dėl transporto ir (arba) pakavimo išlaidų. Be to, atsižvelgta į kredito išlaidas. Komisija neturėjo pagrindo atlikti kitų normaliosios vertės koregavimų.

(72)

Bendrovė „LG Chem“ prašė atlikti koregavimą, susijusį su gamybos procesu ir produktų savybių skirtumais. Be to, bendrovė „LG Chem“ prašė atlikti koregavimą, susijusį su technine pagalba. Komisija atmetė bendrovės „LG Chem“ tvirtinimus dėl koregavimo. Dėl koregavimo atsižvelgiant į gamybos proceso skirtumus bendrovė nepateikė įrodymų, kad gamybos proceso skirtumas turėjo kokį nors poveikį kainoms ar jų palyginamumui. Pakeitus produkto kontrolės numerius (PKN), visi skirtumai, turintys reikšmingą poveikį kainai, atspindėti pakeistame PKN, todėl koregavimai dėl fizinių savybių skirtumų tapo nebeaktualūs, nes poveikį kainoms ir jų palyginamumui turėję skirtumai atspindėti PKN. Galiausiai koregavimas dėl techninės pagalbos paslaugų buvo atmestas, nes bendrovė nepateikė įrodymų, kad tokios paslaugos yra užsakytos ir įtrauktos į pardavimo kainą.

(73)

Bendrovė „Lotte“ prašė koreguoti sąlyginį apmokestinimą, tačiau tiriamajam produktui negalėjo priskirti konkrečių importuotų žaliavų kiekių, todėl šis prašymas buvo atmestas.

(74)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachto, draudimo, aptarnavimo, krovimo ir papildomas išlaidas.

(75)

Buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito sąnaudas ir banko mokesčius.

(76)

Vienas eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą dėl pardavimo per susijusį importuotoją, kai produktai nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje buvo pristatyti tiesiogiai iš Korėjos, nes visas pardavimo funkcijas atlieka Korėjos pardavimo skyrius. Tuo remdamasi bendrovė teigė, kad susijęs importuotojas šių išlaidų nepatiria, todėl kaina turėtų būti atitinkamai pakoreguota. Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais ir todėl buvo atmestas.

(77)

Nedidelė eksportuojančio gamintojo eksporto dalis buvo parduota susijusiam naudotojui Sąjungoje, kad jis pagamintų kitas prekes, kurių gamybos sąnaudose nagrinėjamajam produktui tenka maža dalis. Patikimos šių kiekių eksporto kainos būtų neįmanoma nustatyti remiantis galutinio produkto pardavimu pirmam nepriklausomam pirkėjui. Todėl į šiuos kiekius buvo atsižvelgta atliekant skaičiavimus remiantis nustatyta tiesioginio panašių rūšių produktų pardavimo eksporto kaina.

(78)

Eksportuojantis gamintojas tiriamąjį produktą eksportuoja savo susijusiai bendrovei Sąjungoje, kuri jį toliau perdirba ir parduoda nepriklausomiems pirkėjams. Dėl šio pardavimo iš kainos, nustatytos pirmam nesusijusiam pirkėjui, buvo atimta papildoma nuolaida. Komisija atėmė importuotų ABS dervų perdirbimo / maišymo išlaidas, patirtas bendrovės gamybos patalpose Sąjungoje. Ši pakoreguota kaina buvo naudojama atliekant žaliavinių ABS dervų, kurias iš Korėjos importavo susijusi bendrovė, palyginimą su panašiais produktais.

(79)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(80)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(81)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(82)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 4,3 % laikinasis dempingo skirtumas.

(83)

Visiems kitiems Korėjos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais importo duomenimis.

(84)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug [75–85] % viso eksporto per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad tikslinga nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(85)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(86)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(87)

Tada Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(88)

Tada Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kelių rūšių produktų pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju.

(89)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(90)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(91)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(92)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jeigu:

(93)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad daugiau kaip 99 % viso produktų pardavimo vidaus rinkoje buvo pelninga ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis (apskritai) arba tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis (keliais atvejais).

(94)

Ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje paaiškinta metodika taip pat buvo taikoma bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuris per susijusį perdirbėją pardavė nedaug produktų, pardavimui vidaus rinkoje.

(95)

Kai tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis buvo parduota nepakankamai arba kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. Kai tam tikrų rūšių panašaus produkto vidaus rinkoje parduota nebuvo, Komisija ieškojo kitų šaltinių kainoms įprastomis prekybos sąlygomis gauti. Galiausiai normalioji vertė buvo apskaičiuota, nes nebuvo galima reikšmingai atskleisti kito atrinkto gamintojo tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos nepažeidžiant to gamintojo konfidencialumo. Komisija neturėjo informacijos apie jokius kitus galimus šaltinius, iš kurių būtų galėjusi sužinoti atitinkamų rūšių produktų kainas įprastomis prekybos sąlygomis.

(96)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(97)

Nustatant su vienu iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų susijusios šalies perdirbamų ir vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktų įprastas prekybos sąlygas buvo vertinamos susijusio subjekto produkto gamybos sąnaudos, PBA išlaidos ir pelnas.

(98)

Kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduotas tipiškais kiekiais, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktai buvo visiškai neparduodami vidaus rinkoje, buvo pridėtos tų rūšių produktų vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas.

(99)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(100)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(101)

Siekiant, kad normalioji vertė labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, kai atrinkti eksportuojantys gamintojai tai nurodė ir pagrindė, buvo atlikti koregavimai dėl transporto ir (arba) pakavimo išlaidų.

(102)

Kai normalioji vertė buvo nustatyta remiantis gamybos sąnaudomis, taip pat PBA išlaidų bei pelno, pagrįsto tam prekybos lygiui, sumomis, normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį.

