(1)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikatas „Europos žaliasis kursas“ yra Europos strategija, kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui, švarią ir žiedinę ekonomiką, optimizuojant išteklių naudojimą, pakartotinį naudojimą ir valdymą, mažinant taršą, kartu pripažįstant, kad reikalinga politika, kuria iš esmės skatinami pokyčiai, ir kad reikia apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad tokia pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Sąjunga taip pat yra įsipareigojusi įgyvendinti Paryžiaus susitarimą (4), Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus bei dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos veikloje. 2020 m. spalio mėn. Sąjungos cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti ir 2021 m. gegužės mėn. priimtame Nulinės taršos veiksmų plane konkrečiai nagrinėjami Europos žaliojo kurso taršos aspektai. Be to, naujojoje Europos pramonės strategijoje taip pat pabrėžiamas potencialus proveržio technologijų vaidmuo. Kitos ypač svarbios politikos sritys, susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (5) peržiūra, yra Europos klimato teisės aktas (6), Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, Metano strategija ir Glazgo įsipareigojimas dėl metano, Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, Biologinės įvairovės strategija, strategija „Nuo ūkio iki stalo“, Dirvožemio strategija ir Tvarių gaminių iniciatyva Be to, reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Sąjungos iniciatyva „REPowerEU“ siūlomi bendri Europos veiksmai, kuriais remiamas energijos tiekimo šaltinių įvairinimas, spartinamas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas;

(2)

Komisija paskelbė Europos žaliojo kurso komunikate apie Sąjungos priemonių, skirtų stambių pramonės įrenginių keliamai taršai mažinti, peržiūrą, be kita ko, peržiūrint sektorinę teisės aktų aprėptį ir tai, kaip užtikrinti, kad jie visiškai atitiktų klimato, energetikos ir žiedinės ekonomikos politiką. Be to, Nulinės taršos veiksmų plane, Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ taip pat raginama didinti išteklių naudojimo efektyvumą bei pakartotinį naudojimą, kartu mažinant teršalų išmetimą jų susidarymo vietoje, įskaitant vietas, kurioms šiuo metu netaikoma Direktyva 2010/75/ES. Todėl sprendžiant tam tikros žemės ūkio ir pramonės veiklos sukeliamos taršos problemą, kartu skatinant tvarią žemės ūkio praktiką, kuri teikia daugialypę papildomą naudą siekiant Europos žaliojo kurso aplinkos ir klimato tikslų, reikia, kad jai būtų taikoma ta direktyva;

(3)

siekiant Europos žaliojo kurso ir Sąjungos pramonės strategijos (taip pat ir atnaujintos) tikslų labai svarbi yra Sąjungos gavybos pramonė. Metalai yra strategiškai svarbios skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, energetikos, medžiagų ir žiedinės ekonomikos pertvarkai ir Sąjungos ekonominio atsparumo bei savarankiškumo didinimui. Norint pasiekti tuos tikslus, reikia toliau plėtoti tvarius vidaus pajėgumus ir pasiūlą, ypač atsižvelgiant į didėjančią pasaulinę paklausą, tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir geopolitinę įtampą. Tam reikia veiksmingų, pritaikytų ir suderintų priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų nustatyti ir taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, t. y. veiksmingiausi ir kuo mažesnį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai darantys procesai. Tvariai plėtoti šią veiklą Sąjungoje padės Direktyvoje 2010/75/ES numatyti valdymo mechanizmai, kuriuos taikant pramonės ekspertai glaudžiai įtraukiami į bendru sutarimu priimamų ir pritaikytų aplinkos apsaugos reikalavimų rengimo procesus. Bendrai sutarti ir prieinami standartai padės suvienodinti veiklos sąlygas Sąjungoje ir kartu užtikrins aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Todėl šią veiklą tikslinga įtraukti į Direktyvos 2010/75/ES taikymo sritį, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1252 (7) taikymui. Pramoninių išmetamų teršalų direktyva padės Sąjungos pramonei plėtoti projektus ir sudarys palankesnes sąlygas tvariam ir bendru sutarimu grindžiamam kasybos veiklos augimui Sąjungoje, laikantis Svarbiausiųjų žaliavų akte nustatytų 2030 m. kriterijų. Pramoninių išmetamų teršalų direktyva padės pasiekti Svarbiausiųjų žaliavų akto supaprastinto leidimų išdavimo proceso tikslus, paremdama valstybes nares nustatant leidimų vykdyti veiklą sąlygas ir greitai išduodant leidimus;

(4)

šiame iš dalies keičiančiame akte turėtų būti išaiškinta, kad nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB) ir išduodant ar peržiūrint leidimus turėtų būti atsižvelgiama į taršą kvapais;

(5)

išduodant ir peržiūrint leidimus reikėtų aiškiai atsižvelgti į galimą pramoninių išleidžiamų teršalų poveikio vandens telkinių būklei padidėjimą dėl vandens srauto dinamikos pokyčių;

(6)

vykdant gyvulininkystės veiklą į orą ir vandenį išmetama daug teršalų. Siekiant sumažinti tų išmetamų teršalų, įskaitant amoniaką, metaną, nitratus ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kiekį ir taip pagerinti oro, vandens ir dirvožemio kokybę, būtina sumažinti ribinę vertę, kurią viršijantiems kiaulininkystės ir paukštininkystės įrenginiams būtų taikoma Direktyva 2010/75/ES. Todėl Komisija, atsižvelgdama į turimų priemonių įvairovę ir sektoriaus ypatumus, turėtų įvertinti poreikį imtis Sąjungos veiksmų siekiant visapusiškai spręsti dėl gyvulininkystės, visų pirma galvijininkystės, išmetamų teršalų klausimą, ir apie tai pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, Komisija, remdamasi įrodymais, taip pat turėtų įvertinti būtinybę imtis Sąjungos veiksmų, kad būtų pasiektas pasaulinės aplinkos apsaugos tikslas, susijęs su vidaus rinkai pateiktais produktais, užkertant kelią teršalų išmetimui gyvulininkystės sektoriuje ir jį kontroliuojant, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai;

(7)

taikant atitinkamus GPGB reikalavimus atsižvelgiama į šių įrenginių pobūdį, dydį, gyvūnų laikymo tankį ir sudėtingumą, taip pat į galvijų sistemų ypatumus ir į galimą jų poveikį aplinkai. Proporcingais GPGB reikalavimais siekiama paskatinti ūkininkus įgyvendinti būtiną perėjimą prie vis labiau aplinką tausojančios žemės ūkio praktikos.

