EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R2139

2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (Tekstas svarbus EEE)

C/2021/2800

OL L 442, 2021 12 9, p. 1–349 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/01/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2021/2139/oj

2021 12 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 442/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2139

2021 m. birželio 4 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2020/852 sukurta bendra sistema, skirta nustatyti, ar ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, ir taip sužinoti, kiek investicijos tvarios aplinkos atžvilgiu. Tas reglamentas taikomas Sąjungos arba valstybių narių priimtoms priemonėms, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams skirti reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, kurie pristatomi kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs, finansų rinkos dalyviams, kurie teikia finansinius produktus, ir įmonėms, kurioms atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (2) 19a ar 29a straipsnį taikoma pareiga skelbti nefinansinę ataskaitą ar konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą. Ekonominės veiklos vykdytojai arba valdžios institucijos, kuriems Reglamentas (ES) 2020/852 netaikomas, gali jo nuostatas taikyti savanoriškai;

(2)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija deleguotaisiais aktais nustatytų techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia atitinkamai prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, ir nustatytų techninės analizės pagal kiekvieną to reglamento 9 straipsnyje nurodytą aplinkos tikslą kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos vienam ar keliems iš tų aplinkos tikslų;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 1 dalies h punktą, techninės analizės kriterijai turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos ir sektoriaus, kuriam jie skirti, pobūdį ir mastą ir į tai, ar ta ekonominė veikla yra perėjimo veikla, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje, ar sąlygas sudaranti veikla, kaip nurodyta to reglamento 16 straipsnyje. Kad techninės analizės kriterijai veiksmingai ir subalansuotai atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio reikalavimus, jie turėtų būti nustatomi kaip kiekybinė ribinė vertė arba minimalusis reikalavimas, kaip santykinis pagerinimas, kaip kokybinių veiklos rezultatų reikalavimų rinkinys, kaip procesais ar praktika grįsti reikalavimai arba kaip tikslus pačios ekonominės veiklos pobūdžio aprašymas, jei ta veikla dėl savo pobūdžio gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo;

(4)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, turėtų būti užtikrinama, kad ekonominė veikla to klimato tikslo atžvilgiu darytų teigiamą poveikį arba padėtų sumažinti neigiamą poveikį. Todėl tie techninės analizės kriterijai turėtų būti siejami su ribinėmis vertėmis arba veiklos rezultatų lygiais, kurie turėtų būti pasiekti vykdant ekonominę veiklą, kad ją būtų galima laikyti svariai prisidedančia prie vieno iš tų klimato tikslų. Reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad ekonominė veikla nedarytų jokio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Todėl tais techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai, kuriuos ekonominė veikla turėtų atitikti, kad būtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria;

(5)

techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar nedaroma reikšminga žala jokiam aplinkos tikslui, turėtų, kai tinkama, būti grindžiami galiojančiais Sąjungos teisės aktais, geriausia patirtimi, standartais ir metodikomis, taip pat nusistovėjusiais tarptautiniu mastu pripažintų viešųjų subjektų parengtais standartais, praktika ir metodikomis. Jei tam tikroje politikos srityje objektyviai nėra jokių tinkamų alternatyvų, techninės analizės kriterijai taip pat galėtų būti grindžiami tarptautiniu mastu pripažintų privačių subjektų parengtais nusistovėjusiais standartais;

(6)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, pagal kiekvieną klimato srities tikslą vertinamai tų pačių kategorijų ekonominei veiklai turėtų būti taikomi tie patys techninės analizės kriterijai. Todėl būtina, kad techninės analizės kriterijai, kiek įmanoma, atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (3) nustatytoje ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo sistemoje NACE 2 red. pateikiamą ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją. Siekiant, kad įmonėms ir finansų rinkos dalyviams būtų lengviau atpažinti, kuriai konkrečiai ekonominei veiklai taikomi nustatytieji techninės analizės kriterijai, apibūdinant tą ekonominę veiklą taip pat turėtų būti pateikiamos su ja siejamų NACE kodų nuorodos. Tos nuorodos turėtų būti suprantamos kaip orientacinės ir neturėtų būti viršesnės už konkrečią veiklos apibrėžtį, pateiktą jos aprašyme;

(7)

techninės analizės kriterijuose, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo, turėtų būti atsižvelgta į poreikį išvengti ŠESD išmetimo, mažinti jų kiekį arba didinti pašalinamą ŠESD kiekį ir ilgalaikes anglies dioksido sankaupas. Todėl pirmiausia derėtų sutelkti dėmesį į tą ekonominę veiklą ir sektorius, kuriuose galimybių tuos tikslus pasiekti yra daugiausia. Tos ekonominės veiklos rūšys ir sektoriai turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, kokia dalis viso išmetamo ŠESD kiekio juose išmetama, ir į įrodymus, koks jų potencialas neišmesti ŠESD, sumažinti jų kiekį ar prisidėti prie jų šalinimo, arba sudaryti sąlygas vykdant kitą veiklą jų išvengti, sumažinti jų kiekį, pašalinti arba perkelti į ilgalaikes saugyklas;

(8)

per visą gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika turėtų būti patikima ir tinkama taikyti plačiai, taigi sudaranti galimybes palyginti apskaičiuotą išmestą ŠESD kiekį tiek tame pačiame sektoriuje, tiek tarp sektorių. Todėl derėtų reikalauti, kad visoms veiklos rūšims, kurių išmetamas ŠESD kiekis turi būti apskaičiuotas, būtų taikoma ta pati skaičiavimo metodika, kartu suteikiant pakankamai lankstumo subjektams, taikantiems Reglamentą (ES) 2020/852. Per visą gyvavimo ciklą išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti pravartu naudotis Komisijos rekomendacija 2013/179/ES arba kaip alternatyva galėtų būti naudojamas ISO 14067 arba ISO 14064-1 standartas. Jei yra alternatyvių nusistovėjusių priemonių ar standartų, itin tinkamų per visą gyvavimo ciklą išmetamam ŠESD kiekiui tam tikrame sektoriuje apskaičiuoti, ir juos taikant gaunami tikslūs bei palyginami duomenys, pavyzdžiui, tokių kaip hidroenergijos sektoriui skirta priemonė „G-res“ ir informacijos ir ryšių sektoriaus ETSI ES 203 199 standartas, tokią priemonę ar standartą derėtų įtraukti kaip papildomą tam sektoriui tinkamą alternatyvą;

(9)

hidroenergijos sektoriaus veiklos per visą gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika turėtų atspindėti to sektoriaus ypatumus, įskaitant naujas modeliavimo metodikas, mokslo žinias ir visame pasaulyje atliktus empirinius matavimus rezervuaruose. Siekiant sudaryti sąlygas hidroenergijos sektoriui pateikti tikslią informaciją apie grynąjį poveikį ŠESD išmetimui, derėtų leisti naudotis viešai prieinama ir nemokama priemone „G-res“, kurią sukūrė Tarptautinė hidroenergetikos asociacija, bendradarbiaudama su UNESCO visuotinių aplinkos pokyčių katedra (UNESCO Chair for Global Environmental Change);

(10)

informacijos ir ryšių sektoriuje vykdomos veiklos per visą gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika turėtų atspindėti to sektoriaus ypatumus, visų pirma Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) atliktą specializuotą darbą ir pateiktas gaires, kaip atlikti gyvavimo ciklo vertinimus informacijos ir ryšių sektoriuje. Todėl tikslinga leisti naudoti ETSI standartą ES 203 199 kaip metodiką, skirtą tame sektoriuje išmetamam ŠESD kiekiui tiksliai apskaičiuoti;

(11)

tam tikros veiklos techninės analizės kriterijai grindžiami itin techniškai sudėtingais elementais ir, norint įvertinti, ar tų kriterijų laikomasi, gali reikėti specialiųjų žinių, kurių investuotojai gali neturėti. Kad veiklos atitiktį tokiems techninės analizės kriterijams įvertinti būtų lengviau, ją turėtų patikrinti nepriklausoma trečioji šalis;

(12)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti ekonominė veikla pati savaime prie klimato kaitos švelninimo svariai neprisideda. Tokia veikla prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo labai prisideda tuo, kad ji tiesiogiai sudaro sąlygas vykdyti kitą veiklą išmetant mažai anglies dioksido. Todėl reikėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, taikomus tai ekonominei veiklai, kuri iš esmės prisideda prie to, kad tam tikrą kitą veiklą būtų galima vykdyti išmetant mažai anglies dioksido arba kad ją vykdant būtų sumažintas anglies dioksido kiekis. Tais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad juos atitinkanti veikla taip pat atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 16 straipsnyje nustatytas sąlygas, visų pirma, kad dėl tos veiklos nebūtų sukuriamas turto susaistymas ir ji turėtų svarų teigiamą poveikį aplinkai;

(13)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla dar negali būti pakeista technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamomis mažo anglies dioksido kiekio alternatyvomis, tačiau ja remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tokia veikla gali atlikti labai svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą, jei bus sumažintas šiuo metu didelis jos anglies dioksido pėdsakas, kartu padedant laipsniškai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl techninės analizės kriterijus reikėtų nustatyti tokiai ekonominei veiklai, kuriai vykdyti dar nesukurta perspektyvių mažataršių sprendimų arba jie sukurti, bet dar netinkami naudoti dideliu mastu, ir kurios potencialas smarkiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį yra didžiausias. Tais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad juos atitinkanti veikla taip pat atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nustatytas sąlygas, visų pirma, kad ją vykdant išmetamas ŠESD kiekis atitiktų geriausius rezultatus atitinkamame sektoriuje ar pramonės šakoje, ji nekliudytų vystyti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų ir ja nebūtų sukuriamas turto, pasižyminčio didele tarša anglies dioksidu, susaistymas;

(14)

atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir siekiant labiau suderinti skirtingas priemones, kuriomis siekiama su aplinka ir klimatu susijusių žaliojo kurso tikslų, techninės analizės kriterijų nustatymas žemės ūkiui turėtų būti atidėtas;

(15)

vis didėja miškams daromas neigiamas klimato kaitos poveikis, be to, klimato kaita dar labiau pablogina kitų neigiamų veiksnių, kaip antai kenkėjų, ligų, ekstremalių meteorologinių reiškinių ir miškų gaisrų, daromą poveikį. Miškus neigiamai veikia ir kaimų tuštėjimas, nepakankamas valdymas ir fragmentacija dėl žemės naudojimo keitimo, vis intensyvesnis eksploatavimas dėl išaugusios medienos, miško produktų ir energijos paklausos, infrastruktūros plėtra, urbanizacija ir žemės užėmimas. Kartu miškai atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos tikslų – pakeisti biologinės įvairovės nykimo tendenciją, didinti užmojus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse, mažinti ir kontroliuoti nelaimių, visų pirma sukeltų potvynių, sausrų ir miškų gaisrų, riziką, taip pat populiarinti žiedinę bioekonomiką. Norint pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir turėti sveiką aplinką, būtina ne tik gerinti miškų kokybę, bet ir didinti jų kiekį, nes miškai yra didžiausias anglies dioksido absorbentas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje. Su miškais susijusi veikla gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tuo, kad ją vykdant didinamas grynasis absorbuojamo anglies dioksido kiekis, išsaugomos anglies sankaupos, teikiamos medžiagos ir atsinaujinančioji energija, taip pat teikiama papildoma su prisitaikymu prie klimato kaitos, biologine įvairove, žiedine ekonomika, tausiu vandens ir jūrų išteklių naudojimu ir apsauga, taršos prevencija ir kontrole susijusi nauda. Todėl reikėtų nustatyti miško įveisimo, miškų atkūrimo, geresnės miškotvarkos ir miškų išsaugojimo veiklos techninės analizės kriterijus. Tie techninės analizės kriterijai turėtų visiškai derėti su Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos, biologinės įvairovės ir žiedinės ekonomikos tikslais;

(16)

kad būtų galima išmatuoti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir anglies sankaupų miškų ekosistemose raidą, miškų savininkai turėtų atlikti naudos klimatui analizę. Paisant proporcingumo ir siekiant, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, ypač smulkiems miškų savininkams, naudos klimatui analizės nereikėtų reikalauti iš mažesnių kaip 13 hektarų miškų valdų savininkų. Siekiant dar labiau sumažinti administracines išlaidas, mažesnių valdų savininkams reikėtų leisti kas dešimt metų atlikti grupinį vertinimą kartu su kitų valdų savininkais, kad jų skaičiavimai būtų patvirtinti. Apskaičiuoti išlaidų mastą ir kuo labiau sumažinti smulkiems miškininkams tenkančias išlaidas bei naštą galima naudojantis tinkamomis nemokamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtomis priemonėmis, grindžiamomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis (4). Pažymėtina, kad ši priemonė gali būti pritaikyta įvairaus lygio analizei, pavyzdžiui, didelių valdų atveju naudojamos konkrečios vertės ir atliekami išsamūs skaičiavimai, o mažesnių valdų savininkai galės naudotis numatytosiomis vertėmis ir atlikti supaprastintus skaičiavimus;

