32022R0125

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
Deleguotasis reglamentas - 2022/125 - EN - EUR-Lex

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 32022R0125

Help

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/125 2021 m. lapkričio 19 d. kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų I–V priedai (Tekstas svarbus EEE)

C/2021/8216

OL L 20, 2022 1 31, p. 40–51 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2022/125/oj

HTML

PDF

Official Journal

2022 1 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 20/40

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/125

2021 m. lapkričio 19 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų I–V priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (1), ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

tam, kad Komisija galėtų atlikti Sutartyse numatytas savo užduotis, ypač susijusias su aplinka, tvarumu ir klimato kaita, jai reikia naujausios išsamios ir patikimos informacijos. Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 nustatyta bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sistema, įskaitant rodiklių, kuriems parengti reikalingi duomenys turi būti rengiami ir perduodami, sąrašus ir sąskaitų parengimo dažnumo ir perdavimo terminų taisykles;

(2)	aplinkos sąskaitų rodiklių sąrašai yra būtini, kad valstybių narių statistinius duomenis būtų galima lyginti. Juos reikia atnaujinti, kad jie derėtų su atnaujintais sąskaitoms naudojamų duomenų šaltiniais ir būtų toliau aktualūs naudotojams;

(3)	siekiant geriau stebėti, kaip siekiama žaliosios, konkurencingos ir atsparios žiedinės ekonomikos (2) tikslų bei ES svarbių darnaus vystymosi tikslų, reikia papildomų naujausių duomenų apie aplinkos ir ekonomikos sąsajas;

(4)	aplinkos sąskaitų rodiklių sąrašai yra būtini, kad valstybių narių statistinius duomenis būtų galima lyginti;

(5)

Reglamento (ES) Nr. 691/2011 I priede pateiktas į orą išmetamų teršalų sąrašas turėtų būti atnaujintas, kad derėtų su šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių duomenys turi būti teikiami pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), sąrašu, patikslintu po Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio, ir gairėmis dėl į orą išmetamų teršalų inventorių pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (CLRTAP) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo (Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva) (3) pateikiamomis apibrėžtimis;

(6)

tam, kad duomenys būtų naudingesni klimato politikai, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas reikalavimas teikti suskirstytus mokesčių, įtrauktų į valdžios sektoriaus pajamas ir gautų iš ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), duomenis bei kitų CO2 mokesčių duomenis. Todėl tie mokesčiai turėtų būti įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 691/2011 II priede pateikiamą rodiklių sąrašą;

(7)	Reglamento (ES) Nr. 691/2011 III priedo C ir E lentelėse pateikiamos informacijos nebereikia Sąjungos suvestiniams rodikliams rengti, nes Eurostatas sukūrė naują, kitais lengvai prieinamais duomenimis pagrįstą metodą. Todėl šios lentelės turėtų būti išbrauktos;

(8)

tam, kad duomenys būtų naudingesni Europos žaliojo kurso teminėms aplinkos politikos sritims, aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitose visų sektorių atžvilgiu turi būti išskiriami aplinkos oro ir klimato apsaugos (Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatoriaus (CEPA) 1 kategorija (CEPA 1)), nuotekų tvarkymo (CEPA 2), atliekų tvarkymo (CEPA 3), dirvožemio, požeminių ir paviršinių vandenų apsaugos ir atkūrimo (CEPA 4), triukšmo ir vibracijos sumažinimo (CEPA 5), biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos (CEPA 6), taip pat radiacinės saugos, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos ir kitų aplinkos apsaugos veiklos rūšių (CEPA 7–9) su aplinka susiję tikslai. Todėl atsižvelgiant į šiuos pakeitimus Reglamento (ES) Nr. 691/2011 IV priedas turėtų būti atnaujintas;

(9)

informacijos apie aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus rinkos veiklos dalį nepakanka, norint tinkamai įgyvendinti aplinkos politiką. Todėl Reglamento (ES) Nr. 691/2011 V priedas turėtų būti atnaujintas, nustatant reikalavimą valstybėms narėms teikti informaciją apie visą sektorių;