(103)

Vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuris per susijusią šalį vidaus rinkoje pardavė nedaug produktų, prašė pakoreguoti tos susijusios šalies ir jos sandorių PBA išlaidas ir pelną. Vis dėlto, atsižvelgiant į bylos informaciją, negalėjo būti laikoma, kad su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju susijęs Taivano perdirbėjas / prekiautojas atlieka funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio tarpininko funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(104)

Siekiant, kad normalioji vertė labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, kai atrinkti eksportuojantys gamintojai tai nurodė ir pagrindė, buvo atlikti koregavimai dėl transporto, draudimo, pakavimo, tvarkymo ir krovimo išlaidų.

(105)

Buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito sąnaudas ir banko mokesčius.

(106)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(107)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(108)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo 100 %, nebuvo būtina apskaičiuoti vidutinio svertinio dempingo skirtumo, kuris įprastai būtų taikomas bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms.

(109)

Visiems kitiems Taivano eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį.

(110)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė 100 % viso importo tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad tikslinga nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai nagrinėtai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(111)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino keturi gamintojai. Be to, atliekant tyrimą per asociaciją „Plastics Recyclers Europe“ prisistatė penki perdirbtų ABS dervų gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(112)

Perdirbtų ABS dervų gamintojai pateikė informaciją tik apie 2022 m., 2023 m. ir tiriamojo laikotarpio gamybos apimtį. Atsižvelgdama į tai, kad jiems tenkanti visos ABS dervų gamybos Sąjungoje dalis yra nedidelė (apie 1,5 %), Komisija laikėsi nuomonės, kad išsamios informacijos iš perdirbėjų trūkumas neturėjo įtakos išvadoms dėl žalos.

(113)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 500 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., atrinktų Sąjungos gamintojų patikrinta gamybos apimtimi, neatrinktų Sąjungos gamintojų patikrinta gamybos apimtimi ir perdirbėjų gamybos apimtimi. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino [38–48] % visos Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(114)

Be ABS dervų gamintojų ir perdirbėjų, skunde taip pat buvo analizuojama, koks vaidmuo teko mišinių gamintojams, kurie iš Sąjungos ir nagrinėjamųjų šalių gamintojų gaudavo produktus ir juos maišydavo su priedais, kad pagerintų tam tikras ABS dervų savybes, arba perdirbdavo juos į produktus, kurie nepatenka į šio tyrimo aprėptį.

(115)

Iki inicijavimo Komisija susisiekė su visais žinomais mišinių gamintojais. Tačiau nė vienas iš žinomų mišinių gamintojų neatsakė į Komisijos užklausas. Vėlesniame tyrimo etape vienas mišinių gamintojas, t. y. bendrovė „Romira GmbH“, užsiregistravo kaip tyrimo suinteresuotoji šalis. Bendrovė teigė gaminanti ABS dervas ir pateikė keletą pirminių paaiškinimų. Tačiau ji nepateikė jokių papildomų pareiškimų ir nepateikė jokių duomenų, kurie leistų Komisijai padaryti išvadas dėl bendrovės „Romira“ veiklos pobūdžio, susijusio su šiuo tyrimu.

(116)

Komisija nustatė, kad cheminiu ir techniniu požiūriu paskutinis pagrindinis ABS dervų gamybos etapas yra polimerizacijos proceso užbaigimas. Be to, mišinių gamybos etapo pridėtinė vertė yra gana nedidelė ir sudaro 7–10 % gamybos sąnaudų. Todėl šiame etape Komisija padarė išvadą, kad mišinių gamintojai nėra Sąjungos pramonės dalis.

(117)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi:

(118)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(119)

2021 m. Sąjungos suvartojimas laikinai padidėjo, bet per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį toliau mažėjo. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje jis buvo 16 % mažesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(120)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės produkto importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(121)

Nustatytas su importu iš Korėjos ir Taivanu susijusio dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Rinkos dalys tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai sudarė 25,2 % ir 5,9 %.

(122)

Importo dempingo kaina iš Korėjos ir Taivano konkurencijos sąlygos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tiksliau importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamomis ABS dervomis, nes yra parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams.

(123)

Taigi tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš Korėjos ir Taivano nagrinėtas bendrai.

(124)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato COMEXT duomenų bazės duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nustatyta 4.2 skirsnyje.

(125)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(126)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras importas iš šalių nuolat sparčiai augo nuo 124 000 tonų iki beveik 190 000 tonų. Nors 2022 m. jis pasiekė aukščiausią 200 000 tonų lygį, nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje jis tebebuvo 53 % didesnis nei jo pradžioje.

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis nuolat didėjo nuo 19 % iki 31 %. Nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio ji padidėjo 12 procentinių punktų arba 63 %.

(128)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo buvo nustatytas remiantis patikrinta atrinktų eksportuojančių gamintojų nagrinėjamosiose šalyse ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(129)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos vidutiniškai padidėjo 28 %. Tai daugiausia lėmė importo iš Korėjos kainų augimas (+31 %), o importo iš Taivano kaina padidėjo tik 14 %. Ypač staigus kainų kilimas 2021 m. ir 2022 m. buvo susijęs su pasaulinės ekonomikos pokyčiais. 2021 m. ekonomikai atsigaunant po pandemijos atgijo pasaulinės prekybos srautai, todėl padidėjo transporto paklausa, o tai lėmė jūrų frachto kainų didėjimą. Tokia padėtis išliko iki 2022 m. pradžios (8). 2021 m. pabaigoje ir visais 2022 m. padidėjusių transporto išlaidų poveikį stiprino pasaulinė energetikos krizė, kurią sukėlė auganti degalų paklausa ekonomikai atsigaunant po pandemijos, bet daugiausia lėmė Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, prasidėjusios 2022 m. vasario mėn. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasekmės (9).

(131)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(132)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(133)

Atlikus minėtą palyginimą nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas Sąjungos rinkoje buvo 30,4–30,9 % Korėjos atveju ir 20,9–29,9 % Taivano atveju.

