EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32024R1157

2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1157, dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) 2020/1056 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006Tekstas svarbus EEE.

PE/84/2023/REV/1

OL L, 2024/1157, 30.4.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1157/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1157/oj

European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2024/1157

2024 4 30

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1157

2024 m. balandžio 11 d.

dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) 2020/1056 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti taisykles, skirtas aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti nuo neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti dėl atliekų vežimo. Tos taisyklės taip pat turėtų padėti palengvinti atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu pagal atliekų hierarchiją, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (3) 4 straipsnyje, taip pat sumažinti bendrą išteklių naudojimo poveikį ir pagerinti tokio naudojimo efektyvumą, nes tai labai svarbu pereinant prie žiedinės ekonomikos ir norint pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m.;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1013/2006 (4) per pastaruosius penkiolika metų pasiekta svarbių teigiamų pokyčių aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti nuo galimo neigiamo atliekų vežimo poveikio. Tačiau Komisijos atliktame to reglamento įvertinime taip pat atskleista problemų ir trūkumų, kuriuos reikia pašalinti įvedant naujas reglamentavimo nuostatas;

(3)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatomos didelio užmojo veiksmų gairės, kaip Sąjungą pertvarkyti į tvarią, efektyvaus išteklių naudojimo ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Jame Komisija raginama peržiūrėti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo. 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ dar kartą pabrėžiama būtinybė imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų supaprastintas Sąjungoje pakartotinai naudoti ir perdirbti skirtų atliekų vežimas, kad Sąjunga neperkeltų savo atliekų problemų į trečiąsias šalis ir kad būtų geriau tvarkomasi su neteisėtu atliekų vežimu. Be aplinkosauginės ir socialinės naudos, tokie veiksmai taip pat gali padėti sumažinti Sąjungos strateginę priklausomybę nuo žaliavų. Tačiau norint Sąjungoje išlaikyti daugiau susidariusių atliekų reikės gerinti perdirbimo ir atliekų tvarkymo pajėgumus. Tiek Taryba savo 2020 m. gruodžio 17 d. išvadose dėl naudojimo pavertimo žiediniu ir žaliuoju, tiek Europos Parlamentas savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano taip pat paragino peržiūrėti dabartines Sąjungos taisykles dėl atliekų vežimo, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006; Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 60 straipsnio 2a dalimi Komisijai buvo suteikti įgaliojimai iki 2020 m. gruodžio 31 d. atlikti to reglamento peržiūrą;

(4)

Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 jau keletą kartų buvo iš dalies pakeistas, bet būtini papildomi reikšmingi pakeitimai, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso ir Naujojo žiedinės ekonomikos veiksmų plano politikos tikslai. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(5)

šiuo reglamentu siekiama papildyti bendruosius Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktus, pvz., Direktyvą 2008/98/EB. Jame pateikiamos nuorodos į tos direktyvos terminų apibrėžtis, įskaitant atliekų apibrėžtis ir su bendrųjų atliekų tvarkymu susijusias apibrėžtis. Jame taip pat nustatomos kelios papildomos apibrėžtys, siekiant palengvinti vienodą šio reglamento taikymą;

(6)

šiuo reglamentu Sąjungos lygmeniu įgyvendinama 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (5) (Bazelio konvencija). Bazelio konvencijos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl pavojingųjų ir kitų atliekų susidarymo, tarpvalstybinio pervežimo ir tvarkymo. Sąjunga yra Bazelio konvencijos šalis nuo 1994 m. (6);

(7)

šiuo reglamentu taip pat Sąjungos lygmeniu įgyvendinamas Bazelio konvencijos pakeitimas (7) (pakeitimas dėl uždraudimo), kuris buvo priimtas 1995 m. ir tarptautiniu lygmeniu įsigaliojo 2019 m. gruodžio 5 d. Pakeitimu dėl uždraudimo nustatomas bendras draudimas eksportuoti visas šalinimo ir naudojimo operacijoms skirtas pavojingąsias atliekas iš Bazelio konvencijos VII priede išvardytų šalių į tame priede neišvardytas šalis. Sąjunga ratifikavo pakeitimą dėl uždraudimo ir jį įgyvendino nuo 1997 m. (8);

(8)

2020 m. spalio mėn. Sąjunga pateikė Bazelio konvencijos sekretoriatui pranešimą apie atliekų vežimą Sąjungos viduje pagal tos konvencijos 11 straipsnį. Todėl pagal tą straipsnį Sąjunga gali nustatyti konkrečias taisykles, taikomas atliekų vežimui ES viduje, kurios būtų aplinkai saugios ne mažiau nei numatytosios Bazelio konvencijoje;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga patvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarybos sprendimą dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (9) (EBPO sprendimas), būtina to sprendimo turinį, įskaitant jo pakeitimus, įtraukti į Sąjungos teisės aktus;

(10)

svarbu organizuoti ir reguliuoti atliekų vežimo priežiūrą ir kontrolę taip, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę bei žmonių sveikatą, ir taip, kad būtų užtikrinamas vienodas atliekų vežimo taisyklių taikymas Sąjungoje;

(11)

siekiant užtikrinti tikrą perėjimą prie žiedinės ekonomikos vežant atliekas iš jų susidarymo vietos į geriausią tokių atliekų apdorojimo vietą, reikėtų atsižvelgti į artumo principą, medžiagų naudojimo efektyvumą ir poreikį mažinti atliekų poveikį aplinkai;

(12)

būtina išvengti dubliavimosi su taikomais Sąjungos teisės aktais dėl tam tikrų medžiagų, kurios pagal šį reglamentą galėtų būti klasifikuojamos kaip atliekos, transportavimo;

(13)

nuotekų surinkimas ir nuvedimas kanalizacijos sistemomis pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus neturėtų būti laikomas atliekų vežimu pagal šį reglamentą;

(14)

siekdamos tinkamai įgyvendinti šį reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos nebūtų vežamos kaip naudotos prekės, pakartotinai naudojamos prekės, šalutiniai produktai ar medžiagos ar objektai, kurie nebelaikomi atliekomis;

(15)

ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų generuojamų atliekų vežimui šis reglamentas neturėtų būti taikomas, jei šios atliekos importuojamos į Sąjungą tam tikrose situacijose, įskaitant tranzitą Sąjungos viduje, kai atliekos įvežamos į Sąjungą. Tokio vežimo atveju turėtų būti laikomasi tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų reikalavimų. Tokiais atvejais apie vežimą ir paskirties vietą turėtų būti iš anksto informuojamos visos tranzito kompetentingos institucijos ir Sąjungoje esanti paskirties kompetentinga institucija;

(16)

būtina išvengti dubliavimosi su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (10), kuriame jau yra nuostatos, apimančios visą gyvūninės kilmės šalutinių produktų siuntimą, paskirstymą ir judėjimą, įskaitant jų surinkimą, transportavimą, tvarkymą, apdorojimą, vartojimą, naudojimą ar šalinimą, duomenų saugojimą, lydimuosius dokumentus ir atsekamumą, Sąjungoje, į Sąjungą ir už jos ribų;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 (11) taikomas dideliems prekybiniams laivams, plaukiojantiems su Sąjungos valstybės narės vėliava, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 nebuvo taikomas. Tokie laivai, tapę atliekomis, paprastai klasifikuojami kaip pavojingosios atliekos, išskyrus atvejus, kai iš jų pašalinami visi pavojingi produktai ir medžiagos. Tarptautiniu mastu įsigaliojus pakeitimui dėl uždraudimo, būtina užtikrinti, kad laivams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 ir kurie laikomi atliekomis ir yra eksportuojami iš Sąjungos, būtų taikomos atitinkamos Sąjungos atliekų vežimo taisyklės, įskaitant pakeitimą dėl uždraudimo įgyvendinančias taisykles, siekiant užtikrinti griežtą Sąjungos teisinio režimo ir tarptautinių įsipareigojimų teisinį suderinamumą. Kartu taip pat būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013, siekiant patikslinti, kad laivai, kuriems jis taikomas ir kurie laikomi pavojingosiomis atliekomis ir yra eksportuojami iš Sąjungos, turi būti perdirbami tik tuose įrenginiuose, kurie įtraukti į pagal tą reglamentą sudarytą Europos laivų perdirbimo įrenginių, esančių Bazelio konvencijos VII priede išvardytose šalyse, sąrašą;

(18)

siekiant išvengti nereikalingos naštos valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir teismų sistemoms užtikrinant šio reglamento vykdymą, vežimas neturėtų būti laikomas neteisėtu, jei pranešimo ar judėjimo dokumentuose arba dokumente, parengtame užpildžius VII priede nustatytą formą (toliau – VII priedo dokumentas), yra tik nedidelių spausdinimo klaidų, pavyzdžiui, spausdinimo klaidos pildant pranešimo ar judėjimo dokumentus arba VII priedo dokumentus, arba praleista dalis vieno iš vežime dalyvaujančių asmenų kontaktinių duomenų. Tačiau tokios neteisėto vežimo apibrėžties išimtys turėtų griežtai apsiriboti nedidelėmis spausdinimo klaidomis, kurios pasitaiko išimtiniais atvejais, iš esmės nekeičia tų dokumentų esmės ir neturi įtakos šio reglamento tikslų įgyvendinimui;

(19)

siekiant užtikrinti optimalią priežiūrą ir kontrolę, tikslinga reikalauti išankstinio rašytinio sutikimo vežti atliekas, skirtas naudoti, visų pirma pavojingąsias atliekas, į III, IIIA arba IIIB priedą neįtrauktas atliekas ir atliekas, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų (POT) arba kurios yra jais užterštos, kai jos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 (12) IV priede nurodytą koncentracijos ribą arba ją viršija. Tokia procedūra turėtų apimti ir išankstinį pranešimą, kuris leistų tinkamai informuoti kompetentingas institucijas, kad jos galėtų imtis visų būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Ji taip pat turėtų suteikti toms institucijoms galimybę pareikšti pagrįstus prieštaravimus dėl tokių vežimų;

(20)

siekiant atsižvelgti į atliekų tvarkymo technologijų naujoves, susijusias su aplinkai saugiu tvarkymu, taip pat į vartotojų elgsenos pokyčius rūšiuojant atliekas, būtina nuolat atnaujinti IIIA ir IIIB priedus. Komisija visų pirma turėtų įvertinti, ar į IIIA priedą reikėtų įtraukti įrašus apie avalynės atliekų, drabužių atliekų ir kitų tekstilės atliekų mišinius, o į IIIB priedą – įrašus apie mineralinę vatą ir čiužinius;

(21)

gerai veikiančioje Sąjungos atliekų vežimo rinkoje pirmenybė turėtų būti teikiama artumui, savarankiškumui ir geriausių prieinamų atliekų tvarkymo technologijų naudojimui kaip pagrindiniams principams. Siekiant neutralaus poveikio klimatui, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos Sąjungos ekonomikos, kuri ilguoju laikotarpiu būtų tvari, labai svarbu užtikrinti teisingą perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Kad pasiektų tą tikslą, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems sektoriams skirtiems dialogams ir partnerystėms klimato klausimais, suburdama pagrindinius atliekų sektoriaus suinteresuotuosius subjektus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (13);

(22)

siekiant padėti pasiekti Direktyvoje 2008/98/EB ir Tarybos direktyvoje 1999/31/EB (14) nustatytus atliekų perdirbimo didinimo ir šalinimo mažinimo tikslus, paprastai turėtų būti draudžiama vežti visas atliekas, skirtas šalinti kitoje valstybėje narėje. Atliekų vežimas šalinti turėtų būti leidžiamas tik išimtiniais atvejais, kai tenkinamos tam tikros sąlygos. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų atsižvelgti į artumo ir savarankiškumo principus Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu pagal Direktyvą 2008/98/EB, o ypač tos direktyvos 16 straipsnį, taip pat į naudojimo prioritetą. Valstybės narės taip pat turėtų galėti užtikrinti, kad atliekų šalinimo įrenginiuose, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (15), būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip apibrėžta toje direktyvoje, suderinti su įrenginiui išduotu leidimu, ir kad atliekos būtų apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktuose šalinimo operacijoms nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Be to, siekiant padėti įgyvendinti Direktyvoje 2008/98/EB išdėstytas nuostatas, kuriomis siekiama didinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir mažinti mišrių komunalinių atliekų susidarymą, mišrių komunalinių atliekų vežimas į kitą valstybę narę turėtų būti ypač kruopščiai tikrinamas. Naudojimui skirtam tokių atliekų vežimui turėtų būti taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, o tokių atliekų vežimas šalinimui turėtų būti uždraustas. Atliekų vežimo naudojimui reikalavimai ir atliekų vežimo šalinimui draudimas taip pat turėtų būti taikomi mišrioms komunalinėms atliekoms, kurioms buvo taikoma atliekų apdorojimo operacija, iš esmės nepakeitusi jų savybių, pavyzdžiui, iš mišrių komunalinių atliekų atskirtoms degiosioms atliekoms, t. y. iš atliekų gautam kurui, kuris Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytame atliekų sąraše klasifikuojamas atliekų kodu 19 12 10. Vadovaudamosi atliekų hierarchija ir artumo bei savarankiškumo principais, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visų pirma būtų užkirstas kelias tokių atliekų susidarymui ir kad jos būtų surenkamos ir rūšiuojamos, siekiant atskirti skirtingas naudotinas frakcijas ir apsvarstyti galimybę šalinti tik tas liekanas, kurios neturi kitų panaudojimo galimybių ir gali būti tik šalinamos;

(23)

tuo atveju, kai vežamos į šio reglamento III, IIIA arba IIIB priedą įtrauktos atliekos, skirtos naudojimo operacijoms, reikėtų užtikrinti minimalų priežiūros ir kontrolės lygį, reikalaujant, kad prie tokių vežimų būtų pridėta tam tikra informacija apie vežime dalyvaujančius asmenis ir šalis, atitinkamų atliekų aprašas ir kiekis, informacija apie naudojimo operacijos, kuriai atliekos vežamos, tipą ir išsami informacija apie įrenginius, kuriuose atliekos bus naudojamos;

(24)

laboratorinė analizė ir eksperimentinio apdorojimo bandymai dažnai yra būtina atliekų pobūdžio ir jų tinkamumo naudoti bei šalinimo operacijoms vertinimo priemonė. Patikima ir novatoriška atliekų tvarkymo veikla yra labai svarbi siekiant užtikrinti aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir sukurti žiedinės ekonomikos verslo modelius Sąjungoje. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos vežti atliekas tokiai laboratorinei analizei ir eksperimentinio apdorojimo bandymams, netaikant joms visų taikytinų procedūrų. Be to, siekiant tikslių rezultatų, turėtų būti leidžiama vežti pakankamai didelį atliekų kiekį vežimo Sąjungoje laboratorinės analizės ir eksperimentinio apdorojimo bandymų tikslais, nes, inter alia, Sąjungoje, palyginti su dauguma trečiųjų šalių, yra labiau išplėtotų atliekų tvarkymo standartų ir praktikos;

(25)

būtina nustatyti pagrindus, kuriais remdamosi valstybės narės gali prieštarauti dėl naudoti skirtų atliekų vežimo. Tokių vežimų atveju valstybės narės turėtų galėti užtikrinti, kad atliekų naudojimo įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip nustatyta toje direktyvoje, suderinti su įrenginiui išduotu leidimu. Valstybės narės taip pat turėtų galėti užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktuose naudojimo operacijoms nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB 16 straipsnį, atliekos būtų tvarkomos laikantis pagal tą direktyvą parengtų atliekų tvarkymo planų, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktuose nustatytų teisiškai privalomų naudojimo ar perdirbimo įsipareigojimų įgyvendinimą. Todėl paskirties valstybė narė turėtų turėti galimybę prieštarauti atliekų, įskaitant mišrias komunalines atliekas, vežimui, jei ji mano, kad atliekos nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu;

(26)

dėl teisinio tikrumo ir siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą bei tinkamą vidaus rinkos veikimą, būtina numatyti procedūrinius veiksmus ir apsaugos priemones tiems atvejams, kai pranešėjas nori vežti atliekas, kurioms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, ir taip prisidėti prie ilgalaikio Sąjungos konkurencingumo. Taip pat, atsižvelgiant į Bazelio konvencijos 6 straipsnio 11 dalį būtina užtikrinti, kad išlaidas, atsirandančias dėl situacijų, kai atliekų vežimas negali būti baigtas arba yra neteisėtas, padengtų atitinkami veiklos vykdytojai. Tuo tikslu pranešėjas kiekvienam vežimui turėtų nustatyti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą;

(27)

siekiant sumažinti administracinę naštą viešiesiems ir privatiems veiklos vykdytojams, kurie veža atliekas į įrenginius, dėl kurių gautas išankstinis sutikimas, būtina nustatyti sąlygas, kuriomis gali būti suteiktas „išankstinio sutikimo“ statusas, siekiant užtikrinti jų tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse ir suderinti reikalavimus, keliamus atliekų vežimui į tokius įrenginius;

(28)

siekiant keitimąsi informacija pagal šį reglamentą padaryti efektyvesnį, visų pirma tvarkant pranešimus ir informaciją apie atliekų vežimą pagal šio reglamento 18 straipsnį ir palengvinti atitinkamų institucijų bei ekonominės veiklos vykdytojų informacijos teikimą ir keitimąsi ja, būtina, kad toks informacijos bei duomenų, susijusių su atliekų vežimais Sąjungos viduje, teikimas ir keitimasis jais būtų atliekamas elektroninėmis priemonėmis. Komisija turėtų naudoti centrinę sistemą, kuri turėtų būti sąveiki su nacionalinėmis sistemomis. Taip pat būtina įgalioti Komisiją nustatyti sistemų, užtikrinančių šį elektroninį informacijos pateikimą ir keitimąsi ja, praktinio įgyvendinimo procedūrinius ir eksploatacinius reikalavimus, pvz., reikalavimus dėl sujungimo, architektūros ir saugumo. Tokios sistemos turėtų palengvinti prašymų pranešti tvarkymą, be kita ko, padedant su konkrečiu prašymu susijusiems asmenims stebėti pranešimo procedūros eigą. Tokios sistemos taip pat turėtų suteikti galimybę gauti duomenis, be kita ko, atskirų valstybių narių lygmeniu, kad Komisija galėtų peržiūrėti, ar prašymai pranešti tvarkomi laiku, kad, be kita ko, Komisija galėtų teikti atitinkamas ataskaitas, kaip numatyta šiame reglamente; Taip pat būtina skirti pakankamai laiko valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams pasirengti perėjimui nuo popierinių dokumentų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006, prie keitimosi informacija ir dokumentais elektroniniu būdu. Todėl šis naujas įpareigojimas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(29)

atliekų transportavime dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama naudotis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1056 (16) nustatyta eFTI aplinka, skirta keistis pagal šį reglamentą reikalaujama informacija vežant atliekas, ir turėtų būti užtikrinta šiame reglamente numatytų sistemų sąveika su keitimosi elektronine krovinių vežimo informacija aplinka;

(30)

siekiant palengvinti muitinės darbą įgyvendinant šį reglamentą, būtina, kad būtų įmanoma Komisijos valdomos centrinės sistemos, kuria galima elektroniniu būdu pateikti informaciją bei dokumentus ir jais keistis, ir Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinkos, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2399 (17), sąveika, kai bus baigti visi reikalingi techniniai darbai tokiai sąveikai užtikrinti;

(31)

trečiųjų šalių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę per Sąjungos lygmeniu veikiančią sistemą elektroninėmis priemonėmis teikti informaciją bei dokumentus, būtinus patenkinti procedūriniams reikalavimams pagal šį reglamentą, ir jais keistis, jei jos to pageidauja ir atitinka keitimosi duomenimis per tą sistemą reikalavimus;

(32)

siekiant užtikrinti vežamų atliekų atsekamumą ir nepakenkti per sienas vežamų atliekų tvarkymui aplinkai saugiu būdu, turėtų būti uždrausta maišyti atliekas su kitomis atliekomis nuo vežimo pradžios iki atliekų gavimo atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginyje;

(33)

tam, kad būtų lengviau vykdyti šiame reglamente nustatytas prievoles, svarbu, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos saugotų atliekoms vežti būtinus dokumentus ir informaciją mažiausiai penkerius metus nuo dienos, kurią pateikiama pažyma, kad panaudojimas ar šalinimas yra baigtas;

(34)

siekiant suteikti skaidrumo, atliekas vežant pagal šį reglamentą ir apdorojant tokias atliekas jų paskirties vietoje aplinkai saugiu būdu, informacija apie atliekų vežimą turėtų būti skelbiama. Šiuo atžvilgiu turėtų būti reikalaujama, kad Komisija skelbtų ir reguliariai atnaujintų tam tikrus nekonfidencialius duomenis apie pranešimus apie vežimus, dėl kurių kompetentingos institucijos davė sutikimą arba dėl kurių joms prieštaravo, taip pat apie atliekų vežimą, kuriam taikomi šiame reglamente nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai. Tuo tikslu Komisija, kiek įmanoma, turėtų naudoti elektroninę keitimosi duomenimis apie atliekų vežimą sistemą. Komisijai skelbiant tokią informaciją neturėtų būti pažeidžiama 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) (18), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB (19) ir valstybių narių nacionalinės teisės aktai šioje srityje. Visi kiti prašymai kompetentingoms institucijoms dėl galimybės susipažinti su kita informacija apie atliekų vežimą turėtų būti nagrinėjami laikantis tos konvencijos ir Sąjungos bei nacionalinės teisės aktų;

(35)

siekiant įgyvendinti Bazelio konvencijos 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turėtų būti nustatytas įpareigojimas, kad atliekos, kurių vežimas, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos davė leidimą, negali būti baigtas taip, kaip numatyta, turi būti grąžintos išsiuntimo šaliai ir, kai būtina, saugiai saugomos, arba panaudojamos ar pašalinamos alternatyviu būdu. Siekiant įgyvendinti Bazelio konvencijos 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, asmuo, kurio veiksmai yra neteisėto vežimo priežastis, turėtų būti įpareigotas atsiimti atitinkamas atliekas arba imtis alternatyvių jų panaudojimo ar šalinimo priemonių ir padengti dėl grąžinimo operacijų atsirandančias išlaidas. Tais atvejais, kai tas asmuo neturi galimybės įvykdyti tų įpareigojimų per pagrįstą laikotarpį, išsiuntimo arba paskirties, kaip tinka, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir imtis veiksmų, kad užtikrintų atitinkamų atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu. Kai neaišku, kuriam asmeniui gali būti priskirta atsakomybė už neteisėtą vežimą, atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad atitinkamos atliekos būtų surinktos, panaudotos arba pašalintos. Siekiant sumažinti vežimo poveikį aplinkai, atsirandantį dėl įpareigojimo atsiimti neteisėtai vežamas atliekas, ir prireikus leisti taikyti veiksmingesnę procedūrą neteisėto vežimo atvejais, išsiuntimo, tranzito ir paskirties kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė tam tikrais atvejais susitarti, kad neteisėtai vežamos atliekos gali būti panaudotos arba pašalintos kitu būdu už išsiuntimo šalies ribų, užuot jas grąžinus. Toks alternatyvus valdymas turėtų būti saugus aplinkai. Tačiau alternatyvus valdymas turėtų būti taikomas tik vežimui Sąjungos viduje;

(36)

turint tikslą užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų tinkamai tvarkyti joms pateiktus su atliekų vežimu susijusius dokumentus, būtina įpareigoti pranešėją pateikti patvirtintą tų dokumentų vertimą į toms valdžios institucijoms priimtiną kalbą, joms to paprašius. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, elektroninė keitimosi informacija apie atliekų vežimą sistema turėtų apimti funkciją, užtikrinančią neoficialius atitinkamų toje sistemoje pateiktų dokumentų vertimus;

(37)

siekiant išvengti objektų ar medžiagų vežimo trikdžių esant kompetentingų institucijų nesutarimams dėl to, ar šiems objektams ar medžiagoms turėtų būti suteiktas atliekų ar ne atliekų statusas, būtina nustatyti tokių nesutarimų sprendimo procedūrą. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad kompetentingos institucijos pagrįstų savo sprendimus nuostatomis, susijusiomis su šalutinių produktų nustatymu ir nebelaikymo atliekomis statusu, nustatytomis Direktyva 2008/98/EB. Reikia nustatyti vienodas sąlygas, pagal kurias valstybės narės spręstų, ar objektas ar medžiaga turėtų būti laikomi naudota preke, ar atliekomis. Be to, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad objektai ar medžiagos, skirti vežti į kitą šalį kaip naudotos prekės, atitiktų tokias sąlygas pagal Sąjungos teisę. Taip pat būtina nustatyti konkrečių atliekų klasifikavimo šio reglamento prieduose kriterijus ir procedūrą, skirtą kompetentingų institucijų nesutarimams dėl to, ar atliekoms turėtų būti taikoma, ar netaikoma pranešimo procedūra, išspręsti. Siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų geriau suderintos sąlygos, kuriomis atliekoms, įskaitant kombinuotų medžiagų atliekas, kurias perdirbti gali būti sunku, turėtų būti taikoma pranešimo procedūra, Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi konkrečių atliekų klasifikavimo atitinkamuose šio reglamento prieduose kriterijai, pagal kuriuos bus nustatoma, ar joms taikoma, ar netaikoma pranešimo procedūra. Be to, siekiant išvengti klaidingo atliekų deklaravimo kaip naudotų prekių ir užtikrinti teisinį aiškumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi naudotų prekių ir atliekų atskyrimo kriterijai, skirti tam tikriems gaminiams, kurių atveju šis skirtumas yra svarbus, ypač juos eksportuojant iš Sąjungos;

(38)

tam, kad administracijos galėtų apriboti viešąsias išlaidas, susijusias su atliekų vežimo procedūrų valdymu ir šio reglamento vykdymo užtikrinimu, būtina numatyti galimybę nustatyti, kad atitinkamos ir proporcingos administracinės išlaidos, susijusios su tomis procedūromis, taip pat su priežiūra, analize ir patikrinimais, tektų pranešėjui ir, kai aktualu, vežimą organizuojančiam asmeniui;

(39)

siekiant sumažinti administracinę naštą ir išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su specifine geografine ar demografine padėtimi, valstybės narės turėtų galėti sudaryti dvišalius susitarimus, sušvelninančius pranešimo procedūrą konkrečių atliekų srautų vežimams, kai atliekos per sieną vežamos į artimiausią tinkamą įrenginį, esantį pasienio zonoje tarp dviejų susijusių valstybių narių. Valstybei narei taip pat turėtų būti įmanoma sudaryti tokius susitarimus su Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narėmis, be kita ko, tais atvejais, kai atliekos vežamos iš išsiuntimo šalies ir apdorojamos joje, tačiau tranzitu pervežamos per kitą valstybę narę;

(40)

atsižvelgiant į ypatingą Farerų salų geografinę padėtį ir jų, kaip Danijos Karalystės dalies, statusą, Danija yra pagrindinė atliekų importuotoja iš Farerų salų panaudojimui ar šalinimui jos teritorijoje. Nedarant poveikio atliekų tranzito per Sąjungą taisyklių taikymui, Danijai turėtų būti leista prisiimti visą atsakomybę už iš Farerų salų į jos teritoriją importuojamų atliekų tvarkymą ir tokį importą laikyti atliekų vežimu jos teritorijoje, kai ji yra to importo paskirties šalis;

(41)

nežiūrint į tai, kad už atliekų vežimo valstybės narės viduje priežiūrą ir kontrolę yra atsakinga ta valstybė narė, nustatant atliekų vežimo nacionalines sistemas reikėtų atsižvelgti į jų darnos su Sąjungos atliekų vežimo sistema būtinumą, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(42)

siekiant apsaugoti susijusių šalių aplinką, būtina patikslinti pagal Bazelio konvenciją nustatyto draudimo eksportuoti bet kokias šalinti skirtas atliekas iš Sąjungos į trečiąsias šalis, išskyrus ELPA šalis, apimtį;

(43)

valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, turėtų galėti priimti kontrolės procedūras, numatytas vežimui Sąjungos viduje. Tokiais atvejais vežimui tarp Sąjungos ir tų šalių turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir vežimams Sąjungos viduje;

(44)

siekiant apsaugoti susijusių šalių aplinką, būtina patikslinti pagal Bazelio konvenciją nustatyto draudimo eksportuoti naudoti skirtas pavojingąsias atliekas į trečiąsias šalis, kuriose netaikomas EBPO sprendimas, apimtį. Visų pirma būtina patikslinti atliekų, kurioms taikomas tas draudimas, sąrašą ir užtikrinti, kad į šį sąrašą taip pat būtų įtrauktos Bazelio konvencijos II priede išvardytos atliekos, būtent, buitinės atliekos, buitinių atliekų deginimo likučiai ir tam tikrų sunkiai perdirbamų plastikų atliekos;

(45)

siekiant užtikrinti atliekų, kuriose yra POT arba kurios jais užterštos, tvarkymą aplinkai saugiu būdu, tokių atliekų neturėtų būti leidžiama eksportuoti iš Sąjungos į šalis, kurios nėra EBPO narės, kai tose atliekose yra POT, kurių koncentracija siekia arba viršija Reglamento (ES) 2019/1021 IV priede nustatytą ribą, arba jos yra užterštos tokiais teršalais;

(46)

būtina nustatyti griežtas taisykles dėl naudoti skirtų nepavojingų atliekų eksporto į trečiąsias šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, siekiant užtikrinti, kad tokios atliekos nedarytų žalos šių šalių aplinkai ir žmonių sveikatai. Pagal šias taisykles eksportas iš Sąjungos turėtų būti galimas atliekoms, kurioms nėra jau taikomas draudimas eksportuoti pavojingąsias atliekas, ir tam tikroms kitoms naudoti trečiosiose šalyse skirtoms atliekoms, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, ir tik į šalis, įtrauktas į Komisijos sudarytą ir atnaujinamą sąrašą, kai tos šalys pateikia Komisijai prašymą, kuriame nurodo savo pasiruošimą priimti tam tikras nepavojingas atliekas arba nepavojingas mišriąsias atliekas iš Sąjungos ir įrodo savo gebėjimą tvarkyti tokias atliekas aplinkai saugiu būdu pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Tokie kriterijai turėtų apimti tarptautinių darbo ir darbuotojų teisių konvencijų laikymąsi. Kadangi ateityje valstybės narės galėtų ratifikuoti daugiau tokių konvencijų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai į šio reglamento kriterijus įtraukti atitinkamas konvencijas. Eksportas į šalis, neįtrauktas į sąrašą, kurį turi sudaryti Komisija, turėtų būti draudžiamas. Siekiant užtikrinti pakankamai laiko pereiti prie šio naujo režimo, turėtų būti nustatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Sudarant ir atnaujinant šalių, kurioms netaikomas EBPO sprendimas ir kurioms leidžiama iš Sąjungos eksportuoti naudojimui skirtas nepavojingas atliekas, sąrašą, turėtų būti taikomas Sąjungos teisėje įtvirtintas lygybės principas ir stebimas jo taikymas;

(47)

būtina užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų sudarytos palankesnės sąlygos atliekų vežimui, kuris yra būtinas, kuriant stiprias vertės grandines, sykiu užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Pagrindinių vertės grandinių stiprinimas paspartins Sąjungos atsparumo didinimą ir padidins jos strateginį savarankiškumą;

(48)

šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas, galioja EBPO nustatytos taisyklės ir rekomendacijos dėl atliekų vežimo ir tvarkymo ir jos paprastai turi aukštesnius atliekų tvarkymo standartus nei šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas. Tačiau svarbu, kad naudoti skirtų nepavojingų atliekų eksportas iš Sąjungos nesukeltų žalos aplinkai ir žmonių sveikatai šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas. Todėl būtina sukurti mechanizmą nepavojingų atliekų vežimui į tokias šalis stebėti. Tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenį, įrodančių atitinkamos šalies gebėjimą tokias atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, Komisija turėtų pradėti dialogą su susijusia šalimi ir, jei informacijos, kurią ji gauna, nepakanka įrodyti, kad atliekos naudojamos aplinkai saugiu būdu, būti įgaliota sustabdyti tokį eksportą. Komisija turėtų užtikrinti, kad viso atliekų vežimo proceso metu būtų taikomas lygybės principas trečiųjų šalių, kurioms taikomas EBPO sprendimas, atžvilgiu;

(49)

Sąjunga parengė ir įgyvendino plataus užmojo politiką, kuria siekiama kovoti su didele žala aplinkai ir žmonių sveikatai, kurią sukelia tarša plastiku, ypač kai ji yra siejama su netinkamu plastiko atliekų tvarkymu. 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate išdėstyta „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“, Europos žaliasis kursas, naujasis Žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate pateiktas „Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planas“ atspindi į užmojį ir pagal juos buvo priimta daug įvairių plastiko atliekų kiekio mažinimo ir jų tvarkymo gerinimo priemonių. Tos priemonės visų pirma apima teisės aktus dėl atliekų tvarkymo (Direktyva 2008/98/EB), pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB (20)), vienkartinių plastikinių gaminių atliekų (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 (21)), taip pat dėl sąmoningai pridedamo mikroplastiko apribojimo (Komisijos reglamentas (ES) 2023/2055 (22)). Be tų priemonių, imtasi naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama toliau mažinti plastiko atliekų kiekį Sąjungoje, pavyzdžiui, peržiūrėta Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (23), taip pat pateiktas pasiūlymas dėl naujų taisyklių, kuriomis užkertamas kelias granulių patekimas į aplinką, siekiant sumažinti taršą mikroplastiku (24). Siekiant papildyti šias priemones, kuriomis siekiama sumažinti plastiko atliekų kiekį ir pagerinti jų tvarkymą Sąjungoje, ir neleisti Sąjungai eksportuoti su atliekomis susijusių problemų į trečiąsias šalis, yra tikslinga nustatyti konkrečias nuostatas, kuriomis taip pat būtų užtikrintas aplinkosaugos požiūriu patikimas iš Sąjungos eksportuojamų plastiko atliekų tvarkymas. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad iš Sąjungos eksportuojamos plastiko atliekos būtų apdorojamos sąlygomis, lygiavertėmis Sąjungoje taikomoms sąlygoms. Šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, dažniau susiduria su rimtomis aplinkos ir žmonių sveikatos problemomis, siejamomis su iš Sąjungos eksportuojamų plastiko atliekų tvarkymu. Be to, plastiko atliekų tvarkymo standartai ir infrastruktūra tose šalyse daugeliu atvejų nėra tokie pažangūs kaip Sąjungoje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Sąjunga uždraudė eksportuoti tam tikrų rūšių plastiko atliekas, t. y. atliekas, klasifikuojamas pagal Y48 ir A3210 įrašus. Atsižvelgiant į tokius iššūkius ir standartų bei infrastruktūros elementų lygio skirtumus ir siekiant toliau saugoti aplinką ir žmonių sveikatą, tikslinga išplėsti to draudimo taikymo sritį, kad jis apimtų visų plastiko atliekų eksportą į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas. Siekiant ekonominės veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms suteikti pakankamai laiko pritaikyti savo veiklą prie šių naujų taisyklių, draudimas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus 30 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. Bet kuriai šaliai, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, turėtų būti galima leisti taikyti nuo šio draudimo nukrypti leidžiančią nuostatą, jei ji įrodo, kad plastiko atliekas ji tvarko aplinkai saugiu būdu. Šalies prašymu tokia nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti suteikta deleguotuoju aktu nuo tada, kai praeis 30 mėnesių nuo eksporto draudimo taikymo pradžios;

(50)

Komisija turėtų ypač atidžiai tikrinti plastiko atliekų vežimą į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, ir stebėti, kaip tokios atliekos tvarkomos tokiose šalyse, ir būti įgaliota apriboti plastiko atliekų eksportą į tokias šalis, kad būtų apsaugota aplinka ir žmonių sveikata;

(51)

tais atvejais, kai leidžiama eksportuoti visas plastiko atliekas į visas trečiąsias šalis, joms turėtų būti taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra;

