(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120 (5) iš dalies pakeitė Reglamentą (ES) Nr. 531/2012, ir juo buvo reikalaujama nuo 2017 m. birželio 15 d. Sąjungoje panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, su sąlyga, kad tarptinklinio ryšio paslaugomis bus naudojamasi sąžiningai ir kad, panaikinus papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, bus sudaryta galimybė taikyti išimtį siekiant užtikrinti tvarumą (taip pat dar vadinamas tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis (toliau – RLAH principas). Be to, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 19 straipsnį atliko didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos peržiūrą, siekdama įvertinti, kokios priemonės yra būtinos, kad būtų sudarytos sąlygos panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. Atlikus tą peržiūrą, siekiant reguliuoti nacionalines didmenines tarptinklinio ryšio rinkas, kad iki 2017 m. birželio 15 d. būtų panaikinti papildomi mokesčiai už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas neiškraipant savosios šalies ir lankomų šalių rinkos, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/920 (6);

(3)

2019 m. lapkričio 29 d. Komisija paskelbė savo atliktos pirmosios nuodugnios tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros ataskaitą (toliau – Komisijos ataskaita), rodančią, kad papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas duoda daug naudos keliautojams visoje Sąjungoje. Naudojimasis judriojo ryšio paslaugomis, t. y. reguliuojamomis balso skambučių, SMS žinučių ar duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis keliaujant po Sąjungą sparčiai ir smarkiai didėja – tai įrodo Sąjungos tarptinklinio ryšio taisyklių poveikį. Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad, nepaisant tam tikros mažmeninių ir didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų konkurencijos dinamikos, su jomis susijusios pamatinės konkurencijos sąlygos nepasikeitė ir artimiausioje ateityje veikiausiai nesikeis. Todėl šiuo metu taikomos mažmeninės ir didmeninės rinkų reguliavimo priemonės tebėra būtinos ir negali būti panaikintos. Visų pirma Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad smarkus didmeninių kainų viršutinių ribų sumažinimas padėjo dar labiau sumažinti didmenines tarptinklinio ryšio kainas, o tai yra naudinga siunčiamojo srauto operatoriams, t. y. operatoriams, kurių klientų bazė daugiau naudojasi judriojo ryšio paslaugomis kitose valstybėse narėse veikiančių operatorių partnerių tinkluose negu operatoriaus partnerio klientų bazė jomis naudojasi jų pačių tinkluose.

Komisijos ataskaitoje atsižvelgta į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) rekomendaciją toliau mažinti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų viršutines ribas. Komisija taip pat atliko analizę ir dokumentais pagrindė poreikį toliau mažinti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų viršutines ribas bei įvertino, kiek jos turi būti sumažintos, kad lankomos šalies operatoriai galėtų susigrąžinti sąnaudas, susijusias su didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu. Komisijos ataskaitoje nurodytas Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatytas reikalavimas, kad tarptinklinio ryšio vartotojams turi būti suteikta prieiga prie tų pačių paslaugų kitose valstybėse narėse už tą pačią kainą su sąlyga, kad tos paslaugos gali būti teikiamos lankomos šalies tinkle. Komisijos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į visai neseniai atsiradusius naujus būdus prekiauti didmeniniu tarptinkliniu srautu, pavyzdžiui, internetines prekybos platformas, kurie gali paskatinti konkurenciją didmeninėje tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje ir palengvinti operatorių tarpusavio derybas. Galiausiai joje pastebima, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis rinkoje atskirai neprekiaujama;

(4)

Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 nustoja galioti 2022 m. birželio 30 d., šiuo reglamentu siekiama jį išdėstyti nauja redakcija ir kartu nustatyti naujas skaidrumo didinimo priemones, be kita ko skaidrumą, susijusį su pridėtinės vertės paslaugomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir su tarptinklinio ryšio naudojimu per neantžeminius viešuosius judriojo ryšio tinklus, ir užtikrinti, kad RLAH vartotojai gautų išties kokybišką paslaugą ir turėtų galimybę tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Šio reglamento galiojimo trukmė – 10 metų, t. y. iki 2032 m., siekiant užtikrinti tikrumą rinkoje ir kuo labiau sumažinti reguliavimo naštą. Šiuo reglamentu nustatomas reikalavimas, kad Komisija 2025 m. ir 2029 m. atliktų peržiūras ir pateiktų ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, po kurių, prireikus, pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, kai to reikia dėl rinkos pokyčių. Atsižvelgdama į sparčius rinkos pokyčius ir spartų naujų technologijų diegimą, Komisija visų pirma turėtų įvertinti, ar tikslinga pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, kai 2025 m. skelbs savo pirmąją ataskaitą;

(5)

nacionalinės reguliavimo institucijos arba kitos kompetentingos institucijos, atsakingos už judriojo ryšio vartotojų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų kompetencijos teritorijoje, interesų apsaugą ir rėmimą, negali kontroliuoti kitose valstybėse narėse esančių lankomos šalies tinklo operatorių, nuo kurių tie vartotojai priklauso naudodamiesi tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis, veiksmų. Tokia kontrolės stoka galėtų sumažinti valstybių narių priemonių, kurios pagrįstos joms likusia kompetencija priimti vartotojų apsaugos taisykles, veiksmingumą;

(6)

Sąjungos judriojo ryšio rinka tebėra suskaidyta, nes nėra visas valstybes nares apimančio judriojo ryšio tinklo. Todėl, norėdami teikti judriojo ryšio paslaugas savosios šalies vartotojams, kurie keliauja kitose valstybėse narėse, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai perka didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas iš lankomų valstybių narių operatorių arba keičiasi su šiais operatoriais šiomis paslaugomis;

(7)

negalima teigti, kad veikia vidaus telekomunikacijų rinka, kol yra skirtumai tarp paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Todėl paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų skirtumai turėtų būti panaikinti siekiant sukurti judriojo ryšio paslaugų vidaus rinką;

(8)

turėtų būti taikomas bendras suderintas metodas, siekiant užtikrinti, kad viešojo antžeminio judriojo ryšio tinklų naudotojai, keliaudami Sąjungoje, nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas, tokiu būdu didinant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją tarptinklinio ryšio paslaugų srityje, pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir išsaugant tiek paskatas naujovėms, tiek vartotojų pasirinkimą. Tokio bendro metodo reikia atsižvelgiant į tarpvalstybinį atitinkamų paslaugų pobūdį, siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą objektyviai nustatytais kriterijais grindžiamoje vienoje nuoseklioje reguliavimo sistemoje;

(9)

platus prie interneto prijungiamų judriojo ryšio įrenginių naudojimas reiškia, kad duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu turi didelę ekonominę reikšmę. Tai svarbu ir taikomųjų programų bei turinio naudotojams, ir teikėjams. Siekiant paskatinti šios rinkos plėtrą, duomenų perdavimo kainos neturėtų trukdyti augimui, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog naujos kartos, sparčiojo ryšio tinklų ir paslaugų kūrimas ir diegimas vyks vis sparčiau;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2002/19/EB (7), 2002/20/EB (8), 2002/21/EB (9), 2002/22/EB (10) ir 2002/58/EB (11) buvo siekiama Sąjungoje sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir, padidinus konkurenciją, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą. Tos direktyvos, išskyrus Direktyvą 2002/58/EB, panaikintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (12).

Direktyva (ES) 2018/1972 siekiama skatinti investicijas į itin didelio pralaidumo tinklus ir jų diegimą Sąjungoje, taip pat nustatyti naujas judriojo ryšio ir 5G spektro taisykles. Direktyvoje (ES) 2018/1972 taip pat numatyta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, taip pat BEREC, Komisija ir valstybės narės turi siekti, inter alia, tikslų prisidėti prie vidaus rinkos plėtros ir propaguoti Sąjungos piliečių interesus. Ta direktyva, be kita ko, užtikrinama, kad visi galutiniai naudotojai galėtų naudotis įperkamu ryšiu, įskaitant internetą. Ja didinama vartotojų apsauga ir saugumas naudotojams ir lengvinamas reguliavimo priemonių taikymas;

(11)

mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos pasižymi unikaliomis savybėmis, kuriomis galima pateisinti išskirtines priemones, platesnes nei pagal Direktyvą (ES) 2018/1972 nustatyti mechanizmai;

(12)

šiuo reglamentu turėtų būti galima nukrypti nuo kitu atveju pagal Direktyvą (ES) 2018/1972 taikytinų taisyklių, tai yra, kad siūlomų paslaugų kainos, nesant didelės įtakos rinkoje, turi būti nustatomos komerciniu susitarimu, taip sudarant sąlygas nustatyti papildomus reguliuojamuosius įpareigojimus, kurie atspindi specialias tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų savybes;

(13)

siekiant apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojus nuo reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų, t. y. reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų mažmeninių kainų didėjimo, galinčio atsirasti dėl orientacinių kitų nei euras valiutų keitimo kursų svyravimo, valstybės narės, kurių valiuta nėra euras, nustatydamos didžiausius taikytinus papildomus mokesčius savo valiuta turėtų naudoti kelių orientacinių valiutų keitimo kursų per tam tikrą laikotarpį vidurkį. Jei didžiausios leidžiamos kainos išreikštos ne eurais, taikytinos vertės turėtų būti nustatomos atitinkama valiuta, taikant kelių orientacinių valiutų keitimo kursų per tam tikrą laikotarpį, šiame reglamente nurodytą dieną paskelbtų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys), vidurkį. Jei nurodytą dieną duomenys nėra paskelbti, turėtų būti taikomi tie orientaciniai valiutų keitimo kursai, kurie paskelbiami pirmame po tos dienos skelbiamame Oficialiajame leidinyje, kuriame nurodyti tokie orientaciniai valiutų keitimo kursai. Siekiant suderinti verčių kitomis nei euras valiutomis nustatymą su taisykle, taikoma ryšio paslaugoms Sąjungoje pagal Reglamentą (ES) 2015/2120, didžiausi mokesčiai kitomis nei euras valiutomis turėtų būti nustatomi taikant orientacinius valiutų keitimo kursų vidurkius, Europos Centrinio Banko paskelbtus Oficialiajame leidinyje atitinkamų kalendorinių metų sausio 15 d., vasario 15 d. ir kovo 15 d. Taip apskaičiuoti 2022 m. didžiausi mokesčiai turėtų būti taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki 2023 m. gegužės 15 d.;