(10)

tam, kad naudotojams būtų lengviau aiškinti duomenis, o valstybės narės galėtų užtikrinti kokybę rinkdamos duomenis, valstybės narės turėtų teikti informaciją apie visus nacionalinių išlaidų aplinkos apsaugai komponentus. Ši informacija turėtų apimti aplinkos apsaugos paslaugų tarpinio vartojimo įverčius ir informaciją. Remiantis Eurostato patirtimi tvirtinant valstybių narių duomenis nustatyta, kad dėl kitų privalomų teikti duomenų kategorijų apskaitymo ryšių Eurostatas negali gauti pakankamai kokybiškų visų valstybių narių išvestinių aplinkos apsaugos paslaugų tarpinio vartojimo duomenų, pvz., apie bendrovių patiriamas atliekų šalinimo ar nuotekų valymo paslaugų išlaidas. Todėl Reglamento (ES) Nr. 691/2011 IV priedas turėtų būti atnaujintas, kad valstybės narės rengtų ir teiktų šiuos duomenis, taikydamos visas reikiamas kokybės užtikrinimo priemones;

(11)

norint tiksliai apskaičiuoti visas nacionalines išlaidas aplinkos apsaugai, reikia nustatyti visas išlaidas aplinkos apsaugos paslaugoms, patirtas kitoms aplinkos apsaugos paslaugoms teikti ir atitinkamai įtrauktas į susijusių galutinių produktų vertę. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės teiktų informaciją apie visą aplinkos apsaugos paslaugų tarpinį vartojimą aplinkos apsaugos paslaugoms teikti, nepriklausomai nuo to, ar jas teikia specialios paskirties paslaugų teikėjai, ar ne;

(12)	Europos aplinkos ekonominės sąskaitų duomenų teikimo terminai turėtų būti sutrumpinti, kad sąskaitos būtų naudingesnės formuojant politiką;

(13)

siekiant palengvinti valstybėms narėms tenkančią duomenų teikimo naštą, aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų duomenų ir NACE kategorijos „Apdirbamoji gamyba“ aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų duomenų išsamumo lygis pagal NACE klasifikatorių turėtų būti sumažintas. Šia ekonomiškai efektyvia priemone taip pat užtikrinama, kad duomenys būtų prieinamesni naudotojams, nes mažinama konfidencialumo žymų ir duomenų atskleidimo apribojimų. Todėl Reglamento (ES) Nr. 691/2011 IV ir V priedai turėtų būti atnaujinti;

(14)	dėl trumpesnių duomenų teikimo terminų ir atnaujintų rodiklių sąrašų kylančiai papildomai naštai atsverti turėtų būti nustatyta 1 % riba, taikoma skirstant aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų duomenis pagal ekonominės veiklos rūšis;

(15)	turi būti nustatyti pirmieji atnaujintų duomenų ataskaitiniai metai;

(16)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 691/2011 I–V priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. lapkričio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 192, 2011 7 22, p. 1.

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020) 98 final).

(3) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 691/2011 I–V priedai iš dalies keičiami taip:

I priedas iš dalies keičiamas taip:

3 skirsnis pakeičiamas taip:

„3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia statistinius duomenis apie šiuos į orą išmetamus teršalus:

Pavadinimas	Simbolis	Apskaitos vienetas
Anglies dioksidas, išskyrus išsiskiriantį iš biomasės	CO2	1 000 tonų (Gg)
Anglies dioksidas iš biomasės	Biomasės CO2	1 000 tonų (Gg)
Azoto suboksidas	N2O	tonos (Mg)
Metanas	CH4	tonos (Mg)
Perfluorangliavandeniliai	PFC	tonos (Mg), CO2 ekvivalentai
Hidrofluorangliavandeniliai	HFC	tonos (Mg), CO2 ekvivalentai
Sieros heksafluoridas ir azoto trifluoridas	SF6; NF3	tonos (Mg), CO2 ekvivalentai
Azoto oksidai	NOX	tonos (Mg), NO2 ekvivalentai
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai	NMVOC	tonos (Mg)
Anglies monoksidas	CO	tonos (Mg)
Kietosios dalelės < 10 μm	PM10	tonos (Mg)
Kietosios dalelės < 2,5 μm	PM2,5	tonos (Mg)
Sieros oksidai	SOX	tonos (Mg), SO2 ekvivalentai
Amoniakas	NH3	tonos (Mg)

