(1)

2024 m. birželio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tekstūrinio popieriaus. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. gegužės 2 d. keturių Sąjungos tekstūrinio popieriaus gamintojų (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Skundą pateikė Sąjungos tekstūrinio popieriaus pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2718 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Klausymai surengti su skundo pateikėjais („Felix Schoeller“, „Koehler Paper“, „Malta Decor“ ir „Munksjö Paper“), „LamiGraf S.A.“ ir „Interprint GmbH“.

(7)

Pastabų dėl inicijavimo pateikė Kinijos nacionalinė miško pramonės asociacija (CNFPIA), bendrovės „LamiGraf S.A.“, „Kastomonu Italia S.p.a.“, „Kastamonu Romania S.A.“ ir „Kastamonu Bulgaria AD“ (toliau – grupė „Kastamonu Group“) ir bendrovė „Marburger Tapetenfabrik“. Šios pastabos buvo susijusios su skundo pateikėjų padėtimi, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu ir didelių iškraipymų įrodymais, skunde pasirinkta tipiška šalimi, su žaliavomis susijusiais iškraipymais, žalos rodikliais, priežastiniu ryšiu ir Sąjungos interesais. Visos šios pastabos nagrinėjamos atitinkamuose šio reglamento skirsniuose.

(8)

Po inicijavimo CNFPIA teigė, kad „Felix Schoeller“ ir „Munksjö“, t. y. dvi iš keturių skundo pateikėjų, buvo susijusios su Kinijos bendrovėmis ir kad viena iš šių dviejų bendrovių taip pat importavo iš savo susijusios Kinijos bendrovės. CNFPIA teigė, kad, remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šios bendrovės neturėjo būti įtrauktos į Sąjungos pramonės apibrėžtį. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, CNFPIA pridūrė, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatyti padėties reikalavimai galėjo būti neįvykdyti.

(9)

Remiantis 4 straipsnio 1 dalies i punkto formuluote, kaip patvirtino Teisingumo Teismas, Komisija savo nuožiūra turi nustatyti, ar į Sąjungos pramonės apibrėžtį ji turėtų neįtraukti gamintojų, kurie yra susiję su dempingo kainomis parduodamo produkto eksportuotojais ar importuotojais arba kurie patys yra tokio produkto importuotojai. Tokio požiūrio turi būti laikomasi kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes (4). Atsižvelgdama į tai, kad abi susijusios KLR bendrovės produktą daugiausia parduodavo savo vidaus rinkoje, ir į tai, kad Sąjungos gamintojų iš susijusių KLR bendrovių importuotas kiekis buvo visiškai nedidelis, jeigu iš jų apskritai buvo importuojama, Komisija laikėsi nuomonės, kad išbraukti bendroves „Felix Schoeller“ ir „Munksjö“ iš Sąjungos pramonės apibrėžties būtų nepagrįsta. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(10)

CNFPIA teigė, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nustatytos žalos nustatymo sąlygos nebuvo įvykdytos, ir tvirtino, kad nebuvo įrodymų, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(11)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, tyrimas inicijuojamas, jei skunde pateikiama pakankamai įrodymų, kuriais galima pagrįsti tyrimo inicijavimą. Skunde skundo pateikėjas teigė, kad tekstūrinio popieriaus importas dempingo kaina iš KLR padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Savo argumentui pagrįsti skundo pateikėjas kaip tipišką šalį naudojo Tailandą, kad apskaičiuotų [35–45 %] vidutinį svertinį dempingo skirtumą, ir išanalizavo Sąjungos pramonės suvartojimą, pelningumą, pardavimą ir rinkos dalį, gamybos apimtį ir gamybos sąnaudas. Komisija laikėsi nuomonės, kad tai buvo svarbūs elementai vertinant bylos pagrįstumą ir kad kartu su kita skundo pateikėjo pateikta informacija yra pakankamas įrodymas, tenkinantis 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus tyrimui inicijuoti. Todėl šis CNFPIA tvirtinimas atmestas.

(12)

„LamiGraf“ pateikė panašių argumentų dėl žalos tendencijų ir teigė, kad platesnio poveikio ekonominiai veiksniai, kaip antai COVID-19 pandemija, geopolitinis nestabilumas ir energetikos krizė, padarė didelį poveikį pramonės finansiniams veiklos rezultatams, todėl žala negalėjo būti daugiausia siejama su importu iš Kinijos. „LamiGraf“ pridūrė, kad Sąjungos suvartojimo svyravimus buvo galima susieti su dėl pandemijos susiformavusia vadinamąja buvimo namuose ekonomika ir atitinkamai pasikeitusia rinka, todėl jų negalima susieti su importu iš Kinijos, ir kad bendrą skundo pateikėjų pardavimą ir pardavimą eksportui labai paveikė Rusijai nustatytos sankcijos. Dėl 2021 m. susidariusių sąlygų išaugo tekstūrinio popieriaus paklausa, todėl prasidėjo įvairinimas, dėl kurio padidėjo importas iš Kinijos. Priešingai, nei teigia skundą pateikę gamintojai, Kinijos kainų konkurencingumą lemia ekonomiškai efektyvios įrangos naudojimas. Tačiau tuo pat metu „LamiGraf“ teigė, kad didelės skundo pateikėjų investicijos nereiškia, jog buvo patirta materialinės žalos.

(13)

Komisija laikėsi nuomonės, kad skunde buvo pateikta pakankamai dėl importo dempingo kaina iš Kinijos padarytos žalos įrodymų, be kita ko, COVID-19 pandemijos poveikio Sąjungos suvartojimui, energetikos krizės poveikio ir didėjančių žaliavų kainų, taip pat Rusijos invazijos į Ukrainą ir vėliau nustatytų prekybos sankcijų įvertinimai. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali atrinkti suinteresuotąsias šalis.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo ES apimtimi 2023 m. balandžio 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. ir geografine aprėptimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiesiems Sąjungos gamintojams tenka 60 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ir 61 % pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų dėl preliminariai atrinktų bendrovių negauta. Atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(17)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės ES nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Penki nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko dvi bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(20)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(21)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti su žaliavomis susiję iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos Vyriausybei išsiuntė papildomą su šiuo klausimu susijusį klausimyną.

(22)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (5).

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:

(24)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2023 m. balandžio 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(25)

Tiriamasis produktas – tekstūrinis popierius, pasižymintis šiomis savybėmis:

(26)

Yra penkios pagrindinės šio produkto rūšys, grindžiamos jo fizinėmis savybėmis: spaudiniams skirtas tekstūrinis popierius, vienspalvis popierius, apatinio sluoksnio popierius, popierius su folija ir iš anksto impregnuotas tekstūrinis popierius.

(27)

Tekstūrinis popierius naudojamas kaip dekoratyvinė paviršiaus medžiaga. Tekstūrinis popierius daugiausia naudojamas baldų, interjero projektavimo ir statybos bei renovacijos pramonėje kaip laminatas, klijuojamas ant pagrindo medžiagos.

(28)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tekstūrinis popierius, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4802 54 00 , ex 4802 55 , ex 4805 91 00 ir ex 4811 60 00 (TARIC kodai 4802 54 00 10, 4802 55 15 10, 4802 55 25 10, 4802 55 30 10, 4802 55 90 10, 4805 91 00 10 ir 4811 60 00 10), (toliau – tiriamasis produktas).

(29)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(30)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(31)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(32)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galiausiai galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie tekstūrinio popieriaus gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė du eksportuojantys gamintojai.

(33)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(34)

Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(35)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(36)

2024 m. spalio 2 d. pirmuoju pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas arba pirmasis pranešimas dėl gamybos veiksnių) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su tekstūrinio popieriaus gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija kaip galimą tinkamą tipišką šalį nurodė Tailandą.

(37)

Atsakydama į pirmąjį pranešimą, CNFPIA pateikė šias bendras pastabas: 1) Kinijoje nėra didelių iškraipymų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu, o Komisija jų buvimo Kinijoje neįrodė. 2) Turėtų būti pakeisti tik tie gamybos veiksniai, kurie, kaip įrodyta, buvo iškraipyti. 3) Byloje taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis ir pagal ją nustatyta metodika neatitinka PPO [Antidempingo susitarimo (toliau – ADS)]. Kitos šalys pastabų dėl pirmojo pranešimo nepateikė. Į pastabą dėl didelių iškraipymų buvimo atsakyta 3.2.1 skirsnyje, kuriame Komisija apibūdino atitinkamus didelius iškraipymus. Dėl pastabos dėl gamybos veiksnių Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, jeigu Komisija nustato, kad esama didelių iškraipymų, vidaus sąnaudos gali būti naudojamos, bet tik tuo atveju, jei, remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais, aiškiai nustatyta, kad jos neiškraipytos. Galiausiai dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies ir pagal ją nustatytos metodikos įtariamo nesuderinamumo su PPO ADS Komisija nurodo 3.2.1.9 ir 3.2.1.10 skirsnius.

(38)

2024 m. gruodžio 6 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Tailandą. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną nustatys remdamasi keturių bendrovių, t. y. SIAM KRAFT INDUSTRY CO LTD, DOUBLE A (1991) PUBLIC COMPANY, THAI CONTAINERS GROUP CO LTD ir SIG COMBIBLOC CO LTD, duomenimis. Iki nustatyto termino pastabų dėl antrojo pranešimo negauta.

(39)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(40)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos).

(41)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(42)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(43)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(44)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(45)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(46)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (6), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus tam tikruose sektoriuose (pvz., medienos produktų sektoriuje). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita (7) į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(47)

Konkrečiau, skundo pateikėjas rėmėsi ataskaitoje pateiktais įrodymais, siekdamas pabrėžti sisteminius didelius iškraipymus KLR, t. y. socialistinę rinkos ekonomiką, kurioje Kinijos komunistų partija (toliau – KKP) vadovauja tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui.

(48)

Skundo pateikėjas paaiškino, kad tekstūrinio popieriaus gamybą KLR veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, todėl normaliajai vertei nustatyti netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Visų pirma skundo pateikėjai tvirtino, kad KLR esama didelių žaliavų, daugiausia medienos plaušienos ir TiO2, naudojamų tekstūriniam popieriui gaminti, sąnaudų, taip pat energijos sąnaudų iškraipymų (8).

(49)

Šiai pozicijai pagrįsti skundo pateikėjas daugiausia rėmėsi ataskaitoje pateiktais įrodymais ir ankstesnių Komisijos bylų išvadomis.

(50)

Skundo pateikėjai paminėjo, kad tekstūrinio popieriaus pramonės šaka priskiriama Kinijos miškininkystės ir medienos produktų sektoriams, ir priminė toliau išvardytus elementus, iš kurių matyti, kad esama didelių iškraipymų.

(51)

Pirma, tekstūrinio popieriaus sektoriuje esama pagrindinių žaliavų, daugiausia medienos plaušienos ir TiO2, naudojamų tekstūriniam popieriui gaminti, sąnaudų iškraipymų:

(52)

Antra, tekstūrinio popieriaus sektoriuje esama energijos sąnaudų iškraipymų:

(53)

Trečia, tekstūrinio popieriaus sektoriaus gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą:

(54)

Ketvirta, kaip ir kitiems Kinijos ekonomikos sektoriams, tekstūrinio popieriaus sektoriui būdingi iškraipymai, atsirandantys dėl viešosios politikos ar priemonių, kuriomis diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka (28).