(14)

kad susiformuotų veiksmingesnė, integruota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio paslaugų rinka, neturėtų būti taikomi jokie apribojimai, kurie užkerta kelią įmonėms veiksmingai derėtis dėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų, taip pat įrenginių tarpusavio komunikacijos, teikimo prieigos. Turėtų būti pašalintos kliūtys, trukdančios naudotis prieiga prie tokių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, kylančios dėl nevienodų įmonių derybinių galių ir skirtingo infrastruktūros nuosavybės laipsnio. Tuo tikslu didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimuose turėtų būti laikomasi technologijų neutralumo principo ir visiems operatoriams turėtų būti užtikrintos vienodos ir sąžiningos prieigos prie visų esamų tinklų ir technologijų galimybės, taip pat turėtų būti laikomasi principo, kad dėl tokių susitarimų deramasi sąžiningai, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas galėtų siūlyti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, lygiavertes savo šalyje siūlomoms paslaugoms. Šiuo reglamentu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams nenustatoma pareiga sudaryti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus tik su tais operatoriais, kurie turi pažangiausius tinklus, jei laikomasi šiame reglamente nustatytų mažmeninių paslaugų kokybės reikalavimų. Operatoriams, norintiems gauti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą, turėtų būti suteikta laisvė derėtis dėl didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų atsižvelgiant į jų komercinius poreikius ir jų galutinių naudotojų interesus. Todėl pereinant prie naujos kartos judriojo ryšio tinklų ir technologijų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų palaipsniui užtikrinti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą, kuri suteiktų galimybę teikti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas kitose valstybėse narėse tokiomis pačiomis sutartinėmis sąlygomis kaip ir jų buveinės valstybėje narėje laikantis RLAH tikslų. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų siūlyti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, kurios būtų lygiavertės judriojo ryšio paslaugoms, kurias jie siūlo savo šalyje, jei lankomoje valstybėje narėje aprėptis yra plati, arba kai yra konkurencingų prieigos prie tokių naujos kartos judriojo ryšio tinklų ir technologijų pasiūlymų, laikantis BEREC gairių dėl didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos.

Savo tinklo infrastruktūros neturintys virtualiojo judriojo ryšio tinklo operatoriai ir judriojo ryšio paslaugų perpardavėjai paprastai teikia tarptinklinio ryšio paslaugas, remdamiesi komerciniais didmeniniais tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimais, sudarytais su priimančiosios valstybės judriojo ryšio tinklų operatoriais toje pačioje valstybėje narėje. Tačiau komercinių derybų rezultatai gali neužtikrinti pakankamos maržos virtualiojo judriojo ryšio tinklo operatoriams ir perpardavėjams, kad būtų skatinama konkurencija siūlant mažesnes kainas. Tų kliūčių pašalinimas ir virtualiojo judriojo ryšio tinklo operatorių ar perpardavėjų ir judriojo ryšio operatorių derybinių galių subalansavimas, nustatant pareigą suteikti prieigą ir nustatant didmeninės kainos viršutines ribas, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti alternatyvias, naujoviškas ir tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas bei jas siūlyti vartotojams. Direktyvoje (ES) 2018/1972 ši problema neišsprendžiama nustatant pareigas operatoriams, turintiems didelę įtaką rinkoje;

(15)

todėl turėtų būti numatyta pareiga patenkinti pagrįstus didmeninės prieigos prie viešųjų judriojo ryšio tinklų tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti prašymus. Tokia prieiga turėtų atitikti prašančiųjų prieigos poreikius. Galutiniams paslaugų, kurioms reikalingos šiuolaikinės technologijos, ir mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų naudotojams naudojantis tarptinkliniu ryšiu teikiamos paslaugos turėtų būti tokios pačios kokybės, kaip ir naudojantis savo šalyje. Todėl didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pareiga turėtų būti užtikrinta, kad prieigos prašantys subjektai galėtų atkartoti savo šalyje siūlomas mažmenines judriojo ryšio paslaugas, išskyrus atvejus, kai lankomos šalies tinklo operatoriai, kurių prašoma suteikti prieigą, gali įrodyti, kad tai techniškai neįmanoma. Laikoma, kad parametrai, pagal kuriuos lankomos šalies tinklo operatorius savo šalies vartotojams siūlo judriojo ryšio paslaugas, yra techniškai įmanomi. Laikantis atitinkamo didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimo ir nedarant poveikio šiame reglamente nustatytoms pareigoms mažmeniniu lygmeniu, lankomos šalies tinklo operatorius turėtų užtikrinti, kad jo tinkle esantiems tarptinklinio ryšio vartotojams nebūtų taikomos sąlygos, kurios būtų mažiau palankios už tas, kurias jis siūlo savo šalies vartotojams, pavyzdžiui, kalbant apie paslaugos kokybę, kaip antai galimą spartą. Atsisakyti suteikti prieigą turėtų būti galima tik remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, susijusiais su techninėmis įgyvendinimo galimybėmis ar būtinybe išlaikyti tinklo vientisumą.

Lankomos šalies tinklo operatorius neturėtų, vadovaudamasis komerciniais sumetimais, atsisakyti suteikti prieigą ar ją riboti taip, kad būtų apribotas konkuruojančių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas. Jeigu atsisakoma suteikti prieigą, nukentėjusioji šalis turėtų galėti perduoti bylą ginčui spręsti pagal šiame reglamente išdėstytą procedūrą. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, didmeninė prieiga tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti turėtų būti suteikiama pagal šiuo reglamentu nustatytus didmeniniu lygmeniu taikomus reguliuojamuosius įpareigojimus ir atsižvelgiant į įvairius tokios prieigos teikimo sąnaudų elementus. Didmeninei prieigai tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti taikant nuoseklų reguliavimo metodą turėtų būti prisidedama prie to, kad būtų išvengta iškraipymo valstybėse narėse. Suderinusi su Komisija ir bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, BEREC turėtų nustatyti didmeninės prieigos tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti gaires;

(16)

pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą turėtų apimti tiesioginių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą ir didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą trečiosioms šalims perpardavimui. Pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą taip pat turėtų apimti judriojo ryšio tinklų operatorių pareigą sudaryti sąlygas virtualiojo judriojo ryšio tinklo operatoriams ir perpardavėjams pirkti reguliuojamas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas iš didmeninių kaupyklų, kuriose numatytas vienas prieigos punktas ir standartizuota platforma susitarimams dėl tarptinklinio ryšio visoje Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad operatoriai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams per pagrįstą laikotarpį suteiktų prieigą prie visų priemonių, būtinų tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai ir perparduodamai tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai, turėtų būti paskelbtas standartinis pasiūlymas, jame nurodant didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos ir perparduodamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos standartinės sąlygos. Standartinio pasiūlymo paskelbimu neturėtų būti užkertamas kelias prieigos prašančio subjekto ir prieigą galinčio suteikti subjekto komercinėms deryboms dėl galutinio didmeninio susitarimo kainų lygio ar kitų papildomų didmeninės prieigos paslaugų nei tos, kurios būtinos tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai ir perparduodamai didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai;

(17)

pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą turėtų apimti prieigą prie visų sudedamųjų dalių, kurios būtinos teikti tarptinklinio ryšio paslaugas, pavyzdžiui, tinklo sudedamųjų dalių ir susijusių priemonių; atitinkamų programinės įrangos sistemų, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; informacinių sistemų ar duomenų bazių, skirtų išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros bei remonto prašymų ir sąskaitų rengimui; numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančių sistemų; judriojo ryšio tinklų ir virtualiųjų tinklų paslaugų;

(18)

jeigu perparduodamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos prašantis subjektas paprašo prieigos prie papildomų priemonių ar paslaugų, nei tos, kurios yra būtinos mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui, judriojo ryšio tinklo operatoriai už tas priemones ar paslaugas gali reikalauti sąžiningai ir pagrįstai atlyginti. Tos papildomos priemonės ar paslaugos gali, inter alia, būti pridėtinės vertės paslaugos, papildoma programinė įranga ar informacinės sistemos ar apskaitos priemonės;

(19)

Direktyvos (ES) 2018/1972 109 straipsnyje valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad visi galutiniai naudotojai turėtų galimybę nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis skubios pagalbos ryšiu su tinkamiausiu bendruoju pagalbos centru (BPC). Ta direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų neįgaliems galutiniams naudotojams, be kita ko jiems keliaujant Sąjungoje, galimybę susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis skubios pagalbos ryšiu, ir kad tokia galimybė būtų lygiavertė tai, kuria naudojasi kiti galutiniai naudotojai. Tie susisiekimo būdai galėtų būti realiuoju laiku perduodamo teksto paslauga arba įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslauga, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 (13), arba kitos ne balso ryšių paslaugos, pvz., SMS, pranešimų arba vaizdo įrašų siuntimo paslaugos, teikiamos naudojantis skubios pagalbos taikomosiomis programomis ar perdavimo paslaugomis, kurias valstybės narės diegia atsižvelgdamos į Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus ir nacionalinės BPC sistemos pajėgumus bei techninę įrangą. Susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis priemonių, kuriomis gali naudotis neįgalūs tarptinklinio ryšio naudotojai, įgyvendinimas ir skambinančio asmens buvimo vietos informacijos teikimas turėtų būti kuo labiau grindžiami Europos standartais arba specifikacijomis. Komisija ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su Europos standartizacijos įstaigomis ir kitomis atitinkamomis įstaigomis, turėtų propaguoti tokius standartus.

