(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (3) dalinių pakeitimų, susijusių su priežiūros įgaliojimais, sankcijomis, trečiųjų valstybių filialais ir aplinkosaugine, socialine ir valdymo (ASV) rizika, tikslas – toliau derinti bankų priežiūros sistemą ir taip gilinti bankų sektoriaus vidaus rinką. Kompetentingos institucijos turėtų siekti užtikrinti, kad priežiūros sistema, kaip apibrėžta toje direktyvoje, įstaigoms būtų taikoma proporcingai, ir visų pirma jos turėtų siekti kuo labiau sumažinti mažų ir nesudėtingų įstaigų atitikties užtikrinimo ir ataskaitų teikimo išlaidas, deramai atsižvelgdamos į rekomendacijas, išdėstytas 2021 m. Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) (EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (4), paskelbtoje ataskaitoje „Atitikties priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimams išlaidų tyrimas“, kuriomis siekta vidutines ataskaitų teikimo išlaidas sumažinti 10–20 %;

(2)

kompetentingos institucijos, jų darbuotojai ir valdymo organų nariai turėtų būti nepriklausomi ir laisvi nuo politinės ir ekonominės įtakos. Interesų konfliktų rizika kenkia Sąjungos finansų sistemos vientisumui ir trukdo siekti tikslo sukurti integruotą bankų ir kapitalo rinkų sąjungą. Direktyvoje 2013/36/ES turėtų būti numatytos valstybėms narėms skirtos išsamesnės nuostatos, kuriomis būtų užtikrinama, kad kompetentingos institucijos, įskaitant jų darbuotojus ir jų valdymo organų narius, veiktų nepriklausomai ir objektyviai. Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir apribotas „sukamųjų durų“ reiškinys, visų pirma numatant veiklos pertraukos laikotarpius, draudimą prekiauti prižiūrimų subjektų išleistomis priemonėmis ir ilgiausią kadencijos laikotarpį atitinkamiems valdymo organų nariams. EBI turėtų parengti kompetentingoms institucijoms skirtas tarptautine geriausia praktika grindžiamas interesų konfliktų prevencijos gaires;

(3)

kompetentingos institucijos darbuotojai ir kompetentingos institucijos valdymo organų nariai, kuriems taikomi veiklos pertraukos laikotarpiai, turėtų turėti teisę gauti tinkamą kompensaciją, kurios tikslas turėtų būti kompensuoti jiems už negalėjimą tam tikrą laikotarpį įsidarbinti subjektuose, kuriems taikomi tie veiklos pertraukos apribojimai. Ši kompensacija turėtų būti proporcinga atitinkamo veiklos pertraukos laikotarpio trukmei, o dėl jos formos turėtų nuspręsti kiekviena valstybė narė;

(4)

vykdydamos priežiūros funkcijas priežiūros institucijos turėtų elgtis kuo sąžiningiau. Siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti aukštus etikos standartus, tikslinga, kad kompetentingos institucijos darbuotojai ir kompetentingos institucijos valdymo organų nariai kasmet pateiktų interesų deklaraciją. Toje deklaracijoje turėtų būti atskleista informacija apie darbuotojo ir nario turimas finansines priemones, kad būtų sumažinta dėl tų turimų priemonių galinčių kilti interesų konfliktų rizika, o kompetentingos institucijos galėtų tokią riziką tinkamai valdyti. Interesų deklaracija neturėtų daryti poveikio jokiam reikalavimui pagal taikomas nacionalines taisykles pateikti turto deklaraciją;

(5)

pagrindinių banko paslaugų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES I priedo 1, 2 ir 6 punktuose, teikimas turėtų būti susietas su Sąjungos teisėje nustatytu aiškiu ir suderintu reikalavimu gauti veiklos leidimą, kuriuo turėtų būti nurodyta, kad trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės, siekiančios teikti tokias pagrindines banko paslaugas Sąjungoje, turėtų bent įsteigti filialą valstybėje narėje ir kad tokio filialo veiklos leidimas turėtų būti išduodamas vadovaujantis Sąjungos teisės aktais, nebent ta įmonė nori teikti banko paslaugas Sąjungoje per patronuojamąją įmonę;

(6)

neturėtų būti daromas poveikis naudojimuisi banko paslaugomis už Sąjungos ribų, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos Susitarimo dėl įsipareigojimų finansinių paslaugų srityje kontekste. Reikalavimas įsteigti filialą Sąjungoje neturėtų būti taikomas paslaugų teikimo kliento prašymu atvejais, t. y. kai klientas arba sandorio šalis kreipiasi į trečiojoje valstybėje įsteigtą įmonę savo išimtine iniciatyva dėl banko paslaugų teikimo, įskaitant jų tolesnį teikimą, arba dėl banko paslaugų, glaudžiai susijusių su iš pradžių užsakytomis paslaugomis, teikimo. Perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis priemonių klientų pagal galiojančias sutartis įgytoms teisėms išsaugoti. Tokios priemonės turėtų būti taikomos tik siekiant palengvinti perėjimą prie šios direktyvos įgyvendinimo ir turėtų būti apibrėžtos siaurai, kad būtų išvengta apėjimo atvejų. Siekiant užkirsti kelią taisyklių, taikomų trečiųjų valstybių įmonių teikiamoms tarpvalstybinėms banko paslaugoms, apėjimui, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė stebėti tų paslaugų teikimą. Reikalavimas įsteigti filialą Sąjungoje taip pat neturėtų būti taikomas tarpbankiniams sandoriams ir sandoriams tarp maklerių. Be to, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (6) nustatytai veiklos leidimų išdavimo tvarkai, reikalavimas įsteigti filialą neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai trečiųjų valstybių kredito įstaigos Sąjungoje teikia investicines paslaugas ir vykdo investicinę veiklą, išvardytas Direktyvos 2014/65/ES I priedo A dalyje, ir bet kurias priderintas papildomas paslaugas, pavyzdžiui, susijusį indėlių priėmimą arba kredito ar paskolų teikimą, kurių tikslas – teikti paslaugas pagal tą direktyvą, įskaitant prekybos finansinėmis priemonėmis paslaugų teikimą arba privataus turto valdymą. Tačiau tokia išimtimi turėtų būti atsižvelgiama į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (7);

(7)

kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai panaikinti kredito įstaigai išduotą veiklos leidimą, kai nustatoma, kad tokia kredito įstaiga žlunga arba gali žlugti, kai negalima pagrįstai tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis ar priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias tokios kredito įstaigos žlugimui ir kai pertvarkymo veiksmai nėra būtini viešojo intereso labui. Susiklosčius tokiai situacijai, kredito įstaiga turėtų būti likviduojama pagal taikytinas nacionalines bankroto procedūras arba kitokias procedūras, nustatytas tokioms įstaigoms pagal nacionalinę teisę, kuriomis būtų užtikrintas tvarkingas kredito įstaigos pasitraukimas iš rinkos; taigi, ji turėtų nutraukti veiklą, kurią vykdyti jai buvo išduotas leidimas. Tačiau nustatymas, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti, neturėtų savaime reikšti, kad panaikinamas ir veiklos leidimas, kaip ir kitais atvejais, kai kompetentinga institucija turi teisę panaikinti veiklos leidimą. Kompetentingos institucijos turėtų naudotis savo įgaliojimais tokiu būdu, kuris būtų proporcingas ir kuriuo būtų atsižvelgiama į taikomų nacionalinių bankroto procedūrų, įskaitant esamas teismines procedūras, ypatybes. Įgaliojimais panaikinti veiklos leidimą neturėtų būti naudojamasi siekiant užkirsti kelią bankroto procedūros pradėjimui arba priversti ją nutraukti, pavyzdžiui, taikant teismo moratoriumą ar kitas priemones, kurių sąlyga – galiojanti licencija;

(8)

finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurios yra bankų grupių patronuojančiosios įmonės, ir toliau turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 (8) nustatytas nustatymo ir patvirtinimo mechanizmas. Tuo mechanizmu kompetentingoms institucijoms sudaroma galimybė įtraukti tam tikras finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves į savo tiesioginę priežiūros ir priežiūros įgaliojimų pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (9) taikymo sritį, kad būtų užtikrintas konsoliduotas reikalavimų laikymasis. Tam tikromis aplinkybėmis kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę savo nuožiūra netaikyti patvirtinimo reikalavimo finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, kuri buvo įsteigta siekiant turėti įmonių kapitalo dalį. Be to, siekiant atsižvelgti į tam tikrų bankų grupių ypatumus, konsoliduotos priežiūros institucija turėtų turėti galimybę leisti finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, kurioms netaikomas patvirtinimo reikalavimas, neįtraukti į bankų grupės konsolidavimo taikymo sritį. Tačiau įgaliojimais neįtraukti tų subjektų į bankų grupės konsolidavimo taikymo sritį turėtų būti naudojamasi tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai laikomasi visų taikytinuose teisės aktuose nustatytų sąlygų, ir tuo tikslu atitinkama bankų grupė turėtų įrodyti, kad kontroliuojantysis subjektas, kuris turėtų būti neįtrauktas, nedalyvauja tos bankų grupės valdyme arba nėra jam svarbus;

