(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/1324 (3) dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) buvo priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 (4) („Horizontas 2020“) laikotarpiui iki 2028 m. gruodžio 31 d.;

(2)

remiantis Sprendimu (ES) 2017/1324, paskutiniai kvietimai teikti paraiškas pagal PRIMA metinę darbo programą bus skelbiami 2024 m., o visi netiesioginiai mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) veiksmai bus užbaigti iki 2028 m.;

(3)

partnerystėje PRIMA dalyvaujančiosios valstybės narės pareiškė ketinančios tęsti savo bendrą iniciatyvą po 2024 m. ir paragino Sąjungą toliau dalyvauti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 185 straipsnį atitinkančioje toje pačioje institucinėje sistemoje;

(4)

PRIMA yra sėkminga priemonė siekiant pažangos MTI srityje, visų pirma kiek tai susiję su dalyvaujančiųjų valstybių MTI sistemomis, kurios yra strategiškai svarbios Sąjungos interesams. Atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“ ir 2021 m. gruodžio 1 d. bendrą Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio komunikatą „Strategija „Global Gateway“, Komisija įsipareigojo stiprinti Sąjungos vadovaujamą vaidmenį remiant daugiašales MTI partnerystes, kad būtų rasti nauji uždavinių, susijusių su žaliąja ir skaitmenine ekonomika, sveikata, socialiniais reikalais ir inovacijomis, sprendimai, ir nustatė, kad reikia skubiai parengti tvarius ir kokybiškus projektus, kurie būtų įgyvendinami užtikrinant aukštą skaidrumo ir standartų lygį;

(5)

savo 2016 m. birželio 7 d. komunikate dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę, kuris tebėra aktualus dabartiniame su PRIMA susijusiame kontekste, Komisija pabrėžė būtinybę visų krypčių politika, įskaitant MTI srities politiką, taikant naują bendradarbiavimo modelį, kuriame dalyvauja privatūs investuotojai, šalinti pagrindines migracijos priežastis, taip pat daug dėmesio skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei tvariai infrastruktūrai. Visų pirma mokslas ir technologijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį geopolitinėje aplinkoje ir gali įvairiais būdais prisidėti prie diplomatinių pastangų, be kita ko, propaguojant ir ginant tokias Europos vertybes kaip akademinė laisvė, mokslinių tyrimų etika, sąžiningumas ir lyčių lygybė. PRIMA yra regioninis mokslo diplomatijos modelis ir ja skatinami santykiai su nedalyvaujančiomis Viduržemio jūros regiono valstybėmis;

(6)

PRIMA teminė sritis – parama žemės ūkio ir maisto sistemoms, integruotas vandens tiekimas ir vandentvarka Viduržemio jūros regione – tampa vis aktualesnė. Tyrimai rodo, kad vandens trūkumas labai prisideda prie pasaulinės migracijos augimo. Klimato kaita ir su ja susijusios gaivalinės nelaimės daro pražūtingą poveikį žemės ūkio gamybai. Be to, remiantis Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos II darbo grupės indėliu, prognozuojama, kad Viduržemio jūros regiono ekosistemos bus vienos iš tų, kurioms klimato kaitos padariniai darys didžiausią poveikį. Partneryste PRIMA padedama Viduržemio jūros regionui tapti lyderiu klimato kaitos poveikiui atsparių sprendimų srityje. Prevencinės ir prisitaikymo priemonės, pavyzdžiui, gėlinimo technologijos ir augalų atsparumas, yra labai svarbios kovojant su klimato kaita;

(7)

PRIMA turėtų būti aktyviai siekiama sinergijos ir papildomumo su kitomis regioninėmis, Europos ir tarptautinėmis partnerystėmis bei kitomis bendradarbiavimu grindžiamomis MTI programomis, kuriomis siekiama atitinkamų tikslų ir vykdoma atitinkama veikla, ir jie turėtų būti skatinami;

(8)

