EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32022R0109

Tarybos reglamentas (ES) 2022/109 2022 m. sausio 27 d. kuriuo 2022 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

ST/15015/2021/INIT

OJ L 21, 31.1.2022, p. 1–164 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 31/01/2022

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/109/oj

2022 1 31   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/109

2022 m. sausio 27 d.

kuriuo 2022 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(2)

Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, atitinkamai, su jomis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Be to, išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytus tikslus ir priemones. Pagal to reglamento 16 straipsnio 1 dalį, žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu;

(3)

todėl BLSK, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant sąžiningas sąlygas žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, nuo 2019 m. sausio 1 d. visiems ištekliams, kuriems taikomi laimikio limitai, galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, nors taikomos tam tikros išimtys. To reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tam tikrų žuvų išteklių atžvilgiu nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi atspindėti ne iškraunamą, o laimikio kiekį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu Komisija priėmė keletą deleguotųjų reglamentų, kuriuose išdėstytos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos nustatant konkrečius išmetimo į jūrą mažinimo planus;

(5)

nustatant išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebeleidžiama išmesti į jūrą. Todėl jos turėtų būti grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomenduojamu bendro laimikio kiekiu (o ne pageidaujamo laimikio kiekiu). Kiekiai, kurie dėl to, kad jiems išimties tvarka netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį ir kurie toliau gali būti išmetami į jūrą, turėtų būti išskaičiuojami iš to rekomenduojamo bendro laimikio kiekio;

(6)

yra tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES yra rekomendavusi nustatyti nulinį laimikį. Vis dėlto, jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis rekomenduojamo dydžio, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), todėl tam, kad būtų galima užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą (siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių) ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie BLSK turėtų būti nustatomi tokių dydžių, kad būtų sumažintas tų išteklių individų mirtingumas ir suteiktos paskatos gerinti selektyvumą ir vengti tų išteklių priegaudos. Siekiant sumažinti išteklių, kuriems nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti nustatomos tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio. Taip pat turėtų būti nustatytos su žvejybos galimybėmis neatsiejamai susijusios techninės ir kontrolės priemonės, kuriomis užkardomas neteisėtas žuvų išmetimas į jūrą;

(7)

siekiant užtikrinti kuo geresnį žvejybos galimybių naudojimą vykdant mišriąją žvejybą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį, tikslinga nustatyti kvotų mainų rezervą toms valstybėms narėms, kurios neturi kvotų neišvengiamai priegaudai padengti;

(8)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/472 (2) nustatytą vakarų vandenų daugiametį planą, tikslinis to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti išlaikomas verčių, kurios užtikrina MSY, intervalų (FMSY intervalų), apibrėžtų to reglamento 2 straipsnio 2 punkte, ribose, laikantis to paties reglamento 4 straipsnio. Todėl bendras paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) ICES 8a ir 8b kvadratuose mirtingumas dėl žvejybos turėtų būti nustatytas pagal ICES pateiktą MSY rekomendaciją ir FMSY taško vertę, atsižvelgiant į verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikius ir įtraukiant į jūrą išmetamą kiekį. FMSY taško vertė – mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri užtikrina ilgalaikį MSY. Atitinkamos valstybės narės (Prancūzija ir Ispanija) turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad mirtingumas dėl jų laivynų ir žvejų mėgėjų vykdomos žvejybos neviršytų FMSY taško vertės, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnio 3 dalį;

(9)

atsižvelgiant į didelį mėgėjų žvejybos poveikį paprastųjų vilkešerių ištekliams, turėtų būti toliau taikomos mėgėjų vykdomai šios rūšies išteklių žvejybai nustatytos priemonės. Laikantis mokslinės rekomendacijos, turėtų būti toliau taikomos dienos ribos vienam asmeniui. Turėtų būti draudžiama naudoti statomuosius tinklus, kadangi jų selektyvumas nepakankamas ir yra tikimybė, kad jais bus sužvejota daugiau egzempliorių nei nustatyta apribojimais. Atsižvelgiant į aplinkos, socialines ir ekonomines aplinkybes, o ypač į verslinę žvejybą vykdančių žvejų priklausomybę nuo paprastųjų vilkešerių išteklių pakrančių bendruomenėse, šios rūšies ištekliams nustatytomis priemonėmis turėtų būti užtikrinama tinkama verslinę žvejybą vykdančių žvejų ir žvejų mėgėjų interesų pusiausvyra. Ypač tomis priemonėmis turėtų būti leidžiama žvejams mėgėjams žvejoti atsižvelgiant į jų poveikį tiems ištekliams;

(10)

2021 m. lapkričio 4 d. ICES paskelbė mokslinę rekomendaciją dėl europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) šių išteklių natūralaus paplitimo arealo ribose. ICES rekomendavo, kad tais atvejais, kai taikomas atsargumo principas, 2022 m. visose buveinėse laimikis turėtų būti nulinis. Tai taikoma tiek mėgėjų, tiek verslinės žvejybos laimikiui ir apima stiklinių unguriukų laimikį išteklių atkūrimo ir akvakultūros tikslais. Pagal šią rekomendaciją laikoma, kad yra tikslinga palikti galioti trijų mėnesių iš eilės laikotarpį, per kurį europinius upinius ungurius iš viso būtų draudžiama žvejoti, kol Komisija 2022 m. surengs konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl šių išteklių. Draudimas tyrėtų būti taikomas visai žvejybos veiklai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte. Valstybės narės turėtų nustatyti trijų mėnesių iš eilės draudimo žvejoti laikotarpį, kurio metu europinių upinių ungurių migracija yra didžiausia, ir ne vėliau kaip 2022 m. birželio 1 d. apie tai pranešti Komisijai, kartu pateikdamos patvirtinamąją informaciją;

(11)

2021 m. gruodžio 17 d. ICES paskelbė 8 parajonio (Biskajos įlankoje) mokslinę rekomendaciją dėl 2022 m. europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) . BLSK turi galioti jau nuo 2022 m. sausio 1 d. prasidedančio žvejybos sezono pradžios; todėl turėtų būti nustatytas laikinas BLSK. Šis BLSK turėtų būti 24 000 tonų ir apimti 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį. Toks dydis atitiktų tų išteklių apytikrį laimikį 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu;

(12)

ICES 8c, 8d ir 8e kvadratuose bei 9 ir 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse trys atskiros paprastųjų jūrų liežuvių rūšys valdomos laikantis vieno BLSK. Vieno iš tų išteklių, t. y. europinių jūrų liežuvių (Solea solea) ICES 8c ir 9a kvadratuose, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokios, kad atitiktų Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnį, todėl turėtų būti nustatytas atskiras tos rūšies žuvų laimikio limitas, atitinkantis rekomendaciją dėl MSY;

(13)

mokslinėse rekomendacijose dėl plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) išteklių nustatytas nulinis laimikis, nes jų išsaugojimo būklė prasta. Be to, dėl didelio tų žuvų išgyvenamumo manoma, kad jų išmetimas į jūrą nepadidina mirtingumo dėl žvejybos ir yra naudingas tų rūšių išteklių išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejyba turėtų būti draudžiama. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas rūšims, kurių žvejyba draudžiama;

(14)

Šiaurės jūros daugiametis planas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/973 (3) ir įsigaliojo 2018 m. Vakarų vandenų daugiametis planas nustatytas Reglamentu (ES) 2019/472 ir įsigaliojo 2019 m. Tų reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į juose numatytus tikslus (FMSY intervalus) ir apsaugos priemones. FMSY intervalai buvo nustatyti atitinkamose ICES rekomendacijose. Jei pakankamos mokslinės informacijos nėra, kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta reglamentuose (ES) 2018/973 ir (ES) 2019/472;

(15)

remiantis Reglamento (ES) 2018/973 7 straipsniu, jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia ribinio biomasės atskaitos taško (Blim), turi būti imtasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės visų pirma gali apimti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą tų išteklių žvejybos arba kitų išteklių žvejybos galimybių sumažinimą;

(16)

rytinės Atlanto dalies bei Viduržemio jūros paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių BLSK turėtų būti nustatomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1627 (4) nustatytas taisykles;

(17)

tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų išteklių dydžiui apskaičiuoti arba duomenys nėra patikimi, valdymo priemonės ir BLSK dydžiai turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu atsargumo principu, kartu atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, visų pirma į turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(18)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 847/96 (5) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK (3 ir 4 straipsniai). Vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu, Taryba, nustatydama BLSK, turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. 2014 m. visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti dar vienas metų sandūros lankstumo mechanizmas. Siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principui bei BŽP tikslų pasiekimui ir pablogintų biologinę išteklių būklę, Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai turėtų būti taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(19)

tuo atveju, kai BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti savo BLSK. Reikėtų užtikrinti, kad nustatydama BLSK dydį valstybė narė veiktų visapusiškai laikydamasi BŽP principų bei taisyklių;

(20)

pagal Reglamento (ES) 2016/1627 5, 6, 7 bei 9 straipsnius ir I priedą būtina nustatyti 2022 m. žvejybos pastangų viršutines ribas;

(21)

siekiant užtikrinti sąlygas visapusiškai pasinaudoti žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti įgyvendinti lankstumo tam tikruose BLSK rajonuose tvarką, kai tai susiję su tais pačiais biologiniais ištekliais;

(22)

kalbant apie tam tikras rūšis, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklius, netgi ribota žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos nustatant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(23)

12-ojoje Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijoje (2017 m. spalio 23–28 d., Manila) į tos konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios papildomos rūšys. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą, kiek tai susiję su visuose vandenyse žvejojančiais Sąjungos žvejybos laivais ir Sąjungos vandenyse žvejojančiais ne Sąjungos žvejybos laivais;

(24)

šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (6), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(25)

Sąjungai nustatytas juodųjų paltusų (Reinhardtius hippoglossoides) BLSK ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse nedaro poveikio Sąjungos pozicijai dėl atitinkamos Sąjungos dalies tos žvejybos atveju;

(26)

2021 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) patvirtino dviejų paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes marinus ir Sebastes mentella) išteklių Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse išsaugojimo priemones, kuriomis uždraudžiama specializuotoji tų išteklių žvejyba. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti priegaudą, NEAFC uždraudė žvejybos veiklą paprastųjų jūrinių ešerių telkimosi rajone. Tos priemonės, grindžiamos ICES rekomendacijomis dėl nulinio laimikio, turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. NEAFC nepavyko priimti rekomendacijos dėl paprastųjų jūrinių ešerių ICES 1 ir 2 parajoniuose. Atitinkami tų išteklių BLSK turėtų būti nustatyti laikantis NEAFC (Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje) pareikštos Sąjungos pozicijos;

(27)

kalbant apie juoduosius paltusus ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse, atsižvelgiant į 2022 m. metams pateiktas ICES mokslines rekomendacijas turėtų būti nustatytas 1 766 tonų dydžio BLSK;

(28)

Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) savo 2021 m. metiniame susitikime nusprendė 2022 m. palikti galioti dabartinius paprastųjų tunų, durklažuvių (Xiphias gladius), atlantinių marlinų (Makaira nigricans), atlantinių baltųjų marlinų (Tetrapturus albidus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) ir melsvųjų ryklių (Prionace glauca) BLSK. ICCAT taip pat nustatė didžiaakių tunų (Thunnus obesus) BLSK – 62 000 tonų 2022 metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(29)

be to, siekiant sumažinti didžiaakių ir gelsvauodegių tunų jauniklių mirtingumą dėl žvejybos, ICCAT nustatė didžiausią žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) limitą – ne daugiau 300 ŽSĮ vienam laivui 2022 m., ir laikotarpį, per kurį draudžiama naudoti ŽSĮ. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(30)

ICCAT taip pat priėmė 15 metų trukmės (2022–2036 m.) Viduržemio jūros ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) išteklių atkūrimo planą. 2022 metams ICCAT nustatė 2 500 tonų dydžio Viduržemio jūros ilgapelekių tunų BLSK. Be to, ICCAT patvirtino Šiaurės Atlanto ilgapelekių tunų BLSK – 37 801 toną 2022–2023 m. laikotarpiu, remdamasi žvejybos kontrolės taisykle, siekdama priimti ilgalaikio šių išteklių valdymo tvarką. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(31)

2021 m. metiniame susitikime ICCAT priėmė ir atlantinių pilkšvųjų ryklių (Isurus oxyrinchus) išteklių šiaurės Atlante, sužvejojamų kartu su kitų rūšių ICCAT valdomais ištekliais, išteklių atkūrimo planą, siekdama užkirsti kelią peržvejojimui ir palaipsniui, iki 2070 m., pasiekti biomasės dydžius, kurių pakaktų MSY užtikrinti. Išteklių atkūrimo planas apima nuo 2022 m. įsigaliosiantį dvejus metus truksiantį draudimą pasilikti sužvejotus ryklius. Kol bus pateiktos naujos mokslinės rekomendacijos, nustatytas bendras mirtingumas dėl žvejybos turi būti ne daugiau kaip 250 tonų. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(32)

pagal kelias ICCAT rekomendacijas, Sąjunga, pateikusi prašymą, gali perkelti nustatytą savo nepanaudotos žvejybos galimybių kvotos procentinę dalį iš 2020 m. į 2022 m. Kol tos ICCAT rekomendacijos bus įgyvendintos Sąjungos teisėje, tam tikrų išteklių kvotos atskiroms valstybėms narės turėtų būti nustatomos remiantis 2022 m. bendra Sąjungos kvota, ICCAT nustatyta prieš atliekant bet kokį nepanaudotų kvotų perkėlimą arba ICCAT atliekant išskaitymus iš peržvejotų kiekių. Atskirų valstybių narių 2022 m. kvotų koregavimai, atspindintys perkėlimus ir išskaitymus, turėtų būti atliekami vėlesniame etape remiantis Sąjungos taisyklėmis dėl perkėlimo ir išskaitymų, kaip antai Reglamentu (EB) Nr. 847/96, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi ar Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsniu;

(33)

2019 m. kai kurios valstybės narės peržvejojo ilgapelekių tunų šiaurinius išteklius; dėl to buvo peržvejota bendra Sąjungos kvota ir ICCAT pritaikė išskaitymą, nepaisant to, kad kitos valstybės narės joms nustatytų tų pačių metų kvotų ir neviršijo. Reaguojant į šią konkrečią situaciją, Tarybos reglamentas (ES) 2021/92 (7) turėtų būti iš dalies pakeistas nustatant ilgapelekių tunų šiaurinių išteklių kvotas atskirtoms valstybėms narėms vadovaujantis santykinio stabilumo principu ir remiantis bendra Sąjungos kvota, kurią ICCAT yra nustačiusi 2021 metams prieš atliekant kokius nors koregavimus dėl to, kad valstybės narės kvotą peržvejojo ar jos neišnaudojo. Tada turėtų būti taikomi kvotos koregavimai remiantis Sąjungos taisyklėmis dėl perkėlimo ir išskaitymų, kaip antai Reglamentu (EB) Nr. 847/96, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi ar Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsniu, siekiant užtikrinti, kad bendra ilgapelekių tunų šiaurinių išteklių Sąjungos kvota būtų atsižvelgta į ICCAT atliktus koregavimus;