(134)

Be to, nepaisant išvadų dėl didelio priverstinio kainų mažinimo, Komisija nustatė, kad dėl importo iš Korėjos ir Taivano apimties ir kainų sukelto kainų smukdymo Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų iki tokio lygio, kad gautų pagrįstą pelną. Nuo 2022 m. ir per likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina buvo mažesnė už atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas (žr. 7 lentelę).

(135)

Makrolygmeniu nustatytas kainų smukdymas buvo patvirtintas ir bendrovių lygmeniu. Žalos pašalinimo lygiai buvo nustatyti pagal produkto rūšį, taigi atsižvelgta į bet kokius galimus Sąjungos pramonės importuojamų ir vidaus rinkoje parduodamų produktų asortimento skirtumus. Tiriamuoju laikotarpiu dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo atrinkti Sąjungos gamintojai buvo priversti parduoti vidaus rinkoje mažesnėmis kainomis – nuo 62,9 % iki 66,6 % Korėjos atveju ir nuo 51,7 % iki 67,8 % Taivano atveju (išsamiau žr. 6.1 skirsnį).

(136)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(137)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(138)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi duomenimis, pateiktais makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose, kuriuos pateikė keturi Sąjungos ABS dervų gamintojai, ir duomenimis, kuriuos perdirbtų ABS dervų Sąjungos gamintojų vardu pateikė asociacija „Plastics Recyclers Europe“. Buvo naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintuose klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(139)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(140)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(141)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(142)

2021 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 14 %. Vėliau 2021–2023 m. ji sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek atsigavo. Iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos gamybos apimtis buvo 16 % mažesnė nei 2020 m.

(143)

2021 m. ir 2022 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo, kai buvo užbaigti investiciniai projektai, pradėti gerokai iki nagrinėjamojo laikotarpio. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo 9 %.

(144)

Atsižvelgiant į papildomus pajėgumus ir mažėjančią gamybą, pajėgumų naudojimas taip pat sumažėjo nuo 65 % 2020 m. iki 50 % tiriamuoju laikotarpiu, o 2021 m. laikinai padidėjo iki 71 %.

(145)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(146)

2021 m. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 16 %. Tačiau vėliau ji nuolat mažėjo ir nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonė buvo praradusi 19 % 2020 m. pardavimo apimties.

(147)

Pardavimo apimtis sumažėjo labiau nei suvartojimas (19 %, palyginti su 6 %), todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 72 % 2020 m. iki mažiau nei 63 % tiriamuoju laikotarpiu.

(148)

2021 m. pasaulinė ekonomika ėmė atsigauti po pandemijos. Tai atsispindėjo ir Sąjungos rinkoje, kurioje laikinai padidėjo ABS dervų suvartojimas, o tai leido didėti Sąjungos pramonės gamybai ir pardavimui. Tačiau vėliau padėtis pasikeitė.

(149)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas labai sumažėjo. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo daugiau nei dvigubai, palyginti su suvartojimo sumažėjimu. Dėl to rinkos dalis sumažėjo beveik 10 procentinių punktų.

(150)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(151)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas Sąjungos ABS dervų pramonėje išliko gana stabilus, tik 2021 m. šiek tiek padidėjo (2 %), o 2022 m. – 4 %. Šį užimtumo augimą galima priskirti papildomų gamybos pajėgumų panaudojimui 2021 m. ir 2022 m.

(152)

Laikiną gamybos apimties padidėjimą 2021 m. atspindėjo našumas, kuris per tą patį laikotarpį padidėjo 12 %. Tačiau po 2021 m. gamybos apimtis pradėjo mažėti, o tai reiškė našumo mažėjimą nuo 2022 m. iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos, kai jis buvo 18 % mažesnis, palyginti su 2020 m. lygiu.

(153)

Atsižvelgdama į mažėjančią rinką, Sąjungos pramonė nuo 2023 m. pradėjo mažinti užimtumą. Tiriamuoju laikotarpiu užimtumas buvo šiek tiek didesnis (+1 %) nei 2020 m.

(154)

Visi dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(155)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(156)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(157)

2020–2022 m. Sąjungos pramonės pardavimo kainos padidėjo 92 %. Vėliau pardavimo kainos sumažėjo. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu vidutinė vieneto pardavimo kaina tebebuvo beveik 50 % didesnė nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(158)

Gamybos sąnaudų tendencija buvo panaši. 2020–2022 m. jos padidėjo 90 %, o vėliau sumažėjo, bet mažiau nei vidutinė vieneto pardavimo kaina. Tiriamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos buvo 60 % didesnės nei 2020 m.

(159)

2021 m. Sąjungos pramonės ABS dervų pardavimo kaina padidėjo daug daugiau nei sąnaudos. Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudų skirtumas tuo laikotarpiu siekė beveik 550 EUR/t. Vėliau gamybos sąnaudos eksponentiškai didėjo, o tiriamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo kaina vidutines sąnaudas viršijo tik maždaug 50 EUR/t.

(160)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(161)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos 2021 m. ir 2022 m. laikinai padidėjo atitinkamai 11 % ir 10 %. Tačiau per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį jos išliko stabilios, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo.

(162)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(163)

Laikotarpio pabaigos atsargų apimtis atitiko gamybos tendenciją. 2021 m. ji padidėjo, bet per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(164)

Sąjungos pramonė į sumažėjusią pardavimo apimtį reagavo sumažindama gamybos apimtį. Todėl laikotarpio pabaigos atsargoms tenkanti gamybos apimties dalis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko gana stabili (7,5–9 %).