(8)

kiaulių auginimui įrenginiuose, kuriuose taikomi ekologiški gamybos režimai arba kuriuose yra mažas gyvūnų laikymo tankis, Direktyva 2010/75/ES neturėtų būti taikoma, nes jais teigiamai prisidedama prie kraštovaizdžių išsaugojimo, miškų gaisrų prevencijos ir biologinės įvairovės bei buveinių apsaugos. Įrenginiams, kuriuose kiaulės auginamos ganyklose, kuriuose yra mažas gyvūnų laikymo tankis ir kuriuose gyvūnai metų bėgyje ilgą laiką auginami lauke, visų pirma dienos metu, ir kai oro ir saugos sąlygos užtikrina gyvūnų gerovę, arba jie auginami lauke sezoniškai, turėtų būti taikoma išimtis. Plotas, naudojamas gyvūnų laikymo tankiui apskaičiuoti, turėtų būti naudojamas gyvulių ganymui įrenginyje arba pašarams auginti arba gyvuliams įrenginyje šerti;

(9)

Sąjungai tenka atsakomybė ir toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį pasaulinių klimato politikos veiksmų srityje, be kita ko, laikantis Paryžiaus susitarimo ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti tikslą pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos. Gyvulininkystės sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimas padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – to skubiai reikia tam, kad vidutinis pasaulinis temperatūros lygio padidėjimas ir toliau būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūra didėtų ne daugiau nei 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(10)

strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytas įsipareigojimas standartus nustatančiose įstaigose skatinti visuotinį perėjimą prie tvarių maisto sistemų ir vadovauti darbui, susijusiam su tarptautiniais tvarumo standartais. Sąjunga ir toliau sieks propaguoti tarptautinius standartus atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir skatinti žemės ūkio maisto produktų, atitinkančių aukštus saugos ir tvarumo standartus, gamybą. Be to, kaip nurodyta Komisijos ataskaitoje „ES sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų taikymas importuojamiems žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktams“, plataus užmojo sveikatos, aplinkos ir kiti tvarumo standartai ir tikslai padeda siekti teisėtų tikslų, susijusių su visuotinėmis problemomis, taip pat ir pagal bendros sveikatos principą. Sąjunga ir toliau dės pastangas daugiašaliu lygiu, kad būtų pasiektas visuotinis konsensusas dėl poreikio imtis veiksmų ir tarptautiniu mastu sutartų standartų;

(11)

Sąjunga taip pat turėtų imtis vadovaujamo vaidmens tarptautinio bendradarbiavimo srityje, kad būtų sukurta atvira ir sąžininga daugiašalė sistema, kurioje tvari prekyba būtų pagrindinis žaliosios pertvarkos veiksnys. Atsižvelgiant į Sąjungos prekybos ir tvaraus vystymosi politikos peržiūrą ir Komisijos komunikatą „Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo“, labai svarbu palaikyti dialogą su partneriais vykdant bendradarbiavimo procesą, kad būtų skatinamas tarptautinis aplinkos valdymas ir atitiktis tarptautiniams aplinkos apsaugos standartams;

(12)

siekdama užkirsti kelią dirbtiniam ūkių padalijimui, dėl kurio ūkio sutartinių ūkinių gyvūnų (toliau – SŪG) pajėgumas galėtų nukristi žemiau Ia priede nustatytos ribinės vertės šios direktyvos taikymo tikslais, valstybės narės turėtų patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad jei du ar daugiau įrenginių yra šalia vienas kito ir jei jų ūkio subjektas yra tas pats arba jei įrenginius kontroliuoja ūkio subjektai, kurie palaiko ekonominius ar teisinius santykius, kompetentinga institucija gyvulių pajėgumo apskaičiavimo tikslais tuos įrenginius galėtų laikyti vienu vienetu. Mišriojo ūkininkavimo ribinė vertė neturėtų būti naudojama siekiant apeiti kiekvienam atskiram gyvuliui taikomą ribinę vertę;

(13)

tikėtina, kad iki 2030 m. ir vėliau Sąjungoje gerokai padaugės stambių elektra varomų transporto priemonių baterijų gamybos įrenginių ir dėl to padidės Sąjungai tenkanti pasaulinės baterijų gamybos dalis. Tam tikra baterijų vertės grandinės veikla jau reglamentuojama Direktyva 2010/75/ES, o baterijos kaip gaminiai reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1542 (8). Tačiau vis dar būtina į Direktyvos 2010/75/ES taikymo sritį įtraukti stambius baterijų gamybos įrenginius ir užtikrinti, kad jiems taip pat būtų taikomi Direktyvoje 2010/75/ES nustatyti reikalavimai. Į Direktyvos 2010/75/ES taikymo sritį įtraukus stambius baterijų gamybos įrenginius, kurie nėra vien tik baterijų surinkimo įrenginiai, bus visapusiškai pagerintas baterijų tvarumas ir kuo labiau sumažintas jų poveikis aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Tai padės užtikrinti baterijų gamybos, kuri yra tvaresnė, augimą;

(14)

siekiant toliau gerinti visuomenės prieigą prie informacijos apie aplinką, būtina paaiškinti, kad pagal Direktyvą 2010/75/ES išduodami įrenginių leidimai turi būti prieinami visuomenei internete, nemokamai ir neribojant prieigos neregistruotiems naudotojams, sykiu užtikrinant, kad būtų apsaugota konfidenciali verslo informacija;

(15)

valstybės narės turėtų sukurti elektronines leidimų išdavimo sistemas, kurios sumažintų veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą, pagerintų visuomenės prieigą prie informacijos ir palengvintų visuomenės dalyvavimą leidimų išdavimo procedūrose. Komisija turėtų padėti valstybėms narėms plėtoti elektroninius leidimus, organizuodama valstybių narių keitimąsi informacija ir teikdama geriausios praktikos gaires;

(16)

taršos poveikis, įskaitant tuos atvejus, kai ją sukelia incidentai ar avarijos, gali būti juntamas ir už valstybės narės teritorijos ribų. Tokiais atvejais, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2012/18/ES (9), siekiant sumažinti incidentų ar avarijų padarinius žmonių sveikatai ir aplinkai ir užkirsti kelią kitiems galimiems incidentams ar avarijoms, informacija turi būti keičiamasi skubiai ir turi būti glaudžiai koordinuojami valstybių narių, kurioms tokie įvykiai daro arba galėtų daryti poveikį, kompetentingų institucijų veiksmai. Todėl įvykus incidentui ar avarijai, kuri daro reikšmingą poveikį kitos valstybės narės aplinkai ar žmonių sveikatai, turėtų būti skatinama keistis informacija ir užtikrinti tarpvalstybinį bei daugiadalykį paveiktų valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant sumažinti pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai ir užkirsti kelią kitiems galimiems incidentams ar avarijoms;

(17)

valstybės narės taip pat turėtų priimti reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones, siekdamos skatinti, stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal Direktyvą 2010/75/ES fiziniams ar juridiniams asmenims nustatytų įpareigojimų. Taikydamos reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už šios direktyvos įgyvendinimą ir vykdymą, turėtų pakankamai kvalifikuoto personalo ir pakankamai finansinių, techninių ir technologinių išteklių veiksmingam jų pareigų, susijusių su šios direktyvos įgyvendinimu, vykdymui;

(18)

taip pat, taikydamos reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones, kompetentingos institucijos, jeigu dėl nuolatinių leidimo sąlygų pažeidimų ir patikrinimo ataskaitos išvadų nevykdymo kyla pavojus žmonių sveikatai arba reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai pavojus, turėtų turėti galimybę sustabdyti įrenginio eksploatavimą, kad tas pavojus būtų pašalintas;

(19)

jei tarša daro poveikį geriamojo vandens ištekliams, įskaitant tarpvalstybinius išteklius, arba nuotekų infrastruktūrai, kompetentinga institucija turėtų informuoti paveiktus geriamojo vandens ir nuotekų operatorius apie priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią tos taršos padarytai žalai žmonių sveikatai ar aplinkai arba jai atitaisyti;