(34)

2021 m. metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR) patvirtino 2021 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpio tikslinių ir priegaudos rūšių laimikio limitus. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(35)

2021 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) patikslino anksčiau priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės jau turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. Patikslinti gelsvauodegių tunų laimikio limitai IOTC sekretoriato buvo patvirtinti tik pasibaigus oficialiam prieštaravimų pateikimo laikotarpiui – 2021 m. gruodžio 17 d. Patikslinti gelsvauodegių tunų laimikio limitai turėtų būti įgyvendinti Sąjungos teisėje;

(36)

Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) metinis susitikimas įvyks 2022 m. sausio 24–28 d. Todėl dabartinės SPRFMO konvencijos rajone taikomos priemonės, kurios yra funkciškai susietos su BLSK, turėtų likti laikinai galioti iki to metinio susitikimo ir iki kol bus nustatyti 2022 m. BLSK;

(37)

2021 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) priėmė naujas 2022–2024 m. laikotarpio tropinių tunų išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios apima ir aktyvių ŽSĮ skaičiaus patikslinimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(38)

2021 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos konvencijos komisija (CCSBT) nustatė australinių tunų (Thunnus maccoyii) metinį BLSK trejų metų laikotarpiui (2021–2023 m.), palikdama tokį patį dydį, kaip ir ankstesniu trejų metų laikotarpiu. Ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(39)

2021 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) nusprendė palikti galioti daugumą iš dabartinių jos kompetencijai priklausančių pagrindinių rūšių BLSK iki 2023 m. įvyksiančio kito jos metinio susitikimo. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, patagoninių nototeninių dančių (Dissostichus eleginoides) ir auksakrabių (Chaceon spp.) BLSK buvo šiek tiek sumažinti. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(40)

2021 m. metiniame susitikime Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisija (WCPFC) nusprendė palikti galioti dabartines priemones, taikomas WCPFC konvencijos rajone. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(41)

2021 m. vykusiame 43-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes 2022 metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(42)

2021 m. vykusiame 8-ajame Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime nuspręsta palikti galioti 2020 m. patvirtintus išteklių, kuriems taikomas tas susitarimas, BLSK. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(43)

kalbant apie snieginių krabų (Chionoecetes spp.) žvejybos aplink Svalbardo rajoną galimybes, 1920 m. vasario 9 d. sutartimi dėl Špitzbergeno (Svalbardo) (toliau – 1920 m. Paryžiaus sutartis) visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė prieiga prie tų išteklių, be kita ko, kiek tai susiję su žvejyba. Sąjungos nuomonė dėl tos prieigos, kiek tai susiję su snieginių krabų žvejyba kontinentiniame šelfe aplink Svalbardą, išdėstyta keliose verbalinėse notose Norvegijai, iš kurių paskutinės – 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. birželio 28 d. Siekiant užtikrinti, kad snieginių krabų išteklių aplink Svalbardo rajoną naudojimas atitiktų tokio nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal atitinkamas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1920 m. Paryžiaus sutarties nuostatas, gali nustatyti, tikslinga nustatyti laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2022 metams. Primenama, kad Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad diskusijos su Norvegija dėl vienodos ir nediskriminacinės prieigos prie atlantinių menkių (Gadus morhua) išteklių aplink Svalbardo rajoną suteikimo tame rajone žvejojantiems Sąjungos laivynams dar vyksta ir turėtų būti užbaigtos 2022 m. pradžioje, tikslinga, kad Sąjunga nustatytų laikiną Sąjungos kvotą pirmajam 2022 m. ketvirčiui. Atsižvelgiant į žvejybos sezoniškumą, ta laikina kvota turėtų būti 4 500 tonų dydžio. Kvotos valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos pagal Tarybos sprendimą 87/277/EEB (8), padarant koregavimus, būtinus dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, ir atsižvelgiant į laikinos Sąjungos kvotos dydžio ir tų išteklių Sąjungos dalies santykį;

(45)

remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse suteikimo su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje (9), būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifešerių žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes;

(46)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos turėtų būti taikomos nepertraukiamai, ir siekiant išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo 2022 m. pabaigos iki reglamento, kuriuo nustatomos 2023 m. žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl draudimų ir žvejybos draudimo laikotarpių turėtų būti toliau taikomos 2023 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2023 m. žvejybos galimybės;

(47)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti atskiroms valstybėms narėms valdyti paskirstytas žvejybos pastangas pagal kilovatdienių sistemą, suteikti papildomų dienų jūroje už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį ir nustatyti lentelinių skaičiuoklių, skirtų informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus. Komisija tais įgaliojimais turėtų naudotis laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(48)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2022 m. vasario 1 d., taip pat tam tikras nuostatas dėl atskirų regionų, kurioms turėtų būti nustatyta konkreti taikymo pradžios data. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(49)

tam tikras tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priėmė 2021 m. pabaigoje ir jos pradėtos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, turėtų būti taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir kadangi tam tikros žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės ar draudimai žvejoti tame rajone yra nustatyti laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2021 m. gruodžio 1 d., atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone. Be to, pagal ICCAT taisykles, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų laivai nestatytų ŽSĮ likus 15 dienų iki draudimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 17 d.;

(50)

laikydamasis tvarkos, numatytos Europos Sąjungos ir Grenlandijos vyriausybės bei Danijos vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarime ir jo įgyvendinimo protokole (11), Jungtinis komitetas nustatė 2022 m. Sąjungai prieinamas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(51)

2021 m. Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Norvegija surengė trišales konsultacijas dėl šešių bendrų ir bendrai valdomų išteklių Šiaurės jūros rajone, siekdamos susitarti dėl tų išteklių valdymo, įskaitant kitų metų žvejybos galimybes. Tos konsultacijos vyko nuo 2021 m. spalio 28 d. iki gruodžio 10 d. ir jose buvo remiamasi Sąjungos pozicija, dėl kurios susitarė Taryba. Konsultacijų rezultatai buvo užfiksuoti suderintame protokole, kurį 2021 m. gruodžio 10 d. pasirašė Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos delegacijų vadovai. Todėl siūloma nustatyti tokio dydžio atitinkamas žvejybos galimybes, dėl kurio susitarta su Jungtine Karalyste ir Norvegija, kartu vadovaujantis kitomis suderinto protokolo nuostatomis;

(52)

2021 m. Sąjunga ir Norvegija surengė dvišales konsultacijas dėl dviejų bendrų ir bendrai valdomų išteklių Skagerako rajone, siekdamos susitarti dėl tų išteklių valdymo, įskaitant kitų metų žvejybos galimybes, taip pat dėl žvejybos galimybių mainų. Šios konsultacijos vyko nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki gruodžio 10 d. ir jose buvo remiamasi Sąjungos pozicija, dėl kurios susitarė Taryba. Konsultacijų rezultatai buvo užfiksuoti trijuose suderintuose protokoluose, kuriuos 2021 m. gruodžio 10 d. pasirašė Sąjungos ir Norvegijos delegacijų vadovai. Todėl siūloma nustatyti atitinkamas žvejybos galimybes, įgyvendinant suderintus protokolus, kartu vadovaujantis kitomis suderintų protokolų nuostatomis;

(53)

atlantinių menkių išteklių Šiaurės jūroje žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams ir sudaryti sąlygas tų išteklių atsikūrimui. Turėtų būti išlaikytos su Jungtine Karalyste ir Norvegija bendrai sutartos funkciškai susietos priemonės, kad būtų sudarytos sąlygos tų išteklių atsikūrimui ir ilgalaikiam tvariam valdymui;

(54)

2019 m. ICES pažymėjo, kad atlantinių silkių (Clupea harengus) laimikis 3a kvadrate turėtų būti kuo artimesnis nuliui, nes be papildomų rajono arba laiko apribojimų vykdyti atlantinių silkių žvejybą vakarinės Baltijos jūros dalies pavasarį neršiančių atlantinių silkių laimikis būtų neišvengiamas. Naujausia ICES informacija rodo, kad Skagerake ir Šiaurės jūroje vis labiau tarpusavyje susimaišo vakarinės Baltijos jūros dalies pavasarį neršiančių atlantinių silkių ištekliai ir atlantinių silkių ištekliai Šiaurės jūroje ir kad dauguma vakarinės Baltijos jūros dalies pavasarį neršiančių atlantinių silkių išteklių laimikio dabar sužvejojama Skagerake ir šiek tiek mažiau rytinėje Šiaurės jūros dalyje;

(55)

Sąjungos ir Norvegijos dvišalių konsultacijų suderintame protokole dėl Skagerako Sąjunga įsipareigoja apriboti savo faktinį laimikį Skagerake iki 969 tonų, o Norvegija sutiko perkelti bent 95 % savo kvotos į Šiaurės jūrą siekiant apsaugoti vakarinės Baltijos jūros dalies pavasarį neršiančių atlantinių silkių išteklius. Atitinkamai siūloma apriboti atitinkamų valstybių narių C *03A-/03A.) ir D (HER/03A-BC) laivynų bendrą laimikį, į tų kvotų BLSK lenteles įrašant išnašą dėl specialiosios sąlygos, kartu paliekant lentelėse tokį patį kvotų dydį siekiant atspindėti santykinį stabilumą ir reglamentuoti susijusį tarprajoninį lankstumą. Norvegijos atveju didžiausias faktinis laimikis, kurį Norvegija galėtų sužvejoti ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse, būtų 167 tonos (tai atitiktų 5 % jos kvotos);

(56)

pagal Sąjungos ir Norvegijos dvišalių konsultacijų suderinto protokolo dėl Skagerako 13.11 punktą Norvegija ir Sąjunga turėtų galėti sužvejoti iki 100 % jų Skagerako atlantinių silkių išteklių kvotos Šiaurės jūroje, siekiant apsaugoti vakarinės Baltijos jūros dalies pavasarį neršiančių atlantinių silkių išteklius. Kol bus užbaigtos dvišalės konsultacijos su Jungtine Karalyste dėl 2022 m., gruodžio 20 d. nebuvo galima patvirtinti, kad bus išlaikytas tarprajoninis lankstumas į Jungtinės Karalystės vandenis 2022 m. HER/03A atveju. Todėl atitinkamose išnašose būtina aiškiai nurodyti, kad C laivynų atveju tarprajoninis lankstumas į Jungtinės Karalystės vandenis nebūtų taikomas, kol Sąjunga ir Jungtinė Karalystė nesusitars dėl tokio lankstumo dvišalėse tų šalių konsultacijose;

(57)

pagal Sąjungos ir Norvegijos dvišalių konsultacijų suderinto protokolo dėl Skagerako 13.12 punktą Sąjunga paskelbė ketinanti pasinaudoti tam tikru lankstumu Šiaurės jūros 4a ir 4b kvadratuose; tai prilygtų 5,7 % A laivyno Sąjungos daliai arba 21 038 tonoms;

(58)

Sąjunga kasmet vedė dvišales konsultacijas su Farerų Salomis dėl kvotų mainų ir abipusės prieigos 2022 metams. Tos konsultacijos 2021 m. neleido sudaryti susitarimo;

(59)

pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (12) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 498 straipsnio 2 dalį, Sąjunga ir Jungtinė Karalystė kasmet rengia konsultacijas, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 10 d. susitartų dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų išteklių kitų metų BLSK. Pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnio 2 dalį, jei dėl tų BLSK iki gruodžio 20 d. nesusitariama, susitarimo šalys turi nustatyti laikinus BLSK;

(60)

dvišalės konsultacijos su Jungtine Karalyste buvo užbaigtos gruodžio 21 d. Jų rezultatą buvo per vėlu atspindėti šiame reglamente atsižvelgiant į tai, kad jis turi būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Todėl Taryba turėtų, visapusiškai laikydamasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir gerbdama pakrančių valstybių teises bei pareigas, taip pat jų suverenumą ir jurisdikciją, nustatyti laikinus BLSK, taikytinus žvejybai Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, taip pat vandenyse, prie kurių prieigą Sąjungos žvejybos laivams suteikia trečiosios valstybės. Pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnį pasiektas konsultacijų rezultatas, išdėstytas 2021 m. gruodžio 21 d. rašytiniame susitarime, turėtų būti atspindėtas šio reglamento daliniame pakeitime, kuris turėtų būti priimtas kaip įmanoma skubiau;

(61)

laikinais BLSK turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą Sąjungos veiklos vykdytojams ir tolesnę tausią žvejybos veiklą iki kol bus priimtas toks dalinis pakeitimas;

(62)

tas požiūris grindžiamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad jei dėl kurių nors to susitarimo 35 priede arba 36 priedo A ir B lentelėse išvardytų išteklių BLSK vis dar nesusitarta, kiekviena susitarimo šalis nustato laikiną ICES rekomenduoto dydžio BLSK, kuris taikomas nuo sausio 1 d. Pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, nukrypstant nuo to straipsnio 2 dalies, ypatingųjų išteklių BLSK turi būti nustatomi pagal gaires, kurias Specialusis žuvininkystės komitetas turėjo priimti ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d.;

(63)

todėl, laikantis bendro požiūrio, Sąjungai nustatytos laikinos žvejybos galimybės turėtų būti grindžiamos 2022 metams skirtomis ICES rekomendacijomis. Jos turėtų atitikti Sąjungos dalį, dėl kurios susitarta pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą;

(64)

nedarant poveikio gairėms dėl ypatingųjų išteklių ir atsižvelgiant į tai, kad tų gairių nėra, tų išteklių BLSK turėtų atitikti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnį;

(65)

laikini BLSK taip pat turėtų atitikti taikytiną Sąjungos reguliavimo sistemą, visų pirma Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnį, 5 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/973 4 straipsnį, 5 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį;

(66)

yra tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES yra paskelbusi mokslines rekomendacijas nustatyti nulinį laimikį. Jei tų išteklių laikini BLSK būtų nustatyti laikantis mokslinėse rekomendacijose nurodyto dydžio, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti užtikrinant MSY, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, tikslinga nustatyti tų išteklių priegaudos laikinus BLSK. Tie BLSK turėtų būti tokio dydžio, kad būtų sumažintas tų išteklių mirtingumas ir būtų suteiktos paskatos gerinti selektyvumą ir vengti tų išteklių laimikio. Siekiant sumažinti išteklių, kurių atžvilgiu nustatyti laikini priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti nustatomos tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio;

(67)

laikantis bendro požiūrio, laikini BLSK turėtų remtis esamais Tarybos patvirtintais BLSK 2021 metams, pritaikant 25 % santykį 2021 m. BLSK dydžiams, siekiant aprėpti pirmąjį 2022 m. ketvirtį. Tas požiūris neturi įtakos galutiniams BLSK;