Valstybės narės turėtų nustatyti, kokio pobūdžio skubios pagalbos ryšys yra techniškai įmanomas, siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų naudotis skubios pagalbos ryšiu Direktyvos (ES) 2018/1972 109 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, lankomos šalies tinklo operatoriai didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimu į standartinį pasiūlymą turėtų įtraukti informaciją apie tai, kokios rūšies skubios pagalbos ryšys yra leidžiamas ir techniškai įmanomas, kad tarptinklinio ryšio vartotojams būtų užtikrinta prieiga pagal lankomos valstybės narės nacionalines priemones. Be to, į didmeninius tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus turėtų būti įtraukta informacija apie techninius parametrus, kuriais užtikrinama galimybė, taip pat neįgaliems tarptinklinio ryšio vartotojams susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir kuriais užtikrinama, kad informacija apie skambinančio asmens buvimo vietą, įskaitant iš nešiojamojo aparato gaunamą informaciją, būtų perduota tinkamiausiam BPC lankomoje valstybėje narėje. Tokia informacija turėtų leisti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui nemokamai identifikuoti ir suteikti skubios pagalbos ryšį bei perduoti skambinančio asmens buvimo vietą;

(20)

į standartinius pasiūlymus gali būti įtrauktos tam tikros sąlygos, kad judriojo ryšio tinklo operatoriai galėtų užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga. Visų pirma, kai lankomos šalies tinklo operatorius turi pagrįstų priežasčių manyti, kad daug tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar piktnaudžiauja tokia prieiga, jis turėtų galėti reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas suvestine forma ir visapusiškai laikydamasis Sąjungos ir nacionalinių duomenų apsaugos reikalavimų pateiktų informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti, ar didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba ar yra neįprastas didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimas ar piktnaudžiavimas tokia prieiga, kaip antai informaciją apie klientų, kurių vidaus ryšio naudojimas yra nedidelis, palyginti su tarptinklinio ryšio naudojimu. Be to, nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, siekiant užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga turėtų būti galima tik jei švelnesnėmis priemonėmis nepavyksta išspręsti problemos. Tokiam nutraukimui taikomas lankomos šalies tinklo operatoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos leidimas, kuo labiau atsižvelgiant į BEREC nuomonę, jei su ja buvo konsultuotasi.

Švelnesnes priemones galėtų sudaryti nustatytos didesnių didmeninių paslaugų kainos, neviršijančios šiame reglamente nustatytų didžiausių didmeninių paslaugų kainų, taikomos apimtims, viršijančioms susitarime nustatytą bendrą apimtį. Tokios didesnės didmeninių paslaugų kainos gali būti nustatomos iš anksto arba taikomos nuo to momento, kai lankomos šalies tinklo operatorius nustato ir informuoja savojo tinklo operatorių, kad, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar piktnaudžiauja tokia prieiga. Švelnesnes priemones taip pat galėtų sudaryti savojo tinklo operatoriaus įsipareigojimas priimti arba peržiūrėti savo sąžiningo naudojimo taisykles, taikomas savo klientams, vadovaujantis pagal šį reglamentą priimtais įgyvendinimo aktais, arba galimybė lankomos šalies tinklo operatoriui reikalauti, kad būtų peržiūrėtas didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimas. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų viešai skelbti informaciją apie prašymus išduoti leidimus nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, laikydamasi verslo konfidencialumo principo;

(21)

siekiant sukurti veiksmingesnę, labiau integruotą ir konkurencingesnę tarptinklinio ryšio paslaugų rinką, operatoriams, kurie derasi dėl didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos siekdami teikti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, turėtų būti suteikta galimybė susiderėti dėl novatoriškų didmeninės kainodaros sistemų, kurios nebūtų tiesiogiai susietos su faktiškai suvartojamais kiekiais, kaip antai dėl fiksuoto dydžio mokėjimų, išankstinių įsipareigojimų ar pajėgumu grindžiamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų, arba dėl kainodaros sistemų, kuriomis atsižvelgiama į paklausos svyravimus per metus. Atsižvelgiant į nuolatinio tarptinklinio ryšio naudojimo apribojimus, įtrauktus į šį reglamentą, įrenginių tarpusavio komunikacija, t. y. paslaugos, kurias teikiant duomenys ir informacija automatiškai (beveik arba visai be žmogaus dalyvavimo) perduodami iš vienų įrenginių į kitus arba iš vienos programinės įrangos į kitą, patenka į šio reglamento taikymo sritį ir jai taikomi šiame reglamente nustatytos atitinkamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos pareigos, įskaitant nuostatas dėl sąžiningo tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimo ir galimybės judriojo ryšio tinklų operatoriams įtraukti į savo standartinius pasiūlymus sąlygas, kuriomis užkertamas kelias nuolatiniam naudojimuisi reguliuojamomis tarptinklinio ryšio paslaugomis arba neįprastam naudojimuisi didmenine tarptinklinio ryšio prieiga ar piktnaudžiavimui tokia prieiga. Tačiau nuolatinis tarptinklinis ryšys yra komercinių derybų objektas ir dėl jo didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarime gali susitarti du tarptinklinio ryšio partneriai. Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti veiksmingesnes ir konkurencingesnes įrenginių tarpusavio ryšio rinkas, tikimasi, kad judriojo ryšio tinklo operatoriai vis dažniau reaguos į visus pagrįstus prašymus sudaryti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus pagrįstomis sąlygomis bei juos priims ir aiškiai leis nuolatinį tarptinklinį ryšį įrenginių tarpusavio komunikacijai.

Jie turėtų galėti sudaryti lanksčius didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, pagal kuriuos būtų galima teikti didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, ir taikyti tarifų sistemas, kurios grindžiamos ne suvartotų duomenų kiekiu, o alternatyviomis sistemomis, pavyzdžiui, susietųjų mašinų skaičiumi per mėnesį. Tokiomis aplinkybėmis tarpvalstybinio ginčo atveju atitinkamos šalys turėtų pasinaudoti Direktyvos (ES) 2018/1972 27 straipsnyje nustatyta ginčų sprendimo procedūra. Derybų šalys turėtų turėti galimybę susitarti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų galiojimo laikotarpiu netaikyti didžiausių reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Tokiu atveju nė viena iš tų šalių vėliau nebegalėtų prašyti taikyti didžiausių didmeninių paslaugų kainų, pagrįstų faktiškai suvartojamu kiekiu, kaip nustatyta šiame reglamente. Šia galimybe neturėtų būti daromas poveikis pareigoms, susijusioms su reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu. Komisijos ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į visai neseniai atsiradusius naujus būdus prekiauti didmeniniu tarptinkliniu srautu, pavyzdžiui, internetines prekybos platformas, kurie gali palengvinti operatorių tarpusavio derybų procesą. Panašių priemonių naudojimas galėtų prisidėti prie konkurencijos didmeninėje tarptinklinio ryšio rinkoje didinimo ir dar labiau sumažinti faktines didmenines kainas;

(22)

Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 nustatyta, kad operatoriai negali sukliudyti galutiniams naudotojams lankomos šalies tinkle gauti prieigą prie reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, kurias siūlo alternatyvus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas. Tačiau, pradėjus taikyti RLAH principą, ši struktūrinė priemonė, nustatyta kaip pavienių tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų pardavimo pareiga, tapo neveiksminga. Be to, dėl nepakankamo taikymo rinkoje ši pareiga tapo nebeaktuali. Todėl nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad operatoriai mažmeniniu lygmeniu parduotų pavienes tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugas, nebeturėtų būti taikomos;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo ir dėl mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savo šalies kainomis teikimo tvarumo įvertinimo metodikos bei dėl prašymo, kurį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi pateikti to įvertinimo tikslais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14). Kol bus priimtos tos įgyvendinimo priemonės, turėtų būti toliau taikomas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2286 (15);

(24)

reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatyti ir mažmeniniu, ir didmeniniu lygmeniu, siekiant apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojų interesus, nes patirtis parodė, kad tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų didmeninių kainų sumažinimas gali nelemti tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų sumažėjimo, nes nėra paskatų, kad taip atsitiktų. Kita vertus, jei būtų imamasi veiksmų mažmeninėms kainoms mažinti, o su tų paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų klausimas nebūtų sprendžiamas, galėtų būti sutrikdytas tinkamas tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimas, o konkurencija galėtų nesustiprėti;

(25)

siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką ir sudaryti palankias sąlygas jos veikimui visoje Sąjungoje buvo būtina panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas pagal Reglamentą (ES) 2015/2120. Tačiau vien to reglamento nepakako tam, kad būtų užtikrintas tinkamas tarptinklinio ryšio rinkos veikimas. Šis reglamentas turėtų padėti užtikrinti, kad panaikinus papildomus mažmeninius mokesčius už tarptinklinį ryšį nebūtų daromas poveikis kainų nustatymo modeliams šalių vidaus rinkose;

(26)

atitinkama savojoje šalyje taikoma mažmeninė kaina turėtų būti lygi mažmeninei savojoje šalyje nustatytai vieneto kainai. Tačiau tais atvejais, kai nėra konkrečių savojoje šalyje taikomų mažmeninių kainų, kurios galėtų būti naudojamos kaip pagrindas reguliuojamai mažmeninei tarptinklinio ryšio paslaugai (pavyzdžiui, savojoje šalyje taikomų tarifų planų be limito, paketų arba savojoje šalyje taikomų tarifų, kurie neapima duomenų perdavimo, atveju), savojoje šalyje nustatyta mažmeninė kaina turėtų būti laikoma tuo pačiu mokesčio apskaičiavimo mechanizmu, tarsi vartotojas naudotųsi savojoje šalyje taikomu tarifo planu to vartotojo valstybėje narėje;

(27)

tarptinklinio ryšio vartotojai, naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu Sąjungoje, turėtų turėti galimybę naudotis užsisakytomis mažmeninėmis paslaugomis ir gauti tokios pačios kokybės paslaugas, kaip ir savojoje šalyje. Tuo tikslu pagal šiuo reglamentu nustatytas didmeninės prieigos pareigas tarptinklinio ryšio teikėjai ir judriojo ryšio tinklų operatoriai turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tuo atveju, jei tokiomis paslaugomis būtų naudojamasi savojoje šalyje. Pavyzdžiui, jei didžiausia įmanoma lankomos šalies tinklo duomenų perdavimo sparta yra lygi tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo savojoje šalyje siūlomai didžiausiai įmanomai spartai arba už jį didesnė, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas neturėtų siūlyti mažesnės spartos nei savojoje šalyje teikiama didžiausia įmanoma sparta. Jei lankomos šalies tinklo didžiausia įmanoma duomenų perdavimo sparta yra mažesnė nei tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo savojoje šalyje siūloma didžiausia sparta, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas neturėtų siūlyti mažesnės spartos nei ta didžiausia sparta, kuri įmanoma lankomos šalies tinkle. Kai lankomos šalies tinkle yra naujesnės kartos tinklas ar technologijos, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, teikdamas tarptinklinio ryšio paslaugas, neturėtų apsiriboti senesne nei savojoje šalyje siūloma tinklo karta ar technologija. Be to, visų pirma pereinant prie naujos kartos judriojo ryšio tinklų ir technologijų, kai negalima palyginti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo ir lankomos šalies tinklo operatoriaus vykdomo tokių tinklų ir technologijų įgyvendinimo, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas reguliuojamą mažmeninę tarptinklinio ryšio paslaugą gali siūlyti naudodamasis esama judriojo ryšio technologija. Turėtų būti uždrausta vadovautis komerciniais sumetimais, kurie nulemia prastesnę reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kokybę, pavyzdžiui, kai mažinamas dažnių juostos plotis, kad būtų sumažintas tarptinklinio ryšio paslaugų kiekis. Nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2018/1972 28 straipsniui, operatoriai turėtų imtis pagrįstų priemonių, kad kuo labiau sumažintų bet kokį nepagrįstą perdavimo tarp judriojo ryšio tinklų vėlavimą. Nacionalinės institucijos ir operatoriai gali sudaryti spektro koordinavimo susitarimus ir užtikrinti aprėptį bent 5G koridoriuose ir sausumos transporto keliuose;