(9)

kredito įstaigų priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti visi būtini įgaliojimai, kurie joms leistų vykdyti savo pareigas ir apimtų įvairias prižiūrimų subjektų vykdomas operacijas. Tuo tikslu ir siekiant geriau užtikrinti vienodas sąlygas, priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti visi priežiūros įgaliojimai, kad jos galėtų prižiūrėti reikšmingas operacijas, kurias gali vykdyti prižiūrimi subjektai. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti pranešama, jei prižiūrimo subjekto atliekamos reikšmingos operacijos, įskaitant prižiūrimų subjektų vykdomą finansų arba ne finansų sektoriaus subjektų reikšmingų akcijų paketų įsigijimą, reikšmingą prižiūrimų subjektų turto ir įsipareigojimų perdavimą arba tokį turto ir įsipareigojimų perdavimą prižiūrimiems subjektams, bendrovių susijungimus ir skaidymus, kuriuose dalyvauja prižiūrimas subjektas, kelia susirūpinimą dėl subjekto prudencinio profilio arba dėl galimos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veiklos. Be to, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai įsikišti reikšmingo akcijų paketo įsigijimų ir bendrovių susijungimų ar skaidymų atvejais;

(10)

siekiant užtikrinti proporcingumą ir išvengti nepagrįstos administracinės naštos, papildomi kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimai turėtų būti taikomi tik toms operacijoms, kurios laikomos reikšmingomis. Tik tokios operacijos kaip bendrovių susijungimai ar skaidymai turėtų būti automatiškai laikomos reikšmingomis operacijomis, nes tikėtina, kad naujas įsteigtas subjektas savo prudenciniu profiliu gerokai skirsis nuo subjektų, kurie iš pradžių dalyvavo susijungime ar skaidyme. Be to, bendrovių susijungimo ar skaidymo sandorius vykdantys subjektai neturėtų vykdyti tokių sandorių iš anksto negavę kompetentingų institucijų teigiamos nuomonės. Jei akcijų paketų įsigijimas laikomas reikšmingu, jį, taikydama tylaus pritarimo procedūrą, turėtų įvertinti atitinkama kompetentinga institucija;

(11)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų įsikišti prieš įvykdant reikšmingą operaciją, joms turėtų būti pranešama iš anksto. Kartu su tokiu pranešimu turėtų būti pateikiama informacija, kuri yra būtina kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų įvertinti siūlomą operaciją prudenciniu ir kovos su pinigų plovimu bei kovos su teroristų finansavimu požiūriu. Tą vertinimą kompetentingos institucijos turėtų pradėti kai tik gauna pranešimą, kuriame pateikiama visa prašoma informacija. Tuo atveju, kai įsigyjama reikšminga akcijų paketo dalis arba kai siūlomoje operacijoje dalyvauja tik tos pačios grupės finansų suinteresuotieji subjektai, to vertinimo trukmė turėtų būti ribota;

(12)

reikšmingos akcijų paketo dalies įsigijimo atveju, atsižvelgdama į vertinimo išvadą, kompetentinga institucija galėtų nuspręsti pareikšti prieštaravimą dėl operacijos. Kompetentingai institucijai per tam tikrą laikotarpį nepareiškus prieštaravimo, turėtų būti laikoma, kad tai operacijai pritarta;

(13)

nuostatas, susijusias su kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimu, būtina suderinti su nuostatomis dėl įstaigos vykdomo reikšmingos akcijų paketo dalies įsigijimo, jei vykdant tą patį sandorį reikėtų atlikti abu vertinimus. Tinkamai nesuderinus šių nuostatų, dėl jų kompetentingų institucijų atliekamuose vertinimuose ir galiausiai jų priimamuose sprendimuose galėtų atsirasti tam tikrų neatitikimų;

(14)

kalbant apie bendrovių susijungimus ir skaidymus pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 (10) nustatytos suderintos taisyklės ir procedūros, taikytinos visų pirma tarpvalstybiniams ribotos atsakomybės bendrovių susijungimams ir skaidymams. Todėl šioje direktyvoje numatyta kompetentingų institucijų atliekama vertinimo procedūra turėtų papildyti procedūrą, išdėstytą Direktyvoje (ES) 2017/1132, ir neturėtų prieštarauti nė vienai iš jos nuostatų. Tarpvalstybinių bendrovių susijungimų ir skaidymų atvejais, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2017/1132, kaip vertinimo, ar laikomasi visų atitinkamų sąlygų ir ar tinkamai atliktos visos procedūros ir formalumai, kuriuos būtina atlikti pasirengimo bendrovių susijungimui ar skaidymui pažymėjimui gauti, dalis turėtų būti pateikiama kompetentingos institucijos pagrįsta nuomonė. Todėl tokia pagrįsta nuomonė turėtų būti perduota paskirtai nacionalinei institucijai, atsakingai už pasirengimo bendrovių susijungimui ar skaidymui pažymėjimo išdavimą pagal Direktyvą (ES) 2017/1132;

(15)

kai kurias atvejais, pavyzdžiui, kai operacijoje dalyvauja įvairiose valstybėse narėse įsisteigę subjektai, norint vykdyti operacijas gali prireikti kelių pranešimų ir vertinimų iš skirtingų kompetentingų institucijų, todėl toms institucijoms būtina veiksmingai bendradarbiauti. Todėl būtina tiksliai apibrėžti bendradarbiavimo pareigas, visų pirma susijusias su išankstiniais tarpvalstybiniais pranešimais, sklandžiu keitimusi informacija, be kita ko, su institucijomis, atsakingomis už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir vertinimo proceso koordinavimu;

(16)

EBI turėtų būti įgaliota parengti techninių reguliavimo standartų projektą, techninių įgyvendinimo standartų projektą ir gaires, kad būtų nustatyta tinkama naudojimosi papildomais priežiūros įgaliojimais sistema. Tame techninių reguliavimo standartų projekte ir techninių įgyvendinimo standartų projekte visų pirma turėtų būti nustatyta informacija, kurią turi gauti kompetentingos institucijos, elementai, kuriuos reikia įvertinti, ir bendradarbiavimas, reikalingas, kai dalyvauja daugiau nei viena kompetentinga institucija. Tie įvairūs elementai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad taikant pakankamai suderintą priežiūros metodiką būtų galima veiksmingai įgyvendinti nuostatas dėl papildomų įgaliojimų ir kad su jais susijusi papildoma administracinė našta būtų kuo mažesnė;

(17)

filialai, kuriuos įmonės trečiojoje valstybėje įsteigia, kad galėtų teikti bankininkystės paslaugas valstybėje narėje, reguliuojami pagal nacionalinę teisę ir tas reguliavimas yra tik šiek tiek suderintas su Direktyva 2013/36/ES. Nors trečiųjų valstybių filialai užima didelę ir vis didėjančią Sąjungos bankų rinkų dalį, šiuo metu jiems taikomi tik labai bendri informavimo reikalavimai, bet netaikomi jokie Sąjungos lygmens prudenciniai standartai ar bendradarbiavimo susitarimai priežiūros srityje. Kadangi nėra jokios bendros prudencinės sistemos, trečiųjų valstybių filialams taikomi skirtingi įvairių prudencinių lygmenų ir aprėpties nacionaliniai reikalavimai. Be to, kompetentingoms institucijoms trūksta išsamios informacijos ir būtinų priežiūros priemonių, kad jos galėtų tinkamai stebėti konkrečią riziką, kurią kelia vienoje ar daugiau valstybių narių per filialus ir per patronuojamąsias įmones veikiančios trečiųjų valstybių grupės. Šiuo metu nėra integruotos jų priežiūros tvarkos, o kompetentinga institucija, atsakinga už kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo priežiūrą, neprivalo keistis informacija su kompetentingomis institucijomis, prižiūrinčiomis kitus tos pačios grupės filialus ir patronuojamąsias įmones. Dėl tokios reguliavimo fragmentacijos kyla rizika finansiniam stabilumui ir rinkos vientisumui Sąjungoje, ir ji turėtų būti pakankamai sumažinta sukūrus trečiųjų valstybių filialams taikytiną suderintą sistemą. Tokią sistemą turėtų sudaryti minimalieji bendri veiklos leidimų išdavimo, prudencinių standartų, vidaus valdymo, priežiūros ir atskaitomybės reikalavimai. Tas reikalavimų rinkinys turėtų būti rengiamas remiantis tais reikalavimais, kuriuos valstybės narės jau taiko trečiųjų valstybių filialams savo teritorijoje, taip pat atsižvelgiant į panašius arba lygiaverčius reikalavimus, kuriuos trečiosios valstybės taiko užsienio filialams, siekiant užtikrinti skirtingų valstybių narių sistemų nuoseklumą ir suderinti trečiųjų valstybių filialams taikytiną Sąjungos reguliavimo sistemą su vyraujančia tarptautine praktika šioje srityje;