(17)

atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (5), 2020 m. gegužės 20 d. komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“ (6) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (7), vadovaujantis platesniais Sąjungos užmojais biologinės įvairovės ir klimato neutralumo srityse, 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatu „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (8) ir naująja miškų strategija, kurią numatoma priimti 2021 m., Reglamento (ES) 2020/852 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto deleguotojo akto priėmimo metu miškininkystės veiklos techniniai analizės kriterijai turėtų būti papildyti, peržiūrėti ir prireikus persvarstyti. Minėti techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrėti, kad juose būtų geriau atsižvelgta į šiuo metu plėtojamą biologinei įvairovei palankią praktiką, pavyzdžiui, gamtiškąją miškininkystę;

(18)

turint omenyje šlapynių atkūrimo svarbą išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir sausumos anglies dioksido absorbentų didinimui, ši veikla gali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Atkurtos šlapynės taip pat gali padėti prisitaikyti prie klimato kaitos, pavyzdžiui, sušvelninti jos poveikį, pakeisti biologinės įvairovės nykimo tendenciją ir išlaikyti vandens kiekį bei kokybę. Siekiant užtikrinti suderinamumą su Europos žaliuoju kursu, komunikatu „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ ir su 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, į techninės analizės kriterijus turėtų būti įtraukta ir šlapynių atkūrimo veikla;

(19)

gamybos sektoriui tenka maždaug 21 proc. Sąjungos tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio (9). Jis yra trečias pagal dydį šių dujų išmetimo šaltinis Sąjungoje, todėl švelninant klimato kaitą gali atlikti lemiamą vaidmenį. Kartu gamybos sektorius gali labai prisidėti prie to, kad kituose ekonomikos sektoriuose būtų sudarytos sąlygos neišmesti arba išmesti mažiau ŠESD, nes jame gaminami gaminiai ir technologijos, reikalingi, kad tuose kituose sektoriuose būtų (ir toliau) išmetama mažai anglies dioksido. Todėl gamybos sektoriaus techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatyti tiek su didžiausiu ŠESD kiekiu siejamai gamybos veiklai, tiek mažo anglies dioksido kiekio produktų ir technologijų gamybos veiklai;

(20)

gamybos veikla, kuriai nėra technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, tačiau ja remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, turėtų būti laikoma Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla. Siekiant paskatinti mažinti išmetamą ŠESD kiekį, tos veiklos techninės analizės kriterijais nustatytos ribinės vertės turėtų būti tokio lygio, kurį galėtų pasiekti tik geriausių rezultatų pasiekę kiekvieno sektoriaus subjektai, ir daugeliu atvejų jos turėtų būti grindžiamos išmetamu ŠESD kiekiu produkcijos vienetui;

(21)

siekiant užtikrinti, kad toliau būtų patikimai mažinama Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos gamybos sektoriaus perėjimo veiklos priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir laikantis to reglamento 19 straipsnio 5 dalies nuostatų, tos ekonominės veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrimi bent kas trejus metus. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti išanalizuota, ar techninės analizės kriterijai yra pagrįsti tinkamiausiais standartais ir ar juose pakankamai atsižvelgta į tos veiklos viso gyvavimo ciklo teršalų išmetimą. Per tą peržiūrą taip pat reikėtų, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, įvertinti surinkto anglies dioksido panaudojimo galimybes. Geležies ir plieno gamybos srityje reikėtų toliau svarstyti naujus duomenis ir įrodymus, surinktus vykdant bandomuosius plieno gamybos procesus, kuriuose naudojamas vandenilis ir išmetama mažai anglies dioksido, ir toliau nagrinėti galimybę į techninės analizės kriterijus įtraukti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir kitus galimus santykinius taršos rodiklius;

(22)

gamybos veiklos, kuri laikytina Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudarančia veikla, techninės analizės kriterijai turėtų būti daugiausia grindžiami gaminių pobūdžiu, prireikus papildomai nustatant kiekybines ribines vertes, kad būtų užtikrinta, jog tokie gaminiai galėtų svariai prisidėti prie ŠESD neišmetimo arba išmetamo jų kiekio mažinimo kituose sektoriuose. Siekiant atspindėti tai, kad pirmenybė teikiama veiklai, galinčiai labiausiai prisidėti prie ŠESD neišmetimo ir išmetamo jų kiekio mažinimo arba didesnio šių dujų absorbavimo ir ilgalaikio kaupimo, sudaranti sąlygas gamybos veikla turėtų būti labiausiai orientuota į gaminių, būtinų tai ekonominei veiklai vykdyti, gamybą;

(23)

elektros energijai skirtos elektros įrangos gamyba yra svarbi norint gaminti daugiau atsinaujinančiosios energijos, plačiau ją diegti ir kompensuoti su ja susijusius svyravimus Sąjungos elektros tinkluose, taip pat įkrauti netaršias transporto priemones ir diegti išmaniąsias žaliąsias buitines prietaikas. Kartu elektros energijai skirtos elektros įrangos gamyba gali padėti išplėtoti išmaniojo būsto koncepciją siekiant dar labiau paskatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tinkamai valdyti namų įrangą. Todėl gali reikėti įvertinti, kokiu mastu elektros įrangos gamyba gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, ir papildyti gamybos sektoriaus techninės analizės kriterijus;

(24)

gamybos sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis gali būti gerokai sumažintas energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis ir kitomis klimato kaitos švelninimo priemonėmis, pavyzdžiui, vietoje įsidiegus atsinaujinančiosios energijos technologijas, taip pat pažangiausiomis prieinamomis technologijomis. Taigi tos priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant atitinkamų gamybos sektoriaus ekonominės veiklos, kurios techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatyti, veiksmingumo standartų ir ribinių verčių, kad ta veikla galėtų būtų laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo;

(25)

energetikos sektoriui tenka apie 22 proc. Sąjungoje tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio, o įskaičiuojant kituose sektoriuose suvartojamą energiją, ši dalis siekia apie 75 proc. Taigi jo vaidmuo švelninant klimato kaitą itin svarbus. Potencialas sumažinti energetikos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį yra didžiulis, o keletas to sektoriaus veiklos rūšių gali padėti šiam sektoriui pereiti prie atsinaujinančiosios ar mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos arba šilumos gamybos. Todėl tikslinga nustatyti įvairios su energijos tiekimo grandine susijusios veiklos – nuo elektros energijos ar šilumos gamybos iš skirtingų šaltinių, jos perdavimo ir paskirstymo tinklais iki kaupimo, šilumos siurblių ir biodujų bei biodegalų gamybos – techninės analizės kriterijus;

(26)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar elektros energijos ar šilumos gamybos veikla, įskaitant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, turėtų būti užtikrinta, kad ŠESD būtų išmetama kuo mažiau arba iš viso neišmetama. Išmetamu ŠESD kiekiu grindžiami techninės analizės kriterijai turėtų skatinti mažinti tos veiklos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Sąlygas sudarančios veiklos techninės analizės kriterijai, kurie skatina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ilguoju laikotarpiu, daugiausia turėtų būti grindžiami veiklos pobūdžiu arba geriausiomis turimomis technologijomis;

(27)

Reglamente (ES) 2020/852 pripažįstama neutralaus poveikio klimatui energijos svarba ir reikalaujama, kad Komisija įvertintų visų esamų šios srities technologijų galimą indėlį ir galimybes jas taikyti. Branduolinės energijos vertinimas kol kas tebevyksta, bet, kai tik bus užbaigtas tam skirtas procesas, Komisija, remdamasi jo rezultatais, atitinkamai į tai atsižvelgs šiame reglamente;

(28)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos perėjimo veiklai taikomos teisinės ribos apriboja veiklą, kurią vykdant išmetama daug ŠESD ir kuri turi didelį šių išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo potencialą. Tokia perėjimo veikla turėtų svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, jei nėra technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, ji yra suderinama su ne didesniu kaip 1,5 °C temperatūros kilimu, palyginti su ikipramoniniu lygiu, atspindi geriausius sektoriaus veiklos rezultatus, nekliudo vystyti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų ir ja nesukuriamas turto, pasižyminčio taršos anglies dioksidu intensyvumu, susaistymas. Be to, to paties reglamento 19 straipsnyje reikalaujama, kad techninės analizės kriterijai būtų visų pirma pagrįsti patvirtintais moksliniais įrodymais. Jei gamtinių dujų veikla tokius reikalavimus atitiks, ji bus įtraukta į būsimą deleguotąjį aktą. Tame būsimame deleguotajame akte bus nustatyti šiai veiklai taikomi techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama, ar ji svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir ar nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Šių reikalavimų neatitinkanti veikla negali būti pripažįstama pagal Reglamentą (ES) 2020/852. Siekdama pripažinti, kad gamtinių dujų naudojimo technologijos atlieka svarbų vaidmenį mažinant išmetamą ŠESD kiekį, Komisija apsvarstys galimybę priimti specialų teisės aktą, kuriuo būtų užtikrinta, kad prie tokio išmetimo mažinimo prisidedančiai veiklai nebūtų užkirstos tinkamo finansavimo galimybės;

(29)

turi būti užtikrinta, kad elektros energijos ar šilumos gamybos, taip pat perdavimo ir skirstymo tinklų veiklos techninės analizės kriterijai derėtų su 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatu dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (10). Todėl tuos techninės analizės kriterijus gali tekti peržiūrėti, papildyti, o prireikus ir persvarstyti, kad juose būtų atsižvelgta į visus tobulinant tą strategiją nustatysimus parametrus ir reikalavimus;

(30)

šildymo, vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš bioenergijos, taip pat transportui naudojamų biodegalų ir biodujų gamybos techninės analizės kriterijai turėtų būti suderinti su išsamia tiems sektoriams taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (11) nustatyta tvarumo sistema, kurioje pateikti tvarios medienos ruošos, anglies dioksido apskaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo reikalavimai;

(31)

atsižvelgiant į veiksmus, kurių imamasi pagal Europos žaliąjį kursą, Europos klimato teisės akto (12) pasiūlymą, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, ir vadovaujantis Sąjungos užmojais, susijusiais su biologine įvairove ir poveikio klimatui neutralumu, bioenergijos veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti papildyti, peržiūrėti ir prireikus persvarstyti siekiant atsižvelgti į naujausią įrodymų bazę ir politikos raidą tuo metu, kai bus priimamas Reglamento 2020/852 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas deleguotasis aktas, ir į susijusią Sąjungos teisę, įskaitant Direktyvą (ES) 2018/2001 ir būsimas jos peržiūras;

(32)

Sąjungoje vandens, kanalizacijos, atliekų ir valymo sektoriuose išmetama palyginti nedaug ŠESD. Tačiau šis sektorius gali labai padėti sumažinti kituose sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį: visų pirma tuo, kad gali pateikti antrinių žaliavų pirminėms žaliavoms pakeisti, jo produktais gali būti pakeisti iškastinio kuro produktai, trąšos ir energija, jis gali prisidėti prie surinkto anglies dioksido transportavimo ir nuolatinio saugojimo. Be to, su anaerobiniu skaidymu ir atskirai surinktų biologinių atliekų kompostavimu susijusi veikla, padedanti išvengti biologinių atliekų šalinimo sąvartynuose, yra ypač svarbi mažinant išmetamo metano kiekį. Todėl atliekų tvarkymo veiklos techninės analizės kriterijais turėtų būti pripažįstama, kad ta veikla, jei vykdoma taikant tam tikrą to sektoriaus geriausią praktiką, svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tais techninės analizės kriterijais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad atliekų tvarkymo galimybės atitiktų aukštesniuosius atliekų hierarchijos lygmenis. Veikla, kurią vykdant minimali visiems vienodai nustatyta atskirai surinktų išrūšiuotų nepavojingų atliekų dalis perdirbama į antrines žaliavas, pagal techninės analizės kriterijus turėtų būti pripažįstama svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau šiame etape techninės analizės kriterijais, grindžiamais vienodu atliekų perdirbimo tiksliniu rodikliu, neįmanoma realizuoti viso atskirų medžiagų srautų potencialo švelninti klimato kaitą. Todėl tuos techninės analizės kriterijus gali reikėti toliau vertinti ir peržiūrėti. Visiems nustatytas vienodas tikslinis rodiklis turėtų neturėti jokios įtakos atliekų tvarkymo tikslams, kurie valstybėms narėms nustatyti atliekų srities Sąjungos teisės aktuose. Su vandens rinkimu, valymu ir tiekimu, taip pat su centralizuoto nuotekų valymo sistemomis susijusios veiklos techninės analizės kriterijuose turėtų būti atsižvelgiama į absoliučių ir santykinių veiklos rezultatų gerinimo tikslus, susijusius su energijos suvartojimu ir, kai tinkama, su alternatyviais parametrais, pvz., nuotėkio lygiu vandentiekio sistemose;

(33)

transporto operacijoms tenka trečdalis visos Sąjungoje suvartojamos energijos ir maždaug 23 proc. viso joje tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio. Todėl siekiant švelninti klimato kaitą transporto parko ir infrastruktūros priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Transporto sektoriaus techninės analizės kriterijais turėtų būti visų pirma siekiama sumažinti iš pagrindinių to sektoriaus išmetimo šaltinių išmetamą ŠESD kiekį, tačiau kartu juose reikėtų atsižvelgti į poreikį žmones ir prekes pradėti vežti mažiau taršių rūšių transporto priemonėmis ir sukurti netaršiam judumui sąlygas sudarančią infrastruktūrą. Todėl transporto sektoriaus techninės analizės kriterijai turėtų būti orientuoti ne tik į konkrečios rūšies transporto veiklos rezultatus, bet ir į jos veiklos rezultatus lyginant su kitomis transporto rūšimis;