(165)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(166)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas padidėjo 2021 m., kai Sąjungoje buvo sektoriui išskirtinai palankios ekonominės sąlygos. Dėl didelės paklausos ir importo kainų, kurioms 2021 m. turėjo įtakos didelės jūrų frachto kainos (žr. 131 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonė galėjo padidinti savo pardavimo kainas Sąjungos rinkoje ir gauti [21,4–23,7] % dydžio pelną. Nors 2022 m. pirmą pusmetį jūrų frachto kaina toliau didėjo, kartu didėjo ir energijos, įskaitant naftos ir dujų, kainos (žr. 131 konstatuojamąją dalį), kurios yra pagrindinės ABS dervas sudarančių monomerų gamybos žaliavos. Todėl 2022 m. pelningumas, palyginti su 2021 m., sumažėjo daugiau nei perpus, nors pardavimo kaina išliko gana aukšta. Vėliau pelningumas toliau smarkiai mažėjo ir 2023 m. siekė [3,2–3,5] %, o tiriamuoju laikotarpiu sudarė [2,0–2,2] %.

(167)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija buvo panaši į pelningumo tendenciją. 2021 m. grynasis pinigų srautas laikinai padidėjo. Per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu grynasis pinigų srautas siekė tik 14 % 2020 m. lygio.

(168)

2020 m., 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos svyravo nuo 4,4 mln. EUR iki 5,9 mln. EUR. Jos gerokai padidėjo 2022 m. (daugiau kaip [6,6–7,3] mln. EUR) ir ypač 2022 m. ([11–12,2] mln. EUR).

(169)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Reikšmingas pelningumo sumažėjimas atsispindėjo ir mažėjančiame investicijų grąžos rodiklyje. 2021 m. jis laikinai padidėjo iki 92 %. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu siekė tik 4 %.

(170)

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumą padidinti kapitalą neigiamai paveikė mažėjantis pelningumas ir grynasis pinigų srautas.

(171)

2021 m. Sąjungos rinka patyrė stiprų atsigavimą po COVID-19, tačiau nuo 2022 m. ji smarkiai mažėja. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo gerokai daugiau nei Sąjungos suvartojimas. Dėl to Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 72,4 % iki 62,8 %. Sąjungos pramonės gamybos apimtis (–16 %) mažėjo proporcingai pardavimo apimčiai (–19 %).

(172)

Be žalos dėl apimties, Komisija taip pat nustatė žalą dėl kainų. Nors per pirmuosius trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus Sąjungos pramonei pavyko gauti tinkamą pelną, 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu padėtis pasikeitė, nes jos pelningumas sumažėjo iki labai žemo lygio. Nuo 2022 m. arba 2023 m. kitų finansinių rodiklių (pinigų srautų, investicijų, investicijų grąžos) tendencija taip pat buvo neigiama.

(173)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(174)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. Šie veiksniai – importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, suvartojimas, gamybos sąnaudos, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai, pasiūlos trūkumas Sąjungos rinkoje, naudotojų pageidavimai, produkto kokybė ir paslaugos po pardavimo.

(175)

Bendra importas iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 53 % (žr. 2 lentelę), o Sąjungos suvartojimas sumažėjo 6 % (žr. 1 lentelę). Dėl to nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 12 procentinių punktų nuo 19 % iki 31 %. Kartu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo beveik 10 procentinių punktų nuo 72 % iki 63 %.

(176)

Vidutinės importo iš Korėjos ir Taivano kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Tiriamuoju laikotarpiu jos priverstinai mažino Sąjungos pramonės kainas 20,9–30,9 %. Dėl tokių importo kainų kainos Sąjungos rinkoje buvo negalėjo būti didinamos, todėl Sąjungos pramonė negalėjo gauti tinkamo pelno. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo tik šiek tiek didesnės už jos gamybos sąnaudas.

(177)

Bendrovė „Lotte“ teigė, kad ABS dervų importas iš Korėjos padidėjo tik todėl, kad tendencijų vertinimui buvo pasirinkti 2020 m., kuriuos paveikė COVID-19 pandemija. Bendrovė teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Korėjos tiesiog pasiekė iki pandemijos buvusį lygį.

(178)

Analogiškai bendrovė LEGO teigė, kad importo iš Taivano padidėjimas pastebimas tik todėl, kad nagrinėjamasis laikotarpis prasideda 2020 m., kuriuos paveikė su pandemija susijęs ekonomikos sulėtėjimas. Ši šalis tvirtino, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžia turėjo būti 2021 m.

(179)

Iš tiesų 2020 m. buvo būdingas bendras ekonominės veiklos sumažėjimas dėl COVID-19 pandemijos, kuri turėjo įtakos ne tik Sąjungos pramonei, bet ir importui. Kita vertus, 2021 m. taip pat negali būti laikomi tipiškais įprastos ekonominės veiklos Sąjungos ABS dervų rinkoje metais dėl reikšmingo ekonomikos atsigavimo po pandemijos. Atsižvelgiant į tai, net jeigu neatsižvelgtume į absoliutų importo padidėjimą, importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies raida aiškiai rodo, kad ji neproporcingai išaugo, palyginti su Sąjungos rinkos dydžiu. Be to, keli žalos rodikliai (gamybos ir pardavimo apimtis, rinkos dalis, pelningumas, pinigų srautas, investicijų grąža) rodo neigiamą tendenciją tiriamuoju laikotarpiu, net palyginti su 2020-asiais, pandeminiais metais. Tai tik patvirtina padidėjusio importo dempingo kaina iš Korėjos ir Taivano žalingą poveikį. Todėl tvirtinimas, kad 2020 m. yra netinkami naudoti kaip analizuojamo laikotarpio baziniai metai, buvo atmestas.

(180)

Bendrovė „LG Chem“ teigė, kad žala Sąjungos pramonei nebuvo padaryta dėl importo iš Korėjos, remdamasi šiais argumentais:

(181)

Reikia pažymėti, kad Komisijos išvados dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos grindžiamos tendencijomis, kurias buvo galima stebėti visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Atskirų ekonominių rodiklių pokyčiai atskirais metais neleidžia susidaryti pakankamai tipiškos nuomonės apie importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Komisija neginčija, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos augo. Tačiau jos visada buvo mažesnės ir vis labiau mažėjo, palyginti su Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje pasiektu kainų lygiu. Dėl šių žemų kainų ir didelės importo iš Korėjos ir Taivano apimties kainos Sąjungos rinkoje buvo smukdomos ir Sąjungos pramonė 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu nebegalėjo gauti tinkamo pelno. Dėl gamybos apimties tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė, kad, priešingai nei rodo skundo tiriamojo laikotarpio duomenys, gamybos apimtis šiek tiek sumažėjo. Todėl bendrovės „LG Chem“ tvirtinimas buvo atmestas.