(28)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, naudojimui turėtų galėti taikyti sąžiningo naudojimo taisykles. Sąžiningo naudojimo taisyklėmis turėtų būti sprendžiama tik tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimo reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis ar neįprasto naudojimosi jomis, pavyzdžiui, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimosi tokiomis paslaugomis ne paslaugų savojoje šalyje teikėjo kitais nei periodinės kelionės tikslais, problema. Įgyvendinimo priemonėmis dėl sąžiningo naudojimosi taisyklių taikymo turėtų būti užtikrinta, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, siekdami kitų tikslų, neapeitų šio tikslo ir nepakenktų periodiškai keliaujantiems tarptinklinio ryšio vartotojams. Tokių aplinkybių kaip pandemijos, laikino sienų uždarymo ar gaivalinės nelaimės sukeltais force majeure atvejais, kuriais ne savo noru pratęsiamas tarptinklinio ryšio vartotojo laikino buvimo kitoje valstybėje narėje laikotarpis, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tarptinklinio ryšio vartotojui pateikus pagrįstą prašymą, turėtų atitinkamam laikotarpiui pratęsti taikomą sąžiningo naudojimo leidimą. Visomis sąžiningo naudojimo taisyklėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams turėtų būti sudaromos sąlygos pasinaudoti tam tikru kiekiu reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis, atitinkančiomis jų atitinkamus tarifų planus. Įgyvendinimo priemonėse dėl sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo turėtų būti atsižvelgiama į daugybę įvairių tarptinklinio ryšio vartotojų periodinių kelionių modelių, siekiant užtikrinti, kad sąžiningo naudojimo politika netrukdytų tokiems vartotojams tikrai naudotis RLAH;

(29)

peržiūrėdama savo įgyvendinimo aktus, Komisija, pasikonsultavusi su BEREC, turėtų įvertinti, kokiu mastu rinkos sąlygos, vartojimas ir kelionių modeliai, kainų raida ir konvergencija bei pastebima konkurencijos iškraipymo rizika sudarytų sąlygas tvariam tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui savojoje šalyje taikomomis kainomis periodiškai keliaujant ir galimybę pagal sąžiningo naudojimo politiką taikomų priemonių taikymą ir poveikį apriboti išimtiniais atvejais;

(30)

ypatingomis ir išimtinėmis sąlygomis, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas negali padengti savo bendrų faktinių ir numatomų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų iš savo bendrų faktinių ir numatomų pajamų iš tokių paslaugų teikimo, tas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų galėti prašyti leidimo taikyti papildomą mokestį siekiant užtikrinti savo savojoje šalyje taikomų mokesčių modelio tvarumą. Savojoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas atitinkamais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būdingais objektyviais veiksniais, įskaitant objektyvius skirtumus tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų atitinkamoje valstybėje narėje ir savosios šalies kainų ir pajamų lygį. Tai gali būti, pavyzdžiui, savojoje šalyje už fiksuotą mokestį teikiamų mažmeninių paslaugų modelių atvejis, kai operatoriai patiria didelį neigiamą srauto disbalansą ir numanoma vieneto kaina savojoje šalyje yra maža, o operatoriaus bendros pajamos taip pat yra mažos, palyginti su tarptinklinio ryšio sąnaudų našta, arba, kai numanoma vieneto kaina yra maža, o faktinis arba numatomas tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimas yra didelis. Siekiant išvengti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų savojoje šalyje imamų mokesčių modelis netaptų netvarus dėl tokių sąnaudų padengimo problemų sukeliant riziką, kad bus padarytas pastebimas poveikis savojoje šalyje taikomų kainų raidai arba vadinamasis „susisiekiančių indų poveikis“, tokiomis aplinkybėmis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų galėti, gavę nacionalinės reguliavimo institucijos leidimą, reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikyti papildomą mokestį, bet tik tiek, kiek būtina siekiant padengti visas atitinkamas tokių paslaugų teikimo sąnaudas;

(31)

tuo tikslu išlaidos, patiriamos, siekiant teikti reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į faktinius didmeninio tarptinklinio ryšio mokesčius, taikomus atitinkamo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo išsiunčiamajam tarptinklinio ryšio srautui, viršijančiam jo gaunamąjį tarptinklinio ryšio srautą, taip pat pagrįstai atsižvelgiant į jungtines ir bendras sąnaudas. Pajamos iš reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pajamas, priskirtinas reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimui taikant savojoje šalyje nustatyto lygio kainas, nesvarbu, ar tai būtų vieneto kainos pagrindu, ar kaip dalis fiksuoto mokesčio, atspindinti atitinkamą faktinę ir numatomą vartotojų tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimo Sąjungoje ir savojoje šalyje dalį. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo vartotojų reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų suvartojimą ir suvartojimą savojoje šalyje, taip pat konkurencijos lygį, kainas ir pajamas vidaus rinkoje ir bet kokią pastebimą riziką, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas savojoje šalyje taikomomis mažmeninėmis kainomis darytų pastebimą poveikį tokių kainų raidai;

(32)

Reglamente (ES) Nr. 531/2012 numatyta, kad tais atvejais, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas taiko papildomą mokestį už reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimą, viršijantį pagal sąžiningo naudojimo taisykles nustatytas ribas, savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos ir bet kokio papildomo mokesčio, taikomo reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu atliktiems skambučiams, reguliuojamoms tarptinkliniu ryšiu išsiųstoms SMS žinutėms ar reguliuojamoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms, suma neturi viršyti atitinkamai 0,19 EUR/min., 0,06 EUR/SMS ir 0,20 EUR/1 MB. Atsižvelgiant į tai, kad RLAH taisyklės veiksmingai taikomos nuo 2017 m. birželio 15 d., ta nuostata nebereikalinga;

(33)

laikantis principo, kad moka kviečiantysis abonentas, judriojo ryšio vartotojai nemoka už priimamus savojoje šalyje teikiamo judriojo ryšio skambučius, ir skambučio užbaigimo kviečiamojo abonento tinkle kaina yra įtraukta į kviečiančiajam abonentui taikomą mažmeninę kainą. Judriojo ryšio skambučių užbaigimo kainų konvergencija visose valstybėse narėse turėtų sudaryti sąlygas taikyti tą patį principą reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių atžvilgiu. Siekdama sumažinti reguliavimo naštą nuosekliai sprendžiant konkurencijos problemas, susijusias su didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų teikimu visoje Sąjungoje, pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnio 1 dalį priimtu Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/654 (16) Komisija nustatė bendrą didžiausią Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo paslaugų judriojo ryšio tinkle tarifą. Deleguotajame reglamente (ES) 2021/654 pateikiamas trejų metų kainų mažinimo planas: bendri didžiausi Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifai 2021 m. turi būti 0,7 euro cento, 2022 m. – 0,55 EUR cento, 2023 m. – 0,4 euro cento, o nuo 2024 m. pasieks bendrą didžiausią 0,2 euro cento Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifą. Šiame reglamente nurodytais atvejais, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams leidžiama reguliuojamoms mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikyti papildomą mokestį, reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu priimtiems skambučiams taikomas papildomas mokestis neturėtų viršyti pagal Deleguotajame reglamente (ES) 2021/654 nustatyto atitinkamų metų bendro didžiausio Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifo. Jei vėliau Komisija padaro išvadą, kad bendro Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle tarifo nustatyti nebereikia, bet koks papildomas mokestis, taikomas reguliuojamiems tarptinkliniu ryšiu priimtiems skambučiams, neturėtų viršyti naujausiu deleguotuoju aktu, priimtu pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 75 straipsnį, nustatyto tarifo;

(34)

tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu reguliuojamų paslaugų teikėjams keičiant savo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus ir susijusias naudojimosi tarptinklinio ryšio paslaugomis taisykles, siekiant įvykdyti šio reglamento reikalavimus, dėl tokių pakeitimų judriojo ryšio vartotojai pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais Direktyva (ES) 2018/1972 perkeliama į nacionalinę teisę, neturėtų įgyti teisės atšaukti savo mažmeninės prekybos sutartis;

(35)

mažmeninės prekybos sutartyje, kuria numatoma bet kokios rūšies reguliuojama mažmeninė tarptinklinio ryšio paslauga, turėtų būti aiškiai ir suprantamai nurodyti tos reguliuojamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos elementai, įskaitant numatomą paslaugos kokybės lygį. Nors tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai nekontroliuoja lankomos šalies tinklų, teikiamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms yra taikomas didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimas su lankomos šalies tinklo operatoriumi. Todėl, siekiant suteikti daugiau galių tarptinklinio ryšio vartotojams, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai mažmeninėje sutartyje turėtų aiškiai informuoti savo klientus, kaip tarptinklinio ryšio paslaugų kokybė praktiškai gali skirtis nuo paslaugų, kuriomis naudojamasi savojoje šalyje. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai taip pat turėtų, kiek įmanoma, paaiškinti, kaip kiti svarbūs veiksniai gali turėti įtakos paslaugos kokybei, pavyzdžiui, tarptinklinio ryšio paslaugų ar kitų paslaugų naudojantis tarptinkliniu ryšiu sparta, delsa ir prieinamumas dėl tam tikrų technologijų prieinamumo, aprėpties ar svyravimų, kuriuos lemia išorės veiksniai, pavyzdžiui, topografija. Tokioje mažmeninės prekybos sutartyje taip pat turėtų būti pateikta aiški ir suprantama informacija apie skundų nagrinėjimo procedūrą, kuri taikoma tais atvejais, kai paslaugos kokybė neatitinka mažmeninės prekybos sutarties sąlygų. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turėtų laiku ir veiksmingai nagrinėti bet kokius su šiais aspektais susijusius skundus;