Visi duomenys nurodomi dešimtųjų tikslumu.“;

5 skirsnis pakeičiamas taip:

„5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

Kiekvieno 3 skirsnyje nurodyto rodiklio duomenys rengiami pagal hierarchinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (A*64 suvestinių duomenų lygis), kuris visiškai atitinka ESS 95. Be to, rengiami šie duomenys:

—	apie namų ūkių į orą išmetamus teršalus,

—	jungiamieji duomenys, t. y. ataskaitos duomenys, kuriais aiškiai suderinami pagal šį reglamentą pateikiamų į orą išmetamų teršalų sąskaitų ir oficialiuose nacionaliniuose į orą išmetamų teršalų inventoriuose pateiktų duomenų skirtumai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas hierarchinis klasifikatorius:

Į orą išmetami teršalai pagal veiklos rūšis – NACE 2 red. (A*64)

Namų ūkių į orą išmetami teršalai

—	Transportas

—	Šildymas ir vėsinimas

—

Kita

Jungiamieji duomenys

Kiekvieno 3 skirsnyje nurodyto rodiklio atžvilgiu – bendros į orą išmetamų teršalų sąskaitos (gamybos veikla + namų ūkiai)

Išskyrus nacionalinius rezidentus užsienyje:

—	nacionaliniai žvejybos laivai, plaukiojantys užsienyje;

—	sausumos transportas;

—	vandens transportas;

—	oro transportas.

Įskaitant nerezidentus šalies teritorijoje:

+	sausumos transportas;

+	vandens transportas;

+	oro transportas.

(+ arba –)

Kiti pakeitimai ir statistinis neatitikimas.

=	Bendras X išmetamųjų teršalų kiekis, kaip nurodyta UNFCCC (1) ir (arba) CLRTAP (2)“;

II priedo 3 ir 4 skirsniai pakeičiami taip:

„3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia su aplinka susijusių mokesčių statistiką pagal šiuos rodiklius:

—	energijos mokesčiai,

—	transporto mokesčiai,

—	taršos mokesčiai,

—	išteklių mokesčiai.

Be to, valstybės narės kaip atskirą rodiklį turi pateikti valdžios sektoriaus mokestinių pajamų, įtraukiamų į Europos sąskaitų sistemos sąskaitas dėl dalyvavimo ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, duomenis.

Valstybės narės kaip atskirą rodiklį taip pat turi pateikti kitų su aplinka susijusių mokesčių, įtraukiamų į energijos, transporto, taršos ar išteklių mokesčių visumą ir taikomų degalų išmetamo anglies dioksido kiekiui (kiti CO2 mokesčiai), duomenis.

Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

Statistiniai duomenys perduodami per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.

Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 27 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.

Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n – 4, n – 3, n – 2, n – 1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2016 m.“;

III priedo 4 ir 5 skirsniai pakeičiami taip:

„4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

Statistiniai duomenys perduodami per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2021 ataskaitinių metų.

Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2021 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

Rengiami toliau pateiktose lentelėse nurodytų rodiklių duomenys, išreikšti masės vienetais.

A lentelė. Vidaus gavyba

MF.1

Biomasė

MF.1.1

Augalai (išskyrus pašarinius augalus)

MF.1.1.1

Javai

MF.1.1.2

Šakniavaisiai, gumbavaisiai

MF.1.1.3

Cukriniai runkeliai

MF.1.1.4

Ankštiniai augalai

MF.1.1.5

Riešutai

MF.1.1.6

Aliejiniai augalai

MF.1.1.7

Daržovės

MF.1.1.8

Vaisiai

MF.1.1.9

Pluoštiniai augalai

MF.1.1.A

Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai

MF.1.2

Augalų liekanos (naudojamos), pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.1

Augalų liekanos (naudojamos)

MF.1.2.1.1

Šiaudai

MF.1.2.1.2

Kitos augalų liekanos (cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių lapai ir kt.)

