EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32022R1925

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 2022 m. rugsėjo 14 d. dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (Tekstas svarbus EEE)

PE/17/2022/REV/1

OJ L 265, 12.10.2022, p. 1–66 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj

2022 10 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/1925

2022 m. rugsėjo 14 d.

dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

skaitmeninių paslaugų apskritai, ypač interneto platformų vaidmuo ekonomikoje, ypač vidaus rinkoje, tampa vis svarbesnis, nes jos suteikia įmonėms galimybę pasiekti vartotojus visoje Sąjungoje, palengvina tarpvalstybinę prekybą ir dideliam įmonių skaičiui atveria visiškai naujų verslo galimybių Sąjungoje Sąjungos vartotojų labui;

(2)

tuo pat metu, kalbant apie tas skaitmenines paslaugas, pagrindinės platformos paslaugos pasižymi tam tikromis charakteristikomis, kuriomis gali pasinaudoti tokias paslaugas teikiančios įmonės. Vienas iš tokių pagrindinių platformos paslaugų charakteristikų pavyzdžių – išimtinai didelio masto ekonomija, kurią dažnai lemia beveik nulinės ribinės sąnaudos, susijusios su naujų verslo klientų ar galutinių naudotojų pritraukimu. Kitos panašios pagrindinių platformos paslaugų charakteristikos – itin stiprus tinklo efektas, šių paslaugų daugialypiškumo nulemtas pajėgumas daug verslo klientų sujungti su daug galutinių naudotojų, didelis tiek verslo klientų, tiek galutinių naudotojų priklausomybės lygis, susaistymo efektas, tai, kad galutiniai naudotojai tam pačiam tikslui nesinaudoja daugiatinkliškumu, vertikali integracija ir dėl duomenų įgyti pranašumai. Dėl visų šių charakteristikų, pridėjus dar ir nesąžiningą pagrindines platformos paslaugas teikiančių įmonių praktiką, gali būti labai pakenkta pagrindinių platformos paslaugų atvirumui konkurencijai, taip pat daromas poveikis tokias paslaugas teikiančių įmonių ir jų verslo klientų bei galutinių naudotojų komercinių santykių sąžiningumui. Praktikoje dėl to greitai ir potencialiai labai smarkiai sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų pasirinkimo galimybės, todėl tokių paslaugų teikėjas gali įgyti vadinamojo prieigos valdytojo statusą. Kartu turėtų būti pripažinta, kad paslaugos, teikiamos nekomerciniais tikslais, pavyzdžiui, bendradarbiaujamieji projektai, šio reglamento tikslais neturėtų būti laikomos pagrindinėmis platformos paslaugomis;

(3)

susiformavo nedidelis skaičius didelių įmonių, teikiančių pagrindines platformos paslaugas ir turinčių didelę ekonominę galią, dėl kurios jos galėtų būti laikomos prieigos valdytojais pagal šį reglamentą. Paprastai teikdami paslaugas jie gali sujungti daug verslo klientų su daug galutinių naudotojų, o tai savo ruožtu jiems suteikia galimybę vienoje veiklos srityje įgytais pranašumais, pavyzdžiui, turima prieiga prie didelio kiekio duomenų, pasinaudoti kitose veiklos srityse. Kai kurios iš tų įmonių kontroliuoja ištisas platformų ekosistemas skaitmeninėje ekonomikoje, o esamiems ar naujiems rinkos dalyviams struktūriniu požiūriu yra itin sunku su jomis varžytis ar konkuruoti, kad ir kokie novatoriški ar efektyvūs tie rinkos dalyviai būtų. Atvirumas konkurencijai sumažėja visų pirma dėl to, kad egzistuoja labai didelės kliūtys patekti į rinką arba iš jos išeiti, įskaitant dideles investicines sąnaudas, kurių, išeinant iš rinkos, negalima arba sunku susigrąžinti, ir dėl kai kurių esminių skaitmeninės ekonomikos elementų, pavyzdžiui, duomenų, trūkumo ar ribotos prieigos prie jų. Todėl didėja tikimybė, kad pagrindinės rinkos veikia netinkamai arba netrukus nustos veikti tinkamai;

(4)

dėl tų prieigos valdytojų ypatybių derinio tikėtina, kad daugeliu atveju susidarys didelis derybinės galios disbalansas, ir todėl verslo klientų ir galutinių naudotojų, besinaudojančių prieigos valdytojų teikiamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis, atžvilgiu bus vykdoma nesąžininga praktika ir sąlygos, darant neigiamą poveikį kainoms, kokybei, sąžiningai konkurencijai, pasirinkimui ir inovacijoms skaitmeniniame sektoriuje;

(5)

darytina išvada, kad rinkos procesai dažnai negali užtikrinti sąžiningų ekonominių rezultatų pagrindinių platformos paslaugų atžvilgiu. Nors prieigos valdytojų veiksmams taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniai, tų nuostatų taikymo sritis apima tik tam tikrus įtakos rinkoje, pavyzdžiui, dominavimo konkrečiose rinkose ir antikonkurencinio elgesio, atvejus, o jų vykdymas užtikrinamas ex post ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliekamas išsamus dažnai labai sudėtingų faktų tyrimas. Be to, esamoje Sąjungos teisėje nėra sprendžiamos arba yra neveiksmingai sprendžiamos problemos, susijusios su efektyviu vidaus rinkos veikimu, kylančios dėl prieigos valdytojų, kurie nebūtinai užima dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal konkurencijos teisę, veiksmų;

(6)

prieigos valdytojai daro didelį poveikį vidaus rinkai, nes teikia sąsajos funkcijas, per kurias didelis verslo klientų skaičius pasiekia galutinius naudotojus visose Sąjungos vietose ir įvairiose rinkose. Neigiamas nesąžiningos praktikos poveikis vidaus rinkai ir itin mažas pagrindinių platformos paslaugų atvirumas konkurencijai, įskaitant tokios nesąžiningos praktikos neigiamą poveikį visuomenei ir ekonomikai, paskatino nacionalinės teisės aktų leidėjus ir atskirų sektorių reglamentavimo institucijas imtis veiksmų. Nacionaliniu lygmeniu jau priimta ar pasiūlyta tam tikrų reglamentavimo sprendimų siekiant spręsti problemas, susijusias su nesąžininga praktika ir skaitmeninių paslaugų ar bent dalies jų atvirumu konkurencijai. Dėl to buvo priimti nevienodi reglamentavimo sprendimai, kurie lėmė vidaus rinkos susiskaidymą ir dėl to didėjo rizika, kad dėl skirtingų nacionalinių reglamentavimo reikalavimų padidės reikalavimų laikymosi išlaidos;

(7)

todėl šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo nustatant taisykles, kuriomis skaitmeninio sektoriaus rinkose apskritai ir, konkrečiai, prieigos valdytojų teikiamų pagrindinių platformos paslaugų verslo klientams bei galutiniams naudotojams atžvilgiu būtų užtikrintas atvirumas konkurencijai ir sąžiningumas. Prieigos valdytojų teikiamų pagrindinių platformos paslaugų verslo klientams ir galutiniams naudotojams visoje Sąjungoje turėtų būti užtikrintos tinkamos reglamentuojamo pobūdžio apsaugos nuo prieigos valdytojų nesąžiningos praktikos priemonės, kad būtų palengvintas tarpvalstybinis verslas Sąjungoje ir taip pagerintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir kad būtų pašalintas esamas susiskaidymas arba užkirstas kelias galinčiam atsirasti susiskaidymui konkrečiose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Be to, nors prieigos valdytojai yra linkę taikyti pasaulinius arba bent jau visos Europos verslo modelius ir algoritmų struktūras, jie gali taikyti ir tam tikrais atvejais jau taiko skirtingas verslo sąlygas ir praktikas įvairiose valstybėse narėse, o tai gali lemti skirtingas konkurencijos sąlygas prieigos valdytojų teikiamų pagrindinių platformos paslaugų naudotojams ir taip kenkti vidaus rinkos integracijai;

(8)

suderinus skirtingus nacionalinės teisės aktus, įmanoma pašalinti kliūtis, trukdančias vidaus rinkoje laisvai teikti ir gauti paslaugas, įskaitant mažmeninės prekybos paslaugas. Todėl Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytas tikslinis suderintų teisinių pareigų rinkinys, siekiant visos Sąjungos ekonomikoje ir, galiausiai, Sąjungos vartotojų labui užtikrinti atviras konkurencijai ir sąžiningas skaitmenines rinkas su vidaus rinkoje veikiančiais prieigos valdytojais;

(9)

vidaus rinkos susiskaidymo galima veiksmingai išvengti tik tuo atveju, jeigu valstybėms narėms nebus leista taikyti nacionalinių taisyklių, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį ir kuriomis siekiama tų pačių tikslų kaip ir šiuo reglamentu. Tai neužkerta kelio galimybei prieigos valdytojų, kaip jie suprantami šiame reglamente, atžvilgiu taikyti kitas nacionalines taisykles, kuriomis siekiama kitų teisėtų viešojo intereso tikslų, išdėstytų SESV, arba kurių imamasi dėl kitų svarbių viešojo intereso priežasčių, pripažintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje;

(10)

tuo pačiu metu, kadangi šiuo reglamentu siekiama papildyti konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo priemones, jis turėtų būti taikomas nedarant poveikio SESV 101 ir 102 straipsniams, atitinkamoms nacionalinėms konkurencijos taisyklėms ir kitoms nacionalinėms vienašališkus veiksmus reglamentuojančioms konkurencijos taisyklėms, kurios grindžiamos individualiu padėties ir elgesio rinkoje vertinimu, be kita ko, vertinant jo faktinį ar galimą poveikį ir tikslų draudžiamo elgesio mastą, ir kuriose numatyta galimybė įmonėms pateikti efektyvumo ir objektyvaus pagrindimo argumentus dėl atitinkamo elgesio, taip pat nacionalinėms taisyklėms dėl susijungimų kontrolės. Vis dėlto tų taisyklių taikymas neturėtų daryti poveikio šiame reglamente nustatytoms prieigos valdytojų pareigoms ir jų vienodam ir veiksmingam taikymui vidaus rinkoje;

(11)

SESV 101 ir 102 straipsnių bei atitinkamų nacionalinių konkurencijos taisyklių, susijusių su antikonkurenciniais daugiašaliais ir vienašaliais veiksmais, taip pat susijungimų kontrole, tikslas – neiškraipytos konkurencijos rinkoje apsauga. Šiuo reglamentu siekiama tikslo, kuris papildo neiškraipytos konkurencijos bet kurioje atitinkamoje rinkoje apsaugos tikslą, kaip tai apibrėžta pagal konkurencijos teisę, tačiau nuo jo skiriasi – t. y. užtikrinti, kad rinkos, kuriose veikia prieigos valdytojai, būtų ir išliktų atviros konkurencijai bei sąžiningos, nepriklausomai nuo atitinkamo prieigos valdytojo, kuriam taikomas šis reglamentas, veiksmų faktinio, galimo ar numanomo poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje. Todėl šiuo reglamentu siekiama apsaugoti kitą teisinį interesą, nei tas, kuris saugomas tomis taisyklėmis, ir jis turėtų būti taikomas nedarant poveikio jų taikymui;

(12)

šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nedarant poveikio taisyklėms, nustatytoms kituose Sąjungos teisės aktuose, kuriais reglamentuojami tam tikri paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, teikimo aspektai, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2016/679 (4) ir (ES) 2019/1150 (5), Reglamente dėl skaitmeninių paslaugų bendrosios rinkos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/58/EB (6), 2005/29/EB (7), 2010/13/ES (8), (ES) 2015/2366 (9), (ES) 2019/790 (10) ir (ES) 2019/882 (11) ir Tarybos direktyvoje 93/13/EEB (12), taip pat nacionalinėms taisyklėms, kuriomis siekiama užtikrinti tų Sąjungos teisės aktų vykdymą arba juos įgyvendinti;

(13)

mažas atvirumas konkurencijai ir nesąžininga praktika skaitmeniniame sektoriuje tam tikrų skaitmeninių paslaugų atveju yra dažnesni ir ryškesni, nei kitų paslaugų atveju. Tai visų pirma pasakytina apie plačiai paplitusias ir įprastai naudojamas skaitmenines paslaugas, kurias teikiant dažniausiai tiesiogiai tarpininkaujama tarp verslo klientų ir galutinių naudotojų ir kurioms dažniausiai būdinga išimtinai didelio masto ekonomija, itin stiprus tinklo efektas, šių paslaugų įvairialypiškumo nulemtas pajėgumas daug verslo klientų sujungti su daug galutinių naudotojų, susaistymo efektas, daugiatinkliškumo stoka ar vertikalioji integracija. Dažnai tas skaitmenines paslaugas teikia tik viena ar vos kelios didelės įmonės. Tos įmonės dažniausiai yra tapusios prieigos valdytojais verslo klientams ir galutiniams naudotojams, ir tai daro didžiulį poveikį. Visų pirma, jos yra įgijusios galimybę lengvai vienašališkai nustatyti savo verslo klientams ir galutiniams naudotojams nenaudingas komercines sąlygas. Atitinkamai, daugiausia dėmesio reikia skirti tik toms skaitmeninėms paslaugoms, kuriomis verslo klientai ir galutiniai naudotojai naudojasi plačiausiai ir kurių atveju susirūpinimas dėl mažo atvirumo konkurencijai ir nesąžiningos prieigos valdytojų praktikos yra akivaizdesnis ir reikalaujantis skubesnės reakcijos, vertinant vidaus rinkos atžvilgiu;

(14)

visų pirma, internetinės tarpininkavimo paslaugos, interneto paieškos sistemos, operacinės sistemos, internetinės socialinių tinklų paslaugos, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugos, su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, debesijos kompiuterijos paslaugos, virtualieji asistentai, saityno naršyklės, internetinės reklamos paslaugos, įskaitant reklamos tarpininkavimo paslaugas – visos šios paslaugos gali daryti poveikį dideliam skaičiui galutinių naudotojų ir įmonių, o tai kelia nesąžiningos verslo praktikos riziką. Todėl jos turėtų būti įtrauktos į pagrindinių platformos paslaugų apibrėžtį ir patekti į šio reglamento taikymo sritį. Internetinės tarpininkavimo paslaugos taip pat gali būti aktyviai teikiamos finansinių paslaugų srityje ir jomis gali būti tarpininkaujama arba jos gali būti naudojamos paslaugoms, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (13) II priede pateiktame neišsamiame sąraše, teikti. Šio reglamento tikslais pagrindinių platformos paslaugų apibrėžtis turėtų būti technologiniu požiūriu neutrali ir turėtų būti suprantama kaip apimanti paslaugas, teikiamas įvairiose priemonėse ar įrenginiuose arba jais naudojantis, pavyzdžiui, naudojant išmaniuosius televizorius arba įterptąsias skaitmenines paslaugas transporto priemonėse. Tam tikromis aplinkybėmis sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų apimti naudotojus, kurie tradiciškai laikomi verslo klientais, tačiau konkrečiu atveju nesinaudoja pagrindinėmis platformos paslaugomis, kad galutiniams naudotojams tiektų prekes ar teiktų paslaugas, pavyzdžiui, įmones, kurios debesijos kompiuterijos paslaugomis naudojasi savo reikmėms;

(15)

tai, kad skaitmeninė paslauga gali būti laikoma pagrindine platformos paslauga, savaime nekelia pakankamai didelio susirūpinimo dėl atvirumo konkurencijai ar nesąžiningos praktikos. Toks susirūpinimas kyla tik tada, kai pagrindinė platformos paslauga yra svarbi sąsaja ir kai ją valdo didelį poveikį vidaus rinkoje daranti bei įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją turinti įmonė arba įmonė, kuri tokia pozicija galėtų pradėti naudotis artimiausioje ateityje. Atitinkamai, šiame reglamente nustatytas tikslinis suderintų taisyklių rinkinys turėtų būti taikomas tik įmonėms, kurioms atitinkamas statusas suteiktas vadovaujantis tais trimis objektyviais kriterijais, ir tos taisyklės turėtų būti taikomos tik toms tų įmonių pagrindinėms platformos paslaugoms, kurių kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, per kurią verslo klientai pasiekia galutinius naudotojus. Tai, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė gali tarpininkauti ne tik tarp verslo klientų ir galutinių naudotojų, bet ir tarp pačių galutinių naudotojų, pavyzdžiui, su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų atveju, neturėtų trukdyti daryti išvados, kad tokia įmonė yra arba galėtų būti svarbi sąsaja, per kurią verslo klientai pasiekia galutinius naudotojus;

(16)

siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą, pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios, labiausiai tikėtina, atitiks tuos objektyvius reikalavimus, tais atvejais, kai nesąžininga praktika, kuria mažinamas atvirumas konkurencijai, yra labiausiai paplitusi ir daro didžiausią poveikį, Komisija turėtų turėti galimybę tiesiogiai suteikti prieigos valdytojo statusą toms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios atitinka tam tikras kiekybines ribas. Bet kuriuo atveju tokioms įmonėms turėtų būti taikomas spartus atitinkamo statuso suteikimo procesas, kuris turėtų būti pradėtas, kai bus pradėtas taikyti šis reglamentas;

(17)

tai, kad įmonės apyvarta Sąjungoje yra labai didelė ir kad ji teikia pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse, akivaizdžiai rodo, kad ta įmonė daro didelį poveikį vidaus rinkai. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse teikiančios įmonės rinkos kapitalizacija arba jos tikroji rinkos vertė yra labai didelė. Todėl turėtų būti daroma prielaida, kad pagrindinę platformos paslaugą teikianti įmonė daro didelį poveikį vidaus rinkai, kai pagrindinę platformos paslaugą ji teikia bent trijose valstybėse narėse ir kai jos grupės apyvarta Sąjungoje siekia ar viršija konkrečią aukštą ribą arba kai tos grupės rinkos kapitalizacija siekia ar viršija tam tikrą aukštą absoliučiąją vertę. Pagrindines platformos paslaugas teikiančių įmonių, kurios priklauso biržoje nelistinguojamoms įmonėms, atveju kaip atskaitos vertė turėtų būti naudojama tikroji rinkos vertė. Komisija turėtų turėti galimybę naudotis įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyta objektyvi tos vertės apskaičiavimo metodika.

Didelė Sąjungoje realizuojama grupės apyvarta kartu su pagrindinių platformos paslaugų naudotojų Sąjungoje ribiniu skaičiumi atspindi santykinai didelę galimybę monetizuoti tuos naudotojus. Didelė rinkos kapitalizacija, palyginti su tokia pačia naudotojų Sąjungoje skaičiaus riba, atspindi santykinai didelį potencialą tuos naudotojus monetizuoti artimiausioje ateityje. Šis monetizavimo potencialas savo ruožtu iš principo atspindi atitinkamų įmonių kaip sąsajos teikėjų poziciją. Be to, abu rodikliai atspindi atitinkamų įmonių finansinį pajėgumą, įskaitant jų galimybes išnaudoti prieigą prie finansų rinkų savo padėčiai sustiprinti. Pavyzdžiui, taip gali nutikti, kai tokia privilegijuota prieiga naudojamasi siekiant įsigyti kitų įmonių – tokia galimybė, kaip rodo patirtis, savo ruožtu gali daryti neigiamą poveikį inovacijoms. Rinkos kapitalizacija taip pat gali atspindėti atitinkamų įmonių numatomą būsimą padėtį ir poveikį vidaus rinkai, nepaisant to, kad jų esama apyvarta gali būti santykinai maža. Rinkos kapitalizacijos vertė turėtų būti grindžiama lygiu, atspindinčiu vidutinę didžiausių biržoje listinguojamų Sąjungos įmonių rinkos kapitalizaciją per atitinkamą laikotarpį;

(18)

paskutiniųjų finansinių metų rinkos kapitalizacija, siekianti ribą arba ją viršijanti, turėtų būti pagrindas daryti prielaidą, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė daro didelį poveikį vidaus rinkai, o ilgalaikė pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės rinkos kapitalizacija, trejus metus ar ilgiau siekianti ribą arba ją viršijanti, turėtų būti laikoma papildomu šią prielaidą sustiprinančiu veiksniu;

(19)

kita vertus, galėtų būti ir tam tikrų su rinkos kapitalizacija susijusių veiksnių, kuriuos reikėtų išsamiai įvertinti siekiant nustatyti, ar pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė turėtų būti laikoma darančia didelį poveikį vidaus rinkai. Taip galėtų būti tada, kai pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės rinkos kapitalizacija kelis ankstesnius finansinius metus buvo kur kas mažesnė nei riba, o jos rinkos kapitalizacijos kintamumas per analizuojamą laikotarpį buvo neproporcingas, palyginti su bendru akcijų rinkos kintamumu, arba jos rinkos kapitalizacijos trajektorija, palyginti su rinkos tendencijomis, neatitiko spartaus ir vienkrypčio augimo;

(20)

turėdama labai daug verslo klientų, kurie priklauso nuo pagrindinės platformos paslaugos, kad pasiektų labai didelį aktyvių galutinių naudotojų skaičių per mėnesį, tą paslaugą teikianti įmonė įgyja galimybę daryti sau pačiai naudingą įtaką didelės dalies verslo klientų operacijoms, ir tai iš esmės rodo, kad ta įmonė yra svarbi sąsaja. Turėtų būti nustatyti atitinkami aktualūs tų skaičių lygiai, kurie, kalbant apie galutinius naudotojus, atitiktų esminę visų Sąjungos gyventojų procentinę dalį, o nustatant ribą verslo klientų atveju – esminę visų pagrindinėmis platformos paslaugomis besinaudojančių įmonių procentinę dalį. Aktyvūs galutiniai naudotojai ir verslo klientai turėtų būti identifikuojami ir jų skaičius apskaičiuojamas taip, kad būtų tinkamai atspindėtas konkrečios pagrindinės platformos paslaugos vaidmuo ir aprėptis. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą prieigos valdytojams, šio reglamento priede turėtų būti išdėstyti elementai, pagal kuriuos būtų nustatomas kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir verslo klientų skaičius. Tokiems elementams gali daryti poveikį technologinė plėtra ir kiti pokyčiai. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų iš dalies keičiamas atnaujinant metodiką bei rodiklių, naudojamų aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiui nustatyti, sąrašą;

(21)

įmonė naudojasi įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės pozicija savo veiklos srityje arba tikėtina, kad ateityje ji gali pradėti naudotis tokia pozicija, visų pirma tuo atveju, kai tokios pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pozicijos atvirumas konkurencijai yra ribotas. Tai tikėtina tais atvejais, kai ta įmonė pagrindinę platformos paslaugą teikė labai dideliam verslo klientų ir galutinių naudotojų skaičiui bent trijose valstybėse narėse ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį;

(22)

tokioms riboms gali daryti poveikį pokyčiai rinkoje ir techniniai pokyčiai. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų apibrėžta metodika, pagal kurią nustatoma, ar kiekybinės ribos yra pasiektos, ir kuriais ji prireikus būtų reguliariai pritaikoma prie pokyčių rinkoje ir technologinės plėtros. Tokiais deleguotaisiais aktais neturėtų būti keičiamos šiame reglamente nustatytos kiekybinės ribos;

(23)

pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė turėtų turėti galimybę išimtinėmis aplinkybėmis paneigti prielaidą, kad įmonė daro didelį poveikį vidaus rinkai, įrodydama, kad ji nors ir atitinka šiame reglamente nustatytas kiekybines ribas, tačiau neatitinka reikalavimų, kad jai būtų suteiktas prieigos valdytojos statusas. Įrodinėjimo pareiga, kad kiekybinių ribų laikymusi grindžiama prielaida turėtų būti netaikoma, turėtų tekti tai įmonei. Atlikdama pateiktų įrodymų ir argumentų vertinimą, Komisija turėtų atsižvelgti tik į tuos elementus, kurie yra tiesiogiai susiję kiekybiniais kriterijais, t. y. su pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės poveikiu vidaus rinkai neapsiribojant pajamomis ar rinkos kapitalizacija, pavyzdžiui, į jos dydį absoliučiais skaičiais ir valstybių narių, kuriose ji vykdo veiklą, skaičių; į tai, kokia dalimi faktiniai verslo klientų ir galutinių naudotojų skaičiai viršija ribas, ir į įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos svarbą atsižvelgiant į bendrą atitinkamos pagrindinės platformos paslaugų veiklos mastą; ir į tai, kiek metų tų ribų buvo laikomasi.

Visi ekonominėmis priežastimis grindžiami motyvai, kuriais siekiama nagrinėti rinkos apibrėžties klausimą arba įrodyti padidėjusį našumą, atsirandantį dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės tam tikros rūšies elgesio, turėtų būti ignoruojami, nes jie nėra svarbūs prieigos valdytojo statuso suteikimui. Jei pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais nėra akivaizdžiai kvestionuojama ši prielaida, Komisija turėtų turėti galimybę atmesti argumentus per 45 darbo dienų laikotarpį, numatytą statuso suteikimui. Komisija turėtų galėti sprendimą priimti remdamasi turima informacija apie kiekybines ribas, jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė trukdo vykdyti tyrimą nesilaikydama Komisijos taikomų tyrimo priemonių;

(24)

taip pat turėtų būti įtraukta nuostata dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančių įmonių, kurios neatitinka visų kiekybinių ribų, turimo prieigos valdytojų vaidmens vertinimo, atsižvelgiant į bendrus objektyvius reikalavimus: ar jos daro didelį poveikį vidaus rinkai, yra svarbi sąsaja, per kurią verslo klientai pasiekia galutinius naudotojus, ir turi įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją savo veiklos srityje arba tikėtina, kad jos tokią poziciją užims artimiausioje ateityje. Kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė yra vidutinė, mažoji arba labai maža įmonė, atliekant vertinimą reikėtų atidžiai atsižvelgti į tai, ar tokia įmonė galėtų iš esmės pakenkti pagrindinių platformos paslaugų atvirumui konkurencijai, nes šis reglamentas visų pirma skirtas didžiosioms įmonėms, turinčioms didelę ekonominę galią, o ne vidutinėms, mažosioms arba labai mažoms įmonėms;

(25)

toks vertinimas gali būti atliekamas tik vadovaujantis rinkos tyrimu, kartu atsižvelgiant į kiekybines ribas. Atlikdama vertinimą Komisija turėtų siekti išsaugoti ir skatinti inovacijas ir skaitmeninių produktų ir paslaugų kokybę, kainų sąžiningumo ir konkurencingumo lygį ir tai, kokiu lygiu verslo klientams ir galutiniams naudotojams užtikrinama ar išlaikoma aukšta kokybė ir pasirinkimo laisvė. Gali būti atsižvelgiama į elementus, kurie būdingi atitinkamas pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, išimtinai didelio masto ar aprėpties ekonomiją, itin stiprų tinklo efektą, dėl duomenų įgytus pranašumus, tų paslaugų daugialypiškumo nulemtą pajėgumą daug verslo klientų sujungti su daug galutinių naudotojų, susaistymo efektą, tai, kad yra daugiatinkliškumo trūkumas, konglomerato įmonių struktūrą arba vertikaliąją integraciją. Be to, labai didele rinkos kapitalizacija, labai didele turto verte pelno atžvilgiu arba labai didele su viena pagrindine platformos paslauga besinaudojančiais galutiniais naudotojais susijusia apyvarta gali būti remiamasi kaip rodikliais, įrodančiais tokių įmonių galimybes naudotis įtaka ir rinkos pakreipimą savo naudai. Rinkos kapitalizacija ir didelis santykinis augimo tempas iliustruoja dinaminius parametrus, kurie yra itin aktualūs identifikuojant pagrindines platformos paslaugas teikiančias įmones, kurių atveju tikėtina, kad jos taps įsitvirtinusiomis ilgalaikėmis rinkos dalyvėmis. Komisija turėtų galėti priimti sprendimą remdamasi turimais faktais grindžiamomis nepalankiomis išvadomis, kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė labai trukdo tyrimui, nesilaikydama Komisijos taikomų tyrimo priemonių;

(26)

toms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių atveju tikėtina, kad artimiausioje ateityje jos pradės naudotis įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės pozicija, turėtų būti taikomas konkretus atskiras taisyklių rinkinys. Tos pačios konkrečios pagrindinių platformos paslaugų ypatybės lemia tai, kad dėl tokių įmonių gali būti pakreipta rinka: pagrindinę platformos paslaugą teikiančiai įmonei įgijus tam tikrą pranašumą prieš konkurentus ar galimus varžovus masto ar tarpininkavimo galios atžvilgiu, jos pozicija galėtų tapti neįveikiama ir galėtų susiklostyti tokia padėtis, kad ji, tikėtina, artimiausioje ateityje taptų įsitvirtinusia ir ilgalaike rinkos dalyve. Įmonės gali bandyti paskatinti tokį rinkos pakreipimą ir tapti prieigos valdytojomis pasinaudodamos kai kuriomis nesąžiningomis sąlygomis ir praktika, reglamentuojamomis pagal šį reglamentą. Tokiu atveju atrodo tikslinga imtis intervencijos priemonių, kol rinkos pakreipimas netapo negrįžtamu;

(27)

vis dėlto taikant tokias ankstyvosios intervencijos priemones turėtų būti nustatomos tik tos pareigos, kurios yra būtinos ir tinkamos siekiant užtikrinti, kad atitinkamos paslaugos išliktų atviros konkurencijai, ir kurios sudarytų sąlygas išvengti sąlyginės nesąžiningų sąlygų ir praktikos rizikos. Šiam tikslui pasiekti labiau tinka pareigos, kuriomis užkertamas kelias atitinkamas pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei naudotis įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės pozicija savo veiklos srityje, pavyzdžiui, pareigos, kuriomis užkertamas kelias naudotis įtaka, ir pareigos, kuriomis palengvinamas paslaugų teikėjo keitimas ir naudojimasis daugiatinkliškumu. Be to, tam, kad būtų užtikrintas proporcingumas, Komisija turėtų taikyti tik tas taisyklių rinkinio pareigas, kurios yra būtinos ir proporcingos šio reglamento tikslams pasiekti, ir turėtų reguliariai peržiūrėti, ar tokios pareigos turėtų būti toliau taikomos, panaikintos ar patikslintos;