(36)

siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojai būtų tinkamai informuoti apie savo tarptinklinio ryšio paslaugų kokybę, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai atitinkamą informaciją turėtų skelbti savo tinklalapiuose. Tuo tikslu juose turėtų būti pateikiama informacija apie priežastis, dėl kurių tarptinklinio ryšio paslauga galėtų būti siūloma ne tokiomis palankiomis sąlygomis, kaip tos, kurios siūlomos savojoje šalyje. Ta informacija visų pirma turėtų apimti aiškų ir suprantamą paaiškinimą apie galimus didelius nukrypimus nuo reklamuojamos ar apskaičiuotos didžiausios išsiuntimo ir atsisiuntimo spartos, kurios siūlomos savojoje šalyje, ir kaip tokie nuokrypiai gali paveikti tarptinklinio ryšio paslaugą, kurią vartotojas užsisakė. Informacija taip pat galėtų apimti aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kokį praktinį poveikį duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugai, visų pirma naudojimuisi turiniu, taikomosiomis programomis ir paslaugomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu gali turėti bet kokie kiekio apribojimai, sparta, esamų tinklų karta ir technologijos, taip pat kiti paslaugų kokybės parametrai;

(37)

tarptinklinio ryšio vartotojai ir savojo tinklo operatoriai kartais netyčia patiria didelių išlaidų dėl nepakankamo skaidrumo, susijusio su pridėtinės vertės paslaugoms Sąjungoje teikti naudojamų numerių ir didmeninių kainų, taikomų pridėtinės vertės paslaugoms, nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2018/1972 97 straipsniui. Ryšiui tam tikrais numeriais, kurie naudojami pridėtinės vertės paslaugoms teikti, pavyzdžiui, padidinto tarifo, nemokamo telefono ryšio ar bendrai finansuojamais numeriais, nacionaliniu lygmeniu taikomos specialios kainodaros sąlygos. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas tai tarifo daliai, kuri nustatoma už pridėtinės vertės paslaugų teikimą, o tik prisijungimo prie tokių paslaugų tarifams. RLAH principas gali paskatinti tarptinklinio ryšio vartotojus tikėtis, kad skambindami tokiais numeriais naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu jie neturėtų patirti didesnių išlaidų, palyginti su savąja šalimi. Tačiau naudojantis tarptinkliniu ryšiu taip yra ne visada. Tarptinklinio ryšio vartotojai patiria didesnių išlaidų, net jei jie skambina numeriais, kuriais savojoje šalyje galima skambinti nemokamai. Tai gali silpninti vartotojų pasitikėjimą galimybe palaikyti ryšį telefonu, kai naudojamas tarptinklinis ryšys, ir vartotojai gali sulaukti nelauktai didelių sąskaitų, o tai gali daryti neigiamą poveikį tikrai RLAH patirčiai. Mažmeniniu lygmeniu taip yra daugiausia dėl nepakankamo didesnių mokesčių, kurie gali būti patirti skambinant pridėtinės vertės paslaugų numeriais, skaidrumo. Todėl reikėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų didinamas informuotumas apie didelių sąskaitų riziką ir padidintas skambučių pridėtinės vertės paslaugų numeriais sąlygų skaidrumas. Tuo tikslu tarptinklinio ryšio vartotojai turėtų būti informuoti savo mažmeninės prekybos sutartyje apie tai, kad skambučiams pridėtinės vertės paslaugų numeriais naudojantis tarptinkliniu ryšiu gali būti taikomi papildomi mokesčiai, ir apie tai jiems turėtų būti laiku ir nemokamai jiems patogiu būdu pranešta bei jie turėtų būti apie tai perspėti. Direktyvos (ES) 2018/1972 VI priede nustatyta trečiųjų šalių sąskaitų išrašymo deaktyvavimo priemonė, jei tokia yra, gali būti taikoma tarptinklinio ryšio situacijoms;

(38)

didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos turėtų veikti taip, kad operatoriai galėtų padengti visas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Taikant sąnaudų modelį, kuriuo remtasi atliekant peržiūrą, buvo kuo labiau atsižvelgta į operatorių atliktas investicijas judriojo tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, pvz., spektro kainą, įrangos sąnaudas ir investicijas į infrastruktūrą, taip pat į operatorių naudojamą infrastruktūrą ir technologijas, kuriomis, kaip tikimasi, iki kitos peržiūros bus daugiausia naudojamasi. 2025 m. planuojama peržiūra bus grindžiama nauju sąnaudų modeliu, kuo labiau atsižvelgiant į tarpiniu laikotarpiu pastebėtus technologinius pokyčius. Tai turėtų padėti išlaikyti paskatas investuoti į lankomų šalių tinklus ir išvengti vidaus konkurencijos lankomų šalių rinkose iškraipymo, susijusio su operatorių, kurie naudojasi didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos taisomosiomis priemonėmis siekdami konkuruoti lankomų šalių vidaus rinkose, reguliuojamuoju arbitražu;

(39)

atsižvelgiant į šio reglamento tikslus siekiant užtikrinti nuolatinę konkurenciją ir galutinių naudotojų apsaugą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos viršutinės didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų ribos, kurios atspindėtų operatorių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų pokyčius. Peržiūros proceso tikslais taikomas sąnaudų modelis, nurodytas šio reglamento tikslais atliktame poveikio vertinime, rodo, kad veiklos vykdytojų sąnaudos palaipsniui mažėjo ir toliau mažėja. Atsižvelgiant į numatomą planuojamos didmeninių kainų viršutinių ribų peržiūros tvarkaraštį remiantis dviem ataskaitomis, kurias Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. ir 2029 m. birželio 30 d., didžiausios didmeninės kainos turėtų būti sumažintos remiantis kainų mažinimo planu, atsižvelgiant į atitinkamas išlaidų sąmatas ir tikėtinus rinkos pokyčius 2022–2027 m. laikotarpiu;

(40)

didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų sąmatos, įskaitant bendras ir bendras sąnaudas, buvo įvertintos remiantis keliais šaltiniais. Vienas šaltinis buvo bendrasis didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudų modelis, naudotas peržiūros proceso tikslais, pagal kurį įvertintos veiksmingo operatoriaus sąnaudos teikiant didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. Išlaidų modelio rezultatai leidžia analizuoti kiekvienų metų išlaidas kiekvienoje valstybėje narėje pagal skirtingus scenarijus ir prielaidas tais metais, kuriais jis apskaičiuoja išlaidas. Sąnaudų modelis buvo papildytas operatorių pateiktais duomenimis, o vėliau jį patvirtino atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos. Į sezoniškumą taip pat buvo atsižvelgta tų valstybių narių, kurios gali įrodyti, kad tai turėjo įtakos operatorių tinklo matmenims, atveju. Per visą sąnaudų modelio kūrimo laikotarpį buvo konsultuotasi su operatoriais, BEREC ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis. Atliekant sąnaudų vertinimą taip pat buvo atsižvelgta į dabartines didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Sąjungoje ir į numatomą atnaujintų tinklo technologijų įsisavinimą ateityje, kaip nurodė BEREC savo nuomonėse;

(41)

kalbant apie didmeninių kainų taisykles, turėtų būti paliktos galioti Sąjungos lygmens reguliavimo pareigos, nes bet kokios priemonės, kuriomis sąlygos teikti RLAH visoje Sąjungoje sudaromos nesprendžiant su didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų dydžio klausimo, keltų pavojų iškraipyti tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinką ir neskatintų konkurencijos. Deramo lygio didmeninės kainos turėtų padėti užtikrinti tvarią konkurenciją, įskaitant naujų rinkos dalyvių, mažųjų ir vidutinių įmonių bei startuolių konkurenciją;

(42)

didžiausios didmeninės kainos turėtų būti nustatytos kaip apsauginė riba ir jomis turėtų būti užtikrinta, kad operatoriai galėtų padengti savo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Jos taip pat turėtų būti tokios, kad būtų sudarytos sąlygos plačiu mastu tvariai teikti RLAH kartu paliekant atsargą komercinėms operatorių deryboms;

(43)

nors daugelis didmeninių sujungimo mokesčių paprastai nustatomi už sekundes, kai kurie judriojo ryšio tinklų operatoriai, apmokestindami teikiamas didmenines tarptinklinio ryšio skambučių paslaugas, taiko trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, siekiantį iki 60 sekundžių, todėl iškraipoma tų operatorių ir kitokius paslaugų apmokestinimo metodus taikančių operatorių konkurencija ir kliudoma nuosekliai taikyti šiuo reglamentu nustatytas didžiausias leidžiamas didmenines kainas. Be to, dėl to tenka mokėti papildomą mokestį, dėl kurio padidėja didmeninės išlaidos, ir kuris daro neigiamą poveikį mažmeninėms tarptinklinio ryšio skambučių paslaugų kainoms. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad judriojo ryšio tinklo operatoriai didmenines reguliuojamų skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainas apskaitytų už sekundes;

(44)

siekiant užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų nenutrūkstamai ir veiksmingai nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, lankomos šalies tinklai neturėtų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams taikyti jokių didmeninių mokesčių, susijusių su bet kuriais skubios pagalbos ryšių tipais;

(45)

siekiant padidinti tarptinklinio ryšio paslaugų mažmeninių kainų skaidrumą ir padėti tarptinklinio ryšio vartotojams priimti sprendimus dėl naudojimosi savo judriojo ryšio įrenginiais užsienyje, judriojo ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų nemokamai teikti informaciją apie jiems taikomas kainas naudojantis tarptinkliniu ryšiu lankomoje valstybėje narėje. Kadangi tam tikros vartotojų grupės gali gerai žinoti tarptinklinio ryšio kainas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybę lengvai atsisakyti tų automatiškai siunčiamų pranešimų. Be to, tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti pateikta tekstinė žinutė su nuoroda į nemokamą prisijungimą prie tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo sukurto interneto puslapio, kuriame pateikiama išsami informacija apie paslaugų, už kurias gali būti taikomi didesni mokesčiai, rūšis (skambučius ir SMS žinutes), nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2018/1972 97 straipsniui. Tarptinklinio ryšio vartotojai turėtų būti išsamiai ir aiškiai informuojami apie visus mokesčius, taikomus nemokamiems telefono ryšio numeriams naudojantis tarptinkliniu ryšiu. Be to, vartotojams paprašius, jeigu jie yra Sąjungoje, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų jiems aktyviai teikti papildomą informaciją apie skambinimo ar skambučių priėmimo, SMS žinučių ir MMS žinučių siuntimo ir gavimo bei kitų duomenų perdavimo paslaugų lankomoje valstybėje narėje kainas už minutę, už SMS žinutę arba už duomenų megabaitą, įskaitant PVM;