(34)

atsižvelgiant į potencialą sumažinti jūrų laivybos ir aviacijos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį ir taip prisidėti prie transporto sektoriaus žalinimo, šios transporto rūšys laikomos svarbiomis pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (13) numatoma, kad iki 2030 m. rinkoje jau galės atsirasti netaršių laivų. Strategijoje taip pat numatyta, kad didelių netaršių orlaivių, kurie skraidys nedideliais atstumais, pasirodymo rinkoje galima tikėtis iki 2035 m., o tolimuosius skrydžius vykdančių orlaivių priklausomybę nuo iškastinio kuro ketinama mažinti degalais iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalais. Dėl šių sektorių tvaraus finansavimo kriterijų atlikta ir atskirų tyrimų. Todėl jūrų laivyba turėtų būti laikoma Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla. Gabenimas laivais – vienas iš netaršiausių prekių gabenimo būdų. Siekiant užtikrinti, kad laivybai būtų taikomos tos pačios sąlygos kaip kitoms transporto rūšims, reikėtų nustatyti iki 2025 m. pabaigos taikytinus jūrų laivybos veiklos techninės analizės kriterijus. Vis dėlto šią veiklą reikės nagrinėti toliau ir prireikus nustatyti techninės analizės kriterijus, taikytinus jūrų laivybai nuo 2026 m. Aviacijos veiklą taip pat reikės toliau nagrinėti ir prireikus nustatyti atitinkamus techninės analizės kriterijus. Be to, techninės analizės kriterijus reikia nustatyti ir tam tikrų transporto rūšių mažataršėms transporto priemonėms skirtai infrastruktūrai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad transporto infrastruktūra gali paskatinti nuo vienų transporto rūšių pereiti prie kitų, reikės atlikti vertinimą ir prireikus nustatyti atitinkamus techninės analizės kriterijus visai mažataršėms transporto rūšims, visų pirma vidaus vandenų keliams, svarbiai infrastruktūrai. Priklausomai nuo techninio vertinimo rezultatų, atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatyti šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytai ekonominei veiklai tuo metu, kai bus priimamas Reglamento (ES) 2020/852 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas deleguotasis aktas;

(35)

siekiant užtikrinti, kad tvaria laikoma transporto veikla nesudarytų sąlygų naudoti iškastinį kurą, atitinkamos veiklos techninės analizės kriterijai neturėtų būti taikomi iškastiniam kurui transportuoti skirtam turtui, operacijoms ir infrastruktūrai. Taikant šį kriterijų būtina pripažinti įvairią paskirtį, skirtingus savininkus, naudotojų susitarimus ir skirtingų degalų maišymo normas pagal susijusią rinkoje taikomą praktiką. Šio kriterijaus tinkamumą pagal savo įgaliojimus turėtų įvertinti Tvaraus finansavimo platforma;

(36)

visų Sąjungos sektorių pastatuose suvartojama 40 proc. energijos ir išmetama 36 proc. viso anglies dioksido kiekio. Tad siekiant švelninti klimato kaitą pastatams taip pat tenka svarbus vaidmuo. Todėl turėtų būti nustatyti naujų pastatų statybai, pastatų renovacijai, įvairios energijos vartojimo efektyvumo įrangos įrengimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai vietoje, energetikos paslaugų teikimui ir pastatų įsigijimui bei savininkams taikomi techninės analizės kriterijai. Tie techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami potencialiu tos veiklos poveikiu, pastatų energiniu naudingumu ir susijusiu išmetamu ŠESD kiekiu bei anglies dioksido pėdsaku. Naujiems pastatams taikomus techninės analizės kriterijus gali tekti peržiūrėti siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau būtų suderinti su Sąjungos klimato ir energetikos tikslais;

(37)

turto ar infrastruktūros, neatsiejamų nuo veiklos, kuriai turėtų būti nustatyti techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis ta veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo, statyba gali būti svarbi tos ekonominės veiklos vykdymo sąlyga. Todėl tikslinga tokio turto ar infrastruktūros statybą įtraukti kaip dalį veiklos, kuriai ta statyba yra svarbi: tai visų pirma pasakytina apie energetikos, vandens, kanalizacijos, atliekų ir valymo sektorių, taip pat transporto sektoriaus veiklą;

(38)

informacijos ir ryšių sektorius nuolat auga ir jame išmetamo ŠESD kiekio dalis vis didėja. Bet sykiu informacinės ir ryšių technologijos gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kituose sektoriuose, pavyzdžiui, kai tos technologijos gali padėti priimti sprendimus, dėl kurių bus išmesta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl turėtų būti nustatyti ne tik duomenų apdorojimo ir prieglobos veiklos, kurią vykdant išmetama daug ŠESD, bet ir duomenimis grindžiamų sprendimų, kurie sudaro sąlygas sumažinti kituose sektoriuose išmetamą šių dujų kiekį, techninės analizės kriterijai. Tokios veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami to sektoriaus geriausia praktika ir standartais. Ateityje juos gali tekti peržiūrėti ir atnaujinti siekiant atsižvelgti į išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialą, siejamą su patvaresne informacinių ir ryšių technologijų aparatine įranga, ir į galimybes išmetamą ŠESD kiekį mažinti padedančias skaitmenines technologijas diegti kiekviename sektoriuje tiesiogiai. Be to, nemažai energijos suvartoja ir elektroninių ryšių tinklų diegimas ir valdymas, bet kartu jie gali smarkiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Todėl šią veiklą gali reikėti įvertinti ir prireikus nustatyti jai taikomus techninės analizės kriterijus;

(39)

be to, informacinių ir ryšių technologijų sprendimai, neatsiejami nuo tų ekonominės veiklos rūšių, kurioms, siekiant įvertinti jų pačių veiklos rezultatus, turėtų būti nustatyti svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai, taip pat gali labai padėti šiai įvairiai veiklai atitikti pagal tuos kriterijus nustatytus standartus ir ribines vertes;

(40)

moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos gali padėti kitiems sektoriams pasiekti jų atitinkamus klimato kaitos švelninimo tikslus. Todėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti orientuoti į sprendimų, procesų, technologijų ir kitų produktų potencialą mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytos sąlygas sudarančios veiklos moksliniai tyrimai taip pat gali labai padėti sudaryti sąlygas iš esmės sumažinti tokios ekonominės veiklos ir jos tikslinės veiklos išmetamo ŠESD kiekį arba pagerinti jų technologines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir taip padėti jas plačiau diegti. Moksliniai tyrimai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį toliau mažinant Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos perėjimo veiklos priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes dėl šių mokslinių tyrimų minėtą veiklą galima vykdyti išmetant gerokai mažiau ŠESD nei tos veiklos svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijais nurodytos ribinės vertės;

(41)

be to, moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos, kurie yra neatskiriama dalis tų ekonominės veiklos rūšių, kurioms, siekiant įvertinti jų pačių veiklos rezultatus, turėtų būti nustatyti svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai, taip pat gali būti ypač svarbūs padedant šiai įvairiai veiklai pasiekti pagal tuos kriterijus nustatytus standartus ir ribines vertes;

(42)

techninės analizės kriterijuose, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad klimato kaita veikiausiai paveiks visus ekonomikos sektorius. Taigi prisitaikyti prie dabartinio ir prie numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio reikės visiems sektoriams. Tačiau kartu turi būti užtikrinama, kad ekonominė veikla, svariai prisidedanti prisitaikant prie klimato kaitos, nedarytų reikšmingos žalos jokiems kitiems Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje išvardytiems aplinkos tikslams. Todėl tikslinga prisitaikymo prie klimato kaitos techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti tai veiklai, kuriai jau nustatyti klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai, įskaitant susijusį reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams kriterijų. Ekonominės veiklos, kuri laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, apibūdinimai turėtų apimti tik tokią jos dalį, kuriai nustatytas atitinkamas reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad reikia didinti visos ekonomikos atsparumą klimato kaitos poveikiui, techninės analizės kriterijai, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, ateityje turėtų būti nustatomi ir kitoms ekonominės veiklos rūšims;

(43)

techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad prie dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio būtų pritaikyta kuo įvairesnė ypatingos svarbos infrastruktūra, įskaitant visų pirma energijos perdavimo ar kaupimo infrastruktūrą, taip pat transporto infrastruktūrą, ir taip būtų išvengta rimtų neigiamų padarinių piliečių sveikatai, saugai, saugumui ar ekonominei gerovei ar veiksmingam valstybių narių vyriausybių funkcionavimui. Vis dėlto tuos techninės analizės kriterijus gali reikėti peržiūrėti siekiant juose geriau atsižvelgti į infrastruktūros, skirtos apsaugoti nuo potvynių, ypatumus;

(44)

be to, techninės analizės kriterijus reikėtų nustatyti ir švietimo, žmonių sveikatos, socialinio darbo, meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo veiklai. Vykdant tokią veiklą teikiamos pagrindinės paslaugos ir sprendimai, didinantys visos visuomenės kolektyvinį atsparumą, be to, ja gali būti didinamas išprusimas ir informuotumas klimato srityje;

(45)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, jei veikla apima Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus prisitaikyti padedančius sprendimus, turėtų būti siekiama didinti ekonominės veiklos atsparumą nustatytai tai veiklai reikšmingai su klimatu susijusiai rizikai. Techninės analizės kriterijais turėtų būti reikalaujama, kad tokios ekonominės veiklos vykdytojai atliktų su klimato kaita susijusios rizikos vertinimą ir įgyvendintų prisitaikymo sprendimus, padedančius sumažinti svarbiausią tame vertinime nustatytą riziką. Techninės analizės kriterijuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į prisitaikymo poreikių ir sprendimų pobūdį, susijusį su veiklos vykdymo vieta ir aplinkybėmis. Be to, techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrintas, aplinkos ir klimato tikslų vientisumas, tačiau kartu neturėtų būti neproporcingai ribojama sprendimų pasirinkimo laisvė. Tuose techninės analizės kriterijuose turėtų būti atsižvelgiama į poreikį išvengti su klimatu ar oro sąlygomis susijusių nelaimių bei valdyti jų riziką ir užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą, kaip numatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose dėl tokių nelaimių rizikos vertinimo ir padarinių švelninimo;

(46)

techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, jei vykdant tą veiklą randami Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti prisitaikymo sprendimai, turėtų būti nustatomi inžinerinei veiklai ir susijusiai techninių prisitaikymo prie klimato kaitos konsultacijų veiklai, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai, ne gyvybės draudimo, kurį sudaro su klimatu susijusių pavojų draudimo veikla, ir perdraudimo veiklai. Vykdant tokią veiklą gali būti rasta prisitaikymo sprendimų, kurie labai sumažintų dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio žmonėms, gamtai ar turtui riziką arba padėtų jos išvengti nedidindami neigiamo poveikio rizikos;

(47)

techninės analizės kriterijuose turėtų būti pripažįstama, kad tam tikra ekonominė veikla gali svariai prisidėti prisitaikant prie klimato kaitos, jei ją vykdant randama Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų sprendimų arba jei ji apima to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus prisitaikyti padedančius sprendimus. Tokia galimybė turėtų būti pripažįstama miškininkystės, šlapynių atkūrimo, programų sudarymo ir transliavimo, taip pat švietimo, kūrybinės, meninės ir pramoginės veiklos techninės analizės kriterijais. Nors minėta veikla pati turi būti pritaikyta prie dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio, ją vykdant gali būti rasta prisitaikymo sprendimų, svariai prisidedančių, kad to neigiamo poveikio žmonėms, gamtai ar turtui rizika būtų sumažinta arba jos būtų išvengta;

(48)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos, turėtų būti užtikrinama, kad ekonominė veikla taptų atspari klimato kaitos poveikiui arba ją vykdant būtų rasti sprendimai, padedantys užtikrinti kitos veiklos atsparumą klimato kaitos poveikiui. Jei ekonominė veikla tampa atspari klimato kaitos poveikiui, fizinių ir nefizinių sprendimų, kurie labai sumažina svarbiausią fizinę su klimatu susijusią tai veiklai reikšmingą riziką, įgyvendinimas laikomas svariu tos veiklos prisidėjimu prisitaikant prie klimato kaitos. Todėl tik tos kapitalo išlaidos, kurios patirtos visais veiklos atsparumo klimato kaitai užtikrinimo etapais, turėtų būti laikomos kapitalo ir veiklos išlaidų dalimi, priskirtina su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla siejamam turtui ar procesams, o klimato kaitai atsparios ekonominės veiklos apyvarta neturėtų būti laikoma gauta iš produktų ar paslaugų, siejamų su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla. Tačiau, kai prisitaikyti prie klimato kaitos pagal Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punktą sąlygas sudarančios ekonominės veiklos pagrindinė verslo dalis yra tiekti technologijas, produktus, paslaugas, informaciją ar praktiką, kurių tikslas – padidinti kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ar kitos ekonominės veiklos atsparumą fizinei su klimatu susijusiai rizikai, ne tik kapitalo išlaidos, bet ir apyvarta, gauta parduodant su ta ekonomine veikla susijusius produktus ar paslaugas, laikytina apyvartos dalimi, gauta iš produktų ar paslaugų, siejamų su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla;