(28)

taikant tik tas pareigas, kurios yra būtinos ir proporcingos šio reglamento tikslams pasiekti, Komisija turėtų galėti laiku imtis veiksmingų intervencijos priemonių, kartu visapusiškai užtikrindama svarstomų priemonių proporcingumą. Tai taip pat turėtų nuraminti esamus ir potencialius rinkos dalyvius dėl atitinkamų paslaugų atvirumo konkurencijai ir sąžiningumo;

(29)

prieigos valdytojai turėtų vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas kiekvienos iš atitinkamame sprendime dėl statuso suteikimo išvardytų pagrindinių platformos paslaugų atžvilgiu. Kai taikytina, pareigos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į prieigos valdytojų kaip konglomerato poziciją. Be to, Komisija turėtų galėti sprendimu nustatyti prieigos valdytojui taikomas įgyvendinimo priemones. Tos įgyvendinimo priemonės turėtų būti parengtos veiksmingai, atsižvelgiant į pagrindinių platformos paslaugų ypatybes ir į galimą jų apėjimo riziką, taip pat laikantis proporcingumo principo bei paisant atitinkamų įmonių ir trečiųjų šalių pagrindinių teisių;

(30)

atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės platformos paslaugos greitai kinta ir technologiniu požiūriu yra sudėtingos, reikia reguliariai peržiūrėti prieigos valdytojų, įskaitant tuos, kurių atveju tikėtina, kad artimiausioje ateityje jie pradės naudotis įsitvirtinusio ir ilgalaikio rinkos dalyvio pozicija savo veiklos srityje, statusą. Siekiant visiems rinkos dalyviams, įskaitant prieigos valdytojus, užtikrinti reikiamą tikrumą taikomų teisinių pareigų atžvilgiu, reikia nustatyti tokių reguliarių peržiūrų terminą. Taip pat svarbu, kad tokios peržiūros būtų vykdomos reguliariai ir ne rečiau kaip kas 3 metus. Be to, svarbu paaiškinti, kad ne dėl kiekvieno fakto, kuriuo vadovaujantis pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei buvo suteiktas prieigos valdytojo statusas, pasikeitimo reikėtų keisti sprendimą dėl statuso suteikimo. Dalinis keitimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei dėl pasikeitusių faktų pasikeičia ir vertinimas. Tai, ar vertinimas pasikeitė, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti nustatoma vadovaujantis faktų ir aplinkybių įvertinimu;

(31)

siekiant išsaugoti prieigos valdytojų teikiamų pagrindinių platformos paslaugų atvirumą konkurencijai ir sąžiningumą, reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti suderintas toms paslaugoms taikomas taisykles. Tokios taisyklės reikalingos siekiant pašalinti prieigos valdytojų praktikos žalingo poveikio riziką, nes tai būtų naudinga verslo aplinkai atitinkamų paslaugų srityje, naudotojams ir, galiausiai, visuomenei apskritai. Tos pareigos atitinka praktiką, kuri, atsižvelgiant į skaitmeninio sektoriaus ypatybes, laikoma kenkiančia atvirumui konkurencijai ir (arba) nesąžininga, ir kuri daro ypač neigiamą tiesioginį poveikį verslo klientams ir galutiniams naudotojams. Šiame reglamente nustatant pareigas turėtų būti įmanoma konkrečiai atsižvelgti į teikiamų pagrindinių platformos paslaugų pobūdį. Šiame reglamente nustatytomis pareigomis turėtų būti užtikrintas atvirumas konkurencijai ir sąžiningumas ne tik pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo, atžvilgiu, bet ir kitų skaitmeninių produktų ir paslaugų, kurių atveju prieigos valdytojai naudojasi savo, kaip sąsajos teikėjo, pozicijos įtaka ir kurios dažnai teikiamos kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba yra reikalingos joms teikti, atžvilgiu;

(32)

šio reglamento tikslais atvirumas konkurencijai turėtų būti susijęs su įmonių gebėjimu veiksmingai įveikti patekimo į rinką bei plėtros kliūtis ir varžytis su kitais prieigos valdytojais pasinaudojant savo produktų ir paslaugų privalumais. Pagrindinių platformos paslaugų skaitmeniniame sektoriuje ypatybės, pavyzdžiui, tinklo efektas, stipri masto ekonomija ir iš duomenų gaunama nauda, riboja tų paslaugų ir susijusių ekosistemų atvirumą konkurencijai. Dėl tokio mažo atvirumo konkurencijai sumažėja prieigos valdytojo, jo verslo klientų, jo varžovų ir vartotojų paskatos diegti inovacijas ir tobulinti produktus bei paslaugas, todėl daromas neigiamas poveikis platesnės interneto platformų ekonomikos inovaciniam potencialui. Paslaugų atvirumas konkurencijai skaitmeniniame sektoriuje taip pat gali būti ribotas, jei yra daugiau tam tikros pagrindinės platformos paslaugos prieigos valdytojų. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti uždrausta tam tikra prieigos valdytojų praktika, dėl kurios gali padidėti patekimo į rinką ar plėtros kliūtys, ir prieigos valdytojams turėtų būti nustatytos tam tikros pareigos, kuriomis tos kliūtys būtų sumažintos. Nustatant pareigas taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tuos atvejus, kai prieigos valdytojo pozicija gali būti taip įsitvirtinusi, kad platformų tarpusavio konkurencija trumpuoju laikotarpiu būtų neveiksminga ir todėl reikėtų sukurti arba padidinti konkurenciją platformos viduje;

(33)

šio reglamento tikslais nesąžiningumas turėtų būti susijęs su verslo klientų teisių ir pareigų disbalansu, kai prieigos valdytojas įgyja neproporcingą pranašumą. Rinkos dalyviai, įskaitant pagrindinių platformos paslaugų verslo klientus ir alternatyvius paslaugų, teikiamų kartu su tokiomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalingų joms teikti, teikėjus, turėtų turėti galimybę tinkamai pasinaudoti savo novatoriškų ar kitokių pastangų teikiama nauda. Dėl savo, kaip sąsajos teikėjų, pozicijos ir didesnės derybinės galios gali būti, kad prieigos valdytojai elgsis taip, kad kiti subjektai neturės galimybės visapusiškai pasinaudoti savo pačių pastangų teikiama nauda, ir vienašališkai nustatys nesubalansuotas sąlygas naudotis jų pagrindinėmis platformos paslaugomis arba paslaugomis, kurios teikiamos kartu su jų pagrindinėmis platformos paslaugomis arba yra reikalingas joms teikti. Toks disbalansas išlieka ir tada, kai prieigos valdytojas konkrečiai naudotojų grupei konkrečią paslaugą siūlo nemokamai, taip pat tada, kai jis verslo klientams neteikia tam tikros paslaugos arba juos diskriminuoja, ypač jei pastarieji konkuruoja su prieigos valdytojo teikiamomis paslaugomis. Todėl šiuo reglamentu prieigos valdytojams turėtų būti nustatytos pareigos, kuriomis būtų reaguojama į tokį elgesį;

(34)

atvirumas konkurencijai ir sąžiningumas yra tarpusavyje susiję. Tai, kad tam tikra paslauga nėra atvira konkurencijai arba jos atvirumas konkurencijai yra mažas, gali suteikti galimybę prieigos valdytojui imtis nesąžiningos praktikos. Panašiai, nesąžininga prieigos valdytojo praktika gali sumažinti verslo klientų ar kitų subjektų galimybę varžytis su prieigos valdytoju dėl pozicijos. Todėl šiame reglamente nustatant konkrečią pareigą gali būti reaguojama į abu šiuos elementus;

(35)

todėl šiame reglamente nustatytos pareigos yra būtinos siekiant spręsti nustatytas viešosios politikos problemas, nes nėra alternatyvių ir mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų veiksmingai pasiektas toks pats rezultatas, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti viešąją tvarką, apsaugoti privatumą ir kovoti su nesąžininga ir apgaulinga komercine praktika;

(36)

prieigos valdytojai internetinės reklamos paslaugų teikimo tikslais dažnai tiesiogiai renka galutinių naudotojų asmens duomenis kai galutiniai naudotojai naudojasi trečiųjų šalių interneto svetainėmis ir taikomosiomis programomis. Trečiosios šalys taip pat teikia prieigos valdytojams savo galutinių naudotojų asmens duomenis, kad galėtų pasinaudoti tam tikromis paslaugomis, kurias prieigos valdytojai teikia savo pagrindinių platformos paslaugų kontekste, pavyzdžiui, tikslinėms auditorijoms. Iš trečiųjų šalių, kurios naudojasi pagrindinėmis platformos paslaugomis, gautų asmens duomenų tvarkymas siekiant teikti internetinės reklamos paslaugas suteikia prieigos valdytojams potencialių pranašumų, susijusių su duomenų kaupimu, ir taip padidina patekimo į rinką kliūtis. Taip yra todėl, kad prieigos valdytojai tvarko asmens duomenis, gautus iš daug didesnio trečiųjų šalių skaičiaus, nei kitos įmonės. Panašių pranašumų įgyjama dėl to, kad i) galutinių naudotojų asmens duomenys, surinkti teikiant pagrindinę platformos paslaugą, sujungiami su duomenimis, surinktais teikiant kitas paslaugas, ii) asmens duomenys, surinkti teikiant pagrindinę platformos paslaugą, kryžminiu būdu naudojami kitose paslaugose, kurias atskirai teikia prieigos valdytojas, visų pirma paslaugose, kurios neteikiamos kartu su atitinkama pagrindine platformos paslauga ir nėra reikalingos joms teikti – ir atvirkščiai, arba iii) galutiniai naudotojai prijungiami prie prieigos valdytojų skirtingų paslaugų siekiant sujungti asmens duomenis. Siekiant užtikrinti, kad prieigos valdytojai nesąžiningai nekenktų pagrindinių platformos paslaugų atvirumui konkurencijai, prieigos valdytojai turėtų suteikti galimybę galutiniams naudotojams laisvai pasirinkti, ar leisti, kad jiems būtų taikoma tokia duomenų tvarkymo ir prisijungimo prie paslaugų praktika, pasiūlydami jiems mažiau personalizuotą, bet lygiavertę alternatyvą, ir nedarant naudojimosi pagrindine platformos paslauga ar tam tikromis jos funkcijomis priklausomo nuo galutinių naudotojų sutikimo. Tai neturėtų daryti poveikio prieigos valdytojo vykdomam asmens duomenų tvarkymui arba galutinių naudotojų prijungimui prie paslaugos, remiantis teisiniu pagrindu, nustatytu pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktus, tačiau ne to reglamento 6 straipsnio 1 dalies b ir f punktais;

(37)

mažiau personalizuota alternatyva neturėtų skirtis nuo paslaugos, teikiamos sutikimą duodantiems galutiniams naudotojams, ir būti ne prastesnės kokybės, nebent prastesnę kokybę tiesiogiai nulemtų prieigos valdytojo nesugebėjimas tvarkyti tokius asmens duomenis arba prijungti galutinį naudotoją prie paslaugos. Neduoti sutikimo neturėtų būti sunkiau nei duoti sutikimą. Kai prieigos valdytojas paprašo sutikimo, jis turėtų iniciatyviai pateikti galutiniams naudotojams patogų sprendimą tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai duoti, pakeisti ar atšaukti savo sutikimą. Visų pirma, sutikimas turėtų būti duodamas aiškaus patvirtinamojo veiksmo ar pareiškimo forma – galutiniam naudotojui pareiškiant laisvą, konkretų, informacija grindžiamą ir nedviprasmišką sutikimą, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679. Sutikimo davimo metu ir tik tais atvejais, kai taikytina, galutinis naudotojas turėtų būti informuojamas apie tai, kad nedavus sutikimo gali būti pateiktas mažiau personalizuotas pasiūlymas, tačiau kitais aspektais pagrindinė platformos paslauga išliks tokia pati ir nebus panaikintos jokios jos funkcijos. Išimtiniais atvejais, jei negalima tiesiogiai duoti sutikimo dėl prieigos valdytojo pagrindinės platformos paslaugos, galutiniai naudotojai turėtų galėti duoti sutikimą naudodamiesi kiekviena trečiosios šalies paslauga, kurioje naudojama ta pagrindinė platformos paslauga, kad prieigos valdytojas galėtų tvarkyti asmens duomenis internetinės reklamos paslaugų teikimo tikslais.

Galiausiai, atšaukti sutikimą turėtų būti taip pat lengva, kaip ir jį duoti. Prieigos valdytojai neturėtų kurti, organizuoti ar eksploatuoti savo elektroninių sąsajų taip, kad galutiniai naudotojai būtų klaidinami, jais būtų manipuliuojama ar būtų kitaip iš esmės iškraipoma ar sumažinama jų galimybė laisvai duoti sutikimą. Visų pirma, prieigos valdytojams neturėtų būti leidžiama dažniau nei vieną kartą per metus raginti galutinius vartotojus duoti sutikimą dėl to paties duomenų tvarkymo, dėl kurio jie iš pradžių nedavė sutikimo arba savo sutikimą atšaukė. Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, įskaitant jo vykdymo užtikrinimo sistemą, kuris ir toliau visapusiškai taikomas visiems duomenų subjektų ieškiniams, susijusiems su jų teisių pagal tą reglamentą pažeidimu;

(38)

vaikams turi būti taikoma speciali jų asmens duomenų apsauga, visų pirma kiek tai susiję su jų asmens duomenų naudojimu komercinių pranešimų arba naudotojų profilių kūrimo tikslais. Vaikų apsauga internete yra svarbus Sąjungos tikslas, kuris turėtų atsispindėti atitinkamoje Sąjungos teisėje. Šiame kontekste turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Reglamentą dėl skaitmeninių paslaugų bendrosios rinkos. Jokia šio reglamento nuostata neatleidžia prieigos valdytojų nuo pareigos saugoti vaikus, kaip nustatyta taikomoje Sąjungos teisėje;

(39)

tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, nustatydami sutartines sąlygas, prieigos valdytojai gali riboti jų internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis besinaudojančių verslo klientų galimybes palankesnėmis sąlygomis, įskaitant kainą, siūlyti galutiniams naudotojams produktus ar paslaugas naudojantis kitomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis ar tiesioginio pardavimo internetu kanalais. Kai tokie apribojimai susiję su trečiųjų šalių internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, jais ribojamas platformų tarpusavio atvirumas konkurencijai, o tai savo ruožtu riboja galutinių naudotojų galimybes rinktis alternatyvias internetines tarpininkavimo paslaugas. Kai tokie apribojimai yra susiję su tiesioginio pardavimo internetu kanalais, jais nesąžiningai ribojama verslo klientų laisvė naudotis tokiais kanalais. Siekiant užtikrinti, kad prieigos valdytojų internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis besinaudojantys verslo klientai galėtų laisvai pasirinkti alternatyvias internetinio tarpininkavimo paslaugas ar tiesioginio pardavimo internetu kanalus ir diferencijuoti savo produktų ar paslaugų siūlymo galutiniams naudotojams sąlygas, neturėtų būti priimtina, kad prieigos valdytojai ribotų verslo klientų galimybes nuspręsti diferencijuoti komercines sąlygas, įskaitant kainą. Toks apribojimas turėtų būti taikomas visoms lygiaverčio poveikio priemonėms, pavyzdžiui, didesnių komisinių mokesčių taikymo arba verslo klientų pasiūlymų išbraukimo iš sąrašo atvejais;

(40)

tam, kad dar labiau nedidėtų verslo klientų priklausomybė nuo prieigos valdytojų pagrindinių platformos paslaugų, ir siekiant skatinti daugiatinkliškumą, tų prieigos valdytojų verslo klientai turėtų galėti laisvai reklamuoti ir rinktis platinimo kanalą, kuris, jų nuomone, yra tinkamiausias bendrauti su galutiniais naudotojais, kuriuos tie verslo klientai jau yra pritraukę naudodamiesi prieigos valdytojo teikiamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kitais kanalais. Tai turėtų būti taikoma reklamuojant pasiūlymus, be kita ko, naudojantis verslo kliento taikomąja programine įranga, ir bet kokios formos komunikacijai ir verslo klientų bei galutinių naudotojų sutarčių sudarymui. Pritrauktas galutinis naudotojas – tai galutinis naudotojas, jau užmezgęs komercinius santykius su verslo klientu ir, kai taikytina, verslo klientas jau yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsilyginęs prieigos valdytojui už tai, kad jis padėjo verslo klientui pirmą kartą pritraukti galutinį naudotoją. Tokie komerciniai santykiai gali būti mokami arba nemokami, pavyzdžiui, nemokamos bandomosios versijos, nemokamos paslaugų pakopos, ir gali būti užmegzti arba per prieigos valdytojo pagrindinę platformos paslaugą, arba per bet kurį kitą kanalą. Ir atvirkščiai, galutiniai naudotojai taip pat turėtų galėti laisvai rinktis tokių verslo klientų pasiūlymus ir sudaryti su jais sutartis arba naudodamiesi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis (jei taikytina), arba per tiesioginį verslo kliento platinimo kanalą ar kitą netiesioginį kanalą, kuriuo naudojasi toks verslo klientas;

(41)

galutiniams naudotojams neturėtų būti trukdoma arba ribojamos galimybės turinį, prenumeratas, funkcijas ar kitus elementus įsigyti nesinaudojant prieigos valdytojo teikiamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad prieigos valdytojai, naudodamiesi savo pagrindinių platformos paslaugų taikomąja programine įranga, neribotų galutinių naudotojų prieigos prie tokių paslaugų ir galimybės jomis naudotis. Pavyzdžiui, internetinio turinio, įsigyto kitaip nei naudojantis taikomąją programine įranga, nusiperkant taikomosios programinės įrangos parduotuvėje arba naudojantis virtualiuoju asistentu, prenumeratoriams neturėtų būti užkertamas kelias gauti tokį internetinį turinį prieigos valdytojo pagrindinės platformos paslaugos aplinkoje įdiegtoje taikomojoje programinėje įrangoje tik dėl to, kad jis buvo įsigytas kitaip nei naudojantis tokia taikomąja programine įranga, nusiperkant taikomosios programinės įrangos parduotuvėje arba naudojantis virtualiuoju asistentu;

(42)

siekiant užtikrinti sąžiningą komercinę aplinką ir apsaugoti skaitmeninio sektoriaus atvirumą konkurencijai, svarbu, kad verslo klientams ir galutiniams naudotojams, įskaitant pranešėjus, būtų užtikrinta teisė atkreipti atitinkamų administracinių ar kitų valdžios institucijų, įskaitant nacionalinius teismus, dėmesį į nesąžiningą prieigos valdytojų praktiką, dėl kurios kyla neatitikimo atitinkamai Sąjungos ar nacionalinei teisei klausimų. Pavyzdžiui, gali atsitikti taip, kad verslo klientai arba galutiniai naudotojai norės pareikšti nepasitenkinimą dėl įvairaus pobūdžio nesąžiningos praktikos, pavyzdžiui, diskriminacinių prieigos sąlygų, nepagrįsto verslo klientų paskyrų panaikinimo ar produktų išbraukimo iš sąrašo dėl neaiškių motyvų. Todėl turėtų būti draudžiama bet kokia praktika, kuria tiems naudotojams būtų trukdoma arba neleidžiama atkreipti minėtų institucijų dėmesį arba siekti žalos atlyginimo, pavyzdžiui, susitarimuose ar kitose raštu išdėstytose sąlygose nustatant konfidencialumo reikalavimus. Šis draudimas neturėtų daryti poveikio verslo klientų ir prieigos valdytojų teisei jų sudarytuose susitarimuose nustatyti naudojimosi sąlygas, įskaitant teisėtą skundų nagrinėjimo tvarką, bet kita ko, galimybę naudotis alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais arba konkrečių teismų jurisdikcija, laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės. Tai taip pat neturėtų daryti poveikio prieigos valdytojų vaidmeniui, kurį jis atlieka kovodamas su neteisėtu turiniu internete;

(43)

tam tikros paslaugos, teikiamos kartu su atitinkamomis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalingos joms teikti, pavyzdžiui, tapatybės nustatymo paslaugos, saityno naršyklės sistemos, mokėjimo paslaugos arba techninės paslaugos, reikalingos mokėjimo paslaugoms teikti, pavyzdžiui, programėlės priepirkoms skirtos mokėjimo sistemos, yra labai svarbios verslo klientams, kad jie galėtų vykdyti savo veiklą ir optimizuoti paslaugas. Visų pirma kiekviena naršyklė yra sukurta remiantis saityno naršyklės sistema, kuri yra atsakinga už pagrindines naršyklės funkcijas, pvz., greitį, patikimumą ir saityno suderinamumą. Kai prieigos valdytojai tvarko saityno naršyklės sistemas ir jas siūlo, jie turi pakankamai galių nustatyti funkcijas ir standartus, kurie bus taikomi ne tik jų pačių saityno naršyklėms, bet ir konkuruojančioms saityno naršyklėms, o tokiu būdu ir saityno taikomajai programinei įrangai. Todėl prieigos valdytojai neturėtų naudotis savo padėtimi ir reikalauti, kad nuo jų priklausomi verslo klientai, teikdami paslaugas ar tiekdami produktus, naudotųsi kokiomis nors paslaugomis, teikiamomis kartu su pagrindinėmis prieigos valdytojų teikiamomis platformos paslaugomis ar jas remiant. Siekiant išvengti tokios situacijos, kai prieigos valdytojai verslo klientams netiesiogiai primeta savo pačių paslaugas, teikiamas kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalingas joms teikti, prieigos valdytojams taip pat turėtų būti draudžiama reikalauti, kad galutiniai naudotojai naudotųsi tomis paslaugomis, jei tas reikalavimas būtų nustatomas paslaugos, kurią galutiniams naudotojams teikia verslo klientas, naudodamasis prieigos valdytojo pagrindine platformos paslauga, kontekste. Tokio draudimo tikslas – užtikrinti, kad verslo klientas galėtų laisvai pasirinkti prieigos valdytojo paslaugoms alternatyvias paslaugas, tačiau jis neturėtų būti aiškinamas taip, lyg verslo klientas privalėtų siūlyti tokias alternatyvas savo galutiniams naudotojams;

(44)

reikalaujant, kad verslo klientai ar galutiniai naudotojai prenumeruotų kokias nors kitas prieigos valdytojų pagrindines platformos paslaugas, kurios išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo arba kurios atitinka šiame reglamente nustatytas aktyvių galutinių naudotojų ir verslo klientų ribas, arba pateiktų tokioms paslaugoms skirtus registracijos duomenis tam, kad galėtų naudotis pagrindine platformos paslauga, gauti prieigą prie jos, sukurti paskyrą arba registruotis jos gavimo tikslu, prieigos valdytojams suteikiama galimybė privilioti naujų verslo klientų ir galutinių naudotojų savo pagrindinėms platformos paslaugoms ir juos susaistyti, užtikrinant, kad verslo klientai negalėtų turėti prieigos prie vienos pagrindinės platformos paslaugos kartu nepateikdami registracijos duomenų ar nesusikurdami paskyros tam, kad gautų kitą pagrindinę platformos paslaugą. Taip prieigos valdytojai gali įgyti pranašumą ir duomenų kaupimo atžvilgiu. O tai gali sudaryti kliūčių patekti į rinką ir turėtų būti draudžiama;

(45)

prieigos valdytojų teikiamų internetinės reklamos paslaugų verslo klientams, įskaitant reklamuotojus ir publikuotojus, sąlygos dažnai yra neskaidrios ir neaiškios. Toks neaiškumas iš dalies susijęs su kelių platformų praktika, tačiau taip pat su tuo, kad šiuolaikinė internetinė reklama yra nepaprastai sudėtinga. Manoma, kad priėmus naujus teisės aktus dėl privatumo, tas sektorius tapo dar neskaidresnis. Dėl to reklamuotojams ir publikuotojams dažnai trūksta informacijos ir žinių apie jų įsigyjamų internetinės reklamos paslaugų sąlygas ir jie turi mažiau galimybių keisti internetinės reklamos paslaugas teikiančias įmones. Be to, tikėtina, kad išlaidos pagal šias sąlygas teikiamoms internetinės reklamos paslaugoms yra didesnės nei būtų, jeigu platformos būtų sąžiningesnės, skaidresnės ir atviresnės konkurencijai. Tos didesnės išlaidos, tikėtina, atsispindės kainose, kurias galutiniai naudotojai moka už daugelį kasdienių produktų ir paslaugų, reklamuojamų pasitelkiant internetinės reklamos paslaugas. Taigi, skaidrumo reikalavimai turėtų būti tokie, kad prieigos valdytojai, gavę prašymą, reklamuotojams ir publikuotojams, kuriems jie teikia internetinės reklamos paslaugas, privalėtų nemokamai suteikti informacijos, kuri leistų abiem šalims suprasti kainą, mokamą už kiekvieną internetinės reklamos paslaugą, teikiamą kaip atitinkamos reklamos vertės grandinės dalis.

Paprašius, reklamuotojui turėtų būti teikiama informacija individualios reklamos lygmeniu apie jam taikomas kainas ir mokesčius ir, jei su tuo sutinka publikuotojas, kuriam priklauso plotas, kuriame rodoma reklama – atlygį, kurį gavo tas sutikimą davęs publikuotojas. Kasdien teikiant šią informaciją, reklamuotojai galės gauti pakankamai išsamios informacijos, kad galėtų palyginti naudojimosi prieigos valdytojų internetinės reklamos paslaugomis išlaidas su naudojimosi alternatyvių įmonių internetinės reklamos paslaugomis išlaidomis. Jei kurie nors publikuotojai nesutinka, kad su reklamuotoju būtų dalijamasi atitinkama informacija, prieigos valdytojas turėtų reklamuotojui suteikti informaciją apie vidutinį dienos atlygį, kurį tie publikuotojai gauna už atitinkamą reklamą. Ta pati pareiga dalytis atitinkama informacija apie internetinės reklamos paslaugų teikimą ir šio dalijimosi principai turėtų būti taikomi ir publikuotojų prašymams. Kadangi prieigos valdytojai, teikdami internetinės reklamos paslaugas reklamuotojams ir publikuotojams, gali taikyti skirtingus kainodaros modelius, pavyzdžiui, nustatyti kainą už vieną pateikimą, už vieną peržiūrą ar taikyti bet kokį kitą kriterijų, jie taip pat turėtų pateikti metodą, pagal kurį apskaičiuojama kiekviena kaina ir atlygis;

(46)

tam tikromis aplinkybėmis prieigos valdytojo vaidmuo gali būti dvejopas – jis gali būti pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, kai verslo klientams teikia pagrindinę platformos paslaugą ir galbūt kitas paslaugas, teikiamas kartu su ta pagrindine platformos paslauga arba reikalingas jai teikti, ir tuo pačiu metu jis gali konkuruoti arba ketinti konkuruoti su tais pačiais verslo klientais dėl tų pačių ar panašių paslaugų teikimo ar produktų tiekimo tiems patiems galutiniams naudotojams. Tomis aplinkybėmis prieigos valdytojas gali savo paties paslaugų ar produktų tikslais pasinaudoti šio dvejopo vaidmens privalumais ir panaudoti duomenis, sugeneruotus ar pateiktus jo verslo klientų, savo veiklai vykdyti besinaudojančių pagrindinėmis platformos paslaugomis arba paslaugomis, teikiamomis kartu su tomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalingomis joms teikti. Verslo kliento duomenys gali būti ir bet kokie duomenys, sugeneruoti arba pateikti jo galutiniams naudotojams vykdant veiklą. Pavyzdžiui, taip gali būti, kai prieigos valdytojas verslo klientams suteikia galimybę naudotis elektronine prekyviete arba taikomosios programinės įrangos parduotuve ir tuo pat metu teikia paslaugas kaip mažmenines paslaugas internetu arba taikomąją programinę įrangą teikianti įmonė. Siekiant neleisti prieigos valdytojams nesąžiningai naudotis šiuo dvejopu vaidmeniu, būtina užtikrinti, kad teikdami paslaugas, kurios yra panašios į jų verslo klientų teikiamas paslaugas, jie nesinaudotų jokiais agreguotais ar neagreguotais duomenimis, tarp kurių galėtų būti nuasmenintų duomenų ir asmens duomenų, kurie nėra viešai prieinami. Ta pareiga turėtų būti taikoma visam prieigos valdytojui, įskaitant jo verslo padalinį, kuris konkuruoja su pagrindinės platformos paslauga besinaudojančiais verslo klientais, bet tuo padaliniu neapsiribojant;

(47)

verslo klientai taip pat gali įsigyti internetinės reklamos paslaugas iš pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės prekių tiekimo ir paslaugų teikimo galutiniams naudotojams tikslu. Tokiu atveju gali atsitikti taip, kad duomenys pagrindinėje platformos paslaugoje nėra generuojami, bet juos pagrindinei platformos paslaugai teikia verslo klientas arba jie generuojami remiantis verslo kliento operacijomis, vykdomomis pasitelkiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą. Tam tikrais atvejais ta pagrindinės platformos paslauga, teikianti reklamos paslaugas, gali atlikti dvejopą vaidmenį – tiek internetinės reklamos paslaugas teikiančios įmonės, tiek ir su verslo klientais konkuruojančias paslaugas teikiančios įmonės vaidmenį. Atitinkamai pareiga, pagal kurią prieigos valdytojui, kuriam tenka dvejopas vaidmuo, draudžiama naudoti verslo klientų duomenis, turėtų būti taikoma ir duomenų, kuriuos pagrindinės platformos paslauga yra gavusi iš įmonių su ta pagrindine platformos paslauga susijusioms internetinės reklamos paslaugoms teikti, atžvilgiu;

(48)

kalbant apie debesijos kompiuterijos paslaugas, pareiga nenaudoti verslo klientų duomenų turėtų būti taikoma ir duomenų, kuriuos pateikė arba sugeneravo prieigos valdytojo verslo klientai naudodamiesi prieigos valdytojo debesijos kompiuterijos paslauga arba jo taikomosios programinės įrangos parduotuve, kuri debesijos kompiuterijos paslaugų galutiniams naudotojams suteikia prieigą prie taikomosios programinės įrangos, atžvilgiu. Ta pareiga neturėtų daryti poveikio prieigos valdytojo teisei naudoti agreguotus duomenis kitoms paslaugoms, teikiamoms kartu su pagrindine platformos paslauga arba reikalingoms jai teikti, pavyzdžiui, duomenų analizės paslaugoms, teikti, jei laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB bei atitinkamų šiame reglamente nustatytų pareigų dėl tokių paslaugų;

(49)

prieigos valdytojas gali naudoti įvairias priemones, kad suteiktų pirmenybę savo paties ar trečiosios šalies paslaugoms ar produktams savo operacinėje sistemoje, virtualiajame asistente arba saityno naršyklėje tokių pačių ar panašių paslaugų, kurias galutiniai naudotojai galėtų gauti iš kitų trečiųjų šalių, atžvilgiu. Pavyzdžiui, taip gali atsitikti, kai tam tikra taikomoji programinė įranga ar paslaugos yra prieigos valdytojo įdiegtos iš anksto. Kad galutiniai naudotojai galėtų rinktis, prieigos valdytojai neturėtų užkirsti kelio galutiniams naudotojams iš savo operacinės sistemos pašalinti kurią nors taikomąją programinę įrangą. Prieigos valdytojas turėtų galėti apriboti tokią galimybę pašalinti taikomąją programinę įrangą tik tuomet, kai tokia taikomoji programinė įranga yra būtina operacinės sistemos arba įrenginio veikimui. Prieigos valdytojai taip pat turėtų leisti galutiniams naudotojams lengvai keisti operacinės sistemos, virtualiojo asistento ir saityno naršyklės standartinius nustatymus, kai tie standartiniai nustatymai yra tokie, kad pirmenybė teikiama pačių prieigos valdytojų taikomajai programinei įrangai ir paslaugoms. Tai gali būti parinktys dialogo lange naudotojui pirmą kartą naudojantis sprendime dėl statuso suteikimo išvardyto prieigos valdytojo interneto paieškos sistema, virtualiuoju asistentu ar saityno naršykle, leidžiant galutiniam naudotojui pasirinkti alternatyvią standartinę paslaugą, kai prieigos valdytojo operacinė sistema nukreipia galutinį naudotoją į tą interneto paieškos sistemą, virtualųjį asistentą ar saityno naršyklę ir kai prieigos valdytojo virtualusis asistentas ar saityno naršyklė nukreipia naudotoją į sprendime dėl statuso suteikimo išvardytą interneto paieškos sistemą;

(50)

prieigos valdytojo nustatytomis taikomosios programinės įrangos platinimo taisyklėmis tam tikrais atvejais gali būti ribojama galutinių naudotojų galimybė diegti ir veiksmingai naudoti trečiosios šalies taikomąją programinę įrangą arba taikomosios programinės įrangos parduotuves to prieigos valdytojo aparatinėje įrangoje arba operacinėje sistemoje ir ribojama galutinių naudotojų prieiga prie tokios taikomosios programinės įrangos arba taikomosios programinės įrangos parduotuvės, kai nesinaudojama to prieigos valdytojo teikiamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis. Tokie apribojimai gali riboti taikomosios programinės įrangos kūrėjų galimybę naudotis alternatyviais platinimo kanalais ir galutinių naudotojų galimybę rinktis iš įvairių taikomųjų programinių įrangų, siūlomų skirtingais platinimo kanalais, ir turėtų būti uždrausti, nes yra nesąžiningi ir mažina pagrindinių platformos paslaugų atvirumą konkurencijai.