(182)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš Kinijos Sąjungos pramonei darė materialinę žalą. Tokia žala darė poveikį ir pardavimo apimčiai, ir kainoms.

(183)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(184)

Per didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį importas iš JAV ir Saudo Arabijos išliko gana stabilus: JAV rinkos dalis svyravo nuo 1,0 % iki 1,9 %, o Saudo Arabijos – nuo 0,6 % iki 1,0 %, tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį didelių svyravimų nebuvo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš Kinijos labai padidėjo ir jo rinkos dalis išaugo nuo 0,1 % iki 1,2 %. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos kainos sumažėjo 15 %, o tiriamuoju laikotarpiu jos siekė 1 893 EUR/t.

(185)

Tačiau bendras importas iš trečiųjų šalių (įskaitant atskirai nurodytas šalis) sumažėjo beveik 20 000 tonų, todėl jų rinkos dalis sumenko 2,5 procentinio punkto nuo 8,6 % 2020 m. iki 6,1 % tiriamuoju laikotarpiu.

(186)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad, nors importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei, atsižvelgiant į jo apimtį ir kainas, importas iš Kinijos galėjo šiek tiek prisidėti prie padarytos žalos. Tačiau jis nesusilpnino priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(187)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(188)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo eksportui apimtis svyravo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu ji buvo panaši, palyginti su pirmais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Pardavimo eksportui apimtis buvo mažiausia 2023 m., kai buvo 25 % mažesnė už 2020 m. ir tiriamojo laikotarpio pardavimo eksportui apimtį.

(189)

Tačiau Sąjungos pramonės pardavimas eksportui padidėjo santykine išraiška. Nors 2020 m. pardavimo eksportui apimtis sudarė ne daugiau kaip ketvirtadalį Sąjungos pardavimo apimties, tiriamuoju laikotarpiu ji sudarė beveik trečdalį Sąjungos pardavimo apimties.

(190)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės pardavimo eksportui kainos buvo labai panašios į Sąjungos pardavimo kainas ir daugeliu metų buvo šiek tiek už jas didesnės.

(191)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto nesusilpnėjo Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių priežastinis ryšys.

(192)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas Sąjungos rinkoje sumažėjo, išskyrus 2021 m., kai ekonomika atsigavo po COVID-19 pandemijos. Tačiau nepaisant to, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 40 000 tonų, Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo du kartus daugiau. Kartu importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 65 000 tonų, nors rinka ir mažėjo.

(193)

Taigi suvartojimo sumažėjimas galėjo prisidėti prie žalos, bet tik ribotai, nes pardavimo apimtis, prarasta dėl nagrinėjamųjų šalių, yra didesnė už suvartojimo sumažėjimą, o to papildomo importo kainos smukdė kainas, kurias galėtų taikyti Sąjungos pramonė.

(194)

Korėjos vyriausybė, bendrovės „LG Chem“ ir „Lotte“ teigė, kad Sąjungos pramonės patirta žala turėtų būti priskirta gamybos sąnaudų padidėjimui, visų pirma didelėms energijos kainoms Sąjungos rinkoje. Be to, bendrovė „Lotte“ teigė, kad gamybos sąnaudų padidėjimą taip pat lėmė neįprastai didelės jūrų frachto kainos, kurias Sąjungos pramonė turėjo mokėti importuodama žaliavas.

(195)

Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos apskritai padidėjo ir 2022 m. pasiekė aukščiausią lygį, o tai sutapo su pasauline energetikos krize, kurią sukėlė ekonomikos atsigavimas po pandemijos ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmės (10). Tačiau pasaulinis energijos kainų ir naftos bei gamtinių dujų, kurios yra pagrindinės akrilnitrilo, butadieno ir stireno monomerų gamybos žaliavos, kainų padidėjimas paveikė ne tik Sąjungos gamintojus, bet ir nagrinėjamųjų šalių gamintojus.

(196)

Iš tiesų energijos tiekimo struktūros pokyčiai nustačius ekonomines sankcijas Rusijai galėjo padidinti Sąjungos gamintojų energijos kainas ir taip prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos. Tačiau sąžiningos konkurencijos sąlygomis Sąjungos gamintojai būtų galėję padidėjusias sąnaudas perkelti į pardavimo kainas. Tačiau tai buvo neįmanoma dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių daromo spaudimo kainoms.

(197)

Jūrų frachto iš Azijos kainos buvo neįprastai didelės tik 2021 ir 2022 m. (11). Tačiau jos turėjo įtakos ne tik importuojamų žaliavų kainoms, bet ir iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų ABS dervų kainoms. Be to, priešingai nei teigė šalis (bendrovė „Lotte“), atrinkti Sąjungos gamintojai didžiąją dalį pagrindinių žaliavų įsigijo Europoje, t. y. jūrų frachto iš Azijos kainos jiems įtakos nedarė.

(198)

Atsižvelgdama į tai, kad a) 2022 m. energetikos krizė turėjo poveikį energijos kainoms visame pasaulyje, b) 2021 m. ir 2022 m. padidėjusios jūrų frachto kainos galėjo tik nežymiai paveikti atrinktų Sąjungos gamintojų naudojamų žaliavų kainas ir c) nesant nesąžiningos konkurencijos Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas ir gauti pagrįstą pelną, Komisija padarė išvadą, kad padidėjusių gamybos sąnaudų poveikis nebuvo toks, kad jis susilpnintų priežastinį ryšį tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(199)

Bendrovė „LG Chem“ teigė, kad Sąjungos pramonės patirtą žalą lėmė jos neefektyvumas. Visų pirma šalis pažymėjo, kad Sąjungos gamintojai padidino gamybos pajėgumus nepaisydami Sąjungos suvartojimo sumažėjimo.