(49)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, svariai prisidedanti prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam aplinkos tikslui, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vieno aplinkos tikslo nebūtų siekiama kitų aplinkos tikslų sąskaita. Todėl reikšmingos žalos nedarymo kriterijai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikavimo aplinkosauginį naudingumą. Jei yra rizika, kad veikla gali padaryti reikšmingos žalos tam tikram aplinkos tikslui, turi būti nustatomi jai taikomi reikšmingos žalos nedarymo tam tikslui kriterijai. Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į susijusius reikalavimus pagal galiojančią Sąjungos teisę ir jais grindžiami;

(50)

veiklai, kuri gali svariai prisidėti prisitaikant prie klimato kaitos, bet yra rizika, kad ją vykdant bus išmestas didelis ŠESD kiekis, reikėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų užtikrinta, kad labai prisitaikyti prie klimato kaitos padedanti veikla nedarytų reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui;

(51)

klimato kaita veikiausiai paveiks visus ekonomikos sektorius. Todėl techninės analizės kriterijai, skirti užtikrinti, kad svariai prie klimato kaitos švelninimo prisidedanti ekonominė veikla nedarytų reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos, turėtų būti taikomi visų rūšių ekonominei veiklai. Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad esama ir būsima tai veiklai reikšminga rizika būtų nustatyta ir būtų įgyvendinti prisitaikymo sprendimai siekiant išvengti galimų nuostolių ar poveikio veiklos tęstinumui arba juos kuo labiau sumažinti;

(52)

visai veiklai, kuri gali kelti riziką tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui bei apsaugai, turi būti nustatyti atitinkami reikšmingos žalos nedarymo kriterijai. Tais kriterijais turėtų būti siekiama, kad veikla nekenktų gerai vandens telkinių, įskaitant paviršinius ir požeminius vandenis, būklei arba geram jų ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų ekologinei būklei, todėl jais turėtų būti reikalaujama, kad aplinkos būklės blogėjimo rizika būtų nustatoma ir pašalinama laikantis vandens naudojimo ir apsaugos valdymo plano;

(53)

reikšmingos žalos perėjimui prie žiedinės ekonomikos nedarymo techninės analizės kriterijai turėtų būti pritaikyti konkretiems sektoriams, kad būtų užtikrinta, jog vykdant ekonominę veiklą ištekliai nebūtų naudojami netausiai, kad nebūtų susisaistoma su linijinės gamybos modeliais, kad būtų vengiama atliekų susidarymo arba jų susidarytų kuo mažiau, o kai jų išvengti nepavyksta, jos būtų tvarkomos pagal atliekų hierarchiją. Tais kriterijais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad ekonominė veikla netrukdytų siekti tikslo pereiti prie žiedinės ekonomikos;

(54)

reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo techninės analizės kriterijai turėtų atspindėti sektoriaus ypatumus ir apimti atitinkamus oro, vandens ar dirvožemio taršos šaltinius bei rūšis, o prireikus juose turi būti daromos nuorodos į išvadas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (14);

(55)

reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui nedarymo kriterijai turėtų būti nustatyti visai veiklai, galinčiai kelti riziką buveinių, rūšių ar ekosistemų būklei ar padėčiai, ir jais turėtų būti reikalaujama, jei aktualu, atlikti poveikio aplinkai vertinimus ar kitus tinkamus vertinimus bei įgyvendinti tų vertinimų išvadas. Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad net ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo ar kito tinkamo vertinimo atlikti neprivaloma, vykdant veiklą nebūtų trikdomi, gaudomi ar žudomi teisės aktais saugomų rūšių gyvūnai ar bloginama teisės aktais saugomų buveinių būklė;

(56)

techninės analizės kriterijai turėtų nedaryti jokio poveikio reikalavimui laikytis su aplinka, sveikata, sauga ar socialiniu tvarumu susijusių Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatų ir, jei taikoma, atitinkamų poveikio švelninimo priemonių priėmimui;

(57)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes jomis reglamentuojama, pagal kokius kriterijus nustatoma, ar ekonominė veikla svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar tokia ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos vienam ar keliems kitiems Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytiems aplinkos tikslams. Siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos, kurios turėtų įsigalioti tuo pačiu metu, būtų tarpusavyje suderintos, kad suinteresuotieji subjektai susidarytų išsamesnį visos teisinės sistemos vaizdą ir jiems būtų lengviau taikyti Reglamentą (ES) 2020/852, tas nuostatas būtina įtraukti į vieną reglamentą;

(58)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) 2020/852 taikymas neatsiliktų nuo technologijų, rinkos ir politikos aktualijų, šis reglamentas turėtų būti reguliariai peržiūrimas ir prireikus iš dalies keičiamos jo nuostatos dėl veiklos, laikytinos svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, bei susiję techninės analizės kriterijai;

(59)

siekiant laikytis Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 6 dalies ir 11 straipsnio 6 dalies, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytam aplinkos tikslui, nustatomi šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytam aplinkos tikslui, nustatomi šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Mairead McGUINNESS

Komisijos narė


(1)  OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(3)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(4)  Priemonė „EX-Ante Carbon-balance Tool“ (EX-ACT) (2021 m. birželio 4 d. versija: http://www.fao.org/in-action/epic/ex-act-tool/suite-of-tools/ex-act/en/).

(5)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(6)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM(2020) 380 final.

(7)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“, COM(2020) 562 final.

(8)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021) 82 final).

(9)  Atskiruose sektoriuose tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio dalis, grindžiama 2018 ir 2019 m. Eurostato duomenimis (NACE 2 lygis), išskyrus statybos sektorių, kuriam konkretaus NACE kodo nepriskirta, todėl jame išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis įtrauktas į įvairius kitus sektorius (2021 m. birželio 4 d. versija: https://ec.europa.eu/info/news/new-rules-greener-and-smarter-buildings-will-increase-quality-life-all-europeans-2019-apr-15_en).

(10)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (COM(2020)663 final).

(11)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(12)  Pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), pasiūlymas, COM(2020) 563 final.

(13)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM/2020/789 final).

(14)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).


I PRIEDAS

Techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams

TURINYS

1.

Miškininkystė 16

1.1.

Miško įveisimas 16

1.2.

Miškų rekultivavimas ir atkūrimas, įskaitant atsodinimą ir natūralaus miško regeneravimą po ekstremalaus reiškinio 21

1.3.

Miškotvarka 27

1.4.

Tausojamoji miškininkystė 32

2.

Aplinkos apsaugos ir atkūrimo veikla 37

2.1.

Šlapynių atkūrimas 37

3.

Gamybos pramonė 40

3.1.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų gamyba 40

3.2.

Vandenilio gamybos ir naudojimo įrangos gamyba 41

3.3.

Mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijų gamyba 42

3.4.

Baterijų gamyba 45

3.5.

Pastatų efektyvaus energijos vartojimo įrangos gamyba 46

3.6.

Kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų gamyba 48

3.7.

Cemento gamyba 49

3.8.

Aliuminio gamyba 50

3.9.

Geležies ir plieno gamyba 51

3.10.

Vandenilio gamyba 53

3.11.

Suodžių gamyba 54

3.12.

Natrio karbonato gamyba 55

3.13.

Chloro gamyba 56

3.14.

Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba 57

3.15.

Amoniako gamyba 59

3.16.

Azoto rūgšties gamyba 60

3.17.

Pirminių plastikų gamyba 61

4.

Energetika 62

4.1.

Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją 62

4.2.

Elektros energijos gamyba naudojant saulės energijos koncentravimo technologiją 63

4.3.

Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos 63

4.4.

Elektros energijos gamyba naudojant vandenynų energijos technologijas 64

4.5.

Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos 65

4.6.

Elektros energijos gamyba iš geoterminės energijos 68

4.7.

Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinantįjį neiškastinį dujinį ir skystąjį kurą 69

4.8.

Elektros energijos gamyba iš bioenergijos 70

4.9.

Elektros energijos perdavimas ir skirstymas 72

4.10.

Elektros energijos kaupimas 75

4.11.

Šiluminės energijos kaupimas 76

4.12.

Vandenilio kaupimas 77

4.13.

Naudoti transporte skirtų biodujų ir biodegalų bei skystųjų bioproduktų gamyba 77

4.14.

Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų perdavimo ir skirstymo tinklai 79

4.15.

Centralizuotas šilumos arba vėsumos skirstymas 79

4.16.

Elektrinių šilumos siurblių įrengimas ir eksploatavimas 80

4.17.

Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant saulės energiją 81

4.18.

Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant geoterminę energiją 82

4.19.

Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant atsinaujinantįjį neiškastinį dujinį ir skystąjį kurą 83

4.20.

Šilumos arba vėsumos ir elektros energijos kogeneracija naudojant bioenergiją 84

4.21.

Šilumos arba vėsumos gamyba naudojant saulės šiluminę energiją 85

4.22.

Šilumos arba vėsumos gamyba naudojant geoterminę energiją 86

4.23.

Šilumos arba vėsumos gamyba naudojant atsinaujinantįjį neiškastinį dujinį ir skystąjį kurą 87

4.24.

Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos 88

4.25.

Šilumos arba vėsumos gamyba naudojant atliekinę šilumą 89

5.

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymo veikla 90

5.1.

Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, išplėtimas ir eksploatavimas 90

5.2.

Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų atnaujinimas 91

5.3.

Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų statyba, išplėtimas ir eksploatavimas 92

5.4.

Nuotekų surinkimo ir valymo sistemų atnaujinimas 93

5.5.

Susidarymo vietoje atskirtų nepavojingų atliekų rinkimas ir vežimas 95

5.6.

Anaerobinis nuotekų dumblo skaidymas 95

5.7.

Anaerobinis biologinių atliekų skaidymas 96

5.8.

Biologinių atliekų kompostavimas 97

5.9.

Medžiagų atgavimas iš nepavojingų atliekų 98

5.10.

Sąvartyno dujų surinkimas ir naudojimas 99

5.11.

CO2 transportavimas 100

5.12.

Požeminis nuolatinis geologinis CO2 saugojimas 100

6.

Transportas 101

6.1.

Keleivinis tarpmiestinis geležinkelių transportas 101

6.2.

Krovininis geležinkelių transportas 102

6.3.

Miesto ir priemiestinis transportas, keleivinis kelių transportas 103

6.4.

Mikromobilumo priemonių eksploatavimas, dviračių transporto logistika 104

6.5.

Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis 105

6.6.

Krovininio kelių transporto paslaugos 107

6.7.

Keleivinis vidaus vandenų transportas 108

6.8.

Krovininis vidaus vandenų transportas 109

6.9.

Keleivinio ir krovininio vidaus vandenų transporto priemonių modifikavimas 110

6.10.

Krovininis jūrų ir pakrančių vandens transportas, uosto operacijoms ir pagalbinei veiklai skirti laivai 111

6.11.

Keleivinis jūrų ir pakrančių vandens transportas 114

6.12.

Krovininio ir keleivinio jūrų ir pakrančių vandens transporto priemonių modifikavimas 116

6.13.

Mikromobilumo infrastruktūra, dviračių transporto logistika 117

6.14.

Geležinkelių transporto infrastruktūra 119

6.15.

Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui 120

6.16.

Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam vandens transportui 121

6.17.

Nedidelį anglies dioksido kiekį išskirianti oro uostų infrastruktūra 123

7.

Statyba ir nekilnojamojo turto veikla 124

7.1.

Naujų pastatų statyba 124

7.2.

Esamų pastatų renovacija 126

7.3.

Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas 128

7.4.

Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas 129

7.5.

Pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės prietaisų ir įrenginių įrengimas, techninė priežiūra ir remontas 130

7.6.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas 131

7.7.

Pastatų įsigijimas ir nuosavybė 132

8.

Informacija ir ryšiai 132

8.1.

Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla 132

8.2.

Duomenimis grindžiami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sprendimai 134

9.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 135

9.1.

Rinkos etapui artimi moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos 135

9.2.

Su tiesioginiu CO2 surinkimu iš oro susiję moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos 137

9.3.

Su pastatų energiniu naudingumu susijusios profesionalios paslaugos 138

A priedėlis.

Bendrieji reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijai 140

B priedėlis.

Bendrieji reikšmingos žalos tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai nedarymo kriterijai 142

C priedėlis.

Bendrieji su cheminių medžiagų naudojimu ir buvimu susijusios reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo kriterijai 143

D priedėlis.

Bendrieji reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijai 144

E priedėlis.

Vandens sistemų techninės specifikacijos 145

1.   MIŠKININKYSTĖ

1.1.   Miško įveisimas

Veiklos aprašymas

Miško įveisimas jį sodinant, tikslingai sėjant sėklas į žemę ar natūralus jo atkūrimas žemėje, kuri iki tol buvo naudojama kitoms reikmėms arba nenaudojama. Miško įveisimas reiškia, kad pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateiktą miško įveisimo apibrėžtį (1) žemės paskirtis pakeičiama į miško paskirtį, kai miškas – žemė, atitinkanti nacionalinėje teisėje nustatytą miško apibrėžtį, arba, jei jos nėra, atitinka FAO miško apibrėžtį (2). Miško įveisimas gali apimti miško įveisimą praeityje, jei jis vyksta laikotarpiu nuo medžių pasodinimo iki to laiko, kai žemė pripažįstama miško paskirties žeme.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu A2 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Šios kategorijos ekonominė veikla apsiriboja NACE II kodais 02.10 (miškininkystė ir kita miškininkystės veikla), 02.20 (medienos ruoša), 02.30, (laukinių augančių ne medienos produktų rinkimas) ir 02.40 (paramos miškininkystei paslaugos).