MF.1.2.2

Pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.2.1

Pašariniai augalai (įskaitant nušienavus gautą biomasę)

MF.1.2.2.2

Nuganymo biomasė

MF.1.3

Mediena

MF.1.3.1

Mediena (pramoninė apvalioji mediena)

MF.1.3.2

Medienos kuras ir kita gavyba

MF.1.4

Laukinių žuvų žvejyba, vandens augalai ir gyvūnai, medžioklė ir rinkimas

MF.1.4.1

Laukinių žuvų žvejyba

MF.1.4.2

Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai

MF.1.4.3

Medžioklė ir rinkimas

MF.2	Metalų rūdos (pagrindinės rūdos)

MF.2.1

Geležies

MF.2.2

Spalvotųjų metalų

MF.2.2.1

Vario

MF.2.2.2

Nikelio

MF.2.2.3

Švino

MF.2.2.4

Cinko

MF.2.2.5

Alavo

MF.2.2.6

Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų

MF.2.2.7

Boksito ir kitų rūšių aliuminio

MF.2.2.8

Urano ir torio

MF.2.2.9

Kitų spalvotųjų metalų

MF.3	Nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.1

Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)

MF.3.2

Kreida ir dolomitas

MF.3.3

Skalūnai

MF.3.4

Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti

MF.3.5

Druska

MF.3.6

Klintis ir gipsas

MF.3.7

Molis ir kaolinas

MF.3.8

Smėlis ir žvyras

MF.3.9

Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.A

Iš žemės išgaunamos medžiagos (įskaitant gruntą), jei jos naudojamos (neprivaloma)

MF.4	Iškastiniai energijos ištekliai

MF.4.1

Anglis ir kitos kietosios energijos žaliavos

MF.4.1.1

Lignitas (rusvosios anglys)

MF.4.1.2

Akmens anglis

MF.4.1.3

Naftos skalūnai ir bituminis smėlis

MF.4.1.4

Durpės

MF.4.2

Skystos ir dujinės energijos žaliavos

MF.4.2.1

Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (GDK)

MF.4.2.2

Gamtinės dujos

B lentelė (importas – bendra prekybos apimtis) ir D lentelė (eksportas – bendra prekybos apimtis)

MF.1

Biomasė

MF.1.1

Augalai (išskyrus pašarinius augalus)

MF.1.1.1

Javai

MF.1.1.2

Šakniavaisiai, gumbavaisiai

MF.1.1.3

Cukriniai runkeliai

MF.1.1.4

Ankštiniai augalai

MF.1.1.5

Riešutai

MF.1.1.6

Aliejiniai augalai

MF.1.1.7

Daržovės

MF.1.1.8

Vaisiai

MF.1.1.9

Pluoštiniai augalai

MF.1.1.A

Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai

MF.1.2

Augalų liekanos (naudojamos), pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.1

Augalų liekanos (naudojamos)

MF.1.2.1.1

Šiaudai

MF.1.2.1.2

Kitos augalų liekanos (cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių lapai ir kt.)

MF.1.2.2

Pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.2.1

Pašariniai augalai (įskaitant nušienavus gautą biomasę)

MF.1.3

Mediena

MF.1.3.1

Mediena (pramoninė apvalioji mediena)

MF.1.3.2

Medienos kuras ir kita gavyba

MF.1.4

Laukinių žuvų žvejyba, vandens augalai ir gyvūnai, medžioklė ir rinkimas

MF.1.4.1

Laukinių žuvų žvejyba

MF.1.4.2

Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai

MF.1.5

Gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai (išskyrus laukines žuvis, vandens augalus ir gyvūnus, medžiojamus ir renkamus gyvūnus)

MF.1.5.1

Gyvi gyvūnai (išskyrus laukines žuvis, vandens augalus ir gyvūnus, medžiojamus ir renkamus gyvūnus)

MF.1.5.2

Mėsa ir mėsos produktai

MF.1.5.3

Pieno produktai, paukščių kiaušiniai ir medus

MF.1.5.4

Kiti gyvūniniai produktai (gyvūniniai pluoštai, oda, kailis, išdirbta oda ir kt.)