(68)

ištekliai, kurių atveju turėtų būti taikoma didesnė nei 25 % procentinė dalis, turėtų būti grindžiami valstybių narių kvotų panaudojimo per pirmuosius paskutinių ketverių metų (2018–2021 m.) ketvirčius, analize. Laikini BLSK buvo įvertinti remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytas Sąjungos dalis bei neviršija galutinių su Jungtine Karalyste sutartų BLSK. Tie padidinti laikini BLSK turėtų atitikti ICES rekomendacijas, taikytiną ES reguliavimo sistemą ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą. Taip bus sudarytos sąlygos Sąjungos žvejybos laivams pasinaudoti žvejybos galimybėmis, į kurias jie turi teisę ir kuriomis priešingu atveju jie negalėtų pasinaudoti dėl atitinkamų išteklių žvejybos sezoniškumo;

(69)

laikoma, kad šio dydžio Sąjungos žvejybos laivams iš principo pakanka bent iki 2022 m. kovo 31 d.;

(70)

Sąjunga konsultavosi su Jungtine Karalyste dėl to, kokio požiūrio laikytis nustatant laikinus BLSK;

(71)

paprastųjų vilkešerių šiauriniais ištekliais dalijamasi su Jungtine Karalyste. Todėl, kol laukiama konsultacijų rezultatų su Jungtine Karalyste įgyvendinimo, pirmajam 2022 m. ketvirčiui turėtų būti nustatytos šiems ištekliams taikomos laikinos priemonės;

(72)

siekiant atsižvelgti į taikomą įpareigojimą iškrauti laimikį ir užtikrinti, kad kvotos neturinčioms valstybėms narėms būtų prieinamos tam tikros priegaudos kvotos, keleto išteklių atžvilgiu turėtų būti nustatytas kvotų mainų mechanizmas;

(73)

turėtų būti toliau taikomas tobių (Ammodytes spp.) žvejybos tam tikrais velkamaisiais įrankiais ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje sezoninis žvejybos draudimas siekiant apsaugoti nerštavietes ir apriboti jauniklių laimikius,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ

DALISBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.   1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)

2022 m. laimikio limitus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2023 m. laimikio limitus;

b)

2022 metams nustatytus žvejybos pastangų apribojimus, išskyrus II priede nustatytus žvejybos pastangų apribojimus, kurie turi būti taikomi 2022 m. vasario 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpiu;

c)

2021 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

a)

Sąjungos žvejybos laivams,

b)

trečiųjų valstybių laivams Sąjungos vandenyse.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas:

a)

tam tikrai mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai minima atitinkamose šio reglamento nuostatose, ir

b)

verslinei žvejybai nuo kranto.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

trečiosios valstybės laivas – su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantis ir trečiojoje valstybėje registruotas žvejybos laivas;

b)

mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, susijusi su poilsiu, turizmu arba sportu;

c)

tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių ir kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)

žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais,

ii)

visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

e)

kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;

f)

analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių;

g)

tinklo akių dydis – žvejybos tinklo akių dydis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/1241 (13) 6 straipsnio 34 punkte;

h)

Sąjungos žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i)

žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas;

j)

prietaisinis plūduras – plūduras, kuris yra aiškiai pažymėtas unikaliu identifikavimo numeriu, pagal kurį galima nustatyti, kas yra jo savininkas, ir kuriame įrengta palydovinio sekimo sistema jo koordinatėms stebėti;

k)

eksploatuojamas plūduras – prietaisinis plūduras, anksčiau aktyvuotas, įjungtas ir naudojamas jūroje ant dreifuojančiojo žuvų suburiamojo įrenginio (ŽSĮ) arba rąsto, perduodantis koordinates ir kitą turimą informaciją, pavyzdžiui, echoloto įverčius;

l)

FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ilguoju laikotarpiu.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)

ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 (14) III priede;

b)

Skagerakas – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)

Kategatas – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)

ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

53° 30' šiaurės platumos 15° 00' vakarų ilgumos,

53° 30' šiaurės platumos 11° 00' vakarų ilgumos,

51° 30' šiaurės platumos 11° 00' vakarų ilgumos,

51° 30' šiaurės platumos 13° 00' vakarų ilgumos,

51° 00' šiaurės platumos 13° 00' vakarų ilgumos,

51° 00' šiaurės platumos 15° 00' vakarų ilgumos;

e)

ICES 8c kvadrato 25 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

43° 00' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos,

43° 00' šiaurės platumos 10° 00' vakarų ilgumos,

43° 30' šiaurės platumos 10° 00' vakarų ilgumos,

43° 30' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos,

44° 00' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos,

44° 00' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos,

43° 30' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos;

f)

ICES 9a kvadrato 26 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

43° 00' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos,

43° 00' šiaurės platumos 10° 00' vakarų ilgumos,

42° 00' šiaurės platumos 10° 00' vakarų ilgumos,

42° 00' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos;

g)

ICES 9a kvadrato 27 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

42° 00' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos,

42° 00' šiaurės platumos 10° 00' vakarų ilgumos,

38° 30' šiaurės platumos 10° 00' vakarų ilgumos,

38° 30' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos,

40° 00' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos,

40° 00' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos;

h)

ICES 9a kvadrato 30 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, priklausantis Ispanijos jurisdikcijai Kadiso įlankoje ir gretimuose ICES 9a kvadrato vandenyse;

i)

ICES 8c kvadrato 31 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

43° 30' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos,

44° 00' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos,

44° 00' šiaurės platumos 2° 00' vakarų ilgumos,

43° 30' šiaurės platumos 2° 00' vakarų ilgumos;

j)

Kadiso įlanka – ICES 9a kvadrato geografinis rajonas į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos;

k)

CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 (15) 2 straipsnio a punkte;

l)

CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 (16) II priede apibrėžti geografiniai rajonai;

m)

IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija (toliau – Antigvos konvencija), stiprinimo (17);

n)

ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (18);

o)

IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) kompetencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (19);

p)

NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 (20) III priede;

q)

SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (21);

r)

SIOFA susitarimo (Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje) rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (22);

s)

SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo (23);

t)

WCPFC (Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne (24);

u)

Beringo jūros tarptautiniai vandenys – Beringo jūros tarptautinių vandenų geografinis rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinių jūrų plotis;

v)

IATTC ir WCPFC konvencijų rajonų bendros jurisdikcijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

150o vakarų ilgumos,

130o vakarų ilgumos,

4o pietų platumos,

50o pietų platumos.

II ANTRAŠTINĖ

DALIS SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1.   Sąjungos vandenyse ir tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti I priede.

2.   Sąjungos žvejybos laivams gali būti leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir šio reglamento 20 straipsnyje ir V priedo A dalyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 (25) bei jo įgyvendinimo nuostatose nurodytų sąlygų.

3.   Sąjungos žvejybos laivams gali būti leidžiama žvejoti Jungtinės Karalystės žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, laikantis šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir šio reglamento 20 straipsnyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 ir jo įgyvendinimo nuostatose nurodytų sąlygų.

6 straipsnis

Valstybių narių nustatytini BLSK

1.   I priede nurodytų tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė.

2.   Valstybių narių nustatytini BLSK:

a)

turi atitikti BŽP principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą ir

b)

turi užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami taip:

i)

jei analitinis įvertinimas yra – laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio ir siekiant išlaikyti kuo didesnę jo tikimybę, arba

ii)

jei analitinio įvertinimo nėra arba jis yra neišsamus – vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3.   Ne vėliau kaip 2022 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)

savo nustatytus BLSK,

b)

savo surinktus, įvertintus duomenis, kuriais grindžiamas BLSK nustatymas,

c)

išsamius duomenis, įrodančius, kad nustatyti BLSK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis

Laikinų BLSK taikymas

1.   Kai IA priede arba IB priede pateiktoje žvejybos galimybių lentelėje daroma nuoroda į šią dalį, toje lentelėje išdėstytos žvejybos galimybės laikinai taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. Tos laikinos žvejybos galimybės nedaro poveikio galutinių 2022 m. žvejybos galimybių nustatymui laikantis tarptautinių derybų ir konsultacijų rezultatų, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir taikytinas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 bei atitinkamų daugiamečių planų nuostatas.

2.   Sąjungos laivai gali žvejoti išteklius, kuriems taikomos 1 dalyje nurodytos laikinos žvejybos galimybės, Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, taip pat trečiųjų valstybių, kurios suteikė prieigą prie savo vandenų Sąjungos laivams, vandenyse.

8 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Laimikis, kurio atžvilgiu netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, paliekamas laive arba iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

a)

jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)

jis yra įskaičiuotas į Sąjungos kvotą, kuri yra nepaskirstyta valstybėms narėms ir ta kvota nėra išnaudota.

2.   Nuostatos, kuria leidžiama nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje numatyto įpareigojimo laimikį įskaičiuoti į atitinkamas kvotas, tikslais šio reglamento I priede yra nustatyti netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta minėtame straipsnyje.

9 straipsnis

Neišvengiamai priegaudai skirtas BLSK kvotų mainų mechanizmas

1.   Siekiant atsižvelgti į įpareigojimą iškrauti laimikį ir užtikrinti, kad kvotos tam tikrai priegaudai būtų prieinamos valstybėms narėms, kurios neturi kvotos, 2–5 dalyse numatytas kvotų mainų mechanizmas taikomas IA priede nurodytiems BLSK.

2.   2022 m. sausio 1 d. pradėsiančiam veikti kvotų mainų rezervui (toliau – rezervas) skiriama 6 % kiekvienos valstybei narei skirtos kvotos iš šių žuvų išteklių BLSK: atlantinių menkių (Gadus morhua) Keltų jūroje, atlantinių menkių į vakarus nuo Škotijos, paprastųjų merlangų Airijos jūroje ir jūrinių plekšnių ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose, taip pat 3 % kiekvienos kvotos iš paprastųjų merlangų į vakarus nuo Škotijos BLSK. Kvotos neturinčios valstybės narės turi išimtinę prieigą prie rezervo iki 2022 m. kovo 31 d.

3.   Iš rezervo paimtais kiekiais negali būti keičiamasi ir jie negali būti perkeliami į kitus metus. Po 2022 m. kovo 31 d. nepanaudoti kiekiai turi būti grąžinti toms valstybėms narėms, kurios iš pradžių prisidėjo prie rezervo.

4.   Kvotos neturinčios valstybės narės mainais suteikia IA priedo priedėlyje išvardytų išteklių kvotas, išskyrus atvejus, kai kvotos neturinti valstybė narė ir prie rezervo prisidedanti valstybė narė susitaria kitaip.

5.   4 dalyje nurodytos kvotos turi būti lygiavertės komercinės vertės, nustatomos taikant rinkos keitimo kursą arba kitus abipusiškai priimtinus keitimo kursus. Tuo atveju, kai alternatyvų nėra, lygiavertė komercinė vertė nustatoma pagal vidutines praėjusių metų Sąjungos kainas, kurias nurodo ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras.

6.   Jeigu valstybės narės, naudodamosi 2–5 dalyse nustatytu kvotų mainų mechanizmu, negali padengti savo neišvengiamos priegaudos panašiu mastu, jos stengiasi susitarti dėl kvotų mainų pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, užtikrindamos, kad kvotos, kuriomis keičiamasi, būtų lygiavertės komercinės vertės.

10 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai ICES 7e kvadrate

1.   Kalbant apie 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, su europinių jūrų liežuvių išteklių valdymu ICES 7e kvadrate susijusių teisių ir pareigų techniniai aspektai yra nustatyti II priede.

2.   Valstybei narei pateikus prašymą pagal II priedo 7.4 punktą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo ji valstybei narei prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų jūroje skaičiaus prideda papildomų dienų, kurias valstybė narė gali leisti su savo vėliava plaukiojančiam laivui būti ICES 7e kvadrate, kai tame laive yra reglamentuojamas žvejybos įrankis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija valstybės narės prašymu gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo ji tai valstybei narei prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų skaičiaus 2022 m. vasario 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpiu prideda ne daugiau kaip tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti ICES 7e kvadrate pagal išplėstos aprėpties mokslinio stebėjimo programą, kaip nurodyta II priedo 8.1 punkte. Tas dienas ji prideda remdamasi valstybės narės pagal II priedo 8.3 punktą pateiktu aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

Paprastųjų vilkešerių žvejybai ICES 4b ir 4c kvadratuose ir ICES 7 parajonyje taikomos priemonės

1.   Sąjungos žvejybos laivams, taip pat vykdant verslinę žvejybą nuo kranto, draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius (Dicentrarchus labrax) ICES 4b bei 4c kvadratuose ir ICES 7 parajonyje ir laive pasilikti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2.   1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas paprastųjų vilkešerių priegaudai, sužvejotai nuo kranto vykdant verslinę žvejybą tinklais. Ši išimtis taikoma ankstesniems paplūdimio tinklų skaičiams, kurie buvo nustatyti dar iki 2017 m. Nuo kranto vykdant verslinę žvejybą tinklais negalima tikslingai žvejoti paprastųjų vilkešerių ir tik neišvengiama paprastųjų vilkešerių priegauda gali būti iškraunama.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 2022 m. sausio mėn. ICES 4b, 4c, 7d, 7e, 7f bei 7h kvadratuose Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti, laive pasilikti, perkrauti, perkelti ar iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius, kurie buvo sužvejoti toliau nurodytais žvejybos įrankiais ir laikantis šių apribojimų:

a)

naudojant demersinius tralus (26), neišvengiama priegauda neviršija 380 kilogramų per du mėnesius ir 5 % viso per vieną žvejybos reisą atitinkamo laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

b)

naudojant traukiamuosius tinklus (27), neišvengiama priegauda neviršija 380 kilogramų per du mėnesius ir 5 % viso per vieną žvejybos reisą atitinkamo laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

c)

naudojant žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas (28), neviršijama 1,43 tonos vienam laivui;

d)

naudojant statomuosius žiauninius tinklus (29), neišvengiama priegauda neviršija 0,35 tonos vienam laivui.

Pirmos pastraipos c punkte išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu yra užregistravę paprastųjų vilkešerių laimikius naudojant žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas.

Pirmos pastraipos d punkte išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu yra užregistravę paprastųjų vilkešerių laimikius naudojant statomuosius žiauninius tinklus.

Pakeitus Sąjungos žvejybos laivą kitu, valstybės narės gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas kitam Sąjungos žvejybos laivui su sąlyga, kad nepadidės Sąjungos žvejybos laivų, kuriems taikoma kiekviena iš šių nukrypti leidžiančių nuostatų, skaičius ir jų bendras žvejybos pajėgumas.

4.   3 dalyje nustatyti laimikio limitai kitiems laivams neperduodami, o tais atvejais, kai taikomas dviejų mėnesių limitas, iš vieno dviejų mėnesių laikotarpio į kitą neperkeliami.

Sąjungos žvejybos laivams, kurie per du kalendorinius mėnesius naudoja daugiau negu vieną žvejybos įrankį, kiekvienam įrankiui taikomas mažiausias 3 dalyje nustatytas laimikio limitas.

Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, valstybės narės ne vėliau kaip per 15 dienų Komisijai pateikia visų paprastųjų vilkešerių laimikių pagal naudoto žvejybos įrankio tipą ataskaitą.