(52)

reikėtų imtis būtinų veiksmų, kurie užtikrintų, kad, vadovaujantis Direktyva 2008/98/EB ir kitais Sąjungos teisės aktais dėl atliekų, Sąjungos viduje vežamos atliekos ir į Sąjungą importuojamos atliekos visą vežimo laikotarpį, įskaitant naudojimą ar šalinimą paskirties šalyje, būtų tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Taip pat būtina užtikrinti, kad iš Sąjungos eksportuojamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu visą vežimo laikotarpį, įskaitant naudojimą ar šalinimą paskirties trečiojoje šalyje. Tuo tikslu atliekų eksportuotojams turėtų būti nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad atliekas priimančiam įrenginiui paskirties trečiojoje šalyje būtų atliktas auditas, kurį atliktų tinkamą kvalifikaciją turinti nepriklausoma trečioji šalis, prieš eksportuojant atliekas į tą įrenginį. Tokio audito tikslas – patikrinti, ar tas įrenginys atitinka konkrečius šiame reglamente nustatytus kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Kai atlikus tokį auditą padaroma išvada, kad tas įrenginys neatitinka tų konkrečių kriterijų, eksportuotojas neturėtų turėti teisės eksportuoti atliekų į tą įrenginį. Siekiant užtikrinti, kad auditas būtų atliekamas profesionaliai ir nešališkai, svarbu nustatyti trečiųjų šalių auditorių nepriklausomumo ir kvalifikacijos kriterijus ir aiškiai nurodyti, kad tam, kad jie galėtų vykdyti tą veiklą, juos turėtų įgalioti arba akredituoti oficiali valdžios institucija. Pareiga atlikti auditą turėtų būti taikoma dėl įrenginių, esančių visose trečiosiose šalyse, įskaitant EBPO nares. EBPO sprendime teigiama, kad į kitą EBPO šalį eksportuojamos atliekos „turi būti skirtos naudojimo operacijoms tame naudojimo įrenginyje, kuriame atliekos bus naudojamos aplinkai saugiu būdu pagal nacionalinius įstatymus, reglamentus ir įrenginiui taikomą praktiką“. EBPO sprendime nėra jokių elementų ar kriterijų, nurodančių, kaip įgyvendinti tą reikalavimą dėl „aplinkai saugaus atliekų tvarkymo“. Kadangi nėra bendrų kriterijų, apibrėžiančių atliekų naudojimo atitinkamuose įrenginiuose sąlygas, būtina atsižvelgti į riziką, kad iš Sąjungos į EBPO priklausančias šalis eksportuojamos atliekos tam tikruose įrenginiuose yra tvarkomos netinkamai, todėl tose šalyse esantiems įrenginiams turėtų būti taikomi šiame reglamente nustatyti audito reikalavimai;

(53)

Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti registrą, kuriame būtų pateikiama informacija apie įrenginius, kurių auditas buvo atliktas. Tokiame registre turėtų būti pateikiama informacija, kuri padėtų pranešėjams arba asmenims, organizuojantiems atliekų vežimą eksportui iš Sąjungos, rengti aplinkai saugų vežimą, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip priemonė įrodyti, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų ir pareigų. Registras turėtų sudaryti palankesnes sąlygas atliekų eksportuotojams, tačiau juo atliekų eksportuotojui neturėtų būti panaikinama atsakomybė įrodyti tokį sąlygų ir pareigų laikymąsi;

(54)

atsižvelgiant į kiekvienos Bazelio konvencijos šalies teisę pagal jos 4 straipsnio 1 dalį uždrausti importuoti pavojingąsias atliekas arba tos Konvencijos II priede išvardytas atliekas, šalinti skirtas atliekas turėtų būti leidžiama importuoti į Sąjungą, jei eksportuojanti šalis yra tos Konvencijos šalis. Naudoti skirtų atliekų importas į Sąjungą turėtų būti leidžiamas, jei eksportuojančiai šaliai taikomas EBPO sprendimas arba ji yra Bazelio konvencijos šalis. Kitais atvejais importas turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jei eksportuojanti šalis yra įpareigota dvišalės ar daugiašalės sutarties, ar susitarimo, atitinkančio Sąjungos teisės aktus ir sudaryto pagal Bazelio konvencijos 11 straipsnį, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų ar karo;

(55)

šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į Tarybos sprendime 2013/755/ES (25) nustatytas atliekų eksporto į užjūrio šalis ir teritorijas ar importo iš jų taisykles;

(56)

specialiais atvejais, kai Sąjungos viduje vežama tranzitu per trečiąsias šalis, turėtų būti taikomos specialios nuostatos, susijusios su trečiųjų šalių sutikimo procedūra. Taip pat būtina priimti specialias nuostatas dėl procedūrų, taikomų atliekų tranzitui per Sąjungą iš trečiųjų šalių ir į jas;

(57)

dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių ir atsižvelgiant į ypatingą Antarkties statusą, šiuo reglamentu turėtų būti aiškiai draudžiama eksportuoti atliekas į tą teritoriją;

(58)

siekiant užtikrinti suderintą šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymą, būtina nustatyti valstybių narių įsipareigojimus atlikti atliekų vežimo patikrinimus. Taip pat būtinas tinkamas atliekų vežimo patikrinimų planavimas, kad būtų sukurti patikrinimams reikalingi pajėgumai ir veiksmingai užkirstas kelias neteisėtam vežimui. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 iš valstybių narių buvo reikalaujama užtikrinti, kad atliekų vežimo patikrinimo planai būtų parengti iki 2017 m. sausio 1 d. Siekdamos palengvinti su patikrinimo planais susijusių nuostatų nuoseklesnį taikymą ir užtikrinti suderintą požiūrį į patikrinimus visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų pateikti savo patikrinimo planus Komisijai, kuriai turėtų būti pavesta peržiūrėti tuos planus ir, jei reikia, pateikti rekomendacijas dėl pagerinimo. Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingoms institucijoms valstybėse narėse pranešama apie neteisėtą atliekų vežimą, jos turėtų apsvarstyti, kaip galėtų sugriežtinti panašių vežimų kontrolės priemones, kad neteisėtas atliekų vežimas būtų nustatomas ankstyvame etape;

(59)

valstybėse narėse taikomos skirtingos taisyklės dėl jose vykdomuose patikrinimuose dalyvaujančių institucijų teisės ir galimybės pareikalauti pateikti įrodymų, kad būtų galima įsitikinti, kad vežama teisėtai. Tokie įrodymai, inter alia, galėtų būti susiję su tuo, ar medžiaga (objektas) yra atliekos, ar atliekos yra tinkamai klasifikuotos ir ar atliekos bus vežamos į atliekas tvarkančius įrenginius aplinkai saugiu būdu pagal šį reglamentą. Todėl šiuo reglamentu reikėtų numatyti galimybę valstybėse narėse vykdomuose patikrinimuose dalyvaujančioms institucijoms pareikalauti pateikti tokius įrodymus. Turėtų būti galima prašyti pateikti tokius įrodymus remiantis bendrosiomis nuostatomis arba konkrečiais atvejais. Kai tokių įrodymų nesuteikiama arba laikoma, kad jų nepakanka, atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas arba atitinkamų atliekų vežimas turėtų būti laikomas neteisėtu vežimu ir turėtų būti taikomos susijusios šio reglamento nuostatos;

(60)

vertinant Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 nustatyta, kad vienas iš trūkumų yra tas, kad nacionalinės sankcijų taisyklės visoje Sąjungoje gerokai skiriasi. Todėl tam, kad būtų lengviau nuosekliau taikyti sankcijas, reikėtų sukurti bendrus nebaigtinius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos šį reglamentą pažeidus skiriamų sankcijų rūšys ir lygiai. Tie kriterijai, inter alia, turėtų apimti pažeidimo pobūdį ir sunkumą, iš pažeidimo gautą ekonominę naudą ir jo padarytą žalą aplinkai. Be to, be sankcijų, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas atliekų vežimas būtų laikomas nusikalstama veika pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/99/EB (26) pateiktas nuostatas. Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti taisykles dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus. Bet kuriuo atveju baudžiamųjų ir administracinių sankcijų skyrimas neturėtų pažeisti ne bis in idem principo, kaip jį aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

(61)

taikant Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 paaiškėjo, kad didelio skaičiaus dalyvių buvimas nacionaliniu lygmeniu kelia su vykdymo užtikrinimu susijusio koordinavimo ir bendradarbiavimo problemų. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos šio reglamento vykdymą užtikrinančios atitinkamos institucijos turėtų veiksmingus mechanizmus, kurie leistų joms viduje bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus vystant ir įgyvendinant vykdymo užtikrinimo politiką bei veiklą, skirtas kovai su neteisėtu atliekų vežimu, įskaitant patikrinimo planų rengimą ir įgyvendinimą;

(62)

būtina, kad valstybės narės bendradarbiautų dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu neteisėto atliekų vežimo prevencijai ir aptikimui palengvinti. Siekiant toliau gerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, turėtų būti sukurta speciali vykdymo užtikrinimo grupė, įtraukiant paskirtus valstybių narių ir Komisijos atstovus, taip pat kitų atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų ar tinklų atstovus. Ši vykdymo užtikrinimo grupė turėtų reguliariai susitikti ir tapti forumu, kuriame, inter alia, būtų dalijamasi svarbia informacija, susijusia su neteisėto vežimo prevencija ir nustatymu, įskaitant informaciją ir žvalgybos duomenis apie neteisėto vežimo tendencijas ir patirtį, žinias ir geriausią praktiką vykdymo užtikrinimo srityje;

(63)

siekiant paremti ir papildyti valstybių narių vykdymo užtikrinimo veiklą, Komisija turėtų būti įgaliota atlikti patikrinimus ir koordinavimo veiksmus dėl neteisėtų vežimų, kurie yra sudėtingo pobūdžio ir galėtų turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, ir kai reikalingas tyrimas yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bent dvi šalis. Atlikdama šiuos patikrinimus Komisija turėtų veikti laikydamasi visų procedūrinių garantijų ir glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybių narių institucijomis, užtikrindama, kad tokie patikrinimai nedarytų neigiamo poveikio jokioms vykdomoms baudžiamojo persekiojimo, teisinėms ar administracinėms procedūroms, susijusioms su tuo pačiu neteisėtu vežimu valstybėje narėje. Komisija, kaip savo vidinės organizacijos dalyką, gali nuspręsti patikėti tam tikrus šiame reglamente numatytus vykdymo užtikrinimo veiksmus Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kuri turi atitinkamos praktinės patirties šiuo klausimu; Tikrinimo ir savitarpio pagalbos koordinavimo veiksmais neturėtų būti daromas poveikis pagrindinei valstybių narių pareigai užtikrinti atitiktį šiam reglamentui ir jo vykdymą, ir jais neturėtų būti daromas poveikis tolesniam naudojimuisi įgaliojimais, kurie Komisijai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteikti pagal kitus teisės aktus, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (27), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 (28) arba Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (29);

(64)

valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, naudodamos Bazelio konvencijos sekretoriatui teikiamas ataskaitas ir atskirą klausimyną; Tokių ataskaitų teikimo tikslas turėtų būti analizuoti atliekų vežimo tendencijas ir duomenis, kurie yra aktualus kovai su neteisėtu vežimu, pavyzdžiui, duomenis apie neteisėtą vežimą ir patikrinimus. Komisija turėtų kas trejus metus parengti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą valstybių narių pateikta informacija ir kita informacija, surinkta visų pirma iš Komisijos ir Europos aplinkos agentūros rengiamų ad hoc ataskaitų apie plastiko atliekų ir kitų konkrečių srautų, kurie kelią ypatingą susirūpinimą, atliekų vežimus. Elektroninio informacijos ir dokumentų pateikimo ir keitimosi jais sistemos turėtų būti suprojektuotos taip, kad iš sistemos būtų galima gauti duomenis tų ataskaitų rengimo tikslais;

(65)

efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas atliekų vežimo srityje yra priemonė užtikrinti, kad atliekų vežimas būtų kontroliuojamas ir stebimas reikiamu lygmeniu. Siekiant užtikrinti tvarų atliekų tvarkymą, turėtų būti skatinamas Sąjungos ir jos valstybių narių bei trečiųjų šalių keitimasis informacija, bendra atsakomybė ir bendros pastangos;

(66)

siekdamos palengvinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą suderintai įgyvendinant šį reglamentą, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas ir susirašinėtojus ir pranešti apie juos Komisijai. Komisija tokią informaciją turėtų skelbti viešai. Valstybės narės taip pat turėtų nustatyti instituciją ar institucijas ir jų nuolatinius darbuotojus, kurie būtų atsakingi už valstybių narių bendradarbiavimą;

(67)

siekiant užtikrinti atliekų vežimo kontrolę, valstybėms narėms reikėtų suteikti teisę paskirti konkrečias įvežimo ir išvežimo muitinės įstaigas atliekoms vežti į Sąjungą ir iš jos ir apie jas pranešti Komisijai. Komisija tokią informaciją turėtų skelbti viešai;

(68)

Siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami naudojimo įrenginio prašymo gauti išankstinį sutikimą elementai, nustatoma informacija, kuri turi būti pateikta naudojimo ir šalinimo operacijų užbaigimą patvirtinančiose pažymose, nustatomos VII priedo dokumento pildymo instrukcijos, atnaujinamas informacijos ir dokumentų, kuriais turi būti keičiamasi elektroninėmis priemonėmis, sąrašas, nustatomi kriterijai, kuriais remiantis tam tikros atliekos turi būti klasifikuojamos III, IIIA, IIIB arba IV priede, nustatomas ir reguliariai atnaujinamas šalių, kurioms netaikomas EBPO sprendimas ir į kurias leidžiama iš Sąjungos eksportuoti nepavojingas atliekas ir nepavojingas mišrias atliekas, įskaitant įraše B3011 klasifikuojamas plastiko atliekas, uždraudžiama eksportuoti atliekas į tam tikras šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, ir iš dalies keičiami priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (30) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(69)

Komisija pagal Komisijos sprendimą C(2016) 3301, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės, turėtų įsteigti ekspertų grupę, kuri pakeistų reguliarius susirašinėtojų posėdžius ir konsultacijas su valstybių narių ekspertais bei susirašinėtojais ir, kai tinkama, su kitų suinteresuotųjų subjektų ir organizacijų atstovais rengiant deleguotuosius aktus ir nagrinėjant klausimus, iškilusius įgyvendinant šį reglamentą;

(70)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti paprastą, rizika pagrįstą ir suderintą finansinės garantijos arba lygiaverčio draudimo apskaičiavimo metodą, nustatyti išsamius techninio įgyvendinamumo ir ekonominio gyvybingumo kriterijus, patikslinti skirtumą tarp naudotų prekių ir atliekų, taikomą, kaip jos vežamos tarp valstybių, priimti atitikties lentelę, kurioje būtų nurodyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (31) numatytos Kombinuotosios nomenklatūros kodų ir šio reglamento III, IIIA, IIIB, IV ir V prieduose išvardytų atliekų įrašų atitiktis, ir nustatyti informaciją, kurią reikia pateikti vežant atliekas krizių ar taikdarystės arba taikos palaikymo operacijų metu. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (32);

(71)

Reglamentu (ES) 2020/1056 sukurta teisinė sistema, skirta reguliavimo informacijos, susijusios su krovinių vežimu Sąjungos teritorijoje, elektroniniam perdavimui tarp atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų, ir jo nuostatos apima šio reglamento dalis. Siekiant užtikrinti priemonių suderinamumą, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2020/1056. Siekiant neleisti susidaryti tokiai padėčiai, kai nėra įgyvendinimo taisyklių pagal Reglamentą (ES) 2020/1056, susijusių su informacijos reikalavimų apibrėžtimi, prieiga prie jų ir jų tvarkymu elektroniniu formatu pagal šį reglamentą iki privalomų elektroninių duomenų mainų pagal šį reglamentą taikymo pradžios datos, Reglamento (ES) 2020/1056 pakeitimas turėtų būti taikomas atgaline data nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos;

(72)

būtina numatyti pakankamai laiko, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasirengti vykdyti naujus įsipareigojimus pagal šį reglamentą, o valstybės narės ir Komisija – sukurti jam taikyti būtiną administracinę infrastruktūrą. Siekiant išvengti bet kokių reglamentavimo spragų, būtina užtikrinti, kad kai kurios Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatos galiotų iki dienos, kurią bus pradėtos taikyti tos šio reglamento nuostatos, kurių taikymas atidedamas;

(73)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl suvienodinimo poreikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, prisidėti prie poveikio klimatui neutralumo ir žiedinės ekonomikos kūrimo ir nulinės taršos, užkertant kelią neigiamam poveikiui, kurį gali sukelti atliekų vežimas ir jų apdorojimas paskirties vietoje, arba jį sumažinant. Jame nustatomos atliekų vežimo procedūros ir kontrolės režimas priklausomai nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo kelio, atliekų rūšies ir jų numatyto tvarkymo būdo paskirties vietoje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas:

a)

atliekų vežimui tarp valstybių narių, tranzitu per trečiąsias šalis arba be tranzito;

b)

iš trečiųjų šalių į Sąjungą importuojamų atliekų vežimui;

c)

iš Sąjungos į trečiąsias šalis eksportuojamų atliekų vežimui;

d)

atliekų vežimui tranzitu per Sąjungą pakeliui į trečiąsias šalis arba iš jų.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

atliekoms, susidariusioms laivų ir atviroje jūroje esančių platformų įprasto darbo metu, įskaitant nuotekas ir liekanas, iki tų atliekų iškrovimo naudojimo ar šalinimo tikslais, jei toms atliekoms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/883 (33), Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės reikalavimai ar kitos atitinkamos privalomos tarptautinės teisės priemonės;

b)

atliekoms, susidarančioms automobiliuose, traukiniuose, lėktuvuose ir laivuose, iki tų atliekų iškrovimo naudojimo ar šalinimo tikslais;

c)

radioaktyviųjų atliekų, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas (34) 5 straipsnyje, vežimui;

d)

šalutinių gyvūninių produktų ir šalutinių gyvūninių produktų gaminių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, sumaišytus su atliekomis, įtrauktomis į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą sąrašą kaip pavojingosios atliekos, ar jomis užterštus, vežimui;

e)

nuotekų, kurioms taikoma Tarybos direktyva 91/271/EEB (35) arba kiti atitinkami Sąjungos teisės aktai, vežimui;

f)

medžiagų, kurios skirtos naudoti kaip pašarinės žaliavos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 (36) 3 straipsnio 2 punkto g papunktyje, ir kurios nėra iš šalutinių gyvūninių produktų bei kuriose tokių produktų nėra, vežimui;

g)

atliekų vežimui iš Antarkties į Sąjungą pagal Antarkties sutarties Aplinkos apsaugos protokolo (37) reikalavimus;

h)

geologiniam saugojimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (38) skirto anglies dioksido vežimui;

i)

į Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 taikymo sritį patenkantiems laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava, išskyrus laivus, laikomus:

i)

pavojingosiomis atliekomis, kurios randasi valstybės narės nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir kurios eksportuojamos iš Sąjungos naudojimui, kurioms taikomi tik šio reglamento 39, 48, 49 straipsniai ir VII antraštinė dalis, arba

ii)

atliekomis, kurios randasi valstybės narės nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir kurios skirtos šalinti;

3.   Atliekų, susidarančių dėl ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų veiklos krizių, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų aplinkybėmis, kai tokios atliekos vežamos pačių ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų arba jų vardu tiesiogiai ar netiesiogiai į paskirties šalį, importui taikomos tik 51 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 53 straipsnio 5 dalis.

4.   Atliekų vežimui iš Antarkties į trečiąsias šalis tranzitu per Sąjungą, taikomi 39 ir 59 straipsniai.

5.   Atliekų vežimui išimtinai valstybės narės viduje taikomas tik 36 straipsnis.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

mišriosios atliekos – atliekos, susidariusios apgalvotai ar netyčia sumaišius dvejas ar daugiau skirtingų atliekų, kurios:

a)

yra nurodytos skirtinguose III, IIIA, IIIB ir IV priedų įrašuose arba atitinkamai skirtingose tokių įrašų įtraukose ar subįtraukose, arba

b)

III, IIIA, IIIB arba IV priede neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu;

Viena siunta vežamos atliekos, susidedančios iš dvejų ar daugiau atliekų, kai kiekvienos rūšies atliekos yra atskirtos, nelaikomos mišriosiomis atliekomis.

2.

tarpinis šalinimas – bet kuri šalinimo operacija, nurodyta Direktyvos 2008/98/EB I priedo D8, D9, D13, D14 arba D15 įraše;

3.

tarpinis naudojimas – bet kuri naudojimo operacija, nurodyta Direktyvos 2008/98/EB II priedo R12 arba R13 įraše;

4.

tvarkymas aplinkai saugiu būdu – visi įmanomi įgyvendinti veiksmai, kuriais siekiama atliekas tvarkyti taip, kad žmonių sveikata, klimatas ir aplinka būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo šių atliekų poveikio;

5.

gavėjas – bet kuris paskirties šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo ar įmonė, kuriems atliekos vežamos naudoti ar šalinti;

6.

pranešėjas:

a)

jei vežimas pradedamas valstybėje narėje, – bet kuris iš toliau nurodytų tos valstybės narės nacionalinei jurisdikcijai priklausančių fizinių ar juridinių asmenų, kurie vykdo ar planuoja vykdyti atliekų vežimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje, arba kurie vykdė ar planavo vykdyti tokį vežimą ir kuriems pavesta užduotis pranešti:

i)

pirminis atliekų darytojas;

ii)

tolesnis atliekų darytojas, atliekantis operacijas iki išvežimo, dėl kurių pasikeičia atliekų pobūdis arba sudėtis;

iii)

surinkėjas, kuris iš mažų kiekių iš įvairių šaltinių surinktų tos pačios rūšies atliekų sukaupė siuntą, kuri turi būti pradėta vežti iš vienos pranešime nurodytos vietos;

iv)

prekiautojas arba tarpininkas, veikiantis i, ii arba iii punkte nurodytų asmenų vardu, arba

v)

jei visi i–iv punktuose nurodyti asmenys yra nežinomi arba nemokūs, – atliekų turėtojas;

b)

jei atliekos, kurių kilmės šalis nėra valstybė narė, importuojamos į Sąjungą arba vežamos tranzitu per ją, – bet kuris iš toliau nurodytų išsiuntimo šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausančių fizinių ar juridinių asmenų, kurie vykdo arba planuoja vykdyti vežimą, arba kurie vykdė ar planavo vykdyti tokį vežimą:

i)

pagal išsiuntimo šalies teisę paskirtas asmuo;

ii)

jei nėra pagal išsiuntimo šalies teisę paskirto asmens, – atliekų turėtojas eksporto metu;

7.

vežimą organizuojantis asmuo – bet kuris iš toliau nurodytų išsiuntimo šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausančių fizinių ar juridinių asmenų, kurie vykdo arba planuoja vykdyti vežimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 arba 5 dalyje, arba kurie įvykdė tokį vežimą:

i)

pirminis atliekų darytojas;

ii)

tolesnis atliekų darytojas, atliekantis operacijas iki išvežimo, dėl kurių pasikeičia atliekų pobūdis arba sudėtis;

iii)

surinkėjas, kuris iš mažų kiekių iš įvairių šaltinių surinktų tos pačios rūšies atliekų sukaupė siuntą, kuri turi būti pradėta vežti iš vienos vietos;

iv)

prekiautojas arba tarpininkas, veikiantis i, ii arba iii punkte nurodytų asmenų vardu, arba

v)

jei visi i–iv punktuose nurodyti asmenys yra nežinomi arba nemokūs, – atliekų turėtojas;

8.

surinkėjas – fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis atliekų surinkimą, apibrėžtą Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 10 punkte;

9.

kompetentinga institucija:

a)

valstybėje narėje – tos valstybės narės įstaiga, paskirta pagal 75 straipsnį;

b)

trečiojoje šalyje, kuri yra 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija) šalis, – įstaiga, tos šalies paskirta kompetentinga institucija Bazelio konvencijos tikslais pagal jos 5 straipsnį;

c)

jei šalis nenurodyta a arba b punkte, – įstaiga, kurią atitinkama šalis ar regionas paskyrė kompetentinga institucija, arba, jei nepaskyrė, šalies ar atitinkamai regiono reguliavimo institucija, kurios jurisdikcijai priklauso vežimo klausimai;

10.

išsiuntimo kompetentinga institucija – teritorijos, iš kurios pradedama vežti atliekas arba iš kurios planuojama pradėti vežimą, kompetentinga institucija;

11.

paskirties kompetentinga institucija – teritorijos, į kurią vykdomas atliekų vežimas arba planuojama jį vykdyti arba kurioje atliekos yra pakraunamos prieš naudojimą ar šalinimą teritorijoje, kuri nepriklauso nė vienos šalies nacionalinei jurisdikcijai, kompetentinga institucija;

12.

tranzito kompetentinga institucija – šalies, per kurią vykdomas atliekų vežimas arba planuojama jį vykdyti, išskyrus išsiuntimo ir paskirties kompetentingų institucijų šalis, kompetentinga institucija;

13.

išsiuntimo šalis – šalis, iš kurios pradedama arba planuojama pradėti vežti;

14.

paskirties šalis – šalis, į kurią vykdomas vežimas arba planuojama jį vykdyti naudojimo ar šalinimo jos teritorijoje arba pakrovimo prieš naudojimą ar šalinimą teritorijoje, kuri nepriklauso nė vienos šalies nacionalinei jurisdikcijai, tikslais;

15.

tranzito šalis – šalis, per kurią vykdomas atliekų vežimas arba planuojama jį vykdyti, išskyrus išsiuntimo ir paskirties šalis;

16.

šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausanti teritorija – sausumos ar jūros dalis, kurioje valstybė vykdo administracinius ar reguliavimo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę dėl žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugos;

17.

užjūrio šalys ir teritorijos – SESV II priede išvardytos užjūrio šalys ir teritorijos;

18.

eksporto muitinės įstaiga – Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (39) 1 straipsnio 16 punkte apibrėžta eksporto muitinės įstaiga;

19.

išvežimo muitinės įstaiga – pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (40) 329 straipsnį nustatyta išvežimo muitinės įstaiga;

20.

įvežimo muitinės įstaiga – Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 15 punkte apibrėžta pirmoji įvežimo muitinės įstaiga;

21.

importas – atliekų įvežimas į Sąjungą, išskyrus tranzitą per ją;

22.

eksportas – atliekų išvežimas iš Sąjungos, išskyrus tranzitą per ją;

23.

tranzitas – atliekų vežimas per vieną ar daugiau šalių, išskyrus išsiuntimo ir paskirties šalis;

24.

atliekų transportavimas – atliekų vežimas keliais, geležinkeliu, oro, jūros ar vidaus vandenų keliais;

25.

vežimas – naudoti arba šalinti skirtų atliekų transportavimas nuo vietos, iš kurios pradedamas vežimas, iki tol, kol atliekas gauna atliekų naudojimą ar šalinimą vykdantis įrenginys paskirties šalyje, vykdomas arba planuojama vykdyti:

a)

tarp šalių;

b)

tarp šalies ir užjūrio šalies arba teritorijos ar kitos tos šalies ginamos teritorijos;

c)

tarp šalies ir geografinės teritorijos, kuri pagal tarptautinę teisę nėra jokios šalies dalis;

d)

tarp šalies ir Antarkties;

e)

iš vienos šalies per kurią nors iš a–d punktuose nurodytų teritorijų;

f)

šalies viduje per kurią nors iš a–d punktuose nurodytų teritorijų, kai vežimas prasideda ir baigiasi toje pačiose šalyje, arba

g)

į šalį iš jokios šalies nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančios geografinės teritorijos;

26.

neteisėtas vežimas – bet koks vežimas, vykdomas:

a)

nepranešus visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą;

b)

be pagal šį reglamentą duoto susijusių kompetentingų institucijų sutikimo;

c)

pagal šį reglamentą turint susijusių kompetentingų institucijų sutikimą, gautą suklastojus dokumentus, pateikus klaidingus faktus ar sukčiaujant;

d)

pranešimo dokumente ar judėjimo dokumente esančios ar jame pateiktinos informacijos neatitinkančiu būdu, išskyrus atvejus, kai pranešimo ar judėjimo dokumente yra nedidelių korektūros klaidų;

e)

tokiu būdu, dėl kurio atliekos panaudojamos arba pašalinamos pažeidžiant Sąjungos ar tarptautinę teisę;

f)

pažeidžiant 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 3 dalį arba 37, 39, 40, 45, 46, 48, 49, 50 arba 52 straipsnį;

g)

tokiu būdu, kuris 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų vežimų atveju neatitinka 18 straipsnio 2, 4, 6 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų arba VII priedo dokumente esančios ar pateiktinos informacijos, išskyrus atvejus, kai VII priedo dokumente yra nedidelių korektūros klaidų;

27.

patikrinimas – bet koks veiksmas, kurio imasi institucija siekdama patikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

28.

atliekų hierarchija – atliekų hierarchija, nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje;

29.

maršrutas – kiekvienos susijusios šalies įvežimo ir išvežimo punktai, įskaitant įvežimo, išvežimo ir eksporto muitines;

30.

maršruto trasa – kelias nuo vietos, iš kurios pradedamas vežimas išsiuntimo šalyje per išvežimo iš kiekvienos susijusios šalies ir įvežimo į ją punktus, iki apdorojimo įrenginio paskirties šalyje.

Be to, taikomos terminų „atliekos“, „pavojingos atliekos“, „atliekų gamintojas (darytojas)“, „atliekų turėtojas“, „prekiautojas“, „tarpininkas“, „atliekų tvarkymas“, „pakartotinis naudojimas“, „apdorojimas“, „naudojimas“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, „perdirbimas“ ir „šalinimas“ apibrėžtys, nustatytos atitinkamai Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1, 2, 5–9, 13–15, 16, 17 ir 19 punktuose.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ATLIEKŲ VEŽIMAS SĄJUNGOS VIDUJE TRANZITU PER TREČIĄSIAS ŠALIS ARBA BE TRANZITO

4 straipsnis

Bendroji procedūrų sistema

1.   Draudžiamas visų šalinti skirtų atliekų vežimas, išskyrus atvejus, kai gaunamas sutikimas pagal 11 straipsnį. Kad pagal 11 straipsnį būtų gautas sutikimas vežti šalinimo tikslais, taikoma 1 skyriuje nustatyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra.

2.   1 skyriuje nustatyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra taikoma šių naudojimui skirtų atliekų vežimui:

a)

IV priede išvardytų atliekų;

b)

atliekų, kurios neklasifikuojamos III, IIIB arba IV priede pagal vieną atskirą įrašą;

c)

mišriųjų atliekų, jei jos neįtrauktos į IIIA priedą;

d)

atliekų, kurios priskiriamos pavojingoms pagal Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnį sudarytame atliekų sąraše;

e)

III arba IIIB priede išvardytų atliekų ir IIIA priede išvardytų mišriųjų atliekų, kurios yra užterštos kitomis medžiagomis tiek, kad dėl to:

i)

su atliekomis susijusi rizika padidėja tiek, kad joms būtų taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą ir į tos direktyvos III priede išvardytas pavojingas savybes, arba

ii)

atliekų nebūtų galima naudoti aplinkai saugiu būdu;

f)

pavojingoms atliekoms nepriskiriamų atliekų arba mišriųjų atliekų, kurių sudėtyje yra patvariųjų organinių teršalų (POT), kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2019/1021, arba kurios jais užterštos tokiais kiekiais, kurie atitinka arba viršija to reglamento IV priede nustatytą koncentracijos ribą.

3.   2 dalis taikoma mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, iš kitų atliekų darytojų arba iš abiejų, taip pat mišriųjų komunalinių atliekų, kurioms buvo taikoma atliekų apdorojimo operacija, dėl kurios iš esmės nepasikeitė jų savybės, pavyzdžiui, išrūšiuotų atliekų kuro, gauto iš komunalinių mišriųjų atliekų, vežimui, kai tokios atliekos yra skirtos naudojimui. Tokių šalinti skirtų atliekų vežimas draudžiamas.

4.   Vežimui taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, jei vežama daugiau kaip 20 kg šių naudoti skirtų atliekų:

a)

III arba IIIB priede išvardytų atliekų;

b)

mišriųjų atliekų, jei jų sudėtis netrukdo jų naudoti aplinkai saugiu būdu ir jei tos mišriosios atliekos yra išvardytos IIIA priede.

5.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, atliekų, aiškiai skirtų laboratorinei analizei ar eksperimentinio apdorojimo bandymams siekiant įvertinti atliekų fizines ar chemines savybes arba nustatyti jų tinkamumą panaudojimui ar šalinimui, vežimui taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

atliekų kiekis neviršija kiekio, kuris pagrįstai reikalingas analizei ar bandymui atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau jis neturi viršyti 250 kg arba didesnio kiekio, dėl kurio kiekvienu konkrečiu atveju susitarė išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos ir vežimą organizuojantis asmuo;

b)

tuo atveju, jei vežimą organizuojantis asmuo prašo 250 kg viršijančio kiekio, jis išsiuntimo ir paskirties kompetentingoms institucijoms pateikia VII priede nurodytą informaciją, kiek tai įmanoma, kartu su pagrįstu paaiškinimu, kodėl analizei ar bandymui atlikti reikia tokio didesnio kiekio.

1 SKYRIUS

Išankstinis rašytinis pranešimas ir sutikimas

5 straipsnis

Pranešimas

1.   Jei pranešėjas numato vežti 4 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nurodytas atliekas, jis pateikia išankstinį rašytinį pranešimą (toliau – pranešimas) visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

3 straipsnio 6 punkto a papunkčio ii, iii arba iv punkte nurodytas pranešėjas pranešimą gali teikti tik tuo atveju, jeigu turi leidimą ar yra registruotas pagal Direktyvos 2008/98/EB IV skyrių.

Jei pranešėjas pateikia bendrą pranešimą dėl kelių vežimų, kaip nurodyta 13 straipsnyje, jis taip pat turi laikytis tame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Jei atliekos skirtos vežti į įrenginį, dėl kurio buvo gautas išankstinis sutikimas pagal 14 straipsnį, taikomi to straipsnio 12, 14, 15 ir 16 dalyse nustatyti procedūriniai reikalavimai.

Jei vežimas skirtas tarpiniam naudojimui ar tarpiniam šalinimui, taip pat taikomas 15 straipsnis.

2.   Pranešimą turi sudaryti šie dokumentai:

a)

pranešimo dokumentas, pateiktas IA priede (pranešimo dokumentas);

b)

judėjimo dokumentas, pateiktas IB priede (judėjimo dokumentas).

Pranešėjas pateikia informaciją, nurodytą pranešimo dokumente, ir, jei aktualu, informaciją, nurodytą judėjimo dokumente.

Jei pranešėjas nėra pirminis atliekų darytojas, nurodytas 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i punkte, pranešėjas užtikrina, kad pranešimo dokumentą taip pat pasirašytų pirminis atliekų darytojas arba, jei įmanoma, 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio ii, iii arba v punkte nurodytas asmuo. Prekiautojas ar tarpininkas užtikrina, kad jie turėtų vieno iš 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i, ii arba iii punkte nurodytų asmenų rašytinį įgaliojimą veikti jų vardu ir kad šis rašytinis įgaliojimas būtų įtrauktas į pranešimą.

3.   Pranešimo dokumente arba jo priede turi būti informacija ir dokumentai, išvardyti II priedo 1 dalyje. Judėjimo dokumente arba jo priede turi būti tiek II priedo 2 dalyje nurodytos informacijos ir dokumentų, kiek įmanoma pranešimo pateikimo metu.

4.   Bet kurios iš atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu pranešėjas visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją ir dokumentus, kurių reikalaujama pagal 3 dalį, ir II priedo 3 dalyje nustatytą papildomą informaciją bei dokumentus. Prašymą pateikusi kompetentinga institucija apie tą prašymą informuoja kitas atitinkamas kompetentingas institucijas.