(18)

išduodamos leidimus trečiųjų valstybių filialams ir juos prižiūrėdamos, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijas. Tuo tikslu jos turi turėti prieigą prie visos būtinos informacijos apie trečiosios valstybės filialo pagrindinę įmonę, gaunamos iš atitinkamos trečiosios valstybės priežiūros institucijų, ir turėti galimybę veiksmingai koordinuoti savo priežiūros veiklą su trečiosios valstybės priežiūros institucijų priežiūros veikla. Prieš trečiosios valstybės filialui pradedant veiklą valstybėje narėje, kompetentingos institucijos turėtų stengtis sudaryti susitarimą su atitinkamos trečiosios valstybės priežiūros institucija, kad būtų sudarytos sąlygos bendradarbiauti ir keistis informacija. Toks susitarimas turėtų būti grindžiamas EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsnio 5 dalį parengtais pavyzdiniais administraciniais susitarimais. Kompetentingos institucijos turėtų pateikti EBI informaciją apie tokius susitarimus. Kai neįmanoma sudaryti administracinio susitarimo pagal EBI parengtą pavyzdinį susitarimą, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas, jos turėtų turėti galimybę naudotis kitokiais susitarimais, pavyzdžiui, pasikeitimu laiškais;

(19)

siekiant proporcingumo, trečiųjų valstybių filialams nustatyti minimalieji reikalavimai turėtų atitikti riziką, kurią jie kelia Sąjungos ir valstybių narių finansiniam stabilumui ir rinkos vientisumui. Todėl trečiųjų valstybių filialai turėtų būti priskiriami atitinkamai 1 klasei, kai jie laikomi keliančiais didesnę riziką, arba 2 klasei, kai jie laikomi mažais ir nesudėtingais ir nekeliančiais didelės rizikos finansiniam stabilumui, pagal Reglamente (ES) Nr. 575/2013 pateiktą sąvokos „maža ir nesudėtinga įstaiga“ apibrėžtį. Atitinkamai trečiųjų valstybių filialai, kurių apskaitos knygose valstybėje narėje užregistruoto turto suma yra 5 mlrd. EUR arba daugiau, turėtų būti laikomi keliančiais tokią didesnę riziką dėl savo didesnio dydžio ir sudėtingumo, nes jų žlugimas galėtų stipriai sutrikdyti valstybės narės bankininkystės paslaugų rinką arba jos bankų sistemos veikimą. Trečiųjų valstybių filialai, turintys leidimą priimti mažmeninius indėlius, taip pat turėtų būti laikomi keliančiais didesnę riziką nepaisant jų dydžio, jei tokių mažmeninių indėlių suma viršija tam tikrą ribą, nes jų žlugimas galėtų turėti poveikį labai pažeidžiamiems indėlininkams ir galėtų būti prarastas pasitikėjimas valstybės narės bankų sistemos saugumu bei patikimumu ir jos gebėjimu apsaugoti piliečių santaupas. Todėl abiejų rūšių trečiųjų valstybių filialai turėtų būti priskiriami 1 klasės trečiųjų valstybių filialams;

(20)

trečiųjų valstybių filialai taip pat turėtų būti priskiriami 1 klasei, jeigu pagrindinei įmonei taikomas reguliavimas, o to reguliavimo priežiūra ir įgyvendinimas nėra laikomi bent lygiaverčiais Direktyvos 2013/36/ES ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams arba jeigu atitinkama trečioji valstybė yra įtraukta į sąrašą kaip didelės rizikos trečioji valstybė, kurios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimas turi strateginių trūkumų pagal Direktyvą (ES) 2015/849. Tie trečiųjų valstybių filialai kelia reikšmingą riziką Sąjungoje ir valstybėje narėje, kurioje jie įsisteigę, finansiniam stabilumui, nes jų pagrindinei įmonei taikomos reguliavimo arba kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos nepajėgia tinkamai įvertinti arba nepajėgia tinkamai stebėti specifinės rizikos, kylančios dėl filialo valstybėje narėje vykdomos veiklos, arba sandorio šalims valstybėje narėje kyla rizika dėl trečiosios valstybės grupės. Kad Komisija galėtų nustatyti, ar trečiosios valstybės bankų sektoriaus prudenciniai ir priežiūros standartai yra lygiaverčiai Sąjungos standartams, ji turėtų galėti pavesti EBI atlikti vertinimą ir pateikti ataskaitą dėl atitinkamos trečiosios valstybės bankų reguliavimo sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsnį. EBI turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų atliekamas griežtai bei skaidriai ir taikant patikimą metodiką. Be to, EBI taip pat turėtų konsultuotis ir glaudžiai bendradarbiauti su trečiosios valstybės priežiūros institucijomis, vyriausybės departamentais, atsakingais už jos bankų sektoriaus reguliavimą, ir, kai tikslinga, su privačiojo sektoriaus šalimis, siekdama užtikrinti, kad su jomis būtų elgiamasi sąžiningai ir joms būtų suteikta galimybė per pagrįstą laikotarpį pateikti dokumentus ir pastabas. Be to, EBI turėtų užtikrinti, kad parengta ataskaita būtų tinkamai pagrįsta, kad joje būtų pateiktas išsamus įvertintų aspektų aprašymas ir kad ji būtų pateikta per pagrįstą laikotarpį. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl trečiųjų valstybių filialams taikomų bankų reguliavimo sistemų lygiavertiškumo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(21)

kompetentingos institucijos turėtų turėti aiškius įgaliojimus kiekvienu konkrečiu atveju reikalauti, kad trečiųjų valstybių filialai prašytų veiklos leidimo pagal Direktyvos 2013/36/ES III antraštinės dalies 1 skyrių, bent tais atvejais, kai tie filialai vykdo veiklą su klientais ar sandorio šalimis kitose valstybėse narėse, pažeisdami vidaus rinkos taisykles, kai jie kelia reikšmingą riziką Sąjungos arba valstybės narės, kurioje jie įsteigti, finansiniam stabilumui arba kai visų trečiosios valstybės filialų Sąjungoje, priklausančių tai pačiai trečiosios valstybės grupei, turto bendra suma yra 40 mlrd. EUR arba didesnė arba trečiosios valstybės filialo turto suma valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, yra 10 mlrd. EUR arba didesnė. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos įvertintų, ar trečiųjų valstybių filialai yra sisteminės svarbos, kai visų trečiosios valstybės filialų Sąjungoje, priklausančių tai pačiai trečiosios valstybės grupei, turto bendra suma yra 40 mlrd. EUR arba didesnė. Tokį visų tai pačiai trečiosios valstybės grupei priklausančių trečiųjų valstybių filialų, įsteigtų vienoje valstybėje narėje arba visoje Sąjungoje, vertinimą turėtų atlikti jų atitinkamos kompetentingos institucijos. Atliekant tą vertinimą pagal konkrečius kriterijus turėtų būti analizuojama, ar tie filialai nekelia tokio paties lygio rizikos Sąjungos ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui, kaip įstaigos, kurios apibrėžiamos kaip sisteminės svarbos įstaigos pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Kai kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad trečiųjų valstybių filialai yra sisteminės svarbos, jos turėtų tiems filialams nustatyti reikalavimus, kurie yra tinkami siekiant sumažinti riziką finansiniam stabilumui. Šiais tikslais kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti, kad trečiųjų valstybių filialai prašytų veiklos leidimo kaip patronuojamosios įstaigos pagal Direktyvą 2013/36/ES, kad galėtų toliau vykdyti banko veiklą valstybėje narėje arba visoje Sąjungoje. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti kitus reikalavimus, visų pirma pareigą restruktūrizuoti trečiųjų valstybių filialų turtą arba veiklą Sąjungoje, kad tie filialai nebebūtų sisteminės svarbos, arba reikalavimą laikytis papildomo kapitalo, likvidumo, atskaitomybės arba informacijos atskleidimo reikalavimų, jeigu to pakaktų siekiant pašalinti riziką finansiniam stabilumui. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nenustatyti nė vieno iš tų reikalavimų trečiųjų valstybių filialams, kurie vertinami kaip sisteminės svarbos; šiuo atveju jos turėtų pateikti pagrįstą pranešimą EBI ir valstybių narių, kuriose atitinkama trečiosios valstybės grupė yra įsteigusi kitų trečiosios valstybės filialų ar patronuojamųjų įstaigų, kompetentingoms institucijoms. Kad būtų atsižvelgta į poveikį Sąjungos mastu, kompetentingos institucijos, kurios nusprendžia pasinaudoti savo įgaliojimais reikalauti, kad patronuojamoji įstaiga gautų veiklos leidimą, turėtų iš anksto pasikonsultuoti su EBI ir atitinkamomis kompetentingomis institucijomis;

(22)

siekiant skatinti priežiūros sprendimų dėl trečiosios valstybės grupės, turinčios filialų ir patronuojamųjų įmonių visoje Sąjungoje, nuoseklumą, kompetentingos institucijos, atlikdamos sisteminės svarbos vertinimą, turėtų pasikonsultuoti su EBI ir valstybių narių, kuriose atitinkama trečiosios valstybės grupė yra įsteigusi kitų trečiosios valstybės filialų ar patronuojamųjų įstaigų kompetentingomis institucijomis, kad būtų įvertinta rizika finansiniam stabilumui, kurią atitinkamas trečiosios valstybės filialas galėtų kelti kitoms valstybėms narėms nei valstybė narė, kurioje jis yra įsteigtas;

(23)

kompetentingos institucijos turėtų reguliariai tikrinti, kaip trečiųjų valstybių filialai laikosi atitinkamų reikalavimų pagal Direktyvą 2013/36/ES, ir taikyti tiems filialams priežiūros priemones, kad užtikrintų arba atkurtų tų reikalavimų laikymąsi. Siekiant palengvinti veiksmingą priežiūrą, kaip trečiųjų valstybių filialai laikosi tų reikalavimų, ir suteikti galimybę išsamiai apžvelgti trečiųjų valstybių grupių veiklą Sąjungoje, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su bendra priežiūros ir finansine informacija, parengta pagal standartizuotus šablonus. EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose būtų nustatyti tie šablonai. Be to, siekiant užtikrinti, kad visa trečiųjų valstybių grupių, veikiančių Sąjungoje per trečiųjų valstybių filialus, veikla būtų visapusiškai prižiūrima, kad nebūtų apeinami toms grupėms pagal Sąjungos teisę taikytini reikalavimai ir būtų kuo labiau sumažinta galima rizika finansiniam stabilumui Sąjungoje, būtina įgyvendinti tinkamus kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimus. Visų pirma, 1 klasės trečiųjų valstybių filialai turėtų būti įtraukti į trečiųjų valstybių grupių Sąjungoje priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sritį. Jei tokios kolegijos dar nėra, kompetentingos institucijos turėtų įsteigti ad hoc kolegiją visiems tos pačios grupės 1 klasės trečiųjų valstybių filialams, jeigu ta grupė vykdo veiklą daugiau kaip vienoje valstybėje narėje;

(24)

trečiųjų valstybių filialams taikytina Sąjungos sistema turėtų būti taikoma nedarant poveikio valstybių narių diskrecijai, kurią jos šiuo metu turi ir kuria naudodamosi jos paprastai gali reikalauti, kad tam tikrų trečiųjų valstybių įmonės vykdytų bankų veiklą jų teritorijoje tik per patronuojamąsias įstaigas, kurioms yra išduotas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES III antraštinės dalies 1 skyrių. Toks reikalavimas galėtų būti taikomas trečiosioms valstybėms, taikančioms bankų prudencinius ir priežiūros standartus, kurie nėra lygiaverčiai standartams, nustatytiems pagal valstybės narės nacionalinę teisę, arba gali būti taikomas trečiosioms valstybėms, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimas turi strateginių trūkumų;

(25)

nepaisant šiuo metu taikomų slaptumo taisyklių, kompetentingų institucijų ir mokesčių administratorių keitimąsi informacija reikėtų tobulinti. Bet kuriuo atveju informacija turėtų būti keičiamasi laikantis nacionalinės teisės ir, jei informacija gaunama iš kitos valstybės narės, atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų pasiekti susitarimą dėl informacijos atskleidimo;

(26)

labai svarbu, kad įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės laikytųsi prudencinių reikalavimų, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir patikimumas bei išsaugotas finansų sistemos stabilumas tiek visos Sąjungos lygmeniu, tiek kiekvienoje valstybėje narėje. Todėl Europos Centriniam Bankui (ECB) ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai tinkamu laiku imtis ryžtingų priemonių, kai tos įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jų faktiniai vadovai nesilaiko prudencinių reikalavimų ar priežiūros sprendimų;

(27)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, susijusias su sankcionavimo įgaliojimais, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas, periodines baudas ir kitas administracines priemones, susijusias su nacionalinių nuostatų, kuriomis Direktyva 2013/36/ES perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimais ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pažeidimais arba remiantis tomis nuostatomis arba tuo reglamentu kompetentingų institucijų priimtų sprendimų pažeidimais. Tos administracinės nuobaudos, periodinės baudos ir kitos administracinės priemonės turėtų atitikti tam tikrus minimaliuosius reikalavimus, įskaitant minimalius įgaliojimus, kurie turėtų būti suteikti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų jas taikyti, taip pat kriterijus, į kuriuos kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti jas taikydamos, skelbimo reikalavimus arba administracinių nuobaudų ar periodinių baudų dydžius. EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai teikti ataskaitas apie kompetentingų institucijų bendradarbiavimą taikant administracines nuobaudas, periodines baudas ir kitas administracines priemones;

(28)

valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti administracines nuobaudas, kai atitinkamam pažeidimui taip pat taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Nustatydamos administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir administracinių piniginių nuobaudų dydį, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visas ankstesnes baudžiamąsias sankcijas, kurios už tą patį pažeidimą buvo skirtos fiziniam ar juridiniam asmeniui, atsakingam už tą pažeidimą. Taip siekiama užtikrinti, kad administracinių ir baudžiamųjų bylų, susijusių su tais pačiais neteisėtais veiksmais, kumuliacijos atveju visos administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės, taikomos baudžiamaisiais tikslais, apsiribotų tuo, kas būtina atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo sunkumą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų įdiegti tinkamus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad kompetentingos institucijos ir teisminės institucijos būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie visus administracinius ar baudžiamuosius procesus, pradėtus prieš tą patį fizinį ar juridinį asmenį;

(29)

administracinės piniginės nuobaudos turėtų turėti atgrasomąjį poveikį, kad fizinis ar juridinis asmuo, pažeidžiantis nacionalines nuostatas, kuriomis Direktyva 2013/36/ES perkeliama į nacionalinę teisę, arba pažeidžiantis Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, ateityje nebesiimtų tokių pačių ar panašių veiksmų. Administracinės piniginės nuobaudos juridiniams asmenims turėtų būti taikomos nuosekliai, ypač nustatant didžiausią tokių nuobaudų sumą, kurią apskaičiuojant turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos įmonės bendrą metinę grynąją apyvartą. Tačiau šiuo metu bendra metinė grynoji apyvarta, kaip tai suprantama Direktyvoje 2013/36/ES, nėra nei pakankamai išsami, nei pakankamai aiški sąvoka, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas taikant administracines pinigines nuobaudas. Siekiant užtikrinti nuoseklų skaičiavimą visoje Sąjungoje, Direktyvoje 2013/36/ES turėtų būti pateiktas elementų, kurie turi būti įtraukti apskaičiuojant bendrą metinę grynąją apyvartą sąrašas;

(30)

be administracinių piniginių nuobaudų skyrimo, kompetentingoms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai skirti periodines baudas įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir tiems valdymo funkciją atliekančio valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims, kitiems reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams ir bet kuriems kitiems fiziniams asmenims, kurie, kaip nustatyta, pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pareigos laikytis nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2013/36/ES, arba savo pareigų pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba pagal kompetentingos institucijos remiantis tomis nuostatomis arba tuo reglamentu priimtą sprendimą, pažeidimą. Valstybės narės turėtų nustatyti konkrečias taisykles ir veiksmingus mechanizmus, susijusius su periodinių baudų taikymu. Periodinės baudos turėtų būti taikomos, jei reikalavimas ir toliau pažeidžiamas. Nedarant poveikio asmenų, kuriems tai taikoma, procedūrinėms teisėms pagal taikytiną teisę, įskaitant teisę tiems asmenims būti išklausytiems, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę taikyti periodines baudas neprivalėdamos pažeidimą padariusiai šaliai prieš tai pateikti prašymą, nurodymą ar įspėjimą, kuriuo būtų reikalaujama vėl užtikrinti atitiktį. Kadangi periodinėmis baudomis siekiama priversti fizinius ar juridinius asmenis nutraukti daromą pažeidimą, periodinių baudų taikymas neturėtų trukdyti kompetentingoms institucijoms už tą patį pažeidimą vėliau skirti administracines nuobaudas. Turėtų būti galima periodines baudas nustatyti tam tikrą dieną ir pradėti jas taikyti vėliau. Jei valstybės narės nėra numačiusios kitaip, periodinės baudos turėtų būti apskaičiuojamos už kiekvieną dieną;

(31)

siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmų pasirinkimą, kai padaromas pažeidimas, ir padėti užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepriklausomai nuo to, ar už tokius pažeidimus skiriamos administracinės nuobaudos ar kitos administracinės priemonės pagal nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti papildomas administracines nuobaudas, didesnes administracines pinigines nuobaudas ir periodines baudas.

(32)

Taikydama periodines baudas, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į galimą periodinės baudos poveikį pažeidimą padariusio juridinio ar fizinio asmens finansinei padėčiai ir siekti išvengti situacijų, kai dėl baudos pažeidimą padaręs fizinis ar juridinis asmuo taptų nemokus arba jam kiltų rimtų finansinių sunkumų arba bauda sudarytų neproporcingai didelę fizinio asmens metinių pajamų arba juridinio asmens bendros metinės apyvartos procentinę dalį. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad periodinės baudos būtų taikomos valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims, kitiems reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams ir bet kuriems kitiems fiziniams asmenims, kurie, kaip nustatyta, yra tiesiogiai, individualiai arba kolektyviai atsakingi už pažeidimą;

(33)

išskirtinėmis aplinkybėmis, jeigu pagal valstybės narės teisinę sistemą negalima taikyti šioje direktyvoje numatytų administracinių nuobaudų, turėtų būti galima administracinių nuobaudų taisykles išimtinai taikyti taip, kad nuobaudą inicijuotų kompetentinga institucija, o ją skirtų teisminės institucijos. Vis dėlto būtina, jog tos valstybės narės užtikrintų, kad tokių taisyklių ir nuobaudų taikymo poveikis būtų toks pat, kaip ir kompetentingų institucijų skiriamų administracinių nuobaudų. Todėl numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(34)

siekiant numatyti tinkamas sankcijas už nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2013/36/ES, pažeidimus ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pažeidimus, turėtų būti papildytas pažeidimų, už kuriuos taikomos administracinės nuobaudos, periodinės baudos ir kitos administracinės priemonės, sąrašas. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvoje 2013/36/ES pateikiamą pažeidimų sąrašą;

(35)

2018 m. sausio 1 d. pradėjus taikyti 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą „Finansinės priemonės“ (9-ąjį TFAS), modeliavimo metodu grindžiamo tikėtinų kredito nuostolių skaičiavimo rezultatai turi tiesioginės įtakos įstaigų nuosavų lėšų sumai ir teisės aktuose nustatytiems rodikliams. Tais pačiais modeliavimo metodais remiamasi apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius, kai įstaigos taiko nacionalines apskaitos sistemas. Todėl svarbu, kad kompetentingos institucijos ir EBI susidarytų aiškią nuomonę apie šių skaičiavimų poveikį pagal riziką įvertinto turto verčių intervalui ir nuosavų lėšų reikalavimams, kurie taikomi panašioms pozicijoms. Tuo tikslu lyginamoji analizė turėtų apimti ir tuos modeliavimo metodus. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos, apskaičiuojančios nuosavų lėšų reikalavimus pagal standartizuotą kredito rizikos metodą, taip pat gali naudoti modelius tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti pagal 9-ąjį TFAS, tos įstaigos taip pat turėtų būti įtraukiamos į lyginamąją analizę, atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(36)

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (12), kuriuo nustatyta peržiūrėta rinkos rizikos sistema, kurią sukūrė Bazelio bankų priežiūros komitetas. Alternatyvus standartizuotas metodas, kuris naudojamas taikant šią naują sistemą, leidžia įstaigoms modeliuoti tam tikrus parametrus, naudojamus apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą ir nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. Todėl svarbu, kad kompetentingos institucijos ir EBI susidarytų aiškią nuomonę apie pagal riziką įvertinto turto verčių intervalą ir nuosavų lėšų reikalavimus, kurie taikomi panašioms pozicijoms, ne tik taikant alternatyvų vidaus modelio metodą, bet ir taikant alternatyvų standartizuotą metodą. Dėl to rinkos rizikos lyginamoji analizė turėtų apimti peržiūrėtus standartizuotus ir vidaus modelio metodus atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(37)

pasauliui pereinant prie tvarios ekonomikos, kaip įtvirtinta Paryžiaus susitarime (13), 2015 m. gruodžio 12 d. priimtame pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., reikės esminės socialinės ir ekonominės transformacijos, o šio proceso sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks sutelkti didelius finansinius išteklius iš viešojo ir privačiojo sektorių. Europos žaliuoju kursu, kurį Komisija pristatė savo 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate, Sąjunga įsipareigoja iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Finansų sistema atlieka svarbų vaidmenį remiant šią pertvarką, kuri siejama ne tik su pasinaudojimu atsiversiančiomis galimybėmis ir tokių galimybių palaikymu, bet ir su tinkamu rizikos, kuri gali kilti dėl šios pertvarkos, valdymu. Kadangi ta rizika gali turėti įtakos tiek atskirų įstaigų, tiek visos finansų sistemos stabilumui, būtina sustiprinta prudencinė reguliavimo sistema, kuri geriau integruotų susijusią riziką;

(38)

beprecedentis perėjimo prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos mastas turės didelį poveikį finansų sistemai. 2018 m. Centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklas finansų sistemai žalinti (angl. Network of Central Banks and Supervisors for Greening the Financial System) pripažino, kad su klimatu susijusi rizika yra finansinės rizikos šaltinis. 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikate „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ (atnaujintoje tvaraus finansavimo strategijoje) pabrėžiama, kad ASV rizika ir rizika, kylanti dėl fizinio klimato kaitos poveikio, biologinės įvairovės nykimo ir visų pirma platesnio ekosistemų aplinkos būklės blogėjimo, yra precedento neturintis iššūkis Sąjungos ekonomikai ir finansų sistemos stabilumui. Šiai rizikai būdingi tam tikri ypatumai, pavyzdžiui, ji yra perspektyvinio pobūdžio ir daro ryškų poveikį trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Atsižvelgiant į su klimatu susijusios ir kitokios rizikos aplinkai, pavyzdžiui, kylančios dėl aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo, specifiką tiek pertvarkos, tiek fizinės rizikos požiūriu, visų pirma reikia, kad tokia rizika būtų valdoma ilgąjį, ne mažiau kaip 10 metų, laikotarpį;

(39)

perėjimo prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos ilgalaikis pobūdis ir įvairiapusiškumas lems reikšmingus įstaigų verslo modelių pokyčius. Finansų sektoriui, ypač kredito įstaigoms, būtina tinkamai prisitaikyti, kad iki 2050 m. Sąjungos ekonomikoje būtų pasiektas nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio tikslas, kartu išlaikant būdingos rizikos kontrolę. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteiktos priemonės įvertinti šį prisitaikymo procesą ir įsikišti tais atvejais, kai įstaigos valdo su klimatu susijusią riziką, taip pat riziką, kylančią dėl aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo, tokiu būdu, kad tai kelia pavojų atskirų institucijų stabilumui arba bendram finansiniam stabilumui. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų vykdyti stebėseną ir joms turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis veiksmų, jeigu yra rizika, kylanti dėl pertvarkos tendencijų siekiant atitinkamų Sąjungos ir valstybių narių reguliavimo tikslų, susijusių su ASV veiksniais, pavyzdžiui, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2021/1119 (14), 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikate „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (55 % tikslo priemonių rinkinys) ir Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje, priimtoje 2022 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje, taip pat, kai tai aktualu tarptautinę veiklą vykdančioms įstaigoms, trečiųjų valstybių teisinių ir reguliavimo tikslų, dėl kurių kyla rizika jų verslo modeliams ir strategijoms arba finansiniam stabilumui. Kompetentingoms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai sustiprinti įstaigų prudencinių planų tikslus, priemones ir veiksmus, kai manoma, kad jų nepakanka ASV rizikai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais sumažinti ir dėl to galėtų kilti reikšminga rizika įstaigų mokumui. Su klimatu susijusi rizika ir, vertinant plačiau, aplinkosauginė rizika turėtų būti vertinamos kartu su socialine ir valdymo rizika vienoje rizikos kategorijoje, kad būtų galima visapusiškai ir suderintai sujungti tuos veiksnius į visumą, nes jie dažnai yra tarpusavyje susiję. ASV rizika yra glaudžiai susijusi su tvarumo samprata, nes ASV veiksniai yra trys pagrindiniai tvarumo ramsčiai;

(40)

siekdamos išlaikyti pakankamą atsparumą neigiamam ASV veiksnių poveikiui, Sąjungoje įsisteigusios įstaigos turi galėti sistemingai nustatyti, įvertinti ir valdyti ASV riziką, o jų priežiūros institucijoms turėtų būti nustatytas reikalavimas įvertinti riziką atskirų įstaigų lygmeniu, taip pat sisteminiu lygmeniu, pirmenybę teikdami aplinkosaugos veiksniams ir pereidami prie kitų tvarumo veiksnių, keičiantis vertinimo metodikoms ir priemonėms. Turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos įvertintų, kaip jų portfeliai dera su Sąjungos užmoju iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui regionu, taip pat užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui ir biologinės įvairovės nykimui. Įstaigoms turėtų būti nustatyta pareiga parengti konkrečius planus, kaip mažinti finansinę riziką, kylančią trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais dėl ESV veiksnių, įskaitant riziką, kylančią dėl pertvarkos tendencijų siekiant atitinkamų Sąjungos ir valstybių narių reguliavimo tikslų, pavyzdžiui, nustatytų Paryžiaus susitarime, Reglamente (ES) 2021/1119, 55 % tikslo priemonių rinkinyje ir Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje, taip pat, kai aktualu tarptautinę veiklą vykdančioms įstaigoms, trečiųjų valstybių teisinių ir reguliavimo tikslų. Turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos turėtų patikimas valdymo priemones ir vidaus procesus ASV rizikai valdyti, taip pat jų valdymo organų patvirtintas strategijas, kuriose būtų atsižvelgiama ne tik į dabartinį, bet ir į prognozuojamą ASV veiksnių poveikį. Kolektyvinės įstaigų valdymo organo žinios ir supratimas apie ASV veiksnius ir vidaus kapitalo paskirstymas ASV rizikai mažinti taip pat bus labai svarbus veiksnys stiprinant atsparumą neigiamiems šios rizikos padariniams. ASV rizikos ypatumai reiškia, kad įstaigų supratimas apie tokią riziką, taip pat jos vertinimo ir valdymo praktika įvairiose įstaigose gali labai skirtis. Siekiant užtikrinti konvergenciją visoje Sąjungoje ir vienodą ASV rizikos supratimą, prudencinio reguliavimo sistemoje turėtų būti numatytos tinkamos apibrėžtys ir tos rizikos vertinimo minimalieji standartai. Siekiant to tikslo, apibrėžtys turėtų būti įtrauktos į Direktyvą 2013/36/ES, o EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai išsamiai apibrėžti minimaliąsias pamatines metodikas, skirtas ASV rizikos poveikiui įstaigų finansiniam stabilumui įvertinti, pirmenybę teikiant aplinkosaugos veiksnių poveikiui. Kadangi prognozuojamas ASV rizikos pobūdis implikuoja, kad scenarijų analizė ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat šios rizikos mažinimo planai yra ypač informatyvios vertinimo priemonės, EBI taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti vienodus tos rizikos mažinimo planų turinio, taip pat scenarijų rengimo bei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodų taikymo kriterijus. EBI savo scenarijus turėtų pagrįsti turimais moksliniais įrodymais, remdamasi Centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklo finansų sistemai žalinti darbu ir Komisijos pastangomis stiprinti visų atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų sukurta bendra metodinė bazė, kaip nurodyta atnaujintoje tvaraus finansavimo strategijoje. Su aplinka susijusiai rizikai, įskaitant su klimatu susijusią riziką ir riziką, kylančią dėl aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo, turėtų būti teikiama pirmenybė, atsižvelgiant į šio klausimo skubumą ir į ypatingą scenarijų analizės bei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis svarbą vertinant šią riziką;

(41)

įstaigoms, kaip pagrindinėms finansavimo Sąjungos įmonėms ir namų ūkiams teikėjoms, tenka svarbus vaidmuo skatinant darnų vystymąsi visoje Sąjungoje. Kad Sąjunga pasiektų savo bendrą tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, įstaigos į savo politiką ir veiklą turi integruoti darnaus vystymosi skatinimo vaidmenį. Vykstant tam integracijos procesui, įstaigų verslo modeliai ir strategijos turi būti išbandyti atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos reguliavimo tikslus, susijusius su tvaria ekonomika, įskaitant, pavyzdžiui, Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais nurodytas priemones, siekiant nustatyti ASV riziką, kylančią dėl neatitikimų. Kai įstaigos atskleidžia savo tvarumo tikslus ir įsipareigojimus pagal kitas privalomas arba savanoriškas tvarumo sistemas, pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (15), tie tikslai ir įsipareigojimai turėtų derėti su konkrečiais planais, kaip mažinti ASV riziką, su kuria jos susiduria trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Kompetentingos institucijos, vykdydamos atitinkamą priežiūros veiklą, turėtų įvertinti, kokiu mastu įstaigos susiduria su ASV rizika ir kokiu mastu į susijusią valdymo politiką ir operacinius veiksmus yra atsižvelgta jų prudenciniuose planuose nustatytais tarpiniais tikslais ir etapais, kurie atitinka jų atskleistus tvarumo įsipareigojimus prisitaikymo prie neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. proceso kontekste. Siekiant skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos priežiūrą ir vadovybės elgesį, atitinkantį ilgalaikę įstaigų tvarumo strategiją, įstaigų noras prisiimti su ASV susijusią riziką turėtų būti neatsiejama jų atlygio politikos ir praktikos dalis.

(42)

ASV rizika gali turėti reikšmingų pasekmių tiek atskirų įstaigų, tiek visos finansų sistemos stabilumui. Taigi, kompetentingos institucijos turėtų nuosekliai atsižvelgti į šią riziką vykdydamos savo atitinkamą priežiūros veiklą, įskaitant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą ir tos rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Europos Komisija, naudodamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (16) nustatyta techninės paramos priemone, teikia pagalbą nacionalinėms kompetentingoms institucijoms rengiant ir įgyvendinant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikas ir toliau teiks techninę paramą šiuo klausimu. Tačiau ASV rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos lig šiol daugiausia buvo taikomos tiriamaisiais tikslais. Siekdamos tvirtai ir nuosekliai įtraukti ASV rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis į priežiūros procesą, EBI, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (17) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, EIOPA) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (18) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, ESMA) turėtų kartu parengti gaires, kuriomis būtų užtikrinamas nuoseklus svarstymas ir bendrų metodikų taikymas atliekant ASV rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šios rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų pradėti nuo su klimatu ir aplinka susijusių veiksnių, o atsiradus daugiau su ASV rizika susijusių duomenų ir metodikų, kuriais remiantis būtų galima parengti papildomų priemonių tokios rizikos kiekybiniam poveikiui finansinei rizikai įvertinti, kompetentingos institucijos turėtų vis dažniau vertinti šios rizikos poveikį, atlikdamos įstaigų kapitalo pakankamumo vertinimus. Siekdama užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją, EBI turėtų parengti gaires dėl vienodo ASV rizikos įtraukimo į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą;

(43)

Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl sisteminės rizikos rezervo sistemos jau gali būti taikomos sprendžiant įvairių rūšių sisteminės rizikos, įskaitant su klimato kaita susijusią sisteminę riziką, klausimus. Jeigu įstaigos kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos mano, kad su klimato kaita susijusi rizika gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybių narių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai, jos turėtų nustatyti sisteminės rizikos rezervo normą, kuri taip pat galėtų būti taikoma ir tam tikroms pozicijų grupėms ar pogrupiams, pavyzdžiui, toms pozicijoms, kurioms kyla fizinė ir pertvarkos rizika, susijusi su klimato kaita, jeigu, jų nuomone, tokios normos nustatymas būtų veiksmingas ir proporcingas siekiant sumažinti tą riziką;

(44)

pastaraisiais metais sparčiai augo kriptoturto rinkos. Siekdamas mažinti galimą riziką, kylančią įstaigoms dėl jų kriptoturto pozicijų, kurios nėra pakankamai įtrauktos į esamą prudencinę sistemą, Bazelio bankų priežiūros komitetas parengė kriptoturto pozicijų prudencinės tvarkos standartą. Dalis to standarto yra susijusi su įstaigų vykdomu rizikos valdymu ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso taikymu įstaigoms. Turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos, turinčios tiesiogines ar netiesiogines kriptoturto pozicijas, arba įstaigos, teikiančios su bet kokios formos kriptoturtu susijusias paslaugas, įdiegtų rizikos valdymo politiką, procesus ir praktiką, kad galėtų tinkamai valdyti riziką, kylančią dėl jų su kriptoturtu susijusių pozicijų. Visų pirma, vykdydamos rizikos valdymo veiklą, įstaigos turėtų atsižvelgti į kriptoturto technologijų riziką, bendrą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) riziką ir kibernetinę riziką, teisinę riziką, pinigų plovimo bei teroristų finansavimo riziką ir vertinimo riziką. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę imtis būtinų priežiūros veiksmų, kai manoma, kad įstaigų rizikos valdymo praktika yra nepakankama;

(45)

valdymo organų narių tinkamumo vertinimo tikslas – užtikrinti, kad tie nariai būtų kompetentingi eiti savo pareigas ir būtų geros reputacijos. Patikima valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo sistema yra itin svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad įstaigoms būtų tinkamai vadovaujama ir kad būtų tinkamai valdoma joms kylanti rizika. Dabartinėmis taisyklėmis neužtikrinama, kad skiriančioji įstaiga laiku atliktų valdymo organo narių tinkamumo vertinimą. Be to, šiuo metu nėra nustatyta jokių taisyklių dėl pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo. Be to, tarpvalstybinės įstaigos turi vadovautis daugybe labai skirtingų nacionalinių taisyklių ir procesų, o tai sumažina dabartinės sistemos efektyvumą. Sąjungoje taikomi gerokai skirtingi su tinkamumo vertinimu susiję reikalavimai yra ypač aktuali problema įgyvendinant bankų sąjungą. Todėl svarbu Sąjungos lygmeniu nustatyti taisyklių rinkinį, kad būtų sukurta nuoseklesnė ir nuspėjamesnė kompetencijos ir tinkamumo vertinimo sistema. Tai paskatins priežiūros konvergenciją, suteiks galimybę kompetentingoms institucijoms labiau viena kita pasitikėti ir suteiks daugiau teisinio tikrumo įstaigoms. Kompetencijos ir tinkamumo vertinimai, kartu su kitais mechanizmais, pavyzdžiui, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesu ir atlygio taisyklėmis, kurie kartu užtikrina patikimą įstaigų valdymą, yra svarbus priežiūros elementas;

(46)

tam, kad būtų užtikrintas patikimas valdymas, sudarytos palankesnės sąlygos nepriklausomoms nuomonėms ir kritiškiems požiūriams išreikšti, būtų pateikiama įvairių nuomonių ir dalijamasi įvairia patirtimi, valdymo organuose turėtų būti užtikrinta pakankama įvairovė amžiaus, lyties, geografinės kilmės, išsilavinimo ir profesinės patirties atžvilgiu. Lyčių pusiausvyra yra itin svarbi siekiant užtikrinti tinkamą gyventojų atstovavimą ir turėtų būti skatinama;

(47)

įstaigos ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės bei mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurioms tenka pirminė atsakomybė vertinti kiekvieną valdymo organo narį, turėtų atlikti pirminį tinkamumo vertinimą prieš naujam nariui pradedant eiti pareigas, išskyrus tam tikras išimtis, o po to juos turėtų patikrinti kompetentingos institucijos. Tie subjektai turėtų užtikrinti, kad informacija apie valdymo organo narių tinkamumą būtų nuolat atnaujinama. Tie subjektai turėtų perduoti tą informaciją kompetentingai institucijai. Kai tik sužinoma apie naujus faktus ar kitas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos valdymo organo narių tinkamumui, tie subjektai turėtų nepagrįstai nedelsdami apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms. Tie subjektai turėtų imtis būtinų priemonių, jei jie padaro išvadą, kad valdymo organo narys arba galimas narys neatitinka tinkamumo reikalavimų. Tie patys reikalavimai turėtų būti taikomi ir pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims;

(48)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą įstaigoms, būtina nustatyti kompetentingų institucijų atliekamo valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo tikrinimo procedūrines taisykles. Tokiomis procedūrinėmis taisyklėmis kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos prireikus reikalauti, kad būtų pateikta bet kokia papildoma informacija, be kita ko, dokumentų forma, taip pat rengiant pokalbius ir klausymus. Informacija ir dokumentai, kurie yra reikalingi kompetentingoms institucijoms tinkamumo vertinimui atlikti, be kita ko, tuo atveju, kai didelės įstaigos turi pateikti paraišką dėl tinkamumo prieš galimam nariui pradedant eiti valdymo funkciją atliekančio valdymo organo nario arba priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo pirmininko pareigas (ex ante paraiška dėl tinkamumo), turi būti pateikti kompetentingoms institucijoms kompetentingų institucijų nustatytomis priemonėmis. Jei pasikeitė atitinkama informacija apie nario tinkamumą, kompetentingos institucijos to nario tinkamumą turėtų įvertinti iš naujo. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos iš naujo vertintų valdymo organo narių tinkamumą, kai pratęsiami jų įgaliojimai, nebent pasikeitė atitinkama kompetentingoms institucijoms žinoma informacija ir tas pasikeitimas gali turėti įtakos atitinkamo nario tinkamumui. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis būtinų priemonių, jei jos padaro išvadą, kad valdymo organo narys neatitinka tinkamumo reikalavimų. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prašyti, kad institucija, atsakinga už kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu priežiūrą pagal Direktyvą (ES) 2015/849, atsižvelgdama į rizikos lygį, leistų susipažinti su atitinkama informacija apie valdymo organo narius ir suteiktų prieigą prie centrinės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazės;

(49)

dėl didelių įstaigų keliamos rizikos, visų pirma susijusios su galimu poveikio plitimu, valstybių narių, kuriose priežiūros institucija tinkamumo vertinimą atlieka po to, kai narys pradeda eiti pareigas valdymo organe, kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę turėtų būti nepagrįstai nedelsiant pranešama, kai tik atsiranda aiškus ketinimas skirti vykdomąją funkciją atliekančio valdymo organo narį arba valdymo funkciją atliekančio valdymo organo pirmininką. Didelės įstaigos bet kuriuo atveju turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos gautų ex ante paraišką ne vėliau kaip likus 30 darbo dienų iki dienos, kai galimas narys pradeda eiti pareigas. Kartu su ex ante paraiška dėl tinkamumo turėtų būti pateikiami visi atitinkami dokumentai ir informacija, būtini vertinimui atlikti, nepriklausomai nuo to, ar kompetentingos institucijos tinkamumo vertinimą užbaigia prieš asmeniui pradedant eiti pareigas ar po to. Jei vėlesniame etape gaunama informacija apie teistumą arba kiti dokumentai, kurių reikalaujama pagal nacionalinę teisę arba kuriuos nurodė kompetentingos institucijos, tie dokumentai ar informacija taip pat turėtų būti nepagrįstai nedelsiant perduoti kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos, gavusios ex ante paraišką dėl tinkamumo, turėtų turėti galimybę pradėti analizę ir imtis veiksmų atliekant vertinimą. Tokie veiksmai gali apimti draudimą galimam nariui pradėti eiti pareigas tol, kol kompetentinga institucija negauna pakankamai informacijos, arba intensyvesnį dialogą, jei kompetentingai institucijai kyla susirūpinimas dėl galimo nario tinkamumo, siekiant užtikrinti, kad galimas narys pradėdamas eiti pareigas būtų arba taptų tinkamas. EBI turėtų paskelbti gaires dėl tikslinio ir išsamaus kompetentingos institucijos ir didelės įstaigos dialogo sąlygų, kad bendradarbiaujant būtų pašalintos bet kokios kliūtys, susijusios su galimo nario tinkamumu. Ex ante paraiška dėl tinkamumo turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms pradėti išankstinį dialogą su didelėmis įstaigomis dėl valdymo funkciją atliekančio valdymo organo narių arba priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo pirmininko tinkamumo prieš jiems pradedant eiti pareigas. Tačiau ex ante paraiška dėl tinkamumo neturėtų daryti poveikio didelės įstaigos prerogatyvoms ir atsakomybei užtikrinant valdymo organo narių tinkamumą ir bet kokiems kompetentingų institucijų atliekamiems ex post vertinimams, kai tai leidžiama pagal nacionalinę teisę;

(50)

be to, kalbant apie dideles įstaigas, kompetentingos institucijos turėtų tinkamai apsvarstyti galimybę nustatyti ilgiausią laikotarpį, per kurį turėtų būti užbaigtas tinkamumo vertinimas, bent jau kiek tai susiję su valdymo organo narių skyrimu ir už vidaus kontrolės funkcijas atsakingo asmens bei vyriausiojo finansininko skyrimu eiti pareigas tokiose įstaigose. Turėtų būti numatyta galimybė prireikus pratęsti tokį ilgiausią laikotarpį;

(51)

valdymo organų narių tinkamumo vertinimas turėtų nedaryti poveikio nacionalinės teisės nuostatoms dėl darbuotojų atstovų valdymo organe ir priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo narių skyrimo, kurį atlieka regiono ar vietos išrinkti organai. Tais atvejais turėtų būti įdiegiamos tinkamos apsaugos priemonės tų valdymo organo narių tinkamumui užtikrinti;

(52)

ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, turėtų peržiūrėti kompetencijos ir tinkamumo vertinimo sistemos taikymą ir veiksmingumą ir pateikti apie tai ataskaitą, kurioje atsižvelgiama į proporcingumo principą, visų pirma, mažų ir nesudėtingų įstaigų atžvilgiu;

(53)

EBI turėtų parengti gaires dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad yra arba buvo vykdoma pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veikla arba buvo bandoma ją vykdyti, taip pat ar su subjektu yra susijusi didesnė tokios veiklos rizika. Rengdama tas gaires, EBI turėtų bendradarbiauti su ESMA ir su Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1620 (19) (toliau – Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija). Tuo atveju, jeigu parengus tas gaires Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija dar neveiks, EBI turėtų priimti tas gaires nebendradarbiaudama su ta institucija;

(54)

atsižvelgiant į tinkamumo vertinimo vaidmenį siekiant apdairaus ir patikimo įstaigų valdymo, būtina kompetentingoms institucijoms suteikti naujų priemonių, kad jos galėtų vertinti valdymo organų narių, vyresniosios vadovybės ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumą, pavyzdžiui, atsakomybės aprašus ir pareigų ryšių struktūrą. Šios naujos priemonės turėtų padėti kompetentingoms institucijoms tikrinti įstaigų valdymo priemones, atliekant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą. Nepaisant bendros kolektyvinės valdymo organo atsakomybės, turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos parengtų individualius aprašus, kuriais nustatomi visų valdymo funkciją atliekančių valdymo organo narių, vyresniosios vadovybės ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vaidmenys ir pareigos, įskaitant informaciją apie atskaitomybės ryšius, atsakomybės ryšius ir asmenis, kurie dalyvauja įstaigos valdymo struktūroje, bei jų pareigas. Jų individualios pareigos ir atsakomybė ne visada yra aiškiai ar nuosekliai apibrėžtos ir gali būti situacijų, kai dvi ar daugiau funkcijų iš dalies sutampa arba kai tam tikros pareigų ir atsakomybės sritys nestebimos, nes jos nėra tiksliai priskirtos vieno asmens kompetencijos sričiai. Kiekvieno asmens pareigų ir atsakomybės sritis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir nė viena užduotis neturėtų būti palikta be atsakingo asmens. Tomis priemonėmis turėtų būti užtikrinama tolesnė valdymo funkciją atliekančių valdymo organo narių, vyresniosios vadovybės ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų atskaitomybė. Be to, kai valstybės narės mano, kad tai būtina, jos turėtų turėti galimybę nustatyti arba toliau taikyti griežtesnius su tokiomis priemonėmis susijusius reikalavimus;