(46)

tarptinklinio ryšio vartotojas gali prisijungti prie neantžeminio viešojo judriojo ryšio tinklo, pavyzdžiui, laivuose (JRL paslaugos), kaip apibrėžta Komisijos sprendime 2010/166/ES (17), arba orlaiviuose (JRO paslaugos), kaip apibrėžta Komisijos sprendime 2008/294/EB (18), kurie naudoja ne antžeminius, o kitus radijo tinklų tipus per specialius laive sumontuotus įrenginius. Tos paslaugos dažnai prieinamos tarptautiniuose vandenyse arba orlaiviuose. Mokesčiai, kuriuos patiria tarptinklinio ryšio vartotojai, kurie sąmoningai ar netyčia prisijungia prie neantžeminių tinklų, yra žymiai didesni už reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus. Tarptinklinio ryšio vartotojai yra įpratę naudotis RLAH ir tarptinklinio ryšio paslaugomis savojoje šalyje taikomomis kainomis. Kadangi nėra nuoseklaus požiūrio į skaidrumą ir nėra apsaugos priemonių, taikomų prisijungimui prie neantžeminių tinklų, tarptinklinio ryšio vartotojams kyla didesnė nelauktai didelių sąskaitų rizika. Todėl reikėtų nustatyti papildomas skaidrumo ir apsaugos priemones, kurios būtų taikomos prisijungimui prie neantžeminių tinklų, pvz., laivuose ir orlaiviuose.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų imtis pagrįstų veiksmų, kad būtų taikomos tokios skaidrumo ir apsaugos priemonės. Tokie veiksmai galėtų apimti tinklo eksploatavimo priemones, finansines ribas, atsisakymo mechanizmą arba lygiavertes priemones. Visų pirma jie turėtų apimti priemones, kuriomis užtikrinama, kad tinkama informacija būtų teikiama aiškiai ir suprantamai, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų aktyviai užkirsti kelią tokiems nepageidaujamiems tarptinklinio ryšio įsijungimo atvejams. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, siūlantys atsisakymo mechanizmą, turėtų informuoti tarptinklinio ryšio vartotojus apie momentinio sutikimo naudotis paslauga arba paslaugos veikimo atnaujinimo apribojimus, pvz., apie riziką, kad neprisijungę prie tinklo jie negalės vėl aktyvuoti prisijungimo prie neantžeminio tinklo. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų informuoti savo tarptinklinio ryšio vartotojus apie galimybę rankiniu būdu ir iš karto atsisakyti tarptinklinio ryšio savo nešiojamajame aparate, naudodamiesi nustatymais arba aktyvuodami skrydžio režimą. Kiek įmanoma, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, planuodami ir eksploatuodami savo tinklus, turėtų siekti teikti pirmenybę prisijungimui prie antžeminių tinklų, kad būtų kuo labiau sumažinta nepageidautino prisijungimo prie neantžeminių tinklų rizika. Siekiant užtikrinti aukštą tarptinklinio ryšio vartotojų apsaugos lygį jiems prisijungiant prie neantžeminių viešųjų judriojo ryšio tinklų, judriojo ryšio paslaugų teikėjai turėtų teikti savo tarptinklinio ryšio vartotojams informaciją apie visus taikomus papildomus mokesčius, siųsdami nemokamą tekstinę žinutę kiekvieną kartą, kai įvyksta prisijungimas prie tokio tinklo;

(47)

paslaugų atžvilgiu turėtų būti nustatyti specialūs skaidrumo reikalavimai, derinami su specialiomis sąlygomis dėl tarifų ir duomenų kiekių, kurios bus taikomos panaikinus mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomus papildomus mokesčius. Visų pirma turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad tarptinklinio ryšio vartotojams patogiu būdu laiku ir nemokamai būtų pranešama apie taikomas sąžiningo naudojimo taisykles, apie tai, kad pasiekta pagal sąžiningo naudojimo taisykles taikomas reguliuojamų tarptinkliniu ryšiu teikiamų balso, SMS žinučių arba tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų visiško suvartojimo riba, apie bet kurį papildomą mokestį, ir apie išnaudotų reguliuojamų tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo paslaugų kiekį;

(48)

pasienio regionuose gyvenantys vartotojai neturėtų gauti pernelyg didelių sąskaitų dėl nepageidauto tarptinklinio ryšio įsijungimo. Todėl tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų imtis visų pagrįstų veiksmų nepageidaujamo tarptinklinio ryšio įsijungimo rizikai kuo labiau sumažinti ir savo vartotojams apsaugoti, kad jiems netektų mokėti už tarptinklinį ryšį, būnant savo valstybėje narėje. Tokie veiksmai turėtų apimti finansines ribas, tarptinklinio ryšio atsisakymo ne Sąjungos tinkle mechanizmus, kai tai techniškai įmanoma, arba lygiavertes priemones. Visų pirma tokie veiksmai turėtų apimti tinkamas priemones tam, kad informacija būtų teikiama aiškiai ir suprantamai, jog vartotojai galėtų aktyviais veiksmais užkirsti kelią tokiems nepageidaujamo tarptinklinio ryšio įsijungimo atvejams. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, atsakingos už vartotojų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, interesų apsaugą ir rėmimą, turėtų skirti tinkamą dėmesį situacijoms, susijusioms su vartotojų mokamais mokesčiais už tarptinklinį ryšį jiems dar būnant savo valstybėje narėje, ir turėtų imtis atitinkamų priemonių šiai problemai sumažinti;

(49)

be to, turėtų būti nustatytos priemonės visų mažmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, taip pat prisijungimo prie neantžeminių viešųjų judriojo ryšio tinklų, kainų skaidrumui užtikrinti, visų pirma tam, kad būtų išvengta didžiulių sąskaitų, kurios kliudo sklandžiai veikti vidaus rinkai, ir tarptinklinio ryšio vartotojams būtų suteiktos reikiamos priemonės savo išlaidoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms stebėti ir valdyti. Taip pat neturėtų būti kliūčių, trukdančių atsirasti taikomosioms programoms ar technologijoms, kurios galėtų pakeisti tarptinklinio ryšio paslaugas ar tapti jų alternatyva, kaip antai (bet ne tik) belaidžiam interneto ryšiui Wi-Fi;

(50)

be to, siekiant išvengti didžiulių sąskaitų, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų nustatyti vieną ar kelias už visas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas mokėtinų mokesčių didžiausias leidžiamas finansines arba kiekybines ribas, išreikštas ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita, prie kurių priartėjus būtų siunčiamas atitinkamas įspėjimas tokiu formatu, kad šį įspėjimą būtų galima vėliau susirasti, ir kurias jie turėtų siūlyti nemokamai taikyti visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams. Pasiekus tą didžiausią leidžiamą ribą, vartotojai nebeturėtų gauti tų paslaugų ar už jas mokėti, išskyrus tuos atvejus, kai vartotojai, laikydamiesi pranešime nurodytų terminų ir sąlygų, specialiai pareikalautų, kad tos paslaugos ir toliau būtų teikiamos. Tokiu atveju jie turėtų gauti nemokamą patvirtinimą tokiu formatu, kad šį patvirtinimą būtų galima vėliau susirasti. Tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį atsisakyti tokių didžiausių leistinų finansinių ar kiekybinių ribų arba nuspręsti ribos netaikyti. Jeigu vartotojai nenurodo kitaip, jiems turėtų būti taikoma numatytoji ribų sistema;

(51)

šios skaidrumo užtikrinimo priemonės turėtų būti laikomos būtinosiomis tarptinklinio ryšio vartotojų apsaugos priemonėmis, tačiau tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams tai neturėtų kliudyti vartotojams siūlyti įvairių kitų priemonių, kurios jiems padėtų numatyti ir valdyti savo išlaidas, susijusias su duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis;

(52)

išankstinio mokėjimo tarifą pasirinkę vartotojai taip pat gali gauti didžiules sąskaitas už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas. Dėl tos priežasties atjungimo ribos nuostatos turėtų būti taikomos taip pat ir tiems vartotojams;

(53)

vartotojai ne visada atskiria prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų naudojantis tarptinkliniu ryšiu, t. y. kai galutiniai naudotojai naudojasi tokiomis paslaugomis lankomose valstybėse narėse, nuo ryšių ES viduje, t. y. kai vartotojai, esantys jų kilmės valstybėje narėje, skambina arba siunčia SMS žinutes į kitą valstybę narę. Nors tarptinklinis ryšys ir ryšys ES viduje sudaro dvi skirtingas ir atskiras rinkas, vartotojų požiūriu tarp jų galima rasti tam tikrų panašumų. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. bet kuriai mažmeninei kainai be PVM, kuri gali būti taikoma vartotojams už reguliuojamas ryšio paslaugas ES viduje, nustatyta viršutinė 0,19 EUR/min. riba skambučiams ir viršutinė 0,06 EUR riba už SMS žinutę. Pratęsus pagal šį reglamentą RLAH priemonių, kuriomis mažinama rizika atgrasyti nuo tarpvalstybinių ryšių ir sudaromos sąlygos vidaus rinkai sukurti, galiojimą, turėtų būti laikoma tikslinga ištirti ES vidaus ryšių rinkos plėtrą. Tuo tikslu esamos priemonės turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2018/1972, visų pirma taisyklių dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, taikymą ir bendrų didžiausių Sąjungos masto balso skambučių užbaigimo tarifų, kurie sudaro sąnaudų už ryšio paslaugas ES viduje struktūros dalį, nustatymą. Komisija, padedama BEREC, turėtų įvertinti esamų priemonių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971 (19), poveikį ir nustatyti, ar yra nuolatinis poreikis mažinti viršutines ribas siekiant apsaugoti vartotojus ir kokiu mastu. Tas vertinimas turėtų būti atliktas likus bent vieniems metams iki tų priemonių galiojimo pabaigos 2024 m. gegužės 14 d.;