5.   Laikoma, kad pranešimas tinkamai parengtas, kai tik išsiuntimo kompetentinga institucija įsitikina, kad pranešimo dokumentas ir judėjimo dokumentas buvo užpildyti pagal 3 ir 4 dalis.

6.   Pranešimas laikomas tinkamai parengtu, kai tik visos atitinkamos paskirties kompetentingos institucijos įsitikina, kad pranešimo dokumentas ir judėjimo dokumentas buvo tinkamai parengti pagal 3 ir 4 dalis arba kai tik gaunama visa informacija ir dokumentai, kurių buvo paprašyta pagal 4 dalį.

7.   Pranešimo pateikimo metu pranešėjas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikia pagal 6 straipsnį sudarytos sutarties kopiją ir jos buvimą patvirtinančią deklaraciją pagal IA priedą.

8.   Pareiškėjas, užpildydamas atitinkamą pranešimo dokumento dalį, tuo pačiu pateikia deklaraciją, kad finansinė garantija ar lygiavertis draudimas yra suteiktas pagal 7 straipsnį.

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, kaip nurodyta 7 straipsnyje, arba, jei atitinkamos kompetentingos institucijos leidžia, jo buvimą patvirtinanti deklaracija IA priede nustatyta forma, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikiama pranešimo pateikimo metu kaip pranešimo dokumento dalis.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, jei leidžia atitinkamos kompetentingos institucijos, toje pastraipoje nurodyti dokumentai gali būti pateikti po pranešimo pateikimo, bet ne vėliau kaip tada, kai laikantis 16 straipsnio 2 dalies užbaigiamas judėjimo dokumentas.

9.   Pranešimas apima atliekų vežimą iš vietos, iš kurios pradedamas atliekų vežimas ir apima bet kokį tarpinį ar ne tarpinį naudojimą arba tarpinį ar ne tarpinį šalinimą.

Jei paskesnis tarpinis ar ne tarpinis naudojimas arba vėlesnis tarpinis ar ne tarpinis šalinimas atliekamas kitoje šalyje nei pirmoji paskirties šalis, ne tarpinis naudojimas ar ne tarpinis šalinimas ir to naudojimo ar šalinimo vieta nurodomi pranešime ir taikoma 15 straipsnio 7 dalis.

10.   Pranešimo dokumente ir judėjimo dokumente nurodomas tik vienas atliekų identifikavimo kodas, kaip nurodyta III, IIIA, IIIB ar IV priede. Tais atvejais kai atliekos neklasifikuojamos pagal vieną atskirą įrašą III, IIIB arba IV priede, pranešimo dokumente ir judėjimo dokumente nurodomas tik vienas atliekų identifikavimo kodas iš Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodyto sąrašo, išskyrus:

a)

atliekas, kurios neklasifikuojamos III, IIIB arba IV priede pagal vieną atskirą įrašą ir kurios gali būti apibūdinamos naudojant daugiau kaip vieną atliekų identifikavimo kodą iš Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodyto sąrašo, jei visos pranešime nurodytos atliekos pasižymi iš esmės panašiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, tačiau nėra mišriosios atliekos, arba

b)

mišriąsias atliekas, kurios nėra klasifikuojamos pagal vieną atskirą III, IIIA, IIIB arba IV priedo įrašą ir kurių atveju kiekvienos atliekų frakcijos atliekų identifikavimo kodas iš Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodyto sąrašo ir atliekų identifikavimo kodas iš III, IIIB arba IV priedo nurodomas pranešimo dokumente ir judėjimo dokumente svarbos tvarka arba, jei tų identifikavimo kodų nėra visoms frakcijoms, mišriųjų atliekų ir kiekvienos frakcijos atliekų identifikavimo kodas iš Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodyto atliekų sąrašo nurodomas pranešimo dokumente ir judėjimo dokumente pagal svarbą.

11.   Šio straipsnio 10 dalyje nurodytos atliekos ir mišriosios atliekos gali būti apibūdinamos išsamiau, nurodant atitinkamus atliekų identifikavimo kodus iš Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodyto atliekų sąrašo ir kitus atitinkamus identifikavimo kodus.

6 straipsnis

Sutartis

1.   Atliekų vežimams, kuriems būtinas pranešimas, taikomas reikalavimas sudaryti sutartį tarp pranešėjo ir gavėjo dėl pranešime atliekų naudojimo ar šalinimo. Jei gavėjas nėra nurodytų atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginio veiklos vykdytojas, sutartį taip pat pasirašo įrenginio veiklos vykdytojas.

2.   1 dalyje nurodyta sutartis turi būti sudaryta ir galioti pranešimo pateikimo metu ir turi likti galioti visą vežimo laikotarpį, kol išduodama pažyma pagal 15 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 6 dalį arba, jei reikia, pagal 15 straipsnio 4 dalį.

Sutartis turi atitikti atitinkamą pranešimo dokumentą ir joje turi būti pateikta bent jau informacija apie pranešėją, gavėją ir įrenginį, taip pat kiekvienos susitarimo šalies atstovų tapatybė, pranešimo numeris, atliekų pavadinimas ir sudėtis, atliekų identifikavimo kodai, sutartyje nurodytų atliekų kiekis, naudojimo ar šalinimo operacija ir sutarties galiojimo laikotarpis.

3.   Į sutartį įtraukiami šie įsipareigojimai:

a)

pranešėjo įsipareigojimas atsiimti atliekas arba, jei taikoma, užtikrinti jų naudojimą ar šalinimą alternatyviu būdu pagal 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 arba 3 dalį, jei vežimas, naudojimas ar šalinimas nebuvo baigti taip, kaip buvo numatyta, arba jei vežimas neteisėtas;

b)

gavėjo įsipareigojimas pagal 25 straipsnio 8 dalį naudoti ar pašalinti atliekas, jei vežimas neteisėtas;

c)

įrenginio, kuriame atliekos yra naudojamos ar šalinamos, valdytojo įsipareigojimas pagal 16 straipsnio 6 dalį pateikti pažymą, kad atliekos buvo naudojamos arba šalinamos pagal sutikimus, duotus dėl to pranešimo, kartu su tais sutikimais pateiktas sąlygas, bei pagal šio reglamento reikalavimus.

4.   Jei atliekos yra skirtos tarpiniam naudojimui ar tarpiniam šalinimui, į sutartį įtraukiami tokie papildomi įsipareigojimai:

a)

įrenginio įsipareigojimas pateikti pagal 15 straipsnio 4 dalį ir, jei reikia, 15 straipsnio 5 dalį, pažymą (-s) dėl įrenginio ar įrenginių, kuriame (-uose) atliekamos ne tarpinio naudojimo arba ne tarpinio šalinimo operacijos, kad visos pagal sutikimus, duotus dėl to pranešimo, kartu su tais sutikimais pateiktas sąlygas, bei pagal šio reglamento reikalavimus gautos atliekos buvo panaudotos arba pašalintos, nurodant, jei įmanoma, atliekų, kurioms taikomas kiekviena pažyma, kiekį ir rūšį;

b)

gavėjo įsipareigojimas, jei taikoma, pateikti pranešimą pirminės išsiuntimo šalies pirminei kompetentingai institucijai pagal 15 straipsnio 8 dalį.

5.   Jei atliekos vežamos tarp dviejų įmonių, kurias valdo vienas juridinis asmuo, 1 dalyje nurodyta sutartis gali būti pakeista to juridinio asmens deklaracija. Ta deklaracija turi apimti 3 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

7 straipsnis

Finansinės garantijos arba lygiavertis draudimas

1.   Vežimams, kuriems būtinas pranešimas, reikalaujama turėti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, kurie padengtų visas šias išlaidas:

a)

atliekų transportavimo išlaidas;

b)

naudojimo ar šalinimo išlaidas, įskaitant visas būtinas tarpines operacijas;

c)

90 dienų trukmės saugojimo išlaidos.

2.   Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas padengia išlaidas, atsirandančias visais šiais atvejais:

a)

kai vežimas, naudojimas ar šalinimas negali būti baigti kaip numatyta, kaip nurodyta 22 straipsnyje;

b)

kai vežimas, naudojimas ar šalinimas yra neteisėti, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

3.   Finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą suteikia pranešėjas arba jo vardu kitas fizinis ar juridinis asmuo ir jie turi galioti pranešimo pateikimo metu arba, jei taip leidžia finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą patvirtinanti kompetentinga institucija, ne vėliau kaip tada, kai laikantis 16 straipsnio 2 dalies užbaigiamas judėjimo dokumentas. Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi būti pradėti taikyti vežimui vėliausiai nuo vežimo pradžios momento.

4.   Finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, įskaitant formą, formuluotę ir dengiamą sumą, patvirtina išsiuntimo kompetentinga institucija.

5.   Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi galioti ir apimti vežimą bei atliekų naudojimo ar šalinimo užbaigimą.

Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas grąžinami, kai atitinkama juos patvirtinusi kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio 6 dalyje arba, jei tinkama, 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažymą dėl tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo.

6.   Nukrypstant nuo 5 dalies, jei atliekos yra skirtos tarpiniam naudojimui arba tarpiniam šalinimui, o paskesnis naudojimas ar paskesnis šalinimas vykdomas paskirties šalyje, išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos gali susitarti, kad finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi būti grąžinti, kai atitinkama kompetentinga institucija gauna 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą. Tuo atveju kompetentinga institucija, kuri nusprendžia grąžinti finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, nedelsdama informuoja kitas susijusias kompetentingas institucijas apie savo sprendimą, o bet kokiam paskesniam atliekų vežimui į naudojimo ar šalinimo įrenginį reikalinga nauja finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, nebent paskirties kompetentinga institucija sutinka, kad tokia finansinė garantija ar lygiavertis draudimas yra nebūtini. Tokiomis aplinkybėmis paskirties kompetentinga institucija yra atsakinga už pareigas, atsirandančias atsiėmimo atveju, jei vežimo arba paskesnio naudojimo ar paskesnio šalinimo negalima baigti numatytu būdu, kaip nurodyta 22 straipsnyje, arba neteisėto vežimo atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

7.   Finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą patvirtinusi kompetentinga institucija Sąjungoje turi turėti galimybę pasinaudoti ta garantija ar draudimu ir panaudoti lėšas, be kita ko, mokėjimams kitoms atitinkamoms institucijoms, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal 24 ir 26 straipsnius.

8.   Pateikiant bendrą pranešimą pagal 13 straipsnio nuostatas, vietoje vienos visam bendram pranešimui taikomos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo galima suteikti bendro pranešimo dalims taikomą finansinę garantiją ar lygiavertį draudimą. Tokiais atvejais finansinė garantija arba lygiavertis draudimas turi pradėti galioti toms pranešime nurodyto vežimo dalims, kurioms jie yra skirti, ne vėliau kaip nuo tada, kai pagal 16 straipsnio 2 dalį užpildomas judėjimo dokumentas.

9.   Finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, nurodyti šio straipsnio 8 dalyje, grąžinami, kai atitinkama jį patvirtinusi kompetentinga institucija gauna 16 straipsnio 6 dalyje nurodytą pažymą arba, jei tinkama, 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažymą dėl atliekų tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacijų. Šio straipsnio 6 dalis taikoma mutatis mutandis.

10.   Komisija įvertina paprasto, rizikos veiksniais pagrįsto ir suderinto skaičiavimo metodo finansinių garantijų ar lygiaverčio draudimo sumai nustatyti sukūrimo galimybę, ir, jei reikia, priima įgyvendinimo aktą tokiam paprastam, rizikos veiksniais pagrįstam ir suderintam skaičiavimo metodui sukurti. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 81 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Komisija, be kita ko, atsižvelgia į atitinkamas valstybių narių taisykles dėl finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo skaičiavimo, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

8 straipsnis

Atitinkamų kompetentingų institucijų prašymai pateikti informaciją ir dokumentus

1.   Jei laikoma, kad pranešimas nėra tinkamai parengtas taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje, išsiuntimo kompetentinga institucija prašo pranešėjo informacijos ir dokumentų pagal 5 straipsnio 3 dalį ir, kai taikytina, pagal 5 straipsnio 4 dalį.

2.   1 dalyje nurodytas prašymas pateikti informaciją ir dokumentus pateikiamas pranešėjui kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo.

3.   Pranešėjas turi pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išsiuntimo kompetentingos institucijos prašymo. Pranešėjo prašymu išsiuntimo kompetentinga institucija gali pratęsti tą terminą pagrįstam laikotarpiui, jei pranešėjas pateikia pagrįstą paaiškinimą, kodėl toks pratęsimas yra būtinas prašomai informacijai ir dokumentams pateikti.

4.   Jei, pasibaigus 3 dalyje nurodytam terminui, išsiuntimo kompetentinga institucija vis dar mano, kad pranešimas nėra tinkamai pateiktas, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje, arba vis dar reikia papildomos informacijos ir dokumentų, kaip nurodyta 5 straipsnio 4 dalyje, ji gali kuo greičiau ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo 3 dalyje nurodyto termino pabaigos dar du kartus prašyti pranešėjo pateikti informaciją ir dokumentus pagal 2 dalį. Visiems tokiems prašymams 3 dalis taikoma mutatis mutandis.

5.   Išsiuntimo kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad pranešimas negalioja ir toliau netvarkomas, jei pateiktos informacijos ir dokumentų nepakanka arba jei pranešėjas nepateikė jokios informacijos per 3 dalyje nurodytą terminą, arba, jei pirmas prašymas pateiktas pagal 4 dalį, – per toje dalyje nurodytą terminą.

Išsiuntimo kompetentinga institucija nusprendžia, kad pranešimas negalioja ir neturi būti toliau tvarkomas, jei informacijos ir dokumentų, pateiktų pagal 4 dalį pateikus galutinį prašymą, nepakanka arba jei pranešėjas per 4 dalyje nurodytą terminą nepateikė jokios informacijos.

Išsiuntimo kompetentinga institucija informuoja pranešėją ir kitas atitinkamas kompetentingas institucijas apie savo sprendimą pagal šią dalį kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo 3 dalyje arba, kai taikoma, 4 dalyje nurodyto termino pabaigos.

6.   Jei išsiuntimo kompetentinga institucija mano, kad pranešimas buvo tinkamai pateiktas, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje, ji kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tinkamai parengto pranešimo pateikimo arba per septynias darbo dienas nuo 3 dalyje arba, kai taikoma, 4 dalyje nurodyto termino pabaigos informuoja pranešėją ir kitas atitinkamas kompetentingas institucijas.

7.   Jei paskirties kompetentinga institucija arba kuri nors tranzito kompetentinga institucija mano, kad reikia informacijos ir dokumentų, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje arba papildomos informacijos ir dokumentų, kaip nurodyta 5 straipsnio 4 dalyje, ji kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo 6 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos prašo tos informacijos ir dokumentų iš pranešėjo ir apie tokį prašymą informuoja kitas kompetentingas institucijas.

8.   Pranešėjas pateikia 7 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo atitinkamos kompetentingos institucijos prašymo.

Pranešėjo prašymu atitinkama kompetentinga institucija gali pratęsti pirmoje pastraipoje nurodytą terminą pagrįstam laikotarpiui, jei pranešėjas pateikia pagrįstą paaiškinimą, kodėl toks pratęsimas yra būtinas prašomai informacijai ir dokumentams pateikti.

9.   Jei paskirties kompetentinga institucija arba kuri nors tranzito kompetentinga institucija mano, kad vis dar reikia informacijos ir dokumentų pagal 5 straipsnio 3 dalį arba papildomos informacijos ir dokumentų pagal 5 straipsnio 4 dalį, atitinkama kompetentinga institucija gali kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo 8 dalyje nurodyto termino pabaigos dar du kartus prašyti pranešėjo pateikti informaciją ir dokumentus pagal 7 dalį. Tokiam prašymui mutatis mutandis taikoma 8 dalis.

10.   Paskirties arba kuri nors tranzito kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad pranešimas negalioja ir toliau netvarkomas, jei pateiktos informacijos ir dokumentų nepakanka arba jei pranešėjas nepateikė jokios informacijos per 8 dalyje nurodytą terminą, arba, jei pirmas prašymas buvo pateiktas pagal 9 dalį, – per toje dalyje nurodytą terminą.

Jei informacijos ir dokumentų, pateiktų pagal 8 dalyje nurodytą galutinį prašymą nepakanka arba jei pranešėjas per 8 dalyje nurodytą terminą nepateikė jokios informacijos, paskirties kompetentinga institucija arba kuri nors tranzito kompetentinga institucija nusprendžia, kad pranešimas negalioja ir toliau netvarkomas.

Paskirties kompetentinga institucija arba kuri nors tranzito kompetentinga institucija kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo 8 dalyje arba, kai taikoma, 9 dalyje nurodyto termino pabaigos informuoja pranešėją ir kitas atitinkamas kompetentingas institucijas apie savo sprendimą pagal šią dalį.

11.   Paskirties kompetentinga institucija arba bet kuri tranzito kompetentinga institucija kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo 6 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja pranešėją ir kitas kompetentingas institucijas, kad ji yra patenkinta tinkamai pateiktu pranešimu, arba kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas po to, kai pranešėjas pateikė prašomą informaciją ir dokumentus pagal 8 dalį ir, kai tinkama, 9 dalį, informuoja pranešėją ir kitas kompetentingas institucijas, kad ji yra patenkinta pateikta informacija ir dokumentais.

12.   Jei pranešimas yra tinkamai užpildytas, kaip nurodyta 5 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į 11 dalyje nurodytą informaciją, paskirties kompetentinga institucija nedelsdama informuoja pranešėją, išsiuntimo kompetentingą instituciją ir atitinkamą tranzito kompetentingą instituciją.

13.   Jei per 30 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo dienos arba nuo informacijos ir dokumentų pateikimo pagal 3 arba 4 dalį dienos išsiuntimo kompetentinga institucija neatliko veiksmų pagal 1, 5 arba 6 dalį, ji, pranešėjui paprašius, pateikia pagrįstą paaiškinimą.

Jei per 30 darbo dienų nuo 7 dalyje nurodyto termino pabaigos arba nuo informacijos ir dokumentų pateikimo pagal 8 arba 9 dalį dienos paskirties kompetentinga institucija arba bet kuri tranzito kompetentinga institucija nesiėmė veiksmų pagal 7 dalį arba pagal 9, 10, 11 arba 12 dalį, ji pranešėjui paprašius pateikia pagrįstą paaiškinimą.

9 straipsnis

Kompetentingų institucijų sutikimas ir vežimo, naudojimo ar šalinimo laikotarpiai

1.   Paskirties, išsiuntimo ir tranzito kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo dienos, kurią pranešėjas pagal 8 straipsnio 12 dalį buvo informuotas, kad pranešimas tinkamai užpildytas, priima vieną iš šių tinkamai pagrįstų sprendimų dėl vežimo:

a)

duoti sutikimą nenustatant sąlygų;

b)

duoti sutikimą nustatant sąlygas pagal 10 straipsnį;

c)

pareikšti prieštaravimą pagal 12 straipsnį;

d)

neduoti sutikimo, jei neįvykdytos 11 straipsnyje nurodytos sąlygos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, išsiuntimo kompetentinga institucija gali priimti sprendimą pagal pirmos pastraipos c arba d punktą, gavusi pranešimą ir prieš nuspręsdama, kad jis yra tinkamai parengtas, jei yra akivaizdu, kad 11 straipsnyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos arba kad yra pagrindo pareikšti prieštaravimą pagal 12 straipsnį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atitinkama kompetentinga institucija gali priimti sprendimą pagal pirmos pastraipos c arba d punktą iki dienos, kurią pranešėjas buvo informuotas pagal 8 straipsnio 12 dalį, kai tik pranešimas tinkamai parengiamas, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje.

Galima laikyti, kad tranzito kompetentingos institucijos duoda tylų sutikimą, jei jos per pirmoje pastraipoje nurodytą 30 dienų terminą nepateikia prieštaravimo.

2.   Išsiuntimo, paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingos institucijos per 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą 30 dienų terminą informuoja pranešėją apie savo sprendimą ir jo priežastis ir apie tą sprendimą informuoja kitas atitinkamas kompetentingas institucijas. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja pranešėją ir kitas atitinkamas kompetentingas institucijas apie sprendimus, priimtus pagal 1 dalies antrą ir trečią pastraipas.

1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyti tylūs sutikimai galioja laikotarpį, nurodytą paskirties kompetentingos institucijos rašytiniame sutikime, duotame pagal pirmą pastraipą.

Jei per 30 dienų nuo dienos, kurią pranešėjas, išsiuntimo kompetentinga institucija arba tranzito kompetentinga institucija buvo informuota pagal 8 straipsnio 12 dalį apie tai, kad bet kuri iš susijusių kompetentingų institucijų nepriėmė sprendimo pagal 1 dalies pirmą pastraipą, ji pranešėjui paprašius pateikia pagrįstą paaiškinimą.

3.   Jei pranešėjas pateikia pranešimą pagal 5 straipsnį ir, kai taikoma, 13 straipsnį, dėl tos pačios rūšies atliekų, palyginti su pranešimu apie sutikimą, vežimo iš tos pačios išsiuntimo šalies vietos tam pačiam gavėjui ir tam pačiam įrenginiui, o tranzito šalys, jei tokių yra, yra tos pačios, atitinkamos kompetentingos institucijos atsižvelgia į visą anksčiau pagal 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis arba 13 straipsnio 2 ir 3 dalis pateiktą informaciją ir sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį priima kuo greičiau.

4.   Rašytinis sutikimas dėl vežimo nustoja galioti anksčiausią galiojimo laikotarpio pabaigos dieną, nurodytą atitinkamų kompetentingų institucijų. Ji apima ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį.

5.   Vežimas vykdomas tik išpildžius 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylaus ar rašytinio sutikimo galiojimo laikotarpiu pagal šio straipsnio 4 dalį. Naudojimo ar šalinimo įrenginiai atliekas turi gauti iki visų atitinkamų kompetentingų institucijų tylaus ar rašytinio sutikimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

6.   Su vežimu susijusių atliekų naudojimas ar šalinimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų gavimo įrenginyje, kuriame tos atliekos naudojamos arba šalinamos, jei atitinkamos kompetentingos institucijos savo sprendime nenurodo trumpesnio laikotarpio.

7.   Atitinkamos kompetentingos institucijos atšaukia savo tylų ar rašytinį sutikimą pranešėjo prašymu arba jei jos sužino, kad:

a)

atliekų sudėtis neatitinka nurodytos pranešime;

b)

nesilaikoma nustatytų vežimo sąlygų;

c)

atliekos nėra naudojamos ar šalinamos pagal leidimą, išduotą įrenginiui, kuriame atliekamas naudojimas arba šalinimas;

d)

atliekas ketinama vežti, naudoti ar šalinti arba jos buvo vežamos, naudojamos ar šalinamos tokiu būdu, kuris neatitinka pranešimo ir judėjimo dokumentuose ar jų prieduose pateiktos informacijos;

e)

nutrauktas finansinės garantijos galiojimas;

f)

nutraukta sutartis.

8.   Atitinkama kompetentinga institucija informuoja pranešėją, kitas susijusias kompetentingas institucijas ir gavėją apie bet kokį sutikimo atšaukimą, įskaitant tokio atšaukimo priežastį.

9.   Kai kurios nors iš susijusių kompetentingų institucijų sutikimas atšaukiamas pagal šio straipsnio 7 dalį, atliekų vežimo arba apdorojimo, kai taikytina, neleidžiama tęsti ir atitinkamai taikomas 22 arba 25 straipsnis.

10 straipsnis

Sutikimo dėl vežimo sąlygos

1.   Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą gali nustatyti sutikimo dėl pranešime nurodyto vežimo sąlygas. Tokios sąlygos turi būti tinkamai pagrįstos ir gali būti grindžiamos viena ar daugiau 11 straipsnyje išvardytų sąlygų arba 12 straipsnyje nurodytų pagrindų.

2.   Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą taip pat gali nustatyti atliekų transportavimo jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje sąlygas. Tokios transportavimo sąlygos negali būti griežtesnės nei tos, kurios keliamos atliekų transportavimui, kuris visas vykdomas vien tik jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ir turi būti atsižvelgta į esamus susitarimus, ypač į susijusius tarptautinius susitarimus.

3.   Išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą taip pat gali nustatyti sąlygą, kad jų sutikimas turi būti laikomas atšauktu, jei finansinė garantija arba lygiavertis draudimas dar negalioja ne vėliau kaip tada, kai laikantis 16 straipsnio 2 dalies užpildomas judėjimo dokumentas, kaip reikalaujama 7 straipsnio 3 dalyje.

4.   Sąlygas pranešimo dokumente nurodo arba prie jo prideda jas nustačiusi kompetentinga institucija.

5.   Paskirties šalies kompetentinga institucija per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą taip pat gali nustatyti sąlygą, kad atliekas priimančiame įrenginyje būtų reguliariai tvarkomi priimamų, išvežamų atliekų ir (arba) jų balanso ir pranešime nurodytų susijusių naudojimo ar šalinimo operacijų įrašai visą pranešimo galiojimo laikotarpį. Tokius įrašus turi pasirašyti už įrenginį teisiškai atsakingas asmuo, ir jie turi būti pateikti paskirties šalies kompetentingai institucijai per vieną mėnesį po pranešime nurodytos naudojimo ar šalinimo operacijos pabaigos.

11 straipsnis

Šalinti skirtų atliekų vežimo sąlygos

1.   Jei pateikiamas pranešimas dėl šalinti skirtų atliekų vežimo pagal 5 straipsnį, išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos savo rašytinio sutikimo tam vežimui per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą neduoda, nebent įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

pranešėjas įrodo, kad:

i)

atliekų negalima panaudoti techniškai įmanomu ir ekonomiškai įgyvendinamu būdu arba jos turi būti pašalintos dėl teisinių įsipareigojimų pagal Sąjungos ar tarptautinę teisę;

ii)

atliekų negalima pašalinti techniškai įmanomu ir ekonomiškai įgyvendinamu būdu šalyje, kurioje jos susidarė;

iii)

planuojamas vežimas ar šalinimas atitinka atliekų hierarchiją ir artumo bei savarankiškumo principus, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/98/EB, ir susijusios atliekos yra tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal 59 straipsnį;

b)

atitinkamos kompetentingos institucijos neturi informacijos, kad per 5 metus iki pranešimo pateikimo pranešėjas ar gavėjas buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga susijusios neteisėtos veiklos vykdymo;

c)

atitinkamos kompetentingos institucijos neturi informacijos, kad pranešėjas ar įrenginys per 5 metus iki pranešimo pateikimo turėjo daugkartinių su ankstesniais vežimais susijusių problemų dėl atitikties 15 ir 16 straipsniams;

d)

paskirties valstybė narė nepasinaudojo savo teise pagal Bazelio konvencijos 4 straipsnio 1 dalį uždrausti pavojingų arba tos Konvencijos II priede išvardytų atliekų importą;

e)

planuojamas vežimas ir šalinimas atitinka valstybės narės, kurioje yra kompetentinga institucija, nacionalinės teisės aktus, susijusius su aplinkos apsauga, viešąja tvarka, visuomenės sauga ar sveikatos apsauga;

f)

planuojamas vežimas ar šalinimas neprieštarauja įsipareigojimams pagal atitinkamos valstybės (-ių) narės (-ių) ar Sąjungos sudarytas tarptautines konvencijas;

g)

atliekos bus apdorojamos laikantis teisiškai privalomų aplinkos apsaugos standartų, susijusių su Sąjungos teisės aktuose arba atliekų tvarkymo planuose, parengtuose pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 straipsnį, nustatytomis atliekų šalinimo operacijomis, o jei įrenginiui galioja Direktyva 2010/75/ES, jame taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 10 dalyje, suderinti su įrenginiui išduotu leidimu;

h)

atliekos nėra nei mišriosios komunalinės atliekos, surinktos iš privačių namų ūkių arba iš kitų atliekų darytojų arba iš abiejų, nei mišriosios komunalinės atliekos, kurioms atlikta atliekų apdorojimo operacija, dėl kurios iš esmės nepasikeitė jų savybės.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jei pranešėjas įrodo, kad išsiuntimo valstybėje narėje per metus susidaro toks mažas atitinkamų atliekų kiekis, kad toje valstybėje narėje būtų ekonomiškai neperspektyvu įrengti naujus specializuotus šalinimo įrenginius, 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nustatytos sąlygos netaikomos.

3.   Kai tranzito kompetentinga institucija sutikimą dėl to vežimo duoda pagal 9 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama tik į šio straipsnio 1 dalies b, c, e ir f punktuose nustatytas sąlygas.

4.   Informacija apie pagal 1 dalį duodamus kompetentingų institucijų sutikimus nurodoma ataskaitoje pagal 73 straipsnį. Komisija informuoja visas valstybes nares apie tokius praėjusiais kalendoriniais metais duotus sutikimus.

5.   Ne vėliau kaip 2027 m. gegužės 21 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi išsamūs vienodo 1 dalies a punkte nustatytų sąlygų taikymo kriterijai ir nurodoma, kaip pranešėjai turi įrodyti ir įvertinti tos dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą techninį įgyvendinamumą ir ekonominį gyvybingumą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 81 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

12 straipsnis

Prieštaravimas dėl naudoti skirtų atliekų vežimo

1.   Jei pateikiamas pranešimas dėl naudoti skirtų atliekų vežimo pagal 5 straipsnį, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos per 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą gali pareikšti pagrįstus prieštaravimus remdamosi vienu ar daugiau iš šių priežasčių:

a)

vežimas ar naudojimas neatitiktų Direktyvos 2008/98/EB;

b)

atitinkamos atliekos nebus apdorojamos pagal atliekų tvarkymo planus arba atliekų prevencijos programas, parengtas paskirties arba išsiuntimo valstybės pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 ir 29 straipsnius;

c)

vežimo ar naudojimo veiksmai, kurie numatyti vykdyti prieštaraujančios kompetentingos institucijos šalyje, neatitiktų nacionalinės teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga, viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar sveikatos apsauga;

d)

vežimas ar naudojimas prieštarautų išsiuntimo šalies nacionalinės teisės aktams dėl atliekų naudojimo ir galutinių atliekų, susidariusių naudojant atitinkamas atliekas, panaudojimo ar šalinimo, įskaitant atvejus, kai vežimas būtų susijęs su atliekomis, skirtomis naudoti įrenginyje, kuris atitinka žemesnius tam tikrų atliekų apdorojimo standartus, nei taikomi išsiuntimo šalyje, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, išskyrus atvejus, kai:

i)

galioja atitinkami Sąjungos teisės aktai, visų pirma susiję su atliekomis, ir reikalavimai, kurie yra bent tokie pat griežti, kaip nustatyti tokiuose Sąjungos teisės aktuose, buvo įtraukti į nacionalinę teisę, kuria įgyvendinami tokie Sąjungos teisės aktai;

ii)

atliekų naudojimas ir galutinių atliekų, susidariusių naudojant atitinkamas atliekas, panaudojimas ar šalinimas paskirties šalyje atliekamas tokiomis sąlygomis, kurios laikomos atitinkančiomis nustatytąsias išsiuntimo šalies nacionaliniuose teisės aktuose;

iii)

apie išsiuntimo šalies nacionalinės teisės aktus, išskyrus įtrauktus į i punktą, nebuvo pranešta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535 (41), jei to reikalaujama toje direktyvoje;

e)

valstybei narei yra būtina riboti naudojimo operacijoms, išskyrus perdirbimą ir parengimą pakartotinai naudoti, skirtų atliekų įvežimą, kad būtų apsaugotas jos atliekų tvarkymo tinklas, jei remiantis turima informacija numatoma, kad dėl tokio vežimo pačios valstybės narės atliekos turėtų būti šalinamos arba apdorojamos tokiu būdu, kuris neatitiktų jos atliekų tvarkymo planų;

f)

atitinkamos kompetentingos institucijos neturi informacijos, kad per 5 metus iki pranešimo pateikimo pranešėjas ar gavėjas buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto vežimo ar kokios nors kitos su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga susijusios neteisėtos veiklos vykdymo;

g)

atitinkamos kompetentingos institucijos neturi informacijos, kad pranešėjas ar įrenginys per 5 metus iki pranešimo pateikimo turėjo daugkartinių su ankstesniais vežimais susijusių problemų dėl atitikties 15 ir 16 straipsniams;

h)

vežimas ar naudojimas prieštarauja įsipareigojimams pagal atitinkamos valstybės (-ių) narės (-ių) ar Sąjungos sudarytas tarptautines konvencijas;

i)

naudojimas yra nepagrįstas dėl naudoti tinkamų ir netinkamų atliekų santykio, galutinai panaudoti numatytų medžiagų apskaičiuotos vertės arba naudojimo ir naudoti netinkamų atliekų frakcijos šalinimo išlaidų, atsižvelgiant į ekonominius arba aplinkos apsaugos aspektus;

j)

atliekos yra skirtos šalinti, o ne naudoti;

k)

atliekos nebus apdorojamos pagal teisiškai privalomus aplinkos apsaugos standartus, susijusius su naudojimo operacijomis, arba vykdant naudojimo ar perdirbimo įpareigojimus, nustatytus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose, arba atliekos bus tvarkomos įrenginyje, kuriam taikoma Direktyva 2010/75/ES, tačiau kuriame netaikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 10 dalyje.

2.   Tranzito kompetentingos institucijos taip pat gali per 1 dalyje nurodytą 30 dienų laikotarpį pateikti pagrįstų prieštaravimų dėl naudoti skirtų atliekų vežimo. Bet koks toks prieštaravimas grindžiamas tik 1 dalies c, f, g ir h punktuose nurodytomis priežastimis.

3.   Jei per 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą kompetentingos institucijos pripažįsta, kad problemos, dėl kurių jos pareiškė prieštaravimus, yra išspręstos, jos nedelsdamos apie tai informuoja pranešėją.

4.   Jei problemos, dėl kurių pareikšti prieštaravimai, nepašalinamos per 1 dalyje nurodytą 30 dienų terminą, pranešimas apie naudoti skirtų atliekų vežimą nustoja galioti. Tais atvejais, kai pranešėjas vis tiek ketina vykdyti vežimą, pateikiamas naujas pranešimas, nebent visos atitinkamos kompetentingos institucijos ir pranešėjas susitaria kitaip.

5.   Kompetentingų institucijų prieštaravimai, pareikšti remiantis šio straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytais pagrindais, ir tų prieštaravimų priežastys perduodamos Komisijai pagal 73 straipsnį.

6.   Kompetentingos institucijos informuoja pranešėją apie priežastis, dėl kurių jos prieštarauja atliekų vežimui, pagal 9 straipsnio 2 dalį.

7.   Išsiuntimo valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nacionalinės teisės aktus, kuriais gali būti pagrįstas kompetentingų institucijų prieštaravimas pagal 1 dalies d punktą, ir nurodo, kokioms atliekoms ir atliekų naudojimo operacijoms, taip pat kokioms galutinių atliekų, susidariusių panaudojus atitinkamas atliekas, naudojimo ar šalinimo operacijoms tie prieštaravimai taikomi, dar prieš nurodydamos tuos nacionalinės teisės aktus kaip pagrįstų prieštaravimų priežastį.

Paskirties valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie sprendimus ar nacionalinės teisės aktus, kuriais gali būti grindžiamas kompetentingų institucijų prieštaravimas pagal 1 dalies e punktą, ir, prieš nurodydamos tokius sprendimus ar nacionalinės teisės aktus kaip pagrįstų prieštaravimų priežastį, nurodo, kurioms atliekoms ir naudojimo operacijoms tie prieštaravimai taikomi.