(200)

2021 m. ir 2022 m. pajėgumai padidėjo 9 % dėl projektų, kurie buvo pradėti dar gerokai iki Sąjungos suvartojimo sumažėjimo. Šių projektų nevykdė atrinktos bendrovės, t. y. gamybos pajėgumų padidėjimas neturėjo įtakos atitinkamiems mikroekonominiams rodikliams (gamybos sąnaudoms, pelningumui, investicijų grąžai). Vienintelis paveiktas žalos rodiklis yra pajėgumų naudojimas, kuris sumažėjo nuo 65 % 2020 m. iki 50 % tiriamuoju laikotarpiu (2021 m. laikinai padidėjo iki 71 %). Pajėgumų naudojimas būtų sumažėjęs net ir nepakitus gamybos pajėgumams (2020 m. lygis). Vietoje to, kad tiriamuoju laikotarpiu siektų tik 50 %, jis būtų sumažėjęs iki 54 % (2021 m. laikinai padidėjęs iki 75 %).

(201)

Todėl gamybos pajėgumų padidėjimas faktiškai neturėjo poveikio 4 skirsnyje pateiktoms išvadoms dėl žalos. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad gamybos pajėgumų padidėjimas nesusilpnino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(202)

Korėjos vyriausybė, bendrovės „LG Chem“ ir „Lotte“ teigė, kad importo iš Korėjos padidėjimas nepadarė žalos Sąjungos pramonei. Veikiau tai buvo reakcija į pasiūlos trūkumą Sąjungos rinkoje. Šiuo atžvilgiu šalys pabrėžė, kad 2021 m. du Sąjungos gamintojai paskelbė apie nenugalimos jėgos aplinkybes.

(203)

Komisija pripažino, kad 2021 m. du Sąjungos gamintojai paskelbė apie nenugalimos jėgos aplinkybes. 2021 m. vasario mėn. bendrovė „Ineos“ (Vokietijoje atrinktas subjektas) susidūrė su akrilnitrilo pasiūlos trūkumu (12). 2021 m. rugsėjo mėn. sugedo bendrovės „Versalis“ krosnis (13). Dėl to bendrovės sumažino gamybą nenugalimos jėgos aplinkybių trukmės laikotarpiu, kuris abiem atvejais truko 2–5 mėnesius.

(204)

Šie įvykiai galėjo daryti neigiamą poveikį Sąjungos gamintojų, nukentėjusių nuo sutrikdymų, gamybos ir pardavimo apimčiai, o galbūt ir pelningumui. Tačiau jie įvyko tik dviejose gamyklose ir ne tuo pat metu, todėl Sąjungos gamintojai, kurių sutrikdymai nepaveikė, turėjo galimybę padidinti gamybą ir pardavimą. Kadangi atitinkamais laikotarpiais (2021 m., galbūt 2022 m. pradžioje) Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo išskirtinai teigiama, nenugalimos jėgos aplinkybės greičiausiai neturėjo neigiamos įtakos visos Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Galiausiai, atsižvelgiant į nenugalimos jėgos aplinkybių trumpalaikį pobūdį, jos negalėjo paaiškinti ilgalaikės importo iš nagrinėjamųjų šalių augimo tendencijos.

(205)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nenugalimos jėgos aplinkybės nesusilpnino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(206)

Korėjos vyriausybė, bendrovės „LG Chem“ ir „Lotte“ teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl to, kad negalėjo patenkinti naudotojų pageidavimų ir poreikių, susijusių su konkrečių rūšių ABS dervomis, pvz., emulsinėmis ABS dervomis ir antipireninėmis ABS dervomis, dėl nepakankamos produktų kokybės ir netinkamų paslaugų po pardavimo, visų pirma kalbant apie emulsines ABS dervas, nes šiuo atveju lemiamas veiksnys yra ne kaina, o produktų kokybė ir paslaugos po pardavimo.

(207)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė gamina emulsines ABS dervas, taip pat antipirenines ABS dervas, nors pastarųjų gaminama mažiau.

(208)

Šalys, teigiančios, kad Sąjungos pramonės produktų kokybė buvo nepakankama ir kad ji teikė netinkamas paslaugas po pardavimo, nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė išliko pagrindine ABS dervų naudotojų, kurie kelia aukštus kokybės reikalavimus, emulsinių ABS dervų tiekėja. Taigi Sąjungos pramonės produktų kokybė ir paslaugos po pardavimo negalėjo būti rinkos dalies praradimo priežastis.

(209)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad 206 konstatuojamojoje dalyje nurodyti veiksniai niekaip negalėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(210)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Komisija nustatė, kad importas iš trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją), Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, suvartojimas, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai, pasiūlos trūkumas Sąjungos rinkoje ir naudotojų pageidavimai, produktų kokybė ir paslaugos po pardavimo neprisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos. Kita vertus, ji nustatė, kad importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimo poveikis neigiamai Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai, atskirai arba kartu, galėjo būti tik ribotas.

(211)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos nesusilpnėjo. Žala, visų pirma susijusi su gamyba ir pardavimo apimtimi, rinkos dalimi, pelningumu, pinigų srautu ir investicijų grąža, yra akivaizdi.

(212)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(213)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(214)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą iki padidėjant importui iš nagrinėjamųjų šalių, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(215)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Abu atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė tiriamojo produkto pelningumo skaičiavimų už dešimt metų iki šio tyrimo inicijavimo. Komisija patikrino duomenis ir nustatė bazinį pelną kaip svertinį vidutinį pelną, kurį atrinkti Sąjungos gamintojai gavo iki importo iš tiriamųjų šalių padidėjimo, t. y. 2017–2019 m. laikotarpiu. Toks pelno dydis, kaip nustatyta, buvo [12,0–12,8] %.

