(1)

2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas (2), įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės;

(2)

2014 m. Ukraina ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo reformų programą, kuria siekiama stabilizuoti jos ekonomiką ir gerinti jos piliečių pragyvenimo lygį. Kova su korupcija, taip pat konstitucinės, rinkimų ir teismų reformos yra vieni svarbiausių darbotvarkės prioritetų. Tų reformų įgyvendinimas buvo remiamas paeiliui vykdytomis makrofinansinės pagalbos programomis, pagal kurias Ukraina iš Sąjungos iš viso gavo 6,6 mlrd. EUR vertės pagalbos paskolų forma;

(3)

skubi makrofinansinė pagalba, kuri, didėjant grėsmei, buvo skirta prieš pat Rusijos invaziją pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/313 (3), Ukrainai suteikta 1,2 mlrd. EUR paskolų forma ir išmokėta dviem dalimis, kiekviena po 600 mln. EUR, 2022 m. kovo ir gegužės mėn.;

(4)

iki 1 mlrd. EUR dydžio Sąjungos išskirtine makrofinansine pagalba, numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/1201 (4), buvo suteikta skubi parama Ukrainos biudžetui, kuri buvo visiškai išmokėta dviem dalimis 2022 m. rugpjūčio 1–2 d. Ta pagalba buvo pirmasis planuojamos išskirtinės 9 mlrd. EUR neviršijančios makrofinansinės pagalbos Ukrainai, apie kurią Komisija paskelbė 2022 m. gegužės 18 d. komunikate „Pagalba Ukrainai ir Ukrainos atstatymas“ ir kurią 2022 m. birželio 23–24 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, etapas;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/1628 (5) nustatytas tolesnis tos Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos vykdymo etapas. Juo remiantis nustatytas papildomų 5 mlrd. EUR paskolų forma labai palankiomis sąlygomis suteikimo Ukrainai pagrindas; iš šios sumos 2 mlrd. EUR išmokėti spalio 18 d., o likę 3 mlrd. EUR turi būti išmokėti iki 2022 m. pabaigos;

(6)

2022 m. vasario 24 d. prasidėjo neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir dėl jo buvo prarastos galimybės Ukrainai patekti į finansų rinkas ir smarkiai sumažėjo viešosios pajamos, o viešosios išlaidos humanitarinei padėčiai gerinti ir valstybės paslaugų tęstinumui palaikyti gerokai išaugo. Esant tokiai labai neapibrėžtai ir nepastoviai padėčiai, tiksliausi Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) 2022 m. vasarą pateikti Ukrainos finansavimo poreikių įverčiai parodė, kad 2022 m. susidarys nepaprastai didelis, maždaug 39 mlrd. USD, finansavimo deficitas ir maždaug pusę šio deficito būtų galima padengti gavus tarptautinę pagalbą. Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, skubus Sąjungos makrofinansinės pagalbos Ukrainai suteikimas pagal Sprendimą (ES) 2022/1628 buvo laikomas tinkamu trumpalaikiu atsaku į didelę riziką Ukrainos makrofinansiniam stabilumui. Papildoma iki 5 mlrd. EUR išskirtinė makrofinansinė pagalba pagal tą sprendimą buvo skirta siekiant padėti stabilizuoti Ukrainos makrofinansinę padėtį, nedelsiant sustiprinti šalies atsparumą ir palaikyti jos gebėjimą atsigauti, taip prisidedant prie Ukrainos valstybės skolos tvarumo ir Ukrainos gebėjimo galiausiai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus;

(7)

Sąjunga, jos valstybės narės ir Europos finansų įstaigos nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios skyrė 19,7 mlrd. EUR Ukrainos ekonominiam, socialiniam ir finansiniam atsparumui užtikrinti. Ta suma apima paramą iš Sąjungos biudžeto, kurią sudaro 12,4 mlrd. EUR, įskaitant išskirtinę makrofinansinę pagalbą, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paramą, visiškai arba iš dalies garantuojamą Sąjungos biudžeto lėšomis, taip pat papildomą valstybių narių finansinę paramą, kurią sudaro 7,3 mlrd. EUR;

(8)

be to, Taryba nusprendė skirti 3,1 mlrd. EUR vertės pagalbos priemonių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti pagal Europos taikos priemonę pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509 (6) ir 0,1 mlrd. EUR – karinės pagalbos misijai Ukrainai remti ir šios misijos bendrosioms išlaidoms padengti pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/1968 (7). Sąjunga ir jos valstybės narės per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/836 (8) taip pat suteikė precedento neturinčią pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju – tai didžiausia skubios pagalbos operacija nuo to mechanizmo sukūrimo – ir perduoda Ukrainai bei regionui milijonus skubios pagalbos reikmenų;

(9)

2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Tolesnė tvirta parama Ukrainai yra vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų. Kadangi Rusijos agresijos karo žala Ukrainos ekonomikai, piliečiams ir įmonėms yra labai didelė, teikiant tolesnę tvirtą paramą Ukrainai reikalingas organizuotas kolektyvinis požiūris, kuris yra išdėstytas Sąjungos finansavimo teikimo Ukrainai priemonėje (makrofinansinė pagalba +), įsteigtoje pagal šį reglamentą (toliau – Priemonė);

(10)

brutalus Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą kelia strateginę geopolitinę grėsmę visai Sąjungai ir reikia, kad valstybės narės būtų stiprios ir vieningos. Todėl labai svarbu, kad Sąjungos parama būtų teikiama greitai ir kad ją būtų galima lanksčiai ir palaipsniui pritaikyti neatidėliotinai pagalbai ir trumpalaikiams atkūrimo darbams, pasirengiant būsimam atstatymui;

(11)

pagrindinis Priemonės tikslas – padėti užpildyti Ukrainos finansavimo spragą 2023 m., visų pirma Ukrainos valstybės biudžetui nuspėjamai, nepertraukiamai, tvarkingai ir laiku teikiant trumpalaikę finansinę pagalbą labai palankiomis sąlygomis, be kita ko, siekiant prireikus finansuoti atkūrimą ir pradinę paramą šalies atstatymui po karo, siekiant paremti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą;

(12)

siekiant Priemonės bendrojo tikslo, pagalba turėtų būti teikiama Ukrainos makrofinansiniam stabilumui remti ir jos išorės finansavimo apribojimams mažinti. Komisija turėtų įgyvendinti paramą pagal Priemonę vadovaudamasi įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintų priemonių ir kitos susijusios Sąjungos politikos pagrindiniais principais bei tikslais;

(13)

paramos atkūrimui teikimas, svarbiausių funkcijų ir infrastruktūros objektų remontas ir priežiūra, taip pat pagalba žmonėms, kuriems jos reikia, ir labiausiai nukentėjusioms vietovėms, teikiant materialinę ir socialinę paramą, suteikiant laikiną apgyvendinimą, statant gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus, taip pat turėtų būti priskiriama prie pagrindinių paramos pagal Priemonę sričių;

(14)

pagal Priemonę taip pat turėtų būti remiamas Ukrainos valdžios institucijų gebėjimų pasirengti būsimam atstatymui po karo ir pasirengimo narystei proceso ankstyvajam parengiamajam etapui stiprinimas, įskaitant Ukrainos institucijų stiprinimą, viešojo administravimo reformavimą ir jo veiksmingumo didinimą, taip pat skaidrumą, struktūrines reformas ir gerą valdymą visais lygmenimis;

(15)

Priemonė padės vykdyti Sąjungos išorės politiką dėl Ukrainos. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą. Parama Ukrainai pagal Priemonę toliau reikšmingai prisidės prie TVF, Pasaulio banko ir kitų tarptautinių finansų įstaigų įvertintų Ukrainos finansavimo poreikių tenkinimo, atsižvelgiant į Ukrainos gebėjimą finansuotis savais ištekliais. Paramos suma nustatoma, be kita ko, atsižvelgiant į numatomus finansinius dvišalių ir daugiašalių paramos teikėjų įnašus, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę;

(16)

atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, reikia laikytis laipsniško požiūrio, pagal kurį makrofinansiniam stabilumui, taip pat neatidėliotinai pagalbai ir atkūrimui užtikrinti skirta priemonė turėtų būti įgyvendinama kartu su nuolatine parama pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (9), ir humanitarinės pagalbos operacijomis pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 (10);

(17)

šiame reglamente turėtų būti nustatyti ištekliai, Priemonei skirti laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., o lėšos gali būti išmokamos iki 2024 m. kovo 31 d. Suma, neviršijanti 18 mlrd. EUR, turėtų būti suteikta paskolų forma. Be to, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. šiame reglamente turėtų būti numatyta palūkanų subsidija. Siekiant užtikrinti, kad palūkanų išlaidos būtų dengiamos visu paskolų galiojimo laikotarpiu, valstybių narių įnašai po 2027 m. turėtų būti atnaujinti ir toliau laikomi išorės asignuotosiomis pajamomis, nebent jos būtų dengiamos kitomis priemonėmis pagal būsimas daugiametes finansines programas. Todėl valstybių narių įnašus gali būti leista skirti ir po 2027 m.;

(18)

šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms skirti papildomų išteklių išorės asignuotųjų pajamų forma, kurie būtų įgyvendinami vadovaujantis šios priemonės susitarimo memorandumu. Suinteresuotosioms trečiosioms valstybėms ir šalims turėtų būti suteikta galimybė papildomai prisidėti išorės asignuotųjų pajamų forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (11) (toliau – Finansinis reglamentas) 21 straipsnio 2 dalies d ir e punktus. Siekiant skatinti sinergiją ir papildomumą, tikslinga leisti, kad tokie papildomi valstybių narių, suinteresuotųjų trečiųjų valstybių ir kitų trečiųjų šalių įnašai taip pat galėtų būti skiriami programoms, nustatytoms pagal reglamentus (ES) 2021/947 ir (EB) Nr. 1257/96, siekiant finansuoti priemones, kuriomis prisidedama prie Priemonės tikslų įgyvendinimo;

(19)

savanoriški valstybių narių įnašai turėtų būti neatšaukiami, besąlyginiai ir teikiami pagal pareikalavimą. Tuo tikslu valstybės narės su Komisija turėtų sudaryti susitarimą dėl įnašo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje. Susitarimas dėl tokio įnašo turėtų apimti įnašą palūkanų subsidijai padengti ir papildomas sumas, jei valstybės narės pageidauja jas skirti;

(20)

parama pagal Priemonę turėtų būti teikiama, jei tenkinama išankstinė sąlyga, kad Ukraina toliau taikys veiksmingus demokratinius mechanizmus ir gerbs institucijas, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, bei laikysis teisinės valstybės principo ir gerbs žmogaus teises;

(21)

parama pagal Priemonę turėtų būti susieta su politikos sąlygomis, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Tos sąlygos taip pat turėtų apimti įsipareigojimus stiprinti šalies ekonominės veiklos rezultatus ir atsparumą, gerinti verslo aplinką, palengvinti kritinių objektų atstatymą ir spręsti energetikos sektoriaus problemas;

(22)

politikos sąlygas turėtų papildyti griežti atskaitomybės reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingai, skaidriai ir atskaitingai;

(23)

atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, tikslinga numatyti susitarimo memorandumo laikotarpio vidurio peržiūrą;

(24)

parama pagal Priemonę turėtų būti išmokama, jeigu yra įvykdytos išankstinės sąlygos, patenkinamai įgyvendinamos politikos sąlygos ir daroma pažanga siekiant jas įgyvendinti;

(25)

tikslinga numatyti galimybę iš naujo įvertinti Ukrainos finansavimo poreikius ir sumažinti, sustabdyti arba nutraukti paramos teikimą, jei tie poreikiai iš esmės sumažėtų paramos pagal Priemonę išmokėjimo laikotarpiu, palyginti su pradinėmis prognozėmis. Taip pat tikslinga numatyti galimybę sustabdyti arba nutraukti išmokas, jeigu nėra įvykdyti paramos pagal Priemonę išmokėjimo reikalavimai;

(26)

atsižvelgiant į neatidėliotinus Ukrainos finansavimo poreikius, finansinę pagalbą Ukrainai tikslinga organizuoti pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, numatytą Finansinio reglamento 220a straipsnyje ir nustatytą kaip bendrą finansavimo metodą, kuris, kaip tikimasi, padidins Sąjungos obligacijų likvidumą ir Sąjungos emisijų patrauklumą bei ekonominį efektyvumą;

(27)

atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, susidariusią dėl Rusijos agresijos karo, ir siekiant remti Ukrainą siekiant ilgalaikio stabilumo, tikslinga Ukrainai paskolas suteikti labai palankiomis sąlygomis, ne ilgesniam kaip 35 metų laikotarpiui, o pagrindinės sumos grąžinimo pradžią numatyti ne anksčiau kaip 2033 m. Taip pat tikslinga nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punkto ir leisti, kad Sąjunga turėtų galimybę padengti palūkanų normų išlaidas ir netaikyti Ukrainai reikalavimo padengti administracines išlaidas, kurias kitu atveju turėtų dengti Ukraina. Palūkanų subsidija turėtų būti suteikta kaip priemonė, laikoma tinkama siekiant užtikrinti paramos pagal Priemonę veiksmingumą, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalyje. Ji turėtų būti finansuojama papildomais savanoriškais valstybių narių įnašais ir turėtų būti teikiama palaipsniui, įsigaliojus susitarimams su valstybėmis narėmis;

(28)

Ukraina turėtų galėti prašyti palūkanų subsidijos ir atleidimo nuo administracinių išlaidų iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos;

(29)

nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 3 dalies antro sakinio, finansinis įsipareigojimas dėl paskolų pagal šį reglamentą neturėtų būti remiamas išorės veiksmų garantija. Parama pagal Priemonę turėtų būti finansinė parama, apibrėžta Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į finansinę riziką ir biudžeto padengimą, pagal Priemonę teikiamai finansinei paramai paskolų forma atidėjiniai neturėtų būti sudaromi ir, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalies, atidėjinių norma, išreikšta 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos procentine dalimi, neturėtų būti nustatoma;

(30)

Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (12) šiuo metu neleidžiama padengti finansinių įsipareigojimų, atsirandančių dėl paskolų pagal Priemonę. Kol neatliktas galimas dalinis jo pakeitimas, kuris leistų kaip garantiją mobilizuoti biudžeto išteklius viršijant daugiametės finansinės programos (DFP) viršutines ribas, bet neviršijant Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (13) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų viršutinių ribų, tikslinga ieškoti alternatyvaus sprendimo dėl papildomų išteklių;

(31)

nustatyta, kad savanoriški valstybių narių įnašai garantijų forma yra tinkama priemonė siekiant suteikti apsaugą, leidžiančią vykdyti skolinimosi ir skolinimo operacijas pagal šį reglamentą. Valstybių narių garantijos turėtų būti tinkama apsaugos priemonė, kuria užtikrinamas Sąjungos gebėjimas grąžinti pasiskolintas lėšas, kuriomis remiamos paskolos pagal Priemonę;

(32)

valstybių narių teikiamos garantijos turėtų apimti paramą pagal Priemonę paskolų forma neviršijant 18 000 000 000 EUR. Svarbu, kad valstybės narės kuo skubiau užbaigtų taikytinas nacionalines procedūras, kad būtų teikiamos garantijos. Atsižvelgiant į situacijos skubumą, dėl toms procedūroms užbaigti reikalingo laiko neturėtų būti vėluojama išmokėti reikalingą finansinę paramą Ukrainai paskolų forma pagal šį reglamentą. Tuo pat metu finansinė parama pagal Priemonę paskolų forma turėtų būti teikiama palaipsniui, įsigaliojant valstybių narių teikiamoms garantijoms. Atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo ir atsargumo principą, Komisija turėtų teikti paskolas tinkamai atsižvelgdama į savo kreditingumą. Tačiau nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 dalinio pakeitimo arba jį pakeisiančio reglamento, kuriuo numatoma pagal Priemonę teikiamų paskolų garantija, Sąjungos biudžete viršijant DFP viršutines ribas, bet neviršijant Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų viršutinių ribų, taikymo dienos turėtų būti prieinama visa 18 000 000 000 EUR neviršijanti paramos suma;

(33)

valstybių narių garantijos turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir išmokamos pareikalavus. Tomis garantijomis turėtų būti užtikrintas Sąjungos gebėjimas grąžinti kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pasiskolintas lėšas. Nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 dalinio pakeitimo arba jį pakeisiančio reglamento, kuriuo numatoma pagal Priemonę teikiamų paskolų garantija, Sąjungos biudžete viršijant DFP viršutines ribas, bet neviršijant Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų viršutinių ribų, taikymo dienos garantijų turėtų būti nebereikalaujama. Garantijų turėtų būti reikalaujama tuo atveju, jei Sąjunga iš Ukrainos laiku negauna paskolų pagal Priemonę mokėjimo, įskaitant, visų pirma, atvejus, kai dėl bet kokių priežasčių keičiamas mokėjimo grafikas arba to buvo ar nebuvo galima tikėtis;

(34)

pagal paskolų susitarimus susigrąžintos sumos, susijusios su paskolomis pagal Priemonę, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies c punkto, turėtų būti grąžintos valstybėms narėms, kurios įvykdė reikalavimus mokėti pagal garantijas;

(35)

prieš teikdama reikalavimus dėl valstybių narių mokėjimo pagal garantijas, Komisija, kaip Sąjungos institucija, kuriai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį pavesta vykdyti Sąjungos bendrąjį biudžetą, tik savo nuožiūra ir atsakomybe turėtų išnagrinėti visas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, numatytą Finansinio reglamento 220a straipsnyje, prieinamas priemones, laikydamasi šiame reglamente nustatytų ribų. Teikdama susijusius reikalavimus mokėti pagal garantijas, Komisija turėtų atitinkamai informuoti valstybes nares apie nagrinėjimą;

(36)

kiekvienos valstybės narės įnašo į bendrą garantijos sumą santykinė dalis (įnašo raktas) turėtų atitikti valstybių narių santykinę visų Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dalį. Reikalavimai mokėti pagal garantijas turėtų būti teikiami proporcingai, taikant įnašo raktą. Kol įsigalios visi Komisijos ir valstybių narių susitarimai dėl garantijų, įnašo raktas turėtų būti laikinai proporcingai koreguojamas;

(37)

tikslinga, kad Komisija ir Ukraina sudarytų paskolos susitarimą dėl paramos paskola, laikydamosi susitarimo memorandume nustatytų sąlygų. Siekdama užtikrinti, kad su parama pagal Priemonę susiję finansiniai Sąjungos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Ukraina turėtų imtis tinkamų sukčiavimo, korupcijos ir bet kokių kitų pažeidimų, susijusių su ta pagalba, prevencijos ir kovos su jais priemonių. Be to, susitarime dėl paskolos ir finansavimo susitarime turėtų būti nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, Audito Rūmai – auditus, o Europos prokuratūra naudotųsi savo kompetencija pagal Finansinio reglamento 129 ir 220 straipsnius;

(38)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. padėti užpildyti Ukrainos finansavimo spragą 2023 m., visų pirma Ukrainos valstybės biudžetui nuspėjamai, nepertraukiamai, tvarkingai ir laiku teikiant trumpalaikę finansinę pagalbą labai palankiomis sąlygomis, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(39)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14);

(40)

atsižvelgiant į skubą, atsiradusią dėl išskirtinių aplinkybių, kurias sukėlė neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas, tikslinga aštuonių savaičių laikotarpiui taikyti išimtį, nustatytą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(41)

atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,