5.   Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant žvejybą nuo kranto, ICES 4b, 4c, 6a ir 7a–7k kvadratuose:

a)

sausio 1 d. – vasario 28 d. laikotarpiu:

i)

paprastuosius vilkešerius leidžiama žvejoti tik meškerėmis arba rankinėmis ūdomis su sąlyga, kad jie bus iš karto paleisti;

ii)

tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius draudžiama pasilikti laive, perkelti, perkrauti arba iškrauti;

b)

kovo 1–30 d. laikotarpiu:

i)

vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du paprastųjų vilkešerių egzempliorius per dieną;

ii)

pasilikti galima ne mažesnius kaip 42 cm paprastuosius vilkešerius;

ii)

paprastieji vilkešeriai negali būti žvejojami statomaisiais tinklais ir jais sužvejoti paprastieji vilkešeriai negali būti pasiliekami.

6.   5 dalis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms dėl mėgėjų žvejybos.

7.   Šis straipsnis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

12 straipsnis

Paprastųjų vilkešerių žvejybai ICES 8a ir 8b kvadratuose taikomos priemonės

1.   Prancūzija ir Ispanija užtikrina, kad jų vykdomos verslinės ir mėgėjų žvejybos nulemtas paprastųjų vilkešerių išteklių ICES 8a ir 8b kvadratuose mirtingumas dėl žvejybos neviršytų FMSY taško vertės, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnio 3 dalį.

2.   Vykdant mėgėjų žvejybą, be kita ko, nuo kranto, ICES 8a ir 8b kvadratuose:

a)

vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du paprastųjų vilkešerių egzempliorius per dieną;

b)

paprastieji vilkešeriai negali būti žvejojami statomaisiais tinklais ir jais sužvejoti paprastieji vilkešeriai negali būti pasiliekami.

3.   2 dalis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms dėl mėgėjų žvejybos.

13 straipsnis

Europinių upinių ungurių žvejybai ICES rajono Sąjungos vandenyse taikomos priemonės

Bet kokia europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) tikslinės, atsitiktinės ir mėgėjų žvejybos veikla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, ICES rajono Sąjungos vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, estuarijose, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse, yra draudžiama tris mėnesius iš eilės.

Kiekviena atitinkama valstybė narė nustato tą laikotarpį, kuris nustatomas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., užtikrindama, kad draudimas apimtų laikotarpius, kuriais europinių upinių ungurių migracija yra didžiausia.

Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai nustatytą laikotarpį kartu su patvirtinamąja informacija, pagrindžiančia pasirinktą draudimo laikotarpį.

14 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

1.   Šiuo reglamentu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)

mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

perskirstymui pagal Reglamento (ES) 2017/2403 12 ir 47 straipsnius;

d)

papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)

atidėtiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)

išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)

kvotų perleidimui arba jų mainams pagal šio reglamento 21 straipsnį.

2.   Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.

3.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

15 straipsnis

Paprastųjų tobių žvejybos draudimo laikotarpiai

Verslinė paprastųjų tobių (Ammodytes spp.) žvejyba demersiniais tralais, traukiamasiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm, ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje draudžiama 2022 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. laikotarpiu.

16 straipsnis

Atlantinių menkių ištekliams Šiaurės jūroje taikomos taisomosios priemonės

1.   Žvejybos, išskyrus žvejybą pelaginės žvejybos įrankiais (gaubiamaisiais tinklais ir tralais), draudimo rajonai ir laikotarpiai, kuriais taikomas draudimas žvejoti, nustatyti IV priede.

2.   Laivams, žvejojantiems dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm (ICES 4a ir 4b kvadratuose) arba ne mažesnis kaip 90 mm (ICES 3a kvadrate), taip pat ūdomis (30), draudžiama žvejoti ICES 4a kvadrato Sąjungos vandenyse į šiaurę nuo 58° 30′ 00″ šiaurės platumos ir į pietus nuo 61° 30′ 00″ šiaurės platumos ir ICES 3a.20 (Skagerakas), 4a ir 4b kvadratų Sąjungos vandenyse į šiaurę nuo 57° 00′ 00″ šiaurės platumos ir į rytus nuo 5° 00′ 00″ rytų ilgumos.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, toje dalyje nurodyti žvejybos laivai gali žvejoti toje dalyje nurodytuose rajonuose, jei tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų:

a)

jų sužvejotas atlantinių menkių laimikis sudaro ne daugiau kaip 5 % viso per vieną žvejybos reisą sužvejoto laimikio; daroma prielaida, kad laivai, kurių sužvejotų atlantinių menkių laimikis 2017–2019 m. laikotarpiu neviršijo 5 % viso tų laivų laimikio, šį kriterijų tenkina, jei jie ir toliau naudoja tą patį žvejybos įrankį, kurį jie naudojo tuo laikotarpiu; ši prielaida gali būti paneigta;

b)

naudojamas reglamentuojamas didelio selektyvumo dugninis tralas arba traukiamasis tinklas, todėl, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, atlantinių menkių sužvejojama bent 30 % mažiau, palyginti su laivais, žvejojančiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis atitinka pagrindinius tinklo akių dydžius, nurodytus Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo B dalies 1.1 punkte. Tokių tyrimų vertinimą gali atlikti ŽMTEK, o tuo atveju, jei vertinimo rezultatai neigiami, tų žvejybos įrankių nebegalima laikyti tinkamais naudoti šio straipsnio 2 dalyje nustatytuose rajonuose;

c)

laivai, žvejojantys dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis (TR1), naudoja šiuos didelio selektyvumo žvejybos įrankius:

i)

tralus su sėdžia, kurios tinklo akių dydis ne mažesnis kaip 600 mm;

ii)

pakeltą apatinę tralo pavarą (0,6 m);

iii)

horizontalų tinklinį rūšiuojamąjį intarpą su didelių tinklo akių sekcija žuvims iš tralo išplaukti;

d)

laivai, žvejojantys dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 70 mm arba didesnis (ICES 4a kvadrate) ir 90 mm arba didesnis (ICES 3a kvadrate) ir mažesnis nei 100 mm (TR2), naudoja šiuos didelio selektyvumo žvejybos įrankius:

i)

horizontalias rūšiuojamąsias grotas, atskiriančias plekšniažuves nuo apvaliųjų žuvų, su ne didesniais kaip 50 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga apvaliosioms žuvims išplaukti;

ii)

sekciją „Seltra“, kurios tinklo akių dydis 300 mm;

iii)

rūšiuojamąsias grotas su ne didesniais kaip 35 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga žuvims išplaukti;

e)

laivams taikomi nacionaliniai atlantinių menkių sužvejojimo vengimo planai, kuriais, taikant teritorines ar technines priemones arba jas derinant tarpusavyje, siekiama užtikrinti, kad atlantinių menkių laimikis neviršytų mirtingumo dėl žvejybos, atitinkančio mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas nustatytas žvejybos galimybes; tokius planus ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jų įgyvendinimo valstybių narių atveju įvertina ŽMTEK, o trečiųjų valstybių atveju – atitinkama nacionalinė mokslo įstaiga, ir prireikus jie yra toliau tikslinami, jei iš tų vertinimų matyti, kad nacionalinio atlantinių menkių sužvejojimo vengimo plano tikslas nebus pasiektas.

4.   Valstybės narės stiprina 2 dalyje nurodytų laivų stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, kad užtikrintų 3 dalyje išdėstytų sąlygų laikymąsi.

5.   Šis straipsnis netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnio nuostatų.

17 straipsnis

Atlantinių menkių ištekliams Kategate taikomos taisomosios priemonės

1.   Sąjungos laivai, Kategate žvejojantys dugniniais tralais (31), kurių tinklo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm, naudoja vieną iš šių selektyviosios žvejybos įrankių:

a)

rūšiuojamąsias grotas su ne didesniais kaip 35 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga žuvims išplaukti;

b)

rūšiuojamąsias grotas, atskiriančias plekšniažuves nuo apvaliųjų žuvų, su ne didesniais kaip 50 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga apvaliosioms žuvims išplaukti;

c)

sekciją „Seltra“, kurios tinklo akių dydis 300 mm;

d)

reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia atlantinių menkių laimikį sumažinti iki mažiau kaip 1,5 %, jei tai vienintelis laive esantis žvejybos įrankis.

2.   Sąjungos laivai, dalyvaujantys valstybės narės vykdomame projekte ir turintys veikiančią įrangą visapusiškai dokumentais pagrįstai žvejybai vykdyti, žvejybos įrankį gali naudoti kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo B dalyje. Minėta valstybė narė pateikia Komisijai tų laivų sąrašą.

3.   Šis straipsnis netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnio nuostatų.

18 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

1.   Sąjungos žvejybos laivai negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti šių rūšių žuvų:

a)

žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)

paprastųjų beriksų (Beryx splendens) NAFO 6 parajonyje;

c)

pilkųjų trumpadyglių ryklių (Centrophorus squamosus) ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

d)

portugalinių baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

e)

šokoladinių dygliaryklių (Dalatias licha) ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

f)

paprastųjų ilgasnukių dygliaryklių (Deania calcea) ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

g)

su marmurinėmis švelniosiomis rajomis (Dipturus batis) susijusių rūšių grupės žuvų (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)

didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps) ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

i)

paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus), žvejojamų ūdomis ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1, 5, 6, 7, 8, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

j)

atlantinių silkiaryklių (Lamna nasus) visuose vandenyse;

k)

dygiųjų rajų (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

l)

marmurinių rombinių rajų (Raja undulata) ICES 6 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

m)

bangininių ryklių (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

n)

paprastųjų gitaržuvių (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

o)

paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse, išskyrus įgyvendinant IA priede išdėstytas vengimo programas.

2.   Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių egzempliorių negalima sužaloti ir jie turi būti tuojau pat paleidžiami.

19 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai perduodamos duomenis apie iškrautus kiekius ir žvejybos pastangas, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

II skyrius

Žvejybos trečiųjų valstybių vandenyse leidimai

20 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima skirti Sąjungos žvejybos laivams trečiųjų valstybių vandenyse, skaičius, kai taikytina, nustatytas V priedo A dalyje.

2.   Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento V priedo A dalyje nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei, kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento V priedo A dalyje.

III skyrius

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Kvotų perleidimas ir mainai

1.   Tuo atveju, kai pagal regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles tos RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama viena kitai perleisti kvotas ir jomis mainytis, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali dalyvauti diskusijose su tos RŽVO susitariančiąja šalimi ir atitinkamai parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą. Atitinkamos valstybės narės apie tą planą praneša Komisijai.

2.   Gavusi pranešimą pagal 1 dalį, Komisija kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą gali patvirtinti. Jei Komisija planą patvirtina, ji nedelsdama pareiškia sutikimą būti saistoma numatomo kvotų perleidimo ar kvotų mainų. Komisija praneša apie kvotų perleidimą arba kvotų mainus RŽVO sekretoriatui pagal tos RŽVO taisykles.

3.   Komisija informuoja valstybes nares apie visus sutartus kvotų perleidimus arba kvotų mainus.

4.   Perleidžiant kvotas arba jomis keičiantis, atitinkamos valstybės narės gautos arba jos perleistos žvejybos galimybės laikomos jai pridėtomis arba iš jos žvejybos galimybių išskaičiuotomis kvotomis nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba kvotų mainai įsigalioja pagal susitarimo su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sąlygas arba pagal atitinkamos RŽVO taisykles (priklausomai nuo to, kas taikoma). Tokie kvotų perleidimai arba kvotų mainai nedaro poveikio paskirstymo raktui, taikomam paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms, laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

5.   Kalbant apie RŽVO susitariančiosios šalies kvotų perleidimą Sąjungai ir jų tolesnį paskirstymą valstybėms narėms, šis straipsnis taikomas iki 2023 m. sausio 31 d.

2 skirsnis

NEAFC konvencijos rajonas

22 straipsnis

Draudimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius Irmingerio jūroje

Draudžiama visa žvejybos veikla rajone, kurio ribas žymi toliau nurodytos koordinatės, nustatytos pagal koordinačių sistemą WGS84:

Platuma

Ilguma

63° 00'

-30° 00'

61° 30'

-27° 35'

60° 45'

-28° 45'

62° 00'

-31° 35'

63° 00'

-30° 00'

3 skirsnis

ICCAT konvencijos rajonas

23 straipsnis

Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.   Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante aktyviai vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.   Smulkiąją priekrantės žvejybą vykdančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje aktyviai vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.   Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje auginimo reikmėms aktyviai vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.   Žvejybos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius negali viršyti VI priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus.

5.   Gaudyklių, naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, skaičius negali viršyti VI priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.   Paprastųjų tunų bendras auginimo ir tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sugautų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytų Atlante ir Viduržemio jūroje esančius ūkius, kiekis negali viršyti VI priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

7.   Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007 (32) 12 straipsnį leidžiama kaip tikslinę rūšį žvejoti ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) šiaurinius išteklius, skaičius negali viršyti šio reglamento VI priedo 7 punkte nustatyto skaičiaus.

8.   Didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20 m, didžiausias skaičius negali viršyti VI priedo 8 punkte nustatyto skaičiaus.

24 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

Kai tinkama, valstybės narės iš joms pagal ID priedą paskirtų kvotų tam tikrą dalį skiria mėgėjų žvejybai.

25 straipsnis

Rykliai

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Draudžiama vykdyti specializuotąją Alopias genties jūrų lapių žvejybą.

3.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

4.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.   Draudžiama laikyti laive floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybą.

6.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti atlantinių pilkšvųjų ryklių (Isurus oxyrinchus) šiaurės Atlanto išteklių, sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

26 straipsnis

Tropiniams tunams skirti ŽSĮ

1.   Draudžiama ICCAT konvencijos rajone naudoti ŽSĮ nuo 2022 m. sausio 1 d. iki kovo 13 d.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų laivai nestatytų ir nenaudotų ŽSĮ likus 15 dienų iki 1 dalyje nurodyto laikotarpio pradžios. Vienas laivas vienu metu ICCAT konvencijos rajone negali būti pastatęs ir naudoti daugiau kaip 300 ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais.

3.   Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ankstesnius duomenis apie žvejybos įrankius, statomus prie ŽSĮ. Jei valstybė narė iki tos dienos tų duomenų nepateikia, laivai, plaukiojantys su jos vėliava, negali statyti žvejybos įrankių prie ŽSĮ tol, kol Komisija iš tos valstybės narės tų duomenų negauna, kad juos būtų galima perduoti ICCAT.

4 skirsnis

CCAMLR konvencijos rajonas

27 straipsnis

Pranešimai apie nototeninių dančių tiriamąją žvejybą

2022 m. valstybės narės gali dalyvauti tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir FAO 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose. Valstybė narės, ketinančios dalyvauti tokioje tiriamojoje žvejyboje, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių ne vėliau kaip 2022 m. birželio 1 d. apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

28 straipsnis

Nototeninių dančių tiriamosios žvejybos apribojimai

1.   Žvejoti nototeninius dančius 2021–2022 m. žvejybos sezonu leidžiama tik VII priedo A lentelėje nustatytoms valstybėms narėms, toje lentelėje nustatytuose parajoniuose ir nurodytam laivų skaičiui, laikantis to priedo B lentelėje nustatytų BLSK ir priegaudos apribojimų.