Be to, siekiant užtikrinti atvirumą konkurencijai, prieigos valdytojas turėtų leisti trečiosios šalies taikomajai programinei įrangai arba taikomosios programinės įrangos parduotuvėms paraginti galutinį naudotoją nuspręsti, ar ta paslauga turėtų būti standartinė, ir sudaryti sąlygas lengvai atlikti tokį pakeitimą. Siekdamas užtikrinti, kad trečiosios šalies taikomoji programinė įranga ar taikomosios programinės įrangos parduotuvės nekeltų pavojaus prieigos valdytojo teikiamos aparatinės įrangos ar operacinės sistemos vientisumui, atitinkamas prieigos valdytojas turėtų galėti įgyvendinti proporcingas technines ar sutartines priemones tokiam tikslui pasiekti, jeigu įrodo, kad tokios priemonės yra būtinos ir pagrįstos ir kad nėra mažiau varžančių priemonių aparatinės įrangos ar operacinės sistemos vientisumui apsaugoti. Aparatinės arba operacinės sistemos vientisumas turėtų apimti visus projektavimo pasirinkimus, kuriuos būtina įdiegti ir išlaikyti, kad aparatinė ar operacinė sistema būtų apsaugota nuo neteisėtos prieigos, užtikrinant, kad nebūtų galima pakenkti atitinkamai aparatinei ar operacinei sistemai nustatytai saugumo kontrolei. Be to, siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių taikomoji programinė įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvės nekenktų galutinių naudotojų saugumui, prieigos valdytojas turėtų galėti įdiegti būtinai reikalingas ir proporcingas priemones ir nustatymus, kitokius nei standartiniai nustatymai, kad galutiniai naudotojai galėtų veiksmingai užtikrinti apsaugą, kiek tai susiję su trečiųjų šalių taikomąja programine įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvėmis, jei prieigos valdytojas įrodo, kad tokios priemonės ir nustatymai yra būtinai reikalingi bei pagrįsti ir kad nėra mažiau ribojančių priemonių tam tikslui pasiekti. Prieigos valdytojui neturėtų būti kliudoma įdiegti tokias priemones kaip standartinius nustatymus arba iš anksto;

(51)

prieigos valdytojai dažnai yra vertikaliai integruoti ir tam tikrus produktus ar paslaugas galutiniams naudotojams siūlo naudodamiesi savo pačių pagrindinėmis platformos paslaugomis arba per verslo klientus, kuriuos jie kontroliuoja, ir dėl to dažnai kyla interesų konfliktai. Taip gali būti tuo atveju, kai prieigos valdytojas teikia savo internetines tarpininkavimo paslaugas naudodamasis interneto paieškos sistema. Prieigos valdytojai, siūlydami tokius produktus ar paslaugas per pagrindinę platformos paslaugą, gali suteikti geresnę poziciją savo pasiūlymams reitingo nustatymo, susijusio indeksavimo bei automatinės tinklalapių peržiūros atžvilgiu, palyginti su ta pačia pagrindine platformos paslauga besinaudojančių trečiųjų šalių produktų ar paslaugų pozicija. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, produktų ir paslaugų, įskaitant kitas pagrindines platformos paslaugas, kurių reitingas nustatomas pateikiant interneto paieškos sistemos rezultatus arba kurios yra iš dalies arba visiškai įterptos į interneto paieškos sistemų rezultatus, su konkrečia tema susijusių rezultatų, kurie rodomi kartu su interneto paieškos sistemos rezultatais, grupes, ir kurias tam tikri galutiniai naudotojai laiko (arba naudojasi kaip) atskira arba papildoma interneto paieškos sistemos paslauga, atveju.

Taip gali nutikti ir kitais atvejais, t. y. taikomosios programinės įrangos, platinamos taikomosios programinės įrangos parduotuvėse, arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformose platinamos vaizdo medžiagos, arba produktų ar paslaugų, kuriems suteikiama didelė reikšmė ir jie yra rodomi naudojantis internetinio socialinio tinklo naujienų sklaidos paslauga, arba produktų ar paslaugų, kurie yra reitinguojami pateikiant paieškos rezultatus arba rodomi elektroninėje prekyvietėje, arba produktų ar paslaugų, kuriuos siūlo virtualusis asistentas, atveju. Toks geresnės pozicijos paties prieigos valdytojo pasiūlymams suteikimas gali įvykti dar prieš nustatant reitingą gavus užklausą, pvz., automatinės tinklalapių peržiūros ir indeksavimo metu. Pavyzdžiui, prieigos valdytojas gali suteikti pirmenybę savo paties turiniui, palyginti su trečiųjų šalių turiniu, dar vykstant automatinei tinklalapių peržiūrai, procesui, kurio metu randamas naujas ir atnaujintas turinys, arba indeksavimui, kuris apima automatinės tinklalapių peržiūros metu rasto turinio saugojimą ir tvarkymą. Tais atvejais prieigos valdytojo vaidmuo yra dvejopas – jis veikia kaip tarpininkas trečiosioms įmonėms ir yra įmonė, tiesiogiai tiekianti produktus ar teikianti paslaugas. Todėl tokie prieigos valdytojai turi galimybę tiesiogiai mažinti tų produktų ar paslaugų šiose pagrindinėse platformos paslaugose atvirumą konkurencijai, taip kenkdami verslo klientams, kurių prieigos valdytojas nekontroliuoja;

(52)

tokiais atvejais prieigos valdytojas, kiek tai susiję su reitingo nustatymu pagrindinėje platformos paslaugoje ir susijusiu indeksavimu ir automatine tinklalapių peržiūra, neturėtų jokiomis priemonėmis, ar tai būtų teisinės, komercinės ar techninės priemonės, taikyti jokio pobūdžio skirtingų ar palankesnių sąlygų produktams ar paslaugoms, kuriuos siūlo jis pats arba kurie siūlomi per jo kontroliuojamą verslo klientą. Siekiant užtikrinti, kad ši pareiga būtų veiksminga, tokio reitingo nustatymui taikomos sąlygos taip pat turėtų būti iš esmės sąžiningos ir skaidrios. Šiame kontekste reitingo nustatymas turėtų apimti visų formų santykinį reikšmingumą, įskaitant rodymą, vertinimą, susiejimą ar balso rezultatus, o taip pat atvejus, kai teikiant pagrindinę platformos paslaugą galutiniam naudotojui pateikiamas arba perduodamas tik vienas rezultatas. Siekiant užtikrinti, kad ši pareiga būtų veiksminga ir jos nebūtų galima išvengti, ji taip pat turėtų būti taikoma visoms priemonėms, kurios daro lygiavertį poveikį skirtingų arba palankesnių reitingo nustatymo sąlygų taikymui. Pagal Reglamento (ES) 2019/1150 5 straipsnį patvirtintos gairės taip pat turėtų palengvinti šios pareigos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

(53)

prieigos valdytojai neturėtų riboti galutinių naudotojų pasirinkimo laisvės ar jos nesuteikti, techninėmis priemonėmis ar kitais būdais neleisdami keisti taikomųjų programų ir paslaugų arba jų prenumeruoti. Taip daugiau įmonių galėtų siūlyti savo paslaugas – taigi, galutiniams naudotojams galiausiai būtų užtikrintas didesnis pasirinkimas. Prieigos valdytojai turėtų užtikrinti pasirinkimo laisvę nepriklausomai nuo to, ar jie yra kokios nors aparatinės įrangos, kurią naudojant galima naudotis tokiomis taikomosiomis programomis arba paslaugomis, gamintojai, ir neturėtų sudaryti dirbtinių techninių ar kitokių kliūčių, kad būtų neįmanoma arba neveiksminga taikomąsias programas arba paslaugas pakeisti. Tam tikro produkto ar paslaugos siūlymas vartotojams, įskaitant jų išankstinį įdiegimą, taip pat pasiūlymo galutiniams naudotojams pagerinimas, pavyzdžiui, sumažinant kainą ar pagerinant kokybę, savaime neturėtų būti laikomas draudžiama kliūtimi keisti produktus ar paslaugas;

(54)

prieigos valdytojai gali suvaržyti galutinių naudotojų prieigą prie internetinio turinio ir paslaugų, įskaitant taikomąją programinę įrangą. Todėl turėtų būti nustatytos taisyklės, kad būtų užtikrinta, jog prieigos valdytojų veiksmais nebūtų pažeistos galutinių naudotojų atviros prieigos prie interneto teisės. Prieigos valdytojai taip pat gali techninėmis priemonėmis, ypač pasinaudodami turima aparatinių ar operacinių sistemų kontrole, apriboti galimybę galutiniams naudotojams veiksmingai keisti įmones, teikiančias interneto prieigos paslaugą. Taip iškraipomos vienodos sąlygos interneto prieigos paslaugų teikimo srityje ir galiausiai daroma žala galutiniams naudotojams. Todėl reikėtų užtikrinti, kad prieigos valdytojai nepagrįstai neribotų galutinių naudotojų galimybės pasirinkti įmonę, teikiančią jiems interneto prieigos paslaugą;

(55)

prieigos valdytojas, norėdamas galutiniams naudotojams pasiūlyti konkrečias funkcijas, gali teikti paslaugas arba aparatinę įrangą, pavyzdžiui, dėvimuosius prietaisus, kurie turi prieigą prie įrenginio, prie kurio prisijungiama arba kuris kontroliuojamas per operacinę sistemą ar virtualųjį asistentą, aparatinės ar programinės įrangos funkcijų. Tokiu atveju konkuruojantiems paslaugų teikėjams ar aparatinės įrangos tiekėjams, pavyzdžiui, dėvimųjų prietaisų tiekėjams, turi būti užtikrintas toks pat veiksmingas sąveikumas su tomis pačiomis aparatinės ar programinės įrangos funkcijomis ir prieiga prie šių funkcijų sąveikumo tikslais, kad jie galutiniams naudotojams galėtų teikti konkurencingus pasiūlymus;

(56)

prieigos valdytojų vaidmuo taip pat gali būti dvejopas, kai jie yra operacinių sistemų kūrėjai ir įrenginių, įskaitant visas technines funkcijas, kurios gali būti įdiegtos įrenginyje, gamintojai. Pavyzdžiui, prieigos valdytojas, kuris yra įrenginio gamintojas, gali apriboti prieigą prie tam tikrų to įrenginio funkcijų, pavyzdžiui, artimojo lauko ryšių technologijų, saugos elementų ir procesorių, tapatumo nustatymo mechanizmų ir toms technologijoms valdyti naudojamos programinės įrangos, kurių gali reikėti tam, kad prieigos valdytojas ir bet kuri potenciali trečiosios šalies įmonė, teikianti tokią paslaugą, galėtų veiksmingai teikti kartu su pagrindine platformos paslauga teikiamą arba jai teikti reikalingą paslaugą;

(57)

jeigu dvejopu vaidmeniu naudojamasi taip, kad alternatyviems paslaugų teikėjams ar aparatinės įrangos tiekėjams vienodomis sąlygomis nesuteikiama prieiga prie tos pačios operacinės sistemos, aparatinės įrangos ar programinės įrangos funkcijų, kuriomis prieigos valdytojas gali naudotis arba naudojasi teikdamas savo paties papildomas arba palaikymo paslaugas ar aparatinę įrangą, gali būti sudaromos didelės kliūtys tokiems alternatyviems paslaugų teikėjams ar įrangos tiekėjams diegti naujoves ir galutinių naudotojų laisvei rinktis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad prieigos valdytojai užtikrintų nemokamą veiksmingą sąveikumą su tos pačios operacinės sistemos, aparatinės ar programinės įrangos funkcijomis, kuriomis jie gali naudotis arba naudojasi teikdami savo pačių papildomas ir palaikymo paslaugas ir aparatinę įrangą, taip pat prieigą prie jų sąveikumo tikslais. Tokios prieigos taip pat gali reikėti dėl taikomosios programinės įrangos, susijusios su atitinkamomis paslaugomis, teikiamomis kartu su pagrindine platformos paslauga arba reikalingomis šiai paslaugai teikti, kad būtų veiksmingai plėtojamos ir teikiamos funkcijos, sąveikios su prieigos valdytojų teikiamomis funkcijomis. Pareigų tikslas – sudaryti sąlygas konkuruojančioms trečiosioms šalims naudojantis sąsajomis ar panašiais sprendimais prisijungti prie atitinkamų funkcijų taip pat veiksmingai, kaip ir paties prieigos valdytojo paslaugų ar aparatinės įrangos atveju;

(58)

sąlygos, kuriomis prieigos valdytojai teikia internetinės reklamos paslaugas verslo klientams, įskaitant reklamuotojus ir publikuotojus, dažnai yra neskaidrios ir neaiškios. Dėl to reklamuotojams ir publikuotojams dažnai trūksta informacijos apie atitinkamos reklamos poveikį. Todėl siekiant užtikrinti didesnį sprendime dėl statuso suteikimo išvardytų internetinės reklamos paslaugų ir į tos pačios įmonės kitas pagrindines platformos paslaugas visiškai integruotų paslaugų sąžiningumą, skaidrumą ir atvirumą konkurencijai, prieigos valdytojai reklamuotojams ir publikuotojams, taip pat reklamuotojų ir publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, turėtų suteikti, jiems paprašius, nemokamą prieigą prie prieigos valdytojų veiksmingumo matavimo priemonių ir duomenų, įskaitant agreguotus ir neagreguotus duomenis, reikalingų reklamuotojams, įgaliotosioms trečiosioms šalims, pavyzdžiui, besireklamuojančių įmonių vardu veikiančioms reklamos agentūroms, taip pat publikuotojams, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savarankišką nepriklausomą atitinkamų internetinės reklamos paslaugų teikimo patikrinimą;

(59)

prieigos valdytojai turi prieigą prie milžiniško kiekio duomenų, kuriuos jie renka teikdami pagrindines platformos paslaugas ir kitas skaitmenines paslaugas. Siekiant, kad prieigos valdytojai neribotų galimybės keisti paslaugos teikėją ar daugiatinkliškumo ir taip nedarytų neigiamo poveikio pagrindinių platformos paslaugų atvirumui konkurencijai ar dinamiško skaitmeninio sektoriaus inovacijų potencialui, galutiniams naudotojams, taip pat jų įgaliotoms trečiosioms šalims, turėtų būti suteikta veiksminga ir neatidėliotina prieiga prie duomenų, kuriuos jie pateikė arba kurie buvo sugeneruoti jiems naudojantis atitinkamomis prieigos valdytojo teikiamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis. Duomenys turėtų būti gaunami tokiu formatu, kad galutinis naudotojas arba atitinkama galutinio naudotojo įgaliota trečioji šalis, kuriems perkeliami duomenys, galėtų nedelsiant ir veiksmingai prie jų prieiti ir jais naudotis. Prieigos valdytojai taip pat turėtų užtikrinti, naudodamiesi tinkamomis ir kokybiškomis techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, programų sąsajomis, kad galutiniai naudotojai arba galutinių naudotojų įgaliotos trečiosios šalys galėtų nemokamai perkelti duomenis nuolat ir tikruoju laiku. Toks reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas visiems kitiems įvairiais lygiais agreguotiems duomenims, reikalingiems, kad būtų veiksmingai suteikta galimybė tokius duomenis perkelti. Siekiant išvengti abejonių, prieigos valdytojo pareiga užtikrinti veiksmingą duomenų perkeliamumą pagal šį reglamentą papildo teisę į duomenų perkeliamumą pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Sudarius palankesnes sąlygas keisti paslaugos teikėją ar daugiatinkliškumui, galutiniai naudotojai savo ruožtu turėtų daugiau pasirinkimo galimybių ir tai būtų paskata prieigos valdytojams ir verslo klientams diegti inovacijas;

(60)

verslo klientai, kurie naudojasi prieigos valdytojų teikiamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis, ir tokių verslo klientų galutiniai naudotojai pateikia ir sugeneruoja milžinišką kiekį duomenų. Siekiant užtikrinti, kad verslo klientai turėtų prieigą prie atitinkamų taip sugeneruotų duomenų, prieigos valdytojas, jų prašymu, turėtų suteikti veiksmingą nemokamą prieigą prie tokių duomenų. Tokia prieiga taip pat turėtų būti suteikta verslo klientų samdomoms trečiosioms šalims, kurios tvarko tokius duomenis verslo kliento vardu. Ši prieiga turėtų apimti prieigą prie duomenų, kuriuos, naudodamiesi kitomis to paties prieigos valdytojo teikiamomis paslaugomis, pateikė arba sugeneravo tie patys verslo klientai ir tie patys tų verslo klientų galutiniai naudotojai, įskaitant paslaugas, teikiamas kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalingas toms paslaugoms teikti, kai tokie duomenys yra neatsiejamai susiję su atitinkamais prašomais duomenimis. Tuo tikslu prieigos valdytojas neturėtų taikyti jokių sutartinių ar kitokių apribojimų, kad užkirstų galimybę verslo klientams prieiti prie atitinkamų duomenų, ir turėtų suteikti verslo klientams galimybę gauti savo galutinių naudotojų sutikimą pasinaudoti prieiga prie tokių duomenų ir juos išgauti, kai tokio sutikimo reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą 2002/58/EB. Prieigos valdytojai taip pat turėtų užtikrinti prieigą prie tokių duomenų nuolat ir tikruoju laiku atitinkamomis techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įdiegdami pažangias programų sąsajas arba integruotas priemones, skirtas mažos apimties verslo klientams;

(61)

interneto paieškos sistemų vertė atitinkamiems jomis besinaudojantiems verslo klientams ir galutiniams naudotojams didėja didėjant bendram tokių klientų ir naudotojų skaičiui. Interneto paieškos sistemų paslaugas teikiančios įmonės renka ir saugo agreguotus duomenų rinkinius, kuriuose yra informacijos apie tai, ko naudotojai ieškojo ir kaip jie pasinaudojo jiems pateiktais rezultatais. Interneto paieškos sistemas teikiančios įmonės renka šiuos duomenis, pagal jų pačių interneto paieškos sistemoje atliktomis paieškomis ir, kai taikytina, paieškomis, atliktomis jų tolesnės grandies komercinių partnerių platformose. Prieigos valdytojų valdoma prieiga prie tokių reitingų nustatymo, užklausų, spustelėjimų ir peržiūrų duomenų yra didelė kliūtis patekti į rinką ir joje plėstis, o tai daro neigiamą poveikį interneto paieškos sistemų atvirumui konkurencijai. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad prieigos valdytojai suteiktų prieigą prie tokių reitingų nustatymo, užklausų, spustelėjimų ir peržiūrų duomenų, susijusių su nemokamomis ir mokamomis vartotojų paieškomis interneto paieškos sistemose, kitoms tokias paslaugas teikiančioms įmonėms sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kad tokios trečiosios šalies įmonės galėtų optimizuoti savo paslaugas ir konkuruoti su atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis. Tokia prieiga taip pat turėtų būti suteikta interneto paieškos sistemos teikėjo samdomoms trečiosioms šalims, kurios tvarko tokius duomenis tos interneto paieškos sistemos atžvilgiu. Suteikdamas prieigą prie savo paieškos duomenų prieigos valdytojas turėtų tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, nuasmenindamas asmens duomenis, užtikrinti galutinių naudotojų asmens duomenų apsaugą, be kita ko nuo galimo reidentifikavimo pavojaus, iš esmės nepablogindamas duomenų kokybės ar jų naudingumo. Atitinkami duomenys yra nuasmeninti, jei jie yra negrįžtamai pakeičiami taip, kad informacijos negalima susieti su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, arba kai asmens duomenų anonimiškumas užtikrintas taip, kad duomenų subjekto tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta;

(62)

dėl sprendime dėl statuso suteikimo išvardytų taikomosios programinės įrangos parduotuvių, interneto paieškos sistemų ir internetinių socialinių tinklų paslaugų prieigos valdytojai turėtų paskelbti ir taikyti prieigos bendrąsias sąlygas, kurios turėtų būti sąžiningos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Tose bendrosiose sąlygose turėtų būti numatytas alternatyvus ginčų sprendimo mechanizmas Sąjungoje, kuris būtų lengvai prieinamas, nešališkas, nepriklausomas ir nemokamas verslo klientui, nedarant poveikio paties verslo kliento sąnaudoms ir proporcingoms priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią verslo klientų piktnaudžiavimui ginčų sprendimo mechanizmu. Ginčų sprendimo mechanizmas neturėtų daryti poveikio verslo klientų teisei siekti žalos atlyginimo teisminėse institucijose pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. Visų pirma prieigos valdytojai, kurie teikia prieigą prie taikomosios programinės įrangos parduotuvių, yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus. Dėl skirtingos šių prieigos valdytojų ir jų taikomosios programinės įrangos parduotuvėmis besinaudojančių verslo klientų derybinės galios šiems prieigos valdytojams neturėtų būti leista nustatyti bendrųjų sąlygų, įskaitant kainodaros sąlygas, kurios būtų nesąžiningos arba lemtų nepagrįstą skirtingų sąlygų taikymą.

Kainodara arba kitos prieigos bendrosios sąlygos turėtų būti laikomos nesąžiningomis, jeigu dėl jų pažeidžiama verslo klientų teisių ir pareigų pusiausvyra arba prieigos valdytojui suteikiamas pranašumas, kuris yra neproporcingas verslo klientams teikiamai prieigos valdytojo paslaugai, arba sudaromos nepalankios sąlygos verslo klientams teikti tokias pačias arba panašias paslaugas kaip prieigos valdytojas. Vertinant bendrųjų prieigos sąlygų sąžiningumą galima vadovautis šiais kriterijais: kainomis arba sąlygomis, kurias kiti taikomosios programinės įrangos parduotuvių paslaugų teikėjai taiko toms pačioms arba panašioms paslaugoms; kainomis arba sąlygomis, kurias taikomosios programinės įrangos parduotuvės paslaugos teikėjas taiko skirtingoms susijusioms ar panašioms paslaugoms arba kitokio pobūdžio galutiniams naudotojams; kainomis arba sąlygomis, kurias taikomosios programinės įrangos parduotuvės paslaugos teikėjas taiko tai pačiai paslaugai skirtinguose geografiniuose regionuose; kainomis arba sąlygomis, kurias taikomosios programinės įrangos parduotuvės paslaugos teikėjas taiko tai pačiai paslaugai, kurią prieigos valdytojas teikia sau. Šios pareigos nustatymas neturėtų reikšti, kad suteikiama teisė į prieigą, ir neturėtų daryti poveikio taikomosios programinės įrangos parduotuvių, interneto paieškos sistemų ir internetinių socialinių tinklų paslaugų teikėjų galimybei imtis reikiamos atsakomybės ir kovoti su neteisėtu ir nepageidaujamu turiniu, kaip nustatyta Reglamente dėl skaitmeninių paslaugų bendrosios rinkos;

(63)

prieigos valdytojai gali trukdyti verslo klientams ir galutiniams naudotojams atsisakyti pagrindinės platformos paslaugos, kurią jie yra užsiprenumeravę, prenumeratos. Todėl turėtų būti nustatytos taisyklės siekiant išvengti tokios situacijos, kai prieigos valdytojai pažeidžia verslo klientų ir galutinių naudotojų teises laisvai pasirinkti, kuria pagrindine platformos paslauga naudotis. Siekiant užtikrinti laisvą verslo klientų ir galutinių naudotojų pasirinkimą, prieigos valdytojui neturėtų būti leidžiama be reikalo apsunkinti ar sukomplikuoti galimybę verslo klientams ar galutiniams naudotojams atsisakyti pagrindinės platformos paslaugos prenumeratos. Neturėtų būti padaroma taip, kad uždaryti paskyrą arba atsisakyti prenumeratos būtų sudėtingiau nei atidaryti paskyrą arba užsiprenumeruoti tą pačią paslaugą. Prieigos valdytojai, nutraukdami sutartis su galutiniais naudotojais ar verslo klientais, neturėtų reikalauti papildomų mokesčių. Prieigos valdytojai turėtų užtikrinti, kad sutarčių nutraukimo sąlygos – pavyzdžiui, dėl nutraukimo priežasčių, pranešimo laikotarpio ar tokio nutraukimo formos – visada būtų proporcingos ir kad galutiniai naudotojai galėtų jų laikytis be nepagrįstų sunkumų. Tai nedaro poveikio nacionalinės teisės aktams, taikytiniems pagal Sąjungos teisę, kuria nustatomos teisės ir pareigos, susijusios su galutinių naudotojų vykdomo pagrindinių platformos paslaugų teikimo nutraukimo sąlygomis;

(64)

dėl nepakankamo sąveikumo prieigos valdytojai, teikiantys su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, gali pasinaudoti stipriu tinklo efektu, o tai prisideda prie atvirumo konkurencijai mažinimo. Be to, nepaisant to, ar galutinis naudotojas naudojasi daugiatinkliškumu, prieigos valdytojai dažnai teikia su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas kaip savo platformos ekosistemos dalį, o tai sudaro dar daugiau kliūčių alternatyviems tokių paslaugų teikėjams patekti į rinką ir padidina galutinių naudotojų išlaidas keičiant paslaugų teikėją. Todėl, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2018/1972 (14) ir visų pirma jos 61 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bei procedūroms, prieigos valdytojai, gavę prašymą, turėtų nemokamai užtikrinti su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, kurias jie teikia savo pačių galutiniams naudotojams, tam tikrų pagrindinių funkcijų sąveikumą tokias paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims.

Prieigos valdytojai turėtų užtikrinti sąveikumą su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims, kurios siūlo ar ketina siūlyti su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas galutiniams naudotojams ir verslo klientams Sąjungoje. Siekiant palengvinti praktinį tokio sąveikumo užtikrinimo įgyvendinimą, atitinkamas prieigos valdytojas turėtų privalėti paskelbti standartinį pasiūlymą, kuriame būtų nustatyti su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo techniniai duomenys ir bendrosios sąlygos. Jei taikytina, Komisija turėtų galėti pasikonsultuoti su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, kad nustatytų, ar standartiniame pasiūlyme, kurį prieigos valdytojas ketina įgyvendinti ar įgyvendino, nustatyti techniniai duomenys ir bendrosios sąlygos užtikrina šios pareigos vykdymą.