2023 m. gegužės 31 d. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos atlikto PRIMA tarpinio vertinimo (Komisijos tarpinis vertinimas) nustatyta, kad dalyvaujančiosios pietinės Viduržemio jūros regiono valstybės iki 2022 m. kovo mėn. gavo 28 % visų pagal PRIMA skirtų lėšų. Būtina, kad pagal PRIMA būtų remiama įvairi MTI veikla, siekiant skatinti ilgalaikių bendruomenių kūrimą ir didinti dalyvaujančiųjų pietinių Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą ir jų dalyvavimo lygį;

(9)

pagal Sprendimo (ES) 2017/1324 4 straipsnio 1 dalies b punktą 2017 m. kaip specialus subjektas, atsakingas už tiesioginį Sąjungos finansinio įnašo partnerystei PRIMA valdymą, buvo įsteigta PRIMA įgyvendinimo struktūra (PRIMA-IS). Barselonoje įsteigta PRIMA-IS užtikrino sklandų, veiksmingą ir skaidrų PRIMA diegimą, padedama savo sekretoriato ir valdymo organų;

(10)

kadangi pradinis partnerystės PRIMA pagrindimas ir tikslai tebėra aktualūs, ypač atsižvelgiant į neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris dar labiau destabilizavo trapias pietinių Viduržemio jūros regiono valstybių žemės ūkio rinkas, todėl perėjimas prie tvarių maisto sistemų tapo dar aktualesnis Viduržemio jūros regiono šalių visuomenėms, o Komisijos tarpiniame vertinime padaryta išvada, kad PRIMA yra sėkminga priemonė, Sąjungai teikianti pridėtinę vertę, Sąjunga turėtų toliau teikti finansinę paramą, kad pagal partnerystę PRIMA iki 2027 m. būtų galima finansuoti tos pačios teminės srities MTI veiksmus, taip pat suderinti PRIMA su Sąjungos daugiamete finansine programa (DFP) ir su DFP suderintais MTI programų rengimo ciklais. Be to, bendrą PRIMA įgyvendinimo laikotarpį reikėtų pratęsti iki 2031 m., kad būtų galima visiškai įgyvendinti tuos MTI veiksmus;

(11)

PRIMA turėtų išlaikyti savo užmojus ir išteklius, kurie daro ją esmine tarptautinio bendradarbiavimo ir mokslinės diplomatijos Viduržemio jūros regione priemone. Būsimos PRIMA strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės peržiūros turėtų apimti galimą Sprendimo (ES) 2017/1324 2 straipsnyje nustatytų tikslų taikymo srities išplėtimą, įskaitant su energetika ir klimatu susijusius MTI, ir jose turėtų būti atsižvelgiama į naujų portfelių poveikį kitiems pirminiams ištekliams, t. y. vandeniui, žemei ir žemės ūkiui. Toks galimas tų tikslų taikymo srities išplėtimas suteiktų galimybių plėtoti MTI sritis, kurios šiuo metu nėra įtrauktos į PRIMA, ir skatintų taikymą įvairiuose sektoriuose. Visų pirma naujas vandens, energijos ir maisto susietumo metodas galėtų padėti sprendimus priimantiems asmenims suprasti sudėtingas energetikos sistemas ir į išteklių planavimą integruoti tinkamas technines žinias ir valdymą;

(12)

tolesnė Sąjungos finansinė parama partnerystei PRIMA turėtų būti teikiama iš Sąjungos bendrojo biudžeto, skirto specialiajai programai, kuria įgyvendinama Tarybos sprendimu (ES) 2021/764 nustatyta programa „Europos horizontas“ (5), konkrečiai pagal II veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir pagal atitinkamą vi teminę veiksmų grupę „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“;

(13)

Komisijos tarpinis vertinimas parodė, kad žemas pareiškėjų, siekiančių gauti finansavimą, sėkmės rodiklis ateityje gali atbaidyti potencialius pareiškėjus. PRIMA-IS ir PRIMA dalyvaujančiosios valstybės (toliau – dalyvaujančiosios valstybės) turi dėti daugiau pastangų, kad pagerintų savo veiklos efektyvumą, supaprastindamos skirtingų nacionalinių finansavimo schemų sudėtingumą, sutrumpindamos laiką iki dotacijos skyrimo ir didindamos MTI finansavimo prieinamumą;