2.   Specializuotoji ryklių rūšių žvejyba kitais nei mokslinių tyrimų tikslais draudžiama. Visi nototeninių dančių žvejybos metu kaip priegauda atsitiktinai sužvejoti rykliai, ypač jaunikliai ir ikringos patelės, paleidžiami gyvi.

3.   Kai taikytina, žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote (MTP) nutraukiama, kai užregistruotas laimikis pasiekia nustatytą BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusią žvejybos sezono dalį.

4.   Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad taip būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad laimikis bei žvejybos pastangos nebūtų sutelkti vienoje vietoje. Tačiau žvejyba FAO 48.6 ir 88.1 parajoniuose ir FAO 58.4.3a kvadrate, jei ji yra leidžiama pagal 27 straipsnį, yra draudžiama mažesniame nei 550 m gylyje.

29 straipsnis

Antarktinių krilvėžių žvejyba 2021–2022 m. žvejybos sezonu

1.   Valstybės narės, ketinančios 2021–2022 m. žvejybos sezonu žvejoti antarktinius krilvėžius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 1 d. praneša Komisijai apie tai, naudodamos VII priedo priedėlio B dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam ketinama leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje.

3.   Valstybė narė, ketinanti žvejoti antarktinius krilvėžius CCAMLR konvencijos rajone, į pranešimą apie savo ketinimą įtraukia tik tuos leidimą turinčius laivus, kurie pranešimo perdavimo metu:

a)

plaukioja su jos vėliava arba

b)

plaukioja su kitos CCAMLR narės vėliava ir, numatoma, kad žvejybos metu plaukios su tos valstybės narės vėliava.

4.   Jei leidimą turintis laivas, apie kurį CCAMLR sekretoriatui pranešta pagal 1, 2 ir 3 dalis, negali dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje dėl pagrįstų operacinių priežasčių arba dėl force majeure aplinkybių, atitinkama valstybė narė gali leisti pakeisti tą laivą kitu laivu. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nedelsdama informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)

visus duomenis apie laivą (-us), kuriuo (-iais) ketinama pakeisti žvejoti negalintį (-čius) laivą (-us), įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nurodytą informaciją, ir

b)

išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5.   Valstybės narės antarktinių krilvėžių žvejyboje neleidžia dalyvauti laivams, įtrauktiems į kurį nors CCAMLR sudarytą neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

5 skirsnis

IOTC kompetencijos rajonas

30 straipsnis

IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumo ribojimas

1.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 1 punkte.

2.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 2 punkte.

3.   Laivus, skirtus 1 arba 2 dalyje nurodytai žvejybai vykdyti, valstybės narės gali perskirti kitoje iš tų dalių nurodytai žvejybai vykdyti, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio perskyrimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.   Tuo atveju, jeigu į valstybės narės laivyną siūloma perkelti pajėgumą, ta valstybė narė užtikrina, kad laivai, kurie bus perskirti, būtų įregistruoti IOTC leidimus turinčių laivų registre arba kitų regioninių žvejybos valdymo organizacijų, valdančių tunų žvejybą, laivų registruose. Laivų, įtrauktų į kurios nors RŽVO sudarytą NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą, perskirti negalima.

5.   Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumą viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas viršutines ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

31 straipsnis

Dreifuojantieji ŽSĮ ir aprūpinimo laivai

1.   Dreifuojančiuosiuose ŽSĮ turi būti įtaisyti prietaisiniai plūdurai. Bet kokius kitus plūdurus, pavyzdžiui, radijo plūdurus, naudoti draudžiama.

2.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu gali sekti ne daugiau kaip 300 eksploatuojamų plūdurų.

3.   Kiekvienam gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui kasmet galima įsigyti ne daugiau kaip 500 prietaisinių plūdurų. Joks gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas jokiu metu negali turėti daugiau kaip 500 prietaisinių plūdurų (sandėliuojamų ir eksploatuojamų).

4.   Ne daugiau kaip du aprūpinimo laivai aptarnauja ne mažiau kaip penkis gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kurių visi turi plaukioti su valstybės narės vėliava. Ši nuostata netaikoma tik vieną aprūpinimo laivą naudojančioms valstybėms narėms.

5.   Vieną gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą vienu metu gali aptarnauti ne daugiau kaip vienas su valstybės narės vėliava plaukiojantis aprūpinimo laivas.

6.   Sąjunga naujų arba papildomų aprūpinimo laivų IOTC leidimus turinčių laivų registre neregistruoja.

32 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti visų Alopiidae šeimai priklausančių rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis; šis reikalavimas netaikomas laivams, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejybos operacijas vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik vietos vartojimo reikmėms.

3.   Atsitiktinai sužvejotų 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių egzempliorių negalima sužaloti ir jie turi būti tuojau pat paleidžiami.

33 straipsnis

Raguotosios rajos

1.   Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, kuri apima Manta ir Mobula gentis) ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti raguotųjų rajų skerdenas ar skerdenų dalis, išskyrus atvejus, kai sužvejotos žuvys tiesiogiai suvartojamos žvejų šeimose (natūrinė žvejyba).

Tačiau smulkiosios žvejybos (žvejybos, kitos nei paviršinė žvejyba, t. y. žvejyba gaubiamaisiais tinklais, kartinėmis ūdomis, žiauniniais tinklais, rankinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais, arba žvejyba ūdomis, vykdoma laivais, įregistruotais IOTC leidimą turinčių laivų registre) metu atsitiktinai sužvejotos raguotosios rajos gali būti iškraunamos tik vietos vartojimo reikmėms.

2.   Vos pastebėję raguotųjų rajų tinkle, ant kabliuko ar denyje, visi žvejybos laivai, išskyrus natūrinę žvejybą vykdančius žvejybos laivus, tuojau pat paleidžia jas gyvas ir nesužalotas, kiek tai praktiškai įmanoma, tai padarydami tokiu būdu, kad tiems žuvų egzemplioriams būtų padaryta kuo mažesnė žala.

6 skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

34 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba

1.   Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IH priede nustatytų BLSK.

2.   1 dalyje nurodytos valstybės narės 2022 m. apriboja su jų vėliava plaukiojančių pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų suminę bendrąją talpą tiek, kad ji tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto dydžio – 78 600 GT.

3.   1 dalyje nurodytos valstybės narės IH priede nustatytomis žvejybos galimybėmis gali naudotis tik su sąlyga, kad jos ne vėliau kaip iki kito mėnesio penkioliktos dienos Komisijai nusiunčia toliau nurodytą informaciją, kad Komisija ją galėtų perduoti SPRFMO sekretoriatui:

a)

SPRFMO konvencijos rajone aktyviai žvejybos veiklą vykdančių ar perkrovimo operacijose dalyvaujančių laivų sąrašą,

b)

mėnesines laimikio ataskaitas.

7 skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

35 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai negali žvejoti gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis):

a)

nuo 2022 m. liepos 29 d. 00.00 val. iki 2022 m. spalio 8 d. 24.00 val. arba nuo 2022 m. lapkričio 9 d. 00.00 val. iki 2023 m. sausio 19 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šia linija ir šiais taškais:

Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

150o vakarų ilgumos,

40o šiaurės platumos,

40o pietų platumos;

b)

nuo 2022 m. spalio 9 d. 00.00 val. iki 2022 m. lapkričio 8 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šiais taškais:

96o vakarų ilgumos,

110o vakarų ilgumos,

4o šiaurės platumos,

3o pietų platumos.

2.   Ta vėliavos valstybė narė iki 2022 m. balandžio 1 d. informuoja Komisiją apie kiekvienam iš laivų, nurodytų 1 dalyje ir plaukiojančių su jos vėliava, parinktą 1 dalies a punkte nurodytą žvejybos draudimo laikotarpį.

3.   Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, turi pasilikti laive ir tada perkrauti arba iškrauti visus savo sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.   3 dalis netaikoma:

a)

kai žuvys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis,

b)

per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei triume likusios vietos gali nepakakti visiems per tą užmetimą sužvejotiems tunams laikyti.

36 straipsnis

Dreifuojantieji ŽSĮ

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu IATTC konvencijos rajone negali turėti daugiau kaip 400 aktyvių ŽSĮ. ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas ir naudojamas jūroje, pradeda siųsti savo koordinačių pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba jo operatoriaus. ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

2.   15 dienų iki pagal 35 straipsnio 1 dalies a punktą pasirinkto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios IATTC konvencijos rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas turi:

a)

nestatyti ir nenaudoti ŽSĮ,

b)

susirinkti tiek pat ŽSĮ, kiek prieš tai pastatė ir naudojo.

37 straipsnis

Didžiaakių tunų žvejybos ūdomis laimikio limitai

Didžiaakių tunų bendri metiniai laimikiai, taikomi IATTC konvencijos rajone ūdomis žvejojantiems kiekvienos valstybės narės laivams, nustatyti IL priede.

38 straipsnis

Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.   IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Atsitiktinai sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių egzempliorių negalima sužaloti ir laivo operatoriai tuojau pat juos paleidžia.

3.   Laivo operatoriai užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos), ir tą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra.

Valstybės narės ne vėliau kaip sausio 31 d. Komisijai perduoda tą prieš tai ėjusiais metais surinktą informaciją.

39 straipsnis

Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, jie tuojau pat jas paleidžia, kai įmanoma, gyvas ir nesužalotas.

8 skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

40 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

a)

katryklių pamėklių (Apristurus manis),

b)

Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

c)

trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

d)

didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

e)

mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

f)

rombinių rajų (Rajidae),

g)

paprastųjų velvetinių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

h)

Selachimorpha antbūriui priklausančių giliavandenių ryklių,

i)

paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).

9 skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

41 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų, skirtų laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje atvirojoje jūroje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, skaičius neviršytų 403 žvejybos dienų.

2.   Sąjungos žvejybos laivams negalima tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) laimikis 2022 m. neviršytų IG priedo lentelėje nustatytų limitų.

42 straipsnis

Žvejybos naudojant ŽSĮ valdymas

1.   WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams negalima statyti ir naudoti ŽSĮ, jų tvarkyti arba užmesti tinklų prie ŽSĮ nuo 2022 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val.

2.   Be 1 dalyje nustatyto draudimo, draudžiama WCPFC konvencijos rajono atvirojoje jūroje esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos užmesti tinklus prie ŽSĮ dar du mėnesius: arba nuo 2022 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 24.00 val., arba nuo 2022 m. lapkričio 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 24.00 val.

3.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nė vienas jų gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu jūroje nebūtų pastatęs ir nenaudotų daugiau kaip 350 ŽSĮ su aktyvuotais prietaisiniais plūdurais. Plūdurai aktyvuojami tik laive.

43 straipsnis

Draudimas išmesti į jūrą gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotus tropinius tunus

1.   Visų WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti visi didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai turi būti pasiliekami laive, perkraunami ir iškraunami.

2.   1 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)

per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei laivo triume likusios vietos nepakanka visoms žuvims laikyti,

b)

jei žuvys yra netinkamos žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis,

c)

jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

44 straipsnis

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastąsias durklažuves, skaičius

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas IX priede.

45 straipsnis

Paprastųjų durklažuvių žvejybos ūdomis į pietus nuo 20° pietų platumos laimikio limitai

Valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) laimikis, ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotas į pietus nuo 20° pietų platumos, 2022 m. neviršytų IG priede nustatyto limito. Jos taip pat užtikrina, kad dėl to paprastųjų durklažuvių žvejybos pastangos nepasislinktų į rajoną, esantį į šiaurę nuo 20° pietų platumos.

46 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.   Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti ar sandėliuoti šių rūšių žuvų skerdenas ar skerdenų dalis:

a)

floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis),

b)

ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus).

2.   Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių egzempliorių negalima sužaloti ir jie turi būti tuojau pat paleidžiami.

47 straipsnis

IATTC ir WCPFC konvencijų rajonų bendros jurisdikcijos rajonas

1.   Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones, kai jais žvejojama IATTC ir WCPFC konvencijų rajonų bendros jurisdikcijos rajone.

2.   Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, taiko 35 straipsnio 1 dalies a punkte, 35 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse ir 36, 37 bei 38 straipsniuose nustatytas priemones, kai jais žvejojama IATTC ir WCPFC konvencijų rajonų bendros jurisdikcijos rajone.

10 skirsnis

Beringo jūra

48 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse

Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Gadus chalcogrammus).

11 skirsnis

SIOFA susitarimo rajonas

49 straipsnis

Dugninės žvejybos apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys SIOFA susitarimo rajone:

a)

apribotų savo metines dugninės žvejybos pastangas ir laimikį iki vidutinio metinio lygio reprezentatyviu laikotarpiu, kuriuo jie vykdė veiklą tame rajone ir kurio duomenys yra pateikti Komisijai;

b)

neplėstų dugninės žvejybos (išskyrus žvejybą naudojant ūdas ir gaudykles) pastangų teritorinio paskirstymo, t. y. neviršytų tų rajonų, kuriuose jie žvejojo pastaraisiais metais, ribų;

c)

neturėtų leidimo žvejoti laikinosiose saugomose teritorijose Atlantis Bank, Coral, Fools Flat, Middle of What ir Walter’s Shoal, kaip apibrėžta IK priede, išskyrus atvejus, kai žvejojama naudojant ūdas ir gaudykles ir su sąlyga, kad žvejojant tuose rajonuose laive visada būtų mokslinis stebėtojas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

50 straipsnis

Su Norvegijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir Farerų Salose registruoti žvejybos laivai

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams gali būti leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir taikant šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje nustatytas sąlygas.

51 straipsnis

Su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, kurie yra registruoti Jungtinėje Karalystėje ir kuriems Jungtinės Karalystės žuvininkystės administracija yra išdavusi licenciją

Su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kurie yra registruoti Jungtinėje Karalystėje ir kuriems Jungtinės Karalystės žuvininkystės administracija yra išdavusi licenciją, gali būti leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir taikant šiame reglamente bei Reglamente (ES) 2017/2403 nustatytas sąlygas.

52 straipsnis

Kvotų perleidimas ir mainai su Jungtine Karalyste

1.   Kvotų perleidimas ar kvotų mainai tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vykdomi pagal šį straipsnį.

2.   Valstybė narė, ketinanti perleisti kvotas Jungtinei Karalystei arba su ja mainytis kvotomis, gali su Jungtine Karalyste aptarti kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą. Atitinkama valstybė narė apie tą planą praneša Komisijai.

3.   Jei Komisija patvirtina 2 dalyje nurodytą kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą, apie kurį praneša atitinkama valstybė narė, ji nepagrįstai nedelsdama pareiškia sutikimą būti saistoma tokio kvotų perleidimo ar kvotų mainų. Komisija praneša Jungtinei Karalystei ir valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba kvotų mainus.

4.   Pagal sutartą žvejybos galimybių perleidimą ar kvotų mainus, iš Jungtinės Karalystės gautos arba Jungtinei Karalystei perleistos kvotos laikomos atitinkamai valstybei narei skirtomis arba iš jai skirtų kvotų išskaičiuotomis kvotomis nuo to momento, kai pagal 3 dalį pranešama apie kvotų perleidimą ar kvotų mainus. Tokie kvotų perleidimai ir kvotų mainai nedaro poveikio paskirstymo raktui, taikomam paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

53 straipsnis

Su Venesuelos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikomos šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje nustatytos sąlygos.