(54)

labai skiriasi reguliuojami tarptinklinio ryšio tarifai Sąjungoje ir tarptinklinio ryšio tarifai, taikomi vartotojams keliaujant už Sąjungos ribų; tie tarifai už Sąjungos ribų yra žymiai didesni, nei kainos Sąjungoje, kur panaikinus mažmeninius tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius papildomi tarptinklinio ryšio mokesčiai taikomi tik išskirtiniais atvejais. Nesant nuoseklaus požiūrio į skaidrumą ir apsaugos priemonių, susijusių su tarptinkliniu ryšiu ne Sąjungoje, vartotojai nėra užtikrinti dėl savo teisių, ir todėl dažnai atsisako naudotis judriojo ryšio paslaugomis užsienyje. Skaidriai teikiant informaciją vartotojams, jiems būtų padėta ne tik apsispręsti, kaip naudotis savo judriojo ryšio įrenginiais keliaujant užsienyje (tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų), bet ir pasirinkti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją. Todėl būtina spręsti problemą, susijusią su skaidrumo ir vartotojų apsaugos stoka, tam tikras skaidrumo ir apsaugos priemones taip pat taikant tarptinklinio ryšio paslaugoms, teikiamoms už Sąjungos ribų. Tomis priemonėmis turėtų būti palengvinama konkurencija ir pagerinamas vidaus rinkos veikimas;

(55)

Sąjungos piliečiai, naudodamiesi mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis trečiosiose šalyse, susiduria su dideliais tarptinklinio ryšio mokesčiais. Todėl turėtų būti skatinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama abipusiškumo pagrindu sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius už tarptinklinio ryšio paslaugas tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių. Visų pirma galutiniams naudotojams prie Sąjungos išorės sienų esančiuose pasienio regionuose būtų labai naudingi mažesni mokesčiai už tarptinklinį ryšį su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis;

(56)

jeigu lankomos trečiosios šalies tinklo operatorius neleidžia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui realiu laiku stebėti, kaip jo vartotojai naudojasi paslaugomis, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas neturėtų būti įpareigotas taikyti vartotojams apsaugoti skirtų finansinių ar kiekybinių ribų;

(57)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų informuoti tarptinklinio ryšio vartotojus apie galimybę nemokamai susisiekti su pagalbos tarnybomis skambinant bendruoju Europos skubios pagalbos telefono numeriu 112 ir alternatyvias susisiekimo priemones naudojantis skubios pagalbos ryšiu, kuriuo būtų techniškai įmanoma naudotis tarptinklinio ryšio vartotojams, visų pirma neįgaliems tarptinklinio ryšio vartotojams. Alternatyvūs susisiekimo būdai naudojantis skubios pagalbos ryšiu leidžia tarptinklinio ryšio vartotojams, visų pirma neįgaliems tarptinklinio ryšio vartotojams, susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis kitais būdais nei skambinant. Pavyzdžiui, pagal Direktyvos (ES) 2019/882 4 straipsnį įgyvendinamos alternatyvios prieigos priemonės gali būti užtikrintos skubios pagalbos programėlėmis, žinutėmis, perdavimo paslaugomis arba realiuoju laiku perduodamu tekstu arba įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugomis. Informacija apie susisiekimo priemones turėtų būti teikiama SMS žinute, kuria tarptinklinio ryšio vartotojas informuojamas apie galimybę nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis bendruoju Europos skubios pagalbos telefono numeriu 112 ir kurioje pateikiama nuoroda į specialų tinklalapį, kuriuo galima nemokamai naudotis ir kuris atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 (20), kuriame lengvai ir suprantamai apibūdinamos alternatyvios susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis lankomoje valstybėje narėje priemonės ir nurodomos tik tos prieigos priemonės, kurias techniškai įmanoma naudoti tarptinklinio ryšio vartotojams. Tame specialiame tinklalapyje turėtų būti pateikiama informacija ta kalba, kuria tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas bendrauja su tarptinklinio ryšio vartotoju;

(58)

Direktyvos (ES) 2018/1972 110 straipsniu reikalaujama, jog valstybės narės užtikrintų, kad jų viešojo perspėjimo sistemos perduotų viešuosius įspėjimus atitinkamiems galutiniams naudotojams, t. y. galutiniams naudotojams, esantiems geografinėse vietovėse, kurios įspėjimo laikotarpiu gali nukentėti nuo gresiančių ar kylančių didelio masto ekstremaliųjų situacijų ir nelaimių, įskaitant tarptinklinio ryšio galutinius naudotojus. Šiuo metu turimos technologijos nacionalinėms institucijoms suteikia galimybę siųsti viešus įspėjimus atitinkamiems tarptinklinio ryšio vartotojams nereikalaudamos, kad tarptinklinio ryšio vartotojas prieš tai atliktų tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųstų programėlę. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse diegiamos visuomenės įspėjimo mobiliosios programėlės, kurios leidžia galutiniams naudotojams siųsti išsamią informaciją, kartais kartu su pirmiau minėtomis technologijomis. Valstybėse narėse, kuriose nuoroda į tokią nacionalinę viešojo perspėjimo mobiliąją programėlę yra pateikta susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis priemonių, kurios yra numatytos kiekvienoje valstybėje narėje, duomenų bazėje, sukurtoje pagal šį reglamentą, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų informuoti tarptinklinio ryšio vartotojus apie nuorodą į tą programėlę. Informacija turėtų būti teikiama ta kalba, kuria tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas bendrauja su tarptinklinio ryšio vartotoju. Atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2018/1972 preambulę, Komisija įvertins galimybes atitinkamiems tarptinklinio ryšio vartotojams sudaryti sąlygas keliaujant Sąjungoje gauti, be kita ko per mobiliąją programėlę, kompetentingų nacionalinių institucijų viešuosius įspėjimus, paskelbtus naudojantis Sąjungos masto viešojo perspėjimo sistema, kuri papildo nacionalines viešojo perspėjimo sistemas;

(59)

numerių serijos, įskaitant tas, kurios naudojamos pridėtinės vertės paslaugoms teikti, nustatomos nacionaliniuose numeracijos planuose ir Sąjungos lygmeniu nederinamos. Todėl operatoriai gali negalėti iš anksto atpažinti visų šalių pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų. Pridėtinės vertės paslaugoms naudojamoms numerių serijoms taikomos ypatingos nacionalinio lygmens kainodaros sąlygos ir daugeliu atvejų jų skambučių užbaigimo tarifai nėra reguliuojami. Nors tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams tai yra žinoma, jiems taikomos didmeninės kainos vis tiek gali būti nelauktai didelės. Tarptinklinio ryšio atveju operatoriai negali spręsti šio klausimo, nes jiems trūksta informacijos apie numerių, Sąjungoje naudojamų pridėtinės vertės paslaugoms teikti, serijas. Siekiant išspręsti šią problemą BEREC turėtų sukurti ir prižiūrėti saugią bendrą Sąjungos pridėtinės vertės paslaugoms skirtų numerių serijų duomenų bazę. Šios duomenų bazės tikslas – padidinti skaidrumą suteikiant nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir, kai taikytina, kitoms kompetentingoms institucijoms bei operatoriams galimybę tiesiogiai susipažinti su informacija apie tai, kurių serijų numeriai gali lemti didesnes išlaidas (užbaigimo tarifus) visose valstybėse narėse. Tai yra būtina tarpinė priemonė siekiant padidinti skaidrumą mažmeniniu lygmeniu, nes ji galėtų būti naudojama tarptinklinio ryšio vartotojus informuoti apie paslaugų, kurioms gali būti taikomi didesni mokesčiai naudojantis tarptinkliniu ryšiu, rūšis. Siekiant užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą ir skaidrumą, duomenų bazėje turėtų būti galima pateikti papildomos informacijos, pavyzdžiui, apie tarifus, susijusius su pridėtinės vertės paslaugoms skirtų numerių serijomis, pvz., tarifus už minutę arba už tam tikras operacijas. Tokia informacija apie tarifus galėtų būti skelbiama specialiame tinklalapyje, kuriame pateikiama informacija apie pridėtinės vertės paslaugas. BEREC turėtų nustatyti procedūras, pagal kurias kompetentingos institucijos turi teikti informaciją į pagal šį reglamentą sukurtą pridėtinės vertės paslaugoms skirtų numerių serijų duomenų bazę ir ją atnaujinti;

(60)

BEREC turėtų sukurti ir tvarkyti bendrą visos Sąjungos susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis priemonių, kurios yra numatytos kiekvienoje valstybėje narėje ir kuriomis tarptinklinio ryšio vartotojams naudotis yra techniškai įmanoma, duomenų bazę. Duomenų bazė skirta padėti nacionaliniams operatoriams, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir, kai taikytina, kitoms kompetentingoms institucijoms gauti informaciją apie visas šias priemones susisiekti su Sąjungoje įsteigtomis skubios pagalbos tarnybomis. Valstybės narės turėtų turėti galimybę atnaujinti duomenų bazę su nuoroda į nacionalinę viešojo perspėjimo mobiliąją programėlę, jei taikytina. BEREC turėtų nustatyti procedūras, pagal kurias kompetentingos institucijos turi teikti ir atnaujinti pagal šį reglamentą prašomą informaciją;

(61)

kai valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios nėra nacionalinės reguliavimo institucijos, paveda kai kurias užduotis, susijusias su galutinių paslaugų gavėjų apsauga, pavyzdžiui, susijusias su informacijos apie mažmenines sutartis teikimo reikalavimais, skaidrumu ar sutarties nutraukimu, tų kompetentingų institucijų kompetencija vykdyti tas užduotis apima visas mažmeninės sutarties dalis, įskaitant su tarptinkliniu ryšiu susijusias teises ir pareigas. Nedarant poveikio užduočių paskirstymui pagal Direktyvą (ES) 2018/1972, už užduočių pagal tą direktyvą vykdymą atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos ir, kai taikytina, kitos kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus, būtinus šiuo reglamentu nustatytoms pareigoms stebėti, prižiūrėti ir jų vykdymui užtikrinti savo teritorijoje. Jos taip pat turėtų stebėti skambučių, SMS ir duomenų perdavimo paslaugų kainų, taikomų Sąjungos tarptinklinio ryšio vartotojams, pokyčius, atitinkamais atvejais įskaitant konkrečias išlaidas, susijusias su skambinimu ir skambučių priėmimu naudojantis tarptinkliniu ryšiu atokiausiuose Sąjungos regionuose, ir būtinybę užtikrinti, kad tos išlaidos galėtų būti tinkamai padengtos didmeninėje rinkoje, taip pat užtikrinti, kad srauto nukreipimo technologijos nebūtų naudojamos apribojant pasirinkimą ir pakenkiant vartotojams. Jos turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosioms šalims būtų suteikiama naujausia informacija apie šio reglamento taikymą, ir skelbti tokio stebėjimo rezultatus. Pateikiama informacija turėtų būti suskirstyta pagal įmones, vartotojus, pasirašiusius apmokėjimo už suteiktas paslaugas sutartis, ir vartotojus, pasirašiusius išankstinio apmokėjimo sutartis;