(216)

Vienas atrinktas Sąjungos gamintojas pateikė įrodymų, kad jo investicijų, MTP bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją ir padarė išvadą, kad iš pateiktų vidaus dokumentų ir pranešimų matyti, jog dėl padėties Sąjungos rinkoje bendrovė nevykdė tam tikrų investicijų. Kad tai atsispindėtų tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo atrinkto Sąjungos gamintojo pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis ir šių faktinių išlaidų per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumą. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė [0,1–0,5] %.

(217)

Ši procentinė dalis buvo pridėta prie 216 konstatuojamojoje dalyje nurodyto bazinio pelno, todėl atrinkto Sąjungos gamintojo gaminamų produktų rūšių tikslinis pelnas buvo [12,1–13,3] %.

(218)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Tik vienas atrinktas Sąjungos gamintojas pateikė įrodymų, kad patyrė reikalavimų laikymosi išlaidų, pvz., vidaus duomenis ir reikalavimų laikymosi išlaidų audito ataskaitą. Remdamasi turimais įrodymais, kuriuos patvirtino bendrovių ataskaitų teikimo priemonės ir prognozės, Komisija nustatė [12–15] EUR/t papildomas išlaidas, kurias atspindi 220 konstatuojamojoje dalyje nurodyta to atrinkto Sąjungos gamintojo gaminamų rūšių produktų nežalinga kaina.

(219)

Tuo remdamasi, pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 218 konstatuojamąją dalį) pritaikiusi atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu ir tada pridėjusi koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį, Komisija apskaičiavo vidutinę 2 502 EUR/t Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalingą kainą.

(220)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(221)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 82–84 konstatuojamąsias dalis dėl Korėjos ir 109 bei 110 konstatuojamąsias dalis dėl Taivano).

(222)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius laikinuosius antidempingo muitus:

(223)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir vartotojų interesus.

(224)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl didėjančio importo dempingo kaina iš Korėjos ir Taivano Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Žala visų pirma pasireiškė dideliu gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimu bei nuolatiniu pelno dydžio mažėjimu dėl šio importo sukelto kainų slopinimo. Jeigu antidempingo priemonės nebūtų taikomos, Sąjungos pramonė taptų nuostolinga, o tai dar labiau pakenktų jos gyvybingumui. Priešingai, priemonių taikymas padės atkurti sąžiningą konkurenciją Sąjungos rinkoje ir taip leis Sąjungos pramonei atsigauti.

(225)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(226)

Iš pradžių keturi iš 20 žinomų nesusijusių importuotojų bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Tačiau tik du iš jų bendradarbiavo pakankamai. Kiti du nepateikė tam tikros prašomos informacijos ir (arba) patvirtinamųjų įrodymų arba neatsakė į prašymus ištaisyti ir atsakyti į papildomus klausimus ir (arba) atsakė gerokai vėliau nei nustatyti terminai. Todėl į jų duomenis buvo atsižvelgta tik tiek, kiek jie galėjo būti laikomi patikimais.

(227)

Trys papildomi importuotojai užsiregistravo kaip suinteresuotosios šalys ir pateikė pareiškimus, daugiausia susijusius su jų klientų, t. y. tiriamojo produkto naudotojų, interesais. Šios pastabos aptariamos 7.3 skirsnyje.

(228)

Galiausiai keli importuotojai sudarė ad hoc Atviros ir konkurencingos ES ABS dervų rinkos koaliciją, kuri jų vardu taip pat pateikė pastabas dėl Sąjungos interesų. Šios pastabos aptartos susijusiuose šio reglamento skirsniuose.

(229)

Keturiems (iš dalies) bendradarbiavusiems nesusijusiems importuotojams teko 28 % nagrinėjamųjų šalių kilmės importuotų ABS dervų. Kai kurie iš jų ne tik importavo ABS dervas iš nagrinėjamųjų šalių, bet ir buvo Sąjungos pramonės pardavimo kanalų dalis.

(230)

Nesusiję importuotojai nurodė didelį prekybos ABS dervomis pelningumą (daugiau kaip 10 %). Prekyba ABS dervomis sudarė nedidelę jų bendros veiklos dalį – ABS dervų, nepriklausomai nuo jų kilmės, pardavimui teko mažiau nei 10 % apyvartos.

(231)

Be to, atsižvelgiant į priemonių lygį mažai tikėtina, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių išnyks visiškai. Galiausiai Sąjungos rinkoje yra kitų ABS dervų šaltinių, būtent importas iš trečiųjų šalių, pvz., JAV, Kinijos ir Saudo Arabijos.

(232)

Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė išvadą, kad priemonės neturės neproporcingai neigiamo poveikio nesusijusiems importuotojams ir prekiautojams.

(233)

ABS dervos naudojamos labai įvairiai (žr. 36 konstatuojamąją dalį). Tačiau atliekant tyrimą bendradarbiavo tik du naudotojai: Danijos žaislų gamintoja LEGO ir bendrovė „Valeo Vision“ – Prancūzijoje esanti automobilių dalių tiekėja. Bendrovė LEGO yra vienas didžiausių atskirų ABS dervų naudotojų Sąjungos rinkoje, kuriai tiriamuoju laikotarpiu teko [5–10] % Sąjungos suvartojimo.

(234)

Abi bendrovės pirko didelį ABS dervų kiekį iš Sąjungos pramonės ir jį papildė importu iš nagrinėjamųjų šalių. Be to, ABS dervoms tenkanti bendros produktų, kuriuose jos naudojamos, kainos dalis buvo mažesnė nei 4 %. Galiausiai abu naudotojai gavo tinkamą pelną, pvz., bendrovės LEGO ilgalaikis bendras pelnas viršijo 25 % (14).