(55)

įstaigos papildomų nuosavų lėšų reikalavimas, kurį įstaigos kompetentinga institucija nustato pagal Direktyvą 2013/36/ES, atsižvelgdama į riziką, kuri nėra pernelyg didelio finansinio sverto rizika, neturėtų būti didinamas dėl to, kad įstaiga tampa saistoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos rezultatų apatinės ribos, jei visi kiti veiksniai vienodi. Be to, kai įstaiga tampa saistoma rezultatų apatinės ribos, kompetentinga institucija turėtų peržiūrėti tos įstaigos papildomų nuosavų lėšų reikalavimą ir visų pirma įvertinti, ar toks reikalavimas yra jau visiškai įvykdytas tuo, kad įstaiga yra saistoma rezultatų apatinės ribos, ir kokiu mastu jis yra įvykdytas. Jeigu taip ir yra, turėtų būti laikoma, kad įstaigos papildomų nuosavų lėšų reikalavimas iš dalies sutampa su rizika, į kurią atsižvelgiama, kai skaičiuojant įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą taikoma rezultatų apatinė riba, todėl kompetentinga institucija turėtų sumažinti tą reikalavimą tiek, kiek būtina, kad nebūtų tokio dalinio sutapimo, kol įstaiga bus saistoma rezultatų apatinės ribos;

(56)

taip pat, kai įstaiga tampa saistoma rezultatų apatinės ribos, nominalioji įstaigos bendro 1 lygio kapitalo, reikalingo dėl sisteminės rizikos rezervo ir O-SII rezervo, suma galėtų padidėti, net jei su įstaiga susijusi makroprudencinė ar sisteminė rizika atitinkamai nepadidėjo. Tokiais atvejais įstaigos kompetentinga institucija arba paskirta institucija turėtų peržiūrėti sisteminės rizikos rezervo normų kalibravimą ir įsitikinti, kad jos tebėra tinkamos ir dvigubai neskaičiuojama rizika, kuri jau yra padengta dėl to, kad įstaiga yra saistoma rezultatų apatinės ribos; Tokia peržiūra turėtų būti atliekama tokiu pat dažnumu kaip ir rezervų peržiūra, kuri atliekama kasmet O-SII rezervo atveju ir kas dvejus metus sisteminės rizikos rezervo atveju. Tačiau įstaigos kompetentinga institucija arba paskirta institucija turėtų turėti galimybę rezervų kalibravimą koreguoti dažniau;

(57)

kad būtų galima laiku ir veiksmingai aktyvuoti sisteminės rizikos rezervą, būtina paaiškinti atitinkamų nuostatų taikymą ir supaprastinti bei suderinti taikytinas procedūras. Visų valstybių narių paskirtos institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti sisteminės rizikos rezervą, kad būtų galima užtikrinti, kad institucijoms būtų suteikti įgaliojimai laiku, proporcingai ir veiksmingai pašalinti sisteminę riziką, ir pripažinti kitų valstybių narių institucijų nustatytas sisteminės rizikos rezervo normas. Norint, kad būtų pripažinta kitos valstybės narės nustatyta sisteminės rizikos rezervo norma, turėtų pakakti tik gauti normą pripažįstančios institucijos pranešimą. Siekiant išvengti nereikalingų veiklos leidimo išdavimo procedūrų, kai dėl sprendimo nustatyti rezervo normą kuri nors iš anksčiau nustatytų normų sumažėja arba nesikeičia, Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka turi būti suderinta su tos direktyvos 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Tos direktyvos 133 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytos procedūros turėtų būti paaiškintos ir, kai aktualu, labiau suderintos su procedūromis, taikytinomis kitoms sisteminės rizikos rezervo normoms;

(58)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius reguliavimo standartus, susijusius su investicinių įmonių atleidimu nuo prievolės gauti kredito įstaigos veiklos leidimą, minimalios informacijos, kuri turi būti pateikta vertinant reikšmingas operacijas, sąrašu, reikšmingų operacijų vertinimo procesu, trečiųjų valstybių filialų registravimo apskaitos knygose priemonėmis, bendradarbiavimo mechanizmu ir priežiūros institucijų kolegijų veikimu, įsipareigojimų nevykdymo rizikos pozicijų, kurios absoliučia išraiška yra reikšmingos, samprata, reikšmingų sandorio šalių ir skirtingų emitentų prekiaujamų skolos ar nuosavybės priemonių pozicijų didelių skaičių ribomis, taip pat būtiniausiu tinkamumo klausimyno, gyvenimo aprašymų ir vidinio tinkamumo vertinimo turiniu. Komisija turėtų tuos techninius reguliavimo standartus priimti deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniais;

(59)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su vienodais tarpinio patronuojančiosios įmonės informacijos teikimo formatais ir apibrėžtimis; kompetentingų institucijų konsultacijų dėl kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo procesu; kompetentingų institucijų konsultacijų dėl susijungimo ar skaidymo procesu; reguliavimo ir finansine informacija apie trečiųjų valstybių filialus ir apie pagrindines įmones. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų patvirtinti priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsniu;

(60)

rengdama techninių standartų projektus ir gaires ir atsakydama į klausimus, susijusius su praktiniu jų taikymu ar įgyvendinimu, EBI turėtų deramai atsižvelgti į proporcingumo principą ir užtikrinti, kad tuos standartus ir gaires be nepagrįstų pastangų taip pat galėtų taikyti mažos ir nesudėtingos įstaigos;

(61)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(62)

todėl Direktyva 2013/36/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

3)

4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4)

įterpiamas šis straipsnis:

(*3)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12)."

(*4)   2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63)."

(*5)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014 5 14, p. 1)."

(*6)   2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).“;"

5)

8a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

18 straipsnis papildomas šiuo punktu:

;

7)

21a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

21b straipsnyje įterpiama ši dalis:

9)

įterpiamas šis straipsnis:

10)

22 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kompetentingos institucijos raštu patvirtina pranešimo pagal 1 dalį arba bet kokios tolesnės informacijos pagal 3 dalį gavimą – skubiai ir bet kuriuo atveju per dešimt darbo dienų nuo pranešimo arba informacijos gavimo.“

11)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

III antraštinė dalis papildoma šiais skyriais:

(*9)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L 328, 2019 12 18, p. 29)."

(*10)   2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).“;"

13)

VI antraštinė dalis pakeičiama taip:

(*11)   2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1)."

(*12)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)."

(*13)   2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).“;"

14)

53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Konfidenciali informacija, kurią tokie asmenys, auditoriai ar ekspertai gauna atlikdami savo pareigas, gali būti atskleidžiama tik santraukos ar agreguota forma, iš kurios nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių kredito įstaigų, nedarant poveikio baudžiamojoje arba mokesčių teisėje numatytiems atvejams.“

15)

56 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„53 straipsnio 1 dalis ir 54 straipsnis netrukdo kompetentingoms institucijoms ir mokesčių institucijoms vadovaujantis nacionaline teise keistis informacija toje pačioje valstybėje narėje. Jei informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ja keičiamasi tik kaip nurodyta šios pastraipos pirmame sakinyje gavus aiškų ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimą.“

16)

65 ir 66 straipsniai pakeičiami taip:

(*14)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1)."

(*15)   2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/451, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo srityje techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 (OL L 97, 2021 3 19, p. 1).“;"

17)

67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

18)

70 straipsnis pakeičiamas taip:

19)

73 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Įstaigos taiko patikimas, veiksmingas ir išsamias strategijas ir procesus, siekdamos nuolat vertinti ir turėti vidaus kapitalo, kurį jos laiko pakankamu atitinkamo pobūdžio ir lygio rizikai, kuri joms kyla arba gali kilti, padengti, sumas, rūšis ir paskirstymą. Įstaigos aiškiai atsižvelgia į trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį laikotarpius ASV rizikos padengimo atžvilgiu.“

20)

74 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

21)

76 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

77 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

79 straipsnis papildomas šiuo punktu:

;

25)

81 straipsnis pakeičiamas taip:

26)

83 straipsnis papildomas šia dalimi:

27)

85 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

28)

įterpiamas šis straipsnis:

29)

88 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

30)

91 straipsnis pakeičiamas taip:

(*19)   2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1620, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L, 2024/1620, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1620/oj).“;"

31)

įterpiamas šis straipsnis:

32)

92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

33)

94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

34)

97 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Vykdydamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikrinimą ir vertinimą, kompetentingos institucijos taiko proporcingumo principą laikydamosi pagal 143 straipsnio 1 dalies c punktą atskleistų kriterijų. Visų pirma, siekdama atlikti įstaigos tikrinimą ir vertinimą, kompetentinga institucija gali apsvarstyti, ar tenkinamos visos šios sąlygos:

35)

98 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

100 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

37)

101 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

38)

104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

39)

104a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

40)

į 104b straipsnį įterpiama ši dalis:

41)

106 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

42)

į VII antraštinės dalies 3 skyrių prieš I skirsnį įterpiamas šis skirsnis:

43)

121 straipsnis pakeičiamas taip:

44)

131 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

45)

133 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

46)

142 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

47)

161 straipsnis iš dalies keičiamas taip: