(1)

2025 m. sausio 10 d. Vokietija patvirtino ir pranešė apie snukio ir nagų ligos protrūkį (toliau – protrūkis) Brandenburgo federalinėje žemėje; Paveiktos rūšys buvo vandeniniai buivolai (Bubalus bubalis rūšies galvijai).

(2)

Vokietija nedelsdama veiksmingai ėmėsi visų būtinų gyvūnų sveikatos ir veterinarijos priemonių, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 (2) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/687 (3);

(3)

visų pirma Vokietija ėmėsi kontrolės, stebėsenos ir prevencijos priemonių ir nustatė apsaugos ir priežiūros zonas (toliau – reglamentuojamos zonos) pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimus (ES) 2025/87 (4), (ES) 2025/186 (5) ir (ES) 2025/323 (6);

(4)

be to, siekdama užkirsti kelią snukio ir nagų ligos plitimui ir kad nebūtų dar labiau sutrikdyta prekyba Vokietijoje ir užsienyje, Vokietija atitinkamose reglamentuojamose zonose įgyvendino tam tikras papildomas prevencines priemones. Visų pirma Brandenburgo federalinė žemė įvedė bendrą draudimą 2025 m. sausio 10–17 d. laikotarpiu jos teritorijoje vežti galvijus, kiaules, avis, ožkas ir kupranugarinius;

(5)

Vokietija informavo Komisiją, kad ligos plitimui sustabdyti ir ligai išnaikinti taikytos būtinos sveikatos apsaugos ir veterinarijos priemonės turėjo įtakos dideliam skaičiui veiklos vykdytojų ir kad tie veiklos vykdytojai prarado pajamų, o jų nuostoliai neatitiko Sąjungos finansinės paramos skyrimo reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/690 (7);

(6)

2025 m. vasario 28 d. Komisija gavo oficialų Vokietijos prašymą iš dalies finansuoti tam tikras išskirtines priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 220 straipsnio 3 dalį dėl 2025 m. sausio 10 d. protrūkio;

(7)

įgyvendinus 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse nurodytas gyvūnų sveikatos ir veterinarines priemones buvo prarasta pagaminto žalio pieno, kurio nebuvo galima pristatyti dėl vežimo apribojimų, ir sumažėjo penimų kiaulių, kurios dėl tų pačių priežasčių negalėjo būti paskerstos įprasto komercinio svorio, vertė;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 220 straipsnio 5 dalį dalinis Sąjungos finansavimas turi atitikti 60 % Vokietijos išlaidų, patirtų taikant atitinkamas išskirtines rinkos rėmimo priemones. Išnagrinėjusi Vokietijos pateiktą prašymą dėl protrūkio Komisija turėtų nustatyti su kiekviena išskirtine rinkos rėmimo priemone susijusius finansavimo reikalavimus atitinkančius didžiausius kiekius;

(9)

siekiant išvengti bet kokios kompensacijos permokos rizikos, turėtų būti nustatytos techniniais ir ekonominiais tyrimais arba apskaitos dokumentais pagrįstos dalinio finansavimo už didžiausią skaičių gyvūnų ir už žalio pieno kilogramą didžiausios sumos ir fiksuotoji suma, kurios turi būti tinkamo dydžio;

(10)

siekiant išvengti dvigubo finansavimo, gavėjų patirti nuostoliai neturėtų būti jau kompensuoti valstybės pagalbos arba draudimo lėšomis, o dalinis Sąjungos finansavimas pagal šį reglamentą turėtų būti skiriamas tik už reikalavimus atitinkančius gyvūnus ir produktus, už kuriuos nebuvo gauta jokia Reglamente (ES) 2021/690 numatyta finansinė Sąjungos parama;

(11)

šiame reglamente numatytų išskirtinių rinkos rėmimo priemonių mastas ir trukmė neturėtų viršyti to, kas tikrai būtina rinkai paremti. Išskirtinės rinkos rėmimo priemonės visų pirma turėtų būti taikomos tik ūkiuose, esančiuose reglamentuojamose zonose, gaminamam žaliam pienui ir kiaulienai tiek laiko, kiek taikomos Sąjungos ir Vokietijos teisės aktais nustatytos gyvūnų sveikatos apsaugos ir veterinarijos priemonės, susijusios su protrūkiu;

(12)

siekiant užtikrinti lankstumą, kai kompensavimo reikalavimus atitinkančių gyvūnų skaičius ir produktų kiekis skiriasi nuo šiame reglamente nustatytų didžiausių apytikriais skaičiavimais pagrįstų skaičių, kompensavimas gali būtų koreguojamas laikantis tam tikrų ribų, jei neviršijama didžiausia Sąjungos iš dalies finansuojamų išlaidų suma;

(13)

siekiant užtikrinti šios išskirtinės priemonės veiksmingumą, paramos gavėjai turėtų greitai gauti skubią finansinę paramą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad biudžetas būtų stebimas laiku, o žemės ūkio rezervas būtų nuolat stebimas ir veiksmingai naudojamas, taip kuo labiau padidinant jo prieinamumą ir sustiprinant gebėjimą greitai reaguoti į kylančias krizes. Todėl tikslinga nustatyti tinkamumo finansuoti datą, iki kurios valstybės narės turi išmokėti šią paramą paramos gavėjams. Visi po šios datos atlikti mokėjimai turėtų būti laikomi neatitinkančiais Sąjungos finansavimo reikalavimų;

(14)

todėl Sąjunga turėtų finansuoti Vokietijos patirtas išlaidas pagal šią išskirtinę priemonę tik tada, jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2025 m. lapkričio 30 d.;

(15)

kadangi po 2025 m. lapkričio 30 d. mokėjimai jokiomis aplinkybėmis nebebus laikomi atitinkančiais reikalavimus, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (8) 5 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas proporcingas mėnesinių išmokų mažinimas pasibaigus terminui, netaikoma;

(16)

siekdama užtikrinti, kad mokėjimai atitiktų reikalavimus ir būtų teisingi, Vokietija turėtų atlikti ex ante patikras;

(17)

siekiant užtikrinti, kad Vokietija nedelsdama įgyvendintų šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(18)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

a)

ar paramos paraiškos teikėjas atitinka reikalavimus;

b)

kiekvieno reikalavimus atitinkančio paraiškos teikėjo: faktinių gamybos nuostolių atitiktį reikalavimams, kiekį ir vertę;

c)

ar kuris nors reikalavimus atitinkantis paraiškos teikėjas nebuvo gavęs finansavimo iš kokių nors kitų šaltinių šio reglamento 2 straipsnyje nurodytiems nuostoliams kompensuoti.