(55)

Penkta, tekstūrinio popieriaus sektoriuje esama iškraipymų, atsiradusių dėl diskriminacinio ar nepakankamo Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės taisyklių taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo (29).

(56)

Šešta, tekstūrinio popieriaus sektoriuje iškraipomos ir darbo užmokesčio sąnaudos (30).

(57)

Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad tekstūrinio popieriaus sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(58)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais.

(59)

Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

(60)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (31).

(61)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (32). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(62)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (33).

(63)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(64)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, vadovaujamasis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(65)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (34). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(66)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(67)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (35). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(68)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(69)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškiai išreikšti numatomi tikslai.

(70)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(71)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (36).

(72)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politines priemones įgyvendinantys bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (37).

(73)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (38).

(74)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (39).

(75)

Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir jiems daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pvz., išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (40).

(76)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (41).

(77)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(78)

Nagrinėjamojo produkto sektoriuje daugiausia veikia privačios bendrovės, pavyzdžiui, „Hangzhou Huawang New Material Technology“ (dar vadinama „Huawon“) (42), „Zhejiang Kingdecor Paper“ (43), „Qifeng New Materials“ (44) arba „Zhejiang Hengda New Materials“ (45).

(79)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindines žaliavas, naudojamas tekstūriniam popieriui gaminti, t. y. medienos plaušieną ir TiO2, tiekia abi VVĮ. Pavyzdžiui, medienos plaušienos sektoriui tiekia kelios valstybės kontroliuojamos bendrovės, tokios kaip „Fujian Qingshan Paper Industry Co.“ (46) ir „Shandong Chenming Paper Holding Co.“ (47).

(80)

Be to, Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/1923, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės titano dioksidui (TiO2) nustatomas laikinasis antidempingo muitas (48), Komisija nustatė, kad TiO2 sektoriui taip pat tiekia kelios valstybės kontroliuojamos bendrovės, pavyzdžiui, „Pangang Group Vanadium and Titanium Resources, Ltd.“ (49) (toliau – „Pangang“), kurią valdo „Pangang Group“, t. y. VVĮ grupės „Anshan Iron and Steel Group“ (toliau – „Ansteel“) (50) patronuojamoji įmonė (daugiau nei 54 %) (51).

(81)

„Fujian Qingshan Paper Industry Co.“ teigia, kad „naujame plėtros etape bendrovė vadovausis Si Dzinpingo mintimis apie kiniškąjį socializmą naujojoje eroje“ (52). Bendrovės įstatų 98 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „bendrovės partijos komitetas vykdo savo pareigas pagal partijos konstituciją ir kitas partijos taisykles: i) užtikrina partijos ir valstybės politikos priežiūrą ir partijos centrinio komiteto, Valstybės tarybos, provincijos partijos komiteto ir provincijos Vyriausybės sprendimų ir tvarkos įgyvendinimą bendrovėje“ (53) .„Shandong Chenming Paper Holding Co.“ partijos komitetas tvirtina, kad „[p]lėtojant įmonę bus įsteigta partijos organizacija, partijos stiprinimo veikla bus išplėsta svarbiausiose srityse, kad būtų pasiektas atgarsis, abipusė integracija ir pažanga partijos kūrimo ir gamybos, veiklos bei valdymo srityse“ (54).

(82)

Be to, KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimo procesus tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (55), o KKP siekia vadovauti beveik kiekvienam šalies ekonomikos aspektui. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi Vyriausybės.

(83)

Be to tekstūrinio popieriaus sektoriui taikomos kelios Vyriausybės politikos priemonės, nes tiek 2019 m. Pramonės struktūrinio prisitaikymo žinyne (56), tiek 2024 m. atnaujintoje jo redakcijoje (57) medienos plaušienos sektorius įtrauktas į skatinamųjų pramonės sektorių sąrašą. Panašiai, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/1923, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės titano dioksidui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (58), 2024 m. Pramonės struktūros koregavimo gairių kataloge TiO2 sektorius minimas tiesiogiai, nurodant, kad TiO2 gamybas taikant sieros rūgšties procesą yra ribojamas sektorius, o šio katalogo 2019 m. versijoje TiO2 gamyba taikant chloridų procesą nurodyta kaip skatinamoji (59).

(84)

Be to, 14-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane ir 2035 m. perspektyvose nustatytas šis tikslas: „Pertvarkyti ir atnaujinti tradicines pramonės šakas, skatinti žaliavų pramonės, pvz., naftos chemijos produktų, plieno, spalvotųjų metalų ir statybinių medžiagų, išdėstymo optimizavimą ir struktūrinį pritaikymą, plėsti aukštos kokybės produktų, pavyzdžiui, lengvosios pramonės ir tekstilės gaminių, pasiūlą, spartinti pagrindinių pramonės šakų, pavyzdžiui, cheminių medžiagų ir popieriaus gamybos, pertvarką ir modernizavimą“ (60) .

(85)

Be to, 2022 m. gairėse dėl aukštos kokybės lengvosios pramonės plėtros skatinimo (61) reikalaujama „spartinti proveržį bazinių technologijų srityje: kalbant apie silpnas pramonės šakų, pavyzdžiui, popieriaus gamybos <...>, grandis, bus išnagrinėti, parengti ir paskelbti keli technologinių inovacijų pagrindinėse srityse planai <...> technologiniai moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, inžinerija ir industrializacija bus stiprinami ir skatinami, bus spartinamas pagrindinių technologinių sistemų kūrimas, bus padidintas pramonės technologijų lygis“ (62) ir „skatinami įvairūs išskirtiniai pažangios gamybos scenarijai tokiose pramonės šakose kaip <...> popieriaus gamyba“ (63).

(86)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (64). Pavyzdžiui, Kinijos nacionalinė miško pramonės asociacija (toliau – CNFPIA) įsteigė specialųjį tekstūrinio popieriaus komitetą (65). CNFPIA įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad organizacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (66).

(87)

Bendrovė „Hangzhou Huawang New Material Technology“ yra CNFPIA narė ir eina CNFPIA specialiojo komiteto tekstūrinio popieriaus klausimams pirmininko pavaduotojos pareigas (67).

(88)

Bendrovė „Zhejiang Kingdecor Paper“ taip pat yra CNFPIA narė ir eina CNFPIA specialiojo komiteto tekstūrinio popieriaus klausimais direktorės pareigas (68)

(89)

Todėl net privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(90)

Kinijos Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(91)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (69)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(92)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (70), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (71).

(93)

Dar 2018 m. pranešta, kad partijos organai veikė 73 % iš maždaug 2,57 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (72). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(94)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (73), kuriuo dar labiau išplėstas partijos komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(95)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje nurodoma: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (74).

(96)

Atlikus šį tyrimą buvo patvirtinta, kad tekstūrinio popieriaus sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas. Pavyzdžiui, bendrovės „Xianhe“, kuri yra bendrovės „Kingdecor“ kontroliuojančioji bendrovė, direktorių valdybos narys taip pat yra jos partijos sekretorius (75). Kaip nustatyta atliekant tyrimą, „Xianhe“„reagavo į partijos centrinio komiteto raginimą ir aktyviai integravosi į naują plėtros modelį“ (76).

(97)

Kitas tokio vadovaujamų pareigų ir narystės ir (arba) funkcijų sutapimo pavyzdys yra bendrovė „Qifeng New Material“, kurios direktorių valdybos pirmininkas yra KKP narys (77). 2023 m. „Qifeng New Material“„vadovavosi Si Dzinpingo minties dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai gairėmis ir, tvirtai vadovaujant bendrovės Partijos komitetui ir direktorių valdybai, [bendrovė] aktyviai tyrinėjo tiek tarptautines, tiek vidaus rinkas“ (78).

(98)

Dar vienas pavyzdys buvo bendrovė „Fujian Qingshan Paper Industry Co.“, kurios direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius (79). 2024 m. pirmąjį pusmetį bendrovė „vadovavosi Si Dzinpingo minties dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai gairėmis, visapusiškai sutvirtino partijos stiprinimo veiksmus [ir] aktyviai skatino gilesnę partijos stiprinimo ir gamybos bei veiklos verslo integraciją“ (80).

(99)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (81). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, tekstūrinio popieriaus ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(100)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(101)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (82).

(102)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti tekstūrinio popieriaus sektorius.

(103)

Pavyzdžiui, Šandongo provincija savo 14-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane ir 2035 m. perspektyvose ketina „optimizuoti ir atnaujinti tradicines pramonės šakas: <…> optimizuoti ir tobulinti klasikines pramonės šakas, pavyzdžiui, tekstilės ir drabužių, maisto, popieriaus gamybos, <…>“ (83) .

(104)

Be to, Fudziano provincijos 14-ajame specialiajame aukštos kokybės gamybos pramonės plėtros penkmečio plane reikalaujama „sutelkti dėmesį į buitinio popieriaus, pakavimo popieriaus ir kartono, specialaus popieriaus ir kartono kokybės gerinimą, optimizuoti plaušienos ir popieriaus pluošto išteklių įvairovės struktūrą, mokslinius tyrimus ir plėtrą“ (84).

(105)

Be to, Fudziano provincijos 14-ajame specialiajame aukštos kokybės gamybos pramonės plėtros penkmečio plane nurodyta, kad „dėl popieriaus gamybos ir popieriaus gaminių: [Vyriausybė vadovauja] <...> „Qingshan Paper“ ir kitoms įmonėms, kad būtų stiprinami vietos inovaciniai pajėgumai, didinami projektavimo integracijos pajėgumai ir gerinamas gamybos procesas, technologijos ir įranga“ (85).

(106)

Be to, Džedziango provincijoje atlikus tyrimą patvirtinta, kad valdžios institucijos ir valstybiniai bankai taiko lengvatinę politiką popieriaus gamintojų atžvilgiu, nes provincija „vadovauja Longjou apskrities finansų įstaigoms, siekdama pagerinti pagrindinių įmonių finansinę aplinką, toliau optimizuoja finansines paslaugas, didina paramą realiajai ekonomikai, visų pirma popieriaus pramonei“ (86).

(107)

Be to, tekstūriniam popieriui gaminti naudojamiems ištekliams taip pat taikomos Vyriausybės politikos priemonės. Konkrečiau, tai pasakytina apie medienos plaušieną, kuriai taikomas KLR 14-asis miškų ir pievų sektoriaus pramonės plėtros penkmečio planas (2021–2025 m.) (87) (toliau – 14-asis miškų penkmečio planas), kuriame reikalaujama, kad „plaušienos ir popieriaus gamybos sektoriuose: [būtų] sparčiau atsisakoma pasenusių gamybos pajėgumų ir mažinamas išmetamų teršalų kiekis [bei] skatinami technologiniai pokyčiai ir gerinamas energijos ir žaliavų naudojimas“. Ištyrus TiO2 sektorių taip pat nustatyta, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje (88).