54 straipsnis

Žvejybos leidimai

Didžiausias Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų valstybių laivams skiriamų žvejybos leidimų skaičius nustatytas V priedo B dalyje.

55 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Trečiųjų valstybių laivų, žvejojančių pagal 54 straipsnyje nurodytus leidimus, laimikiui ir priegaudai taikomos 8 straipsnyje nustatytos sąlygos.

56 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

1.   Trečiųjų valstybių laivai negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti toliau išvardytų rūšių žuvų, kai jų aptinkama Sąjungos vandenyse:

a)

žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)

su marmurinėmis švelniosiomis rajomis (Dipturus batis) susijusių rūšių grupės žuvų (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

c)

paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus), žvejojamų ūdomis ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4, 5, 6, 7, 8, 12 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

d)

šokoladinių dygliaryklių (Dalatias licha), paprastųjų ilgasnukių dygliaryklių (Deania calcea), pilkųjų trumpadyglių ryklių (Centrophorus squamosus), didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps) ir portugalinių baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

e)

atlantinių silkiaryklių (Lamna nasus) visuose Sąjungos vandenyse;

f)

dygiųjų rajų (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

g)

marmurinių rombinių rajų (Raja undulata) ICES 6, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)

paprastųjų gitaržuvių (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

i)

bangininių ryklių (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

j)

paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse.

2.   Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių egzempliorių negalima sužaloti ir jie turi būti tuojau pat paleidžiami.

IV ANTRAŠTINĖ

DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/92 daliniai pakeitimai

Tarybos reglamentas (ES) 2021/92 iš dalies keičiamas taip:

1)

IB priedo paprastųjų stintenių žvejybos galimybių 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse (CAP/514GRN) lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Paprastoji stintenė

Mallotus villosus

Zona:

5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenys

(CAP/514GRN)

Danija

0

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

0

 

Švedija

0

 

Visos valstybės narės

0

(1)

Sąjunga

0

(2)

Norvegija

69 623

(2)

 

 

 

BLSK

Netaikoma

 

(1)

Danija, Vokietija ir Švedija prieigą prie visų valstybių narių kvotos gali turėti tik išnaudojusios savo kvotas. Tačiau valstybės narės, kurioms skirta daugiau kaip 10  % Sąjungos kvotos, prieigos prie visų valstybių narių kvotos iš viso neturi. Apie į šią bendrą kvotą įskaičiuotiną laimikį pranešama atskirai (CAP/514 GRN_AMS).

(2)

2021 m. spalio 15 d. – 2022 m. balandžio 15 d. žvejybos laikotarpiu.“

2)

ID priede ilgapelekių tunų šiaurinių išteklių (ALB/AN05N) žvejybos galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Ilgapelekių tunų šiauriniai ištekliai

Thunnus alalunga

Zona:

Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

(ALB/AN05N)

Airija

 

3 174,03

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Ispanija

 

17 890,00

 

Prancūzija

 

5 626,69

 

Portugalija

 

1 962,13

 

Sąjunga

 

28 652,85

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

37 801

 

(1)

Sąjungos žvejybos laivų, kurie kaip tikslinę rūšį žvejoja ilgapelekių tunų šiaurinius išteklius, skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį yra 1 253 . Pagal Reglamento (ES) Nr. 1224/2009 105 straipsnį iš tų kvotų išskaitomi atitinkami kiekiai, kad būtų galima įgyvendinti pagal šį reglamentą valstybėms narėms skirtas kvotas, pritaikant jas atsižvelgiant į bendrą Sąjungos kvotą ICCAT lygmeniu.“

58 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

59 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

11, 16, 17, 18, 25, 32, 33, 38, 39, 40, 46, 48 ir 56 straipsniai mutatis mutandis toliau taikomi 2023 m., tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2023 m. žvejybos galimybės.

60 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau:

a)

27, 28 ir 29 straipsnių ir VII priedo nuostatos dėl tame priede nurodytų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo 2021 m. gruodžio 1 d.;

b)

26 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2021 m. gruodžio 17 d.;

c)

57 straipsnio 1 punktas taikomas nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.;

d)

57 straipsnio 2 punktas taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

e)

II priedas taikomas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. sausio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-Y. LE DRIAN


(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 83, 2019 3 25, p. 1).

(3)  2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(4)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(5)  1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(6)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(7)  2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/92, kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 31, 2021 1 29, p. 31).

(8)  1987 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimas 87/277/EEB dėl menkių sugavimo galimybių Špicbergeno ir Lokių salos plotuose bei 3M sektoriuje, kaip apibrėžta NAFO konvencijoje, paskirstymo (OL L 135, 1987 5 23, p. 29).

(9)  2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 19, p. 55).

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)  OL L 175, 2021 5 18, p. 3.

(12)  OL L 149, 2021 4 30, p. 10.

(13)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(14)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(15)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(16)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(17)  OL L 224, 2006 8 16, p. 24. Sąjunga Konvenciją dėl IATCC stiprinimo patvirtino 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(18)  OL L 162, 1986 6 18, p. 34. Sąjunga prie ICCAT prisijungė 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(19)  OL L 236, 1995 10 5, p. 25. Sąjunga prie IOTC prisijungė 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(20)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(21)  OL L 234, 2002 8 31, p. 40. Sąjunga SEAFO konvenciją patvirtino 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(22)  OL L 196, 2006 7 18, p. 15. Sąjunga SIOFA konvenciją patvirtino 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(23)  OL L 67, 2012 3 6, p. 3. Sąjunga SPRFMO konvenciją patvirtino 2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimu 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(24)  OL L 32, 2005 2 4, p. 3. Sąjunga prie WCPFC prisijungė 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimu 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(25)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(26)  Visų tipų demersiniai tralai (OTB, OTT, PTB, TBB, TBN, TBS ir TB).

(27)  Visų tipų traukiamieji tinklai (SSC, SDN, SPR, SV, SB ir SX).

(28)  Visų tipų žvejyba ūdomis, kartinėmis ūdomis arba meškerėmis (LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS).

(29)  Visi statomieji žiauniniai tinklai ir gaudyklės (GTR, GNS, GNC, FYK, FPN ir FIX).

(30)  Žvejybos įrankių kodai: OTB, OTT, OT, TBN, TBS, TB, TX, PTB, SDN, SSC, SX, LL, LLS.

(31)  Žvejybos įrankių kodai: OTB, OTT, OT, TBN, TBS, TB, TX, PTB.

(32)  2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).


PRIEDAS

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS

BLSK, taikomi Sąjungos žvejybos laivams rajonuose, kuriuose BLSK nustatyti pagal žuvų rūšį ir rajoną

IA PRIEDAS

Skagerakas, Kategatas, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajoniai, CECAF rajono Sąjungos vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys

IB PRIEDAS

Šiaurės rytų Atlantas ir Grenlandija, ICES 1, 2, 5, 12 bei 14 parajoniai ir NAFO 1 parajonio Grenlandijos vandenys

IC PRIEDAS

Šiaurės vakarų Atlantas – NAFO konvencijos rajonas

ID PRIEDAS

ICCAT konvencijos rajonas

IE PRIEDAS

Pietryčių Atlanto vandenynas – SEAFO konvencijos rajonas

IF PRIEDAS

Australiniai tunai, paplitimo rajonai

IG PRIEDAS

WCPFC konvencijos rajonas

IH PRIEDAS

SPRFMO konvencijos rajonas

IJ PRIEDAS

IOTC kompetencijos rajonas

IK PRIEDAS

SIOFA susitarimo rajonas

IL PRIEDAS

IATTC konvencijos rajonas

II PRIEDAS

Laivų žvejybos pastangos vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies europinių jūrų liežuvių išteklių ICES 7e kvadrate valdymo kontekste

III PRIEDAS

Paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonai ICES 2a bei 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje

IV PRIEDAS

Sezoninis žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias atlantines menkes

V PRIEDAS

Žvejybos leidimai

VI PRIEDAS

ICCAT konvencijos rajonas

VII PRIEDAS

CCAMLR konvencijos rajonas

VIII PRIEDAS

IOTC kompetencijos rajonas

IX PRIEDAS

WCPFC konvencijos rajonas


I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Priedų lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir, kai tikslinga, su jais funkciškai susijusios sąlygos.

Visoms prieduose nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač jo 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Prieduose pateiktos nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal mokslinį rūšies pavadinimą. Reglamentavimo tikslais galioja tik moksliniai rūšių pavadinimai. Bendriniai pavadinimai pateikiami aiškumo sumetimais.

IA–IL priedai yra šio priedo dalys.

Šiame reglamente pateikiama tokia rūšių mokslinių ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Amblyraja radiata

RJR

Žvaigždėtoji raja

Ammodytes spp.

SAN

Paprastieji tobiai

Argentina silus

ARU

Atlantinė argentina

Beryx spp.

ALF

Paprastieji beriksai

Brosme brosme

USK

Paprastoji brosmė

Caproidae

BOR

Smulkiadyglės saulažuvės

Centrophorus squamosus

GUQ

Pilkasis trumpadyglis ryklys

Centroscymnus coelolepis

CYO

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

Chaceon spp.

GER

Auksakrabiai

Chaenocephalus aceratus

SSI

Krokodilinė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

ANI

Lydžiažiotė ledžuvė

Channichthys rhinoceratus

LIC

Raganosė ledžuvė

Chionoecetes spp.

PCR

Snieginiai krabai

Clupea harengus

HER

Atlantinė silkė

Coryphaenoides rupestris

RNG

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Dalatias licha

SCK

Šokoladinis dygliaryklis

Deania calcea

DCA

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

Dicentrarchus labrax

BSS

Paprastasis vilkešeris

Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)

RJB

Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė

Dissostichus eleginoides

TOP

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus mawsoni

TOA

Atlantinis nototeninis dančius

Dissostichus spp.

TOT

Nototeniniai dančiai

Engraulis encrasicolus

ANE

Europinis ančiuvis

Etmopterus princeps

ETR

Didysis juodasis dygliaryklis

Etmopterus pusillus

ETP

Mažasis juodasis dygliaryklis

Euphausia superba

KRI

Antarktinis krilvėžis

Gadus morhua

COD

Atlantinė menkė

Galeorhinus galeus

GAG

Paprastasis sriubinis ryklys

Glyptocephalus cynoglossus

WIT

Raudonoji plekšnė

Gobionotothen gibberifrons

NOG

Žalioji nototenija

Hippoglossoides platessoides

PLA

Amerikinė paltusinė plekšnė

Hoplostethus atlanticus

ORY

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Illex illecebrosus

SQI

Šiaurinis trumpapelekis kalmaras

Lamna nasus

POR

Atlantinis silkiaryklis

Lepidorhombus spp.

LEZ

Megrimai

Leucoraja fullonica

RJF

Šagreninė raja

Leucoraja naevus

RJN

Raja gegutė

Limanda ferruginea

YEL

Geltonuodegė plekšnė

Lophiidae

ANF

Velniažuvinės

Macrourus spp.

GRV

Paprastieji grenadieriai

Makaira nigricans

BUM

Atlantinis marlinas

Mallotus villosus

CAP

Paprastoji stintenė

Manta birostris

RMB

Didžioji manta

Martialia hyadesi

SQS

Kalmaras

Melanogrammus aeglefinus

HAD

Juodadėmė menkė

Merlangius merlangus

WHG

Paprastasis merlangas

Merluccius merluccius

HKE

Europinė jūrinė lydeka

Micromesistius poutassou

WHB

Šiaurinis žydrasis merlangas

Microstomus kitt

LEM

Europinė mažažiotė plekšnė

Molva dypterygia

BLI

Melsvoji molva

Molva molva

LIN

Paprastoji molva

Nephrops norvegicus

NEP

Norveginis omaras

Notothenia rossii

NOR

Kergeleno nototenija

Notothenia squamifrons

NOS

Pilkoji nototenija

Pandalus borealis

PRA

Šiaurinė dryžakojė krevetė

Paralomis spp.

PAI

Krabai

Penaeus spp.

PEN

Plonaūsės krevetės

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinė plekšnė

Pleuronectiformes

FLX

Plekšniažuvės

Pollachius pollachius

POL

Sidabrinis polakas

Pollachius virens

POK

Ledjūrio menkė

Pseudochaenichthys georgianus

SGI

Tamsioji ledžuvė

Pseudopentaceros spp.

EDW

Netikrosios ylapelekės šernažuvės

Raja brachyura

RJH

Trumpauodegė raja

Raja circularis

RJI

Apvalioji raja

Raja clavata

RJC

Dygioji raja

Raja (Dipturus) nidarosiensis

JAD

Norveginė raja

Raja microocellata

RJE

Šlakuotoji raja

Raja montagui

RJM

Montegju šlakuotoji raja

Raja undulata

RJU

Marmurinė rombinė raja

Rajiformes

SRX

Rombinės rajožuvės

Reinhardtius hippoglossoides

GHL

Juodasis paltusas

Rostroraja alba

RJA

Baltoji raja

Sardina pilchardus

PIL

Europinė sardinė

Scomber scombrus

MAC

Atlantinė skumbrė

Scophthalmus maximus

TUR

Paprastasis otas

Scophthalmus rhombus

BLL

Švelnusis rombas

Sebastes spp.

RED

Paprastieji jūriniai ešeriai

Solea solea

SOL

Europinis jūrų liežuvis

Solea spp.

SOO

Paprastieji jūrų liežuviai

Sprattus sprattus

SPR

Atlantinis šprotas

Squalus acanthias

DGS

Paprastasis dygliaryklis

Tetrapturus albidus

WHM

Atlantinis baltasis marlinas

Thunnus alalunga

ALB

Ilgapelekis tunas

Thunnus maccoyii

SBF

Australinis tunas

Thunnus obesus

BET

Didžiaakis tunas

Thunnus thynnus

BFT

Paprastasis tunas

Trachurus murphyi

CJM

Peru stauridė

Trachurus spp.

JAX

Paprastosios stauridės

Trisopterus esmarkii

NOP

Norveginė menkutė

Urophycis tenuis

HKW

Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė

Xiphias gladius

SWO

Paprastoji durklažuvė

Ši rūšių bendrinių ir mokslinių pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik paaiškinimo tikslais:

Bendrinis pavadinimas

Triraidis kodas

Mokslinis pavadinimas

Amerikinė paltusinė plekšnė

PLA

Hippoglossoides platessoides

Atlantinė menkė

COD

Gadus morhua

Atlantinis marlinas

BUM

Makaira nigricans

Atlantinis nototeninis dančius

TOA

Dissostichus mawsoni

Didžiaakis tunas

BET

Thunnus obesus

Europinis ančiuvis

ANE

Engraulis encrasicolus

Ilgapelekis tunas

ALB

Thunnus alalunga

Krokodilinė ledžuvė

SSI

Chaenocephalus aceratus

Melsvoji molva

BLI

Molva dypterygia

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

DCA

Deania calcea

Paprastasis tunas

BFT

Thunnus thynnus

Paprastieji beriksai

ALF

Beryx spp.