(14)

PRIMA finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“. Kad PRIMA būtų galima tęsti nuo 2025 m., ji turėtų būti finansuojama ir veikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695 (6) („Europos horizontas“). Todėl Sprendimas (ES) 2017/1324 turėtų būti suderintas su Reglamentu (ES) 2021/695 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 (7);

(15)

Sprendimas (ES) 2017/1324 turėtų būti suderintas su programos „Europos horizontas“ tikslais ir MTI prioritetais ir su Reglamento (ES) 2021/695 10 straipsnyje ir III bei VI prieduose nustatytais bendraisiais principais ir sąlygomis. Todėl būtina, kad pratęstoje partnerystėje PRIMA dalyvautų bent 40 % valstybių narių. Be to, PRIMA turėtų veikti vienoje iš institucionalizuotųjų Europos partnerysčių prioritetinių sričių, o visos dalyvaujančiosios valstybės turėtų pareikšti savo ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Tos sąlygos jau įvykdytos, nes dabar dalyvauja 41 % valstybių narių, PRIMA patenka į Reglamento (ES) 2021/695 VI priede nustatytą prioritetinę partnerysčių 5 sritį „Tvarūs, įtraukūs ir žiediniai biologiniai sprendimai“, o dalyvaujančiosios valstybės pareiškė ilgalaikius finansinius įsipareigojimus įgyvendinti partnerystę PRIMA;

(16)

PRIMA turi veikti paprastai, lanksčiai, atvirai ir skaidriai. PRIMA-IS turi dėti tikslines pastangas, kad sustiprintų dialogą su visuomene, skatintų aktyvų dalyvavimą ir užtikrintų, kad plačioji visuomenė būtų pakankamai ir laiku informuojama apie jos vykdomą veiklą. Tuo tikslu PRIMA-IS turi stiprinti savo komunikacijos strategiją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir mokslinių tyrimų rezultatais, dalyvaujant akademiniams, mokslo ir žinių tinklams, socialiniams ir ekonominiams partneriams, žiniasklaidai, pramonės MVĮ ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

(17)

partnerystei PRIMA skirtas Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės oficialiai įsipareigoja skirti bent tokio dydžio finansinį įnašą, koks yra Sąjungos finansinis įnašas. Dėl to PRIMA-IS turėtų reguliariai atidžiai stebėti, kaip laikomasi oficialių finansinių įsipareigojimų;

(18)

kad būtų pasiekti PRIMA tikslai, bendras dalyvaujančiųjų valstybių įnašas turėtų būti bent lygus Sąjungos finansiniam įnašui. Todėl dalyvaujančiosios valstybės turėtų lygiuotis į Sąjungos įnašą pagal programą „Europos horizontas“, laikydamosi Reglamento (ES) 2021/695 III priede nustatyto principo. Siekiant užtikrinti, kad šis principas būtų tinkamai saugomas, turėtų būti atsižvelgiama tik į dalyvaujančiųjų valstybių įnašus, pateiktus po 2024 m. gruodžio 31 d.;

(19)

siekiant užtikrinti, kad Alžyras, Egiptas, Jordanija, Libanas ir Marokas būtų ir toliau įsipareigoję siekti pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų PRIMA tikslų ir vykdyti naujus įsipareigojimus pagal reglamentus (ES) 2021/695 ir (ES, Euratomas) 2018/1046, šios valstybės turėtų oficialiai sutikti su šiame sprendime nustatytomis naujomis sąlygomis sudarydamos susitarimus su Sąjunga – tuo tikslu jos pasikeistų raštais, kuriais būtų iš dalies keičiami ir papildomi su jomis sudaryti galiojantys tarptautiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Tai neturėtų daryti poveikio jų dalyvavimui pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamoje PRIMA veikloje;