Prieigos valdytojas ir prašantysis paslaugų teikėjas turėtų visais atvejais užtikrinti, kad sąveikumas nekenktų aukšto lygio saugumui ir duomenų apsaugai, atsižvelgiant į jų pareigas, nustatytas šiame reglamente ir taikytinuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje 2002/58/EB. Su sąveikumu susijusi pareiga neturėtų daryti poveikio prieigos valdytojo ir prašančiojo paslaugų teikėjo su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų galutiniams naudotojams pateikiamai informacijai ir galimybėms rinktis, kaip nurodyta šiame reglamente ir kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2016/679;

(65)

siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų pareigų veiksmingumą, kartu užtikrinant, kad tos pareigos būtų taikomos tik tiek, kiek tai būtina atvirumui konkurencijai užtikrinti ir žalingiems nesąžiningos prieigos valdytojų praktikos padariniams šalinti, svarbu jas aiškiai nustatyti ir apibrėžti, kad prieigos valdytojas galėtų visapusiškai jų laikytis, kartu visapusiškai laikydamasis taikytinos teisės, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB, taip pat teisės aktų dėl vartotojų apsaugos, kibernetinio saugumo, produktų saugos ir prieinamumo reikalavimų, įskaitant Direktyvą (ES) 2019/882 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 (15). Prieigos valdytojai turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento projektavimo metu. Todėl būtinos priemonės turėtų būti kuo geriau integruotos į prieigos valdytojų naudojamą technologinį projektavimą.

Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga Komisijai po dialogo su atitinkamu prieigos valdytoju ir leidus trečiosioms šalims pateikti pastabų išsamiau apibrėžti tam tikras priemones, kurias atitinkamas prieigos valdytojas turėtų patvirtinti, kad veiksmingai įvykdytų pareigas, kurios gali būti išsamiau apibrėžtos, arba tuo atveju, jei vykdyti pareigas vengiama – visas pareigas. Visų pirma taip išsamiau apibrėžti turėtų būti įmanoma tais atvejais, kai pareigos, kuri gali būti išsamiau apibrėžta, įgyvendinimui įtakos gali turėti paslaugos variacijos vienoje pagrindinių platformos paslaugų kategorijoje. Šiuo tikslu prieigos valdytojas turėtų galėti paprašyti Komisijos pradėti procesą, kad Komisija galėtų išsamiau apibrėžti tam tikras priemones, kurias atitinkamas prieigos valdytojas turėtų patvirtinti, kad veiksmingai įvykdytų tas pareigas.

Komisija turėtų turėti diskreciją dėl to, ar ir kada reikėtų pateikti tokį išsamesnį apibrėžimą, kartu laikantis vienodo požiūrio, proporcingumo ir gero administravimo principų. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų nurodyti pagrindines priežastis, kuriomis grindžiamas jos vertinimas, įskaitant bet kokius vykdymo užtikrinimo prioritetus. Šiuo procesu neturėtų būti naudojamasi siekiant sumažinti šio reglamento veiksmingumą. Be to, šiuo procesu nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad prieigos valdytojas nevykdo kurių nors šiame reglamente nustatytų pareigų, įskaitant galimybę skirti baudas arba periodines baudas. Komisija turėtų turėti galimybę atnaujinti procedūras, įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad apibrėžtos priemonės yra neveiksmingos. Atnaujinus procedūras dėl sprendimu nustatytų apibrėžimų neveiksmingumo, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė atitinkamai pakeisti tuos apibrėžimus. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį galima atnaujinti procedūras paaiškėjus, kad apibrėžtos priemonės yra neveiksmingos;

(66)

kaip papildomą elementą proporcingumui užtikrinti reikėtų numatyti, kad prieigos valdytojams būtų suteikta galimybė prašyti sustabdyti, kiek būtina, tam tikros pareigos vykdymą susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, kurių prieigos valdytojas negali kontroliuoti, pavyzdžiui, įvykus nenumatytam išorės sukrėtimui, dėl kurio laikinai smarkiai sumažėjo galutinių naudotojų paklausa, susijusi su atitinkama pagrindine platformos paslauga, kai prieigos valdytojas įrodo, kad vykdant konkrečią pareigą būtų pakenkta atitinkamo prieigos valdytojo operacijų Sąjungoje ekonominiam gyvybingumui. Komisija turėtų nustatyti išskirtines aplinkybes, kuriomis pateisinamas sustabdymas, ir reguliariai peržiūrėti savo sprendimą, kad įvertintų, ar sustabdymo sąlygos vis dar galioja;

(67)

išskirtinėms aplinkybėmis, pagrįstomis vien motyvais, susijusiais su visuomenės sveikata ar visuomenės saugumu, kaip nustatyta Sąjungos teisėje ir kaip jas aiškina Teisingumo Teismas, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti, kad konkreti pareiga netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai. Jei pakenkiama tokiems viešiesiems interesams, tai galėtų rodyti, kad tam tikros pareigos vykdymo užtikrinimo kaina visai visuomenei konkrečiu išimtiniu atveju yra pernelyg didelė, taigi, ir neproporcinga. Kai tikslinga, Komisija turėtų turėti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas pareigų vykdymui įvertindama, ar tam tikras ir tinkamai motyvuotas pareigų vykdymo sustabdymas ar atleidimas nuo jų yra pagrįsti. Tokiu būdu turėtų būti užtikrintas šiame reglamente nustatytų pareigų proporcingumas, nesumažinant numatomo ex ante poveikio sąžiningumui ir atvirumui konkurencijai. Kai tokia išimtis suteikiama, Komisija savo sprendimą turėtų peržiūrėti kasmet;

(68)

prieigos valdytojai per laikotarpį, per kurį jie turi įvykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, privalomai teikiamomis ataskaitomis turėtų informuoti Komisiją apie priemones, kurias jie ketina įgyvendinti arba yra įgyvendinę, kad užtikrintų veiksmingą tų pareigų vykdymą, įskaitant priemones, kurios yra susijusios su Reglamento (ES) 2016/679 laikymusi, tiek, kiek jos yra svarbios vykdant šiame reglamente nustatytas pareigas, kad Komisija galėtų vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą. Be to, aiški ir išsami nekonfidenciali tokios informacijos santrauka turėtų būti skelbiama viešai, kartu atsižvelgiant į teisėtus prieigos valdytojų interesus, susijusius su jų komercinių paslapčių apsauga ir kita konfidencialia informacija. Paskelbus tokią nekonfidencialią informaciją, trečiosios šalys turėtų galėti įvertinti, ar prieigos valdytojas vykdo šiame reglamente nustatytas pareigas. Tokios informacijos teikimas neturėtų daryti poveikio jokiems Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmams jokiu momentu po informacijos pateikimo. Siekiant užtikrinti patogų ir visapusišką tokios informacijos prieinamumą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), Komisija internete turėtų skelbti nuorodą į nekonfidencialią informacijos santrauką ir visą kitą viešą informaciją, gautą vykdant šiame reglamente nustatytas informavimo pareigas;

(69)

prieigos valdytojų pareigos turėtų būti atnaujinamos tik atlikus išsamų tyrimą dėl konkrečios praktikos pobūdžio ir poveikio, t. y. praktikos, kuri, atlikus išsamų tyrimą, gali būti naujai nustatyta kaip nesąžininga arba ribojanti atvirumą konkurencijai tokiu pačiu būdu kaip nesąžininga praktika, nustatyta šiame reglamente, tačiau kuri galimai nepatenka į dabartinių pareigų rinkinio taikymo sritį. Komisija savo iniciatyva arba gavusi pagrįstą bent trijų valstybių narių prašymą turėtų galėti pradėti tyrimą, kad nustatytų, ar reikia atnaujinti esamas pareigas. Į tokius pateikiamus pagrįstus prašymus valstybės narės turėtų galėti įtraukti informaciją apie siūlomus naujus produktus, paslaugas, programinę įrangą ar funkcijas, kurie kelia abejonių dėl atvirumo konkurencijai ar sąžiningumo, nepaisant to, ar jie įgyvendinami esamų pagrindinių platformos paslaugų kontekste, ar kitu būdu. Kai, atlikus rinkos tyrimą, Komisija mano, kad reikia keisti esminius šio reglamento elementus, pavyzdžiui, įtraukti naujas pareigas, kurios skirtųsi nuo tų pačių šiuo reglamentu sprendžiamų atvirumo konkurencijai ar sąžiningumo klausimų, Komisija turėtų anksčiau nei numatyta pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą;

(70)

kadangi prieigos valdytojų ekonominė galia yra labai didelė, svarbu, kad pareigos būtų taikomos veiksmingai ir nebūtų galima išvengti jų vykdymo. Tuo tikslu aptariamos taisyklės turėtų būti taikomos bet kokiai prieigos valdytojo taikomai praktikai, neatsižvelgiant į jos formą, ir nepriklausomai nuo to, ar ji yra sutartinio, komercinio, techninio ar kitokio pobūdžio, jeigu tik praktika yra tokio pobūdžio, kad jos atžvilgiu taikoma viena iš šiame reglamente nustatytų pareigų. Prieigos valdytojai neturėtų elgtis taip, kad pakenktų šiame reglamente nustatytų draudimų ir pareigų veiksmingumui. Toks elgesys apima prieigos valdytojo naudojamą dizainą, šališką galutinių naudotojų pasirinkimo galimybių pateikimą arba naudotojo sąsajos ar jos dalies struktūros, funkcijos ar veikimo būdo panaudojimą siekiant apriboti naudotojo savarankiškumą, sprendimų priėmimą ar pasirinkimą arba jiems pakenkti. Be to, prieigos valdytojui neturėtų būti leidžiama elgtis taip, kad tai kenktų sąveikumui, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, taikyti nepagrįstas technines apsaugos priemones, diskriminacines paslaugų teikimo sąlygas, neteisėtai prisiskirti autorių teises į programų sąsajas arba teikti klaidinančią informaciją. Prieigos valdytojams neturėtų būti leidžiama išvengti statuso suteikimo, savo pagrindines platformos paslaugas dirbtinai skirstant į segmentus, dalijant į dalis ar šias dalis į dar smulkesnes dalis, skaidant ar skaldant, kad būtų apeinamos šiame reglamente nustatytos kiekybinės ribos;

(71)

siekiant užtikrinti prieigos valdytojų statuso peržiūros veiksmingumą ir galimybę patikslinti prieigos valdytojų teikiamų pagrindinių platformos paslaugų sąrašą, prieigos valdytojai turėtų informuoti Komisiją apie visus numatomus kitų pagrindines platformos paslaugas ar bet kokias kitas skaitmeniniame sektoriuje teikiamas paslaugas ar kitas paslaugas, leidžiančias rinkti duomenis, teikiančių įmonių įsigijimus dar prieš sprendimų dėl įsigijimo įgyvendinimą. Toks informavimas ne tik turėtų būti naudingas peržiūros procesui, susijusiam su atskirų prieigos valdytojų statusu, bet ir suteiks informacijos, kuri yra itin svarbi vykdant platesnių atvirumo konkurencijai tendencijų skaitmeniniame sektoriuje stebėseną, todėl tai gali būti naudingas svarstytinas veiksnys šiame reglamente numatytų rinkos tyrimų kontekste. Be to, Komisija apie tokią informaciją turėtų pranešti valstybėms narėms, atsižvelgiant į galimybę panaudoti tą informaciją nacionalinės susijungimų kontrolės tikslais, ir tam tikromis aplinkybėmis nacionalinė kompetentinga institucija apie tuos įsigijimus gali informuoti Komisiją susijungimų kontrolės tikslais. Be to, Komisija kasmet turėtų skelbti įsigijimų, apie kuriuos jai pranešė prieigos valdytojas, sąrašą. Siekiant užtikrinti būtiną tokios informacijos skaidrumą ir naudingumą skirtingais šiame reglamente numatytais tikslais, prieigos valdytojai turėtų bent jau pateikti informaciją apie su koncentracija susijusias įmones, tokių įmonių metinę apyvartą Sąjungoje ir pasaulyje, jų veiklos sritis, įskaitant tiesiogiai su koncentracija susijusią veiklą, sandorio vertę arba numanomą sandorio vertę, pateikti koncentracijos santrauką, įskaitant jos pobūdį ir pagrindimą, taip pat su operacija susijusių valstybių narių sąrašą;

(72)

kaskart vertinant stebimos prieigos valdytojų praktikos, kai renkami ir kaupiami dideli galutinių naudotojų duomenų kiekiai, galimą neigiamą poveikį, svarbu įvertinti galutinių naudotojų duomenų apsaugos ir privatumo interesų aspektus. Užtikrinant tinkamą prieigos valdytojų naudojamos profiliavimo praktikos, įskaitant, bet juo neapsiribojant, profiliavimą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, skaidrumo lygį sudaromos palankesnės sąlygos pagrindinių platformos paslaugų atvirumui konkurencijai. Skaidrumas daro išorės spaudimą prieigos valdytojams siekti, kad išsamus vartotojų profiliavimas šiame sektoriuje netaptų standartu, nes galimi nauji rinkos dalyviai arba startuoliai neturi prieigos prie tokio paties masto, apimties ir išsamumo duomenų. Užtikrinus didesnį skaidrumą, kitos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės galėtų geriau išsiskirti iš kitų naudodamosi didesnį privatumą užtikrinančiomis priemonėmis.

Tam, kad būtų užtikrintas būtiniausias šios skaidrumo pareigos veiksmingumo lygis, prieigos valdytojai turėtų bent pateikti nepriklausomo auditoriaus patikrintą pagrindo, kuriuo vykdomas profiliavimas, aprašymą, įskaitant informaciją apie tai, ar pasikliaujama asmens duomenimis ir duomenimis, gautais remiantis naudotojo veikla pagal Reglamentą (ES) 2016/679, informaciją apie taikomas duomenų tvarkymo priemones, profilio parengimo ir galimo panaudojimo tikslą, profiliavimo trukmę, tokio profiliavimo poveikį prieigos valdytojo paslaugoms ir apie veiksmus, kurių imtasi tam, kad galutiniai naudotojai būtų veiksmingai informuojami apie atitinkamą tokio profiliavimo taikymą, taip pat veiksmus, kuriais siekiama gauti jų sutikimą arba suteikti jiems galimybę neduodi sutikimo arba jį atšaukti. Komisija turėtų perduoti audituotą aprašymą Europos duomenų apsaugos valdybai, kad suteiktų informacijos Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių taikymą. Komisija turėtų būti įgaliota parengti audituoto aprašymo metodiką ir procedūras, konsultuodamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, Europos duomenų apsaugos valdyba, pilietine visuomene ir ekspertais, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 182/2011 (16) ir (ES) 2018/1725 (17);

(73)

siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir tvariai pasiekta šio reglamento tikslų, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė įvertinti, ar pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei turėtų būti suteiktas prieigos valdytojo statusas, kai ji neatitinka šiame reglamente nustatytų kiekybinių ribų; ar pareigų sistemingai nevykdančiam prieigos valdytojui galima pagrįstai taikyti papildomas taisomąsias priemones; ar į pagrindinių platformos paslaugų sąrašą reikėtų įtraukti daugiau skaitmeninio sektoriaus paslaugų ir ar reikia ištirti papildomą praktiką, kuri yra panašiai nesąžininga ir ribojanti skaitmeninių rinkų atvirumą konkurencijai. Tokį vertinimą reikėtų grįsti rinkos tyrimais, kurie turi būti atlikti per atitinkamą laiką, taikant aiškias procedūras ir terminus, kad būtų sustiprintas šio reglamento ex ante poveikis skaitmeninio sektoriaus atvirumui konkurencijai bei sąžiningumui ir užtikrintas reikalaujamo lygio teisinis tikrumas;

(74)

atlikusi rinkos tyrimą Komisija turėtų galėti konstatuoti, kad pagrindinę platformos paslaugą teikianti įmonė atitinka visus bendruosius kokybinius kriterijus, kad būtų laikoma prieigos valdytoju. Tada ta įmonė iš esmės turėtų vykdyti visas atitinkamas šiame reglamente nustatytas pareigas. Vis dėlto prieigos valdytojams, kuriems Komisija suteikė šį statusą todėl, kad galima iš anksto numatyti, jog artimiausiu metu jie įgis įsitvirtinusių ir ilgalaikių rinkos dalyvių poziciją, Komisija turėtų nustatyti tik tas pareigas, kurios būtinos ir tinkamos, siekiant užtikrinti, kad atitinkamas prieigos valdytojas neįgytų įsitvirtinusio ir ilgalaikio rinkos dalyvio pozicijos. Kalbant apie tokius besiformuojančius prieigos valdytojus, Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad toks statusas iš esmės yra laikinas, ir todėl atitinkamu momentu turėtų būti nuspręsta, ar tokiai pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei turėtų būti taikomas visas prieigos valdytojo pareigų rinkinys, nes ji įgijo įsitvirtinusio ir ilgalaikio rinkos dalyvio poziciją, ar tokio statuso suteikimo sąlygos galiausiai nėra įvykdytos ir dėl to visos anksčiau nustatytos pareigos neturėtų būti taikomos;

(75)

Komisija turėtų ištirti ir įvertinti, ar pagrįsta taikyti papildomas elgesio arba, kai tinkama, struktūrines taisomąsias priemones, siekiant užtikrinti, kad prieigos valdytojas, nuolat nevykdydamas vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų pareigų, negalėtų trukdyti siekti šio reglamento tikslų. Taip yra tokiu atveju, kai Komisija prieigos valdytojo atžvilgiu per 8 metų laikotarpį yra priėmusi bent tris sprendimus dėl pareigų nevykdymo, kurie gali būti susiję su skirtingomis pagrindinėmis platformos paslaugomis ir skirtingomis šiame reglamente nustatytomis pareigomis, ir jei prieigos valdytojas yra išlaikęs, išplėtęs ar dar labiau sustiprinęs savo poveikį vidaus rinkoje, savo verslo klientų ir galutinių naudotojų ekonominę priklausomybę nuo prieigos valdytojo pagrindinių platformos paslaugų arba savo pozicijos įtvirtinimą. Turėtų būti laikoma, kad prieigos valdytojas išlaikė, įtvirtino ar dar labiau sustiprino savo prieigos valdytojo poziciją, kai, nepaisant vykdymo užtikrinimo veiksmų, kurių ėmėsi Komisija, prieigos valdytojas vis dar turi arba dar labiau sustiprino ar įtvirtino savo kaip sąsajos, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, svarbą.

Tokiais atvejais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti elgesio ar struktūrines taisomąsias priemones, deramai atsižvelgiant į proporcingumo principą. Šiomis aplinkybėmis Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai uždrausti tiek, kiek tokia taisomoji priemonė yra proporcinga ir būtina tam, kad būtų išlaikytas arba atkurtas sąžiningumas ir atvirumas konkurencijai, kuriems sistemingas pareigų nevykdymas padarė poveikį, prieigos valdytojui tam tikrą laikotarpį vykdyti koncentraciją, susijusią su tomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kitomis paslaugomis, kurios teikiamos skaitmeniniame sektoriuje, arba paslaugomis, kuriomis sudaromos sąlygos rinkti duomenis ir kurioms sistemingas pareigų nevykdymas daro poveikį. Tam, kad trečiosios šalys galėtų veiksmingai dalyvauti ir būtų sudaryta galimybė išbandyti taisomąsias priemones prieš jas taikant, Komisija turėtų paskelbti išsamų nekonfidencialų konkretaus atvejo ir priemonių, kurių reikia imtis, apibendrinimą. Komisija turėtų turėti galimybę atnaujinti procedūras, įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad nurodytos taisomosios priemonės yra neveiksmingos. Procedūrų dėl sprendimu patvirtintų neveiksmingų taisomųjų priemonių atnaujinimas turėtų sudaryti sąlygas Komisijai atitinkamai pakeisti tas taisomąsias priemones. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį turėtų būti galima atnaujinti procedūras paaiškėjus, kad taisomosios priemonės yra neveiksmingos;

(76)

kai atliekant tyrimą dėl sistemingo pareigų nevykdymo prieigos valdytojas pasisiūlo Komisijai prisiimti įsipareigojimus, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti sprendimą, pagal kurį šie įsipareigojimai atitinkamam prieigos valdytojui tampa privalomi, jeigu Komisija mano, kad tokiais įsipareigojimais užtikrinamas veiksmingas šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymas. Tame sprendime taip pat turėtų būti konstatuota, kad nebėra pagrindo Komisijai imtis veiksmų dėl tiriamo sistemingo pareigų nevykdymo. Vertinant, ar įsipareigojimai, kuriuos prieigos valdytojas siūlosi prisiimti, yra pakankami siekiant užtikrinti veiksmingą pareigų pagal šį reglamentą vykdymą, Komisijai turėtų būti leidžiama atsižvelgti į bandymus, kuriuos prieigos valdytojas atliko siekdamas įrodyti įsipareigojimų, kuriuos jis siūlosi prisiimti, veiksmingumą praktikoje. Komisija turėtų patikrinti, ar visapusiškai laikomasi spendimo dėl įsipareigojimų ir ar pasiekiami jo tikslai, ir turėtų turėti teisę persvarstyti sprendimą, jei nustato, kad įsipareigojimai yra neveiksmingi;

(77)

paslaugos skaitmeniniame sektoriuje ir su šiomis paslaugomis susijusios praktikos rūšys gali greitai ir iš esmės kisti. Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas išliktų aktualus ir būtų veiksminga bei visapusiška reglamentavimo priemonė prieigos valdytojų keliamoms problemoms spręsti, svarbu numatyti reguliarią pagrindinių platformos paslaugų sąrašų ir šiame reglamente nustatytų pareigų peržiūrą. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta praktika, kuria gali būti ribojamas pagrindinių platformos paslaugų atvirumas konkurencijai arba kuri yra nesąžininga. Nors atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninis sektorius dinamiškai kinta, yra svarbu peržiūrą atlikti reguliariai, siekiant užtikrinti reglamentavimo sąlygų teisinį tikrumą, kiekviena peržiūra turėtų būti atlikta per pagrįstą ir tinkamą laikotarpį. Rinkos tyrimais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad Komisija turėtų tvirtų įrodymų, kuriais remdamasi ji galėtų įvertinti, ar ji turėtų siūlyti iš dalies pakeisti šį reglamentą tam, kad būtų peržiūrėti, išplėsti ar išsamiau išdėstyti pagrindinių platformos paslaugų sąrašai. Jais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad Komisija turėtų tvirtų įrodymų, kuriais remdamasi ji galėtų įvertinti, ar ji turėtų siūlyti iš dalies pakeisti šiame reglamente nustatytas pareigas arba ar ji turėtų priimti deleguotąjį aktą dėl tokių pareigų atnaujinimo;

(78)

kalbant apie prieigos valdytojų veiksmus, kuriems netaikomos šiame reglamente nustatytos pareigos, Komisija turėtų turėti galimybę pradėti rinkos tyrimą dėl naujų paslaugų ir naujos praktikos, siekiant nustatyti, ar šiame reglamente nustatytos pareigos neturėtų būti papildytos priimant deleguotąjį aktą, patenkantį į šiame reglamente tokiems deleguotiesiems aktams nustatytų įgaliojimų taikymo sritį, arba pateikiant pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą. Tai nedaro poveikio Komisijos galimybei atitinkamais atvejais pradėti procedūras pagal SESV 101 arba 102 straipsnį. Tokios procedūros turėtų būti atliekamos laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (18). Skubiais atvejais, kai esama didelės ir neatitaisomos žalos konkurencijai rizikos, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę patvirtinti laikinąsias apsaugos priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 8 straipsnį;

(79)

tuo atveju, jeigu prieigos valdytojai užsiima praktika, kuri yra nesąžininga arba kuria ribojamas pagrindinių platformos paslaugų, kurios į šį reglamentą jau yra įtrauktos, atvirumas konkurencijai, tačiau nėra aiškiai nustatyta, kad šiame reglamente nustatytos pareigos apima ir tokią praktiką, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė atnaujinti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus. Tokiems atnaujinimams priimant deleguotuosius aktus turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai dėl tyrimo, taigi prieš tai turėtų būti atliktas rinkos tyrimas. Komisija taip pat turėtų vadovautis iš anksto apibrėžtu standartu tokios praktikos rūšims nustatyti. Tokiu teisiniu standartu turėtų būti užtikrinta, kad pareigų, kurios prieigos valdytojams bet kada galėtų atsirasti pagal šį reglamentą, pobūdis būtų pakankamai nuspėjamas;

(80)

siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą ir jo laikymąsi, Komisijai turėtų būti suteikti tvirti tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, kad ji galėtų atlikti tyrimus, užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių vykdymą ir stebėseną, kartu užtikrinant pagrindinę teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su byla vykdymo užtikrinimo procedūrų kontekste. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti tyrimo įgaliojimai rinkos tyrimams atlikti, be kita ko, šio reglamento atnaujinimo ir peržiūros tikslu;

(81)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti informacijos šio reglamento tikslais. Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikta prieiga prie visų atitinkamų dokumentų, duomenų, duomenų bazių, algoritmų ir informacijos, reikalingų siekiant pradėti ir vykdyti tyrimus, taip pat vykdyti šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymo stebėseną, neatsižvelgiant į tai, kas tokią informaciją turi, ir neatsižvelgiant į jos formą ar formatą, laikmeną ar jos saugojimo vietą;

(82)

Komisijai turėtų būti suteikta galimybė tiesiogiai įmonių ar įmonių asociacijų prašyti pateikti visus atitinkamus įrodymus, duomenis ir informaciją. Be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė prašyti valstybės narės kompetentingų institucijų arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens suteikti visą atitinkamą informaciją šio reglamento tikslais. Vykdydamos Komisijos sprendimą įmonės privalo atsakyti į faktinius klausimus ir pateikti dokumentus;

(83)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti bet kurios įmonės ar įmonių asociacijos patikrinimus ir apklausti asmenis, galinčius turėti naudingos informacijos, ir registruoti padarytus pareiškimus;

(84)

laikinosios apsaugos priemonės gali būti svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad vykstant tyrimui nagrinėjamas pažeidimas nesukeltų didelės ir neatitaisomos žalos prieigos valdytojų verslo klientams arba galutiniams naudotojams. Ši priemonė yra svarbi siekiant išvengti pokyčių, kuriuos pakeisti procedūrų pabaigoje Komisijos priimtu sprendimu galėtų būti labai sunku. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti laikinąsias apsaugos priemones procedūrų, pradėtų atsižvelgiant į galimą sprendimo dėl pareigų nevykdymo priėmimą, kontekste. Šie įgaliojimai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai Komisija prima facie yra nustačiusi, kad prieigos valdytojai nevykdė savo pareigų, ir kai esama didelės ir neatitaisomos žalos prieigos valdytojų verslo klientams arba galutiniams naudotojams rizikos. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik konkretų laikotarpį, kuris baigiasi Komisijai užbaigus procedūras, arba nustatytą laikotarpį, kurį, jei būtina ir tikslinga, galima pratęsti;

(85)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikta galimybė imtis veiksmų, skirtų stebėti, ar šiame reglamente nustatytos pareigos yra veiksmingai įgyvendinamos ir vykdomos. Tokie veiksmai turėtų apimti galimybę Komisijai paskirti nepriklausomus išorės ekspertus ir auditorius, kurie padėtų Komisijai šiame procese, įskaitant, kai taikytina, iš valstybių narių kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, duomenų ar vartotojų apsaugos institucijų. Skirdama auditorius Komisija turėtų užtikrinti tinkamą rotaciją;

(86)

šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas baudomis ir periodinėmis baudomis. Todėl taip pat turėtų būti nustatyti atitinkami už pareigų nevykdymą ir procedūrinių taisyklių pažeidimus skiriamų baudų ir periodinių baudų dydžiai numatant atitinkamus senaties terminus, laikantis proporcingumo ir ne bis in idem principų. Komisija ir atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo pastangas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi tų principų. Visų pirma Komisija turėtų atsižvelgti į baudas ir periodines baudas, galutiniu sprendimu, priimtu vykdant procedūras, susijusias su kitų Sąjungos ar nacionalinių taisyklių pažeidimu, skiriamas tam pačiam juridiniam asmeniui už tas pačias faktines aplinkybes, kad būtų užtikrinta, jog bendra baudų ir periodinių baudų suma būtų skiriama atsižvelgiant į padarytų pažeidimų sunkumą;

(87)

siekiant užtikrinti veiksmingą baudų, nustatytų įmonių asociacijoms už padarytus pažeidimus, išieškojimą, būtina nustatyti sąlygas, kuriomis Komisija turėtų galėti reikalauti, kad atitinkamai įmonių asociacijai esant nemokiai, baudą sumokėtų jos narės;

(88)

vykdant procedūras pagal šį reglamentą, atitinkamoms įmonėms turėtų būti suteikta teisė būti Komisijos išklausytoms, o priimti sprendimai turėtų būti plačiai viešinami. Užtikrinant teisę į gerą administravimą, teisę susipažinti su byla ir teisę būti išklausytam, itin svarbu apsaugoti konfidencialią informaciją. Be to, laikydamasi informacijos konfidencialumo reikalavimų, Komisija kartu turėtų užtikrinti, kad bet kokia informacija, kuria grindžiamas sprendimas, būtų atskleista tiek, kad sprendimo adresatas galėtų suprasti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis priimtas sprendimas. Taip pat būtina užtikrinti, kad Komisija naudotųsi pagal šį reglamentą surinkta informacija tik šio reglamento tikslais, išskyrus atvejus, kai konkrečiai numatyta kitaip. Galiausiai, turėtų būti galima tam tikromis sąlygomis tam tikrus verslo veiklos duomenis, pavyzdžiui, advokatų ir klientų ryšius, laikyti konfidencialiais, jeigu tenkinamos atitinkamos sąlygos;

(89)

rengdama nekonfidencialias santraukas paskelbimui, kad suinteresuotosioms trečiosioms šalims būtų faktiškai suteikta galimybė pateikti pastabas, Komisija turėtų deramai atsižvelgti į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją;

(90)

nuosekliam, veiksmingam ir papildančiam turimų teisinių priemonių, taikomų prieigos valdytojams, vykdymui užtikrinti reikia, kad Komisija ir nacionalinės institucijos bendradarbiautų ir koordinuotų veiksmus pagal savo kompetenciją. Komisija ir nacionalinės institucijos turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus, būtinus turimų teisinių priemonių, taikomų prieigos valdytojams, kaip tai suprantama šiame reglamente, vykdymui užtikrinti, ir laikytis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 4 straipsnyje nustatyto lojalaus bendradarbiavimo principo. Turėtų būti galima į nacionalinių institucijų paramą Komisijai įtraukti visos jų turimos būtinos informacijos teikimą Komisijai arba, Komisijai paprašius, pagalbą jai naudotis savo įgaliojimais, kad Komisija galėtų geriau vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą;

(91)

Komisija yra vienintelė institucija, turinti įgaliojimus užtikrinti šio reglamento vykdymą. Siekdamos padėti Komisijai, valstybės narės turėtų galėti įgalioti savo nacionalines kompetentingas institucijas, užtikrinančias konkurencijos taisyklių vykdymą, atlikti tyrimus dėl tam tikrų prieigos valdytojų pareigų pagal šį reglamentą galimo nevykdymo. Tai visų pirma galėtų būti svarbu tais atvejais, kai iš pat pradžių neįmanoma nustatyti, ar prieigos valdytojo elgesys yra toks, kad gali būti pažeistas šis reglamentas, konkurencijos taisyklės, kurių vykdymą nacionalinė kompetentinga institucija yra įgaliota užtikrinti, arba ir viena, ir kita. Konkurencijos taisyklių vykdymą užtikrinanti nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pranešti Komisijai savo išvadas dėl tam tikrų prieigos valdytojų pareigų pagal šį reglamentą galimo nevykdymo atvejų, kad Komisija, kaip vienintelė šiuo reglamentu nustatytų nuostatų vykdymo užtikrintoja, galėtų pradėti procedūras, skirtas ištirti visus nuostatų nesilaikymo atvejus.

Komisija turėtų turėti visišką veiksmų laisvę nuspręsti, ar pradėti tokias procedūras. Kad pagal šį reglamentą atliekami tyrimai nebūtų dubliuojami, atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, prieš imdamasi pirmosios tyrimo priemonės dėl tam tikrų prieigos valdytojų pareigų pagal šį reglamentą galimo nevykdymo, turėtų apie tai informuoti Komisiją. Nacionalinės kompetentingos institucijos taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su Komisija, užtikrindamos nacionalinių konkurencijos taisyklių vykdymą prieigos valdytojų atžvilgiu, be kita ko, kiek tai susiję su baudų nustatymu. Tuo tikslu jos turėtų informuoti Komisiją, kai inicijuoja procedūras, grindžiamas prieigos valdytojams taikomomis nacionalinėmis konkurencijos taisyklėmis, taip pat prieš nustatydamos pareigas prieigos valdytojams tokiose procedūrose. Siekiant išvengti dubliavimo, turėtų būti galima informaciją apie sprendimo projektą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnį, kai taikytina, naudoti kaip pranešimą pagal šį reglamentą;

(92)

siekiant garantuoti suderintą šio reglamento taikymą ir jo vykdymo užtikrinimą, svarbu užtikrinti, kad nacionalinės institucijos, įskaitant nacionalinius teismus, turėtų visą būtiną informaciją, kad užtikrintų, jog jų sprendimai neprieštarautų pagal šį reglamentą Komisijos priimtam sprendimui. Nacionaliniams teismams turėtų būti leidžiama prašyti Komisijos pateikti informaciją arba nuomonę klausimais, susijusiais su šio reglamento taikymu. Tuo pačiu metu Komisija turėtų galėti nacionaliniams teismams pateikti pastabas žodžiu arba raštu. Tai nedaro poveikio nacionalinių teismų teisei pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį;

(93)

siekiant užtikrinti šio reglamento ir kitų sektorinių reglamentų, taikomų prieigos valdytojams, įgyvendinimo nuoseklumą, veiksmingumą ir papildomumą, Komisija turėtų pasinaudoti specialios aukšto lygio grupės ekspertinėmis žiniomis. Be to, ta aukšto lygio grupė turėtų galėti padėti Komisijai teikdama konsultacijas, ekspertines žinias ir rekomendacijas, kai aktualu, bendrais klausimais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu ar vykdymo užtikrinimu. Aukšto lygio grupę turėtų sudaryti atitinkamos Europos įstaigos ir tinklai, o jos sudėtis turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintos aukšto lygio ekspertinės žinios ir geografinė pusiausvyra. Aukšto lygio grupės nariai turėtų reguliariai teikti informaciją savo atstovaujamoms įstaigoms ir tinklams apie grupės vykdomas užduotis ir šiais klausimais su jais konsultuotis;

(94)

kadangi, kaip numatyta SESV, visus pagal šį reglamentą Komisijos priimtus sprendimus peržiūri Teisingumo Teismas, pagal SESV 261 straipsnį Teisingumo Teismas turėtų turėti neribotą jurisdikciją kiek tai susiję su baudomis ir periodinėmis baudomis;

(95)

Komisija turėtų galėti parengti gaires, kuriose būtų pateiktos papildomos rekomendacijos dėl įvairių šio reglamento aspektų arba kurios būtų skirtos padėti pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms įgyvendinti šiame reglamente nustatytas pareigas. Turėtų būti galima tokias rekomendacijas visų pirma grįsti patirtimi, kurią Komisija įgyja stebėdama, kaip laikomasi šio reglamento. Gairių pagal šį reglamentą priėmimas yra Komisijos prerogatyva ir tik jos diskrecija; priėmimas neturėtų būti laikomas sudėtiniu elementu užtikrinant, kad atitinkamos įmonės ar įmonių asociacijos vykdytų šiame reglamente nustatytas pareigas;

(96)

kai kurių prieigos valdytojų pareigų, pavyzdžiui, susijusių su prieiga prie duomenų, duomenų perkeliamumu ar sąveika, įgyvendinimą galėtų palengvinti techninių standartų naudojimas. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų galėti, kai tinkama ir būtina, prašyti Europos standartizacijos įstaigų juos parengti;

(97)

siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti atviras konkurencijai ir sąžiningas skaitmeninio sektoriaus rinkas, kuriose veikia prieigos valdytojai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama šio reglamento priede išdėstyta metodika, pagal kurią nustatoma, ar pasiektos su aktyviais galutiniais naudotojais ir aktyviais verslo klientais susijusios kiekybinės ribos, pagal kurias suteikiamas prieigos valdytojo statusas, kad būtų išsamiau išdėstyti į tą priedą nepatenkantys papildomi metodikos elementai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar kiekybinės ribos, taikomos suteikiant prieigos valdytojo statusą, yra pasiektos, ir būtų papildytos esamos reglamente išdėstytos pareigos, kai, remdamasi atlikto rinkos tyrimo rezultatais, Komisija nustato poreikį atnaujinti pareigas, susijusias su praktika, kuria ribojamas pagrindinių platformos paslaugų atvirumas konkurencijai arba kuri yra nesąžininga, ir kai šis svarstomas atnaujinimas patenka į šiame reglamente tokiems deleguotiesiems aktams nustatytų įgaliojimų taikymo sritį;

(98)

priimant deleguotuosius aktus pagal šį reglamentą, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ekspertų lygmeniu, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (19) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(99)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nurodyti priemones, kurias prieigos valdytojai turi įgyvendinti, kad veiksmingai vykdytų pareigas pagal šį reglamentą; visiškai arba iš dalies sustabdyti prieigos valdytojui nustatytą konkrečią pareigą; visiškai arba iš dalies atleisti prieigos valdytoją nuo konkrečios pareigos; nurodyti priemones, kurias prieigos valdytojas turi įgyvendinti, kai vengia pareigų vykdymo pagal šį reglamentą; atlikti rinkos tyrimą, susijusį su prieigos valdytojo statuso suteikimu; nustatyti pareigų vykdymo užtikrinimo priemones sistemingo reikalavimų nesilaikymo atveju; nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieigos valdytojui; nustatyti, kad įsipareigojimai prieigos valdytojui būtų privalomi; išdėstyti savo išvadas dėl reikalavimų nesilaikymo; nustatyti galutinę periodinės baudos sumą; nustatyti prieigos valdytojų perduodamų pranešimų, informacijos pateikimo, pagrįstų prašymų ir reguliavimo ataskaitų pateikimo formą, turinį ir kitus aspektus; nustatyti veiklos ir technines priemones siekiant užtikrinti sąveikumą ir vartotojų profiliavimui taikomų metodų audituoto aprašo rengimo metodiką ir procedūrą; nustatyti praktinę tvarką, susijusią su procedūromis, terminų pratęsimu, naudojimusi teisėmis procedūrų metu, informacijos atskleidimo sąlygomis, taip pat su Komisijos ir nacionaliniu institucijų bendradarbiavimu ir veiksmų koordinavimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(100)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktui dėl praktinės Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo tvarkos priimti. Patariamoji procedūra turėtų būti taikoma kitiems šiame reglamente numatytiems įgyvendinimo aktams priimti. Tai pateisinama tuo, kad tie kiti įgyvendinimo aktai yra susiję su praktiniais šiame reglamente nustatytų procedūrų aspektais, pavyzdžiui, įvairių procedūros etapų forma, turiniu ir kitais elementais, su įvairių procedūros etapų praktine tvarka, pavyzdžiui, procesinių terminų pratęsimu arba teise būti išklausytam, taip pat su prieigos valdytojui taikomais individualiais įgyvendinimo sprendimais;

(101)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 kiekvienai valstybei narei turėtų būti atstovaujama patariamajame komitete ir kiekviena valstybė narė turėtų nuspręsti dėl savo delegacijos sudėties. Tokią delegaciją gali sudaryti, inter alia, valstybių narių kompetentingų institucijų ekspertai, kurie turi reikiamų ekspertinių žinių konkrečiu klausimu, pateiktu patariamajam komitetui;

(102)

pranešėjai kompetentingoms institucijoms gali suteikti naujos informacijos, kuri gali padėti kompetentingoms institucijoms nustatyti šio reglamento pažeidimus ir leisti joms skirti sankcijas. Reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama tvarka, kad pranešėjai galėtų įspėti kompetentingas institucijas apie esamus arba galimus šio reglamento pažeidimus ir būtų apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad pranešimui apie šio reglamento pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (20);

(103)

siekiant padidinti teisinį tikrumą, toje direktyvoje turėtų būti atspindėtas Direktyvos (ES) 2019/1937 taikymas pagal šį reglamentą pranešimams apie šio reglamento pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai. Todėl Direktyvos (ES) 2019/1937 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad tas dalinis pakeitimas būtų atspindėtas jų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse, patvirtintose pagal Direktyvą (ES) 2019/1937, nors nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių patvirtinimas nėra tos direktyvos taikymo pranešimams apie šio reglamento pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos sąlyga;

(104)

naudotojai turėtų turėti teisę įgyvendinti savo teises, susijusias su šiame reglamente prieigos valdytojams nustatytomis pareigomis, pateikdami atstovaujamuosius ieškinius pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1828 (21). Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad Direktyva (ES) 2020/1828 taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pateiktiems dėl prieigos valdytojų padarytų šio reglamento pažeidimų, kurie daro ar gali padaryti žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Todėl tos direktyvos priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad tas dalinis pakeitimas būtų atspindėtas jų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse, patvirtintose pagal Direktyvą (ES) 2020/1828, nors nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių patvirtinimas šiuo atžvilgiu nėra tos direktyvos taikymo tiems atstovaujamiesiems ieškiniams sąlyga. Atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl prieigos valdytojų padarytų šio reglamento nuostatų pažeidimų, kuriais kenkiama arba gali būti pakenkta kolektyviniams vartotojų interesams Direktyva (ES) 2020/1828 turėtų būti pradėta taikyti nuo valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų perkelti tą direktyvą į nacionalinę teisę, taikymo pradžios dienos arba nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

(105)

Komisija turėtų periodiškai vertinti šį reglamentą ir atidžiai stebėti jo poveikį komercinių santykių atvirumui konkurencijai ir sąžiningumui interneto platformų ekonomikoje, visų pirma siekdama nustatyti pakeitimų poreikį, atsižvelgiant į aktualius technologinius ar komercinės veiklos pokyčius. Atliekant tokį vertinimą turėtų būti reguliariai peržiūrimas pagrindinių platformos paslaugų sąrašas ir prieigos valdytojams nustatytos pareigos bei jų vykdymo užtikrinimas, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos visoje Sąjungoje būtų atviros konkurencijai ir sąžiningos. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat turėtų įvertinti pareigos dėl su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo taikymo sritį. Siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie skaitmeniniame sektoriuje vykstančius pokyčius, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų patirtį. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat turėtų galėti atsižvelgti į nuomones ir ataskaitas, kurias jai pateikė Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centras, įsteigtas 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimu C(2018) 2393. Atlikusi šį vertinimą, Komisija turėtų imtis tinkamų priemonių. Komisija, atlikdama šiame reglamente numatytos praktikos ir pareigų vertinimą ir peržiūrą, turėtų siekti išlaikyti aukštą bendrų teisių ir vertybių, ypač lygybės ir nediskriminavimo, apsaugos bei pagarbos joms, lygį;

(106)

nedarant poveikio biudžetinei procedūrai ir naudojant esamas finansines priemones, Komisijai turėtų būti skiriami tinkami žmogiškieji, finansiniai ir techniniai ištekliai, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti užduotis ir naudotis įgaliojimais, susijusiais su šio reglamento vykdymo užtikrinimu;

(107)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti bendrai skaitmeninio sektoriaus ir konkrečiai pagrindinių platformos paslaugų atvirumą konkurencijai ir sąžiningumą, siekiant skatinti inovacijas, aukštą skaitmeninių produktų ir paslaugų kokybę, sąžiningas ir konkurencingas kainas bei aukštą kokybę ir didelę pasirinkimo laisvę galutiniams naudotojams skaitmeniniame sektoriuje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl prieigos valdytojų verslo modelio ir veiklos bei jų veiklos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(108)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2021 m. vasario 10 d. (22);

(109)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 16, 47 ir 50 straipsniuose. Atitinkamai šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo nustatant suderintas taisykles, kuriomis visoms įmonėms visoje Sąjungoje užtikrinamos atviros konkurencijai ir sąžiningos skaitmeninio sektoriaus rinkos, kuriose veikia prieigos valdytojai, verslo klientų ir galutinių naudotojų naudai.

2.   Šis reglamentas taikomas pagrindinėms platformos paslaugoms, kurias prieigos valdytojai teikia arba siūlo Sąjungoje įsisteigusiems verslo klientams arba Sąjungoje įsikūrusiems arba esantiems galutiniams naudotojams, neatsižvelgiant į prieigos valdytojų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą ir nepriklausomai nuo paslaugų teikimui kitais atvejais taikytinos teisės.

3.   Šis reglamentas netaikomas rinkoms, susijusioms su:

a)

elektroninių ryšių tinklais, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 1 punkte;

b)

elektroninių ryšių paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 4 punkte, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas.

4.   Kiek tai susiję su asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 5 punkte, šiuo reglamentu nedaromas poveikis pagal tos direktyvos 61 straipsnį nacionalinėms reglamentavimo ir kitoms kompetentingoms institucijoms suteiktoms galioms ir pareigoms.

5.   Siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, atvirų konkurencijai ir sąžiningų rinkų užtikrinimo tikslais valstybės narės įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar administracinėmis priemonėmis nenustato jokių papildomų pareigų prieigos valdytojams. Šiuo reglamentu valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti pareigų įmonėms, įskaitant pagrindines platformos paslaugas teikiančias įmones, dėl į šio reglamento taikymo sritį nepatenkančių klausimų, su sąlyga, kad tos pareigos būtų suderinamos su Sąjungos teise ir atsiradusios ne dėl to, kad atitinkamoms įmonėms suteiktas prieigos valdytojo statusas, kaip tai suprantama šiame reglamente.

6.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui. Juo taip pat nedaromas poveikis šių nuostatų taikymui:

a)

nacionalinių konkurencijos taisyklių, kuriomis draudžiami antikonkurenciniai susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai, suderinti veiksmai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi;

b)

nacionalinių konkurencijos taisyklių, kuriomis draudžiami kitų formų vienašaliai veiksmai, jeigu jos taikomos ne prieigos valdytojams, o kitoms įmonėms, arba kuriomis nustatomos kitos pareigos prieigos valdytojams, ir

c)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (23) ir nacionalinių taisyklių dėl susijungimų kontrolės.

7.   Nacionalinės institucijos nepriima sprendimų, kurie prieštarautų pagal šį reglamentą priimtam Komisijos sprendimui. Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus vykdymo užtikrinimo srityje, remdamosi 37 ir 38 straipsniuose nustatytais principais.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

prieigos valdytojas – pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, kuriai pagal 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas;

2)

pagrindinė platformos paslauga yra bet kuri iš šių paslaugų:

a)

internetinės tarpininkavimo paslaugos;

b)

interneto paieškos sistema;

c)

internetinės socialinių tinklų paslaugos;

d)

dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;

e)

su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos;

f)

operacinės sistemos;

g)

saityno naršyklės;

h)

virtualieji asistentai;

i)

debesijos kompiuterijos paslaugos;

j)

internetinės reklamos paslaugos, įskaitant reklamos tinklų, reklamos mainų ir visas kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas, kurias teikia įmonė, teikianti bet kurią iš a–i punktuose išvardytų pagrindinių platformos paslaugų;

3)

informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

4)

skaitmeninis sektorius – produktų ir paslaugų, kurie teikiami naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis, sektorius;

5)

internetinės tarpininkavimo paslaugos – internetinės tarpininkavimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 2 punkte;

6)

interneto paieškos sistema – interneto paieškos sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 5 punkte;

7)

internetinė socialinio tinklo paslauga – platforma, kuri suteikia galimybę galutiniams naudotojams naudojantis įvairiais įrenginiais užmegzti ryšį ir bendrauti tarpusavyje, dalytis turiniu ir rasti kitus naudotojus bei turinį, visų pirma naudojantis pokalbiais, įrašais, vaizdo medžiaga ir rekomendacijomis;

8)

dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga – dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/13/ES 1 straipsnio 1 dalies aa punkte;

9)

su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 7 punkte;

10)

operacinė sistema – sistemos programinė įranga, kuri kontroliuoja pagrindines aparatinės įrangos arba programinės įrangos funkcijas ir leidžia taikomajai programinei įrangai joje veikti;

11)

saityno naršyklė – taikomoji programinė įranga, kuria naudodamiesi galutiniai naudotojai įgyja prieigą prie saityno turinio, laikomo serveriuose, prijungtuose prie tinklų, pvz., interneto, ir gali su juo sąveikauti, įskaitant autonomines saityno naršykles, taip pat į programinę įrangą integruotas arba įterptas ar panašias saityno naršykles;

12)

virtualusis asistentas – programinė įranga, kuri gali apdoroti komandas, užduotis ar klausimus, be kita ko, grindžiamus audio, vizualine, rašytine įvestimi, gestais ar judesiais, ir kuri, remdamasi tomis komandomis, užduotimis ar klausimais, suteikia prieigą prie kitų paslaugų ar valdo prijungtus fizinius prietaisus;

13)

debesijos kompiuterijos paslauga – debesijos kompiuterijos paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 (24) 4 straipsnio 19 punkte;

14)

taikomosios programinės įrangos parduotuvės – tokios rūšies internetinės tarpininkavimo paslaugos, iš esmės susijusios su taikomąja programine įranga, kaip produktu ar paslauga, dėl kurių tarpininkaujama;

15)

taikomoji programinė įranga – skaitmeninis produktas ar paslauga, kurie veikia operacinėje sistemoje;

16)

mokėjimo paslauga – mokėjimo paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 3 punkte;

17)

techninė paslauga, reikalinga mokėjimo paslaugai teikti – paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnio j punkte;

18)

mokėjimo sistema, skirta programėlių priepirkai – taikomoji programinė įranga, paslauga arba naudotojo sąsaja, kuri palengvina skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų pirkimą taikomojoje programinėje įrangoje, įskaitant turinį, prenumeratas, priemones arba funkcijas, ir atsiskaitymus už tokius pirkimus;

19)

atpažinties paslauga – tokios rūšies paslauga, teikiama kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalinga joms teikti, kuri suteikia galimybę atlikti bet kokį galutinių naudotojų ar verslo klientų tapatybės patikrinimą, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos;

20)

galutinis naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi ne kaip verslo klientas;

21)

verslo klientas – komercinę ar profesinę veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudojasi pagrindinėmis platformos paslaugomis prekių tiekimo ar paslaugų teikimo galutiniams naudotojams tikslu ar jas teikdamas ar tiekdamas;

22)

reitingas – prekių arba paslaugų, kurios siūlomos naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, internetinėmis socialinių tinklų paslaugomis ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis ar virtualiaisiais asistentais, santykinis reikšmingumas arba interneto paieškos sistemose paieškos rezultatams, kuriuos internetines tarpininkavimo paslaugas, internetinių socialinių tinklų paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, virtualius asistentus arba interneto paieškos sistemas teikiančios įmonės pateikia, sudaro arba praneša, suteikiama svarba, nepriklausomai nuo tokiam pateikimui, sudarymui ar pranešimui naudotų technologinių priemonių, ir nepriklausomai nuo to, ar pateiktas arba praneštas tik vienas rezultatas;

23)

paieškos rezultatai – bet kokia bet kokio formato informacija, įskaitant tekstinius, grafinius, balso ar kitus rezultatus, kurie pateikiami atsakant į užklausą ir susiję su ja, nepriklausomai nuo to, ar gauta informacija yra mokamas ar nemokamas rezultatas, tiesioginis atsakymas ar bet koks produktas, paslauga ar informacija, siūlomi kartu su organiškais rezultatais arba pateikiami kartu su jais arba iš dalies ar visiškai įterpti į juos;

24)

duomenys – veiksmų, faktinių aplinkybių ar informacijos ir tokių veiksmų, faktinių aplinkybių ar informacijos rinkinių skaitmeninė išraiška, be kita ko, garso, vaizdo arba audiovizualinių įrašų forma;

25)

asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

26)

ne asmens duomenys – duomenys, kurie nėra asmens duomenys;

27)

įmonė – subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir jo finansavimo būdą, įskaitant visas susijusias ar asocijuotąsias įmones, kurios dėl to, kad kita įmonė ar bendrovė turi tiesioginę ar netiesioginę įmonės ar bendrovės kontrolę, sudaro grupę;

28)

kontrolė – galimybė daryti didelę įtaką įmonei, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnio 2 dalyje;

29)

sąveikumas – gebėjimas keistis informacija ir abipusiškai naudoti informaciją, kuria keičiamasi naudojantis sąsajomis ar kitais sprendimais, kad visi aparatinės ar programinės įrangos elementai veiktų kartu su kita aparatine ir programine įranga ir sąveika su naudotojais vyktų visais numatytais jų funkcionavimo būdais;

30)

apyvarta – suma, kurią įmonė gauna, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 5 straipsnio 1 dalyje;

31)

profiliavimas – profiliavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte;

32)

sutikimas – sutikimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte;

33)

nacionalinis teismas – valstybės narės teismas, kaip tai suprantama SESV 267 straipsnyje.

II SKYRIUS

PRIEIGOS VALDYTOJAI

3 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso suteikimas

1.   Įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji:

a)

daro didelį poveikį vidaus rinkai;

b)

teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuri yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, ir

c)

užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.

2.   Laikoma, kad įmonė atitinka 1 dalyje išdėstytus atitinkamus reikalavimus:

a)

1 dalies a punkto atžvilgiu, kai jos pasiekta metinė apyvarta Sąjungoje yra lygi arba ne mažesnė nei 7,5 mlrd. EUR kiekvienais iš pastarųjų trejų finansinių metų arba kai jos vidutinė rinkos kapitalizacija arba jos tikroji rinkos vertė yra bent 75 mlrd. EUR per paskutinius finansinius metus, ir ji teikia tą pačią pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse;

b)

1 dalies b punkto atžvilgiu, kai ji teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10 000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje, identifikuotų ir apskaičiuotų naudojant priede išdėstytą metodiką ir rodiklius;

c)

1 dalies c punkto atžvilgiu, kai šios dalies b punkte nustatyta riba buvo pasiekta kiekvienais iš praėjusių trejų finansinių metų.

3.   Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pasiekia visas 2 dalyje nustatytas ribas, ji nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 2 mėnesius nuo tada, kai pasiekiamos šios ribos, apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai atitinkamą 2 dalyje nurodytą informaciją. Tame pranešime pateikiama atitinkama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną iš įmonės teikiamų pagrindinės platformos paslaugų, kuri pasiekia 2 dalies b punkte nustatytas ribas. Jei įmonės, kuriai anksčiau suteiktas prieigos valdytojo statusas, teikiama papildoma pagrindinė platformos paslauga pasiekia 2 dalies b ir c punktuose nustatytas ribas, tokia įmonė apie tai praneša Komisijai per 2 mėnesius nuo tada, kai yra pasiekiamos tos ribos.

Kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nepateikia Komisijai pranešimo pagal šios dalies pirmą pastraipą ir per terminą, kurį Komisija nustatė prašyme pateikti informaciją pagal 21 straipsnį, nepateikia visos atitinkamos informacijos, kurios reikia Komisijai, kad atitinkamai įmonei suteiktų prieigos valdytojo statusą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija, remdamasi turima informacija, vis tiek turi teisę tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą.

Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė įvykdo prašymą pateikti informaciją pagal šios dalies antrą pastraipą arba jei informacija pateikiama pasibaigus toje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, Komisija taiko 4 dalyje nustatytą procedūrą.

4.   Nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo Komisija suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, pasiekusiai visas 2 dalyje nurodytas ribas, prieigos valdytojo statusą.

5.   Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų pagrindinės platformos paslaugos veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

Jei Komisija mano, kad pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pagal pirmą pastraipą pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais akivaizdžiai nepaneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, ji gali atmesti tuos argumentus per 4 dalyje nurodytą laikotarpį, netaikydama 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros.

Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, Komisija, nepaisydama šios dalies pirmos pastraipos, per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį gali pradėti 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

Jei Komisija padaro išvadą, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nesugebėjo įrodyti, kad atitinkamos jos teikiamos pagrindinės platformos paslaugos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, ji suteikia tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

6.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, kuriuose būtų nurodyta metodika, pagal kurią nustatoma, ar pasiektos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, ir prireikus reguliariai tą metodiką pritaikyti, atsižvelgiant į rinkos ir technologinę plėtrą.

7.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas atnaujinant metodiką ir rodiklių sąrašą, išdėstytus priede.

8.   17 straipsnyje nustatyta procedūra prieigos valdytojo statusą Komisija suteikia visoms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios atitinka visus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau yra pasiekusios ne visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas.

Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į kai kuriuos arba visus toliau išvardytus aspektus, jei vertinamos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atveju jie yra aktualūs:

a)

tos įmonės dydį, įskaitant apyvartą ir rinkos kapitalizaciją, veiklą ir poziciją;

b)

verslo klientų, kurie pagrindinę platformos paslaugą naudoja tam, kad pasiektų galutinius naudotojus, skaičių ir galutinių naudotojų skaičių;

c)

tinklo efektą ir duomenų suteikiamus pranašumus, visų pirma susijusius su tos įmonės prieiga prie asmens duomenų ir ne asmens duomenų ir jų rinkimu arba analizės pajėgumais;

d)

bet kokį įmonei naudingą masto ir apimties poveikį, be kita ko, susijusį su duomenimis, ir, kai aktualu, su jos veikla už Sąjungos ribų;

e)

verslo klientų ar galutinių naudotojų susaistymą, įskaitant paslaugos teikėjo keitimo išlaidas ir elgesio šališkumą, dėl kurių sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybė pakeisti paslaugos teikėją arba tuo pačiu metu naudotis daugiatinkliškumu;

f)

tos įmonės konglomerato organizacinę struktūrą arba vertikalią integraciją, kuriomis, pavyzdžiui, tai įmonei sudaromos sąlygos vykdyti kryžminį subsidijavimą, sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių arba pasinaudoti savo pozicija, arba

g)

kitas struktūrines verslo ar paslaugų charakteristikas.

Atlikdama vertinimą pagal šią dalį Komisija atsižvelgia į numatomus pokyčius, susijusius su antroje pastraipoje išvardytais elementais, įskaitant bet kokią planuojamą koncentraciją, susijusią su kita įmone, teikiančia pagrindines platformos paslaugas arba kitas paslaugas skaitmeniniame sektoriuje arba sudarančią sąlygas rinkti duomenis.

Jei įmonė, teikianti pagrindines platformos paslaugas, kurios nesiekia 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų, iš esmės nesilaiko Komisijos nustatytų tyrimo priemonių ir nepradeda jų laikytis po to, kai tos įmonės paprašoma per pagrįstą terminą pradėti jų laikytis ir pateikti pastabas, Komisija gali tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą, remdamasi Komisijai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis.

9.   Kiekvienos įmonės, kuriai suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal 4 arba 8 dalį, atveju Komisija sprendime dėl statuso suteikimo pateikia pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikia ta įmonė ir kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, sąrašą.

10.   Prieigos valdytojas įvykdo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas per 6 mėnesius nuo pagrindinės platformos paslaugos išvardijimo sprendime dėl statuso suteikimo pagal šio straipsnio 9 dalį.

4 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso peržiūra

1.   Gavusi prašymą arba savo iniciatyva Komisija gali bet kada persvarstyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti sprendimą dėl statuso suteikimo, priimtą pagal 3 straipsnį, dėl vienos iš šių priežasčių:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą dėl statuso suteikimo;

b)

sprendimas dėl statuso suteikimo priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

2.   Komisija reguliariai, bet ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri, ar prieigos valdytojai vis dar atitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tos peržiūros metu taip pat išnagrinėjama, ar reikia iš dalies pakeisti prieigos valdytojo pagrindinių platformos paslaugų, kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą. Prieigos valdytojo pareigų vykdymas dėl tų peržiūrų nesustabdomas.

Be to, Komisija bent kartą per metus nagrinėja, ar naujos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atitinka tuos reikalavimus.

Kai Komisija, remdamasi tokių pagal pirmą pastraipą atliktų peržiūrų išvadomis, nustato, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei suteikiant prieigos valdytojo statusą, ji priima sprendimą, kuriuo sprendimas dėl statuso suteikimo patvirtinamas, iš dalies pakeičiamas arba panaikinamas.

3.   Komisija nuolat skelbia ir atnaujina prieigos valdytojų sąrašą ir pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikdami prieigos valdytojai turi vykdyti III skyriuje nustatytas pareigas, sąrašą.

III SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANTI ARBA NESĄŽININGA PRIEIGOS VALDYTOJŲ PRAKTIKA

5 straipsnis

Prieigos valdytojo pareigos

1.   Prieigos valdytojas, teikdamas bet kurią iš savo pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, laikosi visų šiame straipsnyje nustatytų pareigų.

2.   Prieigos valdytojas negali:

a)

internetinės reklamos paslaugų teikimo tikslu tvarkyti galutinių naudotojų, besinaudojančių trečiųjų šalių, kurios naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, teikiamomis paslaugomis, asmens duomenis;

b)

jungti asmens duomenų, gautų teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, su asmens duomenimis, gautais teikiant prieigos valdytojo teikiamas bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas arba bet kokias kitas paslaugas, arba su asmens duomenimis, gautais naudojantis trečiųjų šalių paslaugomis;

c)

kryžminiu būdu naudoti asmens duomenis, gautus teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, teikiant kitas paslaugas, kurias atskirai teikia prieigos valdytojas, įskaitant kitas pagrindines platformos paslaugas, ir atvirkščiai, ir

d)

prijungti galutinių naudotojų prie kitų prieigos valdytojo paslaugų, kad būtų galima sujungti asmens duomenis,

išskyrus atvejus, kai galutiniam naudotojui buvo suteikta konkreti galimybė pasirinkti ir jis davė sutikimą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte ir 7 straipsnyje.

Jei pirmos pastraipos tikslais duotą sutikimą galutinis naudotojas atsisakė duoti arba atsiėmė, prieigos valdytojas nekartoja savo prašymo duoti sutikimą tuo pačiu tikslu daugiau nei vieną kartą per vienus metus.

Šia dalimi nedaromas poveikis prieigos valdytojo galimybei remtis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktais, kai taikytina.

3.   Prieigos valdytojas verslo klientams netrukdo siūlyti galutiniams naudotojams tuos pačius produktus ar paslaugas, pasinaudojant trečiųjų šalių teikiamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba savo pačių tiesioginio pardavimo internetu kanalu, skirtingomis kainomis ar sąlygoms nei taikomos tais atvejais, kai tokie produktai ar paslaugos siūlomi naudojantis prieigos valdytojo internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.

4.   Prieigos valdytojas suteikia verslo klientams galimybę nemokamai pranešti apie pasiūlymus ir juos reklamuoti, be kita ko, skirtingomis sąlygomis, galutiniams naudotojams, kurie buvo pasiekti naudojantis jo pagrindine platformos paslauga arba kitais kanalais, ir sudaryti sutartis su tais galutiniais naudotojais, nepriklausomai nuo to, ar tokiam tikslui jie naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

5.   Prieigos valdytojas suteikia galutiniams naudotojams galimybę naudojantis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis gauti prieigą prie turinio, prenumeratų, funkcijų ar kitų elementų ir juos naudoti pasitelkiant verslo kliento taikomąją programinę įrangą, be kita ko, kai tokius elementus galutiniai naudotojai yra įsigiję iš atitinkamo verslo kliento, nesinaudodami prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

6.   Prieigos valdytojas tiesiogiai ar netiesiogiai neužkerta kelio ir neriboja galimybių verslo klientams ar galutiniams naudotojams kreiptis į bet kurią atitinkamą valdžios instituciją, įskaitant nacionalinius teismus, bet kokiu prieigos valdytojo neatitikties atitinkamai Sąjungos arba nacionalinei teisei klausimu, susijusiu su prieigos valdytojo praktika. Tai nedaro poveikio verslo klientų ir prieigos valdytojų teisei savo susitarimuose nustatyti naudojimosi teisėtais skundų nagrinėjimo mechanizmais sąlygas.

7.   Prieigos valdytojas nereikalauja, kad galutiniai naudotojai naudotų, o verslo klientai naudotų, siūlytų naudoti to prieigos valdytojo atpažinties paslaugą, saityno naršyklės sistemą ar mokėjimo paslaugą, arba technines paslaugas, reikalingas mokėjimo paslaugoms teikti, pavyzdžiui, programėlės priepirkoms skirtas mokėjimo sistemas, arba užtikrintų sąveiką su tomis paslaugomis ir sistemomis, kai verslo klientai, teikdami savo paslaugas, naudojasi to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

8.   Prieigos valdytojas nereikalauja, kad verslo klientai ar galutiniai naudotojai prenumeruotų bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas, kurios yra išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį arba kurios yra pasiekusios 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas, arba registruotųsi tokioms paslaugoms gauti, kad jie galėtų naudotis bet kuriomis to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, išvardytomis pagal tą straipsnį, gauti prieigą prie jų, sukurti paskyrą arba registruotis joms gauti.

9.   Prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba reklamuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, reklamuotojui paprašius, kiekvienos reklamuotojo paskelbtos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)

to reklamuotojo sumokėtą kainą ir mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)

gavus publikuotojo sutikimą – publikuotojo gautą atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)

apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos, mokesčiai ir atlygiai.

Tuo atveju, kai publikuotojas nesutinka dalytis informacija apie gautą atlygį, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui nemokamai teikia informaciją apie to publikuotojo gaunamą vidutinį dienos atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

10.   Prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, publikuotojui paprašius, kiekvienos publikuotojo turimame plote rodomos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)

to publikuotojo gautą atlygį ir sumokėtus mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)

gavus reklamuotojo sutikimą – reklamuotojo sumokėtą kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)

apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos ir atlygiai.

Tuo atveju, kai reklamuotojas nesutinka dalytis informacija, prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui nemokamai teikia informaciją apie to reklamuotojo mokamą vidutinę dienos kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

6 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigos, kurios gali būti išsamiau apibrėžtos pagal 8 straipsnį

1.   Prieigos valdytojas, teikdamas bet kurią iš savo pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, laikosi visų šiame straipsnyje nustatytų pareigų.

2.   Konkuruodamas su verslo klientais prieigos valdytojas nenaudoja jokių viešai neprieinamų duomenų, kurie yra sugeneruoti arba suteikti tų verslo klientų, jiems naudojantis atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kartu teikiamomis ar joms teikti reikalingomis paslaugomis, įskaitant tų verslo klientų vartotojų sugeneruotus arba suteiktus duomenis.

Pirmos pastraipos tikslais duomenys, kurie nėra viešai prieinami, apima, be kita ko, bet kokius verslo klientų sugeneruotus agreguotus ir neagreguotus duomenis, kuriuos galima išgauti arba surinkti verslo klientams arba jų vartotojams vykdant komercinę veiklą, įskaitant spustelėjimų, paieškų, peržiūrų ir balso duomenis, naudojantis prieigos valdytojo atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kartu teikiamomis paslaugomis ar joms teikti reikalingomis paslaugomis.

3.   Prieigos valdytojas suteikia galimybę ir sudaro technines sąlygas galutiniams naudotojams lengvai pašalinti bet kokią jo operacinėje sistemoje įdiegtą taikomąją programinę įrangą, nedarant poveikio to prieigos valdytojo galimybei apriboti galimybę pašalinti taikomąją programinę įrangą, kuri būtina tam, kad veiktų operacinė sistema arba įrenginys, ir kurios techniškai negalima atskirai įsigyti iš trečiųjų šalių.

Prieigos valdytojas suteikia galimybę ir sudaro technines sąlygas galutiniams naudotojams lengvai keisti jo operacinės sistemos, virtualiojo asistento ir saityno naršyklės numatytuosius nustatymus, kurie nukreipia ar nuveda galutinius naudotojus prie prieigos valdytojo teikiamų produktų ar paslaugų. Tai apima tai, kad galutiniai naudotojai, pirmą kartą naudodamiesi prieigos valdytojo interneto paieškos sistema, virtualiuoju asistentu ar saityno naršykle, išvardytais sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, yra raginami iš pagrindinių esamų paslaugų teikėjų sąrašo pasirinkti interneto paieškos sistemą, virtualųjį asistentą ar saityno naršyklę, į kuriuos prieigos valdytojo operacinė sistema naudotojus nukreiptų ar nuvestų pagal numatytuosius parametrus, ir interneto paieškos sistemą, į kurią prieigos valdytojo virtualusis asistentas ir saityno naršyklė naudotojus nukreiptų ar nuvestų pagal numatytuosius parametrus.

4.   Prieigos valdytojas suteikia galimybę ir sudaro technines sąlygas įdiegti ir veiksmingai naudoti trečiųjų šalių taikomąją programinę įrangą arba taikomosios programinės įrangos parduotuves, kurios veikia jo operacinėje sistemoje arba yra su ja suderintos, ir suteikia galimybę šia taikomąja programine įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvėmis naudotis nesinaudojant to prieigos valdytojo atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis. Prieigos valdytojas, kai taikytina, neužkerta kelio tam, kad įdiegta trečiosios šalies taikomoji programinė įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvės paragintų galutinius naudotojus nuspręsti, ar jie nori nustatyti, kad ta įdiegta taikomoji programinė įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvė būtų jų numatytasis pasirinkimas. Prieigos valdytojas galutiniams naudotojams, kurie nusprendžia nustatyti, kad įdiegta taikomoji programinė įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvė būtų jų numatytasis pasirinkimas, suteikia techninę galimybę lengvai atlikti tą pakeitimą.

Prieigos valdytojui nekliudoma imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad dėl trečiųjų šalių taikomosios programinės įrangos arba taikomosios programinės įrangos parduotuvių nekiltų grėsmė prieigos valdytojo teikiamos aparatinės įrangos ar operacinės sistemos vientisumui, tiek, kiek tos priemonės yra tikrai būtinos ir proporcingos, ir jei prieigos valdytojas tinkamai tas priemones pagrindžia.

Be to, prieigos valdytojui nekliudoma taikyti kitas priemones ir nustatymus, išskyrus numatytuosius nustatymus, kurie sudarytų sąlygas galutiniams naudotojams veiksmingai užtikrinti saugumą, kiek tai susiję su trečiosios šalies taikomąja programine įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvėmis, tiek, kiek tos priemonės ir nustatymai, išskyrus numatytuosius nustatymus, yra tikrai būtini ir proporcingi, ir jei prieigos valdytojas tinkamai juos pagrindžia.

5.   Prieigos valdytojas netaiko palankesnių sąlygų, kiek tai susiję su reitingo nustatymu, susijusiu indeksavimu ir automatine tinklalapių peržiūra, savo paties siūlomoms paslaugoms ir produktams nei taikoma panašioms trečiosios šalies paslaugoms ar produktams. Prieigos valdytojas taiko skaidrias, sąžiningas ir nediskriminacines tokio reitingo nustatymo sąlygas.

6.   Prieigos valdytojas techninėmis ar kitokiomis priemonėmis neriboja galutinių naudotojų galimybės keisti ir prenumeruoti kitą taikomąją programinę įrangą ir paslaugas nei tos, kurios prieinamos naudojantis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, įskaitant galutinių naudotojų galimybę pasirinkti prieigos prie interneto paslaugas.

7.   Prieigos valdytojas paslaugų teikėjams ir aparatinės įrangos teikėjams nemokamai leidžia užtikrinti veiksmingą sąveikumą su tomis pačiomis aparatinės ir programinės įrangos funkcijomis, prie kurių prieiga suteikiama arba kurios kontroliuojamos per operacinę sistemą arba virtualųjį asistentą, išvardytus sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, ir kurios yra prieinamos prieigos valdytojo teikiamoms paslaugoms ar aparatinei įrangai, o sąveikumo su tomis funkcijomis užtikrinimo tikslu – suteikia prie jų nemokamą prieigą. Be to, prieigos valdytojas verslo klientams ir alternatyviems paslaugų, teikiamų kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis ar joms teikti reikalingų paslaugų, teikėjams nemokamai leidžia užtikrinti veiksmingą sąveikumą su tomis pačiomis operacinės sistemos, aparatinės ar programinės įrangos funkcijomis, nepaisant to, ar tos funkcijos yra operacinės sistemos dalis, kurios yra prieinamos tam prieigos valdytojui, kai jis teikia tokias paslaugas, ar yra jo naudojamos, o sąveikumo su tomis funkcijomis užtikrinimo tikslu – suteikia prie jų nemokamą prieigą.

Prieigos valdytojui nekliudoma imtis tikrai būtinų ir proporcingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad dėl sąveikumo nekiltų grėsmė prieigos valdytojo teikiamos operacinės sistemos, virtualiojo asistento, aparatinės įrangos ar programinės įrangos funkcijų vientisumui, jeigu prieigos valdytojas tinkamai tas priemones pagrindžia.

8.   Prieigos valdytojas reklamuotojams ir publikuotojams, taip pat reklamuotojų ir publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, jiems paprašius, nemokamai suteikia prieigą prie prieigos valdytojo veiksmingumo matavimo priemonių ir duomenų, kurie reklamuotojams ir publikuotojams reikalingi tam, kad jie galėtų atlikti savarankišką nepriklausomą ploto, kuriame rodoma reklama, patikrinimą, įskaitant agreguotus ir neagreguotus duomenis. Tokie duomenys pateikiami taip, kad reklamuotojai ir publikuotojai galėtų panaudoti savo pačių tikrinimo ir matavimo priemones, kad įvertintų prieigos valdytojų teikiamų pagrindinių platformos paslaugų veiksmingumą.

9.   Prieigos valdytojas suteikia galimybę galutiniams naudotojams ir galutinio naudotojo įgaliotoms trečiosioms šalims, jiems paprašius, nemokamai ir veiksmingai perkelti duomenis, kuriuos pateikė galutinis naudotojas arba kurie buvo sugeneruoti jam vykdant veiklą naudojantis atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis, be kita ko, nemokamai suteikiant priemones, kuriomis palengvinamas veiksmingas tokių duomenų perkėlimas, ir, be kita ko, suteikiant prieigą prie tokių duomenų nuolat ir tikruoju laiku.

10.   Prieigos valdytojas verslo klientams ir verslo kliento įgaliotoms trečiosioms šalims, jiems paprašius, suteikia nemokamą, veiksmingą ir kokybišką prieigą prie agreguotų ir neagreguotų duomenų nuolat ir tikruoju laiku, įskaitant asmens duomenis, kurie pateikti arba sugeneruoti tiems verslo klientams ir galutiniams naudotojams, kai jie naudojasi tų verslo klientų teikiamais produktais ir paslaugomis, naudojantis atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kartu teikiamomis paslaugomis ar joms teikti reikalingomis paslaugomis. Kalbant apie asmens duomenis, prieigos valdytojas suteikia prieigą prie asmens duomenų ir juos naudoja tik tuo atveju, kai duomenys yra tiesiogiai susiję su galutinių naudotojų naudojamais produktais ar paslaugomis, kuriuos atitinkamas verslo klientas siūlo naudodamasis atitinkama pagrindine platformos paslauga, ir kai galutiniai naudotojai patys nusprendžia dalytis tokiais duomenimis, duodami sutikimą.

11.   Prieigos valdytojas interneto paieškos sistemas teikiančiai trečiosios šalies įmonei, jai paprašius, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikia prieigą prie reitingų nustatymo, užklausų, spustelėjimų ir peržiūrų duomenų, susijusių su nemokamomis ir mokamomis galutinių naudotojų sugeneruotomis paieškomis prieigos valdytojo interneto paieškos sistemose. Visi tokie užklausų, spustelėjimų ir peržiūrų duomenys, kurie yra asmens duomenys, turi būti nuasmeninami.

12.   Prieigos valdytojas verslo klientams taiko sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines prieigos prie savo taikomosios programinės įrangos parduotuvių, interneto paieškos sistemų ir internetinių socialinių tinklų paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, bendrąsias sąlygas.

Tuo tikslu prieigos valdytojas paskelbia bendrąsias prieigos sąlygas, įskaitant alternatyvų ginčų sprendimo mechanizmą.

Komisija įvertina, ar paskelbtos bendrosios prieigos sąlygos atitinka šią dalį.

13.   Prieigos valdytojas negali turėti neproporcingų pagrindinių platformos paslaugų teikimo nutraukimo bendrųjų sąlygų. Prieigos valdytojas užtikrina, kad nutraukimo sąlygas būtų galima įvykdyti be pernelyg didelių sunkumų.

7 straipsnis

Prieigos valdytojo pareiga dėl su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo

1.   Kai prieigos valdytojas teikia su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, išvardytas sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, jis užtikrina, kad jo su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų pagrindinės funkcijos būtų sąveikios su su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, kurias siūlo ar ketina siūlyti kitas paslaugų teikėjas Sąjungoje, gavus prašymą ir nemokamai, teikdamas reikiamas technines sąsajas ar panašius sprendimus, kuriais palengvinamas sąveikumas.

2.   Prieigos valdytojas užtikrina bent šių 1 dalyje nurodytų pagrindinių funkcijų sąveikumą, kai prieigos valdytojas tas funkcijas pats teikia savo galutiniams naudotojams:

a)

po įtraukimo į sprendimą dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį:

i)

tiesioginiai teksto pranešimai tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

ii)

dalijimasis vaizdais, balso žinutėmis, vaizdo įrašais ir kitais pridedamais failais tiesioginėje komunikacijoje tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

b)

per 2 metus nuo statuso suteikimo:

i)

tiesioginiai teksto pranešimai individualių galutinių naudotojų grupėse;

ii)

dalijimasis vaizdais, balso žinutėmis, vaizdo įrašais ir kitais pridedamais failais tiesioginėje komunikacijoje tarp grupės pokalbio ir individualaus galutinio naudotojo;

c)

per 4 metus nuo statuso suteikimo:

i)

tiesioginiai balso skambučiai tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

ii)

tiesioginiai vaizdo skambučiai tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

iii)

tiesioginiai balso skambučiai tarp grupės pokalbio ir individualaus galutinio naudotojo;

iv)

tiesioginiai vaizdo skambučiai tarp grupės pokalbio ir individualaus galutinio naudotojo.

3.   Teikiant visas sąveikias paslaugas turi būti išlaikytas atitinkamas saugumo lygis, įskaitant, kai taikytina, visapusį šifravimą, kurį prieigos valdytojas teikia savo galutiniams naudotojams.

4.   Prieigos valdytojas paskelbia standartinį pasiūlymą, kuriame pateikiami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo techniniai duomenys ir bendrosios sąlygos, įskaitant būtiną informaciją apie saugumo lygį ir visapusį šifravimą. Prieigos valdytojas tą standartinį pasiūlymą paskelbia per 3 straipsnio 10 dalyje nustatytą laikotarpį ir prireikus jį atnaujina.

5.   Paskelbus standartinį pasiūlymą pagal 4 dalį, bet kuris su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjas, siūlantis ar ketinantis siūlyti tokias paslaugas Sąjungoje, gali prašyti užtikrinti sąveikumą su prieigos valdytojo teikiamomis su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis. Toks prašymas gali apimti kai kurias arba visas 2 dalyje išvardytas pagrindines funkcijas. Prieigos valdytojas bet kurį pagrįstą prašymą dėl sąveikumo įvykdo per 3 mėnesius nuo to prašymo gavimo, užtikrindamas prašomų pagrindinių funkcijų veikimą.

6.   Išimtiniais atvejais Komisija, gavusi pagrįstą prieigos valdytojo prašymą, gali pratęsti laiko terminą dėl įvykdymo pagal 2 ar 5 dalį, kai prieigos valdytojas įrodo, kad to reikia siekiant užtikrinti veiksmingą sąveikumą ir išlaikyti reikiamą saugumo lygį, įskaitant visapusį šifravimą, kai taikytina.

7.   Tiek su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, kurias teikia prieigos valdytojas, paslaugų teikėjo, tiek prašančiojo su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjo galutiniai naudotojai turi teisę nuspręsti, ar naudotis sąveikiomis pagrindinėmis funkcijomis, kurias prieigos valdytojas gali suteikti pagal 1 dalį.

8.   Prieigos valdytojas renka tik tuos galutinių naudotojų asmens duomenis ir keičiasi jais su sąveikumo prašančiu su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėju, kurie yra tikrai būtini veiksmingam sąveikumui užtikrinti. Bet koks toks galutinių naudotojų asmens duomenų rinkimas ir dalijimasis jais turi visapusiškai atitikti Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą 2002/58/EB.

9.   Prieigos valdytojui nekliudoma imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad sąveikumo prašantys su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio trečiosios šalies paslaugų teikėjai nekeltų grėsmės jo paslaugų vientisumui, saugumui ir privatumui, jeigu tos priemonės yra tikrai būtinos ir proporcingos ir prieigos valdytojas tinkamai jas pagrindžia.

8 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigų vykdymas

1.   Prieigos valdytojas užtikrina, kad būtų vykdomos šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos, ir įrodo, kad jos vykdomos. Priemonės, kurias prieigos valdytojas įgyvendina tuose straipsniuose nustatytų pareigų vykdymui užtikrinti, turi būti veiksmingos siekiant šio reglamento ir atitinkamos pareigos tikslų. Prieigos valdytojas užtikrina, kad tos priemonės būtų įgyvendinamos laikantis taikytinos teisės, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679, Direktyvos 2002/58/EB, kibernetinio saugumo, vartotojų apsaugos ir produktų saugos teisės aktų, taip pat reikalavimų prieinamumo srityje.

2.   Savo iniciatyva arba prieigos valdytojo prašymu pagal šio straipsnio 3 dalį Komisija gali pradėti procedūrą pagal 20 straipsnį.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomos priemonės, kurias atitinkamas prieigos valdytojas turi įgyvendinti, kad veiksmingai įvykdytų 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas per 6 mėnesius nuo procedūros pagal 20 straipsnį pradėjimo laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Kai procedūra pradedama savo iniciatyva, pareigų vengimo prevencijos pagal 13 straipsnį atveju tokios priemonės gali būti susijusios su 5, 6 ir 7 straipsniuose išdėstytomis pareigomis.

3.   Prieigos valdytojas gali paprašyti Komisijos pradėti procesą, kad būtų nustatyta, ar priemonės, kurias prieigos valdytojas ketina įgyvendinti arba įgyvendino siekdamas užtikrinti atitiktį 6 ir 7 straipsniams, yra veiksmingos siekiant atitinkamos pareigos tikslo, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes. Komisija turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar pradėti tokį procesą, laikydamasi vienodo požiūrio, proporcingumo ir gero administravimo principų.

Savo prašyme prieigos valdytojas pateikia argumentuotą pareiškimą, kuriame paaiškina priemones, kurias jis ketina įgyvendinti arba įgyvendino. Be to, prieigos valdytojas pateikia nekonfidencialią argumentuoto pareiškimo redakciją, kuria gali būti dalijamasi su trečiosiomis šalimis pagal 6 dalį.

4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams pagal 29, 30 ir 31 straipsnius.

5.   Siekdama priimti sprendimą pagal 2 dalį Komisija savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui pateikia per 3 mėnesius nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį. Preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ji ketina imtis arba mano, kad atitinkamas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai atsižvelgtų į preliminarias išvadas.

6.   Kad suinteresuotosioms trečiosioms šalims būtų sudarytos veiksmingos galimybės pateikti pastabas, Komisija, kai pagal 5 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui arba kuo greičiau po to, paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir priemones, kurių ji ketina imtis pati arba kurių, jos nuomone, turėtų imtis atitinkamas prieigos valdytojas. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

7.   Komisija, pagal 2 dalį apibrėždama priemones, užtikrina, kad priemonės būtų veiksmingos siekiant šio reglamento tikslų ir atitinkamos pareigos atžvilgiu ir kad jos būtų proporcingos, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes ir atitinkamą paslaugą.

8.   Pareigų pagal 6 straipsnio 11 ir 12 dalis nustatymo tikslais Komisija taip pat įvertina, ar planuojamomis ar įgyvendintomis priemonėmis užtikrinama, kad verslo klientų teisių ir pareigų pusiausvyra būtų visiškai atkurta ir kad tomis priemonėmis prieigos valdytojui nebūtų suteikiamas pranašumas, kuris būtų neproporcingas verslo klientams teikiamai prieigos valdytojo paslaugai.

9.   Kalbant apie 2 dalyje nurodytą procedūrą, Komisija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, gali pradėti ją iš naujo, jei:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą, arba

b)

sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija, arba

c)

sprendime nurodytos priemonės yra neveiksmingos.

9 straipsnis

Vykdymo sustabdymas

1.   Jeigu prieigos valdytojas pagrįstame prašyme įrodo, kad, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, kurių prieigos valdytojas negali kontroliuoti, dėl konkrečios pareigos, nustatytos 5, 6 arba 7 straipsnyje ir susijusios su pagrindine platformos paslauga, nurodyta sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, vykdymo kiltų grėsmė prieigos valdytojo veiklos Sąjungoje ekonominiam gyvybingumui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstomas jos sprendimas išimties tvarka sustabdyti tame pagrįstame prašyme nurodytos konkrečios pareigos arba jos dalies vykdymą (toliau –sprendimas dėl vykdymo sustabdymo). Tame įgyvendinimo akte Komisija pagrindžia savo sprendimą dėl vykdymo sustabdymo nurodydama išskirtines aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks vykdymo sustabdymas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas tik tokiu mastu ir tokiai trukmei, kiek būtina tokiai grėsmei prieigos valdytojo gyvybingumui pašalinti. Komisija siekia priimti tą įgyvendinimo aktą nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo išsamaus pagrįsto prašymo gavimo. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Prašymo dėl vykdymo sustabdymo pagal 1 dalį patenkinimo atveju Komisija kasmet peržiūri savo sprendimą dėl vykdymo sustabdymo, nebent tame sprendime būtų nurodytas trumpesnis laikotarpis. Atlikusi tokią peržiūrą Komisija visiškai arba iš dalies panaikina vykdymo sustabdymą arba nusprendžia, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos tebėra tenkinamos.

3.   Skubos atvejais Komisija, atsižvelgdama į prieigos valdytojo pagrįstą prašymą, gali laikinai sustabdyti konkrečios pareigos, nurodytos 1 dalyje, taikymą vienai ar daugiau pavienių pagrindinių platformos paslaugų dar iki sprendimo pagal tą dalį priėmimo. Toks prašymas gali būti pateiktas ir patenkintas bet kuriuo metu, kol Komisija atlieka vertinimą pagal 1 dalį.

4.   Vertindama 1 ir 3 dalyse nurodytą prašymą Komisija atsižvelgia visų pirma į konkrečios pareigos vykdymo poveikį prieigos valdytojo veiklos Sąjungoje ekonominiam gyvybingumui ir trečiosioms šalims, visų pirma MVĮ ir vartotojams. Sustabdymui gali būti taikomos sąlygos ir įpareigojimai, kuriuos nustato Komisija, kad būtų užtikrinta teisinga tų interesų ir šio reglamento tikslų pusiausvyra.

10 straipsnis

Išimties taikymas visuomenės sveikatos ar visuomenės saugumo pagrindais

1.   Komisija, atsižvelgdama į prieigos valdytojo pagrįstą prašymą arba savo iniciatyva, gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstomas jos sprendimas taikyti tam prieigos valdytojui išimtį dėl konkrečios pareigos, nustatytos 5, 6 arba 7 straipsnyje ir susijusios su pagrindine platformos paslauga, nurodyta sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, arba jos dalies vykdymo, kai toks išimties taikymas yra pagrįstas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais (sprendimas dėl išimties taikymo). Komisija priima sprendimą dėl išimties taikymo per 3 mėnesius nuo išsamaus pagrįsto prašymo gavimo ir pateikia pagrįstą pareiškimą, kuriame paaiškinami išimties taikymo pagrindai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Išimties pagal 1 dalį suteikimo atveju Komisija peržiūri sprendimą dėl išimties taikymo, jei pagrindo taikyti išimtį nebelieka, arba bent kartą per metus. Atlikusi tokią peržiūrą Komisija visiškai arba iš dalies panaikina išimtį arba nusprendžia, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos tebėra tenkinamos.

3.   Išimtis pagal 1 dalį gali būti suteikta tik visuomenės sveikatos ar visuomenės saugumo pagrindais.

4.   Skubos atvejais Komisija, atsižvelgdama į prieigos valdytojo pagrįstą prašymą arba savo iniciatyva, gali laikinai sustabdyti konkrečios pareigos, nurodytos 1 dalyje, taikymą vienai ar daugiau pavienių pagrindinių platformos paslaugų dar iki sprendimo pagal tą dalį priėmimo. Toks prašymas gali būti pateiktas ir patenkintas bet kada, kol Komisija atlieka vertinimą pagal 1 dalį.

5.   Vertindama 1 ir 4 dalyse nurodytą prašymą Komisija atsižvelgia visų pirma į konkrečios pareigos vykdymo poveikį 3 dalyje nurodytiems pagrindams, atitinkamam prieigos valdytojui ir trečiosioms šalims. Siekiant užtikrinti teisingą tikslų, kurių siekiama vadovaujantis 3 dalyje nurodytais pagrindais, ir šio reglamento tikslų pusiausvyrą, Komisija gali nustatyti sustabdymo sąlygas ir įpareigojimus.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Per 6 mėnesius nuo statuso suteikimo pagal 3 straipsnį, laikydamasis 3 straipsnio 10 dalies, prieigos valdytojas pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje išsamiai ir skaidriai aprašomos priemonės, kurias jis įgyvendino, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdytos 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos.

2.   Laikydamasis 1 dalyje nurodyto termino prieigos valdytojas paskelbia nekonfidencialią tos ataskaitos santrauką ir pateikia ją Komisijai.

Prieigos valdytojas atnaujina tą ataskaitą ir tą nekonfidencialią santrauką bent kartą per metus.

Komisija savo svetainėje pateikia nuorodą į tą nekonfidencialią santrauką.

12 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigų atnaujinimas

1.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, kiek tai susiję su 5 ir 6 dalyse nustatytomis pareigomis. Tie deleguotieji aktai grindžiami pagal 19 straipsnį atliktu rinkos tyrimu, kurio metu būtų nustatyta, kad reikia atnaujinti tas pareigas, siekiant pašalinti praktiką, kuria ribojamas pagrindinių platformos paslaugų atvirumas konkurencijai arba kuri yra nesąžininga, kaip ir 5 ir 6 straipsniuose nustatytomis pareigomis šalinama praktika.

2.   Pagal 1 dalį priimto deleguotojo akto taikymo sritis apima tik:

a)

pareigos, kuri taikoma tik tam tikroms pagrindinėms platformos paslaugoms, taikymo išplėtimą įtraukiant kitas 2 straipsnio 2 punkte išvardytas pagrindines platformos paslaugas;

b)

pareigos, kuri naudinga tam tikriems verslo klientams ar galutiniams naudotojams, taikymo išplėtimą, kad ji būtų naudinga kitiems verslo klientams ar galutiniams naudotojams;

c)

tvarkos, kurios turi būti laikomasi vykdant 5 ir 6 straipsniuose nustatytas prieigos valdytojų pareigas, nustatymą, kad būtų užtikrintas veiksmingas tų pareigų vykdymas;

d)

pareigos, taikomos tik tam tikroms paslaugoms, teikiamoms kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis ar joms teikti reikalingoms paslaugoms, taikymo išplėtimą kitoms paslaugoms, teikiamoms kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis ar joms teikti reikalingoms paslaugoms;

e)

pareigos, kuri taikoma tik tam tikrų rūšių duomenims, taikymo išplėtimą, kad ji būtų taikoma kitų rūšių duomenims;

f)

papildomų sąlygų, kai pareiga nustatomos tam tikros prieigos valdytojo elgesiui skirtos sąlygos, įtraukimą, arba

g)

pareigos, kuria reglamentuojamas kelių prieigos valdytojo pagrindinių platformos paslaugų ryšys, taikymą pagrindinės platformos paslaugos ir kitų prieigos valdytojo paslaugų ryšiui.

3.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, kiek tai susiję su 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindinių funkcijų sąrašu, papildant arba pašalinant su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų funkcijas.

Tie deleguotieji aktai grindžiami pagal 19 straipsnį atliktu rinkos tyrimu, kurio metu būtų nustatyta, kad reikia atnaujinti tas pareigas, siekiant pašalinti praktiką, kuria ribojamas pagrindinių platformos paslaugų atvirumas konkurencijai arba kuri yra nesąžininga, kaip ir 7 straipsnyje nustatytomis pareigomis šalinama praktika.

4.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, susijusiomis su 7 straipsnyje nustatytomis pareigomis, nustatant, kaip tos pareigos turi būti vykdomos, kad būtų užtikrintas veiksmingas tų pareigų vykdymas. Tie deleguotieji aktai turi būti grindžiami pagal 19 straipsnį atliktu rinkos tyrimu, kurio metu būtų nustatyta, kad reikia atnaujinti tas pareigas, siekiant pašalinti praktiką, kuria ribojamas pagrindinių platformos paslaugų atvirumas konkurencijai arba kuri yra nesąžininga, kaip ir 7 straipsnyje nustatytomis pareigomis šalinama praktika.

5.   1, 3 ir 4 dalyse nurodyta praktika laikoma ribojančia pagrindinių platformos paslaugų atvirumą konkurencijai arba nesąžininga, jeigu:

a)

tą praktiką vykdo prieigos valdytojai ir ji gali sudaryti kliūtis inovacijoms ir riboti verslo klientų ir galutinių naudotojų pasirinkimą, nes ji:

i)

daro ilgalaikį poveikį pagrindinių platformos paslaugų ar kitų skaitmeninio sektoriaus paslaugų atvirumui konkurencijai arba kelia riziką, kad toks poveikis bus daromas, nes ja sukuriamos arba sustiprinamos kliūtys kitoms įmonėms pradėti teikti pagrindines platformos paslaugas ar kitas paslaugas skaitmeniniame sektoriuje arba plėstis kaip tokių paslaugų teikėjams, arba

ii)

užkerta kelią kitiems veiklos vykdytojams turėti tokią pačią prieigą prie pagrindinių elementų, kokią turi prieigos valdytojas, arba

b)

ja sukuriamas verslo klientų teisių ir pareigų tarpusavio disbalansas ir prieigos valdytojas iš verslo klientų įgyja pranašumą, kuris yra neproporcingas tiems verslo klientams teikiamai to prieigos valdytojo paslaugai.

13 straipsnis

Pareigų vengimas

1.   Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė negali tų paslaugų segmentuoti, dalyti, papildomai dalyti, fragmentuoti ar skaidyti sutartinėmis, komercinėmis, techninėmis ar bet kokiomis kitomis priemonėmis, kad apeitų 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas kiekybines ribas. Jokia tokia įmonės vykdoma praktika neužkerta kelio tam, kad Komisija suteiktų tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 3 straipsnio 4 dalį.

2.   Komisija, įtardama, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė užsiima 1 dalyje nurodyta praktika, gali reikalauti, kad tokia įmonė pateiktų visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina siekiant nustatyti, ar ta įmonė vykdė tokią praktiką.

3.   Prieigos valdytojas užtikrina, kad 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos būtų vykdomos visapusiškai ir veiksmingai.

4.   Prieigos valdytojas negali imtis jokių veiksmų, kuriais kenkiama veiksmingam 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymui, nepaisant to, kokio pobūdžio veiksmai tai būtų – sutartinio, komercinio, techninio ar bet kokio kito pobūdžio, ir ar juos sudaro tam tikrų elgesio modelių ar sąsajų dizaino naudojimas.

5.   Jeigu tam, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis, reikalingas sutikimas rinkti, tvarkyti, kryžminiu būdu naudoti asmens duomenis bei jais dalintis, prieigos valdytojas imasi reikiamų veiksmų, kad verslo klientams būtų sudarytos sąlygos tiesiogiai gauti reikalaujamą sutikimą tvarkyti duomenis, kai tokio sutikimo reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2016/679 arba Direktyvą 2002/58/EB, arba kad Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių bei principų laikymasis būtų užtikrintas kitais būdais, įskaitant tinkamai anonimizuotų duomenų pateikimą verslo klientams, kai tikslinga. Prieigos valdytojas negali verslo klientams taikyti sudėtingesnės to sutikimo gavimo tvarkos nei taiko savo paslaugų atveju.

6.   Prieigos valdytojas negali pabloginti jokių verslo klientams ar galutiniams naudotojams, kurie naudojasi 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pasirinkimo laisve, teikiamų pagrindinių platformos paslaugų sąlygų ar kokybės arba padaryti taip, kad būtų nepagrįstai sunku naudotis tomis teisėmis ir pasirinkimo laisve, be kita ko, siūlant galutiniam naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu arba pakenkiant verslo klientų ar galutinių naudotojų savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui pasinaudojant naudotojų sąsajos ar jos dalies veikimo struktūra, modeliu, funkcija ar veikimo būdu.

7.   Jei prieigos valdytojas šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse aprašytu būdu vengia arba bando vengti bet kurios iš 5, 6 arba 7 straipsniuose nustatytų pareigų, Komisija gali pradėti procedūrą pagal 20 straipsnį ir priimti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kad nurodytų priemones, kurias prieigos valdytojas turi įgyvendinti.

8.   Šio straipsnio 6 dalimi nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams pagal 29, 30 ir 31 straipsnius.

14 straipsnis

Pareiga informuoti apie koncentracijas

1.   Prieigos valdytojas informuoja Komisiją apie visas planuojamas koncentracijas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnį, kai susijungiantys subjektai teikia arba koncentracijos tikslas yra teikti pagrindines platformos paslaugas ar bet kokias kitas skaitmeninio sektoriaus paslaugas arba sudaryti sąlygas rinkti duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar apie tas koncentracijas reikalaujama pranešti Komisijai pagal tą reglamentą arba kompetentingai nacionalinei konkurencijos institucijai pagal nacionalines susijungimų taisykles.

Prieigos valdytojas informuoja Komisiją apie tokią koncentraciją prieš ją įvykdant, po susitarimo sudarymo, viešo pasiūlymo paskelbimo arba kontrolinės akcijų dalies įsigijimo.

2.   Prieigos valdytojo pagal 1 dalį pateikiamoje informacijoje apibūdinamos bent su koncentracija susijusios įmonės, jų metinė apyvarta Sąjungoje ir pasaulyje, jų veiklos sritys, įskaitant tiesiogiai su koncentracija susijusią veiklą, sutarto sandorio vertė arba numanoma vertė, koncentracijos santrauka, įskaitant jos pobūdį ir pagrindimą, taip pat su koncentracija susijusių valstybių narių sąrašas.

Atitinkamų pagrindinių platformos paslaugų atžvilgiu prieigos valdytojo pateikiamoje informacijoje taip pat apibūdinama atitinkamai jų metinė apyvarta Sąjungoje, jų aktyvių verslo klientų skaičius per metus ir aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį.

3.   Jeigu įvykdžius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą koncentraciją atsiranda papildomų pagrindinių platformos paslaugų, kurios, vertinant atskirai, atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas, atitinkamas prieigos valdytojas informuoja apie tai Komisiją per 2 mėnesius nuo koncentracijos įvykdymo ir pateikia Komisijai 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

4.   Komisija informuoja valstybių narių kompetentingas institucijas apie visą pagal 1 dalį gautą informaciją ir kasmet skelbia įsigijimų, apie kuriuos prieigos valdytojai jai pranešė pagal tą dalį, sąrašą.

Komisija atsižvelgia į teisėtus įmonių interesus apsaugoti savo komercines paslaptis.

5.   Valstybių narių kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalį gautą informaciją gali naudoti prašydamos Komisijos ištirti koncentraciją pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 22 straipsnį.

15 straipsnis

Pareiga atlikti auditą

1.   Per 6 mėnesius nuo atitinkamo statuso pagal 3 straipsnį įgijimo prieigos valdytojas pateikia Komisijai nepriklausomo auditoriaus patikrintą visų vartotojų profiliavimo metodų, kuriuos prieigos valdytojas taiko teikdamas arba valdydamas visas savo pagrindines platformos paslaugas, išvardytas sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, aprašą. Komisija perduoda tą audituotą aprašą Europos duomenų apsaugos valdybai.

2.   Komisija gali priimti 46 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą įgyvendinimo aktą, kad būtų parengta audito metodika ir procedūra.

3.   Prieigos valdytojas viešai paskelbia 1 dalyje nurodyto audituoto aprašo apžvalgą. Tai darydamas, prieigos valdytojas turi teisę atsižvelgti į būtinybę saugoti savo komercines paslaptis. Prieigos valdytojas atnaujina tą aprašą ir tą apžvalgą bent kartą per metus.

IV SKYRIUS

RINKOS TYRIMAS

16 straipsnis

Rinkos tyrimo pradėjimas

1.   Kai Komisija ketina atlikti rinkos tyrimą, kad galėtų priimti sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, ji priima sprendimą pradėti rinkos tyrimą.

2.   Nepaisant 1 dalies, prieš pradėdama rinkos tyrimą pagal tą dalį Komisija gali pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais pagal šį reglamentą.

3.   1 dalyje nurodytame sprendime nurodoma:

a)

rinkos tyrimo pradžios data;

b)

klausimo, su kuriuo susijęs rinkos tyrimas, aprašymas;

c)

rinkos tyrimo tikslas.

4.   Komisija gali atnaujinti savo užbaigtą rinkos tyrimą, jei:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, arba

b)

pagal 17, 18 arba 19 straipsnį priimtas sprendimas buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

5.   Komisija gali prašyti vienos ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų padėti jai atlikti rinkos tyrimą.

17 straipsnis

Rinkos tyrimas dėl prieigos valdytojo statuso suteikimo

1.   Komisija gali atlikti rinkos tyrimą, kad būtų išnagrinėta, ar pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei turėtų būti suteiktas prieigos valdytojo statusas pagal 3 straipsnio 8 dalį, arba kad būtų nustatytos pagrindinės platformos paslaugos, kurios turi būti išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį. Komisija stengiasi rinkos tyrimą užbaigti per 12 mėnesių nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Kad užbaigtų rinkos tyrimą, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstomas jos sprendimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Atlikdama rinkos tyrimą pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija stengiasi savo preliminarias išvadas atitinkamai pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei pateikti per 6 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Preliminariose išvadose Komisija paaiškina, ar ji preliminariai mano, kad tai įmonei tikslinga suteikti prieigos valdytojos statusą pagal 3 straipsnio 8 dalį ir kad tikslinga išvardyti atitinkamas pagrindines platformos paslaugas pagal 3 straipsnio 9 dalį.

3.   Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinka 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, tačiau pagal 3 straipsnio 5 dalį pateikė pakankamai pagrįstus argumentus, dėl kurių buvo akivaizdžiai suabejota 3 straipsnio 2 dalyje padaryta prielaida, Komisija stengiasi rinkos tyrimą užbaigti per 5 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos.

Tokiu atveju Komisija stengiasi savo preliminarias išvadas pagal šio straipsnio 2 dalį atitinkamai įmonei pateikti per 3 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos.

4.   Kai Komisija prieigos valdytojo statusą pagal 3 straipsnio 8 dalį suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, kuri vykdydama veiklą dar neturi įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės pozicijos, tačiau kuri, kaip numatoma, artimiausiu metu tokią poziciją turės, ji gali paskelbti, kad tam prieigos valdytojui taikoma tik viena ar daugiau iš 5 straipsnio 3–6 dalyse ir 6 straipsnio 4, 7, 9, 10 ir 13 dalyse nustatytų pareigų, kaip nurodyta sprendime dėl statuso suteikimo. Komisija nustato, kad taikytinos yra tik tos pareigos, kurios yra tinkamos ir būtinos tam, kad atitinkamas prieigos valdytojas nesąžiningu būdu vykdydamas veiklą neįgytų įsitvirtinusio ir ilgalaikio rinkos dalyvio pozicijos. Komisija peržiūri tokį statuso suteikimą 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

18 straipsnis

Rinkos tyrimas dėl sistemingai nevykdomų pareigų

1.   Komisija gali atlikti rinkos tyrimą siekdama įvertinti, ar nėra taip, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdo pareigų. Komisija užbaigia tą rinkos tyrimą per 12 mėnesių nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Kai atlikus rinkos tyrimą nustatoma, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdė vienos ar daugiau iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų ir yra išlaikęs, sustiprinęs arba išplėtęs savo, kaip prieigos valdytojo, poziciją, kiek tai susiję su 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo tokiam prieigos valdytojui nustatomos bet kokios elgesio ar struktūrinės taisomosios priemonės, kurios turi būti proporcingos ir būtinos tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento laikymasis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta taisomoji priemonė gali apimti – tiek, kiek tokia taisomoji priemonė yra proporcinga ir būtina tam, kad būtų išlaikytas arba atkurtas sąžiningumas ir atvirumas konkurencijai, kuriam sistemingas pareigų nevykdymas padarė poveikį, – draudimą prieigos valdytojui ribotą laikotarpį vykdyti koncentraciją, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnyje, susijusią su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kitomis paslaugomis, kurios teikiamos skaitmeniniame sektoriuje arba kuriomis sudaromos sąlygos rinkti duomenis ir kurioms sistemingas pareigų nevykdymas daro poveikį.

3.   Laikoma, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdė 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų, jeigu prieigos valdytojo atžvilgiu per 8 metų laikotarpį iki sprendimo pradėti rinkos tyrimą priėmimo Komisija pagal 29 straipsnį priėmė bent tris su bet kuria iš jo pagrindinių platformos paslaugų susijusius sprendimus dėl reikalavimų nesilaikymo, kad galėtų priimti sprendimą pagal šį straipsnį.

4.   Komisija pateikia savo preliminarias išvadas atitinkamam prieigos valdytojui per 6 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Savo preliminariose išvadose Komisija paaiškina, ar ji preliminariai mano, kad įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir kokią (-ias) taisomąją (-ąsias) priemonę (-es) ji preliminariai laiko būtina (-omis) ir proporcinga (-omis).

5.   Kad suinteresuotosios trečiosios šalys galėtų veiksmingai pateikti pastabas, Komisija tuo pačiu metu, kai pagal 4 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui, arba kuo greičiau po to paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir taisomąsias priemones, kurias ji ketina nustatyti. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

6.   Kai Komisija ketina pagal šio straipsnio 1 dalį priimti sprendimą nustatydama, kad įsipareigojimai, kuriuos prieigos valdytojas siūlosi prisiimti pagal 25 straipsnį, būtų privalomi, ji paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir pagrindinį įsipareigojimų turinį. Suinteresuotosios trečiosios šalys gali pateikti savo pastabas per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato Komisija.

7.   Vykstant rinkos tyrimui, Komisija gali pratęsti jo trukmę, kai toks pratęsimas yra pagrįstas objektyviais motyvais ir yra proporcingas. Taip pat gali būti pratęstas terminas, iki kurio Komisija turi pateikti savo preliminarias išvadas, arba galutinio sprendimo priėmimo terminas. Bendra pratęsimo ar pratęsimų pagal šią dalį trukmė negali viršyti 6 mėnesių.

8.   Siekdama užtikrinti, kad prieigos valdytojas veiksmingai vykdytų savo pareigas, nustatytas 5, 6 ir 7 straipsniuose, Komisija reguliariai peržiūri taisomąsias priemones, kurias ji nustato pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Komisija turi teisę pakeisti tas taisomąsias priemones, jei atlikusi naują rinkos tyrimą nustato, kad jos yra neveiksmingos.

19 straipsnis

Rinkos tyrimas dėl naujų paslaugų ir naujų praktikų

1.   Komisija gali atlikti rinkos tyrimą siekdama įvertinti, ar vieną ar daugiau skaitmeninio sektoriaus paslaugų reikėtų įtraukti į 2 straipsnio 2 punkte nustatytą pagrindinių platformos paslaugų sąrašą, arba siekdama nustatyti praktikas, kuriomis ribojamas pagrindinių platformos paslaugų atvirumas konkurencijai arba kurios yra nesąžiningos ir su kuriomis susiję klausimai nėra veiksmingai sprendžiami šiuo reglamentu. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į visas aktualias su skaitmeninėmis rinkomis susijusių procedūrų pagal SESV 101 ir 102 straipsnius išvadas, taip pat į visas kitas svarbias aplinkybes.

2.   Atlikdama rinkos tyrimą pagal 1 dalį, Komisija gali konsultuotis su trečiosiomis šalimis, įskaitant skaitmeninio sektoriaus paslaugomis, kurios yra tiriamos, besinaudojančius verslo klientus ir galutinius naudotojus, taip pat verslo klientus ir galutinius naudotojus, kurie susiduria su tiriamomis praktikomis.

3.   Komisija savo išvadas per 18 mėnesių nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos paskelbia ataskaitoje.

Ta ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai ir, kai tikslinga, prie jos pridedamas:

a)

pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad į 2 straipsnio 2 punkte nustatytą pagrindinių platformos paslaugų sąrašą būtų įtrauktos papildomos skaitmeninio sektoriaus paslaugos arba į III skyrių būtų įtrauktos naujos pareigos, arba

b)

deleguotojo akto, kuriuo šis reglamentas papildomas, kiek tai susiję su 5 ir 6 straipsniuose nustatytomis pareigomis, projektas arba deleguotojo akto, kuriuo šis reglamentas iš dalies keičiamas arba papildomas, kiek tai susiję su 7 straipsnyje nustatytomis pareigomis, projektas, kaip numatyta 12 straipsnyje.

Kai tikslinga, antros pastraipos a punkte nurodytame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą taip pat gali būti siūloma išbraukti esamas paslaugas iš 2 straipsnio 2 punkte nustatyto pagrindinių platformos paslaugų sąrašo arba išbraukti esamas pareigas iš 5, 6 arba 7 straipsnio.

V SKYRIUS

TYRIMO, VYKDYMO UŽTIKRINIMO IR STEBĖSENOS ĮGALIOJIMAI

20 straipsnis

Procedūros pradėjimas

1.   Kai Komisija ketina pradėti procedūrą, kad galėtų priimti sprendimus pagal 8, 29 ir 30 straipsnius, ji priima sprendimą pradėti procedūrą.

2.   Nepaisant 1 dalies, prieš pradėdama procedūrą pagal tą dalį Komisija gali pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais pagal šį reglamentą.

21 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1.   Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali paprastu prašymu arba sprendimu įpareigoti įmones ir įmonių asociacijas pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti prieigos prie įmonių bet kurių duomenų bei algoritmų ir informacijos apie bandymus, taip pat prašyti pateikti jų paaiškinimus.

2.   Paprastame prašyme pateikti informaciją, siunčiamame įmonei arba įmonių asociacijai, Komisija nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokia informacija reikalinga, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta, taip pat nustato 30 straipsnyje numatytas baudas, taikytinas už neišsamios, neteisingos ar klaidinančios informacijos arba paaiškinimų pateikimą.

3.   Jei Komisija sprendimu reikalauja, kad įmonės ir įmonių asociacijos pateiktų informaciją, ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos reikalaujama, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta. Jei Komisija reikalauja, kad įmonės suteiktų prieigą prie bet kurių duomenų, algoritmų ir informacijos apie bandymus, ji nurodo prašymo tikslą ir nustato laikotarpį, per kurį ši prieiga turi būti suteikta. Ji taip pat nurodo 30 straipsnyje numatytas baudas ir nurodo arba skiria 31 straipsnyje numatytas periodines baudas. Be to, ji nurodo, kad galima pasinaudoti teise prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

4.   Prašomą informaciją atitinkamos įmonės arba įmonių asociacijos vardu teikia įmonės, įmonių asociacijos arba jų atstovai. Tinkamai įgalioti teisininkai gali pateikti informaciją savo klientų vardu. Pastariesiems tenka visa atsakomybė, jei pateikta informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti.

5.   Komisijos prašymu valstybių narių kompetentingos institucijos Komisijai teikia visą turimą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai paskirtoms pareigoms vykdyti.

22 straipsnis

Įgaliojimai vykdyti apklausas ir priimti pareiškimus

1.   Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris sutinka būti apklaustas, kad surinktų su tyrimo objektu susijusią informaciją. Komisija turi teisę tokias apklausas fiksuoti bet kokiomis techninėmis priemonėmis.

2.   Jei apklausa pagal šio straipsnio 1 dalį vykdoma įmonės patalpose, Komisija informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje vykdoma ta apklausa, nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą. Tos institucijos prašymu jos pareigūnai gali padėti Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims įvykdyti apklausą.

23 straipsnis

Įgaliojimai atlikti patikrinimus

1.   Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali atlikti visus būtinus įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus.

2.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi įgaliojimus:

a)

patekti į visas įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)

patikrinti buhalterines knygas ir kitus su verslu susijusius įrašus, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)

paimti arba gauti bet kokio pavidalo tokių knygų ar įrašų nuorašus arba išrašus iš jų;

d)

reikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų, taip pat bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų arba dokumentuotų pateiktus paaiškinimus;

e)

užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir buhalterines knygas ar įrašus patikrinimo laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti;

f)

prašyti bet kurio įmonės arba įmonių asociacijos atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuoti atsakymus.

3.   Norėdama atlikti patikrinimus, Komisija gali paprašyti, kad jai padėtų Komisijos pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat kad jai padėtų valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4.   Patikrinimų metu Komisija, jos paskirti auditoriai arba ekspertai ir valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali pareikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų. Komisija ir jos paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali užduoti klausimus bet kuriam atstovui arba darbuotojui.

5.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, naudojasi savo įgaliojimais pateikę raštišką leidimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas bei tikslas ir 30 straipsnyje numatytos baudos, taikytinos tuo atveju, jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su veikla susiję įrašai arba jei atsakymai į klausimus, užduotus, kaip numatyta šio straipsnio 2 ir 4 dalyse, yra neteisingi arba klaidinantys. Komisija pakankamai iš anksto informuoja apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis turi būti atliekamas, nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

6.   Įmonės arba įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus atlikti Komisijos sprendimu. Tame sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis bus pradėtas, ir nurodomos atitinkamai 30 ir 31 straipsniuose numatytos baudos ir periodinės baudos bei teisė prašyti, kad tą sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

7.   Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pareigūnai ir jos įgalioti arba paskirti asmenys tos institucijos arba Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims. Šiuo tikslu jiems suteikiami šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti įgaliojimai.

8.   Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad įmonė arba įmonių asociacija priešinasi patikrinimui, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą pagalbą, kai tikslinga, paprašiusi policijos arba lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9.   Jeigu, laikantis nacionalinių taisyklių, šio straipsnio 8 dalyje numatytai pagalbai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, Komisija arba valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, arba tų institucijų įgalioti pareigūnai kreipiasi dėl tokio leidimo. Tokio leidimo taip pat gali būti prašoma siekiant apsidrausti.

10.   Jei kreipiamasi dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodyto leidimo, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Komisijos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Kontroliuodama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali tiesiogiai arba per valstybės narės nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, prašyti Komisijos pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir atitinkamos įmonės dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija negali kvestionuoti patikrinimo būtinumo arba reikalauti, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą turi teisę peržiūrėti tik Teisingumo Teismas.

24 straipsnis

Laikinosios priemonės

Skubiais atvejais, kai kyla didelės ir neatitaisomos žalos prieigos valdytojų verslo klientams arba galutiniams naudotojams rizika, Komisija, remdamasi prima facie įrodymais dėl padarytų 5, 6 arba 7 straipsnio pažeidimų, gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nurodoma prieigos valdytojo atžvilgiu taikyti laikinąsias priemones. Tas įgyvendinimo aktas priimamas tik pradėjus procedūrą, kad būtų galima priimti sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo pagal 29 straipsnio 1 dalį. Jis taikomas tik nustatytą laikotarpį ir gali būti atnaujintas, kiek tai yra būtina ir tinkama. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

25 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Jeigu vykdant procedūras pagal 18 straipsnį atitinkamas prieigos valdytojas siūlosi prisiimti su atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis susijusių įsipareigojimų, kad užtikrintų 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad tie įsipareigojimai yra privalomi tam prieigos valdytojui, ir pareiškiama, kad nebėra pagrindo imtis veiksmų. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Komisija, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, gali priimti sprendimą atnaujinti atitinkamą procedūrą, jeigu:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą;

b)

atitinkamas prieigos valdytojas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų;

c)

sprendimas buvo pagrįstas šalių pateikta neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija;

d)

įsipareigojimai yra neveiksmingi.

3.   Jeigu Komisija mano, kad atitinkamo prieigos valdytojo pasiūlytais prisiimti įsipareigojimais negali būti užtikrintas veiksmingas 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymas, ji paaiškina motyvus, kodėl sprendimu, kuriuo užbaigiama atitinkama procedūra, nenustatė, kad šie įsipareigojimai būtų privalomi.

26 straipsnis

Pareigų ir priemonių stebėsena

1.   Komisija imasi veiksmų, būtinų 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų ir pagal 8, 18, 24, 25 ir 29 straipsnius priimtų sprendimų veiksmingo įgyvendinimo ir vykdymo stebėsenai užtikrinti. Tie veiksmai visų pirma gali apimti pareigos nustatymą prieigos valdytojui saugoti visus dokumentus, kurie laikomi svarbiais vertinant, kaip įgyvendinamos tos pareigos ir sprendimai ir kaip jų yra laikomasi.

2.   Veiksmai pagal 1 dalį gali apimti nepriklausomų išorės ekspertų ir auditorių paskyrimą, taip pat valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų pareigūnų paskyrimą, kad jie padėtų Komisijai vykdyti pareigų ir priemonių stebėseną ir suteiktų jai konkrečios ekspertinės patirties ar žinių.

27 straipsnis

Trečiųjų šalių teikiama informacija

1.   Bet kuri trečioji šalis, įskaitant pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, verslo klientus, konkurentus arba galutinius naudotojus, taip pat jų atstovai gali informuoti valstybės narės nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, arba tiesiogiai Komisiją apie bet kokią prieigos valdytojų praktiką ar elgesį, patenkančius į šio reglamento taikymo sritį.

2.   Valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ir Komisija turi visišką diskreciją spręsdamos dėl tinkamų priemonių ir neprivalo imtis tolesnių veiksmų dėl gautos informacijos.