Paprastoji stintenė

CAP

Mallotus villosus

Smulkiadyglės saulažuvės

BOR

Caproidae

Šiaurinis žydrasis merlangas

WHB

Micromesistius poutassou

Švelnusis rombas

BLL

Scophthalmus rhombus

Trumpauodegė raja

RJH

Raja brachyura

Velniažuvinės

ANF

Lophiidae

Antarktinis krilvėžis

KRI

Euphausia superba

Atlantinė argentina

ARU

Argentina silus

Atlantinė silkė

HER

Clupea harengus

Auksakrabiai

GER

Chaceon spp.

Didysis juodasis dygliaryklis

ETR

Etmopterus princeps

Didžioji manta

RMB

Manta birostris

Europinė jūrinė lydeka

HKE

Merluccius merluccius

Europinis jūrų liežuvis

SOL

Solea solea

Juodadėmė menkė

HAD

Melanogrammus aeglefinus

Juodasis paltusas

GHL

Reinhardtius hippoglossoides

Krabai

PAI

Paralomis spp.

Paprastasis vilkešeris

BSS

Dicentrarchus labrax

Paprastieji grenadieriai

GRV

Macrourus spp.

Paprastosios stauridės

JAX

Trachurus spp.

Peru stauridė

CJM

Trachurus murphyi

Pilkoji nototenija

NOS

Notothenia squamifrons

Plekšniažuvės

FLX

Pleuronectiformes

Raja gegutė

RJN

Leucoraja naevus

Šokoladinis dygliaryklis

SCK

Dalatias licha

Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė

RJB

Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)

Žalioji nototenija

NOG

Gobionotothen gibberifrons

Atlantinė skumbrė

MAC

Scomber scombrus

Atlantinis silkiaryklis

POR

Lamna nasus

Europinė mažažiotė plekšnė

LEM

Microstomus kitt

Islandinis pjūklapilvis beriksas

ORY

Hoplostethus atlanticus

Jūrinė plekšnė

PLE

Pleuronectes platessa

Kergeleno nototenija

NOR

Notothenia rossii

Lydžiažiotė ledžuvė

ANI

Champsocephalus gunnari

Megrimai

LEZ

Lepidorhombus spp.

Netikrosios ylapelekės šernažuvės

EDW

Pseudopentaceros spp.

Norveginė menkutė

NOP

Trisopterus esmarkii

Norveginė raja

JAD

Raja (Dipturus) nidarosiensis

Norveginis omaras

NEP

Nephrops norvegicus

Paprastasis dygliaryklis

DGS

Squalus acanthias

Paprastieji jūriniai ešeriai

RED

Sebastes spp.

Paprastoji molva

LIN

Molva molva

Patagoninis nototeninis dančius

TOP

Dissostichus eleginoides

Pilkasis trumpadyglis ryklys

GUQ

Centrophorus squamosus

Plonaūsės krevetės

PEN

Penaeus spp.

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

CYO

Centroscymnus coelolepis

Sidabrinis polakas

POL

Pollachius pollachius

Šiaurinė dryžakojė krevetė

PRA

Pandalus borealis

Apvalioji raja

RJI

Raja circularis

Atlantinis šprotas

SPR

Sprattus sprattus

Australinis tunas

SBF

Thunnus maccoyii

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

RNG

Coryphaenoides rupestris

Dygioji raja

RJC

Raja clavata

Europinė sardinė

PIL

Sardina pilchardus

Kalmaras

SQS

Martialia hyadesi

Ledjūrio menkė

POK

Pollachius virens

Mažasis juodasis dygliaryklis

ETP

Etmopterus pusillus

Montegju šlakuotoji raja

RJM

Raja montagui

Nototeniniai dančiai

TOT

Dissostichus spp.

Paprastieji jūrų liežuviai

SOO

Solea spp.

Paprastieji tobiai

SAN

Ammodytes spp.

Paprastoji durklažuvė

SWO

Xiphias gladius

Rombinės rajožuvės

SRX

Rajiformes

Snieginiai krabai

PCR

Chionoecetes spp.

Šagreninė raja

RJF

Leucoraja fullonica

Šiaurinis trumpapelekis kalmaras

SQI

Illex illecebrosus

Šlakuotoji raja

RJE

Raja microocellata

Tamsioji ledžuvė

SGI

Pseudochaenichthys georgianus

Žvaigždėtoji raja

RJR

Amblyraja radiata

Atlantinis baltasis marlinas

WHM

Tetrapturus albidus

Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė

HKW

Urophycis tenuis

Baltoji raja

RJA

Rostroraja alba

Geltonuodegė plekšnė

YEL

Limanda ferruginea

Marmurinė rombinė raja

RJU

Raja undulata

Paprastasis merlangas

WHG

Merlangius merlangus

Paprastasis otas

TUR

Scophthalmus maximus

Paprastasis sriubinis ryklys

GAG

Galeorhinus galeus

Paprastoji brosmė

USK

Brosme brosme

Raganosė ledžuvė

LIC

Channichthys rhinoceratus

Raudonoji plekšnė

WIT

Glyptocephalus cynoglossus


IA PRIEDAS

SKAGERAKAS, KATEGATAS, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 IR 14 PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS, PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS

A DALIS

Autonominiai Sąjungos ištekliai

Rūšis:

Europinis ančiuvis

Engraulis encrasicolus

Zona:

8 parajonis

(ANE/08.)

Ispanija

 

21 600

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

2 400

(1)

Sąjunga

 

24 000

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

24 000

(1)

(1)

Gali būti sužvejota tik nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.


Rūšis:

Europinis ančiuvis

Engraulis encrasicolus

Zona:

9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(ANE/9/3411)

Ispanija

 

0

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Portugalija

 

0

(1)

Sąjunga

 

0

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

0

(1)

(1)

Gali būti sužvejota tik nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

Kategatas

(COD/03AS.)

Danija

 

60

(1)(2)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

 

1

(1)(2)

Švedija

 

36

(1)(2)

Sąjunga

 

97

(1)(2)

 

 

 

 

BLSK

 

97

(1)(2)

(1)

Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(2)

Be šių kvotų, valstybė narė su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems nuotolinės elektroninės stebėsenos bandymuose, gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 30 % tai valstybei narei skirtos kvotos. Kiekvienas laivas, dalyvaujantis nuotolinės elektroninės stebėsenos bandymuose, sužvejoja ne daugiau kaip 300 kg. Apie pagal šią papildomą kvotą sužvejotą laimikį pranešama atskirai (COD/03AS_REM). Tai turi nedaryti poveikio santykiniam stabilumui.


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(LEZ/8C3411)

Ispanija

 

2 167

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

 

108

 

Portugalija

 

72

 

Sąjunga

 

2 347

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 445

 


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(ANF/8C3411)

Ispanija

 

3 091

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

 

3

 

Portugalija

 

615

 

Sąjunga

 

3 709

 

 

 

 

 

BLSK

 

3 868

 


Rūšis:

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

8 parajonis

(WHG/08.)

Ispanija

 

871

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

1 306

 

Sąjunga

 

2 177

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 276

 


Rūšis:

Europinė jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(HKE/8C3411)

Ispanija

 

4 899

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

470

 

Portugalija

 

2 286

 

Sąjunga

 

7 655

 

 

 

 

 

BLSK

 

7 836

 


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

3a kvadratas

(NEP/03A.)

Danija

 

6 248

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Vokietija

 

18

 

Švedija

 

2 235

 

Sąjunga

 

8 501

 

 

 

 

 

BLSK

 

8 501

 


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(NEP/8ABDE.)

Ispanija

 

233

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

3 647

 

Sąjunga

 

3 880

 

 

 

 

 

BLSK

 

3 880

 


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

8c kvadratas, 25 funkcinis vienetas

(NEP/8CU25)

Ispanija

 

1,7

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

0,0

(1)

Sąjunga

 

1,7

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

1,7

(1)

(1)

Tik vykdant kontrolinę žvejybą siekiant surinkti duomenis apie laimikį pastangų vienetui (CPUE) laivais, kuriuose yra stebėtojų, per penkis reisus per mėnesį rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

8c kvadratas, 31 funkcinis vienetas

(NEP/8CU31)

Ispanija

 

13

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

1

 

Sąjunga

 

14

 

 

 

 

 

BLSK

 

20

 


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(NEP/9/3411)

Ispanija

 

89

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Portugalija

 

266

(1)

Sąjunga

 

355

(1)(2)

 

 

 

 

BLSK

 

355

(1)(2)

(1)

Negali būti sužvejota 9a kvadrato 26 ir 27 funkciniuose vienetuose.

(2)

Neviršijant šių kvotų, 9a kvadrato 30 funkciniame vienete (NEP/*9U30) galima sužvejoti ne didesnį kaip šį kiekį: 50.


Rūšis:

Plonaūsės krevetės

Penaeus spp.

Zona:

Prancūzijos Gvianos vandenys

(PEN/FGU.)

Prancūzija

 

Bus nustatyta

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

Sąjunga

 

Bus nustatyta

(1)(2)

 

 

 

 

BLSK

 

Bus nustatyta

(1)(2)

(1)

Žvejoti Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis krevetes draudžiama mažesnio nei 30 m gylio vandenyse.

(2)

Toks pats kiekis, kaip Prancūzijos kvota.


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

Kategatas

(PLE/03AS.)

Danija

 

493

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

 

6

 

Švedija

 

56

 

Sąjunga

 

555

 

 

 

 

 

BLSK

 

1 038

 


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

7b ir 7c kvadratai

(PLE/7BC.)

Prancūzija

 

4

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Airija

 

15

 

Sąjunga

 

19

 

 

 

 

 

BLSK

 

19

 


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(PLE/8/3411)

Ispanija

 

26

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

103

 

Portugalija

 

26

 

Sąjunga

 

155

 

 

 

 

 

BLSK

 

155

 


Rūšis:

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(POL/8ABDE.)

Ispanija

 

252

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

1 230

 

Sąjunga

 

1 482

 

 

 

 

 

BLSK

 

1 482

 


Rūšis:

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona:

8c kvadratas

(POL/08C.)

Ispanija

 

149

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Prancūzija

 

17

 

Sąjunga

 

166

 

 

 

 

 

BLSK

 

166

 


Rūšis:

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona:

9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(POL/9/3411)

Ispanija

 

196

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Portugalija

 

7

(1)(2)

Sąjunga

 

203

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

203

(2)

(1)

Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota 8c kvadrato Sąjungos vandenyse (POL/*08C.).

(2)

Be šio BLSK Portugalija dar gali sužvejoti ne daugiau kaip 98 tonas sidabrinių polakų (POL/93411P).


Rūšis:

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

3a kvadratas; 22–24 pakvadračių Sąjungos vandenys

(SOL/3ABC24)

Danija

 

599

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

 

35

(1)

Nyderlandai

 

58

(1)

Švedija

 

23

 

Sąjunga

 

715

 

 

 

 

 

BLSK

 

723

 

(1)

Pagal šią kvotą nustatytą kiekį galima sužvejoti tik 3a kvadrato ir 22–24 pakvadračių Sąjungos vandenyse.


Rūšis:

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

7b ir 7c kvadratai

(SOL/7BC.)

Prancūzija

 

6

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Airija

 

28

 

Sąjunga

 

34

 

 

 

 

 

BLSK

 

34

 


Rūšis:

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona:

8a ir 8b kvadratai

(SOL/8AB.)

Belgija

 

27

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Ispanija

 

5

 

Prancūzija

 

1 997

 

Nyderlandai

 

150

 

Sąjunga

 

2 179

 

 

 

 

 

BLSK

 

2 233

 


Rūšis:

Paprastieji jūrų liežuviai

Solea spp.

Zona:

8c, 8d, 8e kvadratai, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(SOO/8CDE34)

Ispanija

 

245

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Portugalija

 

407

 

Sąjunga

 

652

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

652

(1)

(1)

Neviršijant šių kvotų galima sužvejoti ne didesnį nei šį europinių jūrų liežuvių (Solea solea) kiekį (SOL/8CDE34): 320.


Rūšis:

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona:

9 parajonis

(JAX/09.)

Ispanija

 

35 516

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Portugalija

 

101 761

(1)

Sąjunga

 

137 277

 

 

 

 

 

BLSK

 

143 505

 

(1)

Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip nustatytina procentinė dalis šios kvotos gali būti sužvejota 8c kvadrate (JAX/*08C.).


Rūšis:

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona:

10 parajonis; CECAF rajono Sąjungos vandenys(1)

(JAX/X34PRT)

Portugalija

 

Bus nustatyta

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

Sąjunga

 

Bus nustatyta

(2)

 

 

 

 

BLSK

 

Bus nustatyta

(2)

(1)

Vandenys prie Azorų salų.

(2)

Toks pats kiekis, kaip Portugalijos kvota.


Rūšis:

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona:

CECAF rajono Sąjungos vandenys(1)

(JAX/341PRT)

Portugalija

 

Bus nustatyta

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

Sąjunga

 

Bus nustatyta

(2)

 

 

 

 

BLSK

 

Bus nustatyta

(2)

(1)

Vandenys prie Madeiros salos.

(2)

Toks pats kiekis, kaip Portugalijos kvota.


Rūšis:

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona:

CECAF rajono Sąjungos vandenys(1)

(JAX/341SPN)

Ispanija

 

Bus nustatyta

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

Sąjunga

 

Bus nustatyta

(2)

 

 

 

 

BLSK

 

Bus nustatyta

(2)

(1)

Vandenys prie Kanarų salų.

(2)

Toks pats kiekis, kaip Ispanijos kvota.

B DALIS

Bendri ištekliai

Rūšis:

Paprastieji tobiai ir susijusi priegauda

Ammodytes spp.

Zona:

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys; 3a kvadrato Sąjungos vandenys(1)

Danija

 

0

(2)(3)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

 

0

(2)(3)

Švedija

 

0

(2)(3)

Sąjunga

 

0

(2)

Jungtinė Karalystė

 

0

(2)

 

 

 

 

BLSK

 

0

(2)

(1)

Išskyrus vandenis, esančius šešių jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Fulos.

(2)

1r ir 2r valdymo rajonuose BLSK gali būti sužvejotas tik stebėsenos tikslais, laikantis su ja susijusio šios žvejybos ėminių ir duomenų rinkimo protokolo.

(3)

Iki 2 % kvotos gali sudaryti paprastųjų merlangų ir atlantinių skumbrių priegauda (OT1/*2A3A4X). Paprastųjų merlangų ir atlantinių skumbrių priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal šią nuostatą, ir rūšių, kurių žuvys įskaičiuojamos į kvotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalį, priegauda drauge turi neviršyti 9 % kvotos.