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.   Miško įveisimo planas ir vėlesnis miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.

Plotui, kuriame vykdoma veikla, taikomas bent penkerių metų arba nacionalinėje teisėje nustatyto minimalaus laikotarpio miško įveisimo planas, parengtas iki veiklos pradžios ir nuolat atnaujinamas, kol ši teritorija atitiks nacionalinės teisės aktuose nustatytą miško apibrėžtį arba, jei jos nėra, – FAO miško apibrėžtį.

Miško įveisimo plane yra visi elementai, kurių reikalaujama pagal nacionalinę teisę, susijusią su miško įveisimo poveikio aplinkai vertinimu.

1.2.

Nurodoma išsami informacija, pageidautina, pateikiant ją miško įveisimo plane arba, jeigu informacijos nėra, bet kuriame kitame dokumente, apie:

(a)

vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(b)

teritorijos paruošimą ir jo poveikį jau esančioms anglies sankaupoms, įskaitant dirvožemį ir antžeminę biomasę, siekiant apsaugoti žemę, kurioje yra didelių anglies sankaupų (3);

(c)

valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus;

(d)

bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(e)

miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(f)

komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(g)

priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei nustatyti ir išlaikyti;

(h)

socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(i)

su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(j)

poveikio aprūpinimui maistu vertinimą;

(k)

visi su miško įveisimu susiję reikšmingos žalos nedarymo kriterijai.

1.3.

Kai žemė tampa mišku, miško įveisimo planas pakeičiamas paskesniu miškotvarkos planu arba lygiaverčiu dokumentu pagal nacionalinę teisę, arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas nėra apibrėžti – kaip nurodyta FAO „miško ploto su ilgalaikiu miškotvarkos planu“ apibrėžtyje (angl. forest area with long-term forest management plan) (4). Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.4.

Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)

valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus (5);

(b)

bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)

miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(d)

vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)

komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)

priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)

socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)

su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)

visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.5.

Vykdant veiklą laikomasi geriausios nacionalinėje teisėje nustatytos miško įveisimo praktikos arba, jei tokia geriausia miško įveisimo praktika nacionalinėje teisėje nenustatyta, ši veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)

veikla atitinka Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 (6) nuostatas;

(b)

veikla vykdoma vadovaujantis Europos gairėmis dėl miško įveisimo ir atsodinimo, ypatingą dėmesį skiriant UNFCCC nuostatoms (7);

1.6.

Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (8), būklė neblogėja.

1.7.

Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 995/2010 (9) nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.8.

Miško įveisimo plane ir vėlesniame miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.   Naudos klimatui analizė

2.1.

Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.

Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.

Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)

analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (10). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)

įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)

valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)

naujausia įprastinė praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)

praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)

analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)

dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie padaro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.

Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.   Pastovumo garantija

3.1.

Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)

teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (11);

(b)

teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)

teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.

Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miško įveisimo planą ir po jo taikomą miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.   Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)

atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)

nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.   Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)

miško gavybos teritorijos (12), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)

valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto k papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas mažinamas, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (13) pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant veiklą naudojama kuo mažiau trąšų ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1009 (14) arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 (15) I priedo A dalyje (16), Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (17), Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio (18), Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (19), ir veikliosios medžiagos, kurioms PSO rekomenduojamoje pesticidų pavojingumo klasifikacijoje (20) priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė. Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

Išsami informacija, nurodyta 1.2 punkto k papunktyje (Miško įveisimo planas) ir 1.4 punkto i papunktyje (Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas), apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)

geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)

galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)

galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)

naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)

šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)

dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)

biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)

galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)

su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)

medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

1.2.   Miškų rekultivavimas ir atkūrimas, įskaitant atsodinimą ir natūralų miško regeneravimą po ekstremalaus reiškinio

Veiklos aprašymas

Miškų rekultivavimas ir atkūrimas, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje. Jei nacionalinėje teisėje tokios apibrėžties nėra, rekultivavimo ir atkūrimo sąvoka atitinka apibrėžtį, plačiai naudojamą konkrečioms šalims skirtoje recenzuojamoje mokslinėje literatūroje, arba apibrėžtį, atitinkančią FAO miškų atkūrimo sąvoką (21), arba apibrėžtį, atitinkančią vieną iš miškams taikomų ekologinio atkūrimo (22) ar miškų rekultivavimo (reanimavimo) (23) apibrėžčių pagal Biologinės įvairovės konvenciją (24). Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys taip pat apima miškų ūkio veiklos rūšis, atitinkančias FAO apibrėžtą „miško atsodinimą“ (25) ir „natūraliai regeneruojantį mišką“ (26) po ekstremalaus reiškinio, kurio sąvoka apibrėžta nacionalinėje teisėje arba, jei nacionalinėje teisėje tokios apibrėžties nėra, atitinka IPCC nustatytą ekstremalaus meteorologinio reiškinio sąvokos apibrėžtį (27), arba po gamtos gaisro, kurio sąvoka apibrėžta nacionalinėje teisėje, o jei nacionalinėje teisėje tokios apibrėžties nėra – Europos su gamtos ir miškų gaisrais susijusių terminų žodyne (28).

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys nesusijusios su žemės paskirties keitimu – veikla vykdoma nualintoje žemėje, kuri atitinka nacionalinėje teisėje nustatytą miško apibrėžtį, arba, jei jos nėra – FAO miško apibrėžtį (29).

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu A2 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Šios kategorijos ekonominė veikla apsiriboja NACE II kodais 02.10 (miškininkystė ir kita miškininkystės veikla), 02.20 (medienos ruoša), 02.30, (laukinių augančių ne medienos produktų rinkimas) ir 02.40 (paramos miškininkystei paslaugos).

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.   Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.

Veikla vykdoma žemės plote, kuriam taikomas nacionalinėje teisėje nustatytas miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas neapibrėžtas, remiamasi FAO „miško ploto, kuriam taikomas ilgalaikis miškotvarkos planas“ apibrėžtimi (30).

Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.2.

Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)

valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus (31);

(b)

bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)

miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(d)

vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)

komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)

priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)

socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)

su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)

visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.3.

Miškotvarkos sistemų tvarumas, dokumentais patvirtintas 1.1 punkte minėtame plane, užtikrinamas pasirenkant vieną iš šių principų, kuriuo siekiama plačiausio užmojo tikslų:

(a)

miškotvarka atitinka taikytiną nacionalinę tvarios miškotvarkos apibrėžtį;

(b)

miškotvarkos veikla atitinka FOREST EUROPE tvarios miškotvarkos apibrėžtį (32) ir yra vykdoma laikantis visos Europos veiklos lygmens tvarios miškotvarkos gairių (33);

(c)

įdiegtos valdymo sistemos atitinka miškų tvarumo kriterijus, nustatytus Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalyje, o nuo jų taikymo pradžios dienos – įgyvendinimo aktą dėl praktinių gairių, susijusių su energija iš miško biomasės, priimtą pagal tos direktyvos 29 straipsnio 8 dalį.

1.4.

Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (34), būklė neblogėja.

1.5.

Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Reglamente (ES) Nr. 995/2010 nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.6.

Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.   Naudos klimatui analizė

2.1.

Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.

Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.

Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)

analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (35). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)

Įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)

valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)

naujausia įprastinės veiklos praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)

praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)

analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)

dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie padaro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.

Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.   Pastovumo garantija

3.1.

Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)

teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (36);

(b)

teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)

teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.

Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.   Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)

atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)

nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.   Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)

miško gavybos teritorijos (37), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)

valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Dėl miškininkystės pokyčių, kuriuos lemia veikla, teritorijoje, kurioje veikla vykdoma, tvarus ilgalaikio žiediškumo potencialą turinčių medienos gaminių gamybai tinkamos pirminės miško biomasės tiekimas veikiausiai labai nesumažės. Atitiktis šiam kriterijui gali būti įrodyta atliekant 2 punkte minimą naudos klimatui analizę.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas sumažinamas, o pagal Direktyvą 2009/128/EB pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant veiklą naudojama kuo mažiau trąšų ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Reglamentą (ES) 2019/1009 arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos aktyviosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (38) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir aktyviosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė. Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)

geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)

galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)

galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)

naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)

šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)

dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)

biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)

galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)

su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)

medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

1.3.   Miškotvarka

Veiklos aprašymas

Miškotvarka, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje. Jei nacionalinėje teisėje tokios apibrėžties nėra, miškotvarka atitinka bet kokią ekonomikos veiklą, kuri yra miškui taikomos sistemos rezultatas ir kuri daro įtaką miško ekologinėms, ekonominėms ar socialinėms funkcijoms. Vykdant miškotvarkos veiklą joks žemės paskirties pokytis nenumatomas ir veikla vyksta žemėje, atitinkančioje nacionalinėje teisėje nustatytą miško apibrėžtį, arba, jei jos nėra – FAO miško apibrėžtį (39).

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu A2 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Šios kategorijos ekonominė veikla apsiriboja NACE II kodais 02.10 (miškininkystė ir kita miškininkystės veikla), 02.20 (medienos ruoša), 02.30, (laukinių augančių ne medienos produktų rinkimas) ir 02.40 (paramos miškininkystei paslaugos).

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.   Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.

Veikla vykdoma žemės plote, kuriam taikomas nacionalinėje teisėje nustatytas miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas neapibrėžtas, remiamasi FAO „miško ploto, kuriam taikomas ilgalaikis miškotvarkos planas“ apibrėžtimi (40).

Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.2.

Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)

valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus (41);

(b)

bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)

miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(d)

vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)

komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)

priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)

socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)

su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)

visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.3.

Miškotvarkos sistemų tvarumas, dokumentais patvirtintas 1.1 punkte minėtame plane, užtikrinamas pasirenkant vieną iš šių principų, kuriuo siekiama plačiausio užmojo tikslų:

(a)

miškotvarka atitinka taikytiną nacionalinę tvarios miškotvarkos apibrėžtį;

(b)

miškotvarkos veikla atitinka FOREST EUROPE tvarios miškotvarkos apibrėžtį (42) ir yra vykdoma laikantis visos Europos veiklos lygmens tvarios miškotvarkos gairių (43);

(c)

įdiegtos valdymo sistemos rodo atitiktį miškų tvarumo kriterijams, nustatytiems Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalyje, o nuo jų taikymo pradžios dienos – įgyvendinimo aktui dėl praktinių gairių, susijusių su energija iš miško biomasės, priimtam pagal tos direktyvos 29 straipsnio 8 dalį.

1.4.

Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (44), būklė neblogėja.

1.5.

Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Reglamente (ES) Nr. 995/2010 nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.6.

Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.   Naudos klimatui analizė

2.1.

Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.

Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.

Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)

analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (45). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)

Įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)

valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)

naujausia įprastinės veiklos praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)

praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)

analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)

dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie padaro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.

Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.   Pastovumo garantija

3.1.

Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)

teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (46);

(b)

teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)

teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.

Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.   Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)

atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)

nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.   Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)

miško gavybos teritorijos (47), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)

valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Dėl miškininkystės pokyčių, kuriuos lemia veikla, teritorijoje, kurioje veikla vykdoma, tvarus ilgalaikio žiediškumo potencialą turinčių medienos gaminių gamybai tinkamos pirminės miško biomasės tiekimas veikiausiai labai nesumažės. Atitiktis šiam kriterijui gali būti įrodyta atliekant 2 punkte minimą naudos klimatui analizę.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas sumažinamas, o pagal Direktyvą 2009/128/EB pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant šią veiklą sumažinamas trąšų naudojimas ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Reglamentą (ES) 2019/1009 arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (48) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir veikliosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė (49). Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)

geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)

galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)

galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)

naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)

šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)

dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)

biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)

galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)

su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)

medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

1.4.   Tausojamoji miškininkystė

Veiklos aprašymas

Miškotvarkos veikla, kuria siekiama išsaugoti vieną ar daugiau buveinių arba rūšių. Vykdant tausojamosios miškininkystės veiklą joks žemės kategorijos keitimas nenumatomas ir veikla vyksta žemėje, atitinkančioje nacionalinėje teisėje nustatytą miško apibrėžtį, arba, jei jos nėra – FAO miško apibrėžtį (50).

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu A2 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Šios kategorijos ekonominė veikla apsiriboja NACE II kodais 02.10 (miškininkystė ir kita miškininkystės veikla), 02.20 (medienos ruoša), 02.30, (laukinių augančių ne medienos produktų rinkimas) ir 02.40 (paramos miškininkystei paslaugos).

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.   Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.

Veikla vykdoma žemės plote, kuriam taikomas miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas nenustatytas, kaip nurodyta FAO apibrėžtyje „miško plotas, kuriam taikomas ilgalaikis miškotvarkos planas“ (51).

Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.2.

Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)

valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus;

(b)

bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)

miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą vietinės miško ekosistemos kontekste;

(d)

vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)

komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)

priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)

socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)

su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)

visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.3.

Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente:

(a)

nurodomas pagrindinis nustatytas tvarkymo tikslas (52), kurį sudaro dirvožemio ir vandens apsauga (53), biologinės įvairovės išsaugojimas (54) arba socialinės paslaugos (55), remiantis FAO apibrėžtimis;

(b)

skatinama biologinei įvairovei nekenkianti praktika, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai;

(c)

pateikiama analizė, susijusi su:

i)

poveikiu / neigiamais veiksniais buveinių išsaugojimui ir susijusių buveinių įvairovei;

ii)

sąlyga kirsti medžius kuo labiau sumažinant poveikį dirvožemiui;

iii)

kita veikla, darančia poveikį išsaugojimo tikslams, pavyzdžiui, medžiokle ir žvejyba, žemės ūkio, ganyklinės gyvulininkystės ir miškininkystės veikla, gamybos, kasybos ir komercine veikla.

1.4.

Miškotvarkos sistemų tvarumas, dokumentais patvirtintas 1.1 punkte minėtame plane, užtikrinamas pasirenkant vieną iš šių principų, kuriuo siekiama plačiausio užmojo tikslų:

(a)

miškotvarka atitinka nacionalinę tvarios miškotvarkos apibrėžtį, jei tokia yra;

(b)

miškotvarkos veikla atitinka FOREST EUROPE tvarios miškotvarkos apibrėžtį (56) ir yra vykdoma laikantis visos Europos veiklos lygmens tvarios miškotvarkos gairių (57);

(c)

įdiegtos valdymo sistemos rodo atitiktį miškų tvarumo kriterijams, nustatytiems Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalyje, o nuo jų taikymo pradžios dienos – įgyvendinimo aktui dėl praktinių gairių, susijusių su energija iš miško biomasės, priimtam pagal tos direktyvos 29 straipsnio 8 dalį.

1.5.

Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (58), būklė neblogėja.

1.6.

Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Reglamente (ES) Nr. 995/2010 nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.7.

Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.   Naudos klimatui analizė

2.1.

Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.

Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.

Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)

analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (59). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)

įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)

valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)

naujausia įprastinės veiklos praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)

praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)

analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)

dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie daro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.

Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.   Pastovumo garantija

3.1.

Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)

teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (60);

(b)

teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)

teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.

Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.   Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)

atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)

nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.   Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)

miško gavybos teritorijos (61), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)

miško valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Dėl miškininkystės pokyčių, kuriuos lemia veikla, teritorijoje, kurioje veikla vykdoma, tvarus ilgalaikio žiediškumo potencialą turinčių medienos gaminių gamybai tinkamos pirminės miško biomasės tiekimas veikiausiai labai nesumažės. Atitiktis šiam kriterijui gali būti įrodyta atliekant 2 punkte minimą naudos klimatui analizę.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Vykdant šią veiklą pesticidai ar trąšos nenaudojami.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (62) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir veikliosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė (63). Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

1.2 skirsnio i punkte nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)

geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)

galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)

galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)

naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)

šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)

dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)

biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)

galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)

su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)

medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

2.   APLINKOS APSAUGOS IR ATKŪRIMO VEIKLA

2.1.   Šlapynių atkūrimas

Veiklos aprašymas

Šlapynių atkūrimas – ekonominė veikla, kuria skatinamas šlapynių grąžinimas į pirminę būklę, ir ekonominė veikla, kuria gerinamos šlapynių funkcijos, nebūtinai skatinant būklės iki sutrikdymo atkūrimą, kai šlapynės reiškia žemę, atitinkančią tarptautinę šlapynės (64) arba durpyno apibrėžtį (65), nustatytą Konvencijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro konvencija) (66). Atitinkama teritorija atitinka Sąjungos šlapynių apibrėžtį, pateiktą Komisijos komunikate dėl išmintingo šlapžemių naudojimo ir išsaugojimo (67).

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšims nepriskirtas joks specialus NACE kodas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, tačiau jos yra susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 691/2011 (68) nustatyto aplinkos apsaugos veiklos rūšių statistinio klasifikatoriaus (CEPA) 6 klase.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.   Atkūrimo planas

1.1.

Šiai teritorijai taikomas atkūrimo planas, atitinkantis Ramsaro konvencijos šalių konferencijos priimtus šlapynių atkūrimo principus ir gaires (69), kol ši teritorija bus klasifikuojama kaip šlapynė (šlapžemė) ir jai bus taikomas šlapynių valdymo planas, atitinkantis Ramsaro konvencijos šalių konferencijos Ramsaro teritorijų ir kitų šlapynių valdymo planavimo gaires (70). Durpynų atkūrimo plane vadovaujamasi rekomendacijomis, pateiktomis atitinkamose pagal Ramsaro konvenciją priimtose rezoliucijose, įskaitant Rezoliuciją XIII/13.

1.2.

Atkūrimo plane išsamiai atsižvelgiama į vietos hidrologines ir pedologines sąlygas, įskaitant dirvožemio soties dinamiką ir aerobinių bei anaerobinių sąlygų pokyčius.

1.3.

Visi su šlapynių tvarkymu susiję reikšmingos žalos nedarymo kriterijai yra nustatyti atkūrimo plane.

1.4.

Atkūrimo plane numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.   Naudos klimatui analizė

2.1.

Veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)

naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)

prognozuojamas su veikla susijęs ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia 100 metų.

2.2.

Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)

analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (71). Visų pirma, jei toje analizėje naudojama šlapynių apibrėžtis skiriasi nuo nacionalinėje ŠESD apskaitoje naudojamos šlapynių apibrėžties, analizėje nurodomi susijusioje teritorijoje esantys įvairios kategorijos žemės plotai. Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką; Pakrančių šlapynių atveju klimato kaitos poveikio analizėje atsižvelgiama į prognozuojamą santykinį jūros lygio kilimą ir šlapynių migracijos potencialą;

(b)

Įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)

dokumentais pagrįsta valdymo praktika, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)

naujausia įprastinės veiklos praktika iki veiklos pradžios.

(c)

analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)

dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie daro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

4.   Pastovumo garantija

4.1.

Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, šlapynės statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)

teritorija laikoma šlapyne ir negali būti paverčiama kitos paskirties žemės plotu;

(b)

teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)

teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks šlapyne.

4.2.

Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant atkūrimo planą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

5.   Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)

atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)

nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

6.   Grupinis vertinimas

Atitiktį svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijams galima patikrinti valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Sumažinama durpių gavyba.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas mažinamas, o pagal Direktyvą 2009/128/EB pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant veiklą naudojama kuo mažiau trąšų ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Reglamentą (ES) 2019/1009 arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (72) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir veikliosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė (73). Veikla atitinka atitinkamus nacionalinius įgyvendinimo teisės aktus dėl veikliųjų sudedamųjų dalių.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

Į šio skirsnio 1 punkte nurodytą planą (atkūrimo planas) įtrauktos nuostatos dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)

geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)

galimybės naudoti arba išleisti invazines rūšis pašalinimą.

3.   GAMYBOS PRAMONĖ

3.1.   Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų gamyba

Veiklos aprašymas

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos, apibrėžtos Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte, technologijų gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C25, C27, C28, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią veiklą gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą gaminio gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.2.   Vandenilio gamybos ir naudojimo įrangos gamyba

Veiklos aprašymas

Vandenilio gamybos ir naudojimo įrangos gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais, visų pirma kodais C25, C27, C28, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminama šio priedo 3.10 skirsnyje nurodytus techninės analizės kriterijus atitinkanti vandenilio gamybos įranga ir vandenilio naudojimo įranga.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.3.   Mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijų gamyba

Veiklos aprašymas

Nedidelį anglies dioksido kiekį išmetančių transporto priemonių, riedmenų ir laivų gamyba, remontas, techninė priežiūra, modifikavimas, paskirties keitimas ir modernizavimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais C29.1, C30.1, C30.2, C30.9, C33.15 ir C33.17, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminamos, remontuojamos, techniškai prižiūrimos, modifikuojamos (74), modernizuojamos toliau išvardytos transporto priemonės arba keičiama jų paskirtis:

(a)

traukiniai, keleiviniai ir prekiniai vagonai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2;

(b)

traukiniai, keleiviniai ir prekiniai vagonai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2, kai yra eksploatuojami geležinkelyje su būtina infrastruktūra, o jei tokios infrastruktūros nėra, naudoja įprastinį variklį (dvejopas režimas);

(c)

miesto, priemiestinio ir keleivinio kelių transporto įrenginiai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2;

(d)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. M2 ir M3 kategorijoms (75) priskiriamų transporto priemonių, kurių kėbulo tipas žymimas kodu CA (vienaukštė transporto priemonė), CB (dviaukštė transporto priemonė), CC (vienaukštė sujungtoji transporto priemonė) arba CD (dviaukštė sujungtoji transporto priemonė) (76) ir kurios atitinka naujausią Euro 6 standartą, t. y. tiek Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 (77) reikalavimus, o nuo to reglamento dalinių pakeitimų įsigaliojimo dienos – tų iš dalies reglamentą keičiančių teisės aktų reikalavimus dar net iki jų taikymo pradžios dienos, tiek naujausio Euro 6 standarto etapo reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 582/2011 (78) I priedo 9 priedėlio 1 lentelėje, kai nuostatos, kuriomis tas etapas reglamentuojamas, jau yra įsigaliojusius, bet dar nėra taikomos to tipo transporto priemonėms (79). Jei tokio standarto nėra, transporto priemonės tiesiogiai neišmeta nė kiek CO2;

(e)

mikromobilumo priemonės, varomos naudotojo fiziniu aktyvumu, netaršiu varikliu arba netaršaus variklio ir fizinio aktyvumo deriniu;

(f)

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, priskiriamos lengvosioms transporto priemonėms (80), kurių:

i)

iki 2025 m. gruodžio 31 d.: savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631 (81) 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra mažesnis nei 50 g CO2/km (mažataršės ir netaršios lengvosios transporto priemonės);

ii)

nuo 2026 m. sausio 1 d.: savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra lygus nuliui;

(g)

L kategorijos transporto priemonių (82) atveju variklio išmetamo CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 (83) nustatytą teršalų išmetimo bandymo procedūrą, lygus 0 g CO2e/km;

(h)

sunkiosioms transporto priemonėms priskiriamos N2 ir N3 bei N1 kategorijų transporto priemonės, neskirtos iškastiniam kurui vežti, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonų ir kurios yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1242 (84) 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės;

(i)

N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, neskirtos iškastiniam kurui vežti, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra didesnė nei 7,5 tonos ir kurios yra Reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės arba to reglamento 3 straipsnio 12 punkte apibrėžtos mažataršės sunkiosios transporto priemonės;

(j)

keleiviniai vidaus vandenų laivai, kurie:

i)

tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra hibridiniai ir dviejų rūšių degalus naudojantys laivai, kuriuos normaliai eksploatuojant bent 50 proc. energijos suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

(k)

krovininiai vidaus vandenų laivai, neskirti iškastiniam kurui gabenti, kurie:

i)

tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai (iš variklio) išmeta CO2 kiekį tonkilometriui (g CO2/tkm), apskaičiuotą (arba įvertintą naujų laivų atveju) pagal energijos vartojimo efektyvumo eksploatacijos rodiklį (85), kuris yra 50 proc. mažesnis už vidutinę išmetamo CO2 kiekio pamatinę vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5- LH pogrupis) pagal Reglamento (ES) 2019/1242 11 straipsnį;

(l)

krovininiai jūrų ir pakrančių vandens transporto laivai, uosto operacijoms ir pagalbinei veiklai atlikti naudojami laivai, neskirti iškastiniam kurui gabenti, kurie:

i)

tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra hibridiniai ir dviejų rūšių degalus naudojantys laivai, kuriuos normaliai eksploatuojant jūroje ir uostuose bent 25 proc. energijos suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

iii)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir tik tais atvejais, kai galima įrodyti, kad laivai naudojami tik pakrančių ir trumpųjų nuotolių laivybos paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie kitų transporto rūšių ir šiuo metu sausuma gabenamus krovinius gabenti jūra, teikti, laivai, kurių tiesiogiai (iš variklio) išmetamas CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR) (86), yra 50 proc. mažesnis už vidutinę pamatinę išmetamo CO2 kiekio vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5-LH pogrupis) pagal Reglamento (ES) 2019/1242 11 straipsnį;

iv)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. laivai yra pasiekę energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR), kurio vertė yra 10 proc. mažesnė nei nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikytini EVEPR reikalavimai (87), jeigu laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių (88);

(m)

keleiviniai jūrų ir pakrančių vandens transporto laivai, neskirti iškastiniam kurui gabenti, kurie:

i)

tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad normaliai hibridinių ir dviejų rūšių degalus naudojančių laivų eksploatacijai jūroje ir uostuose bent 25 proc. energijos būtų suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

iii)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. laivai yra pasiekę energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR), kurio vertė yra 10 proc. mažesnė nei nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikytini EVEPR reikalavimai, jeigu laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių (89).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Kai taikytina, laivuose nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB (90).

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.4.   Baterijų gamyba

Veiklos aprašymas

Naudoti transporte, stacionariam ir nuo tinklo nepriklausomam energijos kaupimui skirtų ir kitos pramoninės paskirties įkraunamųjų baterijų, baterijų blokų ir akumuliatorių gamyba. Atitinkamų komponentų (baterijose esančių aktyviųjų medžiagų, baterijos elementų, korpusų ir elektroninių komponentų) gamyba.

Gyvavimo ciklą baigusių baterijų perdirbimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais C27.2 ir E38.32 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonomikos veiklą gaminamos įkraunamosios baterijos, baterijų blokai ir akumuliatoriai (ir atitinkami jų komponentai), be kita ko, iš perdirbtų žaliavų, kuriuos naudojant transporte, stacionariose ir nuo tinklo nepriklausomose energijos kaupimo priemonėse ir pagal kitokią pramoninę paskirtį gerokai sumažėja išmetamų ŠESD kiekis.

Vykdant šią ekonominę veiklą perdirbamos gyvavimą ciklą baigusios baterijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant naujų baterijų, komponentų ir medžiagų gamybos veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

Perdirbimo procesai atitinka sąlygas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB (91) 12 straipsnyje ir tos direktyvos III priedo B dalyje, įskaitant atitinkamų naujausių geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą, švino rūgštinėms baterijoms, nikelio ir kadmio baterijoms ir kitoms cheminėms medžiagoms taikomo perdirbimo veiksmingumo pasiekimą. Šiais procesais užtikrinama, kad metalo būtų perdirbama kiek tik techniškai įmanoma nepatiriant pernelyg didelių išlaidų.

Kai taikytina, įrenginiai, kuriuose vykdomi perdirbimo procesai, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (92) nustatytus reikalavimus.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Baterijos atitinka taikomas baterijų pateikimo Sąjungos rinkai tvarumo taisykles, įskaitant pavojingųjų medžiagų naudojimo baterijose apribojimus, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (93) ir Direktyvą 2006/66/EB.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.5.   Pastatų efektyvaus energijos vartojimo įrangos gamyba

Veiklos aprašymas

Pastatų efektyvaus energijos vartojimo įrangos gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais, visų pirma kodais C16.23, C23.11, C23.20, C23.31, C23.32, C23.43, C.23.61, C25.11, C25.12, C25.21, C25.29, C25.93, C27.31, C27.32, C27.33, C27.40, C27.51, C28.11, C28.12, C28.13, C28.14, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant ekonominę veiklą gaminamas vienas ar keli toliau nurodyti energijos vartojimo efektyvumo įrenginiai ir jų pagrindiniai komponentai (94):

(a)

langai, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 1,0 W/m2K;

(b)

durys, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 1,2 W/m2K;

(c)

išorės sienų sistemos, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 0,5 W/m2K;

(d)

stogo dengimo sistemos, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 0,3 W/m2K;

(e)

izoliaciniai produktai, kurių lambda vertė yra ne didesnė kaip 0,06 W/m2K;

(f)

buitiniai prietaisai, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 (95) ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriami prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(g)

šviesos šaltiniai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriami prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(h)

patalpų šildymo ir buitinio karšto vandens sistemos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriamos prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(i)

vėsinimo ir ventiliacijos sistemos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriamos prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(j)

apšvietimo sistemoms skirti judesio ir šviesos jutikliai;

(k)

šilumos siurbliai, kurie atitinka šio priedo 4.16 skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus;

(l)

fasado ir stogo dengimo elementai, turintys saulės šviesos laidumo sistemą arba saulės energijos reguliavimo funkciją, įskaitant elementus, kurie palaiko augmenijos augimą;

(m)

gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams skirtos efektyviai energiją naudojančių pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos;

(n)

zoniniai termostatai ir prietaisai, skirti gyvenamųjų pastatų pagrindinėms elektros arba šilumos apkrovoms išmaniai stebėti, ir jutiklių įranga;

(o)

gaminiai, skirti apskaityti šilumą ir kontroliuoti temperatūrą individualiuose būstuose, prijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, ir atskiruose butuose, prijungtuose prie centralizuotos visam pastatui šilumą tiekiančios sistemos, taip pat skirti centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms;

(p)

centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumokaičiai ir pastotės, atitinkantys centralizuoto šilumos arba vėsumos skirstymo veiklą, nurodytą šio priedo 4.15 skirsnyje;

(q)

gaminiai, skirti šildymo sistemoms išmaniai stebėti ir reguliuoti, ir jutiklių įranga.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.6.   Kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų gamyba

Veiklos aprašymas

Technologijų, kuriomis siekiama gerokai sumažinti kituose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį ir kurios nėra įtrauktos į šio priedo 3.1–3.5 skirsnius, gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais, visų pirma kodais C22, C25, C26, C27 ir C28, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminamos technologijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kurias taikant per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis sumažėja gerokai daugiau, palyginti su rinkoje esančiomis geriausiomis alternatyviomis technologijomis, produktais arba sprendimais.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES (96) arba pagal ISO 14067:2018 (97) arba ISO 14064-1:2018 (98) standartą.

Nustatytą išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimą per visą gyvavimo ciklą tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.7.   Cemento gamyba

Veiklos aprašymas

Cemento klinkerio, cemento arba alternatyvaus rišiklio gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C23.51 pagal Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama viena iš šių medžiagų:

(a)

pilkasis cemento klinkeris, kai jį gaminant išmetamas savitasis išmetamas ŠESD kiekis (99) yra mažesnis nei 0,722 (100) tCO2 vienai pilkojo cemento klinkerio tonai;

(b)

cementas, pagamintas iš pilkojo klinkerio, arba alternatyvus hidraulinis rišiklis, kai savitasis ŠESD kiekis (101), išmetamas gaminant klinkerį ir cementą arba alternatyvų rišiklį, yra mažesnis nei 0,469 (102) tCO2e vienai pagaminto cemento arba alternatyvaus rišiklio tonai.

Jei vykdant gamybos procesą CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant cemento, kalkių ir magnio oksido gamybos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas (103).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra (104).

Cemento gamybai, kurioje pavojingosios atliekos naudojamos kaip alternatyvus kuras, taikomos saugaus atliekų tvarkymo užtikrinimo priemonės.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.8.   Aliuminio gamyba

Veiklos aprašymas

Aliuminio gamyba taikant pirminio aliuminio oksido (boksito) procesą arba antrinis aliuminio perdirbimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais C24.42, C24.53 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama viena iš šių medžiagų:

(a)

pirminis aliuminis, kai ekonominė veikla atitinka du iš toliau nurodytų kriterijų iki 2025 m. ir visus toliau nurodytus kriterijus (105) po 2025 m.:

i)

išmetamas ŠESD kiekis (106) neviršija 1,484 (107) tCO2e vienai pagaminto aliuminio tonai (108):

ii)

netiesioginio ŠESD išmetimo vidutinis taršos anglies dioksidu intensyvumas (109) neviršija 100g CO2e/kWh;

iii)

vykstant gamybos procesui suvartojamos elektros energijos kiekis neviršija 15,5 MWh/t Al;

(b)

antrinis aliuminis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant spalvotųjų metalų pramonės šakų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas (110). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.9.   Geležies ir plieno gamyba

Veiklos aprašymas

Geležies ir plieno gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais, visų pirma kodais C24.10, C24.20, C24.31, C24.32, C24.33, C24.34, C24.51 ir C24.52, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminamas vienas iš šių dalykų:

(a)

geležis ir plienas, kai išmetamas ŠESD kiekis (111), iš jo atėmus išmetamųjų teršalų kiekį, priskiriamą išmetamųjų dujų gamybai pagal Reglamento (ES) 2019/331 VII priedo 10.1.5 punkto a papunktį, neviršija šių skirtingiems gamybos proceso etapams taikomų verčių:

i)

išlydytas metalas = 1,331 (112) tCO2e/t produkto;

ii)

sukepintoji rūda = 0,163 (113) tCO2e/t produkto;

iii)

koksas (išskyrus lignito koksą) = 0,144 (114) tCO2e/t produkto;

iv)

ketaus liejinys = 0,299 (115) tCO2e/t produkto;

v)

elektrinio lanko krosnies (ELK) gausiai legiruotas plienas = 0,266 (116) tCO2e/t produkto;

vi)

elektrinio lanko krosnies (ELK) nelegiruotasis plienas = 0,209 (117) tCO2e/t produkto;

(b)

plienas elektrinio lanko krosnyse (ELK), kuriose gaminamas ELK nelegiruotasis plienas arba ELK gausiai legiruotas plienas, kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331, kai plieno laužo sąnaudos, palyginti su produkto išeiga, nėra mažesnės nei:

i)

70 proc. gausiai legiruoto plieno gamybos atveju;

ii)

90 proc. nelegiruotojo plieno gamybos atveju.

Jei vykdant gamybos procesą CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl geležies ir plieno gamybos (118).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.10.   Vandenilio gamyba

Veiklos aprašymas

Vandenilio ir vandenilinių sintetinių degalų gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.11 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka reikalavimą, kad per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas vandenilio atveju būtų 73,4 proc. [t. y. viso gyvavimo ciklo išmetimas būtų mažesnis kaip 3 tCO2e/tH2], o vandenilinių sintetinių degalų atveju – 70 proc., palyginti su lyginamąja 94g CO2e/MJ iškastinio kuro verte, pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nurodytu metodu.

Per gyvavimo ciklą sumažėjęs išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką arba pagal ISO 14067:2018 (119) arba ISO 14064-1:2018 (120) standartą.

Nustatytas per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas tikrinamas, kai taikoma, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnį arba jį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei vykdant gamybos procesą CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl chloro ir šarmų gamybos (121) ir geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (122);

(b)

išvadas dėl naftos ir dujų perdirbimo geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) (123).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.11.   Suodžių gamyba

Veiklos aprašymas

Suodžių gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.13 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykstant suodžių gamybos procesui išmetamas ŠESD kiekis (124) yra mažesnis nei 1,141 (125) t CO2e vienai produkto tonai.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą kietų ir kt. neorganinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais pramonei (126);

(b)

geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (127).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.12.   Natrio karbonato gamyba

Veiklos aprašymas

Natrio karbonato (kalcinuotosios sodos, anglies rūgšties, dinatrio druskos) gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.13 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykstant natrio karbonato gamybos procesui išmetamas ŠESD kiekis (128) yra mažesnis nei 0,789 (129) t CO2e vienai produkto tonai.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą kietų ir kt. neorganinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais pramonei (130);

(b)

geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (131).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.13.   Chloro gamyba

Veiklos aprašymas

Chloro gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.13 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Elektros energijos suvartojimas elektrolizės ir chloro apdorojimo tikslais yra ne didesnis kaip 2,45 MWh vienai chloro tonai.

Gaminant chloro gamybai naudojamą elektros energiją per visą gyvavimo ciklą išmetamas vidutinis ŠESD kiekis yra ne didesnis kaip 100 g CO2e/kWh.

Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (132) arba ISO 14064-1:2018 (133) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl chloro ir šarmų gamybos (134);

(b)

geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (135).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.14.   Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba

Veiklos aprašymas

Šių medžiagų gamyba:

a)

didelės vertės cheminių medžiagų (DVChM):

i)

acetileno;

ii)

etileno;

iii)

propileno;

iv)

butadieno;

b)

aromatinių angliavandenilių:

i)

alkilbenzenų mišinių, alkilnaftalenų mišinių, išskyrus priskiriamus suderintosios klasifikacijos (HS)2707 arba 2902 pozicijoms;

ii)

cikloheksano;

iii)

benzeno

iv)

tolueno;

v)

o-ksileno;

vi)

p-ksileno;

vii)

m-ksileno ir ksileno izomerų mišinių;

viii)

etilbenzeno;

ix)

kumeno;

x)

bifenilo, terfenilų, viniltoluenų, kitų ciklinių angliavandenilių, išskyrus ciklanus, ciklenus, cikloterpenus, benzeną, tolueną, ksilenus, stireną, etilbenzeną, kumeną, naftaleną, antraceną;

xi)

benzolo (benzeno), toluolo (tolueno) ir ksilolo (ksilenų);

xii)

naftaleno ir kitų aromatinių angliavandenilių mišinių (išskyrus benzolą, toluolą, ksilolą);

c)

vinilchlorido;

d)

stireno;

e)

etileno oksido;

f)

monoetilenglikolio;

g)

adipo rūgšties.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.14 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Per pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos procesus išmetamas ŠESD kiekis (136) yra mažesnis nei:

(a)

dideliais kiekiais gaminamų cheminių medžiagų atveju: 0,693 (137) tCO2e/t DVChM;

(b)

aromatinių angliavandenilių atveju: 0,0072 (138) tCO2e sudėtinės svertinės išeigos vertės;

(c)

vinilchlorido atveju: 0,171 (139) tCO2e/t vinilchlorido;

(d)

stireno atveju: 0,419 (140) tCO2e/t stireno;

(e)

etileno oksido arba etileno glikolių atveju: 0,314 (141) tCO2e/t etileno oksido arba etileno glikolio;

(f)

adipo rūgšties atveju: 0,32 (142) tCO2e/t adipo rūgšties.

Jei į taikymo sritį patenkančios organinės cheminės medžiagos visiškai arba iš dalies gaminamos iš atsinaujinančiųjų žaliavų, su tokiomis visiškai arba iš dalies iš atsinaujinančiųjų žaliavų pagamintomis cheminėmis medžiagomis siejamas per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei iš iškastinio kuro žaliavų pagamintų lygiaverčių cheminių medžiagų.

Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (143) arba ISO 14064-1:2018 (144) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Vykdant pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais (145);

(b)

geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (146).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.15.   Amoniako gamyba

Veiklos aprašymas

Amoniako gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.15 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)

amoniakas yra pagamintas iš vandenilio, atitinkančio šio priedo 3.10 skirsnyje (Vandenilio gamyba) nurodytus techninės analizės kriterijus;

(b)

amoniakas atgaunamas iš nuotekų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

dideliais kiekiais gaminamų neorganinių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (147);

(b)

geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (148).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.16.   Azoto rūgšties gamyba

Veiklos aprašymas

Azoto rūgšties gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.15 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Gaminant azoto rūgštį išmetamas ŠESD kiekis (149) yra mažesnis nei 0,038 (150) t CO2e vienai azoto rūgšties tonai.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

dideliais kiekiais gaminamų neorganinių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (151);

(b)

geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (152).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.17.   Pirminių plastikų gamyba

Veiklos aprašymas

Dervų, plastikų medžiagų, nevulkanizuojamų termoplastinių elastomerų gamyba, maišymas ir dervos mišinių ruošimas pagal užsakymą, taip pat ne pagal užsakymą gaminamų sintetinių dervų gamyba.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu C20.16 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)

pirminis plastikas gaminamas vien tik mechaniškai perdirbant plastiko atliekas;

(b)

kai mechaninis perdirbimas nėra techniškai įmanomas ar ekonomiškai perspektyvus, pirminis plastikas gaminamas vien tik chemiškai perdirbant plastiko atliekas, o per pagaminto plastiko gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis, atskaičiavus visą naudą iš pagaminto kuro, yra mažesnis už ŠESD kiekį, išmetamą per lygiaverčio pirminio plastiko, pagaminto iš iškastinio kuro žaliavų, gyvavimo ciklą. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (153) arba ISO 14064-1:2018 (154) standartą. Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

(c)

plastikas, visiškai arba iš dalies pagamintas iš atsinaujinančiųjų žaliavų (155) ir per visą jo gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei ŠESD kiekis, kuris per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant lygiavertį pirminį plastiką iš iškastinio kuro žaliavų. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018 standartą. Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Vykdant pirminių plastikų gamybos veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant pirminių plastikų gamybos veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)

geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą polimerų gamybai (156);

(b)

geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (157).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.   ENERGETIKA

4.1.   Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, gaminančių elektrą naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją, statyba arba eksploatavimas.

Kai veikla yra neatsiejama šio priedo 7.6 skirsnyje nurodytos veiklos „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“ dalis, taikomi 7.6 skirsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra naudojant fotovoltinės saulės energijos technologiją.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.2.   Elektros energijos gamyba naudojant saulės energijos koncentravimo technologiją

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama naudojant saulės energijos koncentravimo technologiją, statyba arba eksploatavimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra naudojant saulės energijos koncentravimo technologiją.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.3.   Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš vėjo energijos, statyba arba eksploatavimas.

Kai veikla yra neatsiejama šio priedo 7.6 skirsnyje nurodytos veiklos „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“ dalis, taikomi 7.6 skirsnyje nustatyti techninės analizės kriterijai.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra iš vėjo energijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Jūros vėjo elektrinės statybos atveju veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (158), pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytu 11 deskriptoriumi (triukšmas/energija) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Komisijos sprendime (ES) 2017/848 (159) nustatytų tam deskriptoriui taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus (160).

Jūros vėjo elektrinės atveju veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytais deskriptoriais Nr. 1 (biologinė įvairovė) ir Nr. 6 (jūros dugno vientisumas) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tam deskriptoriui taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

4.4.   Elektros energijos gamyba naudojant vandenynų energijos technologijas

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš vandenynų energijos, statyba arba eksploatavimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra iš vandenynų energijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytu 11 deskriptoriumi (triukšmas/energija) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tam deskriptoriui taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nuo užsiteršimo apsaugančių (neapaugančiųjų) dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 (161), kuriuo Sąjungos teisėje įgyvendinama 2001 m. spalio 5 d. priimta Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kas būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytu 1 deskriptoriumi (biologinė įvairovė) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tiems deskriptoriams taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

4.5.   Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš hidroenergijos, statyba arba eksploatavimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)

elektros gamybos įrenginys yra natūraliojo nuotėkio elektrinė, neturinti dirbtinio rezervuaro;

(b)

elektros energijos gamybos įrenginio galios tankis yra didesnis nei 5 W/m2;

(c)

ŠESD kiekis, per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant elektros energiją iš hidroenergijos, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (162), ISO 14064-1:2018 (163) standartą arba naudojantis G-res priemone (164). Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

1.

Veikla atitinka Direktyvos 2000/60/EB nuostatas, visų pirma tos direktyvos 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.

Esamų hidroelektrinių eksploatavimo, įskaitant atnaujinimo veiklą, kuria siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba energijos kaupimo potencialą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

2.1.

pagal Direktyvą 2000/60/EB, visų pirma tos direktyvos 4 ir 11 straipsnius, siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandeniui, taip pat saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims, įgyvendintos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu atžvilgiu svarbios poveikio švelninimo priemonės;

2.2.

atitinkamais atvejais, priklausomai nuo natūraliai paveiktuose vandens telkiniuose esančių ekosistemų, priemonės apima:

(a)

priemones, kuriomis užtikrinama žuvų migracija pasroviui ir prieš srovę (pvz., žuvims nekenkiančios turbinos, žuvų nukreipimo konstrukcijos, šiuolaikinės visiškai funkcionalios žuvų pralaidos, priemonės, kurias taikant žuvų migracijos arba neršto laikotarpiu sustabdomas turbinų naudojimas ir vandens išleidimas arba sumažinamas jų mastas);

(b)

priemones, kuriomis užtikrinamas minimalus ekologinis srautas (įskaitant greitų trumpalaikių srauto svyravimų arba operacijų hidroelektrinės pikinės apkrovos metu mažinimą) ir nuosėdų srautas;

(c)

buveinių apsaugos arba gerinimo priemones;

2.3.

Šių priemonių veiksmingumo stebėsena siejama su leidimo, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą paveikto vandens telkinio būklę arba potencialą, išdavimu;

3.

Naujų hidroelektrinių statybos atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

3.1.

pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, visų pirma jo 7 dalį, prieš pradedant statybą atliekamas projekto poveikio vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti visą jo galimą poveikį tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklei ir galimą poveikį saugomoms buveinėms bei tiesiogiai nuo vandens priklausančioms rūšims, atsižvelgiant į konkrečius migracijos koridorius, laisvai tekančias upes ar ekosistemas arti netrikdomų gamtinių sąlygų.

Vertinimas grindžiamas naujausiais, išsamiais ir tiksliais duomenimis, įskaitant stebėsenos duomenis, susijusius su biologinės kokybės elementais, kurie yra ypač jautrūs hidromorfologiniams pokyčiams, ir numatoma vandens telkinio būkle dėl naujos veiklos, palyginti su dabartine.

Visų pirma įvertinamas šio naujo projekto ir kitos upės baseino rajone esančios arba planuojamos infrastruktūros sudėtinis poveikis;

3.2.

Remiantis tuo poveikio vertinimu nustatyta, kad elektrinės projektas parengtas taip, kad jos techninė koncepcija, vietos parinkimu ir poveikio švelninimo priemonėmis užtikrinta elektrinės atitiktis vienam iš šių reikalavimų:

(a)

elektrinė nei pablogina su ja susijusio vandens telkinio geros būklės arba potencialo, nei trukdo pasiekti jo gerą būklę arba potencialą;

(b)

jei kyla rizika, kad elektrinė gali pabloginti konkretaus su ja susijusio vandens telkinio gerą būklę arba potencialą arba sutrukdyti pasiekti jo gerą būklę arba potencialą, toks pablogėjimas nėra reikšmingas ir yra pagrįstas išsamia sąnaudų ir naudos analize, įrodančia abu iš toliau nurodytų dalykų:

i)

tai, kad yra svarbių viešojo intereso priežasčių arba tai, kad nauda, kurią tikimasi gauti iš planuojamos hidroelektrinės, yra didesnė už žalą, kurią patiria aplinka ir visuomenė dėl prastėjančios vandens telkinio būklės;

ii)

tai, kad dėl techninių galimybių ar neproporcingų išlaidų svarbaus viešojo intereso arba naudos, kurią tikimasi gauti iš elektrinės, negalima užtikrinti alternatyviomis priemonėmis, kurios padėtų pasiekti geresnį aplinkosauginį rezultatą (pvz., esamų hidroelektrinių atnaujinimas ar upės tęstinumo netrikdančių technologijų naudojimas);

3.3.

siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandens telkiniui, taip pat saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims, įgyvendintos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu požiūriu tinkamos poveikio švelninimo priemonės.

Atitinkamais atvejais, priklausomai nuo natūraliai paveiktuose vandens telkiniuose esančių ekosistemų, poveikio švelninimo priemonės apima:

(a)

priemones, kuriomis užtikrinama žuvų migracija pasroviui ir prieš srovę (pvz., žuvims nekenkiančios turbinos, žuvų nukreipimo konstrukcijos, šiuolaikinės visiškai funkcionalios žuvų pralaidos, priemonės, kurias taikant žuvų migracijos arba neršto laikotarpiu sustabdomas turbinų naudojimas ir vandens išleidimas arba sumažinamas jų mastas);

(b)

priemones, kuriomis užtikrinamas minimalus ekologinis srautas (įskaitant greitų trumpalaikių srauto svyravimų arba operacijų hidroelektrinės pikinės apkrovos metu mažinimą) ir nuosėdų srautas;

(c)

buveinių apsaugos arba gerinimo priemones;

Šių priemonių veiksmingumo stebėsena siejama su leidimo, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą paveikto vandens telkinio būklę arba potencialą, išdavimu;

3.4.

įrenginys nėra nuolatinė kliūtis pasiekti kurio nors tame pačiame upės baseino rajone esančio vandens telkinio gerą būklę ir (arba) potencialą;

3.5.

be pirmiau nurodytų poveikio švelninimo priemonių, kai tinkama, taip pat įgyvendinamos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dėl projekto tame pačiame upės baseino rajone esantys vandens telkiniai nebūtų dar labiau suskaidyti. Tai pasiekiama atkuriant tęstinumą tame pačiame upės baseino rajone taip, kad būtų kompensuotas tęstinumo sutrikimas, kurį gali sukelti planuojama hidroelektrinė. Kompensavimas pradedamas prieš įgyvendinant projektą.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus (165).

4.6.   Elektros energijos gamyba iš geoterminės energijos

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš geoterminės energijos, statyba arba eksploatavimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Gaminant elektros energiją iš geoterminės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064- 1:2018 standartą. Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Didelės entalpijos geoterminės energijos sistemų eksploatacijos atveju įdiegtos taršos mažinimo sistemos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio lygį ir taip užtikrinti, kad nebūtų trukdoma pasiekti ribines oro kokybės vertes, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/107/EB (166) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/50/EB (167).

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.7.   Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinantįjį neiškastinį dujinį ir skystąjį kurą

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose šiluma arba vėsuma gaminama naudojant atsinaujinantįjį dujinį ir skystąjį kurą, statyba ir eksploatavimas. Ši veikla neapima elektros gamybos, vykdomos naudojant tik biodujas ir skystuosius bioproduktus (žr. šio priedo 4.8 skirsnį).

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.11 ir F42.22, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.

ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas vykstant elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas atsinaujinantysis dujinis ir skystasis kuras, procesui, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (168) arba ISO 14064-1:2018 (169) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

2.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša (įskaitant anglies dioksido surinkimą arba dekarbonizuoto kuro naudojimą), ta taršos mažinimo veikla, kai taikoma, atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamame šio priedo skirsnyje.

Jei gaminant elektros energiją CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

3.

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)

statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., metano nuotėkiui, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

(b)

eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmesto metano kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

4.

Jei vykdant veiklą atsinaujinančiųjų išteklių dujinis arba skystasis kuras derinamas su biodujomis arba skystaisiais bioproduktais, biodujų arba skystųjų bioproduktų gamybai naudojama žemės ūkio išteklių biomasė atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, o miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (170). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 (171) II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

4.8.   Elektros energijos gamyba iš bioenergijos

Veiklos aprašymas

Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama tik iš biomasės, biodujų arba skystųjų bioproduktų, neįskaitant elektros energijos gamybos, kurią vykdant atsinaujinančių išteklių kuras maišomas su biodujomis arba skystaisiais bioproduktais (žr. šio priedo 4.7 skirsnį), statyba ir eksploatavimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu D35.11 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.

Vykdant veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

2.

Naudojant biomasę išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažinimas bent 80 proc., palyginti su Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede nustatyta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo metodika ir santykine lyginamąja iškastinio kuro verte.

3.

Jei įrenginiai grindžiami organinių medžiagų anaerobiniu skaidymu, degazuotojo substrato gamyba vyksta laikantis atitinkamai šio priedo 5.6 skirsnio kriterijų ir 5.7 skirsnio 1 ir 2 kriterijų.

4.

1 ir 2 punktai netaikomi elektros energijos gamybos įrenginiams, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra mažesnė kaip 2 MW ir kuriuose naudojamas dujinis biomasės kuras.