(20)

atlikus Direktyvos 2010/75/ES vertinimą padaryta išvada, kad reikia stiprinti sąsajas tarp šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (10) ir taip efektyviau mažinti cheminių medžiagų naudojimo įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, riziką. Siekiant sukurti Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – ECHA) atliekamo darbo cheminių medžiagų srityje ir GPGB informacinių dokumentų rengimo pagal Direktyvą 2010/75/ES sinergiją, ECHA turėtų būti suteiktas oficialus vaidmuo rengiant GPGB informacinius dokumentus;

(21)

Komisija turėtų skatinti keitimosi informacija forume dalyvauti suinteresuotuosius subjektus ir pilietinės visuomenės atstovus, įskaitant nevyriausybines organizacijas, veikiančius žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugos skatinimo srityje. Komisija turėtų užtikrinti Europos aplinkos agentūros dalyvavimą keičiantis informacija tais atvejais, kai keitimuisi informacija būtų naudingos Agentūros turimos ekspertinės žinios. Atsižvelgiant į tai, kad buvo išplėsta mainų forumo ir techninės darbo grupės veiklos sritis ir padidėjo jos darbo krūvis, Komisija turėtų skirti pakankamai išteklių ir priimti būtinus pakeitimus, be kita ko, iš dalies pakeisdama Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/119/ES (11), kad užtikrintų forumo ir techninės darbo grupės veikimą;

(22)

siekiant palengvinti keitimąsi informacija, padedančia nustatyti išmetamųjų teršalų kiekius ir aplinkosauginio veiksmingumo lygius, susijusius su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, kartu išlaikant konfidencialios verslo informacijos vientisumą, turėtų būti nustatytos informacijos, laikomos konfidencialia verslo informacija arba neskelbtina komercine informacija, įskaitant sąlygas, susijusias su tam tikrų suinteresuotųjų subjektų anoniminimu, ir informacijos, surinktos iš pramonės sektoriaus Komisijai organizuojant keitimąsi informacija siekiant parengti, peržiūrėti ar atnaujinti GPGB informacinius dokumentus, tvarkymo procedūros. Turėtų būti užtikrinama, kad keičiantis informacija dalyvaujantys asmenys informacija, kuri laikoma konfidencialia verslo informacija arba neskelbtina komercine informacija, nesidalytų su jokiais įmonių ar verslo asociacijų, turinčių ekonominių interesų, susijusių su atitinkamų pramonės šakų veikla ir susijusiomis rinkomis, atstovais. Toks keitimasis informacija nedaro poveikio Sąjungos konkurencijos teisei, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsniui;

(23)

šia direktyva nenustatoma jokių papildomų pareigų atskleisti konfidencialią verslo informaciją visuomenei, be jau nustatytųjų Direktyvoje 2003/4/EB (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 (13);

(24)

siekiant užtikrinti žmonių sveikatos ir aplinkos, kaip visumos, apsaugą, visais Direktyvos 2010/75/ES įgyvendinimo etapais būtina užtikrinti sinergiją ir suderinimą su kitais susijusiais Sąjungos aplinkos teisės aktais. Todėl prieš išduodant leidimą pagal tą direktyvą turėtų būti tinkamai konsultuojamasi su visomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimų laikymąsi;

(25)

siekdami nuolat gerinti įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą ir saugą, be kita ko, užkirsdami kelią atliekų susidarymui, optimizuodami išteklių naudojimą ir vandens pakartotinį naudojimą, užkirsdami kelią rizikai, susijusiai su pavojingųjų medžiagų naudojimu, arba ją mažindami, įrenginių ūkio subjektai, vadovaudamiesi šia direktyva ir atitinkamomis GPGB išvadomis, turėtų nustatyti ir įdiegti aplinkosaugos vadybos sistemą (toliau – AVS) ir sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su atitinkamomis šios sistemos dalimis. Prieš pateikdami informaciją apie atitinkamas jų AVS dalis visuomenei susipažinti, ūkio subjektai turėtų turėti galimybę redaguoti arba pašalinti konfidencialią verslo informaciją. Tokia galimybė turėtų būti taikoma ribotai, konkrečiu atveju atsižvelgiant į viešąjį interesą atskleisti informaciją. AVS taip pat turėtų apimti rizikos, susijusios su pavojingųjų medžiagų naudojimu, valdymą ir galimybių pakeisti pavojingas medžiagas saugesnėmis alternatyvomis analizę;

(26)

siekiant užtikrinti, kad AVS atitiktų Direktyvos 2010/75/ES reikalavimus, ūkio subjektas turėtų peržiūrėti AVS, o auditą turėtų atlikti išorės auditorius, su kuriuo ūkio subjektas sudarė sutartį. Auditorius turėtų būti arba atitikties vertinimo įstaiga, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (14), kaip reikalaujama pagal standartą ISO 17021, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gavęs leidimą kaip aplinkosaugos vertintojas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 (15) 2 straipsnio 20 punktą;

(27)

siekiant remti dekarbonizaciją, efektyvų išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką, GPGB išvados turėtų apimti privalomus aplinkosauginio veiksmingumo lygius, susijusius su GPGB taikymu, ir orientacinius aplinkosauginio veiksmingumo lygius, susijusius su naujais gamybos būdais, taikomus atskiriems procesams, kuriems būdingos panašios savybės (pvz., energijos nešikliai, žaliavos, gamybos vienetai ir galutiniai produktai) ir kurie visoje Sąjungoje yra labai homogeniški, kai duomenys, pateikti keičiantis informacija, kuria remiantis nustatomi GPGB, yra pakankamai patikimi. GPGB išvadose taip pat turėtų būti nurodyti kitais atvejais taikomi orientaciniai lyginamieji indeksai, kuriuos ūkio subjektai turi įtraukti į savo AVS tais atvejais, kai aplinkosauginis veiksmingumas labai priklauso nuo konkrečių procesų aplinkybių. Aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su GPGB taikymu, ir lyginamieji indeksai galėtų apimti suvartojimo lygius, efektyvaus išteklių, apimančių medžiagas, vandenį ir energijos išteklius, naudojimo ir pakartotinio naudojimo lygius ir atliekų kiekį ir kitus lygius ar kiekius, gaunamus nustatytomis pamatinėmis sąlygomis. Aplinkosauginio veiksmingumo lygiai ir lyginamieji indeksai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į išteklius, kurių reikia įrenginiams pertvarkyti, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat į išteklių poreikių konkretiems produktams pokyčius, atsirandančius dėl paklausos, pvz., vandens suvartojimo kaitą. Kompetentinga institucija leidime turėtų nustatyti privalomus aplinkosauginio veiksmingumo intervalus, kaip nustatyta GPGB išvadose, taip pat privalomas aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, susijusias su vandeniu, ir orientacinius aplinkosauginio veiksmingumo lygius, susijusius su atliekomis ir ištekliais, išskyrus vandenį, kurie negali būti mažiau griežti už privalomus intervalus, su sąlyga, kad būtų užtikrinta mažesnė privalomo intervalo pabaiga. Ūkio subjektas turėtų šiuos lyginamuosius indeksus įtraukti į AVS;