Specialioji sąlyga: neviršijant šių kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiuose III priede apibrėžtuose paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonuose:

 

Zona: paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonų Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys

 

1r

2r

3r

4

5r

6

7r

 

(SAN/234_1R)

(SAN/234_2R)

(SAN/234_3R)

(SAN/234_4)

(SAN/234_5R)

(SAN/234_6)

(SAN/234_7R)

Danija

0

0

0

0

0

0

0

Vokietija

0

0

0

0

0

0

0

Švedija

0

0

0

0

0

0

0

Sąjunga

0

0

0

0

0

0

0

Jungtinė Karalystė

0

0

0

0

0

0

0

Iš viso

0

0

0

0

0

0

0


Rūšis:

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona:

1 ir 2 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

(ARU/1/2.)

Vokietija

 

4

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Prancūzija

 

1

 

Nyderlandai

 

3

 

Sąjunga

 

9

 

Jungtinė Karalystė

 

6

 

 

 

 

 

BLSK

 

15

 


Rūšis:

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona:

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 3a kvadrato Sąjungos vandenys

(ARU/3A4-C)

Danija

 

179

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Vokietija

 

2

 

Prancūzija

 

1

 

Airija

 

1

 

Nyderlandai

 

9

 

Švedija

 

7

 

Sąjunga

 

199

 

Jungtinė Karalystė

 

3

 

 

 

 

 

BLSK

 

202

 


Rūšis:

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona:

6 ir 7 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

(ARU/567.)

Vokietija

 

71

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Prancūzija

 

2

 

Airija

 

66

 

Nyderlandai

 

742

 

Sąjunga

 

880

 

Jungtinė Karalystė

 

52

 

 

 

 

 

BLSK

 

932

 


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

1, 2 ir 14 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

(USK/1214EI)

Vokietija

 

2

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

 

2

(1)

Kitos

 

1

(1)(2)

Sąjunga

 

4

(1)

Jungtinė Karalystė

 

2

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

6

 

(1)

Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(2)

Apie į šią bendrą kvotą įskaičiuotiną laimikį pranešama atskirai (USK/1214EI_AMS).


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys

(USK/04-C.)

Danija

 

17

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

 

5

(1)

Prancūzija

 

12

(1)

Švedija

 

2

(1)

Kitos

 

2

(2)

Sąjunga

 

37

(1)

Jungtinė Karalystė

 

26

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

63

 

(1)

Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 25 % gali būti sužvejota 6a kvadrato į šiaurę nuo 58° 30′ šiaurės platumos Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (USK/*6AN58).

(2)

Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Apie į šią bendrą kvotą įskaičiuotiną laimikį pranešama atskirai (USK/04-C_AMS).


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

6 ir 7 parajoniai; 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

(USK/567EI.)

Vokietija

 

15

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Ispanija

 

52

(1)

Prancūzija

 

617

(1)

Airija

 

60

(1)

Kitos

 

15

(2)

Sąjunga

 

758

(1)

Norvegija

 

0

(3)(4)(5)

Jungtinė Karalystė

 

316

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

1 074

 

(1)

Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 10 % gali būti sužvejota 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse (USK/*04-C.).

(2)

Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Apie į šią bendrą kvotą įskaičiuotiną laimikį pranešama atskirai (USK/567EI_AMS).

(3)

Specialioji sąlyga: iš jų 25 % gali sudaryti atsitiktinis kitų rūšių laimikis, sužvejotas vieno laivo bet kuriuo metu 6 bei 7 parajoniuose ir 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniuose vandenyse. Tačiau pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos plote pradžios šį procentinį dydį galima viršyti. Bendras atsitiktinai sužvejotų kitų rūšių žuvų laimikis 6 bei 7 parajoniuose ir 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniuose vandenyse turi neviršyti toliau nurodyto kiekio tonomis (OTH/*5B67-). Atlantinių menkių priegauda pagal šią nuostatą 6a kvadrate negali viršyti 5 %.

 

0

 

 

 

 

 

(4)

Įskaitant paprastąsias molvas. Toliau nurodytos Norvegijai skirtos kvotos žvejojamos tik ūdomis 6 bei 7 parajoniuose ir 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniuose vandenyse:

Paprastoji molva (LIN/*5B67-)

0

 

 

 

 

 

Paprastoji brosmė (USK/*5B67-)

0

 

 

 

 

 

(5)

Norvegijai skirtas paprastųjų brosmių ir paprastųjų molvų kvotas galima iškeisti neviršijant šio kiekio tonomis:

 

0

 

 

 

 

 


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

4 parajonio Norvegijos vandenys

(USK/04-N.)

Belgija

 

0

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

 

50

 

Vokietija

 

0

 

Prancūzija

 

0

 

Nyderlandai

 

0

 

Sąjunga

 

50

 

 

 

 

 

BLSK

 

Netaikoma

 


Rūšis:

Smulkiadyglės saulažuvės

Caproidae

Zona:

6, 7 ir 8 parajoniai

(BOR/678-)

Danija

 

1 410

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Airija

 

3 970

 

Sąjunga

 

5 380

 

Jungtinė Karalystė

 

365

 

 

 

 

 

BLSK

 

5 745

 


Rūšis:

Atlantinė silkė(1)

Clupea harengus

Zona:

3a kvadratas

(HER/03A.)

Danija

 

10 516

(1)(2)(3)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

 

168

(1)(2)(3)

Švedija

 

11 000

(1)(2)(3)

Sąjunga

 

21 684

(1)(2)(3)

Norvegija

 

3 337

(2)

 

 

 

 

BLSK

 

25 021

 

(1)

Atlantinių silkių, sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba didesnis, laimikis.

(2)

3a kvadrate gali būti sužvejoti tik šie atlantinių silkių išteklių HER/03A. (HER/*03A.) ir HER/03A-BC (HER/*03A-BC) kiekiai:

Danija

554

 

Vokietija

8

Švedija

407

Sąjunga

969

Norvegija

167

(3)

Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šio kiekio gali būti sužvejota 4 parajonio Jungtinės Karalystės vandenyse (HER/*4-UK) ir ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti 4b kvadrato Sąjungos vandenyse (HER/*4B-EU):

Danija

10 203

 

Vokietija

163

Švedija

10 672

Sąjunga

21 038


Rūšis:

Atlantinė silkė(1)

Clupea harengus

Zona:

4 parajonio į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir Norvegijos vandenys

(HER/4AB.)

Danija

 

62 988

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

 

41 155

 

Prancūzija

 

20 502

 

Nyderlandai

 

51 952

 

Švedija

 

4 064

 

Sąjunga

 

180 661

 

Farerų Salos

 

0

 

Norvegija

 

124 012

(2)

Jungtinė Karalystė

 

75 916

 

 

 

 

 

BLSK

 

427 628

 

(1)

Atlantinių silkių, sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba didesnis, laimikis.

(2)

Pagal šią kvotą sužvejotas laimikis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies. Neviršijant šios kvotos, ne didesnį nei toliau nurodytas kiekį galima sužvejoti 4a ir 4b kvadratų Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse (HER/*4AB-C):

 

2 700

 

 

 

 

 

Specialioji sąlyga: neviršijant šių kvotų, ne didesnį nei toliau nurodytas kiekį galima sužvejoti Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62° šiaurės platumos:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (HER/*4N-S62)

 

 

 

 

Sąjunga

 

2 700

 

 

 

 

 


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HER/4N-S62)

Švedija

 

991

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

 

991

 

 

 

 

 

BLSK

 

427 628

 

(1)

Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į tų rūšių kvotą.


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

3a kvadratas

(HER/03A-BC)

Danija

 

5 692

(1)(2)(3)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

 

51

(1)(2)(3)

Švedija

 

916

(1)(2)(3)

Sąjunga

 

6 659

(1)(2)(3)

 

 

 

 

BLSK

 

6 659

(2)

(1)

Tik atlantinių silkių, sužvejotų kaip priegauda tinklais, kurių akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, laimikis.

(2)

3a kvadrate gali būti sužvejoti tik šie atlantinių silkių išteklių HER/03A. (HER/*03A.) ir HER/03A-BC (HER/*03A-BC) kiekiai:

Danija

554

 

Vokietija

8

Švedija

407

Sąjunga

969

(3)

Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šios kvotos gali būti sužvejota 4 parajonio Sąjungos vandenyse (HER/*4-EU-BC).


Rūšis:

Atlantinė silkė(1)

Clupea harengus

Zona:

4 parajonis bei 7d kvadratas ir 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys

(HER/2A47DX)

Belgija

 

41

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Danija

 

7 823

 

Vokietija

 

41

 

Prancūzija

 

41

 

Nyderlandai

 

41

 

Švedija

 

38

 

Sąjunga

 

8 025

 

Jungtinė Karalystė

 

149

 

 

 

 

 

BLSK

 

8 174

 

(1)

Tik atlantinių silkių, sužvejotų kaip priegauda tinklais, kurių akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, laimikis.


Rūšis:

Atlantinė silkė(1)

Clupea harengus

Zona:

4c ir 7d kvadratai(2)

(HER/4CXB7D)

Belgija

 

8 736

(3)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Danija

 

909

(3)

Vokietija

 

594

(3)

Prancūzija

 

11 326

(3)

Nyderlandai

 

20 055

(3)

Sąjunga

 

41 620

(3)

Jungtinė Karalystė

 

5 419

(3)

 

 

 

 

BLSK

 

427 628

 

(1)

Tik atlantinių silkių, sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba didesnis, laimikis.

(2)

Išskyrus Blakvoterio išteklius, t. y. , atlantinių silkių išteklius Temzės estuarijos jūros regione, esančiame zonoje, kurios ribas žymi loksodroma, brėžiama iš Landgardo kyšulio (51°56′ šiaurės platumos, 1°19.1′ rytų ilgumos) tiesiai į pietus iki 51°33′ šiaurės platumos ir iš čia tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

(3)

Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šios kvotos gali būti sužvejota 4b kvadrate (HER/*04B.).


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

6b ir 6aN kvadratai; 5b kvadrato Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys(1)

(HER/5B6ANB)

Vokietija

 

87

(2)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

 

17

(2)

Airija

 

117

(2)

Nyderlandai

 

87

(2)

Sąjunga

 

307

(2)

Jungtinė Karalystė

 

563

(2)

 

 

 

 

BLSK

 

870

 

(1)

Kalbama apie silkių išteklius ICES 6a kvadrato dalyje, kuri yra į rytus nuo 7° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55° šiaurės platumos arba į vakarus nuo 7° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 56° šiaurės platumos, išskyrus Klaido zoną.

(2)

Draudžiama tikslingai žvejoti silkes toje ICES zonų, kuriose taikomas šis BLSK, dalyje, kuri yra tarp 56° šiaurės platumos ir 57° 30′ šiaurės platumos, išskyrus šešių jūrmylių ruožą nuo Jungtinės Karalystės teritorinės jūros bazinės linijos.


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

6aS(1), 7b ir 7c kvadratai

(HER/6AS7BC)

Airija

 

309

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Nyderlandai

 

31

 

Sąjunga

 

340

 

 

 

 

 

BLSK

 

340

 

(1)

Kalbama apie silkių išteklius 6a kvadrate į pietus nuo 56° 00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07° 00′ vakarų ilgumos.


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

7a kvadratas(1)

(HER/07A/MM)

Airija

 

156

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Sąjunga

 

156

 

Jungtinė Karalystė

 

1 679

 

 

 

 

 

BLSK

 

1 835

 

(1)

Ši zona sumažinama rajonu, kuris apibrėžiamas:

šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos,

pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos,

vakaruose iki Airijos pakrantės,

rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės.


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

7e ir 7f kvadratai

(HER/7EF.)

Prancūzija

 

116

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Sąjunga

 

116

 

Jungtinė Karalystė

 

116

 

 

 

 

 

BLSK

 

232

 


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

7a kvadratas į pietus nuo 52° 30′ šiaurės platumos; 7g(1), 7h(1), 7j(1) ir 7k(1) kvadratai

(HER/7G-K.)

Vokietija

 

3

(2)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Prancūzija

 

14

(2)

Airija

 

188

(2)

Nyderlandai

 

14

(2)

Sąjunga

 

217

(2)

Jungtinė Karalystė

 

0

(2)

 

 

 

 

BLSK

 

217

(2)

(1)

Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas:

šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos,

pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos,

vakaruose iki Airijos pakrantės,

rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

(2)

Ši kvota gali būti skirta tik kontrolinę žvejybą vykdantiems laivams, kad būtų galima rinkti šių išteklių žvejybos duomenis, remiantis ICES vertinimu. Atitinkamos valstybės narės, prieš leisdamos žvejoti, Komisijai praneša laivo (-ų) pavadinimą (-us).


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

Skagerakas

(COD/03AN.)

Belgija

 

5

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

 

1 515

 

Vokietija

 

38

 

Nyderlandai

 

9

 

Švedija

 

265

 

Sąjunga

 

1 832

 

 

 

 

 

BLSK

 

1 893

 


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

4 parajonis; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys; 3a kvadrato dalis, nepriklausanti Skagerakui ir Kategatui

(COD/2A3AX4)

Belgija

 

339

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

 

1 951

 

Vokietija

 

1 236

 

Prancūzija

 

419

(1)

Nyderlandai

 

1 102

(1)

Švedija

 

13

 

Sąjunga

 

5 060

 

Norvegija

 

2 252

(2)

Jungtinė Karalystė

 

5 934

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

13 246

 

(1)

Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota 7d kvadrate (COD/*07D.).

(2)

Gali būti sužvejota Sąjungos vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotas laimikis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

Specialioji sąlyga: neviršijant šių kvotų, ne didesnį nei toliau nurodytas kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

4 parajonio Norvegijos vandenyse (COD/*04N-)

 

Sąjunga

 

3 958

 


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(COD/4N-S62)

Švedija

 

382

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

 

382

 

 

 

 

 

BLSK

 

Netaikoma

 

(1)

Juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į tų rūšių kvotas.


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

6b kvadratas; 5b kvadrato į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos ir 12 bei 14 parajonių Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

(COD/5W6-14)

Belgija

 

0

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Vokietija

 

0

(1)

Prancūzija

 

2

(1)

Airija

 

4

(1)

Sąjunga

 

6

(1)

Jungtinė Karalystė

 

13

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

19

(1)

(1)

Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji atlantinių menkių žvejyba neleidžiama.


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

6a kvadratas; 5b kvadrato į rytus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos Jungtinės Karalystės ir tarptautiniai vandenys

(COD/5BE6A)

Belgija

 

0

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Taikomas šio reglamento 9 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

 

3

(1)

Prancūzija

 

29

(1)

Airija

 

55

(1)

Sąjunga

 

87

(1)

Jungtinė Karalystė

 

233

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

320

(1)

(1)

Tik atlantinių menkių, sužvejotų kaip priegauda vykdant kitų rūšių žuvų žvejybą, laimikis. Pagal šią kvotą specializuotoji atlantinių menkių žvejyba neleidžiama.


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

7a kvadratas

(COD/07A.)

Belgija

 

1

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Prancūzija

 

2

(1)

Airija

 

26

(1)

Nyderlandai

 

0

(1)

Sąjunga

 

29

(1)

Jungtinė Karalystė

 

23

(1)

 

 

 

 

BLSK

 

52

(1)

(1)

Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

7b, 7c, 7e–k kvadratai, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(COD/7XAD34)

Belgija

 

4

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Taikomas šio reglamento 9 straipsnis.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.