MF.1.6

Produktai, daugiausia pagaminti iš biomasės

MF.2	Metalų rūdos (pagrindinės rūdos)

MF.2.1

Geležies

MF.2.2

Spalvotųjų metalų

MF.2.2.1

Vario

MF.2.2.2

Nikelio

MF.2.2.3

Švino

MF.2.2.4

Cinko

MF.2.2.5

Alavo

MF.2.2.6

Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų

MF.2.2.7

Boksito ir kitų rūšių aliuminio

MF.2.2.8

Urano ir torio

MF.2.2.9

Kitų spalvotųjų metalų

MF.2.3

Produktai, daugiausia pagaminti iš metalo

MF.3	Nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.1

Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)

MF.3.2

Kreida ir dolomitas

MF.3.3

Skalūnai

MF.3.4

Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti

MF.3.5

Druska

MF.3.6

Klintis ir gipsas

MF.3.7

Molis ir kaolinas

MF.3.8

Smėlis ir žvyras

MF.3.9

Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.B

Produktai, daugiausia pagaminti iš nemetalinių naudingųjų iškasenų

MF.4	Iškastiniai energijos ištekliai

MF.4.1

Anglis ir kitos kietosios energijos žaliavos

MF.4.1.1

Lignitas (rusvosios anglys)

MF.4.1.2

Akmens anglis

MF.4.1.3

Naftos skalūnai ir bituminis smėlis

MF.4.1.4

Durpės

MF.4.2

Skystos ir dujinės energijos žaliavos

MF.4.2.1

Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (GDK)

MF.4.2.2

Gamtinės dujos

MF.4.2.3

Pakrautas (arba įsipiltas) kuras (importas: vienetų rezidentų užsienyje; eksportas: vienetų nerezidentų šalies teritorijoje)

MF.4.2.3.1

Kuras sausumos transportui

MF.4.2.3.2

Kuras vandens transportui

MF.4.2.3.3

Kuras oro transportui

MF.4.3

Produktai, daugiausia pagaminti iš iškastinio kuro

MF.5	Kiti produktai

MF.6	Galutiniam apdorojimui ir šalinimui skirtos atliekos“;

IV priedo 3, 4 ir 5 skirsniai pakeičiami taip:

„3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitas, remdamosi šiais pagal ESS apibrėžtais rodikliais:

—	aplinkos apsaugos paslaugų produkcija. Skirstoma į rinkos produkciją, ne rinkos produkciją ir pagalbinės veiklos produkciją;

—	aplinkos apsaugos paslaugų tarpinis vartojimas;

—	aplinkos apsaugos paslaugų tarpinis vartojimas aplinkos apsaugos paslaugoms teikti;

—	aplinkos apsaugos paslaugų importas ir eksportas;

—	aplinkos apsaugos paslaugų pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai produktams atėmus subsidijas;

—	bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ir nesukurto nefinansinio turto aplinkos apsaugos paslaugoms teikti įsigijimai atėmus pardavimus ir perleidimus;

—	aplinkos apsaugos paslaugų galutinis vartojimas;

—	pervedimai aplinkos apsaugai (gauti ir (arba) sumokėti).

Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.

Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 28 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.

Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2018 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys suskirstomi pagal:

—	aplinkos apsaugos paslaugų teikėjų ir (arba) vartotojų tipus, kaip apibrėžta 2 skirsnyje,

—

aplinkos apsaugos veiklos klasifikatoriaus (CEPA) kategorijas, kurios sugrupuojamos taip:

—

CEPA 1,

—

CEPA 2,

—

CEPA 3,

—

CEPA 4,

—

CEPA 5,

—

CEPA 6,

—	CEPA 7, CEPA 8 ir CEPA 9 suma,

—

šias pagalbinės aplinkos apsaugos paslaugų produkcijos NACE kategorijas: NACE 2 red. B, C, D sekcijas, 36 skyrių. C sekcijos duomenys pateikiami taip:

—	NACE C10–C12 – maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba;

—	NACE C17 – popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba;

—	NACE C19–20 – kokso ir rafinuotų naftos produktų ir chemijos produktų gamyba;

—	NACE C 21–23 – vaistų, guminių, plastikinių ir kitų nemetalo produktų gamyba;

—	NACE C24 – pagrindinių metalų gamyba;

—	NACE C 25–30 – metalo gaminių, įskaitant mašinas ir įrenginius, gamyba;

—	NACE C13–16, 18, 31–33 – kita gamybos veikla.

