a)

vertinimo dieną ir

b)

nurodytu tikslu.

a)

valiutos nekeičiamumo į kitą valiutą pobūdį ir finansinį poveikį;

b)

naudojamą momentinį valiutos kursą (-us);

c)

įverčio nustatymo procesą ir

d)

rizikas, subjektui kylančias dėl to, kad valiuta yra nekeičiama į kitą valiutą.

a)

kai subjektas sandorius užsienio valiuta pateikia savo funkcine valiuta ir taikymo pirmą kartą datą padaro išvadą, kad jo funkcinė valiuta yra nekeičiama į užsienio valiutą, arba, jei taikoma, padaro išvadą, kad užsienio valiuta yra nekeičiama į jo funkcinę valiutą, taikymo pirmą kartą datą subjektas turi:

b)

kai subjektas naudoja kitą pateikimo valiutą nei jo funkcinė valiuta arba perskaičiuoja užsienyje veikiančio subjekto rezultatus ir finansinę būklę ir taikymo pirmą kartą datą padaro išvadą, kad jo funkcinė valiuta (arba užsienyje veikiančio subjekto funkcinė valiuta) yra nekeičiama į jo pateikimo valiutą, arba, jei taikoma, padaro išvadą, kad jo pateikimo valiuta yra nekeičiama į jo funkcinę valiutą (arba užsienyje veikiančio subjekto funkcinę valiutą), taikymo pirmą kartą datą subjektas turi:

a)

nustatyti lengvatinį šių prekių importo valiutos kursą ir nepalankų valiutos kursą kapitalo perlaidoms į kitas jurisdikcijas, ir dėl to skirtingiems valiutos keitimo sandoriams būtų taikomi skirtingi kursai, arba

b)

padaryti kitą valiutą prieinamą tik mokėjimams už tų prekių importą, bet ne kapitalo perlaidoms į kitas jurisdikcijas.

a)

kai subjektas sandorius užsienio valiuta pateikia savo funkcine valiuta (žr. 20–37 straipsnius), jis turi daryti prielaidą, kad kitos valiutos gavimo tikslas yra realizuoti arba apmokėti atskirus sandorius, turtą ar įsipareigojimus užsienio valiuta;

b)

kai subjektas naudoja kitą pateikimo valiutą nei jo funkcinė valiuta (žr. 38–43 straipsnius), jis turi daryti prielaidą, kad kitos valiutos gavimo tikslas yra realizuoti arba apmokėti savo grynąjį turtą arba grynuosius įsipareigojimus;

c)

kai subjektas perskaičiuoja užsienyje veikiančio subjekto rezultatus ir finansinę būklę į pateikimo valiutą (žr. 44–47 straipsnius), jis turi daryti prielaidą, kad kitos valiutos gavimo tikslas yra realizuoti arba apmokėti savo grynąją investiciją į užsienyje veikiantį subjektą.

a)

paskirstant finansinę grąžą subjekto savininkams;

b)

gaunant finansinę grąžą iš to subjekto užsienyje veikiančio subjekto arba

c)

subjektui ar subjekto savininkams susigrąžinant investiciją, pavyzdžiui, tą investiciją perleidžiant.

a)

momentinis valiutos kursas, naudojamas kitu tikslu nei tas, kuriuo subjektas vertina keičiamumą (žr. A13–A14 straipsnius), ir

b)

pirmas valiutos kursas, kuriuo subjektas gali gauti kitą valiutą nurodytu tikslu po to, kai valiuta vėl tampa keičiama (pirmas paskesnis valiutos kursas) (žr. A15–A16 straipsnius).

a)

ar egzistuoja keli stebimi valiutos kursai. Jeigu egzistuoja daugiau nei vienas stebimas valiutos kursas, tai gali rodyti, kad valiutos kursai yra nustatomi siekiant paskatinti subjektus gauti kitą valiutą konkrečiais tikslais arba juos nuo to atgrasyti. Šie stebimi valiutos kursai gali apimti „paskatą“ arba „nuobaudą“ ir dėl to gali neatspindėti vyraujančių ekonominių sąlygų;

b)

tikslą, kuriuo valiuta yra keičiama. Jeigu subjektas gali gauti kitą valiutą tik ribotais tikslais (kaip antai siekdamas importuoti būtiniausias prekes), stebimas valiutos kursas gali neatspindėti vyraujančių ekonominių sąlygų;

c)

valiutos kurso pobūdį. Labiau tikėtina, kad vyraujančias rinkos sąlygas atspindės lanksčiai kintantis stebimas valiutos kursas nei valiutos kursas, nustatytas atitinkamoms valdžios institucijoms imantis reguliarių intervencinių priemonių;

d)

valiutos kursų atnaujinimo dažnumą. Mažiau tikėtina, kad ilgą laiką nepakitęs stebimas valiutos kursas atspindės vyraujančias ekonomines sąlygas nei stebimas valiutos kursas, kuris atnaujinamas kasdien (arba dar dažniau).

a)

laiką nuo vertinimo dienos iki dienos, kurią valiuta vėl tampa keičiama. Kuo šis laikotarpis trumpesnis, tuo labiau tikėtina, kad pirmas paskesnis valiutos kursas atspindės vyraujančias ekonomines sąlygas;

b)

infliacijos normas. Kai ekonomiką veikia didelė infliacija, įskaitant atvejus, kai ekonomika yra hiperinfliacinė (kaip nurodyta 29-ajame TAS „Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“), kainos dažnai kinta greitai, galbūt kelis kartus per dieną. Todėl pirmas paskesnis tokios ekonomikos valiutos kursas gali neatspindėti vyraujančių ekonominių sąlygų.

a)

valiutą ir apribojimų, dėl kurių ta valiuta yra nekeičiama į kitą valiutą, aprašymą;

b)

paveiktų sandorių aprašymą;

c)

paveikto turto ir įsipareigojimų balansinę vertę;

d)

naudojamus momentinius valiutos kursus ir tai, ar tie kursai yra:

e)

bet kokių subjekto naudotų įverčio nustatymo metodų aprašymą ir kokybinę bei kiekybinę informaciją apie tam įverčių nustatymo metodui naudotus įvesties duomenis ir prielaidas ir

f)

kokybinę informaciją apie kiekvienos rūšies riziką, kuri kyla subjektui dėl valiutos nekeičiamumo į kitą valiutą, ir turto ir įsipareigojimų, kuriems kyla kiekvienos rūšies rizika, pobūdį ir balansinę vertę.

a)

užsienyje veikiančio subjekto pavadinimą; tai, ar užsienyje veikiantis subjektas yra patronuojamoji įmonė, bendra veikla, bendroji įmonė, asocijuotoji įmonė ar filialas, ir jo pagrindinę verslo vietą;

b)

apibendrintą finansinę informaciją apie užsienyje veikiantį subjektą ir

c)

bet kokių sutartimis įformintų susitarimų, pagal kuriuos gali būti reikalaujama, kad subjektas teiktų finansinę paramą užsienyje veikiančiam subjektui, pobūdį ir sąlygas, įskaitant įvykius ar aplinkybes, dėl kurių subjektas galėtų patirti nuostolių.

a)

patikimas bendrasis kainų indeksas nėra žinomas visiems subjektams, kurie sandorius ir likučius apskaitoje tvarko ta valiuta;

b)

valiuta yra nekeičiama į jokią santykinai stabilią užsienio valiutą. Keičiamumas vertinamas pagal 21-ąjį TAS.