13 straipsnis

Bendras pranešimas

1.   Pranešėjas gali pateikti bendrą pranešimą, apimantį kelių važtų vežimą, jei tenkinami visi šie reikalavimai:

a)

skirtingas važtas sudarančios atliekos, kaip nustatyta pagal 5 straipsnio 10 dalį, pasižymi iš esmės panašiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis;

b)

skirtingas važtas sudarančios atliekos vežamos tam pačiam gavėjui ir į tą patį įrenginį;

c)

tranzito šalys, jei tokių yra, yra tos pačios, skirtingų važtų vežimo maršrutas nurodomas pranešimo dokumente arba prie jo pridedamas, o vieta, iš kurios prasideda vežimas, yra ta pati.

2.   Pranešėjas prie pranešimo dokumento pridėtame priede gali nurodyti vieną ar daugiau galimų alternatyvių maršrutų. Pagal 16 straipsnio 2 dalį užpildytame judėjimo dokumente pateikiama informacija apie pranešimo dokumente nurodytą maršrutą, kurio reikia laikytis, taip pat apie alternatyvius maršrutus, kurių reikia laikytis nenumatytų aplinkybių atveju ir kurie nurodyti pranešimo dokumente.

3.   Atitinkamos kompetentingos institucijos gali sutikti, kad būtų naudojamas bendras pranešimas, jei vėliau pateikiama papildoma informacija ir dokumentai pagal 5 straipsnio 3–6 dalis.

14 straipsnis

Naudojimo įrenginiai, dėl kurių gautas išankstinis sutikimas

1.   Juridinis ar fizinis asmuo, kuriam priklauso naudojimo įrenginys arba kuris jį valdo, gali pateikti pagal 75 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kurios jurisdikcijai priklauso įrenginys, prašymą duoti išankstinį sutikimą dėl to įrenginio.

Įrenginiai, kurie atlieka tik R13 operaciją, neatitinka reikalavimų prašymui pateikti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.

2.   1 dalyje nurodytame prašyme pateikiama ši informacija:

a)

atliekų naudojimo įrenginio pavadinimas, registracijos numeris ir adresas;

b)

naudojimo įrenginiui pagal Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnį išduotų leidimų apdoroti atliekas kopijos, taip pat, jei taikoma, standartai ar sertifikatai, kuriuos įrenginys atitinka;

c)

technologijos, naudojamos siekiant užtikrinti atliekų naudojimą įrenginyje, dėl kurio prašoma išankstinio sutikimo, aplinkai saugiu būdu, be kita ko, technologijos, skirtos su įrenginio veikla susijusiai energijai taupyti arba išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui riboti, aprašymas;

d)

R kodas arba kodai, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB II priede, taikomi naudojimo operacijai ar operacijoms, dėl kurių prašoma išankstinio sutikimo;

e)

atliekų pavadinimas ir sudėtis, fizinės savybės ir atliekų, dėl kurių prašoma išankstinio sutikimo, identifikavimo kodas ar kodai, kaip nurodyta šio reglamento IV priede arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytame atliekų sąraše;

f)

bendras kiekvienos rūšies atliekų, dėl kurių prašoma išankstinio sutikimo, kiekis, palyginti su apdorojimo pajėgumais, dėl kurių įrenginiui išduotas leidimas apdoroti atliekas pagal Direktyvos 2008/98/EB 23 straipsnį;

g)

galutinių atliekų, susidariusių naudojant atliekas, kiekis, palyginti su panaudotų medžiagų kiekiu, ir planuojamas galutinių atliekų panaudojimo ar šalinimo būdas;

h)

įrenginio veiklos, susijusios su atliekų naudojimu, įrašai, kuriuose visų pirma nurodomas, jei tinka, per pastaruosius trejus metus apdorotų atliekų kiekis ir rūšys;

i)

įrodymas ar liudijimas, kad juridinis ar fizinis asmuo, kuriam priklauso įrenginys arba kuris jį valdo, nebuvo pripažintas kaltu dėl neteisėto vežimo ar kitų su atliekų tvarkymu susijusių neteisėtų veiksmų, visų pirma susijusių su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga, per penkerius metus iki prašymo dienos.

3.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis dėl informacijos, kuri turi būti įtraukta į prašymą.

4.   Šio straipsnio 5–10 dalyse nurodyta procedūra taikoma duodant išankstinį sutikimą dėl įrenginio, dėl kurio buvo pateiktas prašymas pagal 1 dalį.

5.   Kompetentinga institucija per 55 dienas po prašymo, kuris yra pateiktas pagal 1 dalį ir kuriame pateikiama 2 dalyje nurodyta informacija, gavimo dienos įvertina prašymą ir priima sprendimą dėl jo patvirtinimo.

6.   Jei 1 dalyje nurodytas juridinis ar fizinis asmuo pateikė visą 2 dalyje nurodytą informaciją, kompetentinga institucija patvirtina prašymą ir išduoda išankstinį sutikimą dėl atitinkamo įrenginio. Išankstiniame sutikime gali būti nurodytos sąlygos, susijusios su išankstinio sutikimo galiojimo trukme, atliekų rūšimis ir kiekiais, kuriuos apima išankstinis sutikimas, naudojama technologija, ar kitos sąlygos, būtinos siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

7.   Nukrypstant nuo 6 dalies, kompetentinga institucija gali atsisakyti patvirtinti išankstinio sutikimo prašymą, jei ji nėra įsitikinusi, kad išankstinio sutikimo davimas užtikrins, kad atliekos būtų tvarkomos laikantis atliekų hierarchijos ir kitų Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų reikalavimų arba, kai aktualu, kad geriausi prieinami gamybos būdai būtų taikomi vadovaujantis išvadomis, padarytomis pagal Direktyvą 2010/75/ES.

8.   Sprendimas patvirtinti arba atmesti išankstinio sutikimo prašymą pranešamas prašymą pateikusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui, kai tik sprendimą priima kompetentinga institucija, ir jis turi būti tinkamai pagrįstas.

9.   Išankstinis sutikimas dėl naudojimo įrenginio galioja dešimt metų, nebent sprendime patvirtinti prašymą dėl išankstinio sutikimo nurodyta kitaip. Per tą laikotarpį kompetentinga institucija atlieka bent vieną patikrinimą pagal 60 straipsnį. Prireikus papildomi patikrinimai atliekami remiantis rizika grindžiamu vertinimo metodu, kaip nurodyta 62 straipsnyje.

10.   Kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu atšaukti išankstinį sutikimą dėl naudojimo įrenginio, jei gaunama informacijos, iš kurios matyti, kad pagal 2 dalį pateikta informacija yra klaidinga, arba kad nebetenkinamos 6 dalies sąlygos. Sprendimas atšaukti išankstinį sutikimą turi būti tinkamai pagrįstas ir apie jį turi būti pranešta atitinkamo įrenginio valdytojui.

11.   1 dalyje nurodytas juridinis ar fizinis asmuo nedelsdamas praneša atitinkamai kompetentingai institucijai apie bet kokius pagal 2 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus. Atitinkama kompetentinga institucija tinkamai įvertina tuos pakeitimus ir prireikus atnaujina arba atšaukia išankstinį sutikimą.

12.   Jei pagal 13 straipsnį pateikiamas bendras pranešimas apie kelių važtų vežimą į įrenginį, dėl kurio buvo gautas išankstinis sutikimas, 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta sutikimo galiojimo trukmė pratęsiama iki trejų metų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atitinkamos kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstais atvejais gali nuspręsti pratęsti galiojimo laikotarpį trumpesniam nei trejų metų laikotarpiui.

13.   Kompetentingos institucijos, pagal šį straipsnį davusios išankstinį sutikimą dėl įrenginio, naudodamos VI priede pateiktą formą, Komisijai ir, jei tikslinga, EBPO sekretoriatui pateikia tokią informaciją:

a)

atliekų naudojimo įrenginio pavadinimą, registracijos numerį ir adresą;

b)

naudojamos technologijos aprašymą ir R kodą ar kodus, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB II priede;

c)

atliekų, kurioms taikomas išankstinis sutikimas, identifikavimo kodas ar kodai;

d)

bendrą kiekį, kuriam gautas išankstinis sutikimas;

e)

išankstinio sutikimo galiojimo terminą;

f)

bet kokį išankstinio sutikimo pakeitimą;

g)

bet kokius praneštos informacijos pakeitimus;

h)

bet kokį išankstinio sutikimo atšaukimą.

14.   Nukrypstant nuo 9, 10 ir 12 straipsnių, sutikimui, duodamam pagal 9 straipsnio 1 dalį, sąlygoms, nustatytoms pagal 10 straipsnį, arba prieštaravimams, pateiktiems pagal 12 straipsnį, kuriuos dėl pranešimo apie vežimą į įrenginį, dėl kurio duotas išankstinis sutikimas, pateikia visos atitinkamos kompetentingos institucijos, taikomas septynių darbo dienų po dienos, kurią pranešėjas informuotas pagal 8 straipsnio 12 dalį, kad pranešimas tinkamai užpildytas, terminas.

15.   Jei viena ar daugiau kompetentingų institucijų pageidauja prašyti papildomos informacijos pagal 8 straipsnio 2, 4, 7 arba 9 dalį, susijusios su pranešimu apie važtų vežimą į įrenginį, dėl kurio gautas išankstinis sutikimas, tose dalyse, taip pat 8 straipsnio 3 ir 8 dalyse nurodyti laikotarpiai sutrumpinami iki:

a)

penkių darbo dienų, kai taikomos 8 straipsnio 2, 3, 7 ir 8 dalys, ir

b)

trijų darbo dienų, kai taikomos 8 straipsnio 4 ir 9 dalys.

16.   Nepaisant 14 dalies, atitinkama kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad reikia daugiau laiko papildomai informacijai ar dokumentams iš pranešėjo gauti.

Tokiais atvejais ta kompetentinga institucija per septynias darbo dienas nuo dienos, kurią pranešėjui pagal 8 straipsnio 12 dalį buvo pranešta, kad pranešimas tinkamai užpildytas, informuoja pranešėją ir kitas atitinkamas kompetentingas institucijas.

Bendra trukmė vienam iš 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų priimti negali viršyti 30 dienų nuo dienos, kurią pranešėjas informuojamas pagal 8 straipsnio 12 dalį, kad pranešimas tinkamai užpildytas.

15 straipsnis

Papildomos nuostatos dėl tarpinio naudojimo ir tarpinio šalinimo

1.   Jei vežimo tikslas yra tarpinis naudojimas ar tarpinis šalinimas, neskaitant pradinio tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo, pranešimo dokumente taip pat nurodomi visi įrenginiai, kuriuose numatytas paskesnis tarpinis ar ne tarpinis naudojimas arba paskesnis tarpinis ar ne tarpinis šalinimas.

2.   Išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos duoda sutikimą dėl atliekų vežimo, kurio tikslas yra tarpinis naudojimas ar tarpinis šalinimas, tik tada, jei jos mano, kad tenkinamos 11 straipsnyje nustatytos sąlygos, arba neranda priežasties pagal 12 straipsnį prieštarauti dėl vežimo ar vežimų į įrenginius, kuriuose atliekamas bet koks paskesnis tarpinis ar ne tarpinis naudojimas arba paskesnis tarpinis ar ne tarpinis šalinimas.

3.   Per dvi darbo dienas nuo atliekų gavimo į įrenginį, kuriame atliekama tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo operacija, to įrenginio valdytojas patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad atliekos gautos. Tas patvirtinimas pateikiamas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.

4.   Kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų po tarpinio naudojimo operacijos ar tarpinio šalinimo operacijos pabaigos, taip pat ne vėliau kaip per vienerius metus arba 9 straipsnio 6 dalyje nurodytą trumpesnį laikotarpį, po atliekų gavimo dienos tą operaciją atliekančio įrenginio valdytojas savo atsakomybe pateikia pažymą pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad operacija yra užbaigta. Ta pažyma pateikiama judėjimo dokumente arba pridedama prie jo.

5.   Kai naudojimo ar šalinimo įrenginys, kuriame atliekama tarpinio naudojimo operacija arba tarpinio šalinimo operacija, atliekas pristato į paskirties šalyje esantį įrenginį kitai paskesnio tarpinio ar ne tarpinio naudojimo operacijai arba paskesnio tarpinio ar ne tarpinio šalinimo operacijai, jam kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip per vienerius metus arba trumpesnį laikotarpį, nurodytą 9 straipsnio 6 dalyje, po atliekų pristatymo dienos išduodama pažyma iš to įrenginio, kad paskesnė tarpinio ar ne tarpinio naudojimo arba tarpinio ar ne tarpinio šalinimo operacija yra užbaigta.

Įrenginys, kuriame atliekama tarpinio naudojimo operacija ar tarpinio šalinimo operacija, kaip nurodyta 3 dalyje, atitinkamas pažymas nedelsdamas perduoda pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, nurodydamas važtas, kurioms jos skirtos.

6.   Siekiant užtikrinti 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos pažymos turinio nuoseklumą visoje Sąjungoje, Komisija, likus pakankamai laiko iki įgyvendinimo akto priėmimo pagal 27 straipsnio 5 dalį dienos ir ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 21 d., priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis straipsnis nustatant tokioje pažymoje pateiktiną informaciją. Tas deleguotasis aktas priimamas pagal 80 straipsnį.

7.   Kai atliekos pristatomos, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, į įrenginį, esantį pirminėje išsiuntimo šalyje arba kitoje valstybėje narėje, ir jos yra susijusios su atliekų vežimu, kaip nurodyta 4 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje, reikia pateikti naują pranešimą pagal šį reglamentą.

8.   Kai atliekos pristatomos, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, į įrenginį trečiojoje valstybėje, ir jos yra susijusios su atliekų vežimu, kaip nurodyta 4 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje, reikia pateikti naują pranešimą pagal šį reglamentą, o nuostatos dėl atitinkamų kompetentingų institucijų taip pat taikomos pirminės išsiuntimo šalies pirminei kompetentingai institucijai.

16 straipsnis

Reikalavimai gavus sutikimą dėl atliekų vežimo

1.   Atitinkamoms kompetentingoms institucijoms davus sutikimą dėl pranešime nurodyto vežimo, visos dalyvaujančios įmonės nurodytuose punktuose užpildo judėjimo dokumentą arba, bendro pranešimo atveju, judėjimo dokumentus. Jos užtikrina, kad judėjimo dokumente nurodoma informacija elektroniniu būdu būtų pateikta per 27 straipsnyje nurodytą sistemą, be kita ko, atliekų transportavimo metu, kitiems su vežimu susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir patikrinimuose dalyvaujančioms institucijoms.

2.   Kai pranešėjas gavo raštišką išsiuntimo, paskirties ir tranzito kompetentingų institucijų sutikimą arba gali manyti, kad gavo tranzito kompetentingos institucijos tylų sutikimą, pranešėjas nurodo faktinę vežimo datą ir, kiek įmanoma, užpildo judėjimo dokumentą pagal IA ir IB prieduose pateiktus pranešimo ir judėjimo dokumentų pildymo nurodymus, vadovaudamasis IC priedu, ir pateikia jį atitinkamoms kompetentingoms institucijoms bei kitiems vežime dalyvaujantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki vežimo pradžios. Tačiau informacija apie faktinį atliekų kiekį, vežėją ar vežėjus ir, jei taikoma, konteinerio identifikacinį numerį gali būti pateikta ne vėliau kaip iki vežimo pradžios.

3.   Pranešėjas užtikrina, kad, be kita ko, atliekų transportavimo metu atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir patikrinimuose dalyvaujančioms institucijoms elektroniniu būdu būtų pateiktas ne tik judėjimo dokumentas pagal 1 dalį, bet ir pranešimo dokumentas, kuriame pateikiami atitinkamų kompetentingų institucijų sutikimai ir jų nustatytos sąlygos.

4.   Kai 1 ir 3 dalyse nurodyti dokumentai atliekų transportavimo metu negali būti prieinami internetu, pranešėjas ir vežėjas (-ai) užtikrina, kad dokumentai būtų prieinami kitomis priemonėmis transporto priemonėje. Tokiais atvejais pranešėjas užtikrina, kad visi dokumentų pakeitimai ar papildymai atliekų transportavimo metu būtų pateikiami per 27 straipsnyje nurodytą sistemą.

5.   Įrenginio valdytojas per dvi darbo dienas nuo atliekų gavimo dienos patvirtina pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad atliekos gautos. Tas patvirtinimas pateikiamas judėjimo dokumente arba pridedamas prie jo.

6.   Įrenginys, kuriame atliekama ne tarpinio naudojimo ar ne tarpinio šalinimo operacija, gavęs atliekas kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų po tos operacijos pabaigos, taip pat ne vėliau kaip per vienerius metus arba per 9 straipsnio 6 dalyje nurodytą trumpesnį laikotarpį savo atsakomybe pateikia pažymą, kad ne tarpinis naudojimas ar ne tarpinis šalinimas yra užbaigtas.

7.   6 dalyje nurodyta pažyma pateikiama pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

17 straipsnis

Pakeitimai gavus sutikimą

1.   Jei iš esmės pasikeičia vežimo, dėl kurio gautas sutikimas, duomenys arba sąlygos, pranešėjas nedelsdamas ir, jei įmanoma, prieš pradedant vežimą, apie tai praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir gavėjui. Esminiais pakeitimais laikomi, inter alia, informacijos pasikeitimai, palyginti su pranešime nurodyta informacija apie atliekų kiekį, maršrutą, įskaitant galimus alternatyvius maršrutus, vežimo datą ar datas, vežėją ar vežėjus, arba vežimo trukmės pasikeitimai dėl nenumatytų aplinkybių, atsiradusių po vežimo pradžios, dėl kurių vežimo trukmė viršija sutikimo galiojimo laikotarpį.

2.   1 dalyje nurodyto esminio pakeitimo atveju pateikiamas naujas pranešimas, nebent visos atitinkamos kompetentingos institucijos mano, kad naujo pranešimo pateikti nereikia, ir apie tai informuoja pranešėją. Kompetentingos institucijos informuoja pranešėją kuo greičiau ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po informacijos pagal 1 dalį gavimo dienos. Planuojamas vežimas nevykdomas tol, kol atitinkamos kompetentingos institucijos neinformuoja pranešėjo. Jei vežimas jau pradėtas, pranešėjas užtikrina, kad siunta būtų kuo greičiau, kiek praktiškai įmanoma, sustabdyta, kol atitinkamos kompetentingos institucijos informuos pranešėją, ar reikia pateikti naują pranešimą.

3.   Jei su 1 dalyje nurodytais esminiais pakeitimais susijusios kompetentingos institucijos, kurios nėra pirminiame pranešime nurodytos kompetentingos institucijos, pateikiamas naujas pranešimas.

2 SKYRIUS

Bendrieji informacijos reikalavimai

18 straipsnis

Bendrieji informacijos reikalavimai

1.   4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytam atliekų vežimui taikomi šio straipsnio 2–10 dalyse nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai.

2.   1 dalyje nurodytą vežimą gali organizuoti tik tas asmuo, kuris yra vežimą organizuojantis asmuo, nurodytas 3 straipsnio 7 punkto ii, iii ir iv papunkčiuose, jei tas asmuo turi leidimą arba yra registruotas pagal Direktyvos 2008/98/EB IV skyrių.

3.   Vežimą organizuojantis asmuo atliekas gali vežti tik į atliekų naudojimo įrenginį, kuriam išduotas leidimas arba kuris yra įregistruotas pagal Direktyvos 2008/98/EB IV skyrių. Leidimą arba registracijos įrodymą įrenginio valdytojas pateikia vežimą organizuojančiam asmeniui iki vežimo pradžios.

4.   Visos vežime dalyvaujančios įmonės užpildo VII priede pateiktą formą, pateikdamos atitinkamą informaciją nurodytuose punktuose, ir užtikrina, kad informacija būtų pateikta elektroniniu būdu pagal 27 straipsnį, be kita ko, atliekų transportavimo metu, kitiems vežime dalyvaujantiems asmenims, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir patikrinimuose dalyvaujančioms institucijoms.

Jei vežimą organizuojantis asmuo nėra pirminis atliekų darytojas, nurodytas 3 straipsnio 7 punkto i papunktyje, vežimą organizuojantis asmuo užtikrina, kad VII priedo dokumentą taip pat pasirašytų pirminis atliekų darytojas arba, jei praktiškai įmanoma, vienas iš asmenų, nurodytų 3 straipsnio 7 punkto ii, iii arba v papunktyje.

5.   Vežimą organizuojantis asmuo, užpildo VII priede nustatytą formą, kiek įmanoma pateikdamas atitinkamą informaciją ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki vežimo pradžios. Tačiau informacija apie faktinį atliekų kiekį, vežėją (-us) ir, jei taikoma, konteinerio identifikacinį numerį gali būti pateikta ne vėliau kaip iki vežimo pradžios.

6.   Jei 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija atliekų transportavimo metu negali būti pateikta elektroniniu būdu, vežimą organizuojantis asmuo ir vežėjas ar vežėjai užtikrina, kad informacija transporto priemonėje būtų pateikta kitomis priemonėmis, su sąlyga, kad ta informacija atitinka pagal 4 ir 5 dalis elektroniniu būdu pateiktą informaciją. Tokiais atvejais vežimą organizuojantis asmuo užtikrina, kad visi dokumentų pakeitimai ar papildymai atliekų transportavimo metu būtų pateikiami per 27 straipsnyje nurodytą sistemą.

7.   Jei vežimas yra skirtas tarpinio naudojimo operacijai, be pradinės tarpinio naudojimo operacijos, VII priedo dokumente taip pat nurodomas įrenginys, kuriame iš karto po pradinės tarpinio naudojimo operacijos numatoma vykdyti tarpinio ar ne tarpinio naudojimo operacijas, ir tų operacijų R kodai, taip pat, jei įmanoma, įrenginiai, kuriuose numatoma vykdyti paskesnio tarpinio arba ne tarpinio naudojimo operacijas, ir susijusių naudojimo operacijų R kodai.

8.   Naudojimo įrenginio arba laboratorijos valdytojas per dvi darbo dienas nuo atliekų gavimo pateikdamas VII priede nurodytą atitinkamą informaciją patvirtina vežimą organizuojančiam asmeniui, kad atliekos buvo gautos. Jei naudojimo įrenginio arba laboratorijos valdytojas neturi prieigos prie sistemos, kaip nurodyta 27 straipsnyje, jis pateikia patvirtinimą per vežimą organizuojantį asmenį.

9.   Naudojimo įrenginio valdytojas kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo naudojimo operacijos užbaigimo ir apskritai ne vėliau kaip per vienerius metus nuo atliekų gavimo pateikdamas VII priede nurodytą informaciją savo atsakomybe pateikia pažymą, patvirtinančią naudojimo užbaigimą. Jei naudojimo įrenginio valdytojas neturi prieigos prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos, jis pateikia pažymą per vežimą organizuojantį asmenį.

10.   Visiems 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems atliekų vežimams taikomas reikalavimas sudaryti sutartį tarp vežimą organizuojančio asmens ir gavėjo dėl atliekų naudojimo. Jei gavėjas nėra įrenginio veiklos vykdytojas, sutartį taip pat pasirašo įrenginio veiklos vykdytojas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta sutartis sudaroma ir įsigalioja ne vėliau kaip iki VII priedo dokumento užpildymo pagal 5 dalį ir galioja visą vežimo laikotarpį, kol išduodama pažyma pagal 9 dalį.

Sutartis turi atitikti atitinkamus VII priedo dokumentus ir joje turi būti pateikta bent jau informacija apie vežimą organizuojantį asmenį, gavėją ir įrenginį, kiekvienos susitarimo šalies atstovų tapatybė, atliekų aprašymas, atliekų identifikavimo kodai, sutartyje nurodytų atliekų kiekis, naudojimo operacija ir sutarties galiojimo laikotarpis.

Į sutartį įtraukiamas įpareigojimas, kad tuo atveju, kai atliekų vežimo ar jų naudojimo negalima baigti kaip numatyta, arba kai jis buvo atliktas kaip neteisėtas vežimas, vežimą organizuojantis asmuo arba, jei tas asmuo neturi galimybių užtikrinti atliekų vežimo ar jų naudojimo užbaigimo, gavėjas turi atsiimti atliekas arba užtikrinti, kad jos būtų panaudotos alternatyviu būdu ir, jei būtina, kad jos būtų saugomos.

11.   Vežimą organizuojantis asmuo arba gavėjas pateikia patikrinimuose dalyvaujančioms institucijoms, joms paprašius, 10 dalyje nurodytos sutarties ir bet kokio susitarimo pagal 4 straipsnio 5 dalį kopiją.

12.   VII priede reikalaujama informacija turi būti prieinama valstybėms narėms ir Komisijai tikrinimo, vykdymo užtikrinimo, planavimo ir statistikos tikslais pagal 27 straipsnį ir nacionalinės teisės aktus.

13.   2–9 dalyse nurodyta informacija laikoma konfidencialia, jei to reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus.

14.   Jei atliekos vežamos tarp dviejų įmonių, kurias valdo vienas juridinis asmuo, 10 dalyje nurodyta sutartis gali būti pakeista to juridinio asmens deklaracija. Ta deklaracija turi apimti mutatis mutandis 10 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

15.   Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 21 d. pagal 80 straipsnį Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas pateikiant instrukcijas, kaip užpildyti VII priedo dokumentą.

3 SKYRIUS

Atliekų maišymas, dokumentai ir prieiga prie informacijos

19 straipsnis

Draudimas maišyti atliekas vežimo metu

Nuo vežimo pradžios iki jų atvežimo į naudojimo ar šalinimo įrenginį atliekos, kaip jos apibrėžtos pranešime arba nurodytos 18 straipsnyje, su kitomis atliekomis arba kitomis medžiagomis ar objektais nemaišomos.

20 straipsnis

Dokumentų ir informacijos saugojimas

1.   Kompetentingos institucijos, pranešėjas, gavėjas ir įrenginio, kuris priima atliekas, valdytojas mažiausiai penkerius metus nuo pažymos pagal 15 straipsnio 4 dalį arba 16 straipsnio 6 dalį pateikimo datos Sąjungoje saugo visą pateiktą arba pasikeistą informaciją ir dokumentus, susijusius su pranešime nurodytais vežimais.

Bendrų pranešimų pagal 13 straipsnį atveju pirmoje pastraipoje nurodytas įpareigojimas taikomas nuo paskutinės pažymos pagal 15 straipsnio 4 dalį arba 16 straipsnio 6 dalį pateikimo datos.

2.   Informaciją, pateiktą pagal 18 straipsnį, atliekų vežimą organizuojantis asmuo, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas turi saugoti Sąjungoje mažiausiai penkerius metus nuo pažymos pagal 18 straipsnio 9 dalį pateikimo datos.

3.   Kompetentingos institucijos saugo Sąjungoje visą su neteisėtu vežimu susijusią informaciją ir dokumentus, kurie buvo pateikti arba kuriais buvo pasikeista, ne trumpiau kaip penkerius metus nuo tos dienos, kai buvo užbaigtas atsiėmimas arba alternatyvus naudojimas ar šalinimas.

21 straipsnis

Informacijos apie vežimus skelbimas

Komisija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie vežimų pranešimus ir apie vežimus, kuriems taikomi XII priede nurodyti bendrieji informacijos reikalavimai, ir kas mėnesį ją atnaujina. Tuo tikslu Komisija atitinkamus duomenis išgauna iš centrinės sistemos, kaip nurodyta 27 straipsnyje.

4 SKYRIUS

Atsiėmimo procedūros ir įsipareigojimai

22 straipsnis

Atsiėmimas, kai atliekų vežimas, kuriam gautas sutikimas, negali būti baigtas taip, kaip numatyta

1.   Jei kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų sužino, kad atliekų vežimas arba jų naudojimas ar šalinimas, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos yra davusios sutikimą, negali būti baigtas taip, kaip numatyta pagal pranešimo bei judėjimo dokumentų arba 6 straipsnyje nurodytos sutarties sąlygas, ir jei toks vežimas nėra neteisėtas vežimas, tokia institucija nedelsdama apie tai praneša išsiuntimo kompetentingai institucijai. Kai naudojimo ar šalinimo įrenginio valdytojas atsisako gautos siuntos, jis nedelsdamas apie tai praneša paskirties kompetentingai institucijai.

2.   Išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad pranešėjas arba, kai aktualu, asmuo, laikomas pranešėju pagal 11 arba 12 dalį, atitinkamas atliekas atsiimtų į jo jurisdikcijai priklausančią teritoriją arba į kitą išsiuntimo šalies vietą, kad jos būtų pašalintos ar panaudotos, išskyrus 3 dalyje nurodytus atvejus. Jei tai neįvykdoma, pati kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo laikosi šio straipsnio.

Pirmoje pastraipoje nurodytas atsiėmimas įvykdomas per 90 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali sutarti, po to, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino apie tai, kad atliekų vežimas, kuriam gautas sutikimas, arba naudojimas ar šalinimas negali būti baigtas kaip numatyta, ir apie to priežastis arba apie tai ją informuoja paskirties ar tranzito kompetentinga institucija. Minėto informavimo priežastis gali būti tai, kad paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai informaciją suteikė, inter alia, kitos kompetentingos institucijos.

3.   2 dalyje nustatytas atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jei atitinkamos išsiuntimo, tranzito ir paskirties kompetentingos institucijos įsitikina, kad atliekas paskirties šalyje arba kur nors kitur alternatyviu būdu gali panaudoti arba pašalinti pranešėjas arba, kai tinkama, asmuo, laikomas pranešėju pagal 11 arba 12 dalį, o jei tai neįvykdoma, kompetentinga išsiuntimo institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

2 dalyje nustatytas atsiėmimo įsipareigojimas netaikomas, jei atvežtos atliekos atitinkamame įrenginyje operacijos metu buvo negrįžtamai sumaišytos su kitomis atliekomis taip, kad pasikeitė jų sudėtis ar pobūdis arba kad atitinkamų atliekų nebeįmanoma atskirti, dar prieš tai, kai atitinkama kompetentinga institucija sužinojo, kad pranešime nurodytas atliekų vežimas negali būti baigtas, kaip nurodyta 1 dalyje. Tokios mišriosios atliekos naudojamos ar šalinamos alternatyviu būdu pagal šios dalies pirmą pastraipą.

4.   3 dalyje nurodytų alternatyvių priemonių atvejais pranešėjas arba, kai tinkama, pagal 11 arba 12 dalį pranešėju laikomas asmuo arba, jei tai neįvykdoma, išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu veikiantis fizinis ar juridinis asmuo užtikrina, kad atitinkamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal 59 straipsnį.

5.   Tuo atveju, kai atliekas atsiimama pagal 2 dalį, pateikiamas naujas pranešimas, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria, kad pakanka pirminės išsiuntimo kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

Jei reikia, naują pranešimą pateikia pirminis pranešėjas arba, kai tinkama, pranešėju pagal 11 arba 12 dalį laikomas asmuo arba, jei tai taip pat neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

Kompetentingos institucijos neturi priešintis arba prieštarauti atliekų, kurių vežimas negali būti užbaigtas kaip numatyta, grąžinimui arba su juo susijusioms naudojimo ir šalinimo operacijoms.

6.   Tais atvejais, kai alternatyvių priemonių imamasi ne pradinėje paskirties šalyje, kaip nurodyta 3 dalyje, naują pranešimą pateikia, jei reikia, pirminis pranešėjas arba, kai tinkama, pranešėju pagal 11 arba 12 dalį laikomas asmuo arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

Kai tokį naują pranešimą pateikia pranešėjas, jis taip pat pateikiamas pirminės išsiuntimo šalies kompetentingai institucijai.

7.   Tais atvejais, kai alternatyvių priemonių imamasi pradinėje paskirties šalyje, kaip nurodyta 3 dalyje, naujo pranešimo pateikti nereikia ir pakanka tinkamai pagrįsto prašymo. Tokį tinkamai pagrįstą prašymą, kuriuo siekiama susitarti dėl alternatyvaus sprendimo, pirminis pranešėjas pateikia paskirties ir išsiuntimo kompetentingoms institucijoms, arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija – paskirties kompetentingai institucijai.

8.   Jei pagal 5 arba 7 dalį naujo pranešimo pateikti nereikia, naują judėjimo dokumentą užpildo pagal 15 arba 16 straipsnį pirminis pranešėjas arba, kai tinkama, pranešėju pagal 11 arba 12 dalį laikomas asmuo arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu.

Jei naują pranešimą pagal 5 arba 6 dalį pateikia pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija, naujos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo nereikia.

9.   Pranešėjo įsipareigojimas arba, kai taikoma, išsiuntimo šalies įsipareigojimas atsiimti atliekas arba organizuoti alternatyvų jų panaudojimą ar šalinimą nustoja galioti, kai įrenginio valdytojas išduoda 16 straipsnio 6 dalyje arba, jei taikoma, 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą ne tarpinio naudojimo ar ne tarpinio šalinimo pažymą. 7 straipsnio 6 dalyje nurodyto tarpinio naudojimo ar tarpinio šalinimo atveju papildomas išsiuntimo šalies įsipareigojimas nustoja galioti, kai įrenginio valdytojas išduoda 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą.

Jei įrenginio valdytojas naudojimo ar šalinimo pažymą išduoda taip, kad vežimas tampa neteisėtu, ir to pasekmė – finansinės garantijos grąžinimas, taikomos 25 straipsnio 8 dalis ir 26 straipsnio 2 dalis.

10.   Jei atliekos, kurių vežimo arba naudojimo ar šalinimo negalima užbaigti taip, kaip numatyta, aptinkamos valstybėje narėje, kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso atliekų aptikimo teritorija, atsako už tai, kad būtų imtasi saugaus atliekų saugojimo priemonių iki jų grąžinimo arba ne tarpinio naudojimo ar ne tarpinio šalinimo alternatyviu būdu.

11.   Jei 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio iv punkte nurodytas pranešėjas nevykdo jokių šiame straipsnyje ir 24 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, pirminis atliekų darytojas, tolesnis atliekų darytojas arba surinkėjas, nurodyti atitinkamai 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i, ii arba iii punkte, kurie leido prekiautojui ar tarpininkui veikti jų vardu, laikomi pranešėjais tų atsiėmimo įsipareigojimų vykdymo tikslais.

12.   Jei 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i, ii arba iii punkte nurodytas pranešėjas nevykdo jokių šiame straipsnyje ir 24 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio v punkte nurodytas atliekų turėtojas laikomas pranešėju tų atsiėmimo įsipareigojimų vykdymo tikslais.

23 straipsnis

Atsiėmimas, kai atliekų vežimas, kuriam taikomi bendrieji informacijos reikalavimai, negali būti baigtas taip, kaip numatyta

1.   Jei 4 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodyto atliekų vežimo arba jų naudojimo negalima užbaigti taip, kaip numatyta, remiantis VII priede pateiktu dokumentu arba 18 straipsnio 10 dalyje nurodyta sutartimi, ir jei toks vežimas nėra neteisėtas vežimas, asmuo, suorganizavęs vežimą pagal 18 straipsnį, nedelsdamas apie tai praneša išsiuntimo kompetentingai institucijai. Tokiais atvejais vežimą organizuojantis asmuo arba gavėjas, laikydamasis įsipareigojimų pagal 18 straipsnio 10 dalyje nurodytą sutartį, atsiima atliekas į išsiuntimo šalį arba užtikrina jų naudojimą alternatyviu būdu paskirties šalyje ar kitoje vietoje, ir prireikus užtikrina, kad būtų imtasi priemonių saugiam atliekų saugojimui iki jų grąžinimo arba ne tarpinio naudojimo ar ne tarpinio šalinimo alternatyviu būdu.

Atliekos atsiimamos arba naudojamos alternatyviu būdu per 90 dienų arba per bet kurį kitą laikotarpį, dėl kurio susitaria atitinkamos kompetentingos institucijos, nuo tos dienos, kai vežimą organizuojantis asmuo apie tai informavo išsiuntimo kompetentingą instituciją pagal pirmą pastraipą.

2.   1 dalyje nurodytų alternatyvių priemonių atvejais vežimą organizuojantis asmuo arba atitinkamais atvejais gavėjas užtikrina, kad atitinkamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu ir laikantis 59 straipsnio.