Valstybės narės, kurių vienos ar kelių iš šių pagal NACE suskirstytų veiklos rūšių visa apyvartos suma arba įdarbintų asmenų skaičius yra mažesnis nei 1 % bendrojo Sąjungos rodiklio, neprivalo teikti pagal tas NACE veiklos rūšis suskirstytų duomenų.

1 punkte nurodytos CEPA kategorijos:

CEPA 1 – aplinkos oro ir klimato apsauga,

CEPA 2 – nuotekų tvarkymas,

CEPA 3 – atliekų tvarkymas,

CEPA 4 – dirvožemio, požeminių ir paviršinių vandenų apsauga ir atkūrimas,

CEPA 5 – triukšmo ir vibracijos sumažinimas,

CEPA 6 – biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga,

CEPA 7 – radiacinė sauga,

CEPA 8 – moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla,

CEPA 9 – kitos aplinkos apsaugos veiklos rūšys.“;

V priedo 3, 4 ir 5 skirsniai pakeičiami taip:

„3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus statistiką pagal šiuos rodiklius:

—	viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus produkcija ir rinkos veiklos produkcija;

—	viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus eksportas;

—	viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus pridėtinė vertė ir rinkos veiklos pridėtinė vertė;

—	viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus užimtumas ir rinkos veiklos užimtumas.

Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų, išskyrus užimtumo rodiklio duomenis, kurie nurodomi „visos darbo dienos ekvivalentais“.

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

Statistiniai duomenys perduodami per 22 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.

Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 28 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami kryžmiškai suskirstyti pagal:

—

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red., sugrupuojant taip:

—

NACE A,

—

NACE B,

—

NACE C,

—

NACE D,

—

NACE E,

—

NACE F,

—

NACE J,

—

NACE M,

—

NACE O,

—

NACE P,

—	NACE G + NACE H + NACE I + NACE K + NACE L + NACE N + NACE Q + NACE R + NACE S + NACE T + NACE U suma,

—

aplinkos apsaugos veiklos klasifikatoriaus (CEPA) klases ir išteklių valdymo veiklos klasifikatoriaus (CReMA) kategorijas, sugrupuojant taip:

—

CEPA 1,

—

CEPA 2,

—

CEPA 3,

—

CEPA 4,

—

CEPA 5,

—

CEPA 6,

—	CEPA 7, CEPA 8 ir CEPA 9 suma,

—

CReMA 10,

—

CReMA 11,

—

CReMA 13,

—	CReMA 13A,

—	CReMA 13B,

—	CReMA 13C,

—

CReMA 14,

—	CReMA 12, CReMA 15 ir CReMA 16 suma.

1 punkte nurodytos CEPA kategorijos atitinka IV priede nurodytas kategorijas. 1 punkte nurodytos CReMA kategorijos yra šios:

CReMA 10 – vandens tvarkymas,

CReMA 11 – miškų išteklių tvarkymas,

CReMA 12 – laukinės floros ir faunos tvarkymas,

CReMA 13 – energijos išteklių tvarkymas:

CReMA 13A – energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių,

CReMA 13B – šilumos ir (arba) energijos taupymas ir tvarkymas,

CReMA 13C – iškastinių energijos išteklių kaip žaliavos naudojimo mažinimas,

CReMA 14 – mineralų tvarkymas,

CReMA 15 – su išteklių valdymu susiję moksliniai tyrimai ir plėtra,

CReMA 16 – kita išteklių valdymo veikla.“

(1) Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija

(2) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija

Top

Choose the experimental features you want to try