(1)

Vanuatu Respublika įtraukta į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, sąrašą. Vizos reikalavimas Vanuatu piliečiams netaikomas nuo 2015 m. gegužės 28 d., kai buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Vanuatu Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (2) (toliau – Susitarimas) ir pradėtas laikinai taikyti pagal Susitarimo 8 straipsnio 1 dalį. Susitarimas įsigaliojo 2017 m. balandžio 1 d.;

(2)

2022 m. kovo 3 d., remdamasi Susitarimo 8 straipsnio 4 dalimi, Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2022/366 dėl Europos Sąjungos ir Vanuatu Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju taikymo dalinio sustabdymo (3). Susitarimo taikymo sustabdymas taikomas tik paprastiems pasams, išduotiems nuo 2015 m. gegužės 25 d., kai ėmė itin didėti pagal Vanuatu investuotojų pilietybės schemas atrenkamų pareiškėjų skaičius;

(3)

nors Sprendimu (ES) 2022/366 Europos Sąjungos ir Vanuatu Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju taikymas buvo sustabdytas, taip pat būtina numatyti taikymą sustabdyti Sąjungos teisės lygmeniu;

(4)

pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 3 ir 6 dalis, jeigu Komisija turi konkrečios ir patikimos informacijos apie vienoje ar daugiau valstybių narių susidarančias aplinkybes, nurodytas 8 straipsnio 2 dalies d punkte, būtent „padidėjusią riziką ar realią grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai arba vidaus saugumui ir tai pagrįsta objektyvia, konkrečia ir atitinkama informacija bei duomenimis, kuriuos pateikė kompetentingos institucijos“, Komisija turi priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo laikinai ir iš dalies devynių mėnesių laikotarpiui sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas;

(5)

pagal Vanuatu investuotojų pilietybės schemas, kurias Vanuatu taiko nuo 2015 m. gegužės 25 d., trečiųjų šalių piliečiai, kuriems kitaip reikia vizos, turi galimybę įgyti Vanuatu pilietybę mainais už investicijas, todėl įgyja galimybę atvykti į Sąjungą be vizos;

(6)

į minėtas schemas neįtrauktas joks faktinės gyvenamosios vietos arba fizinio buvimo Vanuatu reikalavimas pareiškėjams. Prašymų teikimo procesą tvarko ne Vanuatu (o, pavyzdžiui, Dubajuje, Tailande ir Malaizijoje) esančios specializuotos agentūros, todėl pareiškėjui nereikia palaikyti jokio tiesioginio ryšio su Vanuatu valdžios institucijomis. Dėl to, kad nereikalaujama surengti fizinio pokalbio, Vanuatu valdžios institucijos turi mažiau galimybių tinkamai įvertinti pareiškėją arba patvirtinti prašyme pateiktą informaciją, įskaitant jos teisingumą ir patikimumą. Schemos paprastai reklamuojamos kaip būdas apeiti Šengeno vizų išdavimo procedūrą ir lengvai įgyti galimybę atvykti į ES be vizos (4). Vanuatu schemų patrauklumas komerciškai grindžiamas jų tikrinimo skubos tvarka procedūromis ir lengvais lėšų kilmės patikrinimais;

(7)

kaip patvirtino Vanuatu valdžios institucijos, prašymai išnagrinėjami per labai trumpus terminus (5). Per tokius trumpus nagrinėjimo terminus neįmanoma deramai patikrinti patikimumo ir keistis informacija su pareiškėjo kilmės arba pagrindinės ankstesnės gyvenamosios vietos šalimi prieš suteikiant pilietybę. Dėl šio trumpo nagrinėjimo termino ir dėl to, kad nevyksta sistemingas keitimasis informacija su pareiškėjų kilmės šalimi, Vanuatu yra suteikusi pilietybę asmenims, dėl kurių vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas, įskaitant į Interpolo duomenų bazes įtrauktus asmenis;

(8)

atmetimo rodiklis yra itin mažas, todėl jis patvirtina Komisijos vertinimą dėl saugumo spragų ir menko tikrinimo proceso patikimumo. Remiantis 2021 m. birželio 14 d. Vanuatu pasų tarnybos pateikta informacija, iki 2021 m. kovo mėn. Vanuatu pagal tokias schemas už investicijas išdavė daugiau kaip 10 500 pasų, o iki 2020 m. pabaigos Vanuatu valdžios institucijos atmetė tik vieną prašymą;