(28)

būtina patikslinti sąlygas, kuriomis kompetentinga institucija, pagal Direktyvą 2010/75/ES išduodamame leidime nustatydama išmetamųjų teršalų ribines vertes, taikomas į vandenį išleidžiamiems teršalams, gali atsižvelgti į galutinės grandies nuotekų valymo procesus. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės turėtų būti nustatomos tokiu būdu, kad būtų užtikrinama, jog dėl tokio išleidimo nepadidėtų teršalų apkrova nuotekų priimtuve arba nesumažėtų pajėgumai ar galimybės išgauti išteklius iš nuotekų valymo srauto, palyginti su atveju, kai įrenginyje taikomi GPGB ir jis atitinka tiesioginiam išleidimui nustatytus išmetamųjų teršalų kiekius, susijusius su GPGB taikymu;

(29)

siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos, kaip visumos, apsaugos lygį, leidimuose, inter alia, reikia nustatyti tokias ribines išmetamųjų teršalų vertes, kuriomis būtų užtikrinama atitiktis GPGB išvadose nustatytiems išmetamųjų teršalų kiekiams, susijusius su GPGB taikymu. Išmetamųjų teršalų kiekiai, susiję su GPGB taikymu, paprastai išreiškiami intervalais, o ne atskiromis vertėmis, kad būtų atspindimi konkretaus tipo įrenginių skirtumai, dėl kurių aplinkosauginis veiksmingumas taikant GPGB įvairuoja. Pavyzdžiui, taikant tam tikrą GPGB skirtinguose įrenginiuose nebus užtikrintas toks pat veiksmingumas, kai kurie GPGB gali netikti tam tikriems įrenginiams arba vieni GPGB deriniai gali būti veiksmingiau taikomi kai kuriems teršalams ar aplinkos terpėms nei kiti. Pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos, kaip visumos, apsaugos lygį trukdo tai, kad išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos kaip palankiausios išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su GPGB taikymu, intervalo vertės, neatsižvelgiant į galimybes sumažinti konkretaus įrenginio išmetamų teršalų kiekį pritaikant geriausius prieinamus gamybos būdus. Tokia praktika neskatina lyderių taikyti veiksmingesnius būdus ir trukdo užtikrinti vienodas sąlygas aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos srityje. Siekiant, kad būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis, kompetentinga institucija turėtų konkrečiam įrenginiui nustatyti griežčiausias įmanomas pasiekti išmetamųjų teršalų ribines vertes, atsižvelgdama į visą išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su GPGB taikymu, intervalą ir poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės turėtų būti grindžiamos ūkio subjekto atliktu vertinimu, kuriame analizuojama, kiek įmanoma laikytis griežčiausios išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su GPGB taikymu, intervalo ribos, ir siekiama kuo didesnio konkrečių įrenginių aplinkosauginio veiksmingumo, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas įrodo, kad taikant GPGB išvadose aprašytus geriausius prieinamus gamybos būdus atitinkamas įrenginys gali atitikti tik ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Siekiant remti išmetamųjų teršalų ribinių verčių nustatymą leidimuose ir bendrųjų privalomų taisyklių priėmimą, GPGB išvadose turėtų būti pateikta informacija apie aplinkybes, leidžiančias pasiekti mažesnį išmetamųjų teršalų kiekį, neviršijant išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su GPGB taikymu, intervalo, nustatyto panašių charakteristikų įrenginių kategorijoms. Nustatant išmetamųjų teršalų ribines vertes išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su GPGB taikymu, intervale, neturėtų būti taikoma nukrypti leidžiančios nuostatos procedūra;

(30)

GPGB išvadose turėtų būti nurodyti nauji gamybos būdai ir geriausi prieinami gamybos būdai, kuriuos pramonės ūkio subjektai gali įgyvendinti pertvarkydami įrenginius, kad jie atitiktų Sąjungos tikslą sukurti tvarią, švarią, žiedinę ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama suteikti pramonės veiklos vykdytojams pakankamai laiko įgyvendinti esminę pramonės pertvarką, kuriai reikia didelių investicijų, taikant GPGB arba naujus gamybos būdus, kuriais iš esmės keičiamas dizainas ar technologija arba esamas įrenginys pakeičiamas nauju, kaip aprašyta GPGB išvadose ir nustatyta pertvarkos plane;

(31)

pastaraisiais metais Sąjungą ir jos valstybes nares paveikė tokios išimtinės krizinės situacijos kaip COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Tos krizės staiga ir tiesiogiai paveikė energijos ir visuomenei kritiškai svarbių išteklių, medžiagų ar įrangos tiekimą, todėl tai lėmė didelį trūkumą ir sutrikimus, į kuriuos būtina skubiai reaguoti. Kai dėl krizių būtina taip reaguoti, gali prireikti nustatyti ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes ir aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes nei GPGB išvadose nurodyti lygiai, siekiant išlaikyti energijos gamybą ar kitos ypatingos svarbos įrangos gamybą arba sudaryti sąlygas ypatingos svarbos įrenginių veiklos tęstinumui. Poreikis nustatyti ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes arba aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes turi būti suderintas su poreikiu apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas ir vidaus rinkos integralumą. Todėl ne tokios griežtos ribos gali būti nustatytos tik kraštutiniu atveju, kai išnaudojamos visos kitos mažiau taršios priemonės. Kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad dėl įrenginio išmetamų teršalų nebūtų sukelta jokios reikšmingos taršos. Siekiant kontroliuoti poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti stebimas. Siekdama užtikrinti vienodas sąlygas ir apsaugoti vidaus rinką, Komisija turėtų galėti pateikti griežtas gaires dėl ekstremaliųjų krizinių situacijų ir jų aplinkybių, į kurias būtų galima atsižvelgti. Komisijai turėtų patikrinti, ar tokios valstybių narių suteiktos nukrypti leidžiančios nuostatos yra pagrįstos, ir pareikšti prieštaravimą, jei ji padaro išvadą, kad nukrypti leidžianti nuostata yra nepagrįsta; tokiu atveju valstybė narė tą nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų nedelsdama peržiūrėti;

(32)

valstybės narės turėtų galėti nuspręsti tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (16) I priede išvardytiems kurą deginantiems įrenginiams ar anglies dioksidą išmetantiems įrenginiams leidimo sąlygose netaikyti reikalavimų dėl energijos vartojimo efektyvumo;

(33)

siekiant išvengti teršalų išmetimo iš įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, arba kuo labiau sumažinti jų kiekį ir sudaryti vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, sąlygos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo išmetamųjų teršalų ribinių verčių, turėtų būti geriau apibrėžtos pritaikant bendruosius principus, įskaitant reikalavimą reguliariai jas pakartotinai įvertinti, siekiant užtikrinti, kad būtų labiau suderintas tokių išimčių įgyvendinimas visoje Sąjungoje. Be to, neturėtų būti leidžiama nukrypti nuo išmetamųjų teršalų ribinių verčių, jeigu dėl to gali kilti grėsmė aplinkos kokybės normų laikymuisi;

(34)

vertinant Direktyvą 2010/75/ES padaryta išvada, kad šiek tiek skiriasi įrenginių, kuriems taikomas tos direktyvos II skyrius, atitikties vertinimo metodai. Siekiant užtikrinti aukštą aplinkos, kaip visumos, apsaugos lygį, nuoseklų Sąjungos teisės įgyvendinimą ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, kartu kuo labiau sumažinant įmonėms ir valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą, Komisija turėtų nustatyti bendras taisykles, pagal kurias būtų vertinama, kaip laikomasi išmetamųjų teršalų ribinių verčių, ir remiantis geriausiais prieinamais gamybos būdais patvirtinami išmatuoti į orą ir į vandenį išmetamų teršalų kiekiai. Tos atitikties vertinimo taisyklės turėtų būti viršesnės už III ir IV skyriuose nustatytas atitikties Direktyvos 2010/75/ES V ir VI prieduose nustatytoms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms vertinimo taisykles;

(35)

turėtų būti suprantama, kad aplinkos kokybės standartai yra susiję su visais Sąjungos teisėje, pavyzdžiui, Sąjungos teisės aktuose dėl oro ir vandens, nustatytais reikalavimais, kuriuos tam tikru metu turi atitikti tam tikra aplinka arba konkreti jos dalis. Todėl tikslinga paaiškinti, kad išduodamos įrenginio leidimą kompetentingos institucijos turėtų ne tik nustatyti sąlygas, kuriomis užtikrinama įrenginio veiklos atitiktis, naudojant GPGB išvadas, bet ir, kai tinkama, siekdamos sumažinti konkretų įrenginio indėlį į taršą atitinkamoje teritorijoje ir, atsižvelgdamos į atitinkamų teršalų koncentraciją priimančiojoje aplinkoje, į leidimą turėtų įtraukti konkrečias papildomas griežtesnes, nei nustatyta atitinkamose GPGB išvadose, sąlygas kad būtų užtikrinama įrenginio atitiktis aplinkos kokybės normoms. Tokios sąlygos galėtų apimti griežtesnių išmetamųjų teršalų ribinių verčių nustatymą, išmetamųjų teršalų apkrovos ribinių verčių nustatymą arba įrenginio eksploatavimo galimybių ar pajėgumo apribojimą;

(36)

kompetentinga institucija turėtų reguliariai peržiūrėti ir prireikus atnaujinti leidimo sąlygas, kad būtų užtikrinama atitiktis atitinkamiems teisės aktams. Tokios peržiūros arba atnaujinimai taip pat turėtų būti atliekami tais atvejais, kai įrenginys turi atitikti aplinkos kokybės normą, įskaitant naują arba persvarstytą aplinkos kokybės normą, arba kai leidimą reikia peržiūrėti dėl priimančiosios aplinkos būklės, kad būtų užtikrinta atitiktis Sąjungos teisės aktuose nustatytiems planams ir programoms, kaip antai, upių baseinų valdymo planams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (17);

(37)

Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šalys savo septintajame posėdyje patvirtino Atitikties Konvencijai komiteto išvadas byloje ACCC/C/2014/121, pagal kurias Europos Sąjunga nesilaiko Konvencijos 6 straipsnio 10 dalies, nes nustatė teisinę sistemą, kurioje nenumatyta jokios galimybės visuomenei dalyvauti persvarstant ir atnaujinant leidimo sąlygas pagal Direktyvos 2010/75/ES 21 straipsnio 3 bei 4 dalis ir 5 dalies b bei c punktus. Toms išvadoms pritarė Sąjunga ir jos valstybės narės ir, siekiant užtikrinti visišką atitiktį Orhuso konvencijai, būtina nustatyti, kad suinteresuotosios visuomenės nariams turėtų būti sudarytos išankstinės ir veiksmingos galimybės dalyvauti rengiant arba atnaujinant kompetentingos institucijos nustatomas leidimo sąlygas, taip pat tais atvejais, kai leidimo sąlygos peržiūrimos paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų, susijusių su pagrindine įrenginio veikla, kai dėl geriausių prieinamų gamybos būdų patobulinimų atsiranda galimybė gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kai eksploatavimo saugai užtikrinti reikia naudoti kitus gamybos būdus ir kai būtina laikytis naujo arba persvarstyto aplinkos kokybės standarto;

(38)

kaip išaiškinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (18), valstybės narės negali nustatyti, kad juridinė teisė ginčyti valdžios institucijos sprendimą būtų suteikiama tik tiems suinteresuotos visuomenės nariams, kurie dalyvavo ankstesnėje administracinėje procedūroje dėl tokio sprendimo priėmimo. Kaip taip pat išaiškinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (19), veiksmingai teisei kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ir veiksmingoms teisių gynimo priemonėms užtikrinti, be kita ko, reikia, kad suinteresuotos visuomenės nariai turėtų teisę prašyti teismo arba kompetentingos nepriklausomos ir nešališkos institucijos pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užkertamas kelias konkrečiam taršos atvejui, be kita ko, prireikus laikinai sustabdant ginčijamo leidimo galiojimą. Todėl turėtų būti nustatyta, kad teisė užginčyti neturėtų priklausyti nuo vaidmens, kurį atitinkamas suinteresuotos visuomenės narys atliko dalyvaudamas sprendimų pagal šią direktyvą priėmimo procedūrose, visų pirma susijusiose su leidimų išdavimu ir įrenginių uždarymu. Be to, peržiūros procedūra turėtų būti sąžininga, teisinga, savalaikė ir ne pernelyg brangi ir joje turėtų būti numatytos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant, kai tinkama, įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus. Kalbant apie gyvulių auginimo ūkius, veiklos sustabdymas jokiu būdu neturėtų trukdyti tęsti veiklą, kuri yra būtina siekiant užtikrinti gyvulių gerovę;

(39)

kai įrenginio eksploatavimas galėtų turėti poveikį daugiau nei vienai valstybei narei, tarpvalstybinis bendradarbiavimas turėtų vykti prieš išduodant leidimą ir turėtų apimti išankstinį informavimą ir konsultacijas su suinteresuotosios visuomenės nariais ir kitų valstybių narių, kurioms tokio įrenginio eksploatavimas galėtų turėti poveikį, kompetentingomis institucijomis;

(40)

atlikus Direktyvos 2010/75/ES vertinimą nustatyta, kad net jeigu ketinama skatinti Europos pramonės pertvarką, ji nėra pakankamai dinamiška ir joje nepakankamai remiamas novatoriškų procesų ir technologijų diegimas, įskaitant tuos, kurie būtini dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir Europos klimato teisės akte nustatytiems tikslams pasiekti. Todėl, nenustatant kokio nors vieno būdo ar konkrečios technologijos, tikslinga sudaryti palankesnes sąlygas išbandyti ir diegti naujus gamybos būdus, kurių aplinkosauginis veiksmingumas yra didesnis, palengvinti bendradarbiavimą su mokslininkais ir pramonės atstovais vykdant viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinių tyrimų projektus, laikantis atitinkamose Europos ir nacionalinėse finansavimo priemonėse numatytų sąlygų, taip pat įsteigti specialų centrą, kuris remtų inovacijas rinkdamas ir analizuodamas informaciją apie naujus gamybos būdus, aktualius veiklai, kuriai taikoma ta direktyva, įskaitant paukštininkystę ir kiaulininkystę, ir apibūdintų jų raidos lygį nuo mokslinių tyrimų etapo iki diegimo naudojant technologinės parengties lygį (TPL) skalę bei įvertintų tų gamybos būdų aplinkosauginio veiksmingumo lygį, atsižvelgdamas į galimus apribojimus, susijusius su duomenų turimumu ir patikimumu. Tai taip pat padės keistis informacija rengiant, peržiūrint ir atnaujinant GPGB informacinius dokumentus. Nauji gamybos būdai, kuriuos turi analizuoti centras, turėtų būti bent jau 6–7 TPL lygio, tai yra, atitinkamoje aplinkoje (bazinių didelio poveikio technologijų atveju – pramonei svarbioje aplinkoje) demonstruojama technologija arba sistemos prototipo demonstravimas eksploatavimo aplinkoje;

(41)

norint iki 2050 m. pasiekti Sąjungos tikslus, susijusius su švaria, žiedine ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika, reikia iš esmės pertvarkyti Sąjungos ekonomiką. Todėl, laikantis 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų, įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, eksploatuojantys ūkio subjektai į savo aplinkosaugos vadybos sistemas turėtų įtraukti pertvarkos planus. Tokie pertvarkos planai taip pat bus įtraukti į įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES, nes juose bus nustatytos priemonės (20), kaip konkrečiai įgyvendinti tuos reikalavimus įrenginio lygmeniu. Pirmasis prioritetas turėtų būti I priede išvardytos energijai imlios veiklos pertvarka. Todėl energijai imlius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai pertvarkos planus turėtų parengti iki 2030 m. birželio 30 d. Turėtų būti reikalaujama, kad ūkio subjektai parengtų įrenginių, kuriuose vykdoma kita I priede nurodyta veikla, pertvarkos planus, peržiūrint ir atnaujinant leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d. Ūkio subjektams turėtų būti leidžiama parengti vieną bendrą pertvarkos planą, apimantį visus jų valdomus įrenginius valstybėje narėje, ir, jei pertvarkos planų elementai jau yra parengti kituose dokumentuose ir atitinka Direktyvos 2010/75/ES reikalavimus, ūkio subjektams turėtų būti leidžiama į pertvarkos planą įtraukti nuorodą į atitinkamus dokumentus. Nors pertvarkos planai turėtų būti tik orientaciniai dokumentai, už kurių rengimą atsakingi ūkio subjektai, atitikties vertinimo įstaiga arba aplinkosaugos vertintojas, su kuriais ūkio subjektai sudarė sutartis pagal savo aplinkosaugos vadybos sistemas, turėtų patikrinti, ar juose nurodyta būtiniausia informacija, reikalinga pagal deleguotąjį aktą, kurį turi priimti Komisija, o ūkio subjektai šiuos pertvarkos planus turėtų paskelbti viešai;

(42)

skaitmeninės priemonės, pavyzdžiui, skaitmeninės valdymo sistemos, galėtų padėti kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti ir valdyti su tarša susijusią riziką ir padėti ūkio subjektams pertvarkyti savo įrenginius;

(43)

reikia aiškiau apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar išvalytos dujos arba skysčiai, susidarantys po atliekų dujofikavimo ir pirolizės, yra pakankamai išvalyti, kad prieš deginant jie nebebūtų atliekos;

(44)

atsižvelgiant į didelį gyvulininkystės įrenginių, kuriems turėtų būti taikoma Direktyva 2010/75/ES, skaičių ir į santykinį tokių įrenginių procesų ir teršalų išmetimo modelių paprastumą, tikslinga nustatyti konkrečias administracines leidimų išdavimo ir atitinkamos veiklos vykdymo procedūras, kurios būtų pritaikytos sektoriui, nedarant poveikio reikalavimams, susijusiems su visuomenės informavimu ir dalyvavimu, stebėsena ir reikalavimų laikymusi. Tai sudarytų sąlygas nacionaliniu lygmeniu priimti bendrąsias privalomas taisykles ir registruoti ūkius, užuot išdavus individualius leidimus ūkiams. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bendrosiomis privalomomis taisyklėmis ir registracijos procedūromis būtų užtikrinamas aukštas aplinkos apsaugos lygis, prilygstantis lygiui, pasiekiamam laikantis atskiro leidimo sąlygų;

(45)

tikimasi, kad, rinkoje randantis naujoviškų gamybos būdų, vis labiau mažės ir iš įrenginių, kuriems taikoma ir Direktyva 2003/87/EB, ir Direktyva 2010/75/ES, išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Nors taip bus galima kurti tolesnę tų direktyvų sinergiją, tai galėtų turėti įtakos jų veikimui, be kita ko, anglies dioksido rinkoje. Šiuo atžvilgiu Direktyvoje 2003/87/EB yra nuostata dėl sinergijos su Direktyva 2010/75/ES veiksmingumo peržiūros ir kuria raginama koordinuoti su aplinka ir klimatu susijusius leidimus, kad būtų užtikrinamas veiksmingas ir greitesnis priemonių, reikalingų Sąjungos klimato ir energetikos tikslams pasiekti, įgyvendinimas. Siekdama atsižvelgti į šios srities inovacijų dinamiką ir į Direktyvos 2003/87/EB 8 straipsnyje nurodytą peržiūrą, Komisija ne vėliau kaip 2028 m., o vėliau – kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų teikti Direktyvos 2010/75/ES įgyvendinimo peržiūros ataskaitas;

(46)

tęsdama ataskaitų teikimo supaprastinimą, atliktą Direktyva 2010/75/ES, Komisija turėtų toliau racionalizuoti tvarką, pagal kurią valstybės narės pagal tą direktyvą teikia informaciją Komisijai, kartu su kitais atitinkamais Sąjungos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1244 (21) reikalavimais. Pateikta informacija turėtų sudaryti sąlygas prasmingai peržiūrėti įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus, susijusius su išmetamaisiais teršalais ir kitų formų tarša, išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis, GPGB taikymu, nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimu ir įrenginių eksploatavimo būkle. Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 5 d. turėtų atnaujinti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatomas šios valstybių narių teikiamos informacijos tipas, forma ir periodiškumas;

(47)

siekiant užtikrinti, kad Direktyva 2010/75/ES ir toliau atitiktų jos tikslus užkirsti kelią teršalų išmetimui arba sumažinti jų kiekį ir pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, turėtų būti nustatyti su naminių kiaulių ir paukščių auginimu susijusios veiklos reikalavimai, atsižvelgiant į kiekvieno veiklos sektoriaus ypatumus. Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti vienodas sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (22). Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(48)

Komisija turėtų peržiūrėti poreikį kontroliuoti teršalų išmetimą vykdant naftos ir dujų žvalgymą ir gavybą sausumoje ir jūroje, atsižvelgdama į esamą Sąjungos teisės aktų sistemą, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1787 (23) ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES (24), poreikį kontroliuoti teršalų išmetimą vykdant neenergetinių pramoninių mineralų, naudojamų pramonės sektoriuose, išskyrus statybą, apdorojimą vietoje ir gavybą, taip pat poreikį kontroliuoti teršalų išmetimą vykdant naujai Sąjungoje pradėtą rūdų apdorojimą vietoje ir gavybą, ir poreikį patikslinti I priede nustatytą vandenilio gamybai vandens elektrolizės būdu taikomą veiklos ribinę vertę;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2010/75/ES įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti: i) standartizuotą GPGB išvadų įgyvendinimo sąnaudų neproporcingumo, palyginti su galima nauda aplinkai, vertinimo metodiką pagal 15 straipsnio 4 dalį, kai tinkama, atsižvelgiant į tokius metodus kaip statistinio gyvenimo vertės metodas arba gyvenimo metų vertės metodas, ii) standartizuotą 15 straipsnio 6 dalį nurodyto vertinimo atlikimo metodiką, iii) matavimo metodą, pagal kurį įvertinama, ar laikomasi leidime nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, susijusių su į orą ir į vandenį išmetamu teršalų kiekiu, iv) išsamią Pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centro įsteigimo ir veikimo tvarką, v) pertvarkos planų formą ir vi) tai, kokia informacija iš AVS yra svarbi skelbimui, kuri turėtų apimti informaciją bent apie aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius ir tikslus, taip pat apie pažangą siekiant aplinkosaugos tikslų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(50)

siekiant užtikrinti veiksmingą Direktyvoje 2010/75/ES nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, būtina nustatyti minimalų veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų turinį. Sankcijų nustatymo tvarkos skirtumai, tai, kad sankcijos daugeliu atvejų laikomos pernelyg švelniomis, kad tikrai atgrasytų nuo neteisėto elgesio, ir nevienodas jų taikymas valstybėse narėse trukdo užtikrinti vienodas sąlygas, kurios turėtų būti taikomos pramoniniams išmetamiems teršalams visoje Sąjungoje;

(51)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų. Bet kuriuo atveju skiriant baudžiamąsias ir administracines sankcijas, kaip išaiškino Teisingumo Teismas, neturėtų būti pažeidžiama teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam vykstant baudžiamajam procesui dėl tos pačios nusikalstamos veikos (ne bis in idem principas). Sunkiausių juridinio asmens padarytų pažeidimų, pavyzdžiui, labai sunkių pažeidimų dėl jų pobūdžio, masto ir pasikartojimo, atveju arba kai tie pažeidimai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėje sankcijų sistemoje būtų numatytos baudos, kurių maksimalus dydis sudarytų ne mažiau kaip 3 % ūkio subjekto metinės apyvartos Sąjungoje finansiniais metais, einančiais prieš metus, kuriais skiriama bauda. Už tuos pažeidimus, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB (25), valstybės narės taip pat gali nustatyti arba nustatyti kaip alternatyvą baudžiamąsias sankcijas, su sąlyga, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(52)

jeigu pažeidus nacionalines priemones, priimtas pagal Direktyvą 2010/75/ES, padaroma žala žmonių sveikatai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nukentėję asmenys galėtų reikalauti kompensacijos už šią žalą iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų. Tokios kompensavimo taisyklės padeda siekti SESV 191 straipsnyje nustatytų aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo bei žmonių sveikatos apsaugos tikslų. Jomis taip pat grindžiamos teisės į gyvybę, asmens neliečiamybę ir sveikatos priežiūrą, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2, 3 ir 35 straipsniuose, ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nustatyta tos chartijos 47 straipsnyje. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB (26) privatiems subjektams nesuteikiama teisė į kompensaciją dėl žalos aplinkai arba dėl neišvengiamos tokios žalos grėsmės;

(53)

todėl tikslinga, kad Direktyvoje 2010/75/ES būtų sprendžiamas teisės į kompensaciją už asmenų patirtą žalą klausimas ir kad ja būtų užtikrinama, kad asmenys galėtų ginti savo teises būti apsaugotiems nuo žalos sveikatai, padarytos dėl Direktyvos 2010/75/ES pažeidimų, ir taip būtų užtikrinamas veiksmingesnis tos direktyvos vykdymo užtikrinimas. Procedūros, susijusios su reikalavimais atlyginti žalą, turėtų būti parengtos ir taikomos taip, kad dėl jų netaptų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis teise reikalauti atlyginti žalą;

(54)

Direktyvos 2010/75/ES poveikis valstybių narių procesinei autonomijai turėtų apsiriboti tuo, kas būtina siekiant jos tikslo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą saugioje aplinkoje, ir neturėtų daryti poveikio kitoms nacionalinėms procesinėms taisyklėms, kuriomis nustatoma teisė reikalauti kompensacijos už tos direktyvos pažeidimus. Tačiau tokios nacionalinės taisyklės neturėtų trukdyti veiksmingam pagal Direktyvą 2010/75/ES reikalaujamų kompensacijų skyrimo mechanizmo veikimui;

(55)

Direktyva 2010/75/ES buvo skirtingai įgyvendinta valstybėse narėse kiek tai susiję su įrenginiais, kuriuose degami keramikos gaminiai, nes vadovaudamosi šios veiklos apibrėžties formuluote valstybės narės galėjo nuspręsti, ar taikyti abu, ar tik vieną iš dviejų – gamybos pajėgumo ir krosnies talpos – kriterijų. Siekiant užtikrinti nuoseklesnį tos direktyvos įgyvendinimą ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, tokie įrenginiai turėtų būti įtraukiami į tos direktyvos taikymo sritį, kai tik tenkinamas vienas kuris iš tų dviejų kriterijų;

(56)

nustatydama išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į visas medžiagas, įskaitant vis didesnį susirūpinimą keliančias medžiagas, kurios gali būti išmetamos iš atitinkamo įrenginio ir gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai. Tai darant turėtų būti atsižvelgiama į išmetamų medžiagų pavojingumą, kiekį ir pobūdį, taip pat į galimybes jomis užteršti aplinkos terpes. GPGB išvados, kai tinkama, laikomos atskaitos tašku renkantis medžiagas, kurių išmetamo kiekio ribinės vertės turi būti nustatomos, bet kompetentinga institucija gali nuspręsti pasirinkti papildomas medžiagas. Šiuo metu nebaigtinis atskirų taršių medžiagų sąrašas pateikiamas Direktyvos 2010/75/ES II priede, o tai nesuderinama su tos direktyvos holistiniu požiūriu ir neatspindi kompetentingų institucijų poreikio atsižvelgti į visas aktualias taršias medžiagas, įskaitant tas, kurios kelia vis didesnį susirūpinimą. Todėl šis nebaigtinis taršių medžiagų sąrašas turėtų būti išbrauktas. Vietoje jo turėtų būti įtraukta nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 166/2006 (27) II priede pateiktą teršalų sąrašą;

(57)

nors Direktyva 2010/75/ES taikoma sąvartynams, nėra jokių GPGB išvadų dėl sąvartynų, nes ši veikla patenka į Tarybos direktyvos 1999/31/EB (28) taikymo sritį ir joje nustatyti reikalavimai laikomi GPGB. Dėl technikos raidos ir inovacijų, įvykusių po to, kai buvo priimta Direktyva 1999/31/EB, šiuo metu esama veiksmingesnių būdų, kaip apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Patvirtinus GPGB išvadas pagal Direktyvą 2010/75/ES būtų galima spręsti pagrindines aplinkosaugos problemas, susijusias su atliekų sąvartynų eksploatavimu, įskaitant juose išmetamą didelį metano kiekį. Todėl Direktyvoje 1999/31/EB turėtų būti numatyta galimybė GPGB išvadas dėl sąvartynų patvirtinti pagal Direktyvą 2010/75/ES;

(58)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti aplinkos kokybę, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl tarpvalstybinio pramoninės taršos pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(59)

laikantis proporcingumo principo, siekiant pagrindinio tikslo – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir gerinti aplinkos kokybę – būtina ir tikslinga nustatyti taršos, kurią sukelia pramoninė veikla ir gyvulininkystės veikla, integruotos prevencijos ir kontrolės taisykles. Šia direktyva, remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(60)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (29) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(61)

kurą deginantiems įrenginiams, kurie yra mažų atskirų sistemų dalis, dėl jų geografinės padėties ir sujungimų su valstybių narių žemyniniu tinklu arba kitos valstybės narės tinklu trūkumo gali kilti ypatingų iššūkių, dėl kurių reikia daugiau laiko, kad jie galėtų įvykdyti išmetamųjų teršalų ribinių verčių reikalavimus. Atitinkamos valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimų laikymosi planą, taikomą kurą deginantiems įrenginiams, kurie yra mažų atskirų sistemų dalis, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. būtų užtikrintas išmetamųjų teršalų ribinių verčių reikalavimų įvykdymas. Plane turėtų būti aprašytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį šiai direktyvai, ir priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti plano taikymo laikotarpiu išmetamų teršalų kiekį ir išmetimo trukmę, taip pat į jį turi turėtų būti įtraukta informacija apie paklausos valdymo priemones ir perėjimo prie švaresnio kuro galimybes arba švaresnes alternatyvas, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių diegimą ir sujungimą su žemyninės dalies tinklais arba kitos valstybės narės tinklais. Atitinkamos valstybės narės turėtų pateikti savo reikalavimų laikymosi planą Komisijai. Jei Komisija pareikštų prieštaravimų, valstybės narės turėtų planą atnaujinti. Atitinkamos valstybės narės turėtų kasmet teikti pažangos siekiant reikalavimų laikymosi ataskaitas;

(62)

siekiant suteikti laiko, kad valstybės narės ir kompetentingos institucijos galėtų pradėti laikytis naujų nuostatų, o įrenginiai jas atitikti, taip pat suteikti laiko Komisijai priimti naujas GPGB išvadas, kuriose būtų atsižvelgta į naujas nuostatas, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikia nustatyti konkrečią datą, iki kada absoliučiai vėliausiai turėtų būti pradėta laikytis nuostatų. Atsižvelgiant į Sevilijos procesą ir peržiūrėtinų GPGB informacinių dokumentų skaičių, ši data turėtų būti 12 metų esamai veiklai ir 10 metų naujai veiklai. Tai neužkerta kelio anksčiau priimti ir įgyvendinti GPGB išvadas – to tikimasi daugumos veiklos rūšių, kurioms taikoma ši direktyva, atveju. Esami įrenginiai turėtų atitikti Direktyvos 2010/75/ES, kurios redakcija galioja 2024 m. rugpjūčio 3 d., nuostatas, kol bus priimtos naujos GPGB išvados arba atnaujintas leidimas;

(63)

todėl direktyvos 2010/75/ES ir 1999/31/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių ir gyvulininkystės sektoriuje išmetamų teršalų (taršos integruota prevencija ir kontrolė)“

2)

1 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Ja taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę arba, jei tai yra neįmanoma, nuolat mažinti į orą, vandenį ir žemę išmetamų teršalų kiekį, užkirsti kelią atliekų susidarymui, didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir skatinti žiedinę ekonomiką bei dekarbonizaciją, siekiant aukšto žmonių sveikatos ir aplinkos, kaip visumos, apsaugos lygio.“

3)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

4)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos valstybės narės gali nustatyti įrenginių, kuriems taikomas tik V arba VIa skyrius, registravimo tvarką.“

6)

5 straipsnis papildomas šia dalimi:

7)

7 ir 8 straipsniai pakeičiami taip:

(*3)   2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).“;"

8)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

9)

11 straipsnio f punktas pakeičiamas taip:

;

10)

11 straipsnyje įterpiami šie punktai:

;

11)

12 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktai pakeičiami taip:

;

12)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

įterpiamas šis straipsnis:

(*4)   2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L, 2024/1785, 2024 7 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1785/oj).“;"

15)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

16)

įterpiamas šis straipsnis:

17)

16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

18)

16 straipsnis papildomas šia dalimi:

19)

16 straipsnis papildomas šia dalimi:

20)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

21)

20 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

22)

21 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

;

23)

21 straipsnio 5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

;

24)

21 straipsnio 5 dalis papildoma šiuo punktu:

;

25)

23 straipsnio 4 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija patvirtina ir, kai tinkama, reguliariai atnaujina rizikos aplinkai vertinimo kriterijų gaires.“

26)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

27)

25 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Teisė užginčyti neturi priklausyti nuo vaidmens, kurį suinteresuotos visuomenės narys atliko dalyvaudamas sprendimų pagal šią direktyvą priėmimo procedūrose.

Peržiūros procedūra turi būti sąžininga, teisinga, savalaikė ir ne pernelyg brangi ir joje turi būti numatytos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant, kai tinkama, teismo įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises.“

28)

26 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

29)

po 26 straipsnio įterpiama ši antraštė:

„IIA SKYRIUS

SĄLYGŲ INOVACIJOMS SUDARYMAS IR INOVACIJŲ SKATINIMAS“

30)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

31)

įterpiami šie straipsniai:

32)

30 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

33)

30 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kokią pagal pirmą pastraipą suteiktą išimtį, įskaitant priežastis, kuriomis grindžiamas išimties taikymas, ir nustatytas sąlygas.“

34)

įterpiamas šis straipsnis:

35)

42 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šis skyrius netaikomas dujofikavimo arba pirolizės įrenginiams, jei tokio terminio atliekų apdorojimo metu susidariusios dujos ar skysčiai prieš sudeginant apdorojami taip, kad:

36)

48 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

37)

63 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

38)

70 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

39)

po 70 straipsnio įterpiama ši antraštė:

„VIA SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IR KIAULIŲ AUGINIMO“

40)

po antraštės „VIa skyrius“ įterpiami šie straipsniai:

41)

72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

42)

73 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Ne vėliau kaip 2028 m. birželio 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo peržiūros ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie veiklą, dėl kurios buvo priimtos arba nepriimtos GPGB išvados pagal šios direktyvos 13 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiama į inovacijų, įskaitant naujus gamybos būdus, dinamiką, papildomų taršos prevencijos priemonių poreikį ir Direktyvos 2003/87/EB 8 straipsnyje nurodytą peržiūrą.

Toje ataskaitoje pateikiamas Sąjungos veiksmų nustatant ar atnaujinant visoje Sąjungoje taikomus minimalius išmetamųjų teršalų ribinių verčių reikalavimus ir į GPGB išvadų, priimtų per ankstesnį penkerių metų laikotarpį, taikymo sritį patenkančių veiklos stebėsenos ir atitikties taisyklių poreikio vertinimas, grindžiamas šiais kriterijais:

43)

73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

44)

74 straipsnis pakeičiamas taip:

45)

75 straipsnis pakeičiamas taip:

46)

76 straipsnis pakeičiamas taip:

47)

77 ir 78 straipsniai išbraukiami;

48)

79 straipsnis pakeičiamas taip:

(*5)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).“;"

49)

įterpiamas šis straipsnis:

50)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą;

51)

įterpiamas Ia priedas, kaip išdėstyta šios direktyvos II priede;

52)

II priedas pakeičiamas tekstu, išdėstytu šios direktyvos III priede;

53)

III priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos IV priedą;

54)

IV priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos V priedą;

55)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos VI priedą;

56)

VI priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos VII priedą.