3.   Tais atvejais, kai atsiimama arba alternatyvių priemonių imamasi ne pradinėje paskirties šalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, VII priedo dokumente nurodytą atitinkamą informaciją užpildo ir pateikia asmuo, suorganizavęs vežimą pagal 18 straipsnį. Jei atsiėmimui arba alternatyvioms priemonėms skirtam vežimui taikoma 4 straipsnio 1, 2 arba 3 dalis, mutatis mutandis taikomas 22 straipsnis.

4.   Jei išsiuntimo kompetentinga institucija sužino, kad 4 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytas atliekų vežimas ar jų naudojimas nebuvo užbaigtas taip, kaip numatyta, ir kad neįvykdyti 1 dalyje nurodyti įsipareigojimai atsiimti atliekas arba pasirūpinti jų alternatyviu naudojimu, išsiuntimo kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad vežimą organizavęs asmuo atsiimtų atliekas arba organizuotų jų naudojimą alternatyviu būdu, ir prireikus užtikrina, kad būtų imtasi priemonių saugiam atliekų saugojimui iki jų grąžinimo arba ne tarpinio naudojimo ar ne tarpinio šalinimo alternatyviu būdu. Jei vežimą organizuojantis asmuo negali įvykdyti atsiėmimo įsipareigojimų, tuos įsipareigojimus prireikus įvykdo asmuo, kuris laikomas vežimą organizuojančiu asmeniu pagal 5 arba 6 dalį.

5.   Jei 3 straipsnio 7 punkto iv papunktyje nurodytas vežimą organizuojantis asmuo nevykdo jokių šiame straipsnyje arba 24 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, pirminis atliekų darytojas, tolesnis atliekų darytojas arba surinkėjas, nurodyti atitinkamai 3 straipsnio 7 punkto i, ii arba iii papunkčiuose, kurie leido prekiautojui ar tarpininkui veikti jų vardu, laikomi vežimą organizuojančiais asmenimis tų atsiėmimo įsipareigojimų vykdymo tikslais.

6.   Jei 3 straipsnio 7 punkto i, ii arba iii papunktyje nurodytas vežimą organizuojantis asmuo nevykdo jokių šiame straipsnyje arba 24 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, 3 straipsnio 7 punkto v papunktyje nurodytas atliekų turėtojas laikomas vežimą organizuojančiu asmeniu tų atsiėmimo įsipareigojimų vykdymo tikslais.

7.   Jei vežimą organizuojantis asmuo arba pagal 5 arba 6 dalį atsakingu laikomas asmuo negali įvykdyti 4 dalyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu veikiantis fizinis ar juridinis asmuo laikomi atsakingais už šiame straipsnyje nustatytų įpareigojimų vykdymą.

24 straipsnis

Atsiėmimo išlaidos, kai atliekų vežimas negali būti baigtas taip, kaip numatyta

1.   Išlaidos, atsirandančios dėl atliekų, kurių vežimo negalima užbaigti taip, kaip numatyta, grąžinimo arba ne tarpinio naudojimo ar ne tarpinio šalinimo alternatyviu būdu, įskaitant atliekų transportavimo, naudojimo ar šalinimo išlaidas pagal 22 straipsnio 2 arba 3 dalį, ir nuo tos dienos, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino, kad atliekų vežimo, naudojimo ar šalinimo negalima užbaigti taip, kaip numatyta, patiriamos saugojimo išlaidos pagal 22 straipsnio 10 dalį, yra padengiamos remiantis tokia tvarka:

a)

pirminio pranešėjo arba, jei tai neįvykdoma, –pagal b punktą;

b)

fizinio ar juridinio asmens, kuris laikomas pranešėju pagal 22 straipsnio 11 arba 12 dalį, kai tinkama, arba, jei tai neįvykdoma, – pagal c punktą;

c)

kito fizinio ar juridinio asmens, kai tinkama, arba, jei tai neįvykdoma, – pagal d punktą;

d)

išsiuntimo kompetentingos institucijos, arba, jei tai taip pat neįvykdoma, – pagal e punktą;

e)

taip, kaip sutarė atitinkamos kompetentingos institucijos.

2.   Prieš nustatant išlaidas kitam asmeniui, kuris nėra pirminis pranešėjas, naudojama 7 straipsnyje nurodyta finansinė garantija arba lygiavertis draudimas. Jei finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo nėra arba išlaidos viršija finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo sumą, išlaidos padengiamos remiantis 1 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas išlaidoms, susijusioms su atliekų atsiėmimu arba alternatyviu naudojimu pagal 23 straipsnį.

4.   Šis straipsnis nepažeidžia atsakomybę reglamentuojančios Sąjungos ir nacionalinės teisės.

25 straipsnis

Neteisėtai vežamų atliekų atsiėmimas

1.   Jei kompetentinga institucija aptinka vežimą, kurį ji laiko neteisėtu, ji nedelsdama informuoja kitas atitinkamas kompetentingas institucijas.

2.   Jei atsakomybė už neteisėtą vežimą gali būti priskirta pranešėjui, išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad atliekas atsiimtų:

a)

pranešėjas arba, kai aktualu, asmuo, laikomas pranešėju pagal 6 arba 7 dalį, su tikslu organizuoti jų šalinimą ar naudojimą arba, jei tai neįvykdoma, pagal šios dalies c punktą, arba, jei nebuvo pateiktas pranešimas, pagal šios dalies b punktą;

b)

asmuo, laikomas pranešėju pagal 3 straipsnio 6 punktą, arba, kai tinkama, asmuo, laikomas pranešėju pagal 6 arba 7 dalį, su tikslu organizuoti jų šalinimą ar naudojimą, arba, jei tai neįvykdoma, pagal šios dalies c punktą;

c)

pati išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo su tikslu organizuoti jų šalinimą ar naudojimą;

3.   2 dalyje nustatytas įsipareigojimas atsiimti netaikomas, jei atitinkamos išsiuntimo, tranzito ir paskirties kompetentingos institucijos ir, kai aktualu, pranešėjas arba pranešėju laikomas asmuo sutinka ir įsitikina, kad atliekas gali:

a)

naudoti arba šalinti alternatyviu būdu paskirties, tranzito ar išsiuntimo šalyje pranešėjas arba, kai tinkama, pranešėju pagal 6 arba 7 dalį laikomas asmuo, arba, jei tai neįvykdoma, pati išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo, arba, jei tai neįvykdoma, pagal b punktą;

b)

naudoti arba šalinti alternatyviu būdu kitoje šalyje pranešėjas arba, kai tinkama, pranešėju pagal 6 arba 7 dalį laikomas asmuo, arba, jei tai neįvykdoma, pati išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu, jei sutinka visos susijusios kompetentingos institucijos.

Eksporto ar importo atveju naudojimas arba šalinimas alternatyviu būdu, kaip susitarta pagal pirmą pastraipą, atliekamas tik tuo atveju, jei atsiėmimas pagal 2 dalį yra neįvykdomas.

4.   Naudojimo arba šalinimo alternatyviu būdu, kaip nurodyta 3 dalyje, atveju pranešėjas arba, kai tinkama, asmuo, laikomas pranešėju pagal 6 arba 7 dalį, arba, jei tai neįvykdoma, išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu užtikrina, kad atitinkamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu laikantis 59 straipsnio.

5.   2 ir 3 dalyse nurodytas atsiėmimas, naudojimas ar šalinimas įvykdomas per 30 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali tarpusavyje sutarti, po tos dienos, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino apie neteisėtą vežimą ir jo priežastis arba apie tai ją informuoja paskirties ar tranzito kompetentingos institucijos. Minėto informavimo priežastis gali būti tai, kad paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai informaciją suteikė, inter alia, kitos kompetentingos institucijos.

2 dalies a, b ir c punktuose nurodytu atsiėmimo atveju pateikiamas naujas pranešimas, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria, kad pakanka pirminės išsiuntimo kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.

Jei reikia naujo pranešimo, jį pateikia pagal 2 dalį nustatytas asmuo ar institucija.

Kompetentingos institucijos neturi priešintis arba prieštarauti neteisėtai vežtų atliekų grąžinimui. Jei 3 dalyje nurodytas naudojimas ar šalinimas alternatyviu būdu atliekamas ne toje šalyje, kurioje aptiktas neteisėtas vežimas, naują pranešimą toje dalyje nurodyta tvarka pateikia joje nurodytas asmuo arba institucija.

Atitinkamos kompetentingos institucijos prireikus bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad atliekos būtų atsiimtos, naudojamos arba šalinamos alternatyviu būdu, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse.

6.   Jei 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio iv punkte nurodytas pranešėjas nevykdo jokių šiame straipsnyje ar 26 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, pirminis atliekų darytojas, antrinis atliekų darytojas arba surinkėjas, nurodyti atitinkamai 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i, ii arba iii punkte, kurie leido tam prekiautojui ar tarpininkui veikti jų vardu, laikomi pranešėjais tų atsiėmimo įsipareigojimų vykdymo tikslais.

7.   Jei 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i, ii arba iii punkte nurodytas pranešėjas nevykdo jokių šiame straipsnyje arba 26 straipsnyje nustatytų atsiėmimo įsipareigojimų, 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio v punkte nurodytas atliekų turėtojas laikomas pranešėju tų atsiėmimo įsipareigojimų vykdymo tikslais.

8.   Jei atsakomybė už neteisėtą vežimą gali būti priskirta gavėjui, išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad atliekos būtų naudojamos ar šalinamos aplinkai saugiu būdu:

a)

gavėjo arba, jei tai neįvykdoma, pagal b punktą;

b)

pačios kompetentingos institucijos arba jos vardu fizinio ar juridinio asmens.

Pirmoje pastraipoje nurodytas naudojimas ar šalinimas įvykdomas per 30 dienų arba per kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali tarpusavyje sutarti, po tos dienos, kai paskirties kompetentinga institucija sužino apie neteisėtą vežimą ir jo priežastis arba apie tai ją informuoja išsiuntimo ar tranzito kompetentingos institucijos. Minėto informavimo priežastis gali būti tai, kad paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai informaciją suteikė, inter alia, kitos kompetentingos institucijos.

Prireikus atitinkamos kompetentingos institucijos bendradarbiauja naudojant arba šalinant atliekas pagal šią dalį.

9.   Jei naujo pranešimo nereikalaujama, naują judėjimo dokumentą užpildo pagal 15 straipsnį arba 16 straipsnį už atsiėmimą atsakingas asmuo arba, jei tai neįvykdoma, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija.

Jei naują pranešimą pateikia pagal 2 dalies c punktą atsiėmimą vykdanti pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija, naujos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo nereikia.

10.   Tais atvejais, kai atsakomybės už neteisėtą vežimą negalima priskirti pranešėjui ar gavėjui, atitinkamos kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos arba pašalintos.

11.   Jei po tarpinio naudojimo ar šalinimo operacijos užbaigimo nustatoma, kad atliekų vežimas buvo neteisėtas, kaip nurodyta 7 straipsnio 6 dalyje, išsiuntimo šalies įsipareigojimas atsiimti atliekas arba organizuoti jų naudojimą ar šalinimą alternatyviu būdu nustoja galioti, kai įrenginio valdytojas išduoda 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą.

Jei įrenginio valdytojas naudojimo ar šalinimo pažymą išduoda taip, kad vežimas tampa neteisėtas, ir to pasekmė – finansinės garantijos arba lygiaverčio draudimo grąžinimas, taikomos šio straipsnio 8 dalis ir 26 straipsnio 2 dalis.

12.   Jei neteisėtai vežamos atliekos aptinkamos valstybėje narėje, kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijai priklauso atliekų aptikimo teritorija, atsako už tai, kad būtų imtasi saugaus atliekų saugojimo priemonių iki jų grąžinimo arba ne tarpinio naudojimo ar ne tarpinio šalinimo alternatyviu būdu.

13.   37, 39 ir 40 straipsniai ir deleguotajame akte, kaip nurodyta 45 straipsnio 6 dalyje, nustatyti eksporto draudimai netaikomi tais atvejais, kai neteisėtai vežamos atliekos grąžinamos į išsiuntimo šalį, kurioje taikomi tose nuostatose nustatyti draudimai.

14.   Jei 4 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytas atliekų vežimas laikomas neteisėtu vežimu, šis straipsnis mutatis mutandis taikomas vežimą organizuojančiam asmeniui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

15.   Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio atsakomybę reglamentuojančiai Sąjungos ir nacionalinei teisei.

26 straipsnis

Atsiėmimo išlaidos neteisėto vežimo atveju

1.   Išlaidos, atsirandančios dėl neteisėtai vežamų atliekų atsiėmimo arba naudojimo ar šalinimo alternatyviu būdu, įskaitant atliekų transportavimo, naudojimo ar šalinimo išlaidas, pagal 25 straipsnio 2 arba 3 dalį ir nuo tos dienos, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino, kad vežimas yra neteisėtas, patiriamos saugojimo išlaidos pagal 25 straipsnio 12 dalį, yra padengiamos:

a)

pranešėjo arba pranešėju laikomo asmens, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalies a punkte, arba, jei tai neįvykdoma, pagal c punktą, arba, jei nebuvo pateiktas pranešimas, pagal b punktą;

b)

pranešėju laikomo asmens, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalies b punkte, arba bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens, kaip tinka, arba, jei tai neįvykdoma, pagal c punktą;

c)

išsiuntimo kompetentingos institucijos.

2.   Išlaidas, atsirandančias dėl atliekų naudojimo ar šalinimo pagal 25 straipsnio 8 dalį, įskaitant galimas transportavimo ir saugojimo išlaidas pagal 25 straipsnio 12 dalį, padengia gavėjas, arba, jei tai neįvykdoma, paskirties kompetentinga institucija.

3.   Išlaidos, atsirandančios dėl atliekų naudojimo ar šalinimo pagal 25 straipsnio 10 dalį, įskaitant galimas transportavimo ir saugojimo išlaidas pagal 25 straipsnio 12 dalį, yra padengiamos:

a)

pranešėjo arba asmens, laikomo pranešėju pagal 25 straipsnio 2 dalies b punktą, 25 straipsnio 6 dalį arba 25 straipsnio 7 dalį, arba gavėjo, arba abiejų, priklausomai nuo atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimo arba, jei tai neįvykdoma, pagal b punktą;

b)

kito fizinio ar juridinio asmens, kaip tinka, arba, jei tai taip pat neįvykdoma, pagal c punktą;

c)

išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos.

4.   Tais atvejais, kai buvo pateiktas pranešimas ir pranešėjas nevykdo savo įsipareigojimų padengti išlaidas, 7 straipsnyje nurodyta finansinė garantija arba lygiavertis draudimas prieš padengiant išlaidas pagal 1, 2 arba 3 dalis taikomas kitam asmeniui, o ne atitinkamai pranešėjui ar gavėjui. Jeigu išlaidos viršija finansinės garantijos arba lygiaverčio draudimo dengiamą sumą, išlaidos padengiamos pagal 1, 2 ir 3 dalis.

5.   Jei 4 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytas atliekų vežimas laikomas neteisėtu, šis straipsnis mutatis mutandis taikomas vežimą organizuojančiam asmeniui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

6.   Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio atsakomybę reglamentuojančiai Sąjungos ir nacionalinei teisei.

5 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

27 straipsnis

Elektroninis informacijos pateikimas ir keitimasis informacija

1.   Toliau nurodyta informacija ir dokumentai pateikiami ir jais keičiamasi elektroninėmis priemonėmis per 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos platformą arba per kitas prieinamas sąveikias sistemas ar programinę įrangą pagal 4 dalį:

a)

dėl 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų atliekų:

i)

pranešimas apie atliekų vežimą pagal 5 ir 13 straipsnius;

ii)

prašymai pateikti informaciją ir dokumentus pagal 5 ir 8 straipsnius;

iii)

informacija ir dokumentai pagal 5 ir 8 straipsnius;

iv)

informacija ir sprendimai pagal 8 straipsnį;

v)

sprendimai dėl pranešime nurodyto atliekų vežimo ir, jei taikoma, sutikimo atšaukimo pagal 9 straipsnį;

vi)

informacija ir vežimo sąlygos pagal 10 straipsnį;

vii)

informacija pagal 11 straipsnį;

viii)

informacija ir prieštaravimai vežimui pagal 12 straipsnį;

ix)

informacija apie sprendimus duoti išankstinį sutikimą konkretiems naudojimo įrenginiams pagal 14 straipsnio 8 ir 10 dalis;

x)

informacija ir sprendimai pagal 14 straipsnio 12 ir 15 dalis;

xi)

atliekų gavimo patvirtinimai pagal 15 ir 16 straipsnius;

xii)

naudojimo ar šalinimo pažymos pagal 15 ir 16 straipsnius;

xiii)

išankstinė informacija dėl vežimo pradžios pagal 16 straipsnį;

xiv)

dokumentai, kurie turi būti pateikiami pagal 16 straipsnį;

xv)

informacija pagal 17 straipsnį;

b)

dėl 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų atliekų – informacija ir dokumentai, patvirtinimai ir pažymos pagal 18 straipsnį;

c)

informacija ir dokumentai, susiję su išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra ir bendraisiais informacijos reikalavimais pagal 34 ir 35 straipsnius bei IV, V ir VI antraštines dalis, kai taikoma.

2.   Siekiant nuolat atnaujinti 1 dalyje reikalaujamos informacijos ir dokumentų sąrašą, įtraukiant visus elektroninio keitimosi informacija ir jos pateikimo sistemų pakeitimus, Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama 1 dalis, siekiant iš dalies pakeisti informacijos ir dokumentų sąrašą.

3.   Komisija eksploatuoja centrinę sistemą, kuria galima pateikti 1 dalyje nurodyta informaciją bei dokumentus ir jais keistis elektroniniu būdu. Ta centrinė sistema turi turėti centrinę kaupyklą, naudojamą tikruoju laiku keičiantis 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentais tarp turimų elektroninių duomenų mainų sistemų ar programinės įrangos.

Pirmoje pastraipoje nurodyta platforma taip pat naudojama siekiant tikruoju laiku keistis informacija ir dokumentais, kaip nurodyta 1 dalyje, susijusiais su atliekų vežimu Sąjungoje tranzitu per trečiąsias šalis, eksportu iš Sąjungos, importu į Sąjungą ir tranzitu per Sąjungą, kai kompetentingos institucijos, eksporto, išvežimo ir įvežimo muitinės įstaigos, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai trečiosiose šalyse prisijungia prie tos platformos per turimą sistemą ar programinę įrangą (tokiu atveju 4 dalis taikoma mutatis mutandis) arba per šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą interneto svetainę.

Toje centrinėje sistemoje taip pat yra interneto svetainė, skirta 1 dalyje nurodytai informacijai ir dokumentams, susijusiems su vežimu Sąjungoje, vežimu Sąjungoje tranzitu per trečiąsias šalis, eksportu iš Sąjungos, importu į Sąjungą ir tranzitu per Sąjungą, parengti ir tvarkyti. Tokią interneto svetainę gali naudoti kompetentingos institucijos, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos ir valstybių narių bei trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojai, nenaudojantys elektroninių duomenų mainų sistemų ar programinės įrangos, kad elektroninėmis priemonėmis galėtų tiesiogiai pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus ir jais keistis.

Pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nurodyta programinė įranga yra sąveiki su 3 dalyje nurodyta centrine sistema, joje keičiamasi informacija ir dokumentais per tą centrinę sistemą tikruoju laiku ir ji naudojama laikantis reikalavimų ir taisyklių, nustatytų pagal 5 dalį Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose.

Centrinė sistema palengvina dokumentų saugojimą pagal 20 straipsnį.

Ta centrinė sistema taip pat užtikrina savo sąveiką su elektroninės krovinių vežimo informacijos aplinka, sukurta pagal Reglamentą (ES) 2020/1056.

Per ketverius metus nuo 5 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo Komisija užtikrina tos centrinės sistemos sujungimą su Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka per Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą, sukurtą Reglamentu (ES) 2022/2399.

4.   Valstybės narės gali eksploatuoti savo turimas sistemas arba programinę įrangą, leidžiančią kompetentingoms institucijoms, patikrinimuose dalyvaujančioms institucijoms ir, kai tinkama, ekonominės veiklos vykdytojams valstybėse narėse parengti ir tvarkyti 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus, kad būtų galima pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją bei dokumentus ir jais keistis elektroniniu būdu. Valstybės narės užtikrina, kad tos sistemos ir programinė įranga būtų sąveikios su 3 dalyje nurodyta centrine sistema, būtų eksploatuojamos laikantis reikalavimų ir taisyklių, nustatytų įgyvendinimo aktuose, kuriuos Komisija priėmė pagal 5 dalį, ir sudarytų sąlygas keistis informacija bei dokumentais per centrinės sistemos platformą tikruoju laiku.

Pirmoje pastraipoje nurodytos sistemos palengvina dokumentų saugojimą pagal 20 straipsnį.

5.   Ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 21 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi:

a)

reikalavimai, būtini 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos ir kitų 4 dalyje nurodytų sistemų ar programinės įrangos sąveikai užtikrinti, įskaitant keitimosi duomenimis protokolą ir IA, IB ir VII prieduose nurodytą keitimosi duomenimis modelį, taip pat 15 straipsnyje nurodytą pažymą;

b)

visi kiti techniniai ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant saugumo aspektus, duomenų valdymą ir duomenų konfidencialumą, kurie yra būtini 1 dalyje nurodyto elektroninio informacijos ir dokumentų pateikimo ir keitimosi jais praktiniam įgyvendinimui, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (42).

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Komisija kas dvejus metus peržiūri centrinės sistemos funkcionalumą. Tų peržiūrų rezultatai perduodami Europos Parlamentui ir valstybėms narėms. Atliekant peržiūrą atsižvelgiama į kitų naudotojų, pavyzdžiui, kompetentingų institucijų ir pranešėjų, atsiliepimus.

28 straipsnis

Kalba

1.   Visi pagal šios antraštinės dalies nuostatas pateikti pranešimai, informacija, dokumentai arba kitokie pranešimai pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba.

2.   Jei atitinkamos kompetentingos institucijos paprašo, pranešėjas ir gavėjas arba, kai taikoma, vežimą organizuojantis asmuo pateikia 1 dalyje nurodytų pranešimų autentifikuotus vertimus į joms priimtiną kalbą.

3.   Ne vėliau kaip 2028 m. gegužės 21 d. Komisija į 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą centrinę sistemą įtraukia funkciją, pateikiančią neoficialius 1 dalyje nurodytų pranešimų vertimus.

29 straipsnis

Klasifikavimo klausimai

1.   Spręsdamos, ar objektas ar medžiaga, atsiradę gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra to objekto ar medžiagos gamyba, laikomi atliekomis, valstybės narės taiko Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnį.

Spręsdamos, ar atliekos po perdirbimo ar kitos naudojimo operacijos nustoja būti laikomos atliekomis, valstybės narės taiko Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnį.

Spręsdamos, ar objektas ar medžiaga turi būti laikomi naudota preke, o ne atliekomis, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi bent šių sąlygų:

a)

tolesnis objekto ar medžiagos naudojimas ar pakartotinis naudojimas yra užtikrintas;

b)

objektas ar medžiaga gali atlikti numatytą funkciją be reikšmingo parengiamojo apdorojimo;

c)

kai aktualu, objektas ar medžiaga yra bandomas siekiant užtikrinti visišką jo funkcionalumą;

d)

tolesnis naudojimas yra teisėtas, t. y. objektas ar medžiaga atitinka visus atitinkamus produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai;

e)

objektas ar medžiaga yra tinkamai išsaugotas ir apsaugotas nuo žalos vežant, pakraunant ir iškraunant.

Trečios pastraipos nuostatos taikomos nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES (43) 23 straipsnio 2 daliai ir VI priedui bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1542 (44) 72 straipsnio 2 daliai ir XIV priedui.

2.   Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali susitarti dėl klasifikavimo, kai reikia atskirti atliekas ir ne atliekas, atsižvelgiant į 1 dalies nuostatas ir į bet kokias Sąjungos lygmeniu arba valstybių narių pagal Direktyvos 2008/98/EB 5 arba 6 straipsnį priimtas sąlygas ar sprendimus, vežimo tikslais objektas ar medžiaga laikomi atliekomis. Tai nedaro poveikio paskirties šalies teisei su vežama medžiaga po atvežimo elgtis pagal nacionalinius teisės aktus, jei tokie teisės aktai neprieštarauja Sąjungos ar tarptautinei teisei.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs vienodo 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytų sąlygų taikymo konkrečioms medžiagoms ar objektams, kurių atveju naudotų prekių ir atliekų atskyrimas yra ypač svarbus eksportuojant atliekas iš Sąjungos, kriterijai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali susitarti dėl III, IIIA, IIIB ar IV priede išvardytų arba į jokį iš tų priedų neįtrauktų naudoti skirtų atliekų klasifikavimo, atliekoms taikoma 4 straipsnio 2 dalis.

5.   Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl atliekų apdorojimo operacijos, kaip naudojimo ar šalinimo operacijos, klasifikavimo, taikomos šio reglamento nuostatos dėl šalinimo.

6.   Siekiant palengvinti III, IIIA, IIIB arba IV priede išvardytų atliekų suderintą klasifikavimą Sąjungoje, Komisijai pagal šio reglamento 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas šis reglamentas nustatant kriterijus, pvz., užterštumo ribas, pagal kuriuos tam tikros atliekos būtų priskiriamos III priedui, IIIA priedui, IIIB priedui arba IV priedui.

7.   Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl atliekų apdorojimo operacijos, kaip tarpinės ar ne tarpinės operacijos, klasifikavimo, taikomos šio reglamento nuostatos dėl tarpinių operacijų.

30 straipsnis

Administracinės išlaidos

Atitinkamas ir proporcingas administracines išlaidas, susijusias su pranešimo ir priežiūros procedūrų įgyvendinimu, ir normalias reikiamų analizių bei patikrinimų išlaidas atitinkamos kompetentingos institucijos arba patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali perkelti pranešėjui ir, kai aktualu, vežimą organizuojančiam asmeniui. Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionaliniu lygmeniu taikomas nuostatas, susijusias su tokiomis išlaidomis. Komisija tą informaciją paskelbia viešai.

31 straipsnis

Susitarimai dėl pasienio zonų

1.   Išimtiniais atvejais, ir jei toks žingsnis yra būtinas dėl specifinės geografinės ar demografinės padėties, valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus, sušvelninančius pranešimo procedūrą specifinių atliekų srautų vežimams, kai jos per sieną vežamos į artimiausią tinkamą įrenginį, esantį pasienio zonoje tarp dviejų susijusių valstybių narių.

2.   1 dalyje nurodyti dvišaliai susitarimai taip pat gali būti sudaromi, jei atliekos vežamos iš išsiuntimo šalies ir apdorojamos joje, tačiau tranzitu vežamos per kitą valstybę narę.

3.   Valstybės narės taip pat gali sudaryti 1 dalyje nurodytus dvišalius susitarimus su šalimis, kurios yra ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) valstybės narės.

Pagal pirmą pastraipą sudarytuose susitarimuose reikalaujama, kad atliekos atitinkamoje ELPA šalyje būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu laikantis 59 straipsnio.

4.   Apie pagal šį straipsnį sudarytus susitarimus Komisijai pranešama iki jų įsigaliojimo.

32 straipsnis

Vežimas tarp atokiausio regiono ir valstybės narės, kuri yra jo dalis

Nukrypstant nuo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, vežant tarp atokiausio regiono ir valstybės narės, kuri yra jo dalis, kai reikalingas tranzitas per kitą valstybę narę, galima laikyti, kad tranzito kompetentinga institucija duoda tylų sutikimą, jei per septynias darbo dienas nuo dienos, kurią pranešėjas pagal 8 straipsnio 12 dalį buvo informuotas, kad pranešimas tinkamai užpildytas, nepareiškiama prieštaravimų. Tas tylus sutikimas galioja tą patį laikotarpį, kuris nurodytas paskirties kompetentingos institucijos rašytiniame sutikime pagal 9 straipsnio 1 dalį.

33 straipsnis

Vežimas iš Farerų salų į Daniją

Danija gali priimti sprendimą tvarkyti iš Farerų salų į Daniją importuojamas atliekas, kurios nebuvo vežamos tranzitu per jokią kitą šalį, pagal šio reglamento 36 straipsnį. Jei Danija priima tokį sprendimą, apie jį pranešama Komisijai.

6 SKYRIUS

Vežimas Sąjungos viduje su tranzitu per trečiąsias šalis

34 straipsnis

Šalinti skirtų atliekų vežimas

Jei vežimas vykdomas Sąjungos viduje ir tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, ir atliekos yra skirtos šalinti, mutatis mutandis taikomi 4–17 ir 19–30 straipsniai, atsižvelgiant į šias adaptacijas ir papildomus reikalavimus:

a)

38 straipsnio 2 dalies a, c, d ir g punktai ir 38 straipsnio 3 dalies a punktas taikomi mutatis mutandis;

b)

jei trečioji šalis yra Bazelio konvencijos šalis ir jei atitinkama šalis nusprendė neprašyti išankstinio rašytinio sutikimo ir pranešė apie tai kitoms Bazelio konvencijos šalims pagal tos Konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tranzito už Sąjungos ribų kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą tinkamai užpildytą pranešimą išsiuntimo turi duoti tylų sutikimą arba rašytinį sutikimą su sąlygomis arba be jų, arba

c)

jei trečioji šalis nėra Bazelio konvencijos šalis, išsiuntimo kompetentinga institucija tos trečiosios šalies tranzito kompetentingos institucijos paklausia, ar ji pageidauja per kompetentingų institucijų sutartą laikotarpį išsiųsti rašytinį sutikimą dėl vežimo.

35 straipsnis

Naudoti skirtų atliekų vežimas

1.   Jei vežimas vykdomas Sąjungos viduje ir tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, kurioms netaikomas EBPO Tarybos sprendimas dėl regeneravimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (45) (toliau – EBPO sprendimas), ir atliekos yra skirtos naudoti, taikomas 34 straipsnis.

2.   Jei vežimas vykdomas Sąjungos viduje, įskaitant vežimą tarp tos pačios valstybės narės vietovių ir tranzitu per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, kurioms taikomas EBPO sprendimas, ir atliekos skirtos naudoti, mutatis mutandis taikomi 4–30 straipsniai, atsižvelgiant į šias adaptacijas ir papildomus reikalavimus:

a)

51 straipsnio 2 dalies c ir d punktai taikomi mutatis mutandis;

b)

galima laikyti, kad tranzito už Sąjungos ribų kompetentinga institucija duoda tylų sutikimą, jei nepareiškiama prieštaravimų ir jei tenkinamos visos nustatytos sąlygos, tokiu atveju vežimą galima pradėti praėjus 30 dienų po to, kai pranešėjas pagal 8 straipsnio 12 dalį buvo informuotas, kad pranešimas tinkamai užpildytas, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ATLIEKŲ TRANSPORTAVIMAS TIK VALSTYBĖS NARĖS VIDUJE

36 straipsnis

Atliekų transportavimas tik valstybės narės viduje

1.   Kiekviena valstybė narė nustato tinkamą priežiūros ir kontrolės režimą, taikomą tik jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje vykdomam atliekų transportavimui. Pagal šį režimą atsižvelgiama į darnos su II ir VII antraštinėse dalyse nustatyta Sąjungos sistema būtinumą.

2.   Valstybės narės Komisijai praneša apie savo atliekų transportavimo priežiūros ir kontrolės režimą. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPORTAS IŠ SĄJUNGOS Į TREČIĄSIAS ŠALIS

1 SKYRIUS

Šalinti skirtų atliekų eksportas

37 straipsnis

Šalinti skirtų atliekų eksporto draudimas

1.   Šalinti skirtų atliekų eksportas iš Sąjungos draudžiamas.

2.   Draudimas pagal 1 dalį netaikomas šalinti skirtų atliekų eksportui į ELPA šalis, kurios taip pat yra Bazelio konvencijos šalys.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, šalinti skirtų atliekų eksportas į ELPA šalis, kurios taip pat yra Bazelio konvencijos šalys, draudžiamas:

a)

jei ELPA šalis draudžia tokių atliekų importą;

b)

jei neįvykdytos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

c)

jei išsiuntimo kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad atliekos paskirties šalyje nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

4.   Draudimas pagal 1 dalį netaikomas atliekoms, kurioms taikomas atsiėmimo įsipareigojimas pagal 22 arba 25 straipsnį.

38 straipsnis

Šalinti skirtų atliekų eksporto į ELPA šalis procedūros

1.   Jei atliekos iš Sąjungos eksportuojamos į ELPA šalį, kuri yra Bazelio konvencijos šalis, ir skirtos šalinti toje šalyje, II antraštinės dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2 ir 3 dalyse nustatytomis adaptacijomis bei papildomomis nuostatomis.

2.   Taikomos šios adaptacijos:

a)

pranešėjas pagal 27 straipsnį pateikia pranešimą ir visą prašomą papildomą informaciją bei dokumentus ir tuo pačiu metu siunčia tokį pranešimą, papildomą informaciją ir dokumentus paštu, arba, jei tinkama, faksu arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu paskirties kompetentingai institucijai ir bet kuriai už Sąjungos ribų esančiai tranzito kompetentingai institucijai, jei tos institucijos nėra prijungtos prie 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos; siunčiant elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu, bet koks reikalaujamas antspaudas ar parašas pakeičiami skaitmeniniu parašu;

b)

pranešėjas prie pranešimo dokumento prideda patvirtinamuosius dokumentus, kad įrenginyje, į kurį eksportuojamos atliekos, buvo atliktas 46 straipsnio 3 dalyje nurodytas auditas, išskyrus atvejus, kai taikoma 46 straipsnio 11 dalyje numatyta išimtis;

c)

išsiuntimo kompetentinga institucija ir bet kuri tranzito kompetentinga institucija Sąjungoje paštu arba, jei tinkama, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu informuoja paskirties kompetentingą instituciją ir bet kurią tranzito kompetentingą instituciją už Sąjungos ribų apie savo prašymus pateikti informaciją ir dokumentus bei savo sprendimą ir sąlygas, jei tokių yra, dėl planuojamo vežimo, jei tos institucijos nėra prijungtos prie 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

d)

informacija, kuri pagal 7, 8, 16 ir 17 straipsnius turi būti pateikta paskirties kompetentingai institucijai ir bet kuriai tranzito kompetentingai institucijai už Sąjungos ribų, pateikiama paštu arba, jei tinkama, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu, jei tos institucijos nėra prijungtos prie 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

e)

pranešėjas užtikrina, kad informacija, kurią įrenginio valdytojas turi pateikti pagal 15 straipsnio 3–5 dalis ir 16 straipsnio 5 ir 6 dalis, būtų įtraukta į 27 straipsnyje nurodytą sistemą, jei tie įrenginiai nėra prijungti prie 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

f)

bet kuri už Sąjungos ribų esanti tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą tinkamai užpildytą pranešimą išsiuntimo turi duoti tylų sutikimą, jei susijusi šalis nusprendė neprašyti išankstinio rašytinio sutikimo ir pranešė apie tai kitoms Bazelio konvencijos šalims pagal tos Konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, arba rašytinį sutikimą su sąlygomis arba be jų;

g)

išsiuntimo kompetentinga institucija Sąjungoje priima sprendimą duoti sutikimą vežimui, kaip nurodyta 9 straipsnyje, tik gavusi rašytinį paskirties kompetentingos institucijos sutikimą ir, jei reikia, už Sąjungos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos tylų arba rašytinį sutikimą, ir ne anksčiau kaip po 61 dienos nuo už Sąjungos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos patvirtinimo apie tinkamai užpildyto pranešimo gavimą išsiuntimo, nebent išsiuntimo kompetentinga institucija turi kitų atitinkamų kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą ir tokiu atveju gali priimti 9 straipsnyje nurodytą sprendimą iki to termino.

3.   Taikomos šios papildomos nuostatos:

a)

bet kuri Sąjungoje esanti tranzito kompetentinga institucija pateikia pranešėjui patvirtinimą apie tinkamai užpildyto pranešimo gavimą, o jo kopijas – kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, jei jos neturi prieigos prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos;

b)

išsiuntimo kompetentinga institucija ir bet kuri Sąjungoje esanti tranzito kompetentinga institucija informuoja eksporto muitinės įstaigą ir išvežimo muitinės įstaigą apie savo sprendimus duoti sutikimą vežimui;

c)

vežėjas pateikia eksporto muitinės įstaigai ir išvežimo muitinės įstaigai judėjimo dokumento kopiją paštu arba, jei tinkama, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu arba per 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą centrinę sistemą, jei eksporto muitinės įstaiga ir išvežimo muitinės įstaiga yra prie jos prijungtos;

d)

kai tik atliekos išvežamos iš Sąjungos, išvežimo muitinės įstaiga informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją Sąjungoje, kad atliekos išvežtos iš Sąjungos;

e)

jei praėjus 42 dienoms po atliekų išvežimo iš Sąjungos Sąjungoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija iš įrenginio negavo jokio pranešimo apie atliekų gavimą, ji nedelsdama apie tai informuoja paskirties kompetentingą instituciją per 27 straipsnyje nurodytą sistemą arba laikydamasi 72 straipsnio;

f)

6 straipsnyje nurodytoje sutartyje turi būti šios sąlygos:

i)

jei įrenginio valdytojas išduoda neteisingą šalinimo pažymą ir to pasekmė – finansinės garantijos grąžinimas, gavėjas padengia išlaidas, atsirandančias dėl prievolės grąžinti atliekas į išsiuntimo kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklausančią teritoriją bei dėl jų naudojimo ar šalinimo alternatyviu ir aplinkai saugiu būdu;

ii)

įrenginio valdytojas per tris dienas nuo šalinti skirtų atliekų gavimo siunčia pranešėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pasirašytas užpildyto judėjimo dokumento kopijas, išskyrus iii papunktyje nurodytą šalinimo pažymą;

iii)

kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šalinimo užbaigimo ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vienerius metus nuo atliekų gavimo įrenginio valdytojas savo atsakomybe pateikia pažymą, kad šalinimas yra baigtas, ir pranešėjui bei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms išsiunčia pasirašytas judėjimo dokumento, į kurį įtraukta ta pažyma, kopijas.

g)

pranešėjas per tris darbo dienas nuo f punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų kopijų gavimo pateikia tose kopijose esančią informaciją elektroniniu būdu pagal 27 straipsnį.

4.   Vežimas galimas tik įvykdžius visas šias sąlygas:

a)

pranešėjas gavo išsiuntimo ir paskirties kompetentingų institucijų ir, jei taikoma, už Sąjungos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos rašytinį sutikimą jei įvykdytos tuose sutikimuose arba jų prieduose nustatytos sąlygos;

b)

užtikrinamas tvarkymas aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

5.   Jei atliekos eksportuojamos, jos turi būti skirtos šalinimo operacijoms įrenginyje, kuris pagal taikomą nacionalinę teisę eksploatuojamas arba jį leidžiama eksploatuoti paskirties šalyje.

6.   Jei eksporto muitinės įstaiga ar išvežimo muitinės įstaiga nustato neteisėtą vežimą, jos nedelsdamos apie tai informuoja muitinės įstaigos šalies kompetentingą instituciją. Kompetentinga institucija:

a)

nedelsdama informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją Sąjungoje apie neteisėtą vežimą;

b)

užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai, ir

c)

nedelsdama praneša apie b punkte nurodytos išsiuntimo kompetentingos institucijos sprendimą eksporto muitinės įstaigai arba išvežimo muitinės įstaigai, nustačiusiai neteisėtą vežimą.

2 SKYRIUS

Naudoti skirtų atliekų eksportas

1 skirsnis

Pavojingųjų ir tam tikrų kitų atliekų eksportas į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas

39 straipsnis

Pavojingųjų ir tam tikrų kitų atliekų eksporto draudimas

1.   Į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, iš Sąjungos draudžiama eksportuoti šias naudoti skirtas atliekas:

a)

atliekas, įtrauktas į šio reglamento V priedo 1 dalį kaip pavojingosios atliekos;

b)

atliekas, įtrauktas į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą sąrašą kaip pavojingosios atliekos;

c)

4 straipsnio 3 dalyje nurodytas atliekas ir atliekas, įtrauktas į šio reglamento V priedo 2 dalį;

d)

plastiko atliekas, klasifikuojamas pagal B3011 įrašą;

e)

III arba IIIB priede išvardytas atliekas ir IIIA priede išvardytas mišriąsias atliekas, kurios yra užterštos kitomis medžiagomis tiek, kad dėl to su atliekomis susijusi rizika yra pakankamai didelė, kad joms reikėtų taikyti išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūrą, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/98/EB III priede nustatytas pavojingas savybes, arba neįmanoma atliekų naudoti aplinkai saugiu būdu;

f)

atliekas arba mišriąsias atliekas, kurių sudėtyje yra POT arba kurios yra užterštos tokiais kiekiais, kurie atitinka arba viršija Reglamento (ES) 2019/1021 IV priede nustatytą koncentracijos ribą;

g)

pavojingąsias atliekas, kurios šio reglamento V priede arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytame atliekų sąraše neklasifikuojamos pagal vieną atskirą įrašą;

h)

pavojingųjų atliekų mišinius ir pavojingųjų bei nepavojingų atliekų mišinius, kurie šio reglamento V priede arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytame atliekų sąraše neklasifikuojami pagal vieną atskirą įrašą;

i)

atliekas, paskirties šalies paskelbtas pavojingomis pagal Bazelio konvencijos 3 straipsnį;

j)

atliekas, kurių importą paskirties šalis uždraudė;

k)

atliekas, dėl kurių išsiuntimo kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad atitinkamoje paskirties šalyje jos nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma atliekoms, kurioms taikomas atsiėmimo įsipareigojimas pagal 22 arba 25 straipsnį.

3.   Išimtiniais atvejais valstybės narės, remdamosi pranešėjo pateiktais atitinkamais dokumentiniais įrodymais, gali numatyti, kad konkrečioms pavojingosioms atliekoms, įtrauktoms į šio reglamento V priedą arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą, netaikomas 1 dalyje nurodytas eksporto draudimas, jei jos neturi jokių savybių, išvardytų Direktyvos 2008/98/EB III priede, atsižvelgiant į kriterijus ir taikomas ribines vertes bei koncentracijos ribas, pagal kurias atliekos priskiriamos pavojingoms, kaip nurodyta tame priede. Jei atliekų pavojingoji savybė vertinama atliekant bandymą ir naudojant Direktyvos 2008/98/EB III priede nurodytas pavojingų medžiagų koncentracijas, tokio bandymo rezultatai yra viršesni.

4.   Tai, kad atliekos nėra įtrauktos kaip pavojingos į V priedą arba į atliekų sąrašą, nurodytą Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje, arba kad jos yra įtrauktos į V priedo 1 dalies B sąrašą, netrukdo išimtiniais atvejais tokias atliekas apibūdinti kaip pavojingas ir todėl drausti jų eksportą, jei jos turi kurių nors iš Direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų savybių, atsižvelgiant į jame nurodytus kriterijus ir taikomas ribines vertes bei koncentracijos ribas, pagal kurias atliekos priskiriamos prie pavojingų. Jei atliekų pavojingoji savybė vertinama atliekant bandymą ir naudojant Direktyvos 2008/98/EB III priede nurodytas pavojingų medžiagų koncentracijas, tokio bandymo rezultatai yra viršesni.

5.   3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atitinkama kompetentinga institucija informuoja numatomą paskirties kompetentingą instituciją prieš priimdama sprendimą duoti sutikimą planuojamiems vežimams į tą šalį. Apie šiuos atvejus valstybės narės Komisijai praneša iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos. Komisija perduoda tą informaciją visoms valstybėms narėms, Bazelio konvencijos sekretoriatui, kai informacija susijusi su Bazelio konvencijoje nurodytu įrašu, ir EBPO sekretoriatui, kai informacija susijusi su EBPO sprendime nurodytu įrašu. Remdamasi pateikta informacija, Komisija gali pareikšti savo pastabas ir jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 80 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas V priedas.

2 skirsnis

Nepavojingų atliekų eksportas į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas

40 straipsnis

Nepavojingų atliekų eksporto draudimas

1.   Į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, iš Sąjungos draudžiama eksportuoti šias naudoti skirtas atliekas:

a)

III arba IIIB priede išvardytas nepavojingas atliekas ir IIIA priede išvardytas nepavojingas mišriąsias atliekas;

b)

nepavojingas atliekas ir nepavojingas mišriąsias atliekas, įtrauktas į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą, jei jos dar nėra išvardytos III, IIIA arba IIIB priede;

c)

nepavojingas atliekas ir nepavojingas mišriąsias atliekas, kurios III, IIIA ar IIIB priede arba Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytame atliekų sąraše neklasifikuojamos pagal vieną atskirą įrašą;

d)

nepavojingas atliekas, klasifikuojamas pagal AB130, AC250, AC260 arba AC270 įrašą.

2.   1 dalis netaikoma naudoti skirtų atliekų arba mišriųjų atliekų eksportui į šalį, įtrauktą į šalių sąrašą, sudarytą pagal 41 straipsnį tame sąraše nurodytoms nepavojingoms atliekoms ir nepavojingoms mišriosioms atliekoms.

Toks eksportas gali vykti tik su sąlyga, kad atliekos yra:

a)

skirtos įrenginiui, turinčiam licenciją pagal susijusios šalies vidaus teisės aktus, kad galėtų atlikti tų atliekų naudojimo operacijas;

b)

neskirtos tarpinėms operacijoms, išskyrus atvejus, kai visos paskesnės ne tarpinio ar tarpinio naudojimo operacijos būtų vykdomos toje pačioje paskirties šalyje arba kitose šalyse, kuriose susijusios atliekos yra įtrauktos į 41 straipsnyje nurodytą sąrašą.

3.   Pagal 2 dalį leidžiamam eksportui taikomi:

a)

Bazelio konvencijos IX priede išvardytoms kitoms nei B3011 įraše klasifikuojamoms atliekoms – 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai arba, jei susijusi šalis taip nurodo 42 straipsnyje nurodytame prašyme, išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra;

b)

pagal B3011 įrašą klasifikuojamoms atliekoms – išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra;

c)

Bazelio konvencijos IX priede neišvardytoms nepavojingoms atliekoms ir nepavojingoms mišriosioms atliekoms – išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra.

4.   Eksportui pagal 2 dalį, II antraštinės dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

Kai tokiam eksportui taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, vežimą organizuojantis asmuo užtikrina, kad informacija, kurią įrenginio valdytojas turi pateikti pagal 18 straipsnio 8 ir 9 dalis, būtų pateikta per 27 straipsnyje nurodytą sistemą, jei tas įrenginys nėra prijungtas prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos.

Kai tokiam eksportui taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, 38 straipsnyje nurodytos procedūros taikomos su šiomis adaptacijomis:

a)

4 straipsnio 5 dalis ir 14 straipsnis netaikomi;

b)

įsigaliojus sprendimui išbraukti šalį arba tam tikras atliekas ar mišriąsias atliekas iš 41 straipsnyje nurodyto sąrašo, išsiuntimo kompetentinga institucija atšaukia savo rašytinį sutikimą, išduotą bet kokiam pranešimui, susijusiam su ta šalimi arba su tomis atliekomis ar mišriosiomis atliekomis.

41 straipsnis

Šalių, į kurias leidžiama eksportuoti nepavojingas atliekas iš Sąjungos, sąrašas

1.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų papildomas šis reglamentas sudarant šalių, kurioms netaikomas EBPO sprendimas ir į kurias leidžiama eksportuoti naudoti skirtas nepavojingas atliekas ir nepavojingas mišriąsias atliekas iš Sąjungos, sąrašą („šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašas“). Į tą sąrašą įtraukiamos šalys, kurios pateikė prašymą pagal 42 straipsnio 1 dalį ir įrodė atitiktį 42 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, atsižvelgiant į Komisijos atliktą vertinimą pagal 43 straipsnį, ir sutiko laikytis 42 straipsnio 5 dalies.

2.   1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

a)

šalių, į kurias leidžiama eksportuoti iš Sąjungos naudoti skirtas nepavojingas atliekas ir nepavojingas mišriąsias atliekas, pavadinimai;

b)

konkrečios nepavojingos atliekos ir nepavojingos mišriosios atliekos, kurias leidžiama eksportuoti iš Sąjungos į kiekvieną a punkte nurodytą šalį;

c)

informacija, pvz., interneto adresas, pagal kurią galima rasti pagal kiekvienos a punkte nurodytos šalies vidaus teisės aktus licenciją gavusių įrenginių, kuriuose naudojamos b punkte nurodytos atliekos ir mišriosios atliekos, sąrašą;

d)

informacija apie bet kokią konkrečią kontrolės procedūrą, jei yra, pagal kiekvienos a punkte nurodytos šalies vidaus teisės aktus taikomą b punkte nurodytų atliekų importui, įskaitant nurodymą, ar Bazelio konvencijos IX priede išvardytų atliekų importui taikoma 38 straipsnyje nurodyta išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra.

3.   1 dalyje nurodytas sąrašas priimamas iki 2026 m. lapkričio 21 d., nebent iki to laiko jokia šalis nepateikia prašymo pagal 42 straipsnio 1 dalį arba nė viena šalis neįvykdo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

Komisija iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. susisiekia su visomis šalimis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, kad joms galėtų pateikti reikiamą informaciją dėl šių šalių galimybės būti įtrauktoms į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą.

Kad būtų įtrauktos į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą, priimtą iki 2026 m. lapkričio 21 d., šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas, pateikia savo prašymą pagal 42 straipsnio 1 dalį iki 2025 m. vasario 21 d.

4.   Komisija reguliariai ir bent kas dvejus metus nuo sąrašo sudarymo atnaujina šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą, kad galėtų:

a)

įrašyti šalį, kuri atitinka 42 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

b)

pašalinti šalį, kuri nebeatitinka 42 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

c)

atnaujinti 2 dalyje nurodytą informaciją, atsižvelgdama į susijusios šalies prašymą, ir, jei tas prašymas susijęs su naujų atliekų arba mišriųjų atliekų įrašymu, atitinkama šalis turi įrodyti atitiktį 42 straipsnyje nustatytiems reikalavimams dėl atitinkamų naujų atliekų arba mišriųjų atliekų;

d)

įtraukti arba pašalinti bet kurį kitą svarbų elementą, siekdama užtikrinti, kad sąraše būtų pateikta tiksli ir atnaujinta informacija.

5.   Gavusi 42 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją ir įrodymus, Komisija gali paprašyti susijusios šalies papildomos informacijos, įrodančios, kad ji ir toliau atitinka 42 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

6.   Jei gaunama informacija, kuri patikimai įrodo, kad į 1 dalyje nurodytą sąrašą jau įtraukta šalis nebeatitinka 42 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisija pasiūlo tai šaliai pateikti savo nuomonę apie tą informaciją per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį nuo pasiūlymo, kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais, įrodančiais, kad šalis ir toliau atitinka reikalavimus. Tas laikotarpis gali būti pratęstas papildomu dviejų mėnesių laikotarpiu, jei susijusi šalis pateikia pagrįstą prašymą jį pratęsti.

7.   Jei atitinkama šalis nepateikia savo nuomonės ir prašomų patvirtinamųjų dokumentų per 6 dalyje nurodytą laikotarpį arba jei pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad ji ir toliau atitinka 42 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ta šalis nepagrįstai nedelsiant išbraukiama iš sąrašo.

8.   Komisija bet kuriuo metu gali susisiekti su šalimi, įtraukta į 1 dalyje nurodytą sąrašą, ir gauti informacijos, kuri yra svarbi siekiant įsitikinti, kad ta šalis ir toliau atitinka 42 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

42 straipsnis

Reikalavimai dėl įtraukimo į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą

1.   Šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas ir kurios numato iš Sąjungos gauti tam tikras 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas naudoti skirtas atliekas ar mišriąsias atliekas, pateikia Komisijai prašymą, pareikšdamos savo pasiruošimą priimti tas konkrečias atliekas ar mišriąsias atliekas ir būti įtrauktoms į 41 straipsnyje nurodytą sąrašą. Prašymas ir visi su juo susiję dokumentai ar kitokie pranešimai pateikiami anglų kalba.

2.   1 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas naudojant VIII priede nustatytą formą ir jame turi būti visa formoje nurodyta informacija.

3.   Prašymą pateikusi šalis įrodo, kad įdiegė ir įgyvendina visas būtinas priemones, siekiant užtikrinti atitinkamų atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

Tuo tikslu prašymą pateikusi šalis įrodo, kad:

a)

ji turi išsamią visą jos teritoriją apimančią atliekų tvarkymo strategiją arba planą, įrodančius jos gebėjimą ir pasirengimą užtikrinti atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu. Tą strategiją ar planą sudaro mažiausiai šie elementai:

i)

visų šalyje kasmet susidarančių atliekų kiekis, taip pat šalyje kasmet susidarančių atliekų, kurias apima jos prašymas („atliekos, su kuriomis susijęs prašymas“), kiekis ir tai, kokia numatoma tų kiekių raida per ateinančius 10 metų;

ii)

dabartinių atliekų apdorojimo pajėgumų bendras įvertinimas, taip pat į prašymą įtrauktų atliekų apdorojimo pajėgumų įvertinimas ir numatoma tų pajėgumų raida per ateinančius 10 metų;

iii)

šalies atliekų, kurios surenkamos atskirai, dalis, taip pat visi tikslai ir priemonės tai daliai padidinti ateityje;

iv)

į sąvartyną išmetamų šalies atliekų, kurias apima prašymas, dalies rodiklis, taip pat visi tikslai ir priemonės tai daliai sumažinti ateityje;

v)

perdirbamų šalies atliekų dalies rodiklis ir galimi tikslai bei priemonės tai daliai padidinti ateityje;

vi)

informacija apie šiukšlėmis užterštų atliekų kiekį ir priemones, kurių buvo imtasi šiukšlių prevencijai ir pašalinimui;

vii)

į šalies teritoriją importuojamų atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu užtikrinimo strategija, įskaitant tokio importo galimą poveikį šalies viduje susidarančių atliekų tvarkymui;

viii)

informacija apie i–vi papunkčiuose nurodytų duomenų skaičiavimo metodiką;

b)

ji turi veikiančią teisinę atliekų tvarkymo sistemą, kurią sudaro mažiausiai šie elementai:

i)

leidimų išdavimo atliekų apdorojimo įrenginiams, jų licencijavimo arba registravimo sistema ar sistemos;

ii)

leidimų išdavimo atliekų transportavimui, jo licencijavimo arba registravimo sistema ar sistemos;

iii)

nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad galutinės atliekos, susidarančios prašyme nurodytų atliekų naudojimo operacijos metu, būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje;

iv)

tinkamos atliekų tvarkymo operacijoms taikomos taršos kontrolės priemonės, įskaitant išmetamųjų teršalų ribines vertes, kuriomis siekiama apsaugoti oro, dirvožemio ir vandens kokybę, ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti tų operacijų metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

v)

nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo, patikrinimų ir sankcijų, skirtų užtikrinti atliekų tvarkymui ir atliekų vežimui keliamų vidaus ir tarptautinių reikalavimų įgyvendinimą;

c)

ji yra VIII priede nurodytų daugiašalių aplinkos susitarimų šalis ir ėmėsi būtinų priemonių savo įsipareigojimams pagal tuos susitarimus įgyvendinti;

d)

ji įgyvendino teisės aktų dėl atliekų tvarkymo ir atliekų vežimo vykdymo strategiją, apimančią kontrolės ir stebėsenos priemones, įskaitant informaciją apie atliekamų atliekų vežimo ir atliekų tvarkymo įrenginių patikrinimų skaičių ir sankcijas, taikomas atitinkamų vidaus taisyklių pažeidimo atveju.

4.   Ne anksčiau kaip 2029 m. gegužės 21 d. šalys, kurioms netaikomas EBPO sprendimas ir kurios numato iš Sąjungos gauti 39 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas perdirbti skirtas plastiko atliekas, gali pateikti Komisijai prašymą, pareikšdamos savo pasiruošimą priimti tokias atliekas ir būti įtrauktos į 41 straipsnyje nurodytą sąrašą. Prašymas ir visi su juo susiję dokumentai ar kitokie pranešimai pateikiami anglų kalba.

Be 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, prašymą pateikusi šalis taip pat įrodo, kad:

a)

ji turi visapusišką atliekų tvarkymo sistemą, kuri apima visą jos teritoriją ir veiksmingai užtikrina atskirą plastiko atliekų surinkimą;

b)

ji turi veikiančią teisinę atliekų tvarkymo sistemą, kurią sudaro mažiausiai šie elementai:

i)

atviro deginimo ir nekontroliuojamo atliekų šalinimo sąvartynuose draudimas;

ii)

draudimas deginti ir šalinti sąvartynuose atskirai surinktas plastiko atliekas;

iii)

nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo, patikrinimų ir sankcijų, skirtų užtikrinti a punkto ir b punkto i ir ii papunkčių įgyvendinimą;

c)

plastiko atliekų iš Sąjungos importas neturės jokio neigiamo poveikio šalyje susidarančių plastiko atliekų tvarkymui.

5.   Jei pasikeičia informacija, pateikta Komisijai pagal 3 dalį, šalys, įtrauktos į 41 straipsnyje nurodytą sąrašą, nedelsdamos pateikia atnaujintą informaciją, nurodytą VIII priede nustatytoje formoje, kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais. Šalys, įtrauktos į 41 straipsnyje nurodytą sąrašą, bet kokiu atveju penktaisiais metais nuo pradinio įtraukimo pateikia Komisijai atnaujintą informaciją, nurodytą VIII priede nustatytoje formoje, kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais.

43 straipsnis

Prašymo įtraukti į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą vertinimas

1.   Komisija nedelsdama įvertina pagal 42 straipsnį pateiktus prašymus ir, jei įsitikina, kad tame straipsnyje nustatyti reikalavimai įvykdyti, įtraukia prašymą pateikusią šalį į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą. Vertinimas turi būti pagrįstas prašymą pateikusios šalies suteikta informacija ir patvirtinamaisiais dokumentais bei kita atitinkama informacija ir jame turi būti nustatyta, ar prašymą pateikusi šalis laikosi 42 straipsnyje nustatytų reikalavimų, įskaitant tai, ar ji įdiegė ir įgyvendina visas būtinas priemones, kuriomis užtikrina, kad atitinkamos atliekos ir mišriosios atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje, ir ar iš Sąjungos eksportuojamos atliekos nedaro didelio neigiamo poveikio šalies viduje susidarančių atliekų tvarkymui atitinkamoje šalyje. Šiam vertinimui atlikti Komisija kaip atskaitos taškus naudoja atitinkamas IX priede nurodytų teisės aktų ir gairių nuostatas.

2.   Jei atlikdama vertinimą Komisija padaro išvadą, kad prašymą pateikusios šalies suteikta informacija yra neišsami arba jos nepakanka, kad būtų galima įrodyti atitiktį 42 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ji suteikia tai šaliai galimybę per ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar trims mėnesiams, jei prašančioji šalis pateikia pagrįstą prašymą dėl tokio pratęsimo.

3.   Jei prašymą pateikusi šalis nesuteikia papildomos informacijos per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba kai suteikta papildoma informacija vis dar laikoma neišsamia arba nepakankama, kad būtų galima įrodyti atitiktį 42 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, Komisija nepagrįstai nedelsdama praneša prašymą pateikusiai šaliai, kad ji negali būti įtraukta į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą ir kad jos prašymas toliau nebus svarstomas. Tokiu atveju Komisija taip pat praneša prašymą pateikusiai šaliai tos išvados priežastis. Prašymą pateikusi šalis gali pateikti naują prašymą pagal 42 straipsnį.

4.   Komisija nepagrįstai nedelsdama įvertina pagal 42 straipsnio 4 dalį pateiktus prašymus ir, jei įsitikina, kad 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai įvykdyti, ji turi įgaliojimus pagal 80 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriuo prašymą pateikusi šalis būtų įtraukta į šalių, į kurias leidžiama eksportuoti, sąrašą. Šiam vertinimui atlikti Komisija kaip atskaitos taškus naudoja atitinkamas IX priede nurodytų teisės aktų ir gairių nuostatas.

3 skirsnis

Eksportas į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas

44 straipsnis

Bendrasis atliekų eksporto režimas

1.   Jei 4 straipsnio 2–5 dalyse nurodytos atliekos yra eksportuojamos iš Sąjungos ir skirtos naudoti šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas, su tranzitu per šalį, kuriai taikomas EBPO sprendimas, arba be jo, II antraštinės dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2, 3, 4 ir 6 dalyse išvardytomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis.

2.   Taikomos šios adaptacijos:

a)

pranešėjas prie pranešimo dokumento prideda patvirtinamuosius dokumentus, kad įrenginyje, į kurį eksportuojamos atliekos, buvo atliktas 46 straipsnio 3 dalyje nurodytas auditas, išskyrus atvejus, kai taikoma 46 straipsnio 11 dalyje numatyta išimtis;

b)

IIIA priede išvardytoms tarpinei operacijai skirtoms mišriosioms atliekoms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, jei paskesnė tarpinė ar ne tarpinė naudojimo operacija arba paskesnė ne tarpinė šalinimo operacija turi vykti šalyje, kuriai netaikomas EBPO sprendimas;

c)

pagal B3011 įrašą klasifikuojamoms atliekoms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra;

d)

IIIB priede išvardytoms atliekoms ir 4 straipsnio 5 dalyje nurodytiems eksperimentinio apdorojimo bandymams skirtų atliekų vežimui taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra;

e)

4 straipsnio 5 dalyje nurodytai laboratorinei analizei skirtų atliekų vežimui taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, išskyrus atvejus, kai tokių atliekų kiekis buvo nustatytas remiantis minimaliu kiekiu, kurio pagrįstai reikia analizei tinkamai atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, ir neviršija 25 kg; tokiu atveju taikomi 18 straipsnyje nustatyti procedūriniai reikalavimai;

f)

4 straipsnio 3 dalyje nurodytų atliekų eksportas draudžiamas;

g)

sutikimas, kurio reikalaujama pagal 9 straipsnį, gali būti už Sąjungos ribų esančios paskirties kompetentingos institucijos tylus sutikimas;

h)

išsiuntimo kompetentinga institucija panaikina sutikimą vežti tam tikras atliekas pagal 9 straipsnį, kai įsigalioja deleguotasis aktas pagal 45 straipsnio 6 dalį, kuriuo draudžiama eksportuoti tokias atliekas į atitinkamą šalį;

i)

15 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nurodyto įrenginio valdytojas per 3 darbo dienas nuo atliekų gavimo pateikia atitinkamą patvirtinimą.

3.   4 straipsnio 2 dalyje nurodytų atliekų eksportui taikomos 38 straipsnio 2 dalies a–e punktuose ir 38 straipsnio 3 dalies b–g punktuose išvardytos adaptacijos ir papildomos nuostatos.

4.   4 straipsnio 4 dalyje nurodytų atliekų eksporto atveju vežimą organizuojantis asmuo užtikrina, kad informacija, kurią įrenginio valdytojai turi pateikti pagal 18 straipsnio 8 ir 9 dalis, būtų įtraukta į 27 straipsnyje nurodytą sistemą, jei tie įrenginiai nėra prijungti prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos.

5.   Atliekų vežimas pagal išankstinį rašytinį pranešimą ir sutikimą gali vykti tik įvykdžius visas šias sąlygas:

a)

pranešėjas gavo išsiuntimo, paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą arba už Sąjungos ribų esančios paskirties ir tranzito kompetentingos institucijos davė tylų sutikimą, arba galima manyti, kad toks tylus sutikimas buvo duotas ir buvo įvykdytos tuose sutikimuose arba jų prieduose nustatytos sąlygos;

b)

užtikrinama atitiktis 38 straipsnio 4 dalies b punktui.

6.   Jei 1 dalyje nurodytas 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų atliekų eksportas vyksta tranzitu per šalį, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, taikomos šios adaptacijos:

a)

šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą tinkamai užpildytą pranešimą išsiuntimo turi duoti, jei susijusi šalis nusprendė neprašyti išankstinio rašytinio sutikimo ir pranešė apie tai kitoms Bazelio konvencijos šalims pagal tos Konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba rašytinį sutikimą su sąlygomis arba be jų;

b)

išsiuntimo kompetentinga institucija Sąjungoje priima sprendimą duoti sutikimą vežimui, kaip nurodyta 9 straipsnyje, tik gavusi rašytinį šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, tranzito kompetentingos institucijos tylų arba rašytinį sutikimą ir ne anksčiau kaip po 61 dienos nuo už Sąjungos ribų esančios tranzito kompetentingos institucijos patvirtinimo apie tinkamai užpildyto pranešimo gavimą išsiuntimo, nebent išsiuntimo kompetentinga institucija gavo kitų atitinkamų kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą ir tokiu atveju gali priimti 9 straipsnyje nurodytą sprendimą iki to termino.

7.   Jei atliekos eksportuojamos, jos turi būti skirtos naudojimo operacijoms įrenginyje, kuris pagal taikomą nacionalinę teisę eksploatuojamas arba jį leidžiama eksploatuoti paskirties šalyje.

8.   Taikoma 38 straipsnio 6 dalis.

45 straipsnis

Eksporto stebėsena ir apsaugos procedūra

1.   Komisija stebi atliekų eksportą iš Sąjungos į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, siekdama užtikrinti, kad toks eksportas nepadarytų didelės žalos aplinkai ar žmonių sveikatai paskirties šalyje arba kad iš Sąjungos importuotos atliekos nebūtų toliau vežamos į trečiąsias šalis. Vykdydama savo stebėseną Komisija, be kita ko, nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų teikiamas užklausas, prie kurių pridedama atitinkama informacija ir duomenys, rodantys, kad iš Sąjungos eksportuojamų atliekų tvarkymas neatitinka tvarkymo aplinkai saugiu būdu reikalavimų, kaip nurodyta 59 straipsnyje, trečiojoje šalyje, kuriai taikomas EBPO sprendimas, arba kad toks eksportas daro didelį neigiamą poveikį toje šalyje susidarančių atliekų tvarkymui.

2.   Tais atvejais, kai:

a)

nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad šalis, kuriai taikomas EBPO sprendimas, geba tam tikras atliekas naudoti aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje, be kita ko, dėl tokių atliekų eksporto iš Sąjungos į atitinkamą šalį, arba

b)

yra įrodymų, kad atitinkama šalis neatitinka šioms atliekoms taikomų 59 straipsnio reikalavimų, arba

c)

yra įrodymų, kad atliekų eksportas iš Sąjungos daro didelį neigiamą poveikį toje šalyje susidarančių atliekų tvarkymui,

Komisija prašo atitinkamos šalies kompetentingų institucijų per 60 dienų pateikti informaciją apie atitinkamų atliekų naudojimo sąlygas, atliekų eksporto iš Sąjungos poveikį toje šalyje susidarančių atliekų tvarkymui ir atitinkamos šalies gebėjimą tvarkyti tas atliekas aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje. Komisija gali pratęsti šį terminą, jei atitinkama šalis pateikia pagrįstą prašymą jį pratęsti.

3.   2 dalyje nurodyto prašymo tikslas – patikrinti, ar atitinkama šalis:

a)

įdiegė ir įgyvendino tinkamą atitinkamų atliekų – tiek importuotų atliekų, tiek šalyje susidarančių atliekų –, importo ir tvarkymo aplinkai saugiu būdu teisinę sistemą, taip pat tinkamas priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad atitinkamų atliekų naudojimo metu susidariusios galutinės atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu;

b)

įdiegė atskirus pranešimus apie atitinkamoje šalyje susidarančių atliekų ir į tą šalį importuojamų atliekų kiekį;

c)

turi pakankamai pajėgumų savo teritorijoje, kad atitinkamas atliekas būtų galima tvarkyti aplinkai saugiu būdu, atsižvelgiant į importuojamų į jos teritoriją atliekų kiekį;

d)

įdiegė tinkamą strategiją, įskaitant priemones siekiant užtikrinti, kad atitinkamų atliekų importas nedarytų didelio neigiamo poveikio šalies viduje susidarančių atliekų rinkimui ir tvarkymui;

e)

įdiegė ir įgyvendino tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones siekiant užtikrinti, kad atitinkamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, ir kovoti su galimu neteisėtu tokių atliekų vežimu ar apdorojimu;

f)

plastiko atliekų eksporto atveju įgyvendino reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad plastiko atliekos būtų perdirbamos aplinkai saugiu būdu ir kad perdirbimo proceso metu susidariusios galutinės atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, be kita ko, uždraudžiant atvirai deginti arba išmesti tokias atliekas. Be to, prašymu siekiama patikrinti, ar įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama išvengti plastiko atliekų importo iš Sąjungos, kenkiančio šalies viduje susidarančių plastiko atliekų tvarkymui aplinkai saugiu būdu, ir ar imtasi priemonių siekiant užkirsti kelią importuojamų plastiko atliekų vežimui į kitas šalis. Taip pat pateikiama informacija, rodanti, kad siekiant įgyvendinti tuos reikalavimus ir mažinti oro, dirvožemio, vandens ar jūros aplinkos taršą, susijusią su netinkamu plastiko atliekų tvarkymu, reguliariai taikomas konkretus vykdymo užtikrinimas ir atliekami plastiko atliekų vežimo ir tokių atliekų tvarkymo įrenginių patikrinimai.

4.   Atlikdama 3 dalyje nurodytus patikrinimus, Komisija prireikus konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

5.   Komisija atlieka specialų plastiko atliekų eksporto į šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, tikrinimą. Komisija ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 21 d. įvertina, ar šalys, kurioms taikomas EBPO sprendimas ir kurios iš Sąjungos importuoja didelius plastiko atliekų kiekius, laikosi šio straipsnio.

6.   Jei, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, atitinkama šalis nepateikia pakankamai įrodymų, kaip nurodyta 3 dalyje, kad atitinkamos atliekos tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal 59 straipsnį arba kad dėl atliekų eksporto iš Sąjungos nedaromas didelis neigiamas poveikis toje šalyje susidarančių atliekų tvarkymui, Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas uždraudžiant atitinkamų atliekų eksportą į šią šalį.

Draudimą Komisija panaikina tik tuo atveju, kai ji turi pakankamai įrodymų, kad atitinkamos atliekos bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu ir kad dėl iš Sąjungos eksportuojamų atliekų nebus daromas didelis neigiamas poveikis toje šalyje susidarančių atliekų tvarkymui.

3 SKYRIUS

Papildomi įsipareigojimai

46 straipsnis

Eksportuotojų įsipareigojimai

1.   Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo eksportuoja atliekas iš Sąjungos tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad įrenginiai, kurie turi priimti atliekas paskirties šalyje, jas tvarkys aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

2.   Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo neeksportuoja atliekų į įrenginį, kuris neatitinka X priedo B dalyje nustatytų kriterijų.

3.   Siekdamas įvykdyti 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas iš Sąjungos, užtikrina, kad būtų atliktas įrenginių, kuriuose bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, auditas.

Šį auditą atlieka trečioji šalis, kuri yra nepriklausoma nuo pranešėjo arba vežimą organizuojančio asmens bei nuo audituojamo įrenginio ir turi atitinkamą kvalifikaciją audito ir atliekų tvarkymo srityse.

Užsakydamas atlikti auditą, pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo patikrina, ar trečioji šalis atitinka X priedo A dalyje nustatytus reikalavimus ir yra nacionalinės oficialios įstaigos įgaliota arba akredituota atlikti auditus, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.

4.   3 dalyje nurodytas auditas apima tiek fizinius, tiek dokumentų patikrinimus ir jį atliekant tikrinama, ar atitinkamas įrenginys atitinka X priedo B dalyje nustatytus kriterijus.

5.   Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo, ketinantis eksportuoti atliekas, prieš eksportuojant atliekas užtikrina, kad ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki atliekų eksporto į atitinkamą įrenginį, kuriame bus tvarkomos atliekos paskirties šalyje, būtų atliktas 3 dalyje nurodytas to įrenginio auditas, kuris patvirtintų, kad įrenginys atitinka X priedo B dalyje nustatytus kriterijus.

Siekdamas įvykdyti šį įsipareigojimą, pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo turi:

a)

užsakyti atlikti auditą pagal šį straipsnį;

b)

gauti kito pranešėjo arba vežimą organizuojančio asmens pagal šį straipsnį užsakyto audito ataskaitą, kuri buvo pateikta pagal 6 dalį, prieš tai patikrinus, ar auditas buvo atliktas pagal 3 ir 4 dalis ir atlikus auditą buvo patvirtinta, kad įrenginys atitinka X priedo B dalyje nustatytus kriterijus, arba

c)

gauti paties įrenginio valdytojo pagal šį straipsnį užsakyto audito ataskaitą, apie kurią pranešta 8 dalyje nurodytam registrui pagal 7 dalies antrą pastraipą, prieš tai patikrinus, ar auditas buvo atliktas pagal 3 ir 4 dalis, ir atlikus auditą buvo patvirtinta, kad įrenginys atitinka X priedo B dalyje nustatytus kriterijus.

Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo taip pat nedelsdamas užsako ad hoc auditą, jei gauna patikimos informacijos, kad įrenginys nebeatitinka X priedo B dalyje nustatytų kriterijų. Jei atlikus ad hoc auditą nustatoma, kad įrenginys nebeatitinka X priedo B dalyje nustatytų kriterijų, pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo nedelsdamas sustabdo atliekų eksportą į tą įrenginį ir informuoja atitinkamas išsiuntimo kompetentingas institucijas.

6.   Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo, užsakęs tam tikro įrenginio auditą pagal 3 dalį, užtikrina, kad šiuo auditu sąžiningomis komercinėmis sąlygomis galėtų pasinaudoti kiti pranešėjai arba vežimus organizuojantys asmenys, kurie ketina eksportuoti atliekas į atitinkamą įrenginį.

7.   Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo praneša Komisijai apie auditus, kuriuos atlikti jis užsakė pagal 3 ir 5 dalis ir kuriuos atlikus buvo patvirtinta, kad įrenginys atitinka X priedo B dalyje nustatytus kriterijus. Pranešime pateikiama ši informacija:

a)

įrenginio, kuriame atliktas auditas, pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

b)

pranešėjo arba asmens, kuris organizuoja vežimą ir užsakė auditą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

c)

auditą atlikusios trečiosios šalies pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

d)

audito data;

e)

atliekų rūšys, išvardytos III, IIIA, IIIB arba IV priede arba įtrauktos į Direktyvos 2008/98/EB 7 straipsnyje nurodytą atliekų sąrašą;

f)

naudojimo operacijos (R kodai), kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB II priede.

Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo gali pranešti Komisijai apie paties audituojamo įrenginio valdytojo užsakytą atlikti auditą, jei pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo patikrino, kad auditas buvo atliktas pagal 3 ir 4 dalis, ir jį atlikus buvo patvirtinta, kad įrenginys atitinka X priedo B dalyje nustatytus kriterijus. Tokiame pranešime pateikiama informacija, kaip nurodyta pirmos pastraipos a ir c–f punktuose.

8.   Komisija sukuria ir nuolat atnaujina pagal 7 dalį gautos informacijos registrą. Komisija registre pateiktą informaciją skelbia viešai.

9.   Kompetentingai institucijai arba patikrinimuose dalyvaujančiai institucijai paprašius, pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo pateikia dokumentinius įrodymus, kad 3 dalyje nurodytas auditas buvo atliktas visuose įrenginiuose, į kuriuos jis eksportuoja atitinkamas atliekas. Tie dokumentiniai įrodymai pateikiami atitinkamoms institucijoms priimtina kalba.

10.   Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo, eksportuojantis atliekas už Sąjungos ribų, kasmet viešai skelbia informaciją elektroninėmis priemonėmis apie savo įsipareigojimų vykdymą pagal šį straipsnį.

11.   Jei pagal Sąjungos ir trečiosios šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, sudarytą tarptautinį susitarimą pripažįstama, kad tos trečiosios šalies įrenginiuose atliekos bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje, ir pagal X priedo B dalyje nustatytus kriterijus, pranešėjai arba vežimą organizuojantys asmenys, ketinantys eksportuoti atliekas į tą trečiąją šalį, atleidžiami nuo 3–7 ir 9 dalyse nustatyto įsipareigojimo.

Pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo, eksportuojantis atliekas iš Sąjungos į įrenginį trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą, nedelsdamas atlieka ad hoc auditą, jei gauna patikimos informacijos, kad įrenginys nebeatitinka X priedo B dalyje nustatytų kriterijų. Tokiu atveju pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo praneša išsiuntimo kompetentingoms institucijoms apie tą patikimą informaciją ir apie savo planus atlikti ad hoc auditą.

Jei atlikus ad hoc auditą nustatoma, kad įrenginys nebeatitinka X priedo B dalyje nustatytų kriterijų, pranešėjas arba vežimą organizuojantis asmuo nedelsdamas sustabdo atliekų eksportą į tą įrenginį ir informuoja atitinkamas išsiuntimo kompetentingas institucijas.

12.   Komisija užtikrina, kad 11 dalyje nurodyti atitinkami tarptautiniai susitarimai būtų viešai prieinami jos interneto svetainėje.

13.   Komisija gali priimti šio straipsnio taikymo gaires.

47 straipsnis

Eksportuojančių valstybių narių įsipareigojimai

1.   Eksporto iš Sąjungos atveju valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jų nacionalinei jurisdikcijai priklausantys juridiniai ir fiziniai asmenys neeksportuotų atliekų tais atvejais, kai nevykdomos 39–46 straipsniuose nustatytos tokio eksporto sąlygos arba kai eksportuojamos atliekos nėra tvarkomos aplinkai saugiu būdu pagal 59 straipsnį.

2.   Jei valstybės narės turi patikimos informacijos, įrodančios, kad atliekas iš Sąjungos eksportuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys nevykdo savo įsipareigojimų pagal 46 straipsnį, jos atlieka būtinus patikrinimus.

4 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Eksportas į Antarktį

Atliekas iš Sąjungos į Antarktį eksportuoti draudžiama.

49 straipsnis

Eksportas į užjūrio šalis ar teritorijas

1.   Draudžiama eksportuoti iš Sąjungos į užjūrio šalį ar teritoriją atliekas, skirtas šalinti toje šalyje ar teritorijoje.

2.   Naudoti skirtų atliekų eksportui į užjūrio šalis ar teritorijas mutatis mutandis taikomas 39 straipsnyje nustatytas draudimas.

3.   Naudoti skirtų atliekų eksportui į užjūrio šalis ar teritorijas, kuriam netaikomas 39 straipsnyje nustatytas draudimas, mutatis mutandis taikomos II antraštinės dalies nuostatos.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

IMPORTAS Į SĄJUNGĄ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ

1 SKYRIUS

Šalinti skirtų atliekų importas

50 straipsnis

Šalinti skirtų atliekų importo draudimas

1.   Šalinti skirtų atliekų importas į Sąjungą draudžiamas, išskyrus importą iš:

a)

šalių, kurios yra Bazelio konvencijos šalys;

b)

kitų šalių, su kuriomis Sąjunga, arba Sąjunga ir jos valstybės narės sudarė dvišalius ar daugiašalius susitarimus, ar sutartis, suderinamas su Sąjungos teisės aktais ir atitinkančias Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

c)

kitų šalių, su kuriomis pavienės valstybės narės sudarė dvišalius susitarimus ar sutartis pagal 2 dalį, arba

d)

kitų teritorijų tais atvejais, kai išimtiniais pagrindais – krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų arba karo aplinkybėmis – negalima sudaryti dvišalių susitarimų ar sutarčių pagal b arba c punktą arba nebuvo paskirta ar negali veikti išsiuntimo šalies kompetentinga institucija.

2.   Išimtiniais atvejais valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus ir sutartis dėl konkrečių atliekų šalinimo tose valstybėse narėse, jei išsiuntimo šalyje šios atliekos nebūtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

Šie susitarimai ir sutartys turi atitikti šiuo reikalavimus:

a)

būti suderinami su Sąjungos teise ir atitikti Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

b)

garantuoti, kad šalinimo operacijos bus atliekamos leidimą turinčiuose įrenginiuose ir atitiks tvarkymo aplinkai saugiu būdu reikalavimus, kaip nurodyta šio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2008/98/EB 13 straipsnyje ir kituose Sąjungos teisės aktuose dėl atliekų, visų pirma IX priedo 1 dalyje nurodytuose Sąjungos teisės aktuose;

c)

garantuoti, kad atliekos yra susidariusios išsiuntimo šalyje ir kad jų šalinimas bus atliekamas tik susitarimą ar sutartį sudariusioje šalyje, ir

d)

apie juos turi būti pranešta Komisijai prieš juos sudarant arba, esant kritinėms situacijoms, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų sudarymo.

3.   Dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai arba sutartys, nurodytos 1 dalies b ir c punktuose, sudaromi pagal 51 straipsnyje nustatytus procedūrinius reikalavimus.

4.   1 dalies a, b ir c punktuose nurodytos šalys paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai turi iš anksto pateikti tinkamai pagrįstą prašymą, remdamosi tuo, kad jos neturi ir negali dėl pagrįstų priežasčių įsigyti techninių pajėgumų ir būtinų įrenginių, kad galėtų šalinti atliekas aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

51 straipsnis

Procedūriniai reikalavimai, taikomi šalinti skirtų atliekų importui arba krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų aplinkybėmis

1.   Jei šalinti skirtos atliekos į Sąjungą importuojamos iš Bazelio konvencijos šalių arba 50 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais atvejais, II antraštinės dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su nustatytomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis, išdėstytomis 2 ir 3 dalyse.

2.   Taikomos šios adaptacijos:

a)

pranešėjas, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje ir neturi prieigos prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos, gali pateikti pranešimą ir visą prašomą papildomą informaciją ir dokumentus atitinkamoms kompetentingoms institucijoms paštu arba, jei tinkama, faksu arba elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu; siunčiant elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu, bet koks reikalaujamas antspaudas ar parašas pakeičiami skaitmeniniu parašu;

b)

pranešėjas arba, jei pranešėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje ir neturi prieigos prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos, paskirties kompetentinga institucija Sąjungoje užtikrina, kad į tą sistemą būtų įtraukta visa svarbi informacija – bent pranešimo dokumentas, įskaitant visus priedus, judėjimo dokumentas, įskaitant visus priedus, rašytiniai sutikimai ir informacija apie tylų sutikimą ir sąlygas;

c)

Sąjungoje esančios paskirties kompetentinga institucija ir bet kuri tranzito kompetentinga institucija paštu arba, jei tinkama, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu informuoja išsiuntimo kompetentingą instituciją ir bet kurią tranzito kompetentingą instituciją už Sąjungos ribų apie savo prašymus pateikti informaciją ir dokumentus bei savo sprendimą dėl planuojamo vežimo, jei tos atitinkamose šalyse esančios kompetentingos institucijos neturi prieigos prie 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos;

d)

informacija, kuri pagal 7, 8, 16 ir 17 straipsnius turi būti pateikta išsiuntimo kompetentingai institucijai ir bet kuriai tranzito kompetentingai institucijai už Sąjungos ribų, pateikiama paštu arba, jei tinkama, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu, jei tos institucijos nėra prijungtos prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos;

e)

už Sąjungos ribų esanti tranzito kompetentinga institucija per 60 dienų nuo savo patvirtinimo apie gautą tinkamai užpildytą pranešimą išsiuntimo turi duoti, jei susijusi šalis nusprendė neprašyti išankstinio rašytinio sutikimo ir pranešė apie tai kitoms Bazelio konvencijos šalims pagal tos Konvencijos 6 straipsnio 4 dalį, tylų sutikimą arba rašytinį sutikimą su sąlygomis arba be jų;

f)

50 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais atvejais, apimančiais krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų arba karo aplinkybes, išsiuntimo kompetentingos institucijos sutikimo nereikia.

3.   Taikomos šios papildomos nuostatos:

a)

paskirties kompetentinga institucija, peržiūrėjusi bet kokios pranešėjo nustatytos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo sumą, prireikus gali pareikalauti finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo, arba papildomos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo;

b)

Sąjungoje esanti tranzito kompetentinga institucija pateikia pranešėjui patvirtinimą apie tinkamai užpildyto pranešimo gavimą, o jo kopijas – kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, jei jos neturi prieigos prie 27 straipsnyje nurodytos sistemos;

c)

paskirties kompetentinga institucija ir bet kuri tranzito kompetentinga institucija Sąjungoje informuoja įvežimo muitinės įstaigą apie savo sprendimus duoti sutikimą vežimui;

d)

vežėjas siunčia įvežimo muitinės įstaigai judėjimo dokumento kopiją paštu arba, jei tinkama, faksu ar elektroniniu paštu su skaitmeniniu parašu, arba per 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą centrinę sistemą, jei įvežimo muitinės įstaiga yra prie jos prijungta, ir

e)

kai tik įvežimo muitinės institucijos perduoda atliekas muitinės procedūrai, įvežimo muitinės įstaiga informuoja Sąjungos paskirties kompetentingą instituciją ir bet kurią tranzito kompetentingą instituciją, kad atliekos yra įvežtos į Sąjungą.

4.   Vežimas galimas tik įvykdžius visas šias sąlygas:

a)

pranešėjas gavo išsiuntimo ir paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą ir įvykdytos tuose sutikimuose arba jų prieduose nustatytos sąlygos;

b)

pranešėjas ir gavėjas sudarė 6 straipsnyje nurodytą sutartį ir ji galioja;

c)

finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, kaip nurodyta 7 straipsnyje, yra suteikti ir galioja, ir

d)

užtikrinamas tvarkymas aplinkai saugiu būdu, kaip nurodyta 59 straipsnyje.

5.   Jei įvežimo muitinės įstaiga nustato neteisėtą vežimą, ji nedelsdama apie tai informuoja tos muitinės įstaigos šalies kompetentingą instituciją. Ta kompetentinga institucija:

a)

nedelsdama informuoja apie neteisėtą vežimą Sąjungoje esančią paskirties kompetentingą instituciją, kuri po to informuoja už Sąjungos ribų esančią išsiuntimo kompetentingą instituciją;

b)

užtikrina atliekų sulaikymą tol, kol išsiuntimo šalies už Sąjungos ribų kompetentinga institucija nuspręs kitaip ir perduos šį sprendimą raštu tos šalies, kurioje yra atliekas sulaikiusi muitinės įstaiga, kompetentingai institucijai, ir

c)

nedelsdama praneša apie b punkte nurodytos išsiuntimo kompetentingos institucijos sprendimą įvežimo muitinės įstaigai, nustačiusiai neteisėtą vežimą.

6.   Jei ginkluotosiose pajėgose ar pagalbos organizacijose krizės arba taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų aplinkybėmis susidarančios atliekos importuojamos pačių ginkluotųjų pajėgų ar pagalbos organizacijų arba fizinių ar juridinių asmenų jų vardu, tokie subjektai apie vežimą ir jo paskirties vietą iš anksto informuoja bet kurią tranzito kompetentingą instituciją ir paskirties kompetentingą instituciją Sąjungoje arba skubiais atvejais, kai šalinimo ar naudojimo įrenginys vežimo metu nežinomas, – kompetentingą instituciją, atsakingą už pirmąją paskirties vietą.

Pagal pirmą pastraipą teikiama informacija pridedama prie vežamų atliekų, išskyrus atvejus, kai ji pateikiama per sistemą pagal 27 straipsnį.

7.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išsamiai išdėstoma informacija, kuri turi būti pateikta pagal 6 dalies pirmą pastraipą, ir susijęs tvarkaraštis.

Tokios informacijos turi pakakti, kad valdžios institucijos galėtų atlikti patikrinimus ir pateikti išsamią informaciją apie vežime dalyvaujančius asmenis, vežimo datą, atliekų kiekį, atliekų identifikavimą, atliekų pavadinimą ir sudėtį, naudojimo ar šalinimo įrenginį, naudojimo ar šalinimo operacijos kodą ir susijusias šalis.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 81 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 SKYRIUS

Naudoti skirtų atliekų eksportas

52 straipsnis

Naudoti skirtų atliekų importo draudimas

1.   Naudoti skirtų atliekų importas į Sąjungą draudžiamas, išskyrus importą iš:

a)

šalių, kurioms taikomas EBPO sprendimas;

b)

kitų šalių, kurios yra Bazelio konvencijos šalys;

c)

kitų šalių, su kuriomis Sąjunga, arba Sąjunga ir jos valstybės narės sudarė dvišalius ar daugiašalius susitarimus, ar sutartis, suderinamus su Sąjungos teise ir atitinkančias Bazelio konvencijos 11 straipsnį;

d)

kitų šalių, su kuriomis pavienės valstybės narės sudarė dvišalius susitarimus ar sutartis pagal 2 dalį, arba

e)

kitų teritorijų tais atvejais, kai išimtiniais pagrindais – krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų arba karo aplinkybėmis – negalima sudaryti dvišalių susitarimų ar sutarčių pagal c arba d punktą arba nebuvo paskirta ar negali veikti išsiuntimo šalies kompetentinga institucija.

2.   Išimtiniais atvejais atskiros valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus ir sutartis dėl konkrečių atliekų naudojimo tose valstybėse narėse, jei išsiuntimo šalyje šios atliekos nebūtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

Šiais atvejais taikoma 50 straipsnio 2 dalies antra pastraipa.

3.   Dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai arba sutartys, sudaryti pagal 1 dalies c ir d punktus, grindžiami 51 straipsnyje nustatytais procedūriniais reikalavimais tiek, kiek tai taikoma.

53 straipsnis

Procedūriniai reikalavimai importui iš šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, ar iš kitų teritorijų krizės, taikdarystės ar taikos palaikymo operacijų aplinkybėmis

1.   Jei naudoti skirtos atliekos į Sąjungą yra importuojamos iš šalių ir vežamos per šalis, kurioms taikomas EBPO sprendimas, arba 52 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais atvejais, II dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis su 2 ir 3 dalyse nustatytomis adaptacijomis bei papildomomis nuostatomis.

2.   Taikomos šios adaptacijos:

a)

sutikimas, kurio reikalaujama pagal 9 straipsnį, gali būti už Sąjungos ribų esančios išsiuntimo kompetentingos institucijos tylus sutikimas;

b)

4 straipsnio 5 dalyje nurodytiems eksperimentinio apdorojimo bandymams skirtų atliekų vežimui taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra;

c)

4 straipsnio 5 dalyje nurodytai laboratorinei analizei skirtų atliekų vežimui taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra, išskyrus atvejus, kai tokių atliekų kiekis buvo nustatytas remiantis minimaliu kiekiu, kurio pagrįstai reikia analizei tinkamai atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, ir neviršija 25 kg; tokiu atveju taikomi 18 straipsnyje nustatyti procedūriniai reikalavimai;

d)

taikomos 51 straipsnio 2 dalies a–e punktų nuostatos;

e)

15 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nurodyto įrenginio valdytojas per 3 darbo dienas nuo atliekų gavimo pateikia atitinkamą patvirtinimą.

3.   Taip pat taikoma 51 straipsnio 3 dalis.

4.   Vežimas galimas tik įvykdžius visas šias sąlygas:

a)

pranešėjas gavo išsiuntimo, paskirties ir, jei reikia, tranzito kompetentingų institucijų rašytinį sutikimą, arba už Sąjungos ribų esanti išsiuntimo kompetentinga institucija davė arba galima manyti, kad davė tylų sutikimą, ir buvo įvykdytos atitinkamuose sprendimuose nustatytos sąlygos;

b)

įvykdytos 51 straipsnio 4 dalies b, c ir d punktuose nustatytos sąlygos;

5.   Taikomos 51 straipsnio 5 ir 6 dalys.

54 straipsnis

Procedūriniai reikalavimai importui iš šalies arba per šalį, kuriai netaikomas EBPO sprendimas

Jei naudoti skirtos atliekos į Sąjungą importuojamos iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, arba per bet kurią šalį, kuriai netaikomas EBPO sprendimas ir kuri taip pat yra Bazelio konvencijos šalis, mutatis mutandis taikomas 51 straipsnis.

3 SKYRIUS

Papildomi įsipareigojimai

55 straipsnis

Sąjungos paskirties kompetentingų institucijų įsipareigojimai

1.   Importo į Sąjungą atveju paskirties kompetentinga institucija Sąjungoje reikalauja imtis ir imasi būtinų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad visos į jos jurisdikcijai priklausančią teritoriją vežamos atliekos visą vežimo laikotarpį, įskaitant naudojimą ar šalinimą paskirties šalyje, būtų tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu pagal šio reglamento 59 straipsnį, taip pat laikantis Direktyvos 2008/98/EB 13 straipsnio ir kitų Sąjungos teisės aktų dėl atliekų, visų pirma IX priedo 1 dalyje nurodytų Sąjungos teisės aktų.

2.   1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija taip pat draudžia importuoti atliekas iš trečiųjų šalių, jei ji turi pagrindo manyti, kad atliekos nebus tvarkomos pagal 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

4 SKYRIUS

Importas iš užjūrio šalių ar teritorijų

56 straipsnis

Importas iš užjūrio šalių ar teritorijų

1.   Kai atliekos į Sąjungą importuojamos iš užjūrio šalių ar teritorijų, II dalis taikoma mutatis mutandis.

2.   Užjūrio šalis ar teritorija ir su ja susijusi valstybė narė gali taikyti tos valstybės narės nacionalines procedūras vežimui iš užjūrio šalies ar teritorijos į tą valstybę narę, jei kitos šalys nedalyvauja vežime kaip tranzito šalys. Jei valstybė narė tokiam vežimui taiko nacionalines procedūras, ji apie tai praneša Komisijai.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

TRANZITAS PER SĄJUNGĄ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ IR Į JAS

57 straipsnis

Šalinti skirtų atliekų tranzitas per Sąjungą

Jei šalinti skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš trečiųjų šalių ir į jas, 51 straipsnis taikomas mutatis mutandis su šiomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis:

a)

pirmoji ir paskutinė Sąjungoje esančios tranzito kompetentingos institucijos informuoja, jei reikia, įvežimo muitinės įstaigą ir išvežimo muitinės įstaigą apie jų atitinkamus sprendimus duoti vežimo sutikimą arba, jei jos davė tylų sutikimą, apie patvirtinimą pagal 51 straipsnio 3 dalies b punktą;

b)

kai tik atliekos išvežamos iš Sąjungos, išvežimo muitinės įstaiga informuoja tranzito kompetentingą (-as) instituciją (-as) Sąjungoje, kad atliekos išvežtos iš Sąjungos;

c)

Sąjungoje esanti tranzito kompetentinga institucija, peržiūrėjusi bet kokios pranešėjo nustatytos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo sumą, prireikus gali pareikalauti finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo arba papildomos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo.

58 straipsnis

Naudoti skirtų atliekų tranzitas per Sąjungą

1.   Jei naudoti skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, arba į ją, 57 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2.   Jei naudoti skirtos atliekos vežamos per valstybes nares iš šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, arba į ją, 53 straipsnis taikomas mutatis mutandis su šiomis adaptacijomis ir papildomomis nuostatomis:

a)

pirmoji ir paskutinė Sąjungoje esančios tranzito kompetentingos institucijos informuoja, jei reikia, įvežimo muitinės įstaigą ir išvežimo muitinės įstaigą apie jų atitinkamus sprendimus duoti vežimo sutikimą arba, jei jos davė tylų sutikimą, apie patvirtinimą pagal 51 straipsnio 3 dalies b punktą;

b)

kai tik atliekos išvežamos iš Sąjungos išvežimo muitinės įstaiga informuoja tranzito kompetentingas institucijas Sąjungoje, kad atliekos išvežtos iš Sąjungos;

c)

tranzito kompetentinga institucija Sąjungoje, peržiūrėjusi bet kokios pranešėjo nustatytos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo sumą, prireikus gali pareikalauti finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo arba papildomos finansinės garantijos ar lygiaverčio draudimo.

3.   Jei naudoti skirtos atliekos per valstybes nares vežamos iš šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, į šalį, kurioje taikomas EBPO sprendimas arba atvirkščiai, šalies, kuriai netaikomas EBPO sprendimas, atžvilgiu taikoma 1 dalis, o šalies, kuriai taikomas EBPO sprendimas, atžvilgiu – 2 dalis.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

TVARKYMAS APLINKAI SAUGIU BŪDU IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

1 SKYRIUS

Tvarkymas aplinkai saugiu būdu

59 straipsnis

Tvarkymas aplinkai saugiu būdu

1.   Atliekų darytojas, pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo ir bet kuri kita įmonė, susijusi su atliekų vežimu ar jų naudojimu ar šalinimu, imasi būtinų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad visą atliekų vežimo laikotarpį ir jų naudojimo bei šalinimo metu atliekos būtų tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.

2.   Atliekų eksporto tikslais laikoma, kad atliekos yra tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kalbant apie naudojimą ar šalinimą, jei galima įrodyti, kad atliekos, taip pat bet kokios galutinės atliekos, susidariusios atliekant naudojimo operaciją, bus tvarkomos atsižvelgiant į žmonių sveikatos, klimato ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie laikomi atitinkančiais pagal Sąjungos teisės aktus nustatytus žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant tokią atitiktį, nereikalaujama visiškos atitikties Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau turi būti įrodyta, kad paskirties šalyje taikomi reikalavimai užtikrina panašų žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį kaip ir reikalavimai pagal Sąjungos teisės aktus. Lygiavertiškumo vertinimui atlikti remiamasi atitinkamomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir IX priede nurodytomis tarptautinėmis gairėmis.

2 SKYRIUS

Vykdymas

1 skirsnis

Valstybių narių atliekami patikrinimai ir sankcijos

60 straipsnis

Patikrinimai

1.   Valstybės narės šio reglamento vykdymo tikslu užtikrina, kad būtų atlikti įstaigų, įmonių, tarpininkų ir prekiautojų patikrinimai pagal Direktyvos 2008/98/EB 34 straipsnį ir atliekų vežimo bei susijusio naudojimo ar šalinimo patikrinimai.

2.   Vežimai tikrinami bent viename iš šių punktų:

a)

atliekų susidarymo vietoje kartu su atliekų darytoju, surinkėju, atliekų turėtoju, pranešėju ar vežimą organizuojančiu asmeniu;

b)

paskirties vietoje, įskaitant tarpinį ir ne tarpinį naudojimą arba tarpinį ir ne tarpinį šalinimą, atliekant kartu su gavėju arba įrenginio valdytoju;

c)

Sąjungos pasienyje;

d)

vežimo Sąjungoje metu.

61 straipsnis

Dokumentai ir įrodymai

1.   Vežimų tikrinimas apima bent dokumentų patikrinimą, su šiais vežimais susijusių subjektų tapatybės patvirtinimą ir, jei reikia, fizinį atliekų patikrinimą.

2.   Siekiant įsitikinti, ar medžiaga arba objektas, vežami keliais, geležinkeliu, oru, jūrų ar vidaus vandens keliais, nėra atliekos, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti atitinkamą medžiagą arba objektą turinčio arba jo (jos) vežimą organizuojančio fizinio arba juridinio asmens pateikti dokumentus, įrodančius:

a)

atitinkamos medžiagos ar objekto kilmės ir paskirties vietą, ir

b)

kad tai nėra atliekos, atitinkamais atvejais įskaitant funkcionalumo įrodymus.

Taikant pirmą pastraipą, taip pat turi būti įsitikinta, kad atitinkama medžiaga ar objektas būtų apsaugoti nuo pažeidimų transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo metu, pvz., tinkamai supakuoti ir reikiamu būdu pakrauti.

Siekiant atskirti naudotas prekes ir atliekas, tikrinimo tikslais taikomos 29 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytos sąlygos ir, kai taikytina, pagal 29 straipsnio 3 dalį nustatyti kriterijai.

Ši dalis nedaro poveikio Direktyvos 2012/19/ES 23 straipsnio 2 dalies ir VI priedo taikymui bei Reglamento (ES) 2023/1542 72 straipsnio 2 dalies ir XIV priedo taikymui.

3.   Patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali padaryti išvadą, kad atitinkama medžiaga ar objektas yra atliekos, jei:

a)

per jų nurodytą laikotarpį jiems nebuvo pateikti 2 dalyje nurodyti arba pagal kitus Sąjungos teisės aktus reikalaujami įrodymai, kuriais patvirtinama, kad medžiaga ar objektas nėra atliekos, arba

b)

jos laiko, kad jų turimi įrodymai ir informacija yra nepakankami išvadai padaryti, arba jos laiko nepakankama 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą apsaugą nuo pažeidimo.

Jei valdžios institucijos padarė išvadą, kad medžiaga ar objektas yra atliekos pagal pirmąją pastraipą, atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas arba atitinkamų atliekų vežimas laikomas neteisėtu vežimu. Todėl jam taikomi 25 ir 26 straipsniai, o patikrinimuose dalyvaujančios institucijos nedelsdamos atitinkamai informuoja, šalies, kurioje atliekamas atitinkamas patikrinimas, kompetentingą instituciją.

4.   Siekiant įsitikinti, ar atliekos vežamos laikantis šio reglamento, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti, kad pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų turėtojas, vežėjas, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas per jų nustatytą laikotarpį joms pateiktų atitinkamus dokumentinius įrodymus, ir gali sulaikyti vežamas atliekas ir, kai reikia, transporto priemones, kuriose tos atliekos pakrautos, taip pat sustabdyti atliekų transportavimą tol, kol bus pateikti tokie dokumentai.

5.   Siekiant įsitikinti, ar atliekos, kurioms taikomi 18 straipsnyje nustatyti bendrieji informacijos reikalavimai, vežamos naudojimo operacijoms pagal 59 straipsnį, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti, kad vežimą organizuojantis asmuo ir gavėjas pateiktų atitinkamus tarpinio ir ne tarpinio naudojimo įrenginio valdytojo pateiktus ir, jei būtina, paskirties kompetentingos institucijos patvirtintus dokumentinius įrodymus. Eksporto iš Sąjungos atvejais patikrinimuose dalyvaujančios institucijos reikalauja pagal 46 straipsnį atlikto audito dokumentinių įrodymų.

6.   Jei per patikrinimuose dalyvaujančių institucijų nustatytą laikotarpį joms nepateikiami 4 arba 5 dalyje nurodyti įrodymai arba jos turimus įrodymus ir informaciją laiko nepakankamais išvadai padaryti, atitinkamas vežimas laikomas neteisėtu ir jam taikomi 25 ir 26 straipsniai. Patikrinimuose dalyvaujančios institucijos nedelsdamos informuoja šalies, kurioje buvo atliktas atitinkamas patikrinimas, kompetentingą instituciją.

7.   Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 pateiktų Kombinuotosios nomenklatūros kodų ir šio reglamento III, IIIA, IIIB, IV ir V prieduose išvardytų atliekų įrašų koreliacijos lentelę. Komisija nuolat atnaujina šiuos aktus, kad būtų atsižvelgta į tos nomenklatūros ir tuose prieduose išvardytų įrašų pakeitimus, taip pat kad būtų įtraukti visi nauji su atliekomis susiję Suderintos sistemos nomenklatūros kodai, kuriuos gali priimti Pasaulio muitinių organizacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1245 (46) lieka galioti tol, kol Komisija pasinaudos šiame straipsnyje nurodytais įgaliojimais.

62 straipsnis

Patikrinimo planai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visai jų geografinei teritorijai būtų parengtas vienas arba daugiau pagal 60 straipsnio 1 dalį atliekamų patikrinimų planų, kurie gali būti atskiri planai arba aiškiai apibrėžta kitų planų dalis (toliau – patikrinimo planas).

Patikrinimo planai turi būti pagrįsti rizikos vertinimais, kurie apima konkrečius atliekų srautus ir neteisėto vežimo šaltinius, ankstesnių patikrinimų rezultatus ir kuriuose, jei reikia, atsižvelgiama į žvalgyba pagrįstus duomenis, pvz., policijos ir muitinės institucijų atliekamų tyrimų ir nusikalstamos veikos analizės duomenis, taip pat patikimą iš fizinių ar juridinių asmenų gautą informaciją apie galimą neteisėtą vežimą, svarbią informaciją, susijusią su vežamų atliekų tvarkymu, ir informaciją, iš kurios matyti, kad vežimas turi panašumų su anksčiau neteisėtais pripažintais vežimais. Tame rizikos vertinime visų pirma atsižvelgiama į poreikį patikrinti, ar atliekas iš Sąjungos eksportuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi 46 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų. To rizikos vertinimo tikslas, inter alia, – nustatyti būtiną reikiamų patikrinimų skaičių ir dažnumą, įskaitant fizinius įstaigų, įmonių, tarpininkų, prekiautojų ir atliekų vežimo arba susijusio naudojimo ar šalinimo patikrinimus.

2.   Patikrinimo planus sudaro mažiausiai šie elementai:

a)

patikrinimų tikslai ir prioritetai, įskaitant tų tikslų ir prioritetų nustatymo būdus;

b)

geografinė vietovė, kuriai taikomas patikrinimo planas;

c)

informacija apie planuojamus patikrinimus, įskaitant minimalų kiekvienais kalendoriniais metais privalomų atlikti įstaigų, įmonių, tarpininkų, prekiautojų ir atliekų vežimo arba susijusio naudojimo ar šalinimo operacijų patikrinimų ir fizinių patikrinimų, nustatytų remiantis 1 dalyje nurodytu rizikos vertinimu, skaičių;

d)

užduotys, priskirtos kiekvienai patikrinimuose dalyvaujančiai institucijai;

e)

patikrinimuose dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo sutartys;

f)

informacija apie inspektorių mokymą su patikrinimais susijusiais klausimais, ir

g)

informacija apie tam patikrinimo planui įgyvendinti skirtus žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius.

3.   Patikrinimo planas peržiūrimas bent kartą per trejus metus ir, jei reikia, atnaujinamas. Tos peržiūros metu įvertinamas patikrinimo plane nustatytų tikslų ir kitų elementų įgyvendinimo laipsnis.

4.   Nedarant poveikio taikomiems konfidencialumo reikalavimams, valstybės narės kas trejus metus, o pirmą kartą praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus patikrinimo planus ir bet kokius esminius jų pakeitimus.

5.   Komisija peržiūri pagal 4 dalį valstybių narių pateiktus patikrinimo planus, ir, jei reikia, parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitas, pagrįstas šių planų peržiūra. Tokios ataskaitos, inter alia, gali apimti rekomendacijas dėl patikrinimų prioritetų ir patikrinimuose dalyvaujančių atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo užtikrinant vykdymą. Tokios ataskaitos, jei reikia, taip pat gali būti pateiktos atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupės, įsteigtos pagal 66 straipsnį, posėdžiuose, ir turi būti teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai.

63 straipsnis

Sankcijos

1.   Nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal Direktyvą 2008/99/EB, valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį nustatytomis sankcijomis būtų tinkamai atsižvelgiama į atitinkamai:

a)

pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą;

b)

atitinkamais atvejais tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;

c)

atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą;

d)

ekonominę naudą,gaunamą atsakingu laikomam fiziniam ar juridiniam asmeniui įvykdžius pažeidimą, jei ją galima nustatyti;

e)

dėl pažeidimo padarytą žalą aplinkai;

f)

bet kokius veiksmus, kurių ėmėsi atsakingas fizinis ar juridinis asmuo, siekdamas sušvelninti ar atlyginti padarytą žalą;

g)

tai, ar pažeidimas yra kartotinis, ar pavienis;

h)

bet kokį kitą sunkinantį ar lengvinantį veiksnį, taikomą atvejo aplinkybėmis.

3.   Pažeidus šį reglamentą, valstybės narės turėtų galėti taikyti, kai aktualu, bent šias sankcijas:

a)

baudas;

b)

su atliekų tvarkymu ir vežimu susijusios veiklos leidimo panaikinimą arba laikiną sustabdymą, jei ši veikla patenka į šio reglamento taikymo sritį;

c)

laikiną pašalinimą iš viešųjų pirkimų procedūrų.

4.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas taisykles bei priemones ir apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2 skirsnis

Bendradarbiavimas dėl vykdymo

64 straipsnis

Bendradarbiavimas dėl vykdymo nacionaliniu lygmeniu

Valstybės narės turėtų toliau taikyti arba sukurti veiksmingus visas atitinkamas institucijas, dalyvaujančias užtikrinant šio reglamento vykdymą jų teritorijoje, įskaitant kompetentingas institucijas ir patikrinimuose dalyvaujančias institucijas, apimančius mechanizmus, kurie leistų joms viduje bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus vystant ir įgyvendinant vykdymo užtikrinimo politiką ir veiklą, skirtą kovai su neteisėtu atliekų vežimu, įskaitant patikrinimo planų rengimą ir įgyvendinimą.

65 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas dėl vykdymo užtikrinimo

1.   Valstybės narės dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu bendradarbiauja viena su kita neteisėto atliekų vežimo prevencijai ir aptikimui palengvinti. Jos keičiasi atitinkama su tokia prevencija ir aptikimu susijusia informacija, be kita ko, apie atliekų vežimą, atliekų srautus, veiklos vykdytojus ir įrenginius, bei dalijasi patirtimi ir žiniomis apie vykdymo priemones, įskaitant rizikos vertinimus, pagal 62 straipsnio 1 dalį atliekamus sukurtose struktūrose, visų pirma per atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupę, sukurtą pagal 66 straipsnį.

2.   Valstybės narės nustato instituciją ar institucijas ir jų nuolatinius darbuotojus, atsakingus už 1 dalyje nurodytą bendradarbiavimą, ir taip pat nustato instituciją ar institucijas bei atsakingus jų nuolatinius darbuotojus kaip 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių patikrinimų ryšių punktus. Valstybės narės siunčia tą informaciją Komisijai, kuri renka informaciją ir sudaro galimybę nustatytoms institucijoms ir jų nuolatiniams darbuotojams su ja susipažinti.

3.   Kitos valstybės narės institucijos prašymu valstybės narės institucija gali imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų joje šiuo metu esančių ir neteisėta atliekų vežimo veikla įtariamų asmenų atžvilgiu.

66 straipsnis

Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė

1.   Siekiant palengvinti ir pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, turint tikslą užkirsti kelią neteisėtam vežimui ir jį aptikti, sukuriama vykdymo užtikrinimo grupė (toliau – atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė).

2.   Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupę sudaro ne daugiau kaip trys kiekvienos valstybės narės atstovai, atrinkti iš 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirtų nuolatinių darbuotojų, atsakingų už bendradarbiavimą, arba iš kitų atitinkamų institucijų, dalyvaujančių užtikrinant šio reglamento vykdymą, nuolatinių darbuotojų, kuriuos paskiria valstybės narės ir apie tai informuoja Komisiją. Tai grupei bendrai pirmininkauja Komisijos atstovas arba atstovai ir grupės išrinktas valstybės narės atstovas.

3.   Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė turi būti forumas, kuriame dalijamasi informacija, susijusia su neteisėto vežimo prevencija ir nustatymu, įskaitant informaciją ir žvalgybos duomenimis apie bendrąsias tendencijas, susijusias su neteisėtu atliekų vežimu, valstybių narių institucijų atliktais rizikos vertinimais ir patirtimi bei žiniomis apie vykdymo užtikrinimo priemones, taip pat būtų keičiamasi nuomonėmis apie geriausią praktiką ir padedama atitinkamų institucijų bendradarbiavimui ir koordinavimui. Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė gali tirti visus techninius klausimus, susijusius su šio reglamento vykdymo užtikrinimu, kuriuos iškėlė pirmininkai savo iniciatyva, arba grupės narių ar 81 straipsnyje nurodyto komiteto narių prašymu.

4.   Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupė renkasi reguliariai, bent kartą per metus. Be 2 dalyje nurodytų narių, pirmininkai gali pakviesti į posėdžius arba į posėdžių dalis, jei reikia, kitų susijusių institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų, tinklų arba kitų suinteresuotųjų subjektų atstovus.

5.   Atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupės pareikštas nuomones Komisija perduoda 81 straipsnyje nurodytam komitetui.

3 skirsnis

Komisijos veiksmai

67 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 515/97, Komisija naudojasi jai pagal 67–71 straipsnius suteiktais įgaliojimais, siekdama remti ir papildyti valstybių narių vykdymo užtikrinimo veiklą bei prisidėti prie vienodo šio reglamento įgyvendinimo visoje Sąjungoje.

2.   Komisija gali naudotis šiuo reglamentu jai suteiktais įgaliojimais, susijusiais su atliekų vežimu, kuris patenka į šio reglamento taikymo sritį pagal 2 straipsnio 1 dalį, kuris yra sudėtingo pobūdžio ir gali daryti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, ir kai reikalingas tyrimas yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bent dvi šalis. Komisija gali inicijuoti veiksmus pagal šiuos įgaliojimus savo iniciatyva, vienos ar daugiau valstybių narių institucijų prašymu arba remdamasi skundu, jei yra pakankamai įtarimų, kad atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas ar atitinkamų atliekų vežimas yra neteisėtas vežimas. Komisija taip pat gali perduoti tokius skundus atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Jei Komisija nusprendžia nesiimti veiksmų, ji per pagrįstą laikotarpį atsako valstybių narių institucijoms arba skundą pateikusiems asmenims, nurodydama priežastis, dėl kurių, jos manymu, nėra pakankamai įtarimų, išskyrus atvejus, kai yra viešojo intereso priežasčių, pavyzdžiui, dėl saugomo administracinio ar baudžiamojo proceso konfidencialumo, to nedaryti.

Komisija taip pat padeda valstybėms narėms organizuoti glaudų ir reguliarų jų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą pagal 71 straipsnį.

3.   Vykdydama savo įgaliojimus, Komisija atsižvelgia į valstybės narės institucijų pagal šį reglamentą atliekamus ar jau atliktus tų pačių vežimų patikrinimus, baudžiamąjį persekiojimą, teisinius ar administracinius procesus ir užtikrina, kad tiems procesams nebūtų trukdoma. Vykdydama savo įgaliojimus, Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės institucijos prašymus dėl atidėjimo, kuriuos ji pateikia per savo nuolatinius darbuotojus, atsakingus už bendradarbiavimą, arba per 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus ryšių punktus.

4.   Atlikusi savo veiksmus, Komisija parengia ataskaitą. Jei Komisija padaro išvadą, kad atitinkamos medžiagos ar objekto vežimas arba atitinkamų atliekų vežimas yra neteisėtas vežimas, ji tinkamu būdu informuoja susijusios šalies ar šalių kompetentingas institucijas ir rekomenduoja tokiam neteisėtam vežimui taikyti 25 ir 26 straipsnius.. Komisija taip pat gali rekomenduoti atitinkamoms valstybių narių institucijoms imtis tolesnių veiksmų ir, jei reikia, informuoti atitinkamas Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras.

5.   Pagal 4 dalį parengtos ataskaitos kartu su visais joms pagrįsti pridedamais įrodymais laikomos priimtinais įrodymais:

a)

nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose ir administraciniuose procesuose valstybėse narėse;

b)

baudžiamuosiuose procesuose valstybėje narėje, kai jų naudojimas pasirodo būtinas tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nacionalinių administracinių institucijų parengtos administracinės ataskaitos, ir joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinių administracinių institucijų parengtoms administracinėms ataskaitoms, bei jos turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip tokios ataskaitos;

c)

teismo procesuose Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Šis reglamentas nedaro poveikio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bei kompetentingų institucijų įgaliojimams laisvai vertinti pagal 4 dalį Komisijos parengtų ataskaitų įrodomąją galią.

68 straipsnis

Komisijos atliekami patikrinimai

1.   Komisija pagal 67 straipsnį gali atlikti vežimų patikrinimus pagal šio reglamento 60 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2.   Komisija atlieka patikrinimą tik tuo atveju, jei yra pakankamai įtarimų dėl neteisėto atliekų vežimo.

3.   Komisija rengia ir atlieka patikrinimus glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis susijusios valstybės narės institucijomis. Toks bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija ir keitimąsi nuomonėmis apie patikrinimų planavimą ir veiksmus, kurių bus imtasi. Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės administracinių ar teisminių institucijų atliekamus patikrinimus, vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, teisinius ar administracinius procesus.

Komisija prieš 15 dienų praneša apie patikrinimų objektą, tikslą ir teisinį pagrindą 65 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atitinkamos valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, už bendradarbiavimą atsakingiems nuolatiniams darbuotojams arba ryšių punktams, kad atitinkamos institucijos galėtų suteikti reikiamą pagalbą. Tuo tikslu galimybė dalyvauti patikrinimuose suteikiama atitinkamos valstybės narės susijusių institucijų pareigūnams. Skubiais atvejais, kai neįmanoma laikytis 15 dienų termino, Komisija apie tai praneša pirmuoju tinkamu momentu.

Be to, atitinkamos valstybės narės atitinkamų institucijų prašymu Komisija atlieka patikrinimus kartu su tos valstybės narės atitinkamomis institucijomis.

4.   Darbuotojai ir kiti lydintys asmenys, kuriuos Komisija įgaliojo atlikti patikrinimą, naudojasi savo įgaliojimais, pateikę rašytinį įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas.

5.   Patikrinimą atliekantys Komisijos darbuotojai turi teisę:

a)

patekti į visas pranešėjo, vežimą organizuojančio asmens, atliekų darytojo, atliekų turėtojo, vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)

išnagrinėti visus atitinkamus dokumentus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, nepriklausomai nuo to, kokiu pavidalu jie saugomi, ir paimti ar gauti bet kokios formos tokių dokumentų kopijas ar išrašus;

c)

prašyti pranešėjo, vežimą organizuojančio asmens, atliekų darytojo, atliekų turėtojo, vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio valdytojo pateikti paaiškinimus dėl faktų ar dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir registruoti atsakymus;

d)

priimti ir registruoti pranešėjo, vežimą organizuojančio asmens, atliekų darytojo, atliekų turėtojo, vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio valdytojo pareiškimus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu;

e)

fiziškai patikrinti atliekas ir prireikus paimti atliekų ėminius laboratoriniams tyrimams.

6.   Pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų darytojas, atliekų turėtojas, atliekų vežėjas, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas bendradarbiauja su Komisija šių patikrinimų metu.

7.   Atliekų vežimo patikrinimuose dalyvaujančios valstybių narių, kurių teritorijoje turi būti atliekamas Komisijos patikrinimas, institucijos Komisijos prašymu teikia būtiną pagalbą Komisijos darbuotojams.

8.   Pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų darytojas, atliekų turėtojas, atliekų vežėjas, gavėjas ir atliekas priimančio įrenginio valdytojas privalo leisti Komisijai atlikti pas save patikrinimą.

9.   Jei Komisija nustato, kad pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų darytojas, atliekų turėtojas, atliekų vežėjas, gavėjas ar atliekas priimančio įrenginio valdytojas prieštarauja patikrinimui, atitinkamos valstybės narės susijusios institucijos teikia Komisijai reikiamą pagalbą, prašydamos, jei reikia, vykdymo užtikrinimo institucijų pagalbos, kad Komisija galėtų atlikti patikrinimą. Jei pagal nacionalines taisykles tokiai pagalbai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, pateikiamas prašymas išduoti tokį leidimą.

69 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1.   Komisija gali apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris sutinka būti apklaustas, kad surinktų visą reikiamą informaciją, susijusią su atitinkamais atliekų vežimais.

2.   Jei toks pokalbis vyksta įstaigos, įmonės, tarpininko ar prekiautojo patalpose, Komisija informuoja 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus už bendradarbiavimą atsakingus nuolatinius darbuotojus arba ryšių punktus toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje vyksta pokalbis. Jei to prašo tos valstybės narės institucija, jos pareigūnai gali padėti Komisijos darbuotojams atlikti pokalbį.

Apie kvietimą į pokalbį atitinkamam asmeniui pranešama bent prieš 10 darbo dienų. Atitinkamam asmeniui sutikus arba tinkamai pagrįstais patikrinimo skubos atvejais tas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas.

Pastaruoju atveju pranešimo terminas negali būti trumpesnis nei 24 valandos. Kvietime pateikiamas atitinkamo asmens teisių sąrašas, visų pirma nurodoma, kad jam gali padėti jo pasirinktas asmuo.

3.   Komisija gali paprašyti už įstaigą ar įmonę atsakingų juridinių ar fizinių asmenų arba bet kurio tarpininko ir prekiautojo, kad jie pateiktų visą reikiamą informaciją, susijusią su atitinkamais atliekų vežimais. Komisija išdėsto prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos jai reikia, ir nustato terminą, per kurį informacija turi būti pateikta.

4.   Komisija nedelsdama pateikia prašymą atitinkamoms valstybės narės, kurios teritorijoje yra įstaigos, įmonės, tarpininko ar prekiautojo būstinė, institucijoms ir valstybės narės, kurios teritorijoje tai vyksta, institucijoms.

5.   Jei įstaiga, įmonė, tarpininkas ar prekiautojas nepateikia prašomos informacijos arba Komisija mano, kad gautos informacijos nepakanka išvadai padaryti, mutatis mutandis taikomas 61 straipsnio 6 dalies antras sakinys.

70 straipsnis

Procedūrinės garantijos

1.   Komisija atlieka patikrinimus ir prašo informacijos, laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų pranešėjo, vežimą organizuojančio asmens, atliekų darytojo, atliekų turėtojo, atliekų vežėjo, gavėjo ar atliekas priimančio įrenginio valdytojo procedūrinių garantijų.

2.   Pranešėjas, vežimą organizuojantis asmuo, atliekų darytojas, atliekų turėtojas, atliekų vežėjas, gavėjas ar atliekas priimančio įrenginio valdytojas turi:

a)

teisę nedaryti save kaltinančių pareiškimų;

b)

teisę į pasirinkto asmens pagalbą;

c)

teisę vartoti bet kurią oficialiąją valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, kalbą;

d)

teisę teikti pastabas dėl su jais susijusių faktų, užbaigus patikrinimą ir prieš patvirtinant ataskaitą pagal 67 straipsnio 4 dalį. Kvietime teikti pastabas pateikiama faktų, susijusių su atitinkamu asmeniu, santrauka ir nurodomas adekvatus pastabų teikimo terminas. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai būtina išsaugoti patikrinimo arba nacionalinės institucijos vykdomo ar būsimo administracinio ar nusikalstamos veikos tyrimo konfidencialumą, Komisija gali nuspręsti kvietimą teikti pastabas paskelbti vėliau;

e)

teisę gauti pokalbio protokolo kopiją ir jį patvirtinti arba pridėti pastabų;

f)

jei Komisija pateikė teismines rekomendacijas pagal 67 straipsnio 4 dalį ir nedarant poveikio pranešėjų ir informatorių konfidencialumo teisėms bei laikantis taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, atitinkamas asmuo gali prašyti Komisijos pateikti ataskaitą, parengtą pagal 67 straipsnio 4 dalį, tiek, kiek ji susijusi su tuo asmeniu. Komisija suteikia prieigą tik gavusi aiškų visų ataskaitos gavėjų sutikimą.

Komisija ieško įrodymų už ir prieš pranešėją, vežimą organizuojantį asmenį, atliekų darytoją, atliekų turėtoją, atliekų vežėją, gavėją ar atliekas priimantį įrenginį, atlieka patikrinimus ir prašo informacijos objektyviai bei nešališkai ir laikydamasi nekaltumo prezumpcijos.

3.   Komisija užtikrina pagal šį skirsnį atliktų patikrinimų, pokalbio ir teikiamo prašymo konfidencialumą. Atliekant patikrinimus, pokalbius ir teikiant prašymus pagal šį skirsnį perduodamai arba gautai informacijai taikomos duomenų apsaugos taisyklės.

71 straipsnis

Savitarpio pagalba

Taikant šį reglamentą ir nepažeidžiant jo 64 ir 65 straipsnių, Reglamentas (EB) Nr. 515/97, išskyrus 2a straipsnį, 18a–18e straipsnius, IV–VII antraštines dalis ir priedą, mutatis mutandis taikomas atitinkamų šio skirsnio nuostatas įgyvendinančių valstybių narių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimui.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

72 straipsnis

Pranešimų formatas

Jei 27 straipsnio nuostatos netaikomos arba kai už Sąjungos ribų esantys subjektai nėra prijungti prie 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos centrinės sistemos, atitinkami subjektai gali pateikti šiame reglamente nurodytą informaciją ir dokumentus ir jais keistis paštu, faksu, e. paštu su skaitmeniniu parašu, e. paštu be skaitmeninio parašo ir po to paštu arba, jei atitinkami subjektai susitaria, e. paštu be skaitmeninio parašo. Siunčiant e. paštu su skaitmeniniu parašu, bet koks reikalaujamas antspaudas ar parašas pakeičiami skaitmeniniu parašu.

73 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitos, kurią ji parengė ir pateikė tos Konvencijos sekretoriatui už praėjusius kalendorinius metus pagal Bazelio konvencijos 13 straipsnio 3 dalį, kopiją.

2.   Iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos valstybės narės taip pat parengia ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus pagal XI priede pateikiamą papildomą ataskaitinį klausimyną, ir pateikia ją Komisijai. Per mėnesį nuo tos ataskaitos pateikimo Komisijai valstybės narės tos ataskaitos dalį, susijusią su 25 straipsniu, 60 straipsnio 1 dalimi ir 63 straipsnio 1 dalimi, įskaitant XI priedo 7 lentelę, kartu su jų nuomone būtinais paaiškinimais viešai pateikia elektroninėmis priemonėmis internete ir praneša Komisijai apie atitinkamus hipersaitus. Komisija sudaro valstybių narių hipersaitų sąrašą ir paskelbia jį viešai savo interneto svetainėje.

3.   Pagal 1 ir 2 dalis valstybių narių parengtos ataskaitos Komisijai perduodamos elektroninėmis priemonėmis.

4.   Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą.

Be to, toje ataskaitoje Komisija atsižvelgia į šiuos elementus:

a)

neteisėto vežimo tendencijas ir geriausią kovos su tokiu vežimu praktiką, atsižvelgiant į 66 straipsnyje nurodytos atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupės rekomendacijas;

b)

II antraštinės dalies 1 skyriuje nustatytos išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūros veiksmingumą, visų pirma susijusius terminus, inter alia, analizuojant tokius elementus kaip prieštaravimų ir sutikimų skaičius ir laikas nuo pranešimo pateikimo iki sprendimo dėl pranešimo priėmimo, remiantis 27 straipsnyje nurodytoje sistemoje saugomais duomenimis;

c)

šio reglamento indėlį siekiant poveikio klimatui neutralumo, žiedinės ekonomikos ir nulinės taršos, atsižvelgiant į atitinkamų Sąjungos agentūrų paskelbtas ataskaitas ir duomenis.

Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vykdyti šio reglamento įgyvendinimo stebėsenos užduotį prireikus parengdama ataskaitas, kuriose pateikia konkrečių srautų atliekų vežimų ir jų poveikio aplinkai analizę.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ataskaita pirmą kartą parengiama iki 2029 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus.

5.   Po 2029 m. gegužės 21 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinama, ar įgyvendinant 39–46 straipsnių nuostatas buvo užtikrintas plastiko atliekų tvarkymas aplinkai saugiu būdu tiek ES, tiek šalyse, į kurias tokios atliekos buvo eksportuotos iš Sąjungos, taip pat ar nebuvo daromas didelis neigiamas poveikis šalies atliekų apdorojimui importuojančiose šalyse. Joje atsižvelgiama į plastiko atliekų eksportą vykdančių valstybių narių, importuojančių šalių kompetentingų institucijų, taip pat ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų pateiktą informaciją ir elementus.

Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie Sąjungos atliekų tvarkymo subjektų pajėgumų tvarkyti valstybėse narėse susidarančias ir į Sąjungą importuojamas plastiko atliekas aplinkai saugiu būdu raidą.

Ataskaitoje taip pat įvertinama, ar nuostatos dėl atliekų vežimo tarp valstybių narių padėjo pagerinti plastiko atliekų tvarkymą, ypač atsižvelgiant į plastiko atliekų klasifikavimą pagal ES3011 įrašą.

Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, į kurį galėtų būti įtrauktos griežtesnės plastiko atliekų eksporto į trečiąsias šalis sąlygos, įskaitant eksporto draudimus.

74 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės narės, atitinkamai ir, kai būtina, kartu su Komisija, bendradarbiauja su kitomis Bazelio konvencijos šalimis ir tarpvalstybinėmis organizacijomis, inter alia, keisdamosi arba dalydamosi informacija, skatindamos naudoti aplinkai saugią technologiją ir plėtodamos atitinkamus gerosios patirties kodeksus.

75 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

Valstybės narės paskiria kompetentingą (-as) instituciją (-as), atsakingą (-as) už šio reglamento nuostatų įgyvendinimą. Kiekviena valstybė narė paskiria tik po vieną tranzito kompetentingą instituciją.

76 straipsnis

Susirašinėtojų paskyrimas

Valstybės narės ir Komisija paskiria po vieną ar daugiau susirašinėtojų, atsakingų už informacijos teikimą ar pranešimą asmenims ar įmonėms, teikiančioms su šio reglamento įgyvendinimu susijusias užklausas. Komisijos susirašinėtojas valstybių narių susirašinėtojams siunčia jam pateiktus klausimus, susijusius su valstybėmis narėmis, ir atvirkščiai.

77 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo muitinių įstaigų paskyrimas

Atliekų įvežimui į Sąjungą ar jų išvežimui iš Sąjungos valstybės narės gali paskirti specialias įvežimo į Sąjungą ir išvežimo iš Sąjungos muitinės įstaigas. Jei valstybė narė nusprendžia paskirti tokias muitinės įstaigas, joks kitas tos valstybės narės sienos kirtimo punktas negali būti naudojamas vežimams į Sąjungą ar iš jos.

78 straipsnis

Pranešimas apie paskyrimus ir su jais susijusi informacija

1.   Valstybės narės Komisijai praneša apie:

a)

kompetentingas institucijas, paskirtas pagal 75 straipsnį;

b)

susirašinėtojus, paskirtus pagal 76 straipsnį;

c)

jei tinka, atitinkamas įvežimo ir išvežimo muitinės įstaigas, paskirtas pagal 77 straipsnį.

2.   Valstybės narės Komisijai praneša šią su 1 dalyje nurodytais paskyrimais susijusią informaciją:

a)

pavadinimus;

b)

pašto adresus;

c)

e. pašto adresus;

d)

telefono numerius;

e)

kompetentingoms institucijoms priimtinas kalbas.

3.   Valstybės narės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos pasikeitimus.

4.   1 ir 2 dalyse nurodyta informacija ir visi jos pasikeitimai pateikiami Komisijai elektroninėmis priemonėmis.

5.   Komisija savo interneto svetainėje skelbia paskirtųjų kompetentingų institucijų, susirašinėtojų ir, jei tinka, įvežimo ir išvežimo muitinės įstaigų sąrašus ir atitinkamai atnaujina tuos sąrašus.

79 straipsnis

I–X ir XII priedų pakeitimai

1.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami IA, IB, IC, II, III, IIIA, IIIB, IV, V, VI ir VII priedai, siekiant atsižvelgti į pakeitimus, dėl kurių susitarta pagal Bazelio konvenciją ir EBPO sprendimą.

2.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai po 2026 m. gegužės 21 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IC priedas, siekiant jį pritaikyti prie 27 straipsnio įgyvendinimo.

3.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IIIA priedas, kad valstybei narei pateikus prašymą arba jos pačios iniciatyva į tą priedą būtų įtraukti III priede išvardytų dviejų ar daugiau atliekų mišiniai, su sąlyga, kad tų mišriųjų atliekų sudėtis netrukdo jų naudoti aplinkai saugiu būdu ir jei įrodoma, kad atitinkamos mišriosios atliekos Sąjungoje bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, ir kad būtų nustatyta, jog vienas ar daugiau IIIA priede nurodytų įrašų būtų taikomi tik vežimui tarp valstybių narių, jei įrodoma, kad atitinkamos mišriosios atliekos nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu šalyse, kurioms taikomas EBPO sprendimas.

4.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IIIB priedas, kad valstybei narei pateikus prašymą arba jos pačios iniciatyva į tą priedą būtų įtrauktos III, IV arba V priede neišvardytos nepavojingos atliekos, jei įrodoma, kad atitinkamos atliekos Sąjungoje bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

5.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos VIII priedo nuostatos dėl tame priede nurodytos informacijos formos ir turinio, remiantis šio reglamento įgyvendinimo metu įgyta patirtimi, taip pat atnaujinta tame priede pateikta forma ir informacija apie Sąjungos teisės aktus ir tarptautines gaires dėl atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu, remiantis pokyčiais atitinkamuose tarptautiniuose forumuose arba Sąjungos lygmeniu, ir atsižvelgiama į mokslo ir technikos pažangą.

6.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedas, kad būtų atnaujinti Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių gairių dėl atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu sąrašai, remiantis pokyčiais Sąjungos lygmeniu arba atitinkamuose tarptautiniuose forumuose.

7.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis šio reglamento įgyvendinimo metu įgyta patirtimi, iš dalies keičiami X priede pateikti kriterijai, taip pat atnaujinta tame priede pateikta informacija apie Sąjungos teisės aktus ir tarptautines gaires dėl atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu, remiantis pokyčiais atitinkamuose tarptautiniuose forumuose arba Sąjungos lygmeniu, ir atsižvelgiama į mokslo ir technikos pažangą.

8.   Komisijai pagal 80 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis šio reglamento įgyvendinimo metu įgyta patirtimi, iš dalies keičiamos XII priedo nuostatos, susijusios su tame priede pateikta informacija.

80 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 15 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 39 straipsnio 5 dalyje, 41 straipsnio 1 dalyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje ir 79 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 15 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 39 straipsnio 5 dalyje, 41 straipsnio 1 dalyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje ir 79 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 14 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 6 dalį, 18 straipsnio 15 dalį, 27 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 6 dalį, 39 straipsnio 5 dalį, 41 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 4 dalį, 45 straipsnio 6 dalį ar 79 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

81 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

82 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Taikant 6 straipsnio 2 dalies a punktą, 7 straipsnio 2 dalies d punktą ir 13, 15 bei 16 straipsnius,“

;

2)

6 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

būtų perdirbami tik tuose laivų perdirbimo kompleksuose, kurie yra įtraukti į Europinį sąrašą, o jei tai laivai, kurie laikomi pavojingomis atliekomis, yra valstybės narės nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir eksportuojami iš Sąjungos, tik tuose į Europinį sąrašą įtrauktuose kompleksuose, kurie yra šalyse, išvardytose Bazelio konvencijos VII priede.“

83 straipsnis

Reglamento (ES) 2020/1056 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2020/1056 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1157 (*1) 9 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje; šiuo reglamentu nedaromas poveikis muitinės įstaigų atliekamiems patikrinimams, numatytiems atitinkamose Sąjungos teisės aktų nuostatose.

(*1)   2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1157 dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) 2020/1056 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 (OL L, 2024/1157, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1157/oj).“;"

2)

į 5 straipsnį įterpiama ši dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos priima reglamentavimo informaciją, įskaitant papildomą informaciją, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2024/1157, nuo 2026 m. gegužės 21 d.

“;

3)

5 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

4)

7 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, 1 dalyje nurodyti elementai, susiję su informacijos reikalavimais, nustatytais 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytose nuostatose, priimami ne vėliau kaip Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 5 dalyje nurodytą dieną.

“;

5)

8 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, 1 dalyje nurodyti elementai, konkrečiai susiję su institucijų prieiga prie reguliavimo informacijos ir jos tvarkymu pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytose nuostatose nustatytus reikalavimus, įskaitant komunikaciją su ekonominės veiklos vykdytojais, kiek tai susiję su ta informacija, priimami ne vėliau kaip Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 5 dalyje nurodytą dieną.

“;

6)

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, 1 dalyje nurodyti elementai, konkrečiai susiję su reguliavimo informacijos tvarkymu pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytose nuostatose nustatytus reikalavimus, priimami ne vėliau kaip Reglamento (ES) 2024/1157 27 straipsnio 5 dalyje nurodytą dieną.

84 straipsnis

Peržiūra

Iki 2035 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama, inter alia, į pagal 73 straipsnį parengtas ataskaitas ir į 62 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą, atlieka šio reglamento peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos rezultatų ataskaitą, ir, jei Komisija mano, kad tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Atlikdama peržiūrą ir pateikdama ataskaitą, Komisija visų pirma įvertina:

a)

II antraštinės dalies 1 skyriuje nustatytos išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūros veiksmingumą, visų pirma atitinkamus 8, 14, 15 ir 16 straipsniuose nustatytus terminus, inter alia, analizuojant tokius elementus kaip prieštaravimų ir sutikimų skaičius ir laikas nuo pranešimo pateikimo iki sprendimo dėl pranešimo priėmimo. Šiuo tikslu Komisija gali naudoti 27 straipsnyje nurodytose sistemose saugomus duomenis;

b)

ar skelbiant duomenis apie atliekų vežimą pagal 21 straipsnį užtikrinamas pakankamas skaidrumas, visų pirma analizuojant, ar ir kodėl vežimą organizuojančios kompetentingos institucijos arba vežimą organizuojantys asmenys paskirties vietoje esančių įrenginių pavadinimus pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus laikė konfidencialiais;

c)

ar šiuo reglamentu pakankamai prisidėta prie poveikio klimatui neutralumo, žiedinės ekonomikos ir nulinės taršos, atsižvelgiant į atitinkamų Sąjungos agentūrų paskelbtas ataskaitas ir duomenis.

Atlikdama peržiūrą ir pateikdama ataskaitą, Komisija papildomai įvertina, ar laikomasi Sąjungos teisėje nustatyto lygybės principo, įvertina šiomis aplinkybėmis galimą poveikį bet kurios valstybės narės konkurencingumui ir prireikus imasi taisomųjų priemonių.

85 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 panaikinamas nuo 2024 m. gegužės 20 d.

2.   Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatos toliau taikomos iki 2026 m. gegužės 21 d., išskyrus:

a)

30 straipsnį, kuris nebetaikomas nuo 2024 m. gegužės 20 d.;

b)

37 straipsnį, kuris toliau taikomas iki 2027 m. gegužės 21 d.;

c)

51 straipsnį, kuris toliau taikomas iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.   Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 taip pat toliau taikomas vežimams, dėl kurių pateiktas pranešimas pagal to reglamento 4 straipsnį ir kuriuos paskirties kompetentinga institucija patvirtino pagal to reglamento 8 straipsnį, iki 2026 m. gegužės 21 d. Tiems vežimams šio reglamento nuostatos netaikomos.

4.   Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1418/2007 (47) panaikinamas nuo 2027 m. gegužės 21 d.

5.   Atliekų naudojimas arba šalinimas vykdant vežimą, kuriam atitinkamos kompetentingos institucijos davė sutikimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 9 straipsnį, turi būti baigtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo 2026 m. gegužės 21 d.

6.   Vežimas, kuriam atitinkamos kompetentingos institucijos davė sutikimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 14 straipsnio 2 dalį, turi būti baigtas ne vėliau kaip per trejus metus nuo 2026 m. gegužės 21 d.

7.   Išankstinis sutikimas dėl įrenginio pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 14 straipsnį nustoja galioti ne vėliau kaip po penkerių metų nuo 2024 m. gegužės 20 d.

8.   Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.

86 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2026 m. gegužės 21 d.

3.   Tačiau dėl toliau nurodytų nuostatų taikomos šios taikymo datos:

a)

83 straipsnio 4, 5 ir 6 punktai – nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.;

b)

2 straipsnio 2 dalies i punktas, 7 straipsnio 10 dalis, 11 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 6 dalis, 18 straipsnio 15 dalis, 27 straipsnio 2 ir 5 dalys, 29 straipsnio 3 ir 6 dalys, 31, 41–43, 45 straipsniai, 51 straipsnio 7 dalis, 61 straipsnio 7 dalis, 66, 79–82 straipsniai ir 83 straipsnio 1–3 punktai – nuo 2024 m. gegužės 20 d.;

c)

39 straipsnio 1 dalies d punktas – nuo 2026 m. lapkričio 21 d.;

d)

38 straipsnio 2 dalies b punktas, 40 straipsnis, 44 straipsnio 2 dalies a punktas, 46 ir 47 straipsniai – nuo 2027 m. gegužės 21 d., išskyrus 40 straipsnio 3 dalies b punktą, kuris taikomas nuo 2026 m. gegužės 21 d.;

e)

73 straipsnis – nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2024 m. balandžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

H. LAHBIB


(1)   OL C 275, 2022 7 18, p. 95.

(2)   2024 m. vasario 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2024 m. kovo 25 d. Tarybos sprendimas.

(3)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(4)   2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

(5)   OL L 39, 1993 2 16, p. 3.

(6)   1993 m. vasario 1 d. Tarybos sprendimas 93/98/EEB dėl Konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija) patvirtinimo Bendrijos vardu (OL L 39, 1993 2 16, p. 1).

(7)  Bazelio konvencijos pakeitimas (pakeitimas dėl uždraudimo), priimtas Bazelio konvencijos šalių Sprendimu III/1.

(8)   1997 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas 97/640/EB dėl tarpvalstybinio pavojingų atliekų gabenimo ir jų šalinimo kontrolės konvencijos (Bazelio konvencijos) pakeitimo patvirtinimo Bendrijos vardu, kaip nustatyta Šalių konferencijos sprendime III/1 (OL L 272, 1997 10 4, p. 45) ir 1997 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 120/97, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (OL L 22, 1997 1 24, p. 14).

(9)  OECD/LEGAL/0266.

(10)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(11)   2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1).

(12)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 169, 2019 6 25, p. 45).

(13)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(14)   1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).

(15)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(16)   2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (OL L 249, 2020 7 31, p. 33).

(17)   2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (OL L 317, 2022 12 9, p. 1).

(18)   OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(19)   2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

(20)   1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10).

(21)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1).

(22)   2023 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2055, kuriuo dėl sintetinių polimerų mikrodalelių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (OL L 238, 2023 9 27, p. 67).

(23)   2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34).

(24)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl plastiko granulių patekimo į aplinką prevencijos siekiant mažinti taršą mikroplastiku (COM(2023) 645 final).

(25)   2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(26)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

(27)   2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(28)   1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(29)   1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(30)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(31)   1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(32)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(33)   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116).

(34)   2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės (OL L 337, 2006 12 5, p. 21).

(35)   1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(36)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1).

(37)  Antarkties sutarties 1991 m. Aplinkos apsaugos protokolas.

(38)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).

(39)   2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(40)   2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(41)   2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(42)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(43)   2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ) (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

(44)   2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB bei Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinama Direktyva 2006/66/EB (OL L 191, 2023 7 28, p. 1).

(45)  OECD/LEGAL/0266.

(46)   2016 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1245, kuriuo nustatoma preliminari Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros kodų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo III, IV ir V prieduose pateiktų su atliekomis susijusių įrašų atitikmenų lentelė (OL L 204, 2016 7 29, p. 11).

(47)   2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (OL L 316, 2007 12 4, p. 6).


IA PRIEDAS