(9)

be to, tarp atrinktų pareiškėjų kilmės šalių yra tokių, kurioms paprastai netaikomos kitos pilietybės schemos, kaip antai Iranas ir Afganistanas, ir yra kitų šalių, kurių piliečiams reikia trumpalaikės ES vizos, įskaitant Nigeriją, Jemeną, Siriją, Pakistaną ir Libiją;

(10)

saugumo riziką dar labiau didina negriežti teisės aktai dėl vardų ir pavardžių keitimo. Kaip Vanuatu valdžios institucijos patvirtino per 2021 m. balandžio 15 d. surengtą techninį posėdį, pagal investuotojų pilietybės schemas atrinkti pareiškėjai taip pat gali prašyti pakeisti tapatybę;

(11)

minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vanuatu investuotojų pilietybės schemos, tokios kokios jos yra dabar ir kaip jos taikomos, prieštarauja Sąjungos vizų politikos, pagal kurią numatytas trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, piliečių tikrinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 (6) 21 straipsnyje ir tų valstybių narių, kuriose Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 dar nėra visapusiškai taikomas, lygiaverčiuose nacionalinės teisės aktuose išdėstytus kriterijus, tikslams. Atitinkami patikrinimai kiekvienu konkrečiu atveju atliekami atsižvelgiant į kriterijus, inter alia, susijusius su viešąja tvarka ir saugumu. Minėtu schemų įgyvendinimo būdu apeinama Sąjungos trumpalaikių vizų išdavimo procedūra ir su ja susijęs saugumo bei migracijos rizikos vertinimas;

(12)

Komisija, bendraudama su Vanuatu valdžios institucijomis 2017 m. spalio mėn., 2019 m. lapkričio mėn., 2020 m. birželio mėn. ir 2021 m. kovo mėn., išreiškė didelį susirūpinimą dėl pilietybės suteikimo į Interpolo duomenų bazes įtrauktiems asmenims, fizinio buvimo arba gyvenamosios vietos reikalavimų netaikymo, trumpų nagrinėjimo terminų taikant schemas ir dėl to, kad nevyksta sistemingas keitimasis informacija su pareiškėjų kilmės arba ankstesnės pagrindinės gyvenamosios vietos šalimis, ir įspėjo Vanuatu Vyriausybę, kad vėl gali būti taikomas vizos reikalavimas. Vanuatu pateiktų paaiškinimų nepakako toms abejonėms išsklaidyti;

(13)

atsižvelgdama į minėtą informaciją ir duomenis, ataskaitas ir statistiką bei vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 2 dalies d punktu, 8 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija daro išvadą, kad Vanuatu pilietybės suteikimas pagal šalies investuotojų pilietybės schemas kelia padidėjusią riziką valstybių narių vidaus saugumui ir viešajai tvarkai, ir nusprendė, kad reikia imtis veiksmų;

(14)

padidėjusi rizika viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, susijusi su Vanuatu piliečiais, gavusiais pilietybę pagal investuotojų pilietybės schemas, gali būti sušvelninta tik iš dalies sustabdžius vizos reikalavimo netaikymą;

(15)

pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 6 dalį Komisija, remdamasi turima informacija, turėtų įtraukti kategorijas, kurios yra pakankamai didelės, kad veiksmingai padėtų panaikinti nurodytas aplinkybes, kartu laikydamasi proporcingumo principo. Todėl, kadangi Vanuatu neskiria pagal investuotojų pilietybės schemas išduotų ir kitų pasų, sustabdymas turėtų būti taikomas visiems paprastiems pasams, išduotiems nuo 2015 m. gegužės 25 d. – dienos, kurią už investicijas Vanuatu pradėjo masiškai išdavinėti pasus;

(16)

Vanuatu piliečiams, kurie į ES atvyko iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, turėtų būti leidžiama toliau būti ES ir išvykti be vizos. Tai neturėtų būti taikoma laikinų išorės sienų tarp valstybių narių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 515/2014 (7) 2 straipsnio c punkte, kirtimui;

(17)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (8) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(18)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (9) 3 straipsniu;

(19)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (10) 3 straipsniu;

(20)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (11); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(21)

šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(22)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1806 11 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,