(1)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių taikymą, vidaus rinkos vientisumą Sąjungoje ir aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, būtina nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už tų Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą;

(2)

Sąjungos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, priemonės, susijusios su lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu, draudimu leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais ir draudimais atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti per ją tranzitu, taip pat sektorinėmis ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis ir ginklų embargu, yra esminė bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslų skatinimo priemonė, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje. Tie tikslai apima Sąjungos vertybių, saugumo, nepriklausomumo ir vientisumo apsaugą, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės principų įtvirtinimą ir rėmimą, taikos išsaugojimą, konfliktų prevenciją ir tarptautinio saugumo stiprinimą laikantis Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų;

(3)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių taikymą, būtina, kad valstybės narės taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudžiamąsias ir nebaudžiamąsias sankcijas už tų Sąjungos ribojamųjų priemonių, įskaitant jose nustatytas pareigas, pavyzdžiui, informacijos teikimo, pažeidimą. Taip pat būtina, kad tomis sankcijomis būtų sprendžiama Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimo problema;

(4)

siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, reikia nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl nusikalstamo elgesio, kuriuo pažeidžiamos Sąjungos ribojamosios priemonės, apibrėžčių. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toks elgesys būtų laikomas nusikalstama veika, kai jis yra tyčinis ir pažeidžiantis draudimą ar pareigą, kurie yra Sąjungos ribojamoji priemonė arba kurie yra nustatyti nacionalinėje nuostatoje, kuria įgyvendinama Sąjungos ribojamoji priemonė, kai reikalaujama tos priemonės nacionalinio įgyvendinimo. Tam tikras elgesys taip pat turėtų būti laikomas nusikalstama veika, jei jis įvykdytas dėl didelio aplaidumo. Kalbant apie šioje direktyvoje nurodytas nusikalstamas veikas, sąvoka „didelis aplaidumas“ turėtų būti aiškinama pagal nacionalinę teisę, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai, susiję su lėšomis, ekonominiais ištekliais, prekėmis, paslaugomis, sandoriais ar veikla, kurių vertė mažesnė kaip 10 000 EUR, nebūtų laikomi nusikalstama veika. Tam tikrų pažeidimų neįtraukimas į šios direktyvos taikymo sritį nedaro poveikio jokioms aktuose, kuriais nustatomos Sąjungos ribojamosios priemonės, numatytoms pareigoms užtikrinti, kad už pažeidimus būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis baudžiamosiomis ar nebaudžiamosiomis sankcijomis;

(5)

aktuose, kuriais nustatomos Sąjungos ribojamosios priemonės, gali būti numatytos juose nustatytų draudimų išimtys, t. y. kaip nuostatos dėl išimčių arba leidžiančios nukrypti nuostatos. Elgesys, kuriam taikoma akte, kuriuo nustatomos Sąjungos ribojamosios priemonės, numatyta išimtis arba kurį leido valstybių narių kompetentingos institucijos, taikydamos nukrypti leidžiančią nuostatą pagal aktus, kuriais nustatomos Sąjungos ribojamosios priemonės, negali būti laikomas Sąjungos ribojamosios priemonės pažeidimu;

(6)

visų pirma, siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, reikia nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl priemonių, kurias sudaro lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas, kaip nustatyta atitinkamuose Tarybos reglamentuose, pažeidimų. Tos priemonės apima draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai leisti fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kuriems taikomos priemonės, kurias sudaro lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas, arba jų naudai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, taip pat pareigą įšaldyti visas tiems patiems asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančias, jų nuosavybėje esančiais, jų valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius;

(7)

Sąjungos ribojamosios priemonės apima atvykimo į šalį apribojimus (draudimus keliauti), kuriems turėtų būti taikoma ši direktyva. Tokiomis priemonėmis, kurios paprastai nustatomos Tarybos sprendime, priimtame remiantis ES sutarties 29 straipsniu, ir įgyvendinamos pagal nacionalinę teisę, reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią į sąrašą įtrauktiems asmenims atvykti į visas jų teritorijoje esančias zonas ar vykti per jas tranzitu;

(8)

valstybės narės raginamos ypatingą dėmesį skirti pilietybės arba leidimo gyventi šalyje suteikimo mechanizmams, kad asmenims, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, būtų užkirstas naudotis tokiais mechanizmais tų Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimo tikslu;

(9)

bet kokios formos sandorių, įskaitant finansinius sandorius, sudarymas su trečiąja valstybe, trečiosios valstybės įstaigomis arba trečiajai valstybei ar jos įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai nuosavybės teise priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais ir įstaigomis arba tokių sandorių tęsimas, taip pat bet kokios viešosios ar koncesijos sutarties, patenkančios į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/81/EB (4), 2014/23/ES (5), 2014/24/ES (6) arba 2014/25/ES (7) arba taikymo sritį, skyrimas trečiajai valstybei, trečiosios valstybės įstaigoms arba trečiajai valstybei ar jos įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai nuosavybės teise priklausantiems ar jų kontroliuojamiems subjektams ir įstaigoms arba tolesnis tokių sutarčių vykdymas turėtų būti laikomas nusikalstama veika, kai toks elgesys draudžiamas ar apribojamas Sąjungos ribojamąja priemone;

(10)

Sąjungos ribojamosios priemonės apima draudimą prekiauti prekėmis, jas importuoti, eksportuoti, parduoti, pirkti, perduoti, gabenti tranzitu ar vežti arba teikti susijusias paslaugas. Tokių draudimų pažeidimas turėtų būti laikomas nusikalstama veika, įskaitant atvejus, kai prekės importuojamos iš trečiosios valstybės arba eksportuojamos į ją siekiant, kad jos būtų pervežtos į paskirties vietą, kurios atžvilgiu Sąjungos ribojamąja priemone nustatytas draudimas importuoti, eksportuoti, parduoti, pirkti, perduoti, gabenti tranzitu ar vežti tas prekes. Tiesioginis ar netiesioginis techninės pagalbos, tarpininkavimo paslaugų, draudimo ir bet kokių kitų su tomis prekėmis ar paslaugomis susijusių paslaugų teikimas taip pat turėtų būti laikomas nusikalstama veika. Tuo tikslu sąvoka „prekės“ apima tokius objektus kaip karinės technologijos ir įranga, prekės, programinė įranga ir technologijos, kurie yra įtraukti į 2023 m. vasario 20 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą (8) arba išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/821 (9) I ir IV prieduose;

(11)

Sąjungos ribojamosios priemonės apima sektorines ekonomines ir finansines priemones, susijusias su finansinių paslaugų teikimu arba finansinės veiklos vykdymu. Tokios finansinės paslaugos ir veikla apima, be kita ko, finansavimą ir finansinę paramą, investicijų ir investicinių paslaugų teikimą, perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių išleidimą, indėlių priėmimą, specializuotų finansinių mokėjimų pranešimų paslaugų teikimą, prekybą banknotais, kredito reitingų paslaugų teikimą, kriptoturto ir piniginių teikimą. Tų sektorinių ekonominių ir finansinių priemonių pažeidimas turėtų būti laikomas nusikalstama veika;

(12)

Sąjungos ribojamosios priemonės apima sektorines ekonomines ir finansines priemones, susijusias su kitų paslaugų, kurios nėra finansinės paslaugos, teikimu. Tokios paslaugos apima, be kita ko, teisinių konsultacijų paslaugų, patikimumo užtikrinimo paslaugų, viešųjų ryšių paslaugų, apskaitos, audito, buhalterinės apskaitos ir konsultavimo mokesčių klausimais paslaugų, verslo ir valdymo konsultavimo, IT srities konsultavimo, transliavimo, architektūros ir inžinerijos paslaugų, teikimą. Tų sektorinių ekonominių ir finansinių priemonių pažeidimas turėtų būti laikomas nusikalstama veika;

(13)

nė viena iš šios direktyvos nuostatų neturėtų būti suprantama kaip nustatanti pareigas fiziniams asmenims, darančias poveikį teisei neduoti parodymų prieš save ir tylėti, kaip įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 (10) 7 straipsnyje valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 48 straipsnyje;

(14)

siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, reikia nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų, apimančių elgesį, kuriuo apeinamos Sąjungos ribojamosios priemonės, apibrėžties;

(15)

vis plačiau paplitęs elgesio, kuriuo apeinamos Sąjungos ribojamosios priemonės, pavyzdys – į sąrašą įtrauktų asmenų, subjektų ir įstaigų praktika naudoti, perduoti trečiajai šaliai lėšas ar ekonominius išteklius, tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklausančius į sąrašą įtrauktiems asmenims, subjektams ar įstaigoms, jų valdomus ar kontroliuojamus, arba kitaip tomis lėšomis ar tais ekonominiais ištekliais disponuoti, siekiant juos nuslėpti. Be to, melagingos ar klaidinančios informacijos, įskaitant neišsamią susijusią informaciją, pateikimo praktika siekiant nuslėpti, kad į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas ar įstaiga yra galutinis lėšų ar ekonominių išteklių, kurių atžvilgiu taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, savininkas arba gavėjas, taip pat laikytina Sąjungos ribojamosios priemonės apėjimu. Todėl elgesys, kuriuo apeinamos Sąjungos ribojamosios priemonės, turėtų būti laikomas nusikalstama veika pagal šią direktyvą;

(16)

aktais, kuriais nustatomos Sąjungos ribojamosios priemonės, numatytos pareigos pranešti informaciją kompetentingoms administracinėms institucijoms nesilaikymas turėtų būti laikomas nusikalstama veika pagal šią direktyvą;

(17)

siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, reikia nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų, apimančių elgesį, kuriuo pažeidžiamos kompetentingų institucijų išduotų leidimų atlikti tam tikrą veiklą, kuri, nesant tokio leidimo, yra Sąjungos ribojamąja priemone nustatyto draudimo ar apribojimo pažeidimas, konkrečios sąlygos arba jų nesilaikoma, apibrėžties. Atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, bet kokia nesant leidimo vykdoma veikla galėtų būti laikoma Sąjungos ribojamųjų priemonių, kurias sudaro lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas, draudimas keliauti, ginklų embargas ar kitos sektorinės ekonominės ir finansinės priemonės, pažeidimu;

(18)

ši direktyva turėtų būti taikoma teisės specialistams, kaip apibrėžta valstybių narių, įskaitant pareigą pranešti apie Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kai jie teikia paslaugas, susijusias su profesine veikla, pavyzdžiui, teisinėmis, finansinėmis ir prekybos paslaugomis. Esama aiškaus pavojaus, kad tų teisės specialistų paslaugomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones. Vis dėlto turėtų būti numatytos pareigos pranešti informaciją, kurią jie gauna iš vieno iš savo klientų arba apie vieną iš savo klientų, nustatant jų teisinę padėtį arba vykdant užduotį ginti tą klientą ar jam atstovauti teismo procese arba su juo susijusiame procese, įskaitant konsultacijų dėl tokio proceso pradėjimo ar išvengimo teikimą, išimtys. Todėl tokioms teisinėms konsultacijoms ir toliau turėtų būti taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, išskyrus atvejus, kai teisės specialistas, veikdamas tyčia, dalyvauja pažeidžiant Sąjungos ribojamąsias priemones, teisinė konsultacija teikiama siekiant pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones arba kai teisės specialistas žino, kad klientas kreipiasi teisinės konsultacijos siekdamas pažeisti Sąjungos ribojamąsias priemones;

(19)

dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių neturėtų būti diskriminuojami kredito ir finansų įstaigų klientai arba neturėtų būti nepagrįstai atimta galimybė jiems naudotis finansinėmis paslaugomis;

(20)

šia direktyva nesiekiama kriminalizuoti humanitarinės pagalbos asmenims, kuriems jos reikia, arba veiklos, kuria remiami pagrindiniai žmogaus poreikiai, kai tokia pagalba teikiama ar tokia veikla vykdoma laikantis nešališkumo, žmoniškumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų ir, kai taikytina, tarptautinės humanitarinės teisės;

(21)

turėtų būti kriminalizuotas kurstymas įvykdyti pagal šią direktyvą numatytą nusikalstamą veiką bei pagalba ir bendrininkavimas ją vykdant. Taip pat turėtų būti kriminalizuotas kėsinimasis įvykdyti tam tikras pagal šią direktyvą numatytas nusikalstamas veikas;

(22)

sankcijos fiziniams asmenims už nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, turėtų būti veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos. Tuo tikslu turėtų būti nustatytos minimalios maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos fiziniams asmenims. Baudžiamajame procese taip pat turėtų būti numatytos pagalbinės sankcijos ar priemonės;

(23)

atsižvelgiant į tai, kad juridiniams asmenims taip pat taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, tokie juridiniai asmenys turėtų būti traukiami atsakomybėn už nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. „Juridinis asmuo“ čia suprantamas kaip bet kuris teisės subjektas, turintis šį statusą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes arba valdžios funkcijas vykdančias viešąsias institucijas ir viešąsias tarptautines organizacijas. Siekiant šios direktyvos tikslų, valstybės narės, kurių teisėje numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims, turėtų užtikrinti, kad jų teisėje būtų numatytos veiksmingo, atgrasomojo ir proporcingo pobūdžio ir masto baudžiamosios sankcijos, kaip nustatyta šioje direktyvoje. Siekiant šios direktyvos tikslų, valstybės narės, kurių teisėje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims, turėtų užtikrinti, kad jų teisėje būtų numatytos veiksmingo, atgrasomojo ir proporcingo pobūdžio ir masto nebaudžiamosios sankcijos, kaip nustatyta šioje direktyvoje. Šioje direktyvoje numatyti maksimalūs baudų už joje apibrėžtas nusikalstamas veikas dydžiai turėtų būti taikomi bent už sunkiausių formų tokio pobūdžio veikas. Norint užtikrinti, kad skiriamos sankcijos būtų veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos, svarbu atsižvelgti į atitinkamų juridinių asmenų padarytos veikos sunkumą, taip pat į jų individualias, finansines ir kitas aplinkybes. Nustatydamos maksimalius baudų dydžius nacionalinėje teisėje, valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti atitinkamo juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos procentinę dalį arba nustatyti fiksuotos sumos baudas. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kuria iš šių dviejų galimybių jos pageidauja pasinaudoti;

(24)

kai, nustatydamos juridiniams asmenims skirtinas baudas, valstybės narės renkasi taikyti juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos kriterijų, jos turėtų nuspręsti, ar bendrą pasaulinę apyvartą apskaičiuoti remiantis finansiniais metais, ėjusiais prieš tuos, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, ar finansiniais metais, ėjusiais prieš tuos, kuriais priimtas sprendimas dėl baudos skyrimo. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti taisykles, taikytinas tais atvejais, kai baudos sumos neįmanoma nustatyti remiantis juridinio asmens bendra pasauline apyvarta per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kuriais padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš tuos, kuriais priimtas sprendimas dėl baudos skyrimo. Tokiais atvejais turėtų būti įmanoma atsižvelgti į kitus apskaičiavimo pagrindus, pvz., bendrą pasaulinę apyvartą per skirtingus finansinius metus. Kai tose taisyklėse nurodoma, kad nustatomos fiksuotos sumos baudos, tų sumų maksimalūs dydžiai nebūtinai turėtų siekti maksimalius šioje direktyvoje kaip minimalusis reikalavimas nustatytus dydžius;

(25)

kai valstybės narės pasirenka maksimalius fiksuotos sumos baudų dydžius, tokie dydžiai turėtų būti nustatyti nacionalinėje teisėje. Didžiausi tokių baudų dydžiai turėtų būti taikomi už šioje direktyvoje numatytas sunkiausių formų nusikalstamas veikas, kurias padaro finansiškai stiprūs juridiniai asmenys. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti didžiausių tų baudų dydžių apskaičiavimo metodą, įskaitant tokiam apskaičiavimui taikomas konkrečias sąlygas. Valstybės narės raginamos reguliariai peržiūrėti fiksuotos sumos baudų dydžius, atsižvelgdamos į infliacijos lygį ir kitus piniginės vertės svyravimus bei laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų numatyti maksimalius baudų dydžius savo valiuta, atitinkančius šioje direktyvoje nustatytus dydžius eurais jos įsigaliojimo dieną. Tos valstybės narės raginamos reguliariai peržiūrėti minėtus baudų dydžius, be kita ko, atsižvelgiant į valiutos kurso pokyčius;

(26)

maksimalių baudų dydžių nustatymas nedaro poveikio teisėjų ar teismų diskrecijai baudžiamosiose bylose individualiais atvejais skirti tinkamas sankcijas. Kadangi šioje direktyvoje nenustatyti jokie minimalūs baudų dydžiai, teisėjai arba teismai bet kuriuo atveju turėtų skirti tinkamas sankcijas, atsižvelgdami į atitinkamo juridinio asmens individualias, finansines ir kitas aplinkybes bei veikos sunkumą;

(27)

tolesnį paskirtų sankcijų dydžių derinimą ir veiksmingumą reikėtų skatinti numatant bendras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios, remiantis atitinkamomis nacionalinės teisės nuostatomis, atspindėtų padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Sunkinančių aplinkybių sąvoka turėtų būti suprantama kaip faktai, leidžiantys nacionaliniam teisėjui arba teismui skirti didesnę bausmę už tą pačią nusikalstamą veiką nei ta, kuri paprastai skiriama, kai tokių faktų nėra, arba kaip galimybė apjungti kelias nusikalstamas veikas, siekiant skirti griežtesnę sankciją. Valstybės narės vadovaudamosi nacionaline teise turėtų užtikrinti, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma bent viena iš šių aplinkybių: kai nusikalstama veika padaryta nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR (11); kai nusikalstama veika buvo susijusi su netikrais ar suklastotais dokumentais; kai nusikalstamą veiką padarė profesionalus paslaugų teikėjas, pažeisdamas savo, kaip profesionalaus paslaugų teikėjo, profesines pareigas; kai nusikalstamą veiką padarė viešojo sektoriaus pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, t. y. bet kuris atitinkamas pareigūnas, einantis oficialias pareigas Sąjungoje, valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, arba kitas asmuo, vykdantis viešąsias funkcijas; kai dėl nusikalstamos veikos buvo gauta didelė finansinė nauda arba buvo tikimasi ją gauti, arba tiesiogiai ar netiesiogiai buvo išvengta didelių išlaidų; kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo sunaikino įrodymus arba baugino liudytojus ar skundo pateikėjus arba darė jiems poveikį; arba kai fizinis ar juridinis asmuo buvo anksčiau galutiniu nuosprendžiu nuteistas. Teisėjui arba teismui turėtų būti palikta teisė spręsti, ar padidinti bausmę, atsižvelgiant į visas konkrečios bylos aplinkybes;

(28)

valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, turėtų užtikrinti, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma bent viena iš šių aplinkybių: kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pateikia kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios jos kitu atveju nebūtų galėjusios gauti ir kuri padeda nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis arba patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn; arba kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pateikia kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios jos kitu atveju nebūtų galėjusios gauti ir kuri padeda joms rasti įrodymų. Atsakomybę lengvinančias aplinkybes vertinančiam teisėjui arba teismui turėtų būti palikta teisė spręsti, ar sumažinti bausmę, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tos aplinkybės galėtų apimti pateiktos informacijos pobūdį, jos pateikimo momentą ir mastą bei nusikalstamą veiką padariusio asmens bendradarbiavimo lygį;

(29)

Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis nustatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas yra administracinio pobūdžio. Todėl jis turėtų būti atskirtas nuo baudžiamojo pobūdžio įšaldymo priemonių, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/42/ES (12). Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas, gautas vykdant šioje direktyvoje nurodytas nusikalstamas veikas. Valstybės narės, kurioms Direktyva 2014/42/ES yra privaloma, tai turėtų daryti laikydamosi tos direktyvos. Be to, ypač tais atvejais, kai į sąrašą įtrauktas asmuo arba į sąrašą įtraukto subjekto ar įstaigos atstovas padaro tam tikrą nusikalstamą veiką arba dalyvauja vykdant tam tikras nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimu, reikia sudaryti sąlygas įšaldyti ir konfiskuoti lėšas ir ekonominius išteklius, kurių atžvilgiu taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, net jei tai nebūtų nusikaltimų priemonės ar pajamos iš nusikaltimų, kaip tai numatyta pagal Direktyvą 2014/42/ES. Tokiomis aplinkybėmis į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas ar įstaiga dėl nuslėpimo gali ir toliau gauti prieigą prie paslėptų lėšų ar ekonominių išteklių, kurių atžvilgiu taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, ir jais visapusiškai naudotis arba disponuoti. Todėl tokios lėšos ar ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti ir konfiskuoti pagal Direktyvą 2014/42/ES. Neturėtų būti daromas poveikis bona fide trečiųjų šalių teisėms;

(30)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl senaties terminų, būtinų siekiant veiksmingai kovoti su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nenustatomi tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir vykdymo senaties terminai. Pagal šią direktyvą valstybėms narėms leidžiama nustatyti trumpesnius senaties terminus nei nustatytieji šioje direktyvoje, su sąlyga, kad jų teisės sistemose tokius trumpesnius senaties terminus galima nutraukti arba sustabdyti veiksmų, kurie gali būti nurodyti pagal nacionalinę teisę, atveju;

(31)

visų pirma atsižvelgiant į nusikalstamas veikas, kurioms taikoma ši direktyva, padariusių asmenų veiklą visame pasaulyje, ir kartu į šioje direktyvoje apibrėžtą tarpvalstybinį nusikaltimų pobūdį bei į tarpvalstybinių tyrimų galimybę, valstybės narės turėtų nustatyti jurisdikciją veiksmingai kovai su tokiomis veikomis;

(32)

siekdamos garantuoti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už juos, valstybės narės turėtų suteikti kompetentingoms institucijoms galimybę naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, tomis, kurios yra numatytos jų nacionalinėje teisėje kovai su organizuotu nusikalstamumu ar kitų sunkių nusikaltimų atvejais, jei ir tiek, kiek tokių priemonių naudojimas yra tinkamas ir proporcingas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, apibrėžtų šioje į nacionalinę teisę perkeltoje direktyvoje, pobūdį ir sunkumą. Tokios priemonės galėtų apimti ryšio duomenų perėmimą, slaptą sekimą, įskaitant elektroninį sekimą, kontroliuojamus pristatymus, banko sąskaitų stebėjimą ir kitas finansinio tyrimo priemones. Tos priemonės turėtų būti naudojamos laikantis proporcingumo principo ir visiškai paisant Chartijos. Būtina paisyti teisės į asmens duomenų apsaugą;

(33)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 (13) 4 straipsnyje nurodytiems asmenims, pranešantiems kompetentingoms institucijoms informaciją apie ankstesnius, vykdomus ar planuojamus Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, įskaitant bandymus jas apeiti, kurią jie sužinojo vykdydami savo darbinę veiklą, kyla pavojus nukentėti nuo atsakomųjų veiksmų tame kontekste. Tokie pranešėjų pateikti pranešimai gali sustiprinti Sąjungos ribojamųjų priemonių vykdymo užtikrinimą, pavyzdžiui, pateikiant informaciją apie Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, jų aplinkybes ir susijusius asmenis, bendroves ir trečiąsias valstybes. Todėl turėtų būti užtikrinta tinkama tvarka, kad tokie pranešėjai galėtų naudotis konfidencialiais kanalais, įspėti kompetentingas institucijas ir būtų apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta, kad pranešimui apie Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai taikoma Direktyva (ES) 2019/1937 ir pranešama laikantis joje nustatytų sąlygų;

(34)

siekdamos užtikrinti veiksmingą, integruotą ir nuoseklią vykdymo užtikrinimo sistemą, valstybės narės turėtų organizuoti visų administracinio ir baudžiamojo vykdymo užtikrinimo grandinės dalyvių vidaus bendradarbiavimą ir komunikaciją;

(35)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų viena su kita bendradarbiauti per Europolą, Eurojustą ir Europos prokuratūrą ir su jais, atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją ir laikantis taikytinos teisinės sistemos. Valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat turėtų tarpusavyje ir su Komisija dalytis informacija praktiniais klausimais. Prireikus Komisija galėtų sukurti ekspertų ir specialistų tinklą, kuriame būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir teikiama pagalba valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad būtų lengviau tirti nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu. Tokia pagalba neturėtų apimti Komisijos dalyvavimo valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomuose atskirų baudžiamųjų bylų tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo veiksmuose ir neturėtų būti suprantama kaip apimanti finansinę paramą ar bet kokį kitą Komisijos biudžetinį įsipareigojimą;

(36)

siekiant veiksmingai kovoti su šioje direktyvoje apibrėžtomis nusikalstamomis veikomis, būtina, kad kompetentingos valstybių narių institucijos rinktų tikslius, nuoseklius ir palyginamus statistinius duomenis apie tokias nusikalstamas veikas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta tinkama turimų statistinių duomenų apie šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas registravimo, rengimo ir perdavimo sistema. Svarbu, kad valstybės narės tuos statistinius duomenis naudotų planuodamos vykdymo užtikrinimo veiklą ir strategijas, analizuodamos nusikalstamų veikų, susijusių su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais, mastą ir tendencijas, taip pat teikdamos informaciją piliečiams. Valstybės narės turėtų perduoti Komisijai atitinkamus statistinius duomenis apie jų teritorijoje vykdomus procesus, susijusius su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, surinkus tuos duomenis iš centralizuotu arba decentralizuotu lygmeniu jau turimų duomenų. Komisija turėtų reguliariai atlikti vertinimą ir ataskaitoje skelbti vertinimo rezultatus, remdamasi valstybių narių perduotais statistiniais duomenimis;

(37)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 (14) daliniu pakeitimu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimas pagal tą direktyvą būtų laikomas pirminiu pinigų plovimo nusikaltimu;

(38)

atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį patraukti atsakomybėn fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi per 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos;

(39)

pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(40)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija 2023 m. kovo 3 d. pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą;

(41)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų, susijusių su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, apibrėžčių ir galimybės taikyti veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas baudžiamąsias sankcijas už nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, valstybės narės negali deramai pasiekti atsižvelgiant į Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimo tarpvalstybinį pobūdį ir į tai, kad jis gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat puoselėti Sąjungos bendras vertybes, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(42)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų paisoma įtariamųjų ar kaltinamųjų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose. Šiuo atžvilgiu šioje direktyvoje nustatytos pareigos neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms pagal Sąjungos teisę dėl procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2010/64/ES (15), 2012/13/ES (16), 2013/48/ES (17), (ES) 2016/343, (ES) 2016/800 (18) ir (ES) 2016/1919 (19);

(43)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje, įskaitant teisę į laisvę ir saugumą, asmens duomenų apsaugą, laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, įskaitant teisę neduoti parodymų prieš save ir tylėti, teisėtumo bei nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo principus, įskaitant baudžiamųjų sankcijų netaikymo atgaline data principą, taip pat ne bis in idem principą. Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad tų teisių ir principų būtų visapusiškai laikomasi, ir ji turi būti atitinkamai įgyvendinama,

1)

Sąjungos ribojamosios priemonės – ribojamosios priemonės, kurias Sąjunga priėmė remdamasi ES sutarties 29 straipsniu arba SESV 215 straipsniu;

2)

į sąrašą įtrauktas asmuo, subjektas arba įstaiga – fizinis arba juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės;

3)

lėšos – visų rūšių finansinis turtas ir išmokos, įskaitant (tačiau ne tik):

4)

ekonominiai ištekliai – materialusis arba nematerialusis, kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms gauti, prekėms įsigyti arba paslaugoms gauti;

5)

lėšų įšaldymas – kelio užkirtimas lėšų judėjimui, pervedimui, keitimui ar naudojimui, galimybei jomis naudotis arba jų tvarkymui pakeičiant jų dydį, sumą, vietą, nuosavybę, valdymą, savybes, paskirtį arba atliekant pakeitimus, kurie leistų lėšas naudoti, įskaitant investicijų portfelio valdymą;

6)

ekonominių išteklių įšaldymas – kelio užkirtimas naudoti ekonominius išteklius lėšoms gauti, prekėms įsigyti arba paslaugoms gauti, įskaitant, tačiau neapsiribojant, jų pardavimo, nuomos ar įkeitimo būdu.

a)

nusikalstama veika padaryta nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR;

b)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo naudojo netikrus arba suklastotus dokumentus tai veikai padaryti;

c)

nusikalstamą veiką padarė profesionalus paslaugų teikėjas, pažeisdamas savo, kaip profesionalaus paslaugų teikėjo, profesines pareigas;

d)

nusikalstamą veiką eidami savo pareigas padarė viešojo sektoriaus pareigūnai, vykdydami savo pareigas, arba kitas asmuo, vykdydamas viešąsias funkcijas;

e)

dėl nusikalstamos veikos buvo gauta didelė finansinė nauda arba buvo tikimasi ją gauti arba tiesiogiai ar netiesiogiai buvo išvengta didelių išlaidų, jei tokią naudą ar išlaidas galima nustatyti;

f)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo sunaikino įrodymus arba baugino liudytojus ar skundo pateikėjus;

g)

fizinis ar juridinis asmuo anksčiau buvo galutiniu nuosprendžiu nuteistas už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

a)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo pateikia kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios jos kitu atveju nebūtų galėjusios gauti ir kuri padeda nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis arba patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn;

b)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo pateikia kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios jos kitu atveju nebūtų galėjusios gauti ir kuri padeda joms rasti įrodymų.

a)

užtikrinti bendrus prioritetus ir baudžiamojo bei administracinio vykdymo užtikrinimo tarpusavio santykio supratimą;

b)

keistis informacija strateginiais tikslais, laikantis taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytų ribų;

c)

konsultuotis atliekant atskirus tyrimus, laikantis taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytų ribų.

„w)

Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimas.“.