(1)

2024 m. pavasarį kai kurios Austrijos dalys nukentėjo nuo neregėto masto nepalankių klimato reiškinių (šalnų), iki kurių temperatūra sausio, vasario ir kovo mėn. buvo neįprastai šilta. Todėl vidutiniškai trimis savaitėmis ankstyvesnė augmenija buvo jautresnė žemesnei nei įprastai pavasario temperatūrai. Šalnų banga labai paveikė sėklavaisius ir kaulavaisius, taip pat vyno sektorių;

(2)

2024 m. balandžio mėn. antroje pusėje Čekijos teritorija dvi savaites buvo veikiama neregėto masto nepalankių klimato reiškinių (šalnų), dėl kurių kelias dienas temperatūra buvo žemesnė nei įprasta. Atsižvelgiant į tai, kad, esant labai šiltiems orams kovo mėn. augalija greitai suvešėjo, vaismedžių sodams ir vynmedžiams padaryta precedento neturinti žala. Šalnų banga labai paveikė vaisių gamybą, taip pat vyno sektorių;

(3)

2024 m. balandžio mėn. kai kurios Lenkijos dalys nukentėjo nuo neregėto masto nepalankių klimato reiškinių (šalnų). Atsižvelgiant į tai, kad, esant labai šiltiems orams kovo mėn., augalija buvo labai suvešėjusi, šalna neigiamai paveikė vaisius ir daržoves, ypač sodus ir uogas, taip pat vyno sektorių. 2024 m. gegužės mėn. vaisių ir daržovių sektorius buvo veikiamas dar kitų nepalankių klimato reiškinių (krušos) ir patyrė papildomą žalą;

(4)

nors yra požymių, kad tokie nepalankūs klimato reiškiniai vyksta dėl apskritai su klimato kaita susijusios rizikos didėjimu žemės ūkiui, šių reiškinių intensyvumas Austrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje buvo išskirtinis ir padarė žalą dideliam plotui ir reikšmingai produkcijos daliai;

(5)

dėl šių nepalankių klimato reiškinių žemės ūkio produktų gamintojams padaryta didelė žala ir, dėl jų nukentėję Austrijos, Čekijos ir Lenkijos ūkininkai prarado pajamas, o žemės ūkio valdų ekonominiam gyvybingumui iškilo pavojus;

(6)

todėl reikėtų priimti išskirtinę priemonę, kuri padėtų spręsti konkrečias po tų nepalankių klimato reiškinių iškilusias problemas;

(7)

dėl nepalankių klimato reiškinių žemės ūkio gamintojų patirta didelė žala ir ekonominiai nuostoliai yra konkreti problema pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnį ir jos negalima lengvai išspręsti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį. Padėtis nėra konkrečiai susijusi su nustatytu unikaliu rinkos sutrikimu ar tikslia jo grėsme. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(8)

Austrijai, Čekijai ir Lenkijai skiriamos sumos turėtų būti nustatytos visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą Austrijos, Lenkijos ir Sąjungos svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (2) V priede, taip pat naujausių nepalankių klimato reiškinių šiose valstybėse narėse poveikiu;

(9)

Austrija, Čekija ir Lenkija turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į atitinkamų ūkininkų patiriamų sunkumų ir faktinės ekonominės žalos mastą. Jos turėtų užtikrinti, kad tie ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(10)

kadangi Austrijai, Čekijai ir Lenkijai skirtos sumos tik iš dalies sumažintų ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus, šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą gamintojams laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų;

(11)

siekiant Austrijai, Čekijai ir Lenkijai suteikti lankstumą skirstyti pagalbą atsižvelgiant į atitinkamų ūkininkų aplinkybes, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, užtikrinant, kad ūkininkai negautų kompensacijos permokos;

(12)

kad būtų išvengta kompensacijos permokų, Austrija, Čekija ir Lenkija turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas siekiant reaguoti į atitinkamus ekonominius nuostolius;

(13)

dėl priežasčių, susijusių su biudžetu, Sąjunga turėtų finansuoti Austrijos, Čekijos ir Lenkijos patirtas išlaidas pagal šią išskirtinę priemonę tik tada, jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2025 m. sausio 31 d.;

(14)

kadangi po 2025 m. sausio 31 d. mokėjimai nebebus atliekami, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (3) 5 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas proporcingas mėnesinių išmokų mažinimas pasibaigus terminui, netaikoma;

(15)

Austrija, Čekija ir Lenkija turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kad Sąjunga galėtų stebėti šiuo reglamentu nustatytos priemonės veiksmingumą;

(16)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Austrijai, Čekijai ir Lenkijai turėtų būti suteikta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,