(108)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(109)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(110)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(111)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (89).

(112)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių Kinijoje srityje (90). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (91). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (92).

(113)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir miškininkystės ir medienos apdorojimo, taigi ir tekstūrinio popieriaus, sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais.

(114)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(115)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių pagrindinių TDO konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (93).

(116)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinės sąjungos organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (94). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(117)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (95).

(118)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tekstūrinio popieriaus sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(119)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(120)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (96), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir valstybės valdomų ne finansinių įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (97), jie nuolat įgyvendina Kinijos Vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(121)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios teisinės pareigos vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (98). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(122)

Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė paaiškino, kad KKP turi prižiūrėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (99). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (100).

(123)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio (101). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (102). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(124)

Antra, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža vis mažėja. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant akivaizdaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(125)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (103). Oficialioje Kinijos žiniasklaidoje neseniai pranešta, kad KKP ragina „mažinti paskolų rinkoje taikomą palūkanų normą“ (104). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(126)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos Vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas arba išvengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybę), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(127)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(128)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(129)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir ataskaitos II dalyje aprašytus gamybos veiksnius.

(130)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja iškraipymų veikiamą darbo jėgą. Jie gali skolintis lėšų, kurios veikiamos iškraipymų finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau, visų pirma 51–128 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės tekstūrinio popieriaus gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(131)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse.

(132)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(133)

Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(134)

Pirma, CNFPIA laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis negali būti taikoma dėl jos nesuderinamumo su PPO susitarimais ir PPO ginčų sprendimo tarybos (toliau – GST) sprendimais.

(135)

Visų pirma CNFPIA tvirtino, kad:

(136)

Antra, CNFPIA teigė, kad įtariami iškraipymai nebuvo pakankamai įrodyti ir, net jei tokių iškraipymų buvo, jie neturėjo poveikio nagrinėjamajam produktui.

(137)

Be to, CNFPIA pareiškė, kad:

(138)

Dėl šalių argumentų dėl suderinamumo su PPO teise, Komisija priminė, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu.

(139)

Dėl šalių nuorodos į bylą DS473, Komisija priminė, kad Apeliacinio komiteto ataskaita byloje DS473 buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies įgyvendinimu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga. Vis dėlto pagal PPO teisę, kaip išaiškino Apeliacinis komitetas byloje DS473, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Iš tiesų, kadangi eksportuojančioje šalyje esama didelių iškraipymų, sąnaudos ir kainos toje šalyje yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl šalių argumentams negalėjo būti pritarta.

(140)

Kalbant apie šalių argumentus dėl įrodymų, jog esama didelių iškraipymų, pakankamumo Komisija iš pat pradžių priminė, kad, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte, jeigu Komisija mano, kad skundo pateikėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų yra pakankami, ji gali inicijuoti tyrimą remdamasi tokiais įrodymais. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad, kaip byloje Viraj Profiles patvirtino Bendrasis Teismas, įrodymų, kurių reikia, kad būtų įvykdyti įrodymų pakankamumo kriterijai tyrimui inicijuoti, kiekis ir kokybė skiriasi nuo įrodymų, reikalingų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimą, kiekio ir kokybės (106). Taigi, skundas atitiko pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatytus ir kartu su 2 straipsnio 6a dalies d punktu taikomus standartus. Iš tiesų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą (107), Komisija inicijavimo etapu laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nebūtų tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, dėl to tyrimą būtų pagrįsta inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(141)

Todėl Komisija toliau rinko įrodymus dėl šių iškraipymų. Šiuo tikslu Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą surinko duomenis, būtinus didelių iškraipymų buvimui ir poveikiui nustatyti ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytai metodikai taikyti. Šio reglamento 6.3 skirsnyje išsamiai pateikiami Komisijos surinkti duomenys ir susijusios išvados dėl valstybės valdomų bendrovių veikimo nagrinėjamojo produkto sektoriuje arba sąsajų su KKP. Todėl šalių argumentų dėl skunde pateiktų įrodymų nebuvo galima priimti.

(142)

Šiame skirsnyje pateikta analizė, kurioje, be kita ko, išnagrinėti visi turimi įrodymai, susiję su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir nagrinėjamojo produkto sektorių, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ir sąnaudos, įskaitant žaliavų ir gamybos išteklių, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(143)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(144)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(145)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(146)

Kaip paaiškinta 36–38 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti: 2024 m. spalio 2 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – pirmasis pranešimas) ir 2024 m. gruodžio 6 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – antrasis pranešimas).

(147)

Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių.

(148)

Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Tailandą, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(149)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Tailandą, Braziliją, Indoneziją ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(150)

Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

(151)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Tailando, Brazilijos, Indonezijos ir Turkijos, reikia toliau tikrinti, ar lengvai prieinami duomenys, visų pirma tiriamojo produkto gamintojų lengvai prieinami finansiniai duomenys, yra prieinami.

(152)

Komisija išnagrinėjo, ar kiekvienoje iš keturių galimų tipiškų šalių yra tekstūrinio popieriaus gamintojų, ir ieškojo lengvai prieinamų tiriamąjį produktą gaminančių bendrovių finansinių duomenų. Komisija nenustatė tokių bendrovių keturiose galimose tipiškose šalyse.

(153)

Tada Komisija nagrinėjo tos pačios kaip tiriamojo produkto bendrosios kategorijos produkto gamintojus kiekvienoje iš keturių galimų tipiškų šalių, įskaitant specialiojo popieriaus (daugiausia naudojamo lanksčioms pakuotėms ir etiketėms gaminti) ir spausdinamojo popieriaus gamintojus. Šioje kategorijoje nebuvo nustatyta jokių bendrovių, kurių finansiniai duomenys būtų buvę lengvai prieinami. Skunde skundo pateikėjai nurodė šios kategorijos Tailando bendrovę („Thai Paper Mill“) ir pateikė dokumentus, kurie esą buvo susiję su jos 2022 m. finansiniais duomenimis. Tačiau į nurodytą laikotarpį nebuvo įtraukta jokia TL dalis, o duomenys buvo neoficiali „Excel“ formato išklotinė iš duomenų bazės (109). Todėl Komisija negalėjo patvirtinti finansinių duomenų iš jokio lengvai prieinamo šaltinio.

(154)

Tada Komisija nagrinėjo kitus produktus, priskiriamus tai pačiai bendrajai tiriamojo produkto kategorijai („popieriaus ir pakuotės gamintojai“) (110), nes pakuotė taip pat minima keturių susijusių SS kodų (111), į kuriuos neįtraukta medienos plaušiena, kuri yra pradinės grandies produktas / žaliava ir kurios pobūdis visiškai skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto, aprašymuose. Duomenų bazėje „Orbis“ Komisija nustatė lengvai prieinamus Tailando gamintojų finansinius duomenis, t. y. bendrovių SIAM KRAFT INDUSTRY CO LTD; DOUBLE A (1991) PUBLIC COMPANY; THAI CONTAINERS GROUP CO LTD ir SIG COMBIBLOC CO LTD., kurios taip pat nurodytos 3 skirsnyje, duomenis, iš kurių matyti, kad 2023 m. gamintojai veikė pelningai. Tailandas buvo vienintelė galima tipiška šalis, kurios finansiniai duomenys apie popieriaus ir pakuotės gamintojus buvo lengvai prieinami. Dėl kitų galimų tipiškų šalių Komisija duomenų bazėje „Orbis“ rado informacijos apie kai kurias bendroves, kurių veikla 2023 finansiniais metais buvo nuostolinga, arba apie bendroves, kurios nebuvo paskelbusios tiriamojo laikotarpio finansinių duomenų.

(155)

Iki nustatyto termino pastabų negauta. Viena šalis – KINGDECOR – pateikė pastabų pasibaigus galutiniam terminui. Šios pastabos bus nagrinėjamos galutiniame etape.

(156)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalimi gali būti laikomas Tailandas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(157)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą analizę, Tailandas atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi.

(158)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(159)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (GTA) (112), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudos Nacionalinio statistikos biuro statistinius duomenis, kuriuos skelbia Tailando bankas (113), EBPO biblioteka (114) ir leidinys „COST of Doing Business in Thailand 2023“ (115), o neiškraipytoms elektros energijos sąnaudoms – Tailando metropolijos elektros energijos institucijos (116) skelbiamus elektros energijos kainų statistinius duomenis.

(160)

Antrajame pranešime Komisija paaiškino garo kainą Tailande ketinanti apskaičiuoti remdamasi JAV energetikos departamento pasiūlyta metodika (117). Taikant šią metodiką garo kaina nustatoma įvertinant jam pagaminti naudojant gamtines dujas reikalingą šilumos kiekį. Šiuo tikslu kaip šilumai pagaminti reikalingą išteklių Komisija ketino naudoti gamtines dujas, taigi ir Tailando energetikos ministerijos paskelbtą gamtinių dujų kainą Tailande (118). Kadangi taikant šią metodiką apskaičiuojamos tik garo kuro sąnaudos, Komisija būtų pakoregavusi šias sąnaudas, atsižvelgdama į vandens, vartojimo reikmenų ir kitas sąnaudas, PBA išlaidas ir pelną.

(161)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dujos, suslėgtas oras ir vanduo kartu sudaro mažiau nei 0,3 % visų gamybos sąnaudų, todėl šios sąnaudos bus pridėtos prie vartojimo reikmenų sąnaudų. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų gamybos išteklių sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo reikmenys, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(162)

Visi gamybos veiksniai, kurie buvo įtraukti kaip vartojimo reikmenys, sudarė apie 3 % visų gamybos sąnaudų, todėl galiausiai buvo laikoma, kad vartojimo reikmenys sudaro apie 4 % visų gamybos sąnaudų.

(163)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tekstūrinis popieriaus gamybos veiksniai

(164)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Ši metodika tinkamai paaiškinta skirsnyje „Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos, pelnas ir nusidėvėjimas“.

(165)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina (CIF), nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos.

(166)

Kalbant apie medienos (eukaliptų) plaušieną, kuri nėra įprasta Kinijoje ar kaimyninėse šalyse ir kuri yra antra pagal svarbą tekstūrinio popieriaus gamybos žaliava, atliekant patikrinimą abu Kinijos gamintojai įrodė, kad perka šią žaliavą tik iš ne Kinijos kilmės nesusijusių tiekėjų. Tai reiškia, kad jos importo kainos buvo priimtos ir nepakeistos.

(167)

Kalbant apie pagrindinę žaliavą, t. y. titano dioksidą, KINGDECOR tvirtino ir patikrinimo metu įrodė, kad iš už Kinijos ribų įsisteigusių nesusijusių tiekėjų importavo ribotą titano dioksido kiekį. Tai buvo daroma dėl produkto kokybinių savybių, kurių neturi Kinijos produktas. Šios titano dioksido dalies importo kainos buvo priimtos ir nepakeistos.

(168)

Kalbant apie kitas žaliavas, importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (119) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis.

(169)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2 skirsnyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Likę kiekiai buvo laikomi tipiškais.

(170)

Tailando gamybos sektoriaus vidutinėms darbo sąnaudoms nustatyti Komisija naudojo pagal TL indeksuotus naujausius prieinamus Nacionalinio statistikos biuro statistinius duomenis, kuriuos skelbia Tailando bankas, EBPO biblioteka ir leidinys „COST of Doing Business in Thailand 2023“ (120).

(171)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Tailande skelbia Tailando metropolijos elektros energijos institucija (121). Komisija naudojo kiekvieno TL mėnesio periodiškai skelbiamus duomenis apie pramoninės elektros energijos kainas atitinkamame suvartojimo intervale THB/kWh.

(172)

Kaip aprašyta 3.2.3 skirsnyje, Komisija garo kainą Tailande apskaičiavo remdamasi JAV energetikos departamento pasiūlyta metodika (122). Taikant šią metodiką garo kaina nustatoma įvertinant jam pagaminti reikalingą šilumos kiekį. Šiuo tikslu kaip šilumai pagaminti reikalingą išteklių Komisija naudojo gamtines dujas, taigi ir Tailando energetikos ministerijos paskelbtą gamtinių dujų kainą Tailande (123). Kadangi taikant šią metodiką apskaičiuojamos tik garo kuro sąnaudos, Komisija pakoregavo šias sąnaudas atsižvelgdama į vandens, vartojimo reikmenų ir kitas sąnaudas, PBA išlaidas ir pelną. Komisija laikėsi nuomonės, kad bendras tarifas, apimantis šias išlaidas ir pelną, būtų pagrįstas. Suinteresuotosios šalys pastabų dėl šio antrojo pranešimo punkto nepateikė.

(173)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(174)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(175)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą gamybos pridėtinių išlaidų, PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija naudojo keturių Tailando bendrovių, t. y. SIAM KRAFT INDUSTRY CO LTD, DOUBLE A (1991) PUBLIC COMPANY, THAI CONTAINERS GROUP CO LTD ir SIG COMBIBLOC CO LTD., finansinius duomenis, skelbiamus duomenų bazėje „Orbis“.

(176)

PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų (toliau – PPS) procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms bendroms gamybos sąnaudoms, sudarė 11,38 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytas pelnas siekė 9,29 %. Komisija manė, kad taikant šias normas neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, pelno dydis būtų pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu.

(177)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(178)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančių gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šiuos suvartojimo rodiklius patikrino Komisija. Komisija padaugino sunaudojimo rodiklius iš tipiškoje šalyje nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip aprašyta 3.2.4.1 skirsnyje.

(179)

Tada Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 173 konstatuojamojoje dalyje, prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(180)

Gamybos sąnaudoms, kurios buvo nustatytos, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pritaikė 174–175 konstatuojamosiose dalyse apskaičiuotus PBA išlaidų ir pelno procentinius dydžius.

(181)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(182)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(183)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(184)

Vienas eksportuojantis gamintojas iš dalies eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą per susijusį naudotoją, kuris veikė kaip importuotojas ir toliau perdirbo nagrinėjamąjį produktą. Eksportuojantis gamintojas nepateikė išsamios informacijos apie tolesnio perdirbimo sąnaudas ir galutinę pardavimo kainą, todėl Komisija preliminariai nusprendė vertindama šiuos sandorius naudoti susijusiam naudotojui nustatytą eksporto kainą. Komisija paprašė duomenų apie perdirbimo sąnaudas ir galutinę pardavimo kainą, kurie vėliau bus naudojami galutiniame etape eksporto kainai nustatyti remiantis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatyta kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(185)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(186)

Kaip paaiškinta 177 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(187)

Išskyrus koregavimą dėl PVM atsižvelgiant į negrąžintiną PVM, Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję koreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių koregavimų.

(188)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitą, kitus importo mokesčius, frachtą, draudimo išlaidas, metines lengvatas, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas bei pakavimo išlaidas.

(189)

Atlikti koregavimai atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito sąnaudas ir banko mokesčius.

(190)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(191)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(192)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus ir pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus.

(193)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 33,6 % laikinasis dempingo skirtumas.

(194)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis.

(195)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 90 % viso eksporto tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti pagal atrinktai bendrovei nustatytą didžiausią dempingo skirtumą.

(196)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(197)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino septyni gamintojai (124). Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(198)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 473 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, skundo pateikėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais, kuriuos patikrino Komisija. Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 60 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ES ir 61 % viso pardavimo ES apimties.

(199)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, o jei taip – kokiu mastu.

(200)

Kaip paaiškinta 27 konstatuojamojoje dalyje, tekstūrinis popierius naudojamas kaip dekoratyvinė paviršiaus medžiaga. Tekstūrinis popierius naudojamas kaip tarpinis produktas, kuris vėliau, naudojant aukštą temperatūrą ir slėgį arba klijus, laminuojamas ant medienos plokščių, pvz., vidutinio tankio plaušų plokščių arba smulkinių plokščių. Tekstūrinis popierius daugiausia naudojamas baldų, patalpų vidaus apdailos ir statybos sektoriuose.

(201)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu tiriamasis produktas Sąjungos rinkoje nebuvo parduodamas uždarojoje rinkoje. Vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų priklausė didelei bendrovių, perkančių tekstūrinį popierių iš susijusios šalies ir naudojančių jį kitiems galutinės grandies produktams gaminti, grupei. Komisija išnagrinėjo susijusius pardavimo sandorius ir susijusius dokumentus ir laikė, kad pardavimas susijusioms bendrovėms buvo pardavimas atvirojoje rinkoje, nes šis pardavimas atskiriems juridiniams asmenims buvo vykdomas maždaug tokia pačia kaina, kuri buvo taikoma nepriklausomoms šalims, ir šie subjektai galėjo laisvai pasirinkti tiekėją.

(202)

Skundo nepateikęs Sąjungos gamintojas taip pat priklausė didesnei toliau tiriamąjį produktą perdirbančių bendrovių grupei. Tačiau kadangi jis nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti šio gamintojo pardavimo susijusioms šalims sąlygų. Neturėdama išsamios informacijos, Komisija, atlikdama Sąjungos suvartojimo ir pardavimo Sąjungos rinkoje apimties analizę, laikė, kad skundo pateikėjo nurodyta apskaičiuota Sąjungos pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis buvo pardavimas atvirojoje rinkoje.

(203)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(204)

Atitinkami KN kodai taip pat apėmė kitų rūšių specialųjį popierių, kuriam netaikoma tiriamojo produkto apibrėžtis. Siekdama apskaičiuoti Sąjungos suvartojimą, Komisija palygino duomenų bazėje „Surveillance“ skelbiamus importo duomenis po TL 8 skaitmenų KN ir 10 skaitmenų TARIC kodų lygmeniu. TARIC kodai tapo prieinami tik inicijavus tyrimą ir buvo susiję tik su tiriamuoju produktu. Atlikus palyginimą buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. į Sąjungą TARIC lygmeniu importuoto tekstūrinio popieriaus kiekis sudarė apie 30 % bendros importo iš Kinijos pagal atitinkamus KN kodus apimties. Be Kinijos, tekstūrinio popieriaus importas iš kitų pasaulio šalių TARIC lygmeniu sudarė apie 15 % visos importo apimties KN lygmeniu.

(205)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi:

(206)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(207)

2020–2021 m. Sąjungos suvartojimas labai padidėjo (+ 17 %). Taip įvyko daugiausia dėl to, kad dėl COVID-19 pandemijos rinkoje padidėjo statybinių medžiagų paklausa. Dėl COVID-19 pandemijos buvo taikomos izoliavimo priemonės, kurios paskatino būsto renovacijos rinką, todėl padidėjo tekstūrinio popieriaus paklausa, nes jis daugiausia naudojamas baldams ir laminato grindų dangoms gaminti.

(208)

Po 2021 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo net 17 %, o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jis sumažėjo dar 11 %.

(209)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems, kaip buvo laikoma, teko beveik 90 % importo į Sąjungą apimties, pateiktais duomenimis.

(210)

Importo iš Kinijos rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(211)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(212)

2020 m. importas iš Kinijos nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo ribotas ir sudarė apie 4 600 tonų, o jo rinkos dalis buvo 1 %. Tačiau 2021 m. importas eksponentiškai padidėjo 157 %. Ši didelio augimo tendencija išliko visą likusį nagrinėjamąjį laikotarpį. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importas padidėjo 437 % iki daugiau kaip 24 000 tonų. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos padidėjo 6 procentiniais punktais.

(213)

Rinkos dalis padidėjo taip pat, kaip ir importo iš Kinijos Liaudies Respublikos apimtis, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo 521 %. Be to, 2022–2023 m. Kinijos rinkos dalis padidėjo trimis procentiniais punktais – nuo 4 % iki 7 % per vienų metų laikotarpį.

(214)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems, kaip buvo laikoma, teko beveik 90 % importo į Sąjungą, pateiktais duomenimis.

(215)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(216)

Importo iš Kinijos kainos 2021 ir 2022 m. didėjo panašiai kaip ir Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos, nurodytos 8 lentelėje. Tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos kainos išliko gerokai mažesnės už vidutines pardavimo Sąjungoje kainas, kurios tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki 2 220 EUR/t.

(217)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(218)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 9,3–10,9 %.

(219)

Be to, Komisija nustatė, kad kainos buvo smukdomos nuo 2022 m., kai dėl didesnių žaliavų ir energijos sąnaudų padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pakankamai padidinti savo kainų, kad kompensuotų gamybos sąnaudų padidėjimą, nes nuo 2022 m. ir visą nagrinėjamąjį laikotarpį kainos buvo priverstinai mažinamos dėl importo iš Kinijos.

(220)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(221)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(222)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Su visais Sąjungos gamintojais susijusius makroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi skundo pateikėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktais pakoreguotais duomenimis ir pakoreguotais Eurostato tiriamojo produkto importo iš trečiųjų šalių duomenimis, kaip paaiškinta 204 konstatuojamojoje dalyje ir 126 bei 127 išnašose. Mikroekonominius rodiklius, susijusius su atrinktais Sąjungos gamintojais, Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(223)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(224)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(225)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(226)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 13 % pagal pardavimo apimties tendencijas, kaip parodyta 8 lentelėje. 2021 m. užfiksuotas laikinas gamybos apimties padidėjimas sietinas su paklausos padidėjimu, kurį, kaip paaiškinta 207 konstatuojamojoje dalyje, lėmė vadinamoji buvimo namuose ekonomika, susiformavusi dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų izoliavimo priemonių. Tačiau nuo 2022 m. gamybos apimtis pradėjo mažėti. Šį sumažėjimą lėmė mažesnė tekstūrinio popieriaus paklausa Sąjungos rinkoje ir gamybos apimtis dar labiau sumažėjo dėl didelio tiekimo grandinėje sukauptų atsargų kiekio, kaip paaiškinta 245 ir 246 konstatuojamosiose dalyse. Be to, padidėjus importui iš KLR dempingo kaina, kuris daugiausia buvo susijęs su komercinės kokybės tekstūriniu popieriumi (pvz., baltu, šviesių atspalvių ir rudu), keli Sąjungos gamintojai, norėdami išlaikyti rinkos dalį, turėjo daugiausia gaminti ryškesnių spalvų popierių, todėl pailgėjo popieriaus mašinų paruošimo ir techninės priežiūros procesai, juos reikėjo atlikti dažniau, todėl pailgėjo ir gamybos laikas.

(227)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendri Sąjungos pajėgumai svyravo. 2021 m. deklaruoti gamybos pajėgumai padidėjo dėl ilgesnių tarpinių laikotarpių, kurie buvo numatomi planuojamai tekstūrinio popieriaus mašinų techninei priežiūrai atlikti. Nuo 2022 m. pajėgumai pradėjo mažėti. Taip įvyko daugiausia dėl to, kad 2022 m. pabaigoje vienas Sąjungos gamintojas nutraukė tekstūrinio popieriaus gamybą, o kitas Sąjungos gamintojas nuo 2023 m. pabaigos tapo nemokus.

(228)

2021 m. stebėtas pajėgumų naudojimo padidėjimas sietinas su grynosios gamybos apimties padidėjimu dėl COVID-19 pandemijos metu išaugusios tekstūrinio popieriaus paklausos rinkoje. 2022 m., 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas buvo gerokai mažesni, palyginti su laikotarpiu iki 2022 m., o tai lėmė bendras tekstūrinio popieriaus paklausos rinkoje sumažėjimas ir padidėjusi konkurencija su dempingo kaina iš Kinijos importuojamais produktais.

(229)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(230)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 13 procentinių punktų, daugiausia dėl pirmiau minėto paklausos padidėjimo laikotarpiu, kai buvo taikomos COVID-19 izoliavimo priemonės (žr. 207 konstatuojamąją dalį). Kaip paaiškinta pirmiau, 2021 m. labai išaugusi tekstūrinio popieriaus paklausa 2022 m. pradėjo mažėti. Kadangi nuo 2021 m. antrojo pusmečio importas iš Kinijos pradėjo didėti tiek vertinant absoliučiaisiais skaičiais, tiek pagal rinkos dalį, labai sumažėjo Sąjungos pardavimo apimtis.

(231)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo nuo 93 % iki 90 %. 2022 m. rinkos sumažėjimas iki 88 % sietinas su padidėjusia trečiųjų šalių rinkos dalimi, kuri sumažėjo 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

(232)

Kaip paaiškinta pirmiau, dėl būstų renovacijos bumo, kuris prasidėjo dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų izoliavimo priemonių, Sąjungos pramonei pavyko pasinaudoti didele paklausa ir už gamybos sąnaudas didesne pardavimo kaina, todėl 2021 m. buvo vieninteliai pelningi nagrinėjamojo laikotarpio metai. Tačiau nuo 2022 m., kai Sąjungos pramonė susidūrė su nykstančia paklausa ir turėjo konkuruoti su importu iš Kinijos dempingo kaina, ši padėtis pasikeitė, todėl turėjo būti nustatytos už gamybos sąnaudas mažesnės kainos, kaip parodyta 8 lentelėje.

(233)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(234)

2021 m. šiek tiek (2 %) padidėjus darbuotojų skaičiui, Sąjungos pramonė nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažino savo darbo jėgą, nes sumažėjo jos gamybos ir pardavimo apimtis. Be to, kai kurie atrinkti Sąjungos gamintojai COVID-19 pandemijos metu 2020 m. ir laikotarpiu nuo 2022 m. pabaigos iki tiriamojo laikotarpio turėjo dirbti sutrumpintą darbo dieną, nes trūko užsakymų ir dėl to buvo dažnai stabdomos mašinos. Tačiau ši padėtis neatsispindėjo bendrame darbuotojų skaičiuje, nes paveikti darbuotojai tebedirbo bendrovėse, o jų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas.

(235)

Našumo raida atitiko gamybos apimties pokyčius. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jis sumažėjo 11 %, o 2021 m. laikinai padidėjo, nes dėl pirmiau minėtų tais metais buvusių išskirtinai palankių sąlygų išaugo Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas. Dėl 225 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų produktų asortimento pokyčių ir vėliau pailgėjusio mašinų techninės priežiūros ir paleidimo laiko nuo 2022 m. dar labiau sumažėjo našumas vienam etato ekvivalentui.

(236)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(237)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(238)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(239)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos kito pagal varpelio formos kreivę: 2022 m. jos buvo didžiausios, o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo. Vieneto pardavimo kaina kito taip pat kaip gamybos sąnaudos. 2020 m. Sąjungos pramonė atsidūrė nepalankioje ekonominėje padėtyje dėl laikino gamybos ir eksploatuojamų mašinų skaičiaus sumažėjimo ir negalėjo užtikrinti, kad vidutinė vieneto pardavimo kaina būtų didesnė už gamybos sąnaudas. Po antrojo pusmečio paklausa padidėjo, nes dėl pandemijos susiformavusios vadinamosios buvimo namuose ekonomikos žmonės pradėjo investuoti disponuojamąsias pajamas į būsto renovaciją. 2021 m. buvo vieninteliai metai, kuriais Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo kainas tiek, kad jos viršytų gamybos sąnaudas. Ši tendencija greitai pasikeitė vėlesniais metais, kai Sąjungos pramonė nebegalėjo užtikrinti, kad pardavimo kainos būtų didesnės už gamybos sąnaudas.

(240)

Gamybos sąnaudos daugiausia priklausė nuo žaliavų ir energijos sąnaudų. Visų pirma gamybos sąnaudų tendencija labai atitiko dviejų pagrindinių žaliavų – titano dioksido (toliau – TiO2) ir medienos plaušienos – kainų tendencijas. Be to, 2022 m. dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą labai padidėjo energijos kainos ir ši tendencija išliko visus 2023 m. ir tiriamąjį laikotarpį.

(241)

Be to, kaip parodyta 4 lentelėje, Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat buvo mažesnės, palyginti su Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis, o kainų skirtumas svyravo nuo 9 % 2021 m. piko metu iki maždaug 25 % per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį, įskaitant tiriamąjį laikotarpį. Taigi didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų tiek, kad galėtų padengti gamybos sąnaudas, o tai rodo, kad dėl importo dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos.

(242)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(243)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 7 %.

(244)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(245)

Atsargų lygis vertinant absoliučiaisiais skaičiais ir kaip gamybos procentinė dalis padidėjo atitinkamai 53 % ir 70 %. 2021 m. dėl didžiausios vartotojų paklausos ir gamybos kartu su didėjančia paklausa visoje tiekimo grandinėje buvo pastebimas vadinamasis botago efektas. Tai reiškia, kad Sąjungos gamintojų ir jų pirkėjų sandėliuose buvo kaupiamos atsargos, o kai kurie iš jų nurodė, kad buvo pavėluotai atšaukiami pagaminti produktai ir ši tendencija išliko visą tolesnį laikotarpį.

(246)

Tekstūrinio popieriaus verslas daugiausia grindžiamas užsakymais ir prekių pristatymo tiekti pagal pareikalavimą procedūra. Be to, vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų įgyvendino sistemą, kuriai būdingas pagal užsakymą gaminamų atsargų ir dažniausiai parduodamo tekstūrinio popieriaus atsargų, kurios gali būti skubiai pateikiamos paskutinę minutę, derinys. Dėl susikaupusių atsargų ir mažėjančios paklausos bei gamybos apimties nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo laikotarpio pabaigos atsargos, todėl taip pat padidėjo laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi.

(247)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamino pagal konkrečius naudotojų užsakymus, atsargų lygis nebuvo laikomas reikšmingu žalos šiam pramonės sektoriui rodikliu.

(248)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(249)

Komisija visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(250)

Iki nagrinėjamojo laikotarpio, t. y. 2014–2019 m., Sąjungos pramonė veikė pelningai (žr. 281 konstatuojamąją dalį). Tačiau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungos pramonės rezultatai buvo neigiami dėl 2020 m. ekonomikos nuosmukio, kurį lėmė COVID-19 pandemija ir dėl jos sumažėjusi paklausa pirmąjį tų metų pusmetį. Susitraukus rinkai sumažėjo pardavimas ir padidėjo sąnaudos, daugiausia dėl dažno mašinų sustabdymo ir kai kurių Sąjungos gamintojų sutrumpinto darbo laiko, kaip paaiškinta 234 konstatuojamojoje dalyje. 2021 m. pelningumas pasiekė aukščiausią tašką dėl namų renovacijos bumo po COVID-19 pandemijos, 2022 m. jis pradėjo mažėti, o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pelningumas buvo neigiamas. Kaip jau parodyta 11 lentelėje, Sąjungos pramonė už gamybos sąnaudas didesnes kainas galėjo taikyti tik 2021 m.

(251)

Dėl gamybos sąnaudų ir smukdomų kainų disbalanso pelningumas nuo 2022 m. pradėjo mažėti.

(252)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, o 2021 m. labai padidėjo dėl tekstūrinio popieriaus pramonei palankių aplinkybių, kurios susidarė dėl taikytų izoliavimo priemonių. 2022 m. pinigų srautas vėl pasiekė tokį patį lygį kaip 2020 m., o 2023 m. smarkiai sumažėjo. Dėl laikotarpių skirtumų tarp metų iki tiriamojo laikotarpio ir tiriamojo laikotarpio apskaičiuotų atsargų pokyčių negalima laikyti patikima informacija apie vienos iš atrinktų ES bendrovių faktinių pinigų srautų padėtį. Todėl galima laikyti, kad tiriamuoju laikotarpiu pastebėtas atsigavimas buvo dirbtinai padidintas. Bet kuriuo atveju, net jei per tiriamąjį laikotarpį buvo vertinamas visas pinigų srautas, Sąjungos pramonės pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu vis tiek sumažėjo 37 %.

(253)

2021 m. investicijos sumažėjo 8 %, 2022 m. padidėjo 42 %, o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo – atitinkamai 59 % ir 21 %. 2022 m. pastebėtas padidėjimas sietinas su keliomis investicijomis, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į didelę rinkos paklausą ir 2021 m. pelno dydį.

(254)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nepaisant 2020 m. užfiksuotos neigiamos investicijų grąžos, 2021 m. ji padidėjo daugiau nei keturis kartus, o 2022 ir 2023 m. vėl sumažėjo. Tiriamuoju laikotarpiu investicijų grąža siekė 6,5 %, t. y. padidėjo 94 %, palyginti su 2020 m. Taip pat reikia priminti, kad investicijų grąža apskaičiuojama pagal bendrą tiriamojo produkto pelningumą, taigi ir pardavimą eksporto rinkose. Kaip paaiškinta 239 konstatuojamojoje dalyje, nors kainos Sąjungos rinkoje paprastai buvo mažesnės už gamybos sąnaudas (išskyrus 2021 m.), kainos eksporto rinkoje apskritai buvo didesnės ir viršijo gamybos sąnaudas, kaip parodyta 13 lentelėje. Nors investicijų grąža nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio beveik padvigubėjo, kiti rodikliai, pavyzdžiui, investicijos ir pinigų srautas, nagrinėjamuoju laikotarpiu vis dar buvo neigiami.

(255)

Todėl laikyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjęs pelningumas ir pinigų srautas turėjo įtakos atrinktų Sąjungos gamintojų gebėjimui padidinti kapitalą.

(256)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama. Nors 2021 m. Sąjungos pramonės padėtis laikinai pagerėjo, žalos rodikliai, tokie kaip gamybos apimtis, pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje ir pelningumas, 2022 m. sumažėjo, o ši tendencija išliko ir tiriamuoju laikotarpiu.

(257)

Nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 16 %. Šis sumažėjimas buvo didesnis nei Sąjungos suvartojimas, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 %. Visų pirma, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje 2022 m. ir 2023 m. bei tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo labiau (atitinkamai 9 % ir 16 %), palyginti su suvartojimo sumažėjimu (3 % 2022 m. ir 14 % 2023 m. bei tiriamuoju laikotarpiu).

(258)

Nors 2020 m. Sąjungos pramonė pradėjo nuo nepalankios ekonominės padėties dėl dažno mašinų stabdymo ir dėl to, kad dėl staigaus paklausos sumažėjimo prasidėjus COVID-19 pandemijai keli Sąjungos pramonės gamintojai turėjo sutrumpinti savo darbo laiką (žr. 250 konstatuojamąją dalį), 2021 m. Sąjungos pramonė sugebėjo pagerinti savo ekonominę padėtį, nes prasidėjus COVID-19 pandemijai rinkoje padidėjo tekstūrinio popieriaus paklausa. Tačiau ši teigiama tendencija pasikeitė 2022 m. ir vėlesniu laikotarpiu, nes Sąjungos gamintojai jau turėjo spręsti ne tik mažėjančios paklausos, bet ir padidėjusios konkurencijos su sparčiai didėjančiu importu dempingo kaina iš Kinijos problemas.

(259)

Be to, kaip jau pabrėžta 219 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2022 m. pradėjo didėti Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, daugiausia dėl didesnių žaliavų ir energijos kainų. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pakankamai padidinti savo pardavimo kainų, kad kompensuotų šį didelį sąnaudų padidėjimą, nes kainos buvo smukdomos dėl importo iš Kinijos. 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu atotrūkis tarp gamybos sąnaudų ir pardavimo kainų Sąjungoje sudarė apie 4 %, todėl pelningumas, palyginti su 2021 m., labai sumažėjo.

(260)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(261)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai – importo dempingo kaina poveikis, importas iš trečiųjų šalių, sumažėjusio suvartojimo Sąjungos rinkoje poveikis ir Sąjungos pramonės eksportas.

(262)

Kaip parodyta 3 lentelėje, importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo – nuo 1 % rinkos dalies 2020 m. iki 7 % tiriamuoju laikotarpiu. Be to, importo iš Kinijos apimtis per vienus metus, t. y. 2022–2023 m., beveik padvigubėjo. Kinijos iškrauto produkto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, net ir 2021 m., kai Sąjungos tekstūrinio popieriaus paklausa rinkoje labai padidėjo. Be to, Kinijos rinkos dalis sparčiai didėjo – nagrinėjamuoju laikotarpiu ji padidėjo 521 % (213 konstatuojamoji dalis) ir siekė nebe 1 %, o 7 %.

(263)

Komisija taip pat nustatė, kad importo iš Kinijos kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos buvo smukdomos. 2022 m. sumažėjus paklausai ir Sąjungos pramonei patiriant vis didėjančią ir sparčiai augančią konkurenciją dėl importo iš Kinijos dempingo kaina, Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti didesnių nei gamybos sąnaudos kainų.

(264)

Dėl Kinijos vykdomo dempingo Sąjungos rinkoje buvo smukdomos Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

(265)

Be to, kaip minėta 218 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė 9,3–10,9 % priverstinio kainų mažinimo dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo į Sąjungos rinką tiriamuoju laikotarpiu vidutinį svertinį skirtumą, kuris laikui bėgant sutapo su vis blogėjančia Sąjungos pramonės padėtimi.

(266)

Iš žalos rodiklių analizės matyti, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo, ypač nagrinėjamojo laikotarpio antroje pusėje, ir tai sutapo su dideliu importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padidėjimu, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Dėl šio importo bet kuriuo atveju kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai smukdomos, nes Sąjungos pramonė negalėjo jų padidinti, kiek padidėjo gamybos sąnaudos, o tiriamuoju laikotarpiu net turėjo sumažinti tiek, kad jos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas.

(267)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos yra priežastinis ryšys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Tokia žala darė poveikį ir pardavimo apimčiai, ir kainoms.

(268)

Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai atskirai ar kartu gali silpninti nustatytą priežastinį ryšį su importu dempingo kaina taip, kad tas ryšys nebebūtų realus ir didelis.

(269)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 2021 m. dėl palankių rinkos sąlygų statybos ir renovacijos sektoriuose, kurios atsirado dėl COVID-19 pandemijos. 2022 m. sušvelninus dėl COVID-19 pandemijos taikytas priemones, tekstūrinio popieriaus paklausa atitinkamai sumažėjo. Paklausa pradėjo mažėti 2022 m. ir ši tendencija tęsėsi 2023 m. bei tiriamuoju laikotarpiu.

(270)

Tačiau mažėjanti paklausa nebuvo priežastis, dėl kurios būtų buvę galima paneigti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina iš KLR antplūdžio ir Sąjungos pramonei padarytos žalos, nes ES pramonės pardavimo apimtis ES rinkoje 2022 m. (9 %) ir 2023 m. bei tiriamuoju laikotarpiu (16 %) sumažėjo daugiau nei sumažėjo suvartojimas (3 % 2022 m. ir 14 % 2023 m. bei tiriamuoju laikotarpiu). Be to, kaip jau nurodyta 3 lentelėje, Kinijos eksportuotojai nagrinėjamuoju laikotarpiu sugebėjo smarkiai padidinti eksportą į ES ir beveik padvigubinti savo rinkos dalį vos per vienus metus (2022–2023 m.). Todėl suvartojimo tendencijas reikia vertinti ne tik atsižvelgiant į nustatytą paklausos Sąjungos rinkoje sumažėjimą, bet ir į importo iš Kinijos tendenciją, iš kurios matyti, kad staigus importo dempingo kaina padidėjimas neigiamai paveikė Sąjungos pramonės pardavimo apimtį.

(271)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(272)

Kaip paaiškinta 204 ir 205 konstatuojamosiose dalyse, dėl to, kad pagal atitinkamus KN kodus buvo įtraukti skirtingi produktai, kurie nėra tiriamasis produktas, ir neturėdama tikslesnių informacijos šaltinių, Komisija turėjo taikyti Eurostato skelbiamo importo koeficientą, remdamasi skirtumu tarp faktinio tiriamojo produkto importo po inicijavimo, užregistruoto pagal atitinkamus 10 skaitmenų TARIC kodus, ir bendro Sąjungos importo pagal atitinkamus KN kodus. Todėl trečiųjų šalių duomenys daugiausia pateikiami kaip rinkos tendencijų, susijusių su apimtimi ir rinkos dalimi, rodikliai, o ne tiriamojo produkto importo kainų nustatymo tikslais.

(273)

Komisija nustatė, kad iš visų tekstūrinį popierių į Sąjungą eksportuojančių šalių tik Jungtinės Karalystės rinkos dalis buvo didesnė nei 1 %. Tačiau, remiantis per antidempingo tyrimą Komisijos gauta ir skundo pateikėjų pateikta rinkos informacija, Jungtinėje Karalystėje nebuvo žinomų tekstūrinio popieriaus gamintojų.

(274)

Trečiųjų šalių rinkos dalis didėjo tik 2021 m., nes rinkoje tuo laikotarpiu buvo didelė paklausa ir didelės pelno maržos, ir 2022 m., kai dar buvo išlikusi tam tikra ankstesniais metais atsiradusi rinkos paklausa. Iki 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais. Bet kuriuo atveju bendra Jungtinės Karalystės rinkos dalis ES nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabili (apie 1–2 %), o kitų trečiųjų šalių rinkos dalis faktiškai sumažėjo nuo 5 % iki 1 %. Todėl padaryta preliminari išvada, kad importas iš kitų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

(275)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(276)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto apimtis sumažėjo 29 %, panašiai kaip ir pardavimas Sąjungos rinkoje. 2021 m. eksporto apimtis buvo didžiausia, nes visame pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos taikant izoliavimo priemones išaugo tekstūrinio popieriaus paklausa. Vėlesniais metais eksporto apimtis nuolat mažėjo.

(277)

Vidutinės eksporto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 45 %. Eksporto kainos kito panašiai kaip ir pardavimo Sąjungoje kainos. Tačiau eksporto kainos buvo didesnės už vidutines gamybos sąnaudas (išskyrus 2020 m.). Ši tendencija taip pat padėjo Sąjungos pramonei kompensuoti kai kuriuos ES rinkoje patirtus nuostolius.

(278)

Nors Sąjungos pramonė galėjo nustatyti didesnes pardavimo eksportui kainas, jos jau ir taip nedidelė eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo dar 29 %. Kadangi eksporto apimtis buvo nedidelė ir eksportas vis dar buvo pelningas, dėl pardavimo eksportui tendencijos priežastinis ryšys nesumažėjo.

(279)

2020 m. dėl neapibrėžtumo rinkoje prasidėjus COVID-19 pandemijai, Sąjungos rinkoje sumažėjo paklausa. Dėl to laikinai sumažėjo gamyba ir eksploatuojamų mašinų skaičius. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo užtikrinti, kad jos pardavimo kainos būtų didesnės už gamybos sąnaudas, ir šiuo laikotarpiu patyrė nuostolių (239 konstatuojamoji dalis). Tačiau antrąjį pusmetį rinkos paklausa pradėjo didėti ir 2021 m. pasiekė aukščiausią tašką dėl būstų renovacijos bumo (250 konstatuojamoji dalis). Kaip jau parodyta 11 lentelėje, 2021 m. buvo vieninteliai metai, kuriais Sąjungos pramonė sugebėjo takyti už gamybos sąnaudas didesnes kainas, o 2022 m. ir vėlesniais metais, įskaitant tiriamąjį laikotarpį, Sąjungos ekonominė padėtis blogėjo.

(280)

Nors nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis ir rinkos dalis buvo nereikšmingos, o Sąjungos pramonė vis dėlto patyrė neigiamą ekonomikos nuosmukį, reikia manyti, kad 2020 m. rinkos ir pelningumo mažėjimą lėmė netikrumas, susijęs su COVID-19 pandemijos pradžia. Tačiau dėl visų šių priežasčių priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos ir tiriamuoju laikotarpiu patirtos žalos nesusilpnėjo.

(281)

Iš tiesų atlikus ankstesnių laikotarpių Sąjungos pardavimo nesusijusioms šalims pelningumo analizę nustatyta, kad iki 2020 m. Sąjungos pramonės finansinė padėtis iš esmės buvo teigiama, o svertinis pelno dydis 2014–2019 m., t. y. laikotarpiu, kai iš Kinijos į Sąjungą importuotas tekstūrinio popieriaus kiekis buvo nereikšmingas arba toks importas nebuvo vykdomas, siekė 2,3–6,5 %.

(282)

Kaip jau paaiškinta 250 konstatuojamojoje dalyje, mažėjanti paklausa jau darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Dėl spartaus importo dempingo kaina iš Kinijos, kurio rinkos dalis 2022–2023 m. padvigubėjo, antplūdžio, siekdama toliau konkuruoti su Kinijos kainomis ir išlaikyti savo poziciją rinkoje, Sąjungos pramonė buvo priversta Sąjungoje nustatyti pardavimo kainas, kurios buvo mažesnės už gamybos sąnaudas.

(283)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad yra priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos, kuris nesusilpnėjo dėl pirmiau minėtų veiksnių.

(284)

Po tyrimo inicijavimo CNFPIA teigė, kad žala buvo padaryta dėl importo iš kitų šalių ir skundo pateikėjų gamybos efektyvumo. Savo tvirtinimui pagrįsti CNFPIA naudojo Eurostato duomenis, siekdama įrodyti, kad importo iš Kinijos kaina buvo didesnė už importo iš kitų šalių kainą ir kad importo iš kitų šalių kaina taip pat buvo mažesnė už ES importo iš ES valstybių narių kainą.

(285)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, kaip jau paaiškinta 267 konstatuojamojoje dalyje ir 4.3 skirsnyje, inicijavimo metu nurodyti KN kodai priskiriami įvairiems produktams, kurie nėra susiję su nagrinėjamuoju produktu. Nors 12 lentelėje nurodytos vidutinės kainos ir yra mažesnės už Kinijos kainas, trečiųjų šalių duomenys daugiausia pateikiami kaip rinkos tendencijų, susijusių su apimtimi ir rinkos dalimi, rodikliai, o ne tiriamojo produkto importo kainų nustatymo tikslais. Bet kuriuo atveju, net jei 12 lentelėje nurodytos kainos būtų faktinės importo kainos, šis importas nebūtų žalingas, atsižvelgiant į jo nedidelę apimtį ir rinkos dalį. Visų pirma importo iš Jungtinės Karalystės rinkos dalis buvo gana nedidelė (2 %), o importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis 2023 m. smarkiai sumažėjo. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(286)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji nagrinėjo, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą (žr. 296 konstatuojamąją dalį).

(287)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalis.

(288)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumo iki padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies lygį, pelningumo, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, lygį, ir pelningumo, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, lygį. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(289)

Skundo pateikėjas teigė, kad, remiantis ankstesniais Sąjungos pramonės veiklos rezultatais, įprastomis rinkos sąlygomis reikėtų apsvarstyti 10 % pagrįstą pelną. Tačiau šis tikslinio pelno dydis nebuvo nei įrodytas, nei pagrįstas tyrimo išvadomis.

(290)

Informacija, susijusi su įprasto pelno nustatymu, buvo papildomai įtraukta į atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiųstą klausimyną. Ši informacija apėmė panašaus produkto pelningumą 10 metų iki tiriamojo laikotarpio.

(291)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, kurio užteko padengti visoms sąnaudoms įprastomis konkurencijos sąlygomis, remdamasi visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pelno dydžio svertiniu vidurkiu 2014 m., kurie buvo pelningi, nes ekonominis laikotarpis statybos sektoriuje buvo palankus, o importas iš Kinijos dempingo kaina prasidėjo 2020 m. Toks pelno dydis, kaip nustatyta, buvo 6,5 %.

(292)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros bei novacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją remdamasi investicijų planais ir atmestais bei atidėtais projektais, iš kurių buvo galima matyti, kad šios investicijos iš tikrųjų buvo suplanuotos. Iš tiesų buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Kad tai atsispindėtų tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo ES pramonės pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis ir šių faktinių išlaidų per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumą. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, buvo nustatytas kiekvienai atrinktai bendrovei ir siekė 0,5–1,3 %.

(293)

Šios procentinės dalys buvo pridėtos prie 287 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 6,5 % bazinio pelno, todėl, remiantis kiekvienos bendrovės aplinkybėmis, tikslinis pelnas svyravo nuo 7,0 % iki 7,8 %.

(294)

Tuo remdamasi, pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 291 konstatuojamąją dalį) pritaikiusi atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu ir tada pridėjusi koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį, Komisija apskaičiavo 2 361 EUR/t Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalingą kainą.

(295)

Tuomet, remdamasi atrinktų KLR bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(296)

Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam KLR kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 192 konstatuojamąją dalį).

(297)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama su tiriamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(298)

Skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Remiantis skunde pateiktais įrodymais, KLR taikomi eksporto licencijų reikalavimai titano dioksidui ir medienos plaušienai, kurių kiekvienas atskirai sudaro daugiau nei 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(299)

Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, Komisija išnagrinėjo įtariamus iškraipymus.

(300)

Pirma Komisija nustatė pagrindines žaliavas, kurias kiekvienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų naudoja nagrinėjamajam produktui gaminti. Pagrindinėmis žaliavomis laikomos žaliavos, kurios sudarytų bent 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Komisija nustatė, kad titano dioksidas ir medienos plaušiena sudarė ne mažiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Atliekant šį skaičiavimą buvo naudojama neiškraipyta Tailande nustatyta žaliavos kaina. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad medienos plaušiena buvo gaunama ne vidaus rinkoje, o importuojama atrinktų eksportuojančių gamintojų, todėl šios žaliavos toliau nagrinėti nereikėjo.

(301)

Tada Komisija nagrinėjo, ar titano dioksido kaina buvo iškraipyta taikant vieną iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje išvardytų priemonių: dvigubos kainodaros sistemas, eksporto mokesčius, papildomus eksporto mokesčius, eksporto kvotas, eksporto uždraudimą, fiskalinį eksporto mokestį, licencijų išdavimo reikalavimus, minimalią eksporto kainą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sumažinimą ar panaikinimą, eksportuotojams taikomą apribojimą, kai muitinės procedūros atliekamos tik tam tikrose įstaigose, pripažintų eksportuotojų sąrašą, vidaus rinkos prievoles, uždarąją kasybą. Šiuo tikslu Komisija naudojo Kinijos Vyriausybės (Prekybos ministerijos ir jos kompetentingų vietos departamentų) tvarkomą prekių, kurioms reikalingos eksporto licencijos, sąrašą. 2023 ir 2024 m. sąrašuose nurodyta, kad titano dioksidui (TiO2) ir kitiems su titano dioksidu susijusiems produktams taikomi eksporto licencijų reikalavimai.

(302)

Vėliau Komisija palygino titano dioksido kainą su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose. Nustatyta, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodyta titano dioksido vieneto kaina KLR siekė beveik pusę vieneto kainos tipiškose šalyse, įskaitant Tailandą, kuris buvo laikomas tinkama tipiška šalimi. Tai taip pat buvo patvirtinta išnagrinėjus vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, kuris apie 10 % titano dioksido pirko už KLR ribų, nurodytas titano dioksido importo kainas.

(303)

Komisija padarė išvadą, kad titano dioksido kaina buvo iškraipyta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(304)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalimi, Komisija nagrinėjo, ar galima daryti aiškią išvadą, kad laikinųjų muitų dydžio nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitiktų Sąjungos interesus. Sąjungos interesai nustatyti įvertinus visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, įskaitant nepanaudotus pajėgumus eksportuojančioje šalyje, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį Sąjungos bendrovių tiekimo grandinėms. Siekdama atlikti šį vertinimą, Komisija išnagrinėjo konkrečius bendradarbiaujančių naudotojų klausimynuose pateiktus klausimus, surengė tikrinamuosius vizitus bendrovių „LamiGraf“ ir „Interprint“ patalpose ir klausymus su abiem naudotojais (6 konstatuojamoji dalis).

(305)

Remiantis skundo pateikėjų pateikta informacija (129), apskaičiuota, kad 2022 m. nepanaudoti tekstūrinio popieriaus gamybos pajėgumai Kinijoje sudarė apie [600 000–650 000] tonų. Remdamasi šia informacija Komisija nustatė, kad per TL abiejų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai buvo [550 000–600 000] tonų, o nepanaudoti pajėgumai – [40 000–60 000] tonų. Tačiau Sąjungos rinka nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio siekė [370 000–420 000] tonų. Todėl vertinant santykine išraiška nepanaudoti pajėgumai Kinijoje yra labai dideli.

(306)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijoje esama didelių nepanaudotų pajėgumų ir kad, jei būtų panaudoti, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų padidinti pasaulinę tiriamojo produkto pasiūlą, smukdyti kainas ir dėl to pakenkti priemonės veiksmingumui, jei priemonė nebus nustatyta pagal dempingo lygį.

(307)

Dėl konkurencijos žaliavų srityje Komisija nustatė, kad TiO2, kuris sudaro daugiau kaip 17 % neiškraipytų gamybos sąnaudų, taikomi eksporto licencijų reikalavimai ir kad atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodyta šios žaliavos vieneto kaina Kinijoje sudarė tik maždaug pusę vieneto kainos visose galimose tipiškose šalyse, kurios buvo svarstomos pirmajame pranešime, t. y. Brazilijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Tailande ir Turkijoje. Kaip nurodyta 6.3 skirsnyje, laikyta, kad Kinijos TiO2 žaliavų rinka yra iškraipyta.

(308)

Pagal TiO2 eksporto licencijų reikalavimus Kinijoje eksportuojančios bendrovės privalo gauti išankstinį Vyriausybės sutikimą – licencijas arba leidimus, kad galėtų eksportuoti šį produktą.

(309)

Taikydama tokias procedūras Vyriausybė gali ne tik kontroliuoti eksportuotojus ir eksportuojamų prekių kiekį, bet ir padidinti sandorių kaštus arba trukdyti eksportuotojams greitai reaguoti į pardavimo užsienyje galimybes dėl ilgo tokių patvirtinimų svarstymo laiko.

(310)

Dirbtinai padidindama žaliavų tiekimo lygį Kinijos Vyriausybė daro spaudimą mažinti TiO2 vidaus rinkos kainas. Dėl to Sąjungos pramonė atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su Kinijos eksportuojančiais gamintojais.

(311)

Kaip paaiškinta 27 konstatuojamojoje dalyje, tekstūrinis popierius daugiausia naudojamas baldų, interjero projektavimo ir statybos bei renovacijos pramonėje kaip laminatas, klijuojamas ant pagrindo medžiagos. Pagrindiniai galutinės grandies naudotojai yra raštuotojai, impregnuotojai ir laminuotojai. Raštuotojai ant tekstūrinio popieriaus spausdina tam tikrus raštus (pvz., medienos, grūdelių, marmuro); impregnuotojai paprastai impregnuoja tekstūrinį popierių sintetine derva, pvz., melamino arba karbamido derva, o laminuotojai, naudodami aukštą temperatūrą ir slėgį arba klijus, užklijuoja jį ant medienos plokščių, pvz., vidutinio tankio plaušų plokščių arba smulkinių plokščių.

(312)

Šiame tyrime apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas ar prekiautojas. Dvi bendrovės iš pradžių pranešė, kad jos yra nesusijusios importuotojos, tačiau, atsižvelgiant į tekstūrinio popieriaus apdirbimo lygį atitinkamuose jų gamybos procesuose, abi šios bendrovės buvo laikomos naudotojomis.

(313)

Šiame tyrime iš viso dalyvavo keturi naudotojai, kurie nepritarė muitų nustatymui. Iš jų du raštuotojai pateikė klausimyno atsakymus. Kiti pateikė pastabų.

(314)

Abu bendradarbiaujantys naudotojai teigė, kad jei importui iš Kinijos būtų nustatyti antidempingo muitai, Sąjungos rinkos naudotojų sąnaudos padidėtų, o tai pajustų ir galutiniai vartotojai. Abu naudotojai taip pat pabrėžė, kad nustačius muitus Turkijos rinka taptų konkurencingesnė, todėl nepriklausomi raštuotojai ir impregnuotojai būtų priversti perkelti gamybą už Sąjungos ribų.

(315)

Vienas naudotojas taip pat teigė, kad, nustačius didelius antidempingo muitus, Kinijos tekstūrinio popieriaus importas į Sąjungą būtų iš esmės sustabdytas ir ES išliktų vienintelė perspektyvi tiekėja, nes naujiems tekstūrinio popieriaus sektoriaus dalyviams būtų sudaromos didelės kliūtys, t. y. būtų reikalaujama didelių investicijų į visiškai naujus projektus, atsirastų su aplinka susijusių kliūčių, nes tekstūrinio popieriaus gamintojams tradiciškai reikia turėti galimybę naudoti vandens šaltinius, taip pat atsirastų kliūčių, susijusių su praktine patirtimi ir kokybe. Dėl tokio aplinkybių derinio Sąjungos gamintojai padidintų kainas, nes nebūtų konkurencijos.

(316)

Pirma, Komisija išnagrinėjo abiejų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumą ir nustatė, kad jų ekonominė padėtis yra sunki. Tačiau, nors Kinijos kilmės tekstūrinio popieriaus naudotojų pirkimo sąnaudos ir padidėtų, skirtumas tarp dempingo ir žalos skirtumo (vidutiniškai apie 8 procentiniai punktai) nėra toks, kad nustačius mažesniuoju žalos skirtumu grindžiamą muitą jų ekonominė padėtis labai pagerėtų. Be to, kadangi kiti naudotojai nebendradarbiavo, šių dviejų naudotojų padėtis gali būti netipiška kitų naudotojų, veikiančių kituose rinkos segmentuose, pavyzdžiui, impregnuotojų ir laminuotojų, atžvilgiu. Iš tiesų Komisija priminė, kad atliekant šį tyrimą apie save nepranešė nė vienas impregnuotojas ar laminuotojas.

(317)

Antra, nors galimybė įsigyti tekstūrinio popieriaus iš kitų trečiųjų šalių yra ribota, Sąjungos pramonė veikia dar ne visu pajėgumu ir galėtų patenkinti būsimą rinkos paklausą ir būsimą paklausos padidėjimą, be kita ko, atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų suplanuotas investicijas į papildomus gamybos pajėgumus po TL.

(318)

Visų pirma vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų pranešė apie suplanuotas investicijas, susijusias su iš anksto impregnuoto popieriaus mašinos įrengimu. Dėl to ne tik padidėtų papildomi pajėgumai, bet ir būtų užtikrinami įvairesni iš anksto impregnuoto tekstūrinio popieriaus šaltiniai ir padidėtų konkurencija Sąjungos rinkoje. Tai svarbu, nes vienas iš naudotojų, „Interprint“, klausymo metu nurodė, kad tokios konkrečios rūšies tekstūrinį popierių visame pasaulyje gamina tik dvi bendrovės.

(319)

Taigi nustačius muitus Sąjungos pramonė galėtų investuoti į savo produktų asortimento plėtrą ir įvairinimą, taip suteikdama daugiau įvairinimo galimybių ir naudotojams. Todėl, jeigu būtų nustatytos dempingo skirtumų lygio antidempingo priemonės, poveikis nesusijusiems importuotojams ir prekiautojams būtų ribotas ir ne didesnis už naudą Sąjungos pramonei, kuriai reikia tokios apsaugos, atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš Kinijos daromą žalą ir į pirmiau minėtus su žaliavomis susijusius iškraipymus.

(320)

„LamiGraf“ tvirtino, kad Kinijos ir ES žaliavų kainų skirtumams įtakos turi įvairūs veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant priemonių lygį, ir kad dėl skundo pateikėjų prašomo mažesnio muito taisyklės netaikymo būtų ribojama konkurencinga tekstūrinio popieriaus pasiūla Sąjungoje. Grupė „Kastamonu Group“ teigė, kad nustačius bet kokias antidempingo priemones iš Kinijos importuojamam tekstūriniam popieriui būtų apribota pakankama tekstūrinio popieriaus pasiūla ES naudotojų poreikiams patenkinti.

(321)

Komisija priminė, kad dėl nustatytos žalos, kurią daro importas dempingo kaina iš Kinijos, ir atsižvelgiant į pirmiau minėtus su žaliavomis susijusius iškraipymus, priemonių nustatymas yra pagrįstas. Priešingai, nei tvirtino bendrovė „LamiGraf“, konkurencinga pasiūla būtų ribota, jei priemonės nebūtų taikomos, nes Sąjungos pramonė nebegalėtų patenkinti naudotojų pramonės paklausos, kuriai patenkinti reikalinga perspektyvi Sąjungos pramonės ekonominė padėtis, o tokios padėties nebūtų įmanoma pasiekti, jei nebūtų atkurtos vienodos sąlygos.

(322)

Įvertinusi visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų muitų dydžio nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitinka Sąjungos interesus. Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį laikinųjų muitų dydžio nustatymas remiantis dempingo lygiu atitinka Sąjungos interesus, atsižvelgiant į tolesnius svarstymus pagal 21 straipsnį, kaip išdėstyta 7.2 skirsnyje.

(323)

Primenama, kad Sąjungos pramonę sudaro septyni gamintojai, kuriems tiriamuoju laikotarpiu dirbo daugiau kaip 2 000 darbuotojų.

(324)

Nepaisant to, kad 2020 m. Sąjungos pramonė patyrė ekonomikos nuosmukį dėl su COVID-19 pandemija susijusio rinkos sumažėjimo, po kurio 2021 m. smarkiai pagerėjo pelningumas, pardavimo apimtis, pinigų srautas ir investicijų grąža, Sąjungos pramonės pardavimas ir pelningumas antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje labai sumažėjo, o tai padarė neigiamą poveikį jos gamybos apimčiai, investicijoms ir pinigų srautui. Šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina buvo padaryta materialinė žala (žr. 174 konstatuojamąją dalį).

(325)

Tikėtina, kad nenustačius priemonių bus padarytas didelis neigiamas poveikis Sąjungos pramonei, nes bus toliau smukdomos kainos, mažinamas pardavimas, taip pat toliau mažės pelningumas. Nustačius priemones Sąjungos pramonė turės galimybę realizuoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, vėl vykdyti investicijas ir padidinti pelningumą iki lygio, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(326)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės ir jos pradinės grandies tiekėjų interesus.

(327)

Kaip paaiškinta 312 konstatuojamojoje dalyje, tyrimo metu apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas ar prekiautojas. Dvi bendrovės iš pradžių pranešė, kad jos yra nesusijusios importuotojos, tačiau, atsižvelgiant į jų tekstūrinio popieriaus apdirbimo lygį, buvo laikoma, kad abi šios bendrovės yra naudotojos. Abi bendrovės veikė kaip tekstūrinio popieriaus raštuotojos. Kaip paaiškinta 316 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą apie save nepranešė nė vienas impregnuotojas ar laminuotojas, todėl Komisija negalėjo įvertinti muitų poveikio šiems naudotojams.

(328)

Komisija patikrino abiejų bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus ir surengė klausymus su jais (6 konstatuojamoji dalis). Tekstūrinis popierius sudarė apie [75–85] % visų jų žaliavų sąnaudų ir apie [40–50] % visų jų gamybos sąnaudų. Abu raštuotojai vidutiniškai [15–25] % tiriamojo produkto pirko iš KLR ir sudarė apie [10–20] % tiriamojo produkto suvartojimo Sąjungoje rinkos dalį. Abu naudotojai taip pat įrodė, kad tiriamuoju laikotarpiu jie veikė nuostolingai. Komisija apskaičiavo, kad jei būtų nustatyti siūlomo dydžio muitai, o visos kitos aplinkybės išliktų tos pačios, jų gamybos sąnaudų svertinis vidutinis padidėjimas siektų mažiau nei 2 % (130). Be to, kaip jau pripažinta 314 konstatuojamojoje dalyje, nors galimybė pirkti tekstūrinį popierių iš kitų trečiųjų šalių yra ribota, nustačius muitus tiriamojo produkto stygiaus Sąjungos rinkoje rizika neatsirastų, nes Sąjungos pramonė veikia ne visu pajėgumu ir galėtų patenkinti padidėjusią paklausą rinkoje.

(329)

Todėl Komisija patvirtino savo vertinimą, kad muitų poveikis naudotojams būtų ribotas ir ne didesnis už naudą Sąjungos pramonei (319 konstatuojamoji dalis).

(330)

Priemonių poveikis Sąjungos gamintojams būtų teigiamas. Galimo neigiamo poveikio naudotojams ir nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams riziką, visų pirma susijusią su tiekimu, sumažintų laisvi turimi Sąjungos pramonės pajėgumai ir papildoma gamybos pajėgumų plėtra ateityje. Sąžiningos konkurencijos ir vienodų sąlygų atkūrimas, jei nebūtų importo dempingo kaina, būtų naudingas sveikam visos rinkos vystymuisi ir leistų Sąjungos pramonei kompensuoti sąnaudas, atsirandančias dėl Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimų pagal tarptautinius susitarimus.

(331)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių daryti išvadą, jog priemonių importuojamam KLR kilmės tekstūriniam popieriui nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(332)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(333)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tekstūriniam popieriui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. 322 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad žalai pašalinti tinkamas priemonių lygis turėtų būti dempingo skirtumas.

(334)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(335)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam KLR kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(336)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam KLR kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(337)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(338)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(339)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(340)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti / sustabdyti.

(341)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas / negali būti priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(342)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(343)

„Kingdecor“ pateikė pastabą, kad skaičiuodama Komisija neturėtų įtraukti sandorių sąraše dubliuojamų eilučių. Be to, iš atitinkamų sąskaitų faktūrų reikėtų atimti gaminių su trūkumais, kuriems buvo išduoti kreditiniai dokumentai, kiekius ir dėl to reikėtų perskaičiuoti dempingo skirtumą. Galiausiai Komisija turėtų pritaikyti kitokį TiO2 lyginamąjį dydį ir atitinkamai perskaičiuoti dempingo skirtumą.

(344)

Komisija patvirtina, kad ji jau neįtraukė į skaičiavimą dubliuojamos eilutės, kurioje nurodyta vertė yra 0. Antroji ir trečioji pastabos nėra susijusios su korektūros klaida ir bus nagrinėjamos galutiniame etape.

(345)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(346)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,