(235)

Atsižvelgdama į pateiktas išvadas ir siūlomų priemonių lygį, Komisija padarė išvadą, kad antidempingo priemonių taikymas neturės neproporcingai neigiamo poveikio naudotojams.

(236)

Korėjos vyriausybė, bendrovės „LG Chem“, „Lotte“, Atviros ir konkurencingos ES ABS rinkos koalicija, penki importuotojai (15) ir du naudotojai (16) pateikė pastabų dėl Sąjungos naudotojų interesų. Jie teigė, kad priemonių taikymas padidintų naudotojų gamybos sąnaudas, ribotų ABS dervų prieinamumą Sąjungos rinkoje apskritai, taip pat sumažintų naudotojų galimybę gauti tam tikrų rūšių ABS dervas (pvz., emulsines ABS dervas, antipirenines ABS dervas) ir iš anksto patvirtintas ABS dervas, atitinkančias konkrečius naudotojų reikalavimus, ir galiausiai naudotojai negalėtų naudotis kokybiška technine pagalba ir gauti paslaugų po pardavimo.

(237)

Dėl naudotojų gamybos sąnaudų Komisija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į išvadas dėl dviejų bendradarbiaujančių naudotojų ir priemonių lygį, labai mažai tikėtina, kad priemonės turės neproporcingai neigiamą poveikį naudotojams. Sąjungos gamintojų įrengtasis pajėgumas šiuo metu viršija paklausą Sąjungoje. Jeigu ateityje paklausa padidėtų, taip pat galimas importas iš trečiųjų šalių, nors ir ribotu mastu. Be to, Sąjungos gamintojai siūlo platų ABS dervų rūšių asortimentą, be kito ko, emulsines ABS dervas ir antipirenines ABS dervas, o byloje nėra įrodymų, kad Sąjungos pramonė kokiu nors būdu nepakankamai užtikrina produktų kokybę, techninę pagalbą ir paslaugas po pardavimo. Galiausiai priemonių tikslas yra ne užkirsti kelią ABS dervų importui iš nagrinėjamųjų šalių, o Sąjungos rinkoje atkurti sąžiningą konkurenciją. Šiuo atžvilgiu ir atsižvelgiant į priemonių lygį, mažai tikėtina, kad antidempingo muitai iš naudotojų atims galimybę gauti nagrinėjamųjų šalių kilmės ABS dervų. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(238)

Atsižvelgiant į tai, kad ABS dervos sudaro mažą galutinės žaislų ir automobilių pramonės produktų kainos dalį, poveikis vartojimo gaminių (žaislų, automobilių) pardavimo kainai bus nežymus.

(239)

Korėjos vyriausybė priminė Korėjos ABS dervų gamintojų investicijas Sąjungoje ir teigė, kad priemonės keltų grėsmę daugiau kaip 80 mln. EUR investicijoms į gamyklas ir MTP (planuojama investuoti dar daugiau), daugiau kaip 300 Sąjungoje sukurtų darbo vietų ir daugiau kaip 80 mln. EUR pelno, reinvestuoto į vietos įrenginius.

(240)

Priešingai, Komisija manė, kad priemonių taikymas galėtų paskatinti eksportuojančius gamintojus, turinčius įrenginius Sąjungoje, plėsti veiklą Sąjungos rinkoje per vietos patronuojamąsias įmones.

(241)

Korėjos vyriausybė, bendrovės „LG Chem“, „Lotte“, Atviros ir konkurencingos ES ABS rinkos koalicija ir trys importuotojai (17) atkreipė dėmesį į tai, kad Korėjos eksportuojantys gamintojai daug investavo į tvarių produktų, t. y. masės balanso ABS dervų, gamybą. Galimybės gauti šių produktų ribojimas galėtų paskatinti naudotojus rinktis alternatyvius produktus, kurių CO2 pėdsakas didesnis, pvz., poliamidą ar polikarbonatą, o tai galiausiai trukdytų Sąjungai pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus ir pereiti prie žiedinės ekonomikos.

(242)

Komisija pritarė, kad svarbu pereiti prie žiedinės ekonomikos ir siekti žaliųjų tikslų. Pirma, neturėdama išsamesnės informacijos apie masės balanso ABS dervų, ypač iš nagrinėjamųjų šalių, indėlį į išmetamo CO2 kiekio mažinimą (be kita ko, palyginti su alternatyviais produktais), Komisija negalėjo įvertinti priemonių poveikio Sąjungos žaliesiems tikslams. Be to, Sąjungos pramonė taip pat investavo į tvarius sprendimus ir šiuo metu siūlo įvairių masės balanso ABS dervų, pagamintų iš mechaniškai arba chemiškai perdirbtų žaliavų arba naudojant biologines žaliavas. Galiausiai, kaip jau minėta, pagrindinis priemonių tikslas yra ne visiškai užkirsti kelią importui iš nagrinėjamųjų šalių, o Sąjungos rinkoje atkurti vienodas sąlygas.

(243)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonės neturės neproporcingai neigiamo poveikio eksportuojančių gamintojų Sąjungoje padarytoms investicijoms ir Sąjungos žaliesiems tikslams, kaip nurodė šalys ir aprašyta 240 ir 242 konstatuojamosiose dalyse.

(244)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamoms Korėjos ir Taivano kilmės ABS dervoms neatitiktų Sąjungos interesų.

(245)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(246)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę, importuojamoms nagrinėjamųjų šalių kilmės ABS dervoms turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus (222 konstatuojamoji dalis). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(247)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(248)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(249)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(250)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(251)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(252)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(253)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(254)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(255)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat buvo paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(256)

Bendrovės „Chimei“, „LG Chem“ ir „Lotte“ pateikė pastabų dėl išankstinio informacijos atskleidimo, susijusių su dempingo skirtumo apskaičiavimo metodika. Kadangi šios pastabos nebuvo tiesiogiai susijusios su apskaičiavimo tikslumu, į jas bus atsakyta, kai tinkama, galutiniame tyrimo etape.

(257)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(258)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,