(62)

tos pačios šalies tarptinklinio ryšio atokiausiuose Sąjungos regionuose, kuriuose judriojo ryšio telefonijos licencijos skiriasi nuo išduodamų likusioje valstybės teritorijoje, kaina galėtų sumažėti tiek pat, kiek ir tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje. Dėl šio reglamento įgyvendinimo vartotojams, kurie naudojasi tos pačios šalies tarptinklinio ryšio paslaugomis, neturėtų būti taikomos nepalankesnės kainos, palyginti su klientais, kurie naudojasi tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugomis. Tuo tikslu nacionalinės institucijos gali imtis papildomų Sąjungos teisę atitinkančių priemonių;

(63)

siekiant stebėti ir prižiūrėti šio reglamento taikymą ir pokyčius didmeninėse tarptinklinio ryšio rinkose, kartu užtikrinant verslo konfidencialumą, nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikta teisė reikalauti pateikti informaciją apie didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, kuriuose nenumatoma taikyti didžiausių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Be to, toms institucijoms turėtų būti leista reikalauti pateikti informaciją apie didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimuose numatytas ir taikomas sąlygas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, keliaujantiems Sąjungoje;

(64)

jei Sąjungos judriojo ryšio paslaugų teikėjai nustato, kad jų klientams sąveikos ir visuotinės susijungimo galimybės teikiamai naudai kelia pavojų jų tarptinklinio ryšio susitarimų su kitos valstybės narės judriojo ryšio tinklų operatoriais nutraukimas arba nutraukimo grėsmė, arba jei jie negali teikti savo vartotojams paslaugų kitoje valstybėje narėje, nes nėra sudarytas susitarimas su bent vienu didmeninių tinklo paslaugų teikėju, nacionalinės reguliavimo institucijos arba kitos kompetentingos institucijos Direktyvos (ES) 2018/1972 61 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais prireikus turėtų pasinaudoti įgaliojimais pagal tos direktyvos 61 straipsnį ir užtikrinti deramą prieigą ir sujungimą, atsižvelgiant į tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytus tikslus, ypač į vidaus rinkos plėtros tikslą skatinant Europos masto paslaugų teikimą, prieinamumą ir sąveikumą bei visuotinį sujungimą;

(65)

konkretus didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainoms taikomas reguliavimas reiškia, kad bendra Sąjungos lygmeniu nustatyta kainos viršutinė riba taikoma sudėtiniam produktui, kuris gali apimti ir kitus didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos ir sujungimo paslaugų produktus, įskaitant visų pirma tuos, kuriems taikomas nacionalinis ar galbūt tarpvalstybinis reguliavimas. Šiuo atžvilgiu numatoma, kad tų produktų reguliavimo skirtumai Sąjungoje mažės, visų pirma dėl papildomų priemonių, kurių imtasi pagal Direktyvą (ES) 2018/1972 ir kuriomis siekiama užtikrinti didesnį reguliavimo metodų nuoseklumą. Iki tol bet koks lankomos šalies tinklo operatorių ir kitų operatorių ginčas dėl kainų, taikomų tiems reguliuojamiems produktams, kurie būtini didmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į BEREC nuomonę, jei su ja buvo konsultuotasi, laikantis konkrečių tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomų reguliavimo pareigų, taip pat Direktyvos (ES) 2018/1972;

(66)

būtina stebėti ir reguliariai peržiūrėti didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų veikimą ir jų tarpusavio ryšį su mažmenine tarptinklinio ryšio rinka, atsižvelgiant į konkurencijos ir technologijų vystymąsi ir srautus. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti dvi ataskaitas, po kurių, prireikus, pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tose ataskaitose Komisija visų pirma turėtų įvertinti, ar RLAH principas turi įtakos mažmeninėje rinkoje siūlomų tarifų planų raidai. Viena vertus, tai apimtų vertinimą, ar atsirado naujų tarifų planų, pagal kuriuos teikiamos tik vidaus paslaugos ir visiškai neteikiamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos ir tokiu būdu daroma žala pačiam RLAH tikslui, ir, kita vertus, vertinimą, kiek sumažėjo fiksuoto dydžio tarifų planų, nes tai taip pat gali būti laikoma žala vartotojams, o tai galėtų pakenkti bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams.

Komisijos ataskaitose visų pirma turėtų būti įvertinta, kiek nacionalinės reguliavimo institucijos leido taikyti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, savojo tinklo operatorių galimybės toliau taikyti savosiose šalyse taikomus kainodaros modelius ir lankomos šalies tinklo operatorių galimybė padengti faktiškai patirtas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas. Be to, Komisijos ataskaitose turėtų būti įvertinta: kaip didmeniniu lygmeniu užtikrinama prieiga prie įvairių tinklo technologijų ir skirtingų kartų tinklų; informacija apie didmeninę duomenų paslaugų kainodarą; prekybos platformų ir panašių didmeninės prekybos srautu priemonių naudojimo mastas; įrenginių tarpusavio sąveikos tarptinklinio ryšio raida; nuolatinės mažmeninio lygmens problemos, susijusios su pridėtinės vertės paslaugomis; priemonių taikymas skubios pagalbos ryšiui; tarptinklinio ryšio trečiosiose šalyse ir neantžeminių viešųjų judriojo ryšio tinklų skaidrumo priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią nepageidaujamam tarptinklinio ryšio įsijungimui; šiame reglamente nustatytų su paslaugų kokybe susijusių pareigų veiksmingumas; ir tai, kaip tinkamai savo sudarytose sutartyse vartotojai informuojami apie tas pareigas bei kokiu mastu gali naudotis išties vertingu RLAH. Be to, Komisijos ataskaitose turėtų būti įvertinta, kokį poveikį naujų technologijų diegimas ir plėtra, taip pat pandemija ir gaivalinės nelaimės daro tarptinklinio ryšio rinkai. Kad būtų sudarytos galimybės teikti tokias ataskaitas siekiant įvertinti, kaip tarptinklinio ryšio rinkos prisitaiko prie RLAH taisyklių, turėtų būti surinkta pakankamai duomenų apie tų rinkų veikimą įgyvendinus tas taisykles;

(67)

kad būtų galima įvertinti konkurencijos pokyčius tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu rinkose ir kad būtų reguliariai teikiamos ataskaitos apie tai, kaip keičiasi nesubalansuoto srauto tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų faktinės didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, BEREC turėtų iš nacionalinių reguliavimo institucijų toliau rinkti duomenis. Kai taikytina, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti koordinuoti veiksmus su kitomis kompetentingomis institucijomis. Tokie duomenys turėtų apimti faktines atitinkamai subalansuotam ir nesubalansuotam srautui taikomas kainas, kartu su faktiniais atitinkamų tarptinklinio ryšio paslaugų srauto dydžiais. Duomenų rinkimas, kuris sudaro galimybę stebėti ir vertinti keliavimo įpročių ir vartojimo modelių poveikį, pavyzdžiui, dėl pandemijos sukeltų pokyčių, yra labai svarbus atliekant analizę, kurios reikalaujama šiame reglamente numatytose ataskaitose. BEREC taip pat turėtų rinkti duomenis apie atvejus, kai didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimo šalys pasirenka netaikyti didžiausių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų arba didmeniniu lygmeniu įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai šie periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje. Remdamasi surinktais pakankamo detalumo duomenimis, BEREC turėtų reguliariai pranešti apie ryšį tarp mažmeninių kainų, didmeninių kainų ir didmeninių sąnaudų už tarptinklinio ryšio paslaugas. Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, pagrįstą reguliariomis BEREC ataskaitomis, po kurios, jei tikslinga, pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. BEREC taip pat turėtų rinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima stebėti elementus, kuriuos Komisija turi įvertinti pagal šį reglamentą numatytose ataskaitose;

(68)

vidutinės trukmės laikotarpiu įrenginių tarpusavio sąveikos tarptinklinio ryšio ir daiktų interneto tarptinklinio ryšio palengvinimas turėtų būti laikomas svarbiu veiksniu, skatinančiu skaitmeninti Sąjungos pramonę, ir jis turėtų būti grindžiamas Sąjungos politika tokiuose sektoriuose kaip sveikata, energetika, aplinka ir transportas. Komisija turėtų reguliariai vertinti tarptinklinio ryšio vaidmenį įrenginių tarpusavio junglumo rinkoje ir daiktų interneto rinkoje. Prireikus, Komisija, pasikonsultavusi su BEREC, taip pat turėtų pateikti rekomendacijas. BEREC taip pat turėtų rinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima stebėti elementus, kurie turi būti įvertinti Komisijos ataskaitose dėl šiame reglamente numatytų įrenginių tarpusavio sąveikos tarptinklinio ryšio ir daiktų interneto įrenginių kūrimo, atsižvelgiant į korinio ryšio sprendimus, grindžiamus nelicencijuojamu dažnių spektru;

(69)

Komisija, BEREC, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos ir, kai taikytina, kitos kompetentingos institucijos, dalydamosi informacija šio reglamento peržiūros, stebėsenos ir taikymo priežiūros tikslais, turėtų visiškai užtikrinti verslo konfidencialumą. Todėl verslo konfidencialumo reikalavimų laikymasis neturėtų užkirsti kelio nacionalinių reguliavimo institucijų galimybei laiku dalytis konfidencialia informacija tokiais tikslais;

(70)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti bendrą metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad viešaisiais judriojo ryšio tinklais besinaudojantys vartotojai keliaudami Sąjungoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas, palyginti su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis, ir padidinti skaidrumą bei vartotojų apsaugą, taip pat užtikrinti mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savo šalyje taikomomis kainomis teikimo tvarumą bei užtikrinti, kad RLAH patirtis būtų išties vertinga, t. y. kad būtų gaunama kokybiška paslauga ir kad būtų galima tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(71)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(72)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (21) 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė savo nuomonę 2021 m. balandžio 20 d.,