3.   Jeigu valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, remdamasi pagal šio straipsnio 1 dalį gauta informacija nustato, kad gali kilti šio reglamento nesilaikymo problema, ji perduoda tą informaciją Komisijai.

28 straipsnis

Atitikties užtikrinimo funkcijos padalinys

1.   Prieigos valdytojai įsteigia atitikties užtikrinimo funkcijos padalinį, kuris būtų nepriklausomas nuo prieigos valdytojų veiklos funkcijų padalinio ir kurį sudarytų vienas ar daugiau atitikties užtikrinimo pareigūnų, įskaitant atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio vadovą.

2.   Prieigos valdytojas užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas atitikties užtikrinimo funkcijos padalinys turėtų pakankamus įgaliojimus, būtų pakankamai autoritetingas ir turėtų pakankamai išteklių, taip pat turėtų prieigą prie prieigos valdytojo valdymo organo, kad galėtų stebėti, kaip prieigos valdytojas laikosi šio reglamento.

3.   Prieigos valdytojo valdymo organas užtikrina, kad pagal 1 dalį paskirti atitikties užtikrinimo pareigūnai turėtų profesinę kvalifikaciją, žinių, patirties ir gebėjimų, būtinų 5 dalyje nurodytoms užduotims vykdyti.

Prieigos valdytojo valdymo organas taip pat užtikrina, kad toks atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio vadovas būtų nepriklausomas vyresnysis vadovas, kuriam tektų atskira atsakomybė už atitikties užtikrinimo funkcijos padalinį.

4.   Atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio vadovas tiesiogiai teikia ataskaitas prieigos valdytojo valdymo organui ir gali pareikšti susirūpinimą ir įspėti tą organą, kai kyla šio reglamento nesilaikymo rizika, nedarant poveikio valdymo organo, vykdančio priežiūros ir valdymo funkcijas, pareigoms.

Atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio vadovas negali būti pašalintas iš pareigų be išankstinio prieigos valdytojo valdymo organo sutikimo.

5.   Pagal 1 dalį prieigos valdytojo paskirti atitikties užtikrinimo pareigūnai atlieka šias užduotis:

a)

organizuoja, stebi ir prižiūri prieigos valdytojų priemones ir veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento;

b)

teikia informaciją dėl šio reglamento laikymosi prieigos valdytojo vadovybei ir darbuotojams ir juos konsultuoja šiais klausimais;

c)

kai taikytina, stebi, kaip laikomasi įsipareigojimų, kurie tapo privalomi pagal 25 straipsnį, nedarant poveikio Komisijos galimybei paskirti nepriklausomus išorės ekspertus pagal 26 straipsnio 2 dalį;

d)

šio reglamento tikslu bendradarbiauja su Komisija.

6.   Prieigos valdytojai Komisijai praneša atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio vadovo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.

7.   Prieigos valdytojo valdymo organas nustato prieigos valdytojo valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio nepriklausomumas, įskaitant atsakomybės padalijimą organizuojant prieigos valdytojo darbą ir vykdant interesų konfliktų prevenciją, taip pat prižiūri tokių valdymo priemonių įgyvendinimą ir už jį atsako.

8.   Valdymo organas periodiškai, bent kartą per metus, tvirtina ir peržiūri šio reglamento laikymosi užtikrinimo, valdymo ir stebėsenos strategijas ir politiką.

9.   Valdymo organas skiria pakankamai laiko šio reglamento laikymosi valdymui ir stebėsenai. Jis aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su šio reglamento valdymu ir vykdymo užtikrinimu, ir užtikrina, kad tam būtų skirta pakankamai išteklių.

29 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstoma jos išvada, kad nesilaikoma reikalavimų (toliau – sprendimas dėl reikalavimų nesilaikymo), jei pripažįsta, kad prieigos valdytojas nesilaiko vieno ar daugiau iš šių reikalavimų:

a)

bet kurios iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Komisija sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo stengiasi priimti per 12 mėnesių nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį.

3.   Prieš priimdama sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, Komisija atitinkamam prieigos valdytojui pateikia savo preliminarias išvadas. Tose preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ketina imtis arba mano, kad tas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai įgyvendintų preliminarių išvadų reikalavimus.

4.   Kai Komisija ketina priimti sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, ji gali konsultuotis su trečiosiomis šalimis.

5.   Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija nurodo prieigos valdytojui per atitinkamą terminą sustabdyti reikalavimų nesilaikymą ir jį nutraukti, taip pat pateikti paaiškinimus, kaip jis ketina laikytis to sprendimo.

6.   Prieigos valdytojas pateikia Komisijai priemonių, kurių jis ėmėsi, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, aprašymą.

7.   Jei Komisija nusprendžia nepriimti sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, ji priima sprendimą užbaigti procedūrą.

30 straipsnis

Baudos

1.   Sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 10 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jeigu konstatuoja, kad prieigos valdytojas tyčia arba per aplaidumą nevykdo:

a)

bet kurios iš 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Komisija sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 20 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ji nustato, kad prieigos valdytojas padarė tokį patį ar panašų 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytos pareigos pažeidimą, susijusį su ta pačia pagrindine platformos paslauga, kaip praėjusių 8 metų laikotarpiu priimtame sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo užfiksuotas jo padarytas pažeidimas.

3.   Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos baudos, neviršijančios 1 % jų bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ta įmonė ar asociacija tyčia arba per aplaidumą:

a)

per nustatytą terminą nepateikia informacijos, būtinos atliekant vertinimą dėl prieigos valdytojo statuso jiems suteikimo pagal 3 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją;

b)

nevykdo pareigos informuoti Komisiją pagal 3 straipsnio 3 dalį;

c)

nepraneša informacijos, kurios reikalaujama pagal 14 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

d)

nepateikia aprašo, kurio reikalaujama pagal 15 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

e)

nesuteikia prieigos prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį;

f)

nepateikia prašomos informacijos per terminą, nustatytą pagal 21 straipsnio 3 dalį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją ar paaiškinimus, kurių prašoma pagal 21 straipsnį arba kurie pateikiami apklausos pagal 22 straipsnį metu;

g)

per Komisijos nustatytą terminą neištaiso atstovo arba darbuotojo pateiktos neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos arba nepateikia išsamios informacijos apie faktines aplinkybes, susijusias su pagal 23 straipsnį atliekamo patikrinimo dalyku ir tikslu, arba atsisako tokią informaciją pateikti;

h)

atsisako leisti atlikti patikrinimą pagal 23 straipsnį;

i)

nevykdo pareigų, kurias Komisija nustatė pagal 26 straipsnį;

j)

neįsteigia atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio pagal 28 straipsnį, arba

k)

nesilaiko susipažinimo su Komisijos byla sąlygų pagal 34 straipsnio 4 dalį.

4.   Nustatydama baudos dydį, Komisija atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, trukmę ir kartojimąsi, o nustatydama baudas pagal 3 dalį – į procedūros vilkinimą.

5.   Jei bauda skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių pasaulinę apyvartą, o ta asociacija yra nemoki, ji privalo pareikalauti iš savo narių įnašų visai baudos sumai padengti.

Jei tokie įnašai įmonių asociacijai nesumokami per Komisijos nustatytą terminą, Komisija gali reikalauti, kad baudą tiesiogiai sumokėtų bet kuri iš įmonių, kurių atstovai buvo atitinkamų tos asociacijos sprendimus priimančių organų nariai.

Pareikalavusi sumokėti baudą pagal antrą pastraipą, Komisija gali reikalauti, kad likutį sumokėtų bet kuri įmonių asociacijos narė, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų sumokėta visa baudos suma.

Tačiau Komisija nereikalauja antroje arba trečioje pastraipoje numatytų mokėjimų iš įmonių, įrodžiusių, kad jos neįgyvendino įmonių asociacijos sprendimo, kuriuo buvo pažeistas šis reglamentas, ir arba nežinojo, kad toks sprendimas yra, arba pabrėžtinai nuo jo atsiribojo, kol Komisija dar nebuvo pradėjusi procedūros pagal 20 straipsnį.

Kiekvienos įmonės finansinė prievolė sumokėti baudą negali viršyti 20 % jos bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

31 straipsnis

Periodinės baudos

1.   Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos periodinės baudos, neviršijančios 5 % vidutinės dienos pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, skaičiuojamos nuo tame sprendime nurodytos dienos, kad juos priverstų:

a)

vykdyti priemones, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

b)

laikytis pagal 18 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo;

c)

per nustatytą terminą pateikti teisingą ir išsamią informaciją, kurios prašoma pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu pateikti informaciją;

d)

užtikrinti prieigą prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį, ir pateikti paaiškinimus apie juos, kaip reikalaujama pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu;

e)

leisti atlikti patikrinimą, kurį nurodyta atlikti pagal 23 straipsnį priimtu sprendimu;

f)

laikytis sprendimo, kuriuo nurodyta taikyti laikinąsias priemones, priimto pagal 24 straipsnį;

g)

laikytis įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu;

h)

laikytis pagal 29 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo.

2.   Įmonei arba įmonių asociacijai įvykdžius pareigą, kurios vykdymą siekta užtikrinti periodine bauda, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinis periodinės baudos dydis, kuris yra mažesnis nei tuo atveju, jei būtų taikomas pirminis sprendimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

32 straipsnis

Baudų skyrimo senaties terminas

1.   Komisijai pagal 30 ir 31 straipsnius suteiktiems įgaliojimams taikomas 5 metų senaties terminas.

2.   Laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią padaromas pažeidimas. Tačiau tęstinių ar kartotinių pažeidimų atveju laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pažeidimas nutraukiamas.

3.   Dėl bet kokio Komisijos veiksmo, atlikto rinkos tyrimo ar procedūrų tikslais, kiek tai susiję su pažeidimu, baudų arba periodinių baudų skyrimo senaties terminas yra nutraukiamas. Senaties terminas nutraukiamas tą dieną, kurią apie tokį veiksmą pranešama bent vienai padarant pažeidimą dalyvavusiai įmonei arba įmonių asociacijai. Veiksmai, kuriais nutraukiamas senaties terminas, visų pirma apima:

a)

Komisijos prašymus pateikti informaciją;

b)

raštiškus leidimus atlikti patikrinimus, kuriuos Komisija suteikia savo pareigūnams;

c)

procedūros pradėjimą Komisijos iniciatyva pagal 20 straipsnį.

4.   Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai baigiasi dvigubam senaties terminui prilygstantis laikotarpis, per kurį Komisija nepaskiria baudos arba periodinės baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kokiam senaties terminas buvo laikinai sustabdytas pagal 5 dalį.

5.   Baudų arba periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Teisingumo Teisme.

33 straipsnis

Baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas

1.   Komisijos įgaliojimui užtikrinti sprendimų, priimtų pagal 30 ir 31 straipsnius, vykdymą taikomas 5 metų senaties terminas.

2.   Laikas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

3.   Baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas nutraukiamas:

a)

pranešimu apie sprendimą, kuriuo keičiamas pirminis baudos arba periodinės baudos dydis arba atmetamas prašymas dėl pakeitimo, arba

b)

bet kuriuo Komisijos veiksmu ar Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmu, kurio tikslas – užtikrinti baudos arba periodinės baudos mokėjimą.

4.   Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

5.   Baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas sustabdomas:

a)

laikotarpiui, per kurį leidžiama sumokėti baudą, arba

b)

mokėjimo užtikrinimas sustabdomas Teisingumo Teismo sprendimu arba nacionalinio teismo sprendimu.

34 straipsnis

Teisė būti išklausytam ir susipažinti su byla

1.   Komisija, prieš priimdama sprendimą pagal 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 17, 18, 24, 25, 29 ir 30 straipsnius bei 31 straipsnio 2 dalį, suteikia atitinkamam prieigos valdytojui, įmonei ar įmonių asociacijai galimybę būti išklausytiems dėl:

a)

Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, ir

b)

priemonių, kurių Komisija gali ketinti imtis, atsižvelgdama į preliminarias išvadas pagal šios dalies a punktą.

2.   Atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos gali pateikti pastabų Komisijai dėl Komisijos preliminarių išvadų per terminą, kurį Komisija nustato savo preliminariose išvadose ir kuris negali būti trumpesnis nei 14 dienų.

3.   Komisija grindžia savo sprendimus tik tomis preliminariomis išvadomis, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, dėl kurių atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos galėjo pateikti pastabų.

4.   Visų procesų metu turi būti visapusiškai gerbiamos atitinkamo prieigos valdytojo, įmonės ar įmonių asociacijos teisės į gynybą. Atitinkamas prieigos valdytojas, įmonė ar įmonių asociacija turi teisę susipažinti su Komisijos byla laikantis informacijos atskleidimo sąlygų, atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo komercines paslaptis. Šalių nesutarimo atveju Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių kompetentingų institucijų vidaus dokumentams. Teisė susipažinti visų pirma netaikoma Komisijos ir valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio korespondencijai. Jokios šios dalies nuostatos nekliudo Komisijai atskleisti informaciją, būtiną pažeidimui įrodyti, ir ją naudoti.

35 straipsnis

Metinių ataskaitų teikimas

1.   Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant jo tikslų, metinę ataskaitą.

2.   1 dalyje nurodyta ataskaita apima:

a)

Komisijos veiklos santrauką, įskaitant visas patvirtintas priemones ar priimtus sprendimus ir vykdomus rinkos tyrimus, susijusius su šiuo reglamentu;

b)

išvadas, parengtas vykdant prieigos valdytojų pareigų pagal šį reglamentą įgyvendinimo stebėseną;

c)

15 straipsnyje nurodyto audituoto aprašo vertinimą;

d)

Komisijos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo, susijusio su šiuo reglamentu, apžvalgą;

e)

Skaitmeninių reguliavimo institucijų aukšto lygio grupės vykdomos veiklos ir užduočių apžvalgą, įskaitant tai, kaip turi būti įgyvendinamos jos rekomendacijos dėl šio reglamento vykdymo užtikrinimo.

3.   Komisija skelbia ataskaitą savo svetainėje.

36 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.   Pagal šį reglamentą surinkta informacija naudojama šio reglamento tikslais.

2.   Pagal 14 straipsnį surinkta informacija naudojama šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 139/2004 ir nacionalinių susijungimų taisyklių tikslais.

3.   Pagal 15 straipsnį surinkta informacija naudojama šio reglamento ir Reglamento (ES) 2016/679 tikslais.

4.   Nedarant poveikio keitimuisi informacija, pateikta naudojimo pagal 38, 39, 41 ir 43 straipsnius tikslais, ir jos naudojimui, Komisija, valstybių narių kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai bei kiti asmenys, kurių darbą prižiūri tos institucijos, ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirtus auditorius ir ekspertus, neatskleidžia informacijos, kurią jie gavo arba kuria pasikeitė pagal šį reglamentą ir kuriai dėl jos pobūdžio taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį.

37 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis

1.   Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja savo vykdymo užtikrinimo veiksmus, kad užtikrintų nuoseklų, veiksmingą ir papildomąjį turimų teisinių priemonių, taikomų prieigos valdytojams, kaip tai suprantama šiame reglamente, vykdymą.

2.   Kai tikslinga, Komisija gali konsultuotis su nacionalinėmis institucijomis visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais.

38 straipsnis

Bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su konkurencijos taisyklių vykdymą užtikrinančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis

1.   Komisija ir valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, bendradarbiauja tarpusavyje ir per Europos konkurencijos tinklą (EKT) informuoja vienos kitas apie savo atitinkamus vykdymo užtikrinimo veiksmus. Jos turi įgaliojimus teikti vienos kitoms visą informaciją, susijusią su faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, įskaitant konfidencialią informaciją. Jei kompetentinga institucija nėra EKT narė, Komisija imasi būtinų priemonių dėl tokių institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie atvejus, susijusius su šio reglamento ir jo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų atvejų vykdymo užtikrinimu. Komisija tokias priemones gali nustatyti įgyvendinimo akte, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalies l punkte.

2.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina pradėti tyrimą dėl prieigos valdytojų, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę arba iškart pradėjusi ją taikyti ji apie tą priemonę raštu informuoja Komisiją. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

3.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina nustatyti pareigas prieigos valdytojams, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, ji ne vėliau kaip likus 30 dienų iki tos priemonės patvirtinimo perduoda jos projektą Komisijai ir nurodo tos priemonės taikymo priežastis. Jei patvirtinamos laikinosios priemonės, valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, kuo greičiau ir bent iškart po tokių priemonių patvirtinimo perduoda Komisijai numatomų priemonių projektus. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4.   2 ir 3 dalyse numatyti informavimo mechanizmai netaikomi sprendimams, numatytiems pagal nacionalines susijungimų taisykles.

5.   Informacija, kuria keičiamasi pagal šio straipsnio 1–3 dalis, keičiamasi ir ji naudojama tik šio reglamento ir 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymo užtikrinimo koordinavimo tikslais.

6.   Komisija gali prašyti valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, užtikrinančių 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, padėti atlikti bet kurį iš jos rinkos tyrimų pagal šį reglamentą.

7.   Jei valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pagal nacionalinę teisę yra kompetentinga ir turi įgaliojimus atlikti tyrimus, ji gali savo iniciatyva atlikti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsnių galimo nesilaikymo jos teritorijoje atvejo tyrimą. Prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę, ta institucija apie tai raštu informuoja Komisiją.

Komisijai pradėjus procedūrą pagal 20 straipsnį, valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, nebegali atlikti tokio tyrimo arba jį užbaigia, jei jis jau yra pradėtas. Tos institucijos praneša Komisijai apie tokio tyrimo išvadas, kad padėtų Komisijai atlikti jos, kaip vienintelės institucijos, turinčios įgaliojimus užtikrinti šio reglamento vykdymą, vaidmenį.

39 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

1.   Su šio reglamento taikymu susijusiuose procesuose nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos perduoti jiems jos turimą informaciją arba jos nuomonę dėl klausimų, susijusių su šio reglamento taikymu.

2.   Valstybės narės perduoda Komisijai visų rašytinių nacionalinių teismų sprendimų, priimtų dėl šio reglamento taikymo, kopijas. Tokios kopijos perduodamos nedelsiant, kai tik bylos šalims pranešama apie visą rašytinį teismo sprendimą.

3.   Jei to reikia nuosekliam šio reglamento taikymui užtikrinti, Komisija gali savo iniciatyva nacionaliniams teismams pateikti rašytines pastabas. Atitinkamam teismui leidus, ji gali pateikti ir žodines pastabas.

4.   Komisija gali prašyti atitinkamo nacionalinio teismo perduoti jai visus bylos nagrinėjimui būtinus dokumentus arba užtikrinti, kad jie būtų perduoti Komisijai, tik tam, kad galėtų parengti savo pastabas.

5.   Nacionaliniai teismai nepriima sprendimų, kurie prieštarautų Komisijos sprendimams, priimtiems pagal šį reglamentą. Jie taip pat turi vengti priimti sprendimus, kurie prieštarautų sprendimams, kuriuos Komisija ketina priimti procedūrose, kurias ji yra pradėjusi pagal šį reglamentą. Tuo tikslu nacionalinis teismas gali įvertinti, ar reikia sustabdyti jo procesą. Tai nedaro poveikio nacionalinių teismų galimybei pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį.

40 straipsnis

Aukšto lygio grupė

1.   Komisija įsteigia Skaitmeninių rinkų akto aukšto lygio grupę (toliau – aukšto lygio grupė).

2.   Aukšto lygio grupę sudaro šios Europos įstaigos ir tinklai:

a)

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija;

b)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Europos duomenų apsaugos valdyba;

c)

Europos konkurencijos tinklas;

d)

Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas ir

e)

Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė.

3.   Kiekvienai 2 dalyje nurodytai Europos įstaigai ir tinklui aukšto lygio grupėje atstovauja po tiek pat atstovų. Aukšto lygio grupę sudaro ne daugiau kaip 30 narių.

4.   Siekdama palengvinti aukšto lygio grupės darbą, Komisija jai teikia sekretoriato paslaugas. Aukšto lygio grupei pirmininkauja Komisija ir ji dalyvauja jos posėdžiuose. Aukšto lygio grupė Komisijos prašymu posėdžiauja bent kartą per kalendorinius metus. Komisija taip pat sušaukia grupės posėdį, kai to paprašo dauguma grupę sudarančių narių, kad būtų nagrinėjamas konkretus klausimas.

5.   Aukšto lygio grupė gali konsultuoti Komisiją ir teikti jai ekspertines žinias jos narių kompetencijai priklausančiose srityse, įskaitant:

a)

konsultacijas ir rekomendacijas pagal jų ekspertines žinias, susijusias su bet kuriuo bendru šio reglamento įgyvendinimo ar vykdymo užtikrinimo klausimu, arba

b)

konsultacijas ir ekspertines žinias, kuriomis skatinamas nuoseklaus reglamentavimo metodo laikymasis taikant įvairias reglamentavimo priemones.

6.   Aukšto lygio grupė visų pirma gali nustatyti ir įvertinti dabartines ir galimas šio reglamento bei sektorinių taisyklių, kurias taiko nacionalinės institucijos, sudarančios 2 dalyje nurodytas Europos įstaigas ir tinklus, sąsajas, ir pateikti Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiamas toks vertinimas ir nustatytos galimos tarpusavio reglamentavimo problemos. Prie tokios ataskaitos gali būti pridedamos rekomendacijos, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklius tarpdalykinius požiūrius ir šio reglamento bei kitų sektorių reglamentų įgyvendinimo sinergijas. Ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

7.   Rinkos tyrimų dėl naujų paslaugų ir naujų praktikų kontekste aukšto lygio grupė gali teikti Komisijai ekspertines žinias apie poreikį iš dalies pakeisti, papildyti arba panaikinti šiame reglamente nustatytas taisykles siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos visoje Sąjungoje būtų atviros konkurencijai ir sąžiningos.

41 straipsnis

Prašymas atlikti rinkos tyrimą

1.   Trys ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos pradėti rinkos tyrimą pagal 17 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad įmonė turėtų būti paskirta prieigos valdytoja.

2.   Viena ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos pradėti rinkos tyrimą pagal 18 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdo vienos ar daugiau 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų ir yra išlaikęs, sustiprinęs arba išplėtęs savo kaip prieigos valdytojo poziciją, kiek tai susiję su pagal 3 straipsnio 1 dalį nustatytais reikalavimais.

3.   Trys ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos atlikti rinkos tyrimą pagal 19 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad:

a)

viena ar daugiau paslaugų skaitmeniniame sektoriuje turėtų būti įtrauktos į 2 straipsnio 2 punkte nustatytą pagrindinių platformos paslaugų sąrašą, arba

b)

viena ar daugiau praktikų nėra veiksmingai reglamentuojamos šiuo reglamentu ir gali riboti pagrindinių platformos paslaugų atvirumą konkurencijai arba būti nesąžiningos.

4.   Valstybės narės pateikia įrodymus savo prašymams pagal 1, 2 ir 3 dalis pagrįsti. Prašymų pagal 3 dalį atveju tokie įrodymai gali apimti informaciją apie siūlomus naujus produktus, paslaugas, programinę įrangą ar funkcijas, kurie kelia abejonių dėl atvirumo konkurencijai ar sąžiningumo, nepaisant to, ar jie siūlomi esamų pagrindinių platformos paslaugų kontekste, ar kitu būdu.

5.   Per 4 mėnesius nuo pagal šį straipsnį pateikto prašymo gavimo Komisija išnagrinėja, ar esama pagrįstų priežasčių pradėti rinkos tyrimą pagal 1, 2 arba 3 dalį. Komisija atlikto vertinimo rezultatus paskelbia viešai.

42 straipsnis

Atstovaujamieji ieškiniai

Atstovaujamiesiems ieškiniams, pateiktiems dėl prieigos valdytojų padarytų šio reglamento pažeidimų, kurie daro arba gali padaryti žalą kolektyviniams vartotojų interesams, taikoma Direktyva (ES) 2020/1828.

43 straipsnis

Pranešimai apie pažeidimus ir pranešėjų apsauga

Pranešimams apie visus šio reglamento pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai taikoma Direktyva (ES) 2019/1937.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.   Komisija skelbia sprendimus, kuriuos ji priima pagal 3 ir 4 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9, 10, 16–20 ir 24 straipsnius, 25 straipsnio 1 dalį, 29, 30 ir 31 straipsnius. Skelbiant sprendimus nurodomi šalių pavadinimai ir pagrindinis sprendimo turinys, įskaitant visas skirtas baudas.

2.   Skelbiant sprendimus atsižvelgiama į teisėtą prieigos valdytojų arba trečiųjų šalių interesą apsaugoti savo konfidencialią informaciją.

45 straipsnis

Peržiūra Teisingumo Teisme

Pagal SESV 261 straipsnį Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra skyrusi baudas ar periodines baudas. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti paskirtą baudą ar periodinę baudą.

46 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta išsami taikymo tvarka dėl:

a)

pagal 3 straipsnį teikiamų pranešimų ir pareiškimų formos, turinio ir kitų aspektų;

b)

techninių priemonių, kurias prieigos valdytojai įgyvendina siekdami užtikrinti 5, 6 arba 7 straipsnio laikymąsi, formos, turinio ir kitų aspektų;

c)

veiklos ir techninių priemonių siekiant įgyvendinti su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumą pagal 7 straipsnį;

d)

pagal 8 straipsnio 3 dalį teikiamų pagrįstų prašymų formos, turinio ir kitų aspektų;

e)

pagal 9 ir 10 straipsnius teikiamų pagrįstų prašymų formos, turinio ir kitų aspektų;

f)

pagal 11 straipsnį rengiamų reguliavimo ataskaitų formos, turinio ir kitų aspektų;

g)

15 straipsnio 1 dalyje numatytam vartotojų profiliavimui taikomų metodų audituoto aprašo rengimo metodikos ir procedūros; šiuo tikslu rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir gali konsultuotis su Europos duomenų apsaugos valdyba, pilietine visuomene ir kitais atitinkamais ekspertais;

h)

pagal 14 ir 15 straipsnius teikiamų pranešimų ir pareiškimų formos, turinio ir kitų aspektų;

i)

procesų, susijusių su rinkos tyrimais pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, ir procesų pagal 24, 25 ir 29 straipsnius praktinės tvarkos;

j)

34 straipsnyje numatytų teisių būti išklausytam įgyvendinimo praktinės tvarkos;

k)

34 straipsnyje numatytų informacijos atskleidimo sąlygų praktinės tvarkos;

l)

37 ir 38 straipsniuose numatyto Komisijos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo praktinės tvarkos, ir

m)

terminų apskaičiavimo ir pratęsimo praktinės tvarkos.

2.   Šio straipsnio 1 dalies a–k punktuose ir m punkte nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Šio straipsnio 1 dalies l punkte nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija, prieš priimdama įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį, paskelbia jo projektą ir paprašo visų suinteresuotųjų šalių pateikti pastabų per terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo.

47 straipsnis

Gairės

Komisija gali priimti gaires dėl bet kurio šio reglamento aspekto, kad palengvintų veiksmingą jo įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

48 straipsnis

Standartizavimas

Kai tinkama ir būtina, Komisija gali įgalioti Europos standartizacijos įstaigas parengti atitinkamus standartus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti šiame reglamente nustatytas pareigas.

49 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnio 6 ir 7 dalis bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

50 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas (Patariamasis skaitmeninių rinkų komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to paprašo paprastoji komiteto narių dauguma.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Komisija apie komiteto nuomonę praneša individualaus sprendimo adresatui ir jam nusiunčia tą sprendimą. Ji viešai paskelbia nuomonę kartu su individualiu sprendimu atsižvelgdama į teisėtą interesą apsaugoti profesinę paslaptį.

51 straipsnis

Direktyvos (ES) 2019/1937 dalinis pakeitimas

Direktyvos (ES) 2019/1937 priedo I dalies J punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„iv)

2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 9 21, p. 1).“

52 straipsnis

Direktyvos (ES) 2020/1828 dalinis pakeitimas

Direktyvos (ES) 2020/1828 I priedas papildomas šiuo punktu:

„67.

2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 9 21, p. 1).“

53 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 3 d., o vėliau – kas 3 metus, Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.   Vertinimuose įvertinama, ar pasiekti šio reglamento tikslai užtikrinti atviras konkurencijai ir sąžiningas rinkas, ir įvertinamas šio reglamento poveikis verslo klientams, visų pirma MVĮ, ir galutiniams naudotojams. Be to, Komisija įvertina, ar galėtų būti išplėsta 7 straipsnio taikymo sritis ir įtrauktos internetinės socialinių tinklų paslaugos.

3.   Vertinimuose nustatoma, ar reikia iš dalies pakeisti taisykles, be kita ko, dėl 2 straipsnio 2 punkte nustatyto pagrindinių platformos paslaugų sąrašo, 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų ir jų vykdymo užtikrinimo siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos visoje Sąjungoje būtų atviros konkurencijai ir sąžiningos. Atlikusi vertinimus, Komisija imasi tinkamų priemonių, kurios gali apimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

4.   Valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia visą turimą atitinkamą informaciją, kurios Komisijai gali prireikti 1 dalyje nurodytos ataskaitos parengimo tikslais.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22)  OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).


PRIEDAS

A.   Bendroji informacija

1.

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

3.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B.   Aktyvūs galutiniai naudotojai

1.

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

a)

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

b)

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C.   Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D.   Informacijos teikimas

1.

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

a)

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

b)

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)

įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

a)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

b)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

c)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)

kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E.   Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos

Aktyvūs galutiniai naudotojai

Aktyvūs verslo klientai

Internetinės tarpininkavimo paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Interneto paieškos sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.

Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.

Internetinės socialinių tinklų paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.

Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.

Operacinės sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.

Virtualieji asistentai

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.

Saityno naršyklės

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.

Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.

Debesijos kompiuterijos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.

Internetinės reklamos paslaugos

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.


Top