(20)

bendras Sąjungos finansinis įnašas į PRIMA turėtų būti nustatytas kaip didžiausia suma. Pagal Reglamento (ES) 2021/695 16 straipsnio 5 dalį turėtų būti įmanoma Sąjungos finansinį įnašą į PRIMA pagal programą „Europos horizontas“ padidinti tokiais programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų trečiųjų šalių įnašais. Turėtų būti užtikrinama, kad bendra suma, kuria padidinamas Sąjungos finansinis įnašas, bent atitiktų dalyvaujančiųjų valstybių įnašą;

(21)

atsižvelgiant į PRIMA tikslus, trečiosiose valstybėse, kurios nėra dalyvaujančiosios valstybės, įsteigti subjektai turėtų turėti teisę teikti paraiškas dėl finansavimo pagal PRIMA metinėje darbo programoje nustatytas konkrečias kvietimo teikti paraiškas temas. Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, reikėtų imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant sutartines priemones. Tuo tikslu su trečiosiomis valstybėmis, kuriose tokie subjektai yra įsisteigę, turėtų būti sudaromi mokslo ir technologijų srities susitarimai;

(22)

nors pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų netiesioginių veiksmų išlaidų ex post auditas turėtų būti toliau atliekamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013, pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų netiesioginių veiksmų auditas turėtų būti atliekamas pagal Reglamentą (ES) 2021/695;

(23)

programa „Europos horizontas“ tvirčiau pabrėžiamos Komisijos galimybės susipažinti su rezultatais ir kita su veiksmais susijusia informacija, kad būtų galima rengti, įgyvendinti ir stebėti Sąjungos politiką ar programas institucionalizuotųjų Europos partnerysčių atveju. Todėl PRIMA-IS turėtų užtikrinti, kad Komisija turėtų galimybę susipažinti su visa informacija, susijusia su jos finansuojamais netiesioginiais veiksmais, be kita ko, apie netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujančiųjų paramos gavėjų įnašus ir rezultatus. Siekdamos apginti savo interesus, dalyvaujančiosios valstybės taip pat turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija, susijusia su paraiškomis, į kurias įtraukti jų teritorijose įsisteigę pareiškėjai. Tokios teisės susipažinti su informacija turėtų atitikti taikomas konfidencialumo taisykles;

(24)

Komisija turėtų reguliariai vertinti, kaip dalyvaujančiosios valstybės vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir, atlikusi tokius vertinimus, prireikus gali įtraukti dalyvaujančias valstybes ir PRIMA-IS ir turėtų galėti imtis atitinkamų priemonių;

(25)

pratęsus partnerystę PRIMA, būtina ją stebėti ir vertinti laikantis su programa „Europos horizontas“ susijusių nuostatų. Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. turėtų atlikti PRIMA tarpinį vertinimą, o ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. – galutinį vertinimą. Tie vertinimai turėtų būti įtraukti į bendrus tarpinius ir galutinius programos „Europos horizontas“ vertinimus. Atliekant vertinimus reikėtų įvertinti partnerystės PRIMA kokybę ir veiksmingumą, taip pat pažangą, padarytą siekiant jos tikslų per visą jos gyvavimo ciklą, įskaitant jos įgyvendinimą pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“. Komisija turėtų skelbti ir platinti tų vertinimų rezultatus ir išvadas. Pagal Reglamento (ES) 2021/695 10 straipsnio 2 dalies c punktą PRIMA turėtų būti grindžiama aiškiu gyvavimo ciklo principu, būti ribotos trukmės ir apimti finansavimo pagal programą „Europos horizontas“ laipsniško nutraukimo sąlygas;

(26)

todėl Sprendimas (ES) 2017/1324 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

(*1)   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).“;"

2)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

3)

3 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

(*2)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1)."

(*3)   2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/764, kuriuo nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/743/ES (OL L 167 I, 2021 5 12, p. 1).“;"

4)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

7)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

8)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

10)

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

11)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

įterpiamas šis straipsnis:

13)

12 straipsnio 2–5 dalys pakeičiamos taip:

14)

14 straipsnis pakeičiamas taip: