Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R1958

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1958 2021 m. birželio 23 d. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 papildomas nustatant išsamias motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų išmaniąsias greičio palaikymo pagalbines sistemas, ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo konkrečių bandymo procedūrų ir techninių reikalavimų taisykles ir iš dalies keičiamas to reglamento II priedas (Tekstas svarbus EEE)

C/2021/4455

OL L 409, 2021 11 17, pp. 1–161 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 21/09/2023

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2021/1958/oj

2021 11 17   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 409/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1958

2021 m. birželio 23 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 papildomas nustatant išsamias motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų išmaniąsias greičio palaikymo pagalbines sistemas, ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo konkrečių bandymo procedūrų ir techninių reikalavimų taisykles ir iš dalies keičiamas to reglamento II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 631/2009, (ES) Nr. 406/2010, (ES) Nr. 672/2010, (ES) Nr. 1003/2010, (ES) Nr. 1005/2010, (ES) Nr. 1008/2010, (ES) Nr. 1009/2010, (ES) Nr. 19/2011, (ES) Nr. 109/2011, (ES) Nr. 458/2011, (ES) Nr. 65/2012, (ES) Nr. 130/2012, (ES) Nr. 347/2012, (ES) Nr. 351/2012, (ES) Nr. 1230/2012 ir (ES) 2015/166 (1), ypač į jo 4 straipsnio 6 dalį ir 6 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) 2019/2144 6 straipsnį M ir N kategorijų motorinėse transporto priemonėse turi būti įdiegtos tam tikros pažangiosios transporto priemonių sistemos, įskaitant išmaniąsias greičio palaikymo pagalbines (toliau – ISA) sistemas. Reglamento (ES) 2019/2144 II priede nustatyti pagrindiniai motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į ISA sistemas, reikalavimai;

(2)

būtinos išsamios taisyklės dėl konkrečių bandymų procedūrų ir techninių reikalavimų, taikomų motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimui, atsižvelgiant į ISA sistemas, ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimui;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2019/2144 3 straipsnio 3 punktą ISA sistema – tai sistema, padedanti vairuotojui palaikyti tinkamą greitį pagal eismo padėtį, siųsdama specialų ir tinkamą signalą. Šiuo metu yra kelios techninės galimybės grįžtamojo ryšio metodiką naudoti kaip ISA sistemos pagrindą. Tačiau ne visi šie sprendimai gali būti naudojami kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje dėl jos techninių charakteristikų. Todėl būtina nurodyti grįžtamojo ryšio metodikas, kurios būtų palyginamai saugios ir veiksmingos nepaisant jų funkcinių skirtumų. Tikslinga nurodyti kelias grįžtamojo ryšio metodikas ir leisti gamintojams pasirinkti bet kurią metodiką, kuria jie nori grįsti savo ISA sistemas;

(4)

ISA sistema gali būti grindžiama įvairiais įvesties metodais, pvz., stebėjimu kamera, žemėlapių duomenimis ir mašinų mokymusi, tačiau faktiniam tiesioginių skaitinių greičio ribos ženklų buvimui visada turėtų būti teikiama pirmenybė bet kokios kitos transporto priemonėje turimos informacijos atžvilgiu;

(5)

siekiant atlikti techninio ISA sistemos pajėgumo bandymus, būtina sudaryti kiekvienoje valstybėje narėje naudojamų kelio ženklų katalogą. Tokio katalogo duomenys būtų naudojami tipui patvirtinti nedarant poveikio taikytinoms nacionalinėms eismo taisyklėms;

(6)

dėl trūkstamų, vandalų sugadintų, pakeistų ar kitaip pažeistų ženklų, klaidingo ženklų išdėstymo, nepalankių oro sąlygų arba nesuderintų, sudėtingų ir neaiškių greičio ribojimų ISA sistemos gali susidurti su neaiškia su greičiu susijusia informacija. Dėl šios priežasties pagrindinis principas turėtų būti toks, kad vairuotojas visada yra atsakingas už atitinkamų eismo taisyklių laikymąsi ir kad ISA sistema yra kuo didesnės pagalbos vairuotojui sistema, skirta įspėti vairuotoją, kai tai įmanoma ir tinkama;

(7)

konkrečios ISA sistemų bandymų procedūros ir techniniai reikalavimai turėtų būti kuo labiau technologiškai neutralūs ir pagrįsti eksploatacinėmis savybėmis, kad būtų galima taikyti novatoriškus sprendimus;

(8)

konkrečiomis ISA sistemų bandymų procedūromis ir techniniais reikalavimais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad sistema neviršytų vidutinio vairuotojo gebėjimo aiškinti ir suprasti susijusią greičio ribojimo informaciją. Neturėtų būti reikalaujama, kad ISA sistemos būtų pajėgios savarankiškai vairuoti, nes jos turi tik teikti pagalbą vairuotojams;

(9)

įvertinti įvairių ISA sistemų grįžtamojo ryšio metodikų ir kontrolės funkcijų veiksmingumą realiomis važiavimo sąlygomis bus įmanoma tik tada, kai rinkoje bus pakankamai motorinių transporto priemonių, kuriose įrengtos tokios sistemos. Kita vertus, labai svarbu, kad ISA sistemų veiksmingumo, grindžiamo skirtingomis grįžtamojo ryšio metodikomis pagal šį reglamentą, vertinimas būtų atliktas nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima pasinaudoti visa galima ISA sistemų teikiama nauda kelių eismo saugumui. Tikimasi, kad atitinkamos technologijos ir realaus važiavimo patirtis bus prieinamos iki 2024 m. liepos mėn., taigi gerokai prieš Reglamento (ES) 2019/2144 14 straipsnyje nustatytą bendros peržiūros datą. Kad Komisija galėtų kuo anksčiau įvertinti šiame reglamente numatytų grįžtamojo ryšio metodikų veiksmingumą, būtina reikalauti, kad gamintojai patvirtinimo institucijai, kuri suteikė tipo patvirtinimą, pateiktų atitinkamą informaciją, o atitinkamos patvirtinimo institucijos tą informaciją apibendrintų ir pateiktų Komisijai;

(10)

realiomis važiavimo sąlygomis naudojama informacija, kuri turi būti renkama ir teikiama ISA sistemų veiksmingumui įvertinti, turėtų būti bendro pobūdžio ir nesusijusi su jokia atskira motorine transporto priemone ar vairuotoju. Gamintojai gali naudoti visas turimas duomenų rinkimo priemones, pvz., bandomų transporto priemonių parką arba savanoriškus susitarimus tiesiogiai su galutiniais naudotojais, gavę aiškų jų sutikimą pagal Sąjungos duomenų apsaugos teisę (2). Komisija turėtų remti šį procesą prireikus pateikdama gaires dėl duomenų rinkimo sąlygų, jų turinio, struktūros ir pateikimo būdų;

(11)

siekiant kuo mažiau atitraukti vairuotojų dėmesį ar juos perkrauti siunčiant klaidingus įspėjimus, kurie pateikiami dėl neoptimalių sistemų realiame pasaulyje, būtina užtikrinti, kad transporto priemonių gamintojai transporto priemonių parke naudotų tinkamas technologijas ir kad gamintojai, kai tinkama ir būtina dėl pagrįstos transporto priemonės eksploatavimo trukmės, suteiktų neribotą ir nesudėtingą prieigą prie sistemos atnaujinimų;

(12)

ISA sistemos gali naudoti žemėlapių duomenis, kad būtų užtikrintas tinkamas veiksmingumas važiuojant realiomis sąlygomis. Tačiau neturėtų būti privaloma reikalauti, kad žemėlapio duomenys būtų tokie išsamūs ir kokybiški, kad navigacijos duomenys būtų atnaujinami po kiekvieno posūkio, atsižvelgiant į tai, kad gali pakakti įtraukti tik miesto ir ne miesto teritorijų koordinates, taip pat pagrindinius greitkelius ir automagistrales;

(13)

Valstybės narės raginamos sudaryti palankesnes sąlygas ISA sistemų veiksmingumui realiomis važiavimo sąlygomis, užtikrinant, kad gatvėse ir keliuose būtų teisingai įtaisyti tiesioginiai skaitiniai greičio ribojimo ženklai ir aiškiai identifikuojami visų greičio zonų, greitkelių ir automagistralių pradžios ir pabaigos ženklai. Tam tikrais atvejais kelių sankirtos ir gatvių ar kelių sujungimas vairuotojams nėra aiškiai atpažįstamas, todėl sunku interpretuoti ISA technologijas. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti nuoseklų Sąjungoje važinėjančiose motorinėse transporto priemonėse įrengtų ISA sistemų veiksmingumą, tokiose vietose būtina įrengti tiesioginius skaitinius, netiesioginius skaitinius ar netiesioginius neskaitinius greičio ribojimo ženklus;

(14)

tačiau akivaizdu, kad sistemos, kuriose naudojamas kamerų sistemos, pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ir naujausių skaitmeninių žemėlapių derinys, laikomos pažangiausiomis sistemomis, kurių veiksmingumas ir patikimumas realiomis sąlygomis yra didžiausi;

(15)

Reglamento (ES) 2019/2144 II priedo lentelėje, kurioje pateiktas to reglamento 4 straipsnio 5 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų sąrašas, nėra jokios nuorodos į norminius aktus dėl išmaniųjų greičio palaikymo pagalbinių sistemų. Todėl tame priede reikia pridėti nuorodą į šį reglamentą;

(16)

todėl Reglamentas (ES) 2019/2144 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(17)

kadangi Reglamentas (ES) 2019/2144 turi būti taikomas nuo 2022 m. liepos 6 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos;

(18)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes jose nagrinėjamos taisyklės dėl konkrečių bandymų procedūrų ir techninių reikalavimų, taikomų motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimui, atsižvelgiant į jų ISA sistemas, ir tų sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimui. Dėl šiuo reglamentu nustatomų taisyklių į Reglamento (ES) 2019/2144 II priedą būtina įtraukti šio reglamento nuorodą. Todėl tas nuostatas derėtų nustatyti viename deleguotajame reglamente,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmaniąsias greičio palaikymo pagalbines sistemas, bandymų procedūros ir techniniai reikalavimai

Transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmaniąsias greičio palaikymo pagalbines sistemas suteikiamas transporto priemonei, atitinkančiai I priede nustatytas bandymų procedūras ir techninius reikalavimus.

2 straipsnis

Išmaniosios greičio palaikymo pagalbinės sistemos, kaip atskiro techninio mazgo, tipo patvirtinimo bandymų procedūros ir techniniai reikalavimai

Išmaniosios greičio palaikymo pagalbinės sistemos, kaip atskiro techninio mazgo, tipo patvirtinimas suteikiamas sistemai, atitinkančiai I priede nustatytas bandymų procedūras ir techninius reikalavimus.

3 straipsnis

Kelio ženklų katalogas

Kiekvienoje valstybėje narėje naudojamų greičio ribos kelio ženklų sąrašas, kuriuo remdamosi tipo patvirtinimo institucijos ir techninės tarnybos vertina išmaniųjų greičio palaikymo pagalbinių sistemų veiksmingumą pagal šį reglamentą, pateikiamas II priede.

4 straipsnis

Informacija apie išmaniųjų greičio palaikymo pagalbinių sistemų naudojimą

1.   Transporto priemonių gamintojai patvirtinimo institucijoms, suteikiančioms tipo patvirtinimus pagal šį reglamentą, pateikia šią informaciją:

a)

nuvažiuoto laiko arba nuvažiuotų atstumų, kai išmaniosios greičio palaikymo pagalbinės sistemos įjungtos ir kai išjungtos, santykį;

b)

nuvažiuoto laiko arba nuvažiuotų atstumų, kai suvokiamos greičio ribos yra atitinkamai pastebimos ir kai jų nepaisoma, santykį;

c)

vidutinį laiką, per kurį vairuotojas, kai taikoma, įjungia išmaniąją greičio palaikymo pagalbinę sistemą ir ją išjungia;

a pastraipoje nurodyta informacija pateikiama atskirai nuo informacijos apie pakopinio garsinio įspėjimo funkciją, pakopinio vibracinio įspėjimo funkciją ir lytimojo signalo funkciją bei greičio valdymo funkciją.

2.   Patvirtinimo institucijos apibendrina pagal 1 dalį gautą informaciją ir pateikia ją Komisijai 2024 m. liepos 7 d., o vėliau – bent kas 6 mėnesius už dvejų metų laikotarpį.

5 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/2144 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2019/2144 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 6 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 325, 2019 12 16, p. 1.

(2)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).


I PRIEDAS

Techniniai reikalavimai ir bandymų procedūros

1.   Terminų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.

transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į išmaniąją greičio palaikymo pagalbinę sistemą – transporto priemonės, nesiskiriančios tokiais pagrindiniais požymiais kaip greičio ribojimo nustatymo sistemos charakteristikos ir funkcionalumas bei jos veiksmingumas, kai ji naudojama Europos Sąjungos teritorijoje esančiame viešajame kelyje, taip pat grįžtamojo ryšio sistema, naudojama padėti vairuotojui išlaikyti kelio aplinkai tinkamą greitį;

1.2.

išmaniosios greičio palaikymo sistemos tipas – specialios aparatinės įrangos ir visos programinės įrangos architektūros derinys, nesiskiriantis tokiais esminiais aspektais kaip greičio ribojimo nustatymo sistemos charakteristikos ir funkcionalumas bei jos veiksmingumas, kai būdama naujos būklės ji naudojama Europos Sąjungos teritorijoje esančiame viešajame kelyje;

1.3.

greičio ribojimo informacijos funkcija – funkcija, kurią sudaro greičio ribojimo nustatymo sistema, nustatanti suvokiamą greičio ribą, bei žmogaus ir mašinos sąsaja, vairuotojui pranešanti apie suvokiamą greičio ribą;

1.4.

įspėjimo apie greičio ribojimą funkcija – funkcija, kuria vairuotojas įspėjamas, kad spidometro rodomas greitis viršija suvokiamą greičio ribą;

1.5.

greičio reguliavimo funkcija – funkcija, kuria siekiama apriboti spidometro rodomą greitį iki stabilaus greičio, esančio ties suvokiama greičio riba arba žemiau jos;

1.6.

suvokiama greičio riba – taikytina greičio riba, nustatyta naudojant greičio ribojimo nustatymo sistemą;

1.7.

spidometro rodomas greitis – transporto priemonės važiavimo greitis, kurį rodo transporto priemonėje įrengtas spidometras;

1.8.

taikytina greičio riba – didžiausias leistinas važiavimo greitis kelyje, kuriuo važiuojama, atsižvelgiant į transporto priemonės, kurioje įrengta išmanioji greičio palaikymo sistema, kategoriją;

1.9.

kelio ženklų katalogas – kelio ženklų tipų ir kintamosios informacijos ženklų tipų nacionalinių ir regioninių variantų sąrašas, kuriuo remdamasi išmanioji greičio palaikymo sistema nustato suvokiamą greičio ribą;

1.10.

taikytinas kelio ženklas – kelio ženklų kataloge nurodytas ženklas, skirtas tvirtintinos transporto priemonės kategorijai ir taikomas bent vienai eismo juostai transporto priemonės važiuojamojoje dalyje, įskaitant neelektroninius įprastinius ženklus ir kintamosios informacijos ženklus, tačiau neįskaitant greičio ribojimo ženklų ant kelio dangos;

1.11.

tiesioginis skaitinis greičio ribos ženklas – taikytinas kelio ženklas, nurodantis laikiną arba nuolatinę skaitinę reikšmę;

1.12.

greičio ribojimo nustatymo sistema – speciali aparatinė įranga, reikalinga greičio ribai nustatyti stebint kelio ženklus ir signalus, remiantis infrastruktūros signalais arba elektroninių žemėlapių duomenimis, arba abiem būdais;

1.13.

netiesioginis greičio ribos ženklas – taikytinas kelio ženklas, kuris nenurodo skaitinės reikšmės (netiesioginis neskaitinis greičio ribos ženklas) arba nurodo perbrauktą skaitinę vertę (netiesioginis skaitinis greičio ribos ženklas);

1.14.

nacionalinė greičio riba – numatytasis didžiausias leistinas važiavimo greitis tam tikro tipo kelyje, kuriuo važiuojama, konkrečioje valstybėje narėje, jei nenurodyta kitaip, atsižvelgiant į transporto priemonės, kurioje įrengta išmanioji greičio palaikymo sistema, kategoriją.

2.   Bendrieji techniniai reikalavimai

2.1.

Išmanioji greičio palaikymo pagalbinė (ISA) sistema turi turėti greičio ribojimo informacijos funkciją (SLIF) ir įspėjimo apie greičio ribojimą funkciją (SLWF) arba greičio reguliavimo funkciją (SCF).

2.1.1.

Transporto priemonės ISA sistema turi atitikti:

a)

ISA sistemos reikalavimus, nustatytus 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose;

b)

SLIF reikalavimus, nustatytus 3.4 punkte ir

c)

kuriuos nors iš šių reikalavimų:

i)

SLWF reikalavimus, nustatytus 3.5 punkte arba

ii)

SCF reikalavimus, nustatytus 3.6 punkte.

2.1.2.

Jeigu motorinėje transporto priemonėje įrengta ISA sistema, kurios tipas patvirtintas kaip atskiro techninio mazgo (STU), transporto priemonė ir jos sistema turi atitikti:

a)

ISA sistemos reikalavimus, nustatytus 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose;

b)

SLIF reikalavimus, nustatytus 3.4.1 punkte ir 3.4.2.1.1–3.4.2.1.4 punktuose ir

c)

kuriuos nors iš šių reikalavimų:

i)

SLWF reikalavimus, nustatytus 3.5 punkte arba

ii)

SCF reikalavimus, nustatytus 3.6 punkte.

2.1.3.

ISA sistemos, kaip atskiro techninio mazgo, tipas patvirtinamas, jeigu atskiras techninis mazgas atitinka 3.4.2 punkte nustatytus SLIF reikalavimus.

2.2.

Atsižvelgiant į 2.3 punktą, ISA sistema turi būti suprojektuota taip, kad realiomis važiavimo sąlygomis būtų išvengta klaidų dažnio arba jis būtų kuo labiau sumažintas.

2.3.

ISA sistemos turi atitikti reikalavimus, kai transporto priemonė naudojama Europos Sąjungos teritorijoje esančiame viešajame kelyje ar gatvėje, kaip nustatyta tipo patvirtinimo metu.

2.4.

Privatumas ir duomenų apsauga.

2.4.1.

ISA sistema turi atitikti reikalavimus veikdama įprastu režimu, nenaudojant transporto priemonėje esančių asmenų biometrinės informacijos, įskaitant veido atpažinimą.

2.4.2.

Nepažeidžiant šio reglamento 4 straipsnio nuostatų, ISA sistema neturi nuolat registruoti, saugoti ir perduoti jokių duomenų, susijusių su konkrečiais greičio viršijimo įvykiais, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina reikiamam ISA funkcionalumui užtikrinti arba laikantis Sąjungos aktų dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo (pvz., įvykio duomenų savirašio).

2.5.

Jeigu ISA sistemoje įjungtos padėties nustatymo funkcijos, ji turi būti suderinama bent su padėties nustatymo paslaugomis, kurias teikia „Galileo“ ir „EGNOS“ sistemos. Be to, ISA sistema taip pat gali būti suderinama su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis.

3.   Specialieji techniniai reikalavimai

3.1.

Įspėjimas dėl ISA trikties

3.1.1.

Esant ISA sistemos trikčiai, dėl kurios neįmanoma laikytis šiame reglamente nustatytų veiksmingumo reikalavimų, turi būti siunčiamas pastovus optinis signalas.

3.1.1.1.

Po kiekvienos ISA savitikros turi būti pakankamas laiko intervalas, o trikties, kurią galima nustatyti elektriniu būdu, atveju įspėjamasis signalas turi būti nedelsiant įjungtas.

3.1.1.2.

Nustačius neelektrinę triktį (pvz., jutiklio patamsėjimą, išskyrus laikiną patamsėjimą, pavyzdžiui, dėl akinančios saulės šviesos) įjungiamas 3.1.1 punkte nurodytas įspėjamasis trikties signalas.

3.1.1.3.

Trikties būsena, dėl kurios turi būti įjungiamas 3.1.1 punkte nurodytas įspėjamasis signalas, tačiau kuri nėra nustatoma statinėmis sąlygomis, išsaugoma nustačius tokią triktį ir toliau rodoma įjungus transporto priemonę po kiekvieno pagrindinio transporto priemonės valdymo jungiklio įjungimo, kol triktis ar trūkumas nebus pašalintas.

3.2.

ISA valdymas

3.2.1.

Vairuotojas turi turėti galimybę rankiniu būdu išjungti ISA sistemą, visiškai (t. y. SLIF ir SLWF arba SLIF ir SCF) arba iš dalies (t. y. SLWF arba SCF).

Gamintojas gali suteikti vairuotojui galimybę rankiniu būdu ir iš dalies išjungti SLWF, kad jis galėtų atlikti vieną iš šių veiksmų:

a)

užtikrinti aktyvią vaizdinio įspėjimo funkciją, tačiau be garsinio ar lytimojo įspėjimo signalo arba

b)

nutraukti vieną SLWF garsinį arba lytimąjį įspėjamąjį signalą (pvz., nutraukimo mygtuku).

Atitinkamai taikomos 3.2.1.1, 3.2.1.2 ir 3.2.1.3 punktuose nustatytos sąlygos.

3.2.1.1.

Kiekvieną kartą įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį, ISA sistema automatiškai atkuriama įprastu veikimo režimu. Automatinis ISA sistemos įjungimas gali priklausyti nuo to, ar vairuotojo durys buvo atidarytos.

3.2.1.2.

Pastoviu optiniu signalu vairuotojui pranešama, kad ISA sistema visiškai išjungta. Bent 10 sekundžių trunkančiu arba rankiniu būdu nutrauktu optiniu signalu vairuotojas turi būti informuojamas, kad ISA sistema buvo iš dalies išjungta. Šiuo tikslu naudojamas 3.1.1 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjimo apie gedimą signalas.

3.2.1.3.

Rankiniu būdu išjungus ISA sistemą, vairuotojas turi turėti galimybę vėl įjungti sistemą atlikdamas ne daugiau kaip tiek veiksmų, kiek reikia jai išjungti.

3.2.2.

Automatinis ISA sistemos išjungimas leidžiamas tais atvejais, kai automatizuotos sistemos valdo transporto priemonės greitį, t. y. sistemos, kurios atlieka objekto ir įvykio aptikimo bei atsakomąją dinaminio vairavimo funkciją (pvz., automatinė eismo juostos sekimo sistema (ALKS)). Apie tokį išjungimą vairuotojui pranešti nereikia.

3.2.3.

Transporto priemonės gamintojas gali įdiegti automatinio arba rankinio transporto priemonės spidometro kalibravimo funkciją, kad spidometro rodomo greičio ir tikrojo transporto priemonės greičio skirtumas būtų kuo mažesnis, pvz., pakeitus padangą, jeigu užtikrinama, kad visada bus laikomasi JT taisyklės Nr. 39 (1) reikalavimų. Be to, transporto priemonės gamintojas gali atsižvelgti į leidžiamą iki 3,0 % nuokrypį, susijusį su suvokiamomis greičio ribomis, naudojamomis informacijai ir įspėjimams suaktyvinti.

3.2.4.

Spidometro rodomas greitis laikomas lygiu suvokiamai greičio ribai, jeigu greičio rodmenys spidometre neviršija suvokiamos greičio ribos daugiau kaip ± 1,0 km/h.

3.2.5.

Jeigu spidometro matavimo mechanizmo leidžiami nuokrypiai yra minimalūs, 3.2.3 ir 3.2.4 punktų nuostatos reiškia, kad 3.4.1.2 punkte nurodyta informacija ir 3.5.1 punkte nurodytas įspėjimas gali būti pateikti, esant nurodytam spidometro greičiui ir tikrajam transporto priemonės greičiui, kuris šiek tiek viršija suvokiamą greičio ribą.

3.3.

Periodinės techninės apžiūros procedūra

3.3.1.

Atliekant periodines technines apžiūras turi būti įmanoma patikrinti šias ISA savybes:

a)

jos darbinės būsenos tinkamumą vizualiai stebint įspėjamojo trikties signalo būseną įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį ir patikrinant lemputes. Jeigu įspėjamasis gedimo signalas rodomas bendrojoje erdvėje (erdvėje, kurioje gali būti rodomos dvi arba daugiau informacinių funkcijų ir (arba) ženklų, bet ne vienu metu), prieš įspėjamojo gedimo signalo būsenos patikrą pirmiausia reikia apžiūrėti tą bendrąją erdvę ir įsitikinti, kad ji veikia;

b)

tinkamą jos funkcionalumą ir programinės įrangos vientisumą, naudojant elektroninę transporto priemonės sąsają, kaip nustatyta Direktyvos 2014/45/ES (2) III priedo I dalies 14 punkte, jei tai leidžia transporto priemonės techninės charakteristikos ir pateikiami būtini duomenys. Gamintojai užtikrina, kad techninė informacija, skirta elektroninei transporto priemonės sąsajai naudoti, būtų prieinama pagal Reglamento (ES) 2019/621 (3) 6 straipsnį.

3.3.2.

Patvirtinant tipą gamintojo pasirinkta apsaugos nuo paprasto neteisėto įspėjamojo ISA sistemos ir trikties signalo veikimo pakeitimo priemonė konfidencialiai apibūdinama ir ši informacija pateikiama techninei tarnybai. Šis apsaugos reikalavimas taip pat įvykdomas, jei įdiegiamos atsarginės priemonės, kuriomis tikrinama, ar ISA sistemos eksploatacinė būklė yra tinkama.

3.3.3.

Jei ISA sistemoje naudojami jos veiksmingumui svarbūs elektroniniai duomenys (pvz., žemėlapių duomenys), turi būti įmanoma lengvai patikrinti duomenų versiją.

3.4.

SLIF techniniai reikalavimai

3.4.1.

SLIF ekranas

3.4.1.1.

SLIF ekranas turi būti įmontuotas tiesioginiame vairuotojo regėjimo lauke ir būti aiškiai atpažįstamas ir įskaitomas tiek dieną, tiek naktį. Leidžiama panašią informaciją papildomai rodyti kitose transporto priemonės vietose (pvz., navigacijos ekrane, kaip projektuojamą informaciją ir t. t.), ir tam netaikomi šio punkto reikalavimai.

3.4.1.2.

Nesant sąlygų, dėl kurių sistema būtų išjungta pagal 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, SLIF ekrane suvokiama greičio riba vairuotojui turi būti rodoma bent tada, kai spidometro rodomas greitis yra didesnis už suvokiamą greičio ribą, jei greitis neviršija 5 km/h.

3.4.1.2.1.

Suvokiama greičio riba turi būti rodoma bet kuriuo iš šių būdų:

a)

spidometre taip, kad būtų aiškiai matoma ir atpažįstama bei nesumažėtų spidometro įskaitomumas (pvz., optine žyma);

b)

skaitine verte, naudojant simbolį, panašų į 1968 m. lapkričio 8 d. Kelio ženklų ir signalų konvencijoje nurodytą greičio ribojimo kelio ženklo modelį arba

c)

kaip tekstas, kurį sudaro vertė ir matavimo vienetas.

Visais atvejais leidžiama rodyti papildomą informaciją, pateiktą papildomose lentelėse.

3.4.1.3.

Kai ISA sistemai dėl vienos ar daugiau 5.3.1, 5.3.2 ir 5.3.3 punktuose nurodytų aplinkybių suvokiama greičio riba nėra prieinama, vairuotojui pateikiamas specialus optinis signalas, kuriame aiškiai nurodoma ši konkreti padėtis, SLIF nurodant arba nenurodant numanomos greičio ribos. 3.1.1 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjimo apie gedimą signalas nėra naudojamas. Jeigu SLIF rodo numanomą greičio ribą, šalia skaitinės vertės pastebimoje vietoje pateikiamas klaustuko ženklas „?“.

3.4.1.4.

Kai SLIF ekrane rodoma suvokiama greičio riba, net jei spidometro rodomas greitis yra mažesnis už suvokiamą greičio ribą (pvz., visada arba pagal pareikalavimą rodoma, kai ISA yra įjungta), sistema taip pat turi pateikti subtilų ir nedirginantį garsinį pranešimą kiekvieną kartą, kai pasikeičia suvokiama greičio riba. Ši funkcija gali būti nustatoma pagal naudotojo poreikius (pvz., garsas, garsumas, išjungimas visam laikui).

3.4.1.5.

Kai ISA sistema yra išjungta, leidžiama rodyti suvokiamą greičio ribą. Tokiu atveju nereikalaujama 3.4.1.4 punkte nurodytų garsinių pranešimų.

3.4.2.

Greičio ribos nustatymas

3.4.2.1.

Eksploatavimo šalies nustatymas

3.4.2.1.1.

Jei norint teisingai nustatyti greičio ribą būtina sužinoti eksploatavimo šalį, ISA sistema turi atitikti bet kurią iš šių sąlygų:

a)

sistema gali automatiškai aptikti šalies kodą ir nustatyti jį, gavus naudotojo patvirtinimą arba ne, arba

b)

sistema vairuotojui leidžia rankiniu būdu pasirinkti šalies kodą.

Jei norint teisingai nustatyti greičio ribą būtina sužinoti eksploatavimo regioną, sistema gamintojo nuožiūra gali nustatyti dažniau įvairiuose tos šalies regionuose taikomą greičio ribą.

3.4.2.1.2.

ISA sistemoje rankiniu būdu nustatyta arba naudotojo patvirtinta eksploatavimo šalis turi būti išsaugoma net ir iš naujo įjungus pagrindinį valdymo jungiklį.

3.4.2.1.3.

Eksploatavimo šalies nustatymo procedūra turi būti intuityvi ir atliekama naudojant nesudėtingą sąsają. Visų pirma, turi būti lengva pakeisti dabartinę ir ankstesnę eksploatavimo šalį.

3.4.2.1.4.

Jeigu reikia rankinio nustatymo arba naudotojo patvirtinimo, motorinės transporto priemonės naudojimo instrukcijose (pvz., naudotojo vadove, transporto priemonės vadove) turi būti aiškiai nurodyta, kad ši procedūra reikalinga tinkamam ISA sistemos veikimui užtikrinti.

3.4.2.1.5.

Vietiniam ar regioniniam naudojimui skirtų motorinių transporto priemonių (pvz., I ir A klasių autobusų) ISA sistemos eksploataciniai pajėgumai, susiję su eksploatavimo šalies ar regiono sužinojimu, gali būti riboti. Motorinės transporto priemonės naudojimo instrukcijose turi būti aiškiai nurodomi ISA sistemos apribojimai ir pateikiama informacija apie tai, kaip iš gamintojo gauti alternatyvius šalies arba regioninius parametrus, jeigu motorinės transporto priemonės eksploatavimo vieta pasikeičia. Iki tam skirto įrašo įtraukimo į atitikties sertifikatą, tekstas „ISA veikia tik eksploatavimo šalyje arba regione“ nurodomas atitikties sertifikato dalyje „Pastabos“, kad tą informaciją būtų galima įtraukti į transporto priemonės registracijos dokumentus.

3.4.2.2.

Suvokiamo greičio ribos nustatymas stebint tiesioginius greičio ribos ženklus.

3.4.2.2.1.

Nesant sąlygų, dėl kurių sistema būtų išjungta pagal 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, SLIF, tiesiogiai vizualiai stebėdama kelio ženklus arba kitais veiksmingais būdais, turi gebėti atpažinti visus tiesioginius skaitinius greičio ribos ženklus, kai tvirtintinos transporto priemonės kategorijai taikytinas greičio ribojimas atitinka ženkle nurodytą skaitinę reikšmę, ir nustatyti taikytiną greičio ribą ne vėliau kaip per 2,0 sekundės po to, kai gamintojo nurodytas atskaitos taškas motorinėje transporto priemonėje (taip pat nurodomas ATM atveju) kerta kelio ženklą. Šio reikalavimo laikomasi bent tada, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)

ženklai atitinka 3.4.2.2.2 punkte nustatytas sąlygas ir

b)

ženklai pastebimi 3.4.2.2.3 punkte nurodytomis eksploatavimo ir aplinkos sąlygomis.

Atitiktis pirmai pastraipai įrodoma vadovaujantis atitinkamomis bandymų procedūromis ir dokumentais, nurodytais 4.1 punkte.

Jeigu transporto priemonė važiuoja mažesniu nei 20 km/h greičiu, taikytiną greičio ribą galima nustatyti ne vėliau kaip 10 m atstumu atgaline kryptimi nuo gamintojo nurodyto atskaitos taško, minėto pirmoje pastraipoje.

3.4.2.2.2.

Kelio ženklų būklė vertinimo metu:

a)

dizainas ir dydis atitinka atitinkamoje valstybėje narėje taikytinus standartus;

b)

išdėstyti taip, kad atitiktų atitinkamoje valstybėje narėje taikytinus standartus;

c)

ant jų nepastebima jokių reikšmingų pažeidimų (pvz., išblukimo, mažesnės šviesogrąžos, įlenkimo, įtrūkimo, tyčinio nuniokojimo), kurie iš esmės paveiktų jų vizualines savybes, ir

d)

nėra visiškai arba iš dalies uždengti (pvz., lapais, sniegu ar nešvarumais, užgožiančiais ženklą, arba sąmoningai sustabdant jų galiojimą atliekant kelio darbus).

3.4.2.2.3.

Eksploatavimo ir aplinkos sąlygos vertinimo metu:

a)

visas transporto priemonės darbinio greičio intervalas;

b)

nesant kliūčių ne trumpiau kaip 1,0 sekundės nepertraukiamai matyti kelio ženklą;

c)

visomis apšvietimo sąlygomis, kai nėra akinančios saulės šviesos, ir, jei reikia, dieną arba naktį šviečiant artimosios šviesos žibintams ir

d)

kai nėra oro sąlygų, turinčių įtakos kelio ženklų matomumui (pvz., rūko, smarkaus lietaus, sniego).

3.4.2.3.

Suvokiamo greičio ribos nustatymas stebint kelio ženklus ir signalus.

3.4.2.3.1.

Nesant sąlygų, dėl kurių sistema būtų išjungta pagal 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, SLIF, stebėdama kelio ženklus ir signalus, naudodama visus ISA sistemos įvesties duomenis (kameros, elektroninių žemėlapių duomenis), turi gebėti ne vėliau kaip per 2,0 sekundės po to, kai 3.4.2.2.1 punkte nurodytas atskaitos taškas kerta kelio ženklą, nustatyti tvirtintinos transporto priemonės kategorijai taikytinas važiavimo greičio ribas, susijusias su visais taikytinais kelio ženklais, įtrauktais į II priede pateiktą kelio ženklų katalogą. Šio reikalavimo laikomasi bent tada, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)

ženklai atitinka 3.4.2.2.2 punkte nustatytas sąlygas ir

b)

ženklai pastebimi 3.4.2.2.3 punkte nurodytomis eksploatavimo ir aplinkos sąlygomis.

Atitiktis pirmai pastraipai įrodoma vadovaujantis atitinkamomis bandymų procedūromis, nurodytomis 4.2 punkte.

Jeigu transporto priemonė važiuoja mažesniu nei 20 km/h greičiu, taikytiną greičio ribą galima nustatyti ne vėliau kaip 10 m atstumu atgaline kryptimi nuo 3.4.2.2.1 punkte nurodyto atskaitos taško.

3.4.2.3.2.

Nereikalaujama, kad SLIF atsižvelgtų į specialias kintančias sąlygas, turinčias įtakos nacionalinei greičio ribai (t. y. į sąlygas, pagal kurias reikalaujama pateikti informaciją, apimančią daugiau nei dabartinę eksploatavimo šalį ir esamą kelio tipą, pvz., priekabos būklę, vyraujančias aplinkos sąlygas, paros laiką, metų laiką, vairuotojo amžių ar patirtį, stovinčius keleivius, pavojingus krovinius, per didelės apimties krovinį). Tuo atveju, kai gali vyrauti specialios kintamosios sąlygos ir sistema negali į jas atsižvelgti, greičio ribos nustatymas turi būti numatytas taip, kad jis atitiktų dažniausiai pasitaikančią sąlygą įprasto veikimo režimu.

3.4.2.4.

Variklinės transporto priemonės naudojimo instrukcijose turi būti aiškiai paaiškinta, kad bet kokie ISA sistemos rodmenys ir įspėjimai nedaro poveikio realiam greičio apribojimui, taikomam konkrečiu atveju, už kurio stebėjimą ir laikymąsi ir toliau lieka atsakingas tik vairuotojas.

3.4.2.5.

Greičio ribos nustatymo realiomis važiavimo sąlygomis patikimumas.

3.4.2.5.1.

Nesant sąlygų, dėl kurių sistema būtų išjungta pagal 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, SLIF, stebėdama kelio ženklus ir signalus, naudodama visus reikiamus sistemos įvesties duomenis, pavyzdžiui, kameros, elektroninių žemėlapių duomenis, jei jie šiuo tikslu pateikiami transporto priemonėje, turi gebėti patikimai nustatyti nacionalinės greičio ribos ir greičio ribų, susijusių su visais taikytinais kelio ženklais, įtrauktais į II priede pateiktą kelio ženklų katalogą, taikymą tvirtintinos transporto priemonės kategorijai. Šio reikalavimo laikomasi bent tada, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)

ženklai atitinka 3.4.2.2.2 punkte nustatytas sąlygas ir

b)

ženklai pastebimi 3.4.2.2.3 punkte nurodytomis eksploatavimo ir aplinkos sąlygomis.

3.4.2.5.2.

Reikalavimas patikimai nustatyti taikytiną greičio ribą įvykdomas, jeigu važiuojant realiomis važiavimo sąlygomis laikomasi atstumu grindžiamo veiksmingumo reikalavimo.

Tikrasis teigiamas atstumas (toliau – TP_D): teisinga greičio riba nustatoma ne mažiau kaip 90 % viso atstumo ir ne mažiau kaip 80 % atstumo, nuvažiuoto kiekvieno iš trijų tipų keliais (miesto keliais ir gatvėmis, ne miesto keliais, automagistralėmis/greitkeliais/dvijuosčiais keliais), bent jau 3.4.2.5.1 punkte nurodytų taikytinų greičio ribų atveju ir kai 3.4.2.3.2 punkte nurodytos specialios kintančios sąlygos netaikomos.

Atitiktis įrodoma atliekant bandymą realiomis važiavimo sąlygomis, kaip nurodyta 4.3 punkte.

3.4.2.5.3.

Prieš atliekant važiavimo realiomis sąlygomis bandymą techninė tarnyba, tipo patvirtinimo institucija ir transporto priemonės arba ATM gamintojas susitaria dėl maršruto. Maršrutas turi atitikti tokias sąlygas:

a)

jis driekiasi per Europos Sąjungos teritorijoje esančius viešuosius kelius, išskyrus atokiausius regionus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį ir

b)

jis pasirenkamas siekiant gauti teigiamą arba neigiamą bandymo rezultatą, kurį lemia techninis ISA sistemos veiksmingumas, o ne neįprasto maršruto pasirinkimas.

3.4.2.5.4.

Kad įrodytų sistemos veiksmingumą Sąjungos lygmeniu, transporto priemonės arba ATM gamintojas pateikia techninius dokumentus, kuriuose pateikiama ši informacija:

a)

informacija apie pagrindinę ISA sistemos struktūrą ir greičio ribojimo nustatymo sistemos aprašymas, įskaitant naudojamus jutiklius ir, jei taikoma, elektroninių žemėlapių duomenų šaltinius ir

b)

išsamaus patikrinimo veiklos, atliktos siekiant įrodyti, kad laikomasi 3.4.2.5.1 punkte nurodytų veikimo visose valstybėse narėse, išskyrus atokiausius regionus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, reikalavimų, aprašymas.

Gamintojas atlieka šią išsamaus patikrinimo veiklą:

a)

nustato sudėtingas, su atitinkamos transporto priemonės kategorija ir taikytinomis greičio ribomis susijusias situacijas valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) ir atlieka atitinkamą analizę, kad įrodytų, kaip laikomasi reikalavimų, ir

b)

jei tai sistema, kurioje naudojami elektroniniai žemėlapių duomenys, įvertina elektroninių žemėlapių duomenų vientisumo ir patikimumo priimtinumo lygį visoje Sąjungoje, užtikrindamas, kad būtų laikomasi reikalavimų.

Techninė tarnyba įvertina pateiktus techninius dokumentus, kad įvertintų, ar imtasi pagrįstų ir tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3.4.2.5.1 punkte nustatytų reikalavimų, kad ISA sistema tinkamai veiktų visose valstybėse narėse.

3.4.2.5.5.

Veiksmingumas per gyvavimo ciklą

3.4.2.5.5.1.

Transporto priemonės gamintojas užtikrina, kad greičio ribojimo nustatymo patikimumas, kaip reikalaujama 3.4.2.5.2 punkte, būtų išlaikytas bent 14 metų po transporto priemonės pagaminimo dienos. Tas pats galioja, kai ATM sumontuoja transporto priemonės gamintojas.

3.4.2.5.5.2.

Jei reikalaujamam veiksmingumui pasiekti naudojami elektroniniai duomenys, turi būti lengva patikrinti versijos lygmens informaciją. Transporto priemonės gamintojas transporto priemonių savininkams turi dažnai teikti atnaujintus duomenis, įskaitant, jei reikia, pakeitimus, reikalingus atsižvelgiant į II priede pateikto kelio ženklų katalogo atnaujinimą. Šie atnaujinti duomenys transporto priemonių savininkams pateikiami nemokamai (išskyrus galimas išlaidas, susijusias su, pvz., bendromis saugojimo laikmenomis, asmeninio kompiuterio naudojimu, operacine sistema, privataus ar mobilaus interneto mokesčiais, įgaliotojo prekiautojo, techniko, platintojo ar nepriklausomo techniko kelionės išlaidomis), žemėlapiais pagrįstų duomenų atveju – bent kartą per metus, 7 metus nuo transporto priemonės pagaminimo dienos. Už vėlesnius atnaujinimus gali būti imamas pagrįstas mokestis. Motorinės transporto priemonės naudojimo instrukcijose turi būti aiškiai nurodyta, kad veiksmingumui išlaikyti reikalingi periodiniai atnaujinimai, ir paaiškinamos galimos procedūros šiems atnaujinimams gauti ir, jei taikoma, atlikti. Naujiniai gali būti teikiami automatiškai, pavyzdžiui, belaidžiu būdu.

3.5.

SLWF techniniai reikalavimai

3.5.1.

Nesant sąlygų, dėl kurių ISA sistema būtų išjungta pagal 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, jeigu suvokiama greičio riba yra žinoma ir spidometro rodomas greitis ją viršija, SLWF turi perspėti vairuotoją, kaip nurodyta 3.5.2 punkte, jeigu greitis neviršija 20 km/h.

3.5.2.

Įspėjimas pateikiamas bet kuriuo iš šių būdų:

a)

vaizdiniu įspėjimu ir pakopiniu garsiniu įspėjimu;

b)

vaizdiniu įspėjimu ir pakopiniu lytimuoju įspėjimu arba

c)

vien lytimuoju įspėjimu.

Jeigu transporto priemonės, kurioje nėra sumontuota SCF ir kuri neturi SCF tipo savybių, važiavimo greitį aktyviai valdo transporto priemonės sistema, kai vairuotojui nereikia liesti akceleratoriaus valdiklio (pvz., veikiant pastovaus greičio palaikymo sistemai), draudžiama naudoti lytimąjį įspėjimą. Tokiu atveju sistema turi mėginti automatiškai sumažinti važiavimo greitį iki suvokiamos greičio ribos arba žemiau jos, pvz., išjungdama arba sumažindama variklio galią, arba yra pateikiamas vaizdinis įspėjimas ir pakopinis garsinis įspėjimas.

3.5.2.1.

Vizualinis įspėjimas ir pakopinis garsinis arba vizualinis įspėjimas ir pakopinis lytimasis įspėjimas.

3.5.2.1.1.

Vaizdinis įspėjimas vairuotojui turi būti matomas ir lengvai atpažįstamas, jis turi būti pateikiamas mirksint SLIF ekranui arba papildomam optiniam signalui, esančiam šalia SLIF ekrano. Jis turi būti pateiktas per 1,5 sekundės nuo tada, kai spidometro rodomas greitis viršija suvokiamą greičio ribą, ir turi tęstis bent 5,0 sekundės po to, kai baigiasi pakopinis garsinis arba lytimasis įspėjimas, arba tol, kol spidometro rodomas greitis nebus mažesnis už suvokiamą greičio ribą arba jai lygus, kai tai įvyksta anksčiau.

3.5.2.1.2.

Pakopinis garsinis įspėjimas turi būti matomas vairuotojui, unikalus ir lengvai atpažįstamas, jis turi būti perduodamas nenutrūkstamu arba protarpiniu garso signalu arba balsu skelbiama informacija. Jei informacija skelbiama balsu, transporto priemonės gamintojas turi užtikrinti, kad vairuotojas galėtų lengvai pasirinkti bet kurią oficialiąją ES kalbą, kuria nori girdėti informaciją. Garsinis įspėjimas gali būti kintamas, kad būtų galima nurodyti kiek ir kada buvo viršyta nustatyta greičio riba.

3.5.2.1.3.

Pakopinis lytimasis įspėjimas vairuotojui turi būti pastebimas ir tiesiogiai arba netiesiogiai perduodamas per akceleratoriaus valdiklį, kai vairuotojas išlaiko paspaudimo jėgą ir važiavimo greitį, viršijantį suvokiamą greičio ribą. Tai pasiekiama bet kuriuo iš šių būdų:

a)

didinant akceleratoriaus valdiklio tamprumo jėgą arba

b)

sukeliant akceleratoriaus valdiklio vibraciją.

3.5.2.1.4.

Pakopinis garsinis įspėjimas ir pakopinis lytimasis įspėjimas pateikiami, kai tenkinamos bet kurios iš šių pastovaus transporto priemonės greičio sąlygų:

a)

spidometro rodomas greitis ≥ 130 % suvokiamos greičio ribos 3,0 sekundės ir ilgiau;

b)

spidometro rodomas greitis ≥ 120 % suvokiamos greičio ribos 4,0 sekundės ir ilgiau;

c)

spidometro rodomas greitis ≥ 110 % suvokiamos greičio ribos 5,0 sekundės ir ilgiau;

d)

spidometro rodomas greitis > 100 % suvokiamos greičio ribos 6,0 sekundės ir ilgiau.

Sistema gali būti suprojektuota taip, kad joje būtų naudojamas tiesinės interpoliacijos būdu išmatuotas laikas tarp a ir d punktuose nurodytų atitinkamo greičio ir laiko verčių.

3.5.2.1.4.1.

Kai transporto priemonė greitėja, gamintojas 3.5.2.1.4 punkto b, c arba d papunkčiuose nurodytoms sąlygoms pasirenka tinkamą laiką arba 3,0 sekundės, taip pat bet kurį laiką tarp šių dviejų reikšmių.

3.5.2.1.4.2.

Kai transporto priemonė lėtėja ir netenkinama nė viena iš 3.5.3 punkte nurodytų sąlygų, gamintojas 3.5.2.1.4 punkto a, b arba c papunkčiuose nurodytoms sąlygoms pasirenka tinkamą laiką arba 6,0 sekundės, taip pat bet kurį laiką tarp šių dviejų reikšmių.

3.5.2.1.5.

Pakopinis garsinis įspėjimas teikiamas tol, kol spidometro rodomas greitis nebus mažesnis už suvokiamą greičio ribą arba jai lygus arba bent 3,0 sekundės po pirmo pakopinio garsinio įspėjimo įsijungimo. Tačiau garsinis įspėjimas jokiu būdu negali trukti ilgiau kaip 5,0 sekundės, taip pat tuo atveju, jei greičio riba pasikeičia kelis kartus iš eilės, kad būtų kuo labiau sumažintas vairuotojo dirginimas.

3.5.2.1.6.

Pakopinis lytimasis įspėjimas teikiamas tol, kol spidometro rodomas greitis nebus mažesnis už suvokiamą greičio ribą arba jai lygus arba bent 10 sekundžių po pirmo pakopinio lytimojo įspėjimo įsijungimo. Tačiau lytimasis įspėjimas jokiu būdu negali trukti ilgiau kaip 12 sekundžių, taip pat tuo atveju, jei greičio riba pasikeičia kelis kartus iš eilės, kad būtų kuo labiau sumažintas vairuotojo dirginimas.

3.5.2.1.7.

Pakopinis garsinis arba pakopinis lytimasis įspėjimas nedelsiant nutraukiamas, kai tik vairuotojas sąmoningu veiksmu (pvz., mygtuko paspaudimu) patvirtina, kad atkreipė dėmesį į signalą, jeigu gamintojas nusprendžia įdiegti tokias funkcijas.

3.5.2.1.8.

Pakopinis garsinis arba pakopinis lytimasis įspėjimas neteikiamas arba nedelsiant nutraukiamas, kai transporto priemonė lėtėja dėl vieno ar kelių iš toliau nurodytų įvykių:

a)

visiško akceleratoriaus valdiklio paleidimo, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės važiavimo greitį aktyviai valdo transporto priemonės sistema ir kai lėtėjimas yra trumpas dėl pavaros pasirinkimo;

b)

važiavimo greitį reguliuojančios transporto priemonės sistemos rankinio išjungimo;

c)

darbinės stabdžių sistemos įjungimo arba

d)

ilgalaikio stabdymo sistemos įjungimo.

3.5.2.2.

Vien lytimasis įspėjimas

3.5.2.2.1.

Lytimasis įspėjimas vairuotojui turi būti pastebimas ir tiesiogiai arba netiesiogiai perduodamas per akceleratoriaus valdiklį, kai vairuotojas išlaiko paspaudimo jėgą ir važiavimo greitį, viršijantį suvokiamą greičio ribą. Tai pasiekiama didinant akceleratoriaus valdiklio tamprumo jėgą.

3.5.2.2.2.

Vien lytimasis įspėjimas pateikiamas per 1,5 sekundės nuo tada, kai spidometro rodomas greitis viršija suvokiamą greičio ribą, ir tol, kol spidometro rodomas greitis nebus mažesnis už suvokiamą greičio ribą arba jai lygus arba bent 15 sekundžių po pirmo jo įsijungimo. Tačiau lytimasis įspėjimas jokiu būdu negali trukti ilgiau kaip 20 sekundžių, taip pat tuo atveju, jei greičio riba pasikeičia kelis kartus iš eilės, kad būtų kuo labiau sumažintas vairuotojo dirginimas.

3.5.2.2.3.

Vien lytimasis įspėjimas nedelsiant nutraukiamas, kai tik vairuotojas sąmoningu veiksmu (pvz., mygtuko paspaudimu) patvirtina, kad atkreipė dėmesį į signalą, jeigu gamintojas nusprendžia įdiegti tokią funkciją.

3.5.3.

Kai įspėjimas nutraukiamas, SLWF turi būti pasirengusi pateikti naują įspėjimą pagal 3.5.1 punktą, kai tenkinama viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

spidometro rodomas greitis nukrito žemiau suvokiamos greičio ribos;

b)

akceleratoriaus valdiklis vėl įjungiamas po 3.5.2.1.8 punkto a papunktyje nurodytos sąlygos, dėl kurios nutraukiamas įspėjimas;

c)

transporto priemonės važiavimo greitį reguliuojanti transporto priemonės sistema vėl įjungiama po 3.5.2.1.8 punkto b papunktyje nurodytos sąlygos, dėl kurios nutraukiamas įspėjimas; arba

d)

suvokiama greičio riba pasikeitė į mažesnę reikšmę.

3.5.4.

Draudžiama, kad lytimojo perspėjimo sistema būtų derinama su garsinio įspėjimo funkcija, net jei ji numatoma savanoriškai, išskyrus atvejus, kai tenkinami visi pakopinio garsinio įspėjimo reikalavimai.

3.5.5.

Transporto priemonėje gali būti įrengtos priemonės, skirtos sustabdyti SLWF veikimą, kad būtų galima pateikti svarbesnius įspėjimus (pvz., įspėjimą apie susidūrimo grėsmę priekyje, eismo juostos sekimo pagalbą). Gamintojas įrodo, kad visi taikytini įspėjimai vairuotojui yra tinkamai pateikiami.

3.5.6.

M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kuriose pagal Reglamentą (ES) Nr. 165/2014 (4) įrengtas greičio ribotuvas ir tachografas, SLWF veikimas sustabdomas nuo 9 km/h žemiau taikytino greičio ribos nustatymo ir didesnio transporto priemonės važiavimo greičio, kai atitinkama suvokiama greičio riba nepateikiama tiesioginiu greičio ribos ženklu arba elektroninių žemėlapių duomenimis, pagrįstais tiesioginiu greičio ribos ženklu, skirtu atitinkamos kategorijos transporto priemonei. SLWF tame intervale turi veikti įprastai, jeigu yra tiesioginis greičio ribos ženklas, skirtas atitinkamos kategorijos transporto priemonei. SLWF tame intervale taip pat turi veikti įprastai, kai II priede pateikto kelio ženklų katalogo numatomoje sistemos grįžtamojoje informacijoje vėl turi būti pateikiama anksčiau taikyta netiesioginė greičio riba ir kai ji yra mažesnė už ankstesnę (pvz., automagistralės pabaiga). SLWF turi įprastai veikti esant 10 km/h mažesniam greičiu nei taikytinos greičio ribos nustatymas ir lėtesniam transporto priemonės važiavimo greičiui.

3.5.7.

SLWF įspėjimo funkcijos veikimas įrodomas vadovaujantis 4.4 punkte nurodyta atitinkama bandymo procedūra.

3.6.

SCF techniniai reikalavimai

3.6.1.

Nesant sąlygų, dėl kurių ISA sistema būtų rankiniu būdu arba automatiškai išjungta, kaip nurodyta 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose, SCF turi mėginti spidometro rodomą greitį apriboti iki suvokiamos greičio ribos, jeigu greitis neviršija 20 km/h.

3.6.1.1.

SCF, mažindama transporto priemonės varomąją galią ir transmisijos sukimo momentą, turi mėginti apriboti spidometro rodomą greitį iki stabilaus greičio. SCF neturi įjungti transporto priemonės darbinių stabdžių sistemos, išskyrus M1 ir N1 kategorijų transporto priemones, jose gali būti įjungiama darbinių stabdžių sistema. Patvarieji stabdžiai (pvz., lėtintuvas) gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jie veikia po to, kai SCF apriboja varomąją galią iki minimumo. Transporto priemonės lėtėjimo greitis turi būti ≤ 3,0 m.s-2.

3.6.1.2.

SCF turi pradėti veikti ne vėliau kaip per 1,5 sekundės nuo tada, kai spidometro rodomas greitis viršija suvokiamą greičio ribą.

3.6.1.3.

Kai pasiekiama pastovi greičio kontrolė, spidometro rodomas greitis neturi kisti daugiau kaip 4 % arba 2 km/h (taikoma didesnė vertė) pastovaus greičio atžvilgiu, o spidometro rodomo greičio pokyčio rodiklis, matuojant bent 0,1 sekundės laikotarpį, turi būti ≤ 0,2 m.s-2. Pastovus greitis turi atitikti šį intervalą: (suvokiama greičio riba – 5 km/h) ≤ pastovus greitis ≤ suvokiama greičio riba.

Gamintojas stengiasi, kad būtų kuo labiau priartėjama prie suvokiamos greičio ribos, kad būtų kiek įmanoma sumažintas vairuotojo dirginimas.

3.6.1.4.

Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti SCF įsikišimą, atlikdamas konkretų veiksmą, pvz., stipriau arba giliau paspausdamas akceleratoriaus valdiklį. Tačiau neleidžiama, kad tai būtų galima padaryti tik sumažinus pavarą (t. y. visiškai nuspaudus akceleratoriaus valdiklį). Kai vairuotojas sustabdo SCF veikimą, ji laikinai sustabdoma ir iš naujo paleidžiama po bet kurio iš šių įvykių:

a)

spidometro rodomas greitis tampa lygus suvokiamai greičio ribai arba už ją mažesnis;

b)

visiškas akceleratoriaus valdiklio atleidimas, trunkantis daugiau kaip 6,0 sekundės;

c)

ilgalaikio stabdymo sistemos įjungimas arba

d)

suvokiama greičio riba pasikeitė į mažesnę reikšmę.

Jei po pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytų įvykių SCF paleidžiama iš naujo, transporto priemonė neturi staiga sulėtėti, tačiau prieš pat pakartotinį paleidimą jos greitis turi būti panašus į transporto priemonės lėtėjimo greitį.

3.6.1.5.

Leidžiama, kad vairuotojas savanoriškai galėtų pasirinkti labiau ribojantį konkretų veiksmą (pvz., norint sustabdyti funkcijos veikimą, reikia sumažinti pavarą).

3.6.1.6.

Leidžiama, kad vairuotojas galėtų įjungti rankinę greičio ribojimo funkciją, jeigu ji tuo pačiu metu automatiškai neišjungia ISA sistemos.

3.6.1.7.

SCF leidžia įprastai valdyti akceleratorių, kai reikia perjungti pavarą.

3.6.2.

Jeigu transporto priemonės, kurioje sumontuota SCF arba ji turi į SCF panašių savybių, važiavimo greitį aktyviai valdo transporto priemonės sistema, kai vairuotojui nereikia liesti akceleratoriaus valdiklio (pvz., veikiant pastovaus greičio palaikymo sistemai) ir nesant sąlygų, dėl kurių ISA sistema būtų išjungta pagal 3.2.1 ir 3.2.2 punktus, 3.6.1 punkte nustatyti reikalavimai toliau taikomi, nebent SLWF, kurį sudaro regimasis įspėjimas ir pakopinis garsinis įspėjimas, yra įjungtas.

3.6.3.

M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kuriose įrengtas greičio ribotuvas ir tachografas, SCF veikimas sustabdomas nuo 9 km/h žemiau taikytinos greičio ribos nustatymo ir didesnio transporto priemonės važiavimo greičio, kai atitinkama suvokiama greičio riba nepateikiama tiesioginiu greičio ribos ženklu arba elektroninių žemėlapių duomenimis, pagrįstais tiesioginiu greičio ribos ženklu, skirtu atitinkamos kategorijos transporto priemonei. SCF tame intervale turi veikti įprastai, jeigu yra tiesioginis greičio ribos ženklas, skirtas atitinkamos kategorijos transporto priemonei. SCF tame intervale taip pat turi veikti įprastai, kai II priede pateikto kelio ženklų katalogo numatomoje sistemos grįžtamojoje informacijoje vėl turi būti pateikiama anksčiau taikyta netiesioginė greičio riba ir kai ji yra mažesnė už ankstesnę (pvz., automagistralės pabaiga). SCF turi įprastai veikti esant 10 km/h mažesniam greičiu nei taikytinos greičio ribos nustatymas ir lėtesniam transporto priemonės važiavimo greičiui.

3.6.4.

SCF įsikišimas įrodomas vadovaujantis 4.5 punkte nurodyta atitinkama bandymo procedūra.

3.6.5.

ISA sistema, kurią sudaro SLIF ir SLWF, taip pat gali turėti į SCF panašių savybių, jei laikomasi 3.6.1.4 punkte nustatytų funkcijos veikimo sustabdymo ir konkrečių veiksmų reikalavimų.

3.6.6.

Kai SCF yra derinamas su garsinio įspėjimo funkcija, turi būti laikomasi visų šiame reglamente nustatytų pakopinio garsinio įspėjimo reikalavimų.

4.   Bandymų procedūros

4.1.

SLIF bandymo procedūra: suvokiamo greičio ribos nustatymo stebint tiesioginius greičio ribos ženklus bandymas.

4.1.1.

Bandomajai transporto priemonei keliamos sąlygos:

4.1.1.1.

Bandomoji masė:

transporto priemonės masė – tai parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė.

4.1.1.2.

Padangos:

padangos turi būti pravažinėtos, o padangų slėgis turi būti sureguliuotas pagal transporto priemonės gamintojo specifikacijas.

4.1.1.3.

Parengimas bandymams:

gamintojo prašymu bandomąja transporto priemone gali būti nuvažiuojama ne daugiau kaip 100 km miesto ir kaimo keliais, esant kitiems eismo ir pakelių įrengimams, kad būtų galima sukalibruoti jutiklių sistemą, o kaip eksploatavimo šalį ar regioną galima nustatyti (rankiniu arba automatiniu būdu) bandymo vietą.

4.1.2.

Kelio ženklai:

Šiais bandymais siekiama, kad, pavyzdžiui, ISA sistema tinkamai atpažintų laikinus ženklus, pastatytus vykdant kelio darbus. Tai galima pasiekti naudojant stebėjimo jutiklį, taip pat remiantis tikralaike kitų transporto priemonių pasidalinta informacija.

Bandymams naudojami kelio ženklai turi būti tiesioginiai greičio ribos ženklai, kai tvirtintinų transporto priemonių kategorijai taikytina greičio riba atitinka ženklo skaitinę reikšmę. Šie ženklai turi atitikti visas 3.4.2.2.2 punkte nustatytas sąlygas. Ženklai išdėstomi taip, kad sistemos regėjimo lauke vienu metu nebūtų kelių ženklų.

Techninė tarnyba bandymams parenka ne mažiau kaip tris skirtingus tiesioginius greičio ribos ženklus, įskaitant neelektroninius ir ant kintamosios informacijos ženklo rodomus kelio ženklus, naudojamus valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kurioje atliekami bandymai. Bandymo ataskaitoje nurodomi bandymams naudojami ženklai. Siekiant patikrinti suvokiamos greičio ribos nustatymą tiesiogiai arba netiesiogiai stebint ženklus, bandymams naudotų tiesioginių greičio ribos ženklų padėtis neturi būti įtraukta į transporto priemonės elektroninių žemėlapių duomenis bandymo pradžioje. Transporto priemonės gamintojas turi dokumentais įrodyti atitiktį visiems kitiems tvirtintinos transporto priemonės kategorijai taikomiems tiesioginiams greičio ribos ženklams, įtrauktiems į II priede pateiktą kelio ženklų katalogą, jei atitinkama tvirtintinų transporto priemonių kategorijai taikytina greičio riba atitinka ženkle nurodytą skaitinę reikšmę. Visi tokio pobūdžio dokumentai pateikiami kaip bandymų ataskaitos priedai.

4.1.3.

Bandymų sąlygos:

bandymai atliekami taip:

a)

ant lygaus paviršiaus, kuriame nėra nelygių lopų, stovinčio vandens, sniego ir ledo, o vairuotojui netrukdoma nepertraukiamai matyti kelio ženklą ne trumpiau kaip 1,0 sekundės;

b)

visomis apšvietimo sąlygomis, kai nėra akinančios saulės šviesos, ir, jei reikia, šviečiant artimosios šviesos žibintams ir

c)

kai nėra oro sąlygų, turinčių įtakos kelio ženklų matomumui.

Gamintojo nuožiūra, pritarus techninei tarnybai, bandymai gali būti atliekami sąlygomis, nukrypstančiomis nuo pirmoje pastraipoje nurodytų sąlygų.

4.1.3.1.

Gamintojui ir techninei tarnybai susitarus, bandymai gali būti atliekami vienoje iš šių vietų:

a)

viešajame kelyje arba

b)

bandymo trasoje, jei tinkamam SLIF veikimui nebūtini elektroninių žemėlapių duomenys, nebent ji būtų įtraukta į elektroninių žemėlapių duomenis.

Abiem atvejais aplinka gali būti tokia, kad ta pačia bandymo trasa, kuria važiuoja bandomoji transporto priemonė, būtų vairuojamos kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, siekiant palengvinti tikralaikių duomenų, kuriuos gali naudoti kitos transporto priemonės, kuriose nėra stebėjimo kamerų sistemos, prieinamumą. Prieš atliekant bandymus gamintojas išsamiai nurodo atitinkamas būtinas sąlygas, o dėl jų susitaria techninė tarnyba ir tipo patvirtinimo institucija. Šis susitarimas grindžiamas teigiamu naudojimo realiomis važiavimo sąlygomis pagrįstumo, įvykdomumo ir autentiškumo vertinimu.

Abiem atvejais skirtingus tiesioginius greičio ribos ženklus atrenka ir įrengia techninė tarnyba. Visi bandymams viešuosiuose keliuose naudojami ženklai turi skirtis nuo įprastai įrengiamų ženklų arba turi būti laikinai pakeisti, kad būtų galima įvertinti sistemos stebėjimo pajėgumą arba jo atitikmenį. Kilus ginčui su vietos valdžios institucijomis, šis reikalavimas atlikti bandymą nėra panaikinamas, o bandymas atliekamas kitur.

4.1.4.

Bandymo procedūra:

Bandomoji transporto priemonė turi būti vairuojama tolygiai, kad pravažiuojant bandymui pasirinktą kelio ženklą jos padėtis būtų stabili šiomis sąlygomis:

a)

spidometro rodomas greitis, viršijantis greitį, nurodytą ant tiesioginio greičio ribos ženklo, ir

b)

bandymo juostos centre.

Gamintojo ir techninės tarnybos susitarimu pirmiau aprašyta bandymo trasa pagrįsta procedūra gali būti pakeista laboratorijos procedūra, kurios lygiavertiškumas buvo įrodytas.

4.1.4.1.

Techniniai reikalavimai įvykdomi, jei SLIF rodo suvokiamo greičio ribos reikšmę, lygią ant visų tiesioginių greičio ribos ženklų nurodytai greičio ribai, nustatytai ne vėliau kaip per 2,0 sekundės po to, kai transporto priemonės atskaitos taškas kerta atitinkamus kelio ženklus. Jeigu transporto priemonė važiuoja mažesniu nei 20 km/h greičiu, greičio riba nustatoma ne vėliau kaip 10 m atstumu atgaline kryptimi nuo transporto priemonės atskaitos taško.

4.1.4.2.

Šis bandymas neturi būti derinamas su 4.3 punkte nurodytu tikrojo važiavimo patikimumo bandymu.

4.2.

SLIF bandymo procedūra. Suvokiamos greičio ribos nustatymo stebint netiesioginius kelio ženklus ir signalus bandymo procedūra.

4.2.1.

Bandomosios transporto priemonės sąlygos yra tokios, kaip nurodyta 4.1.1–4.1.1.3 punktuose.

4.2.2.

Kelio ženklai:

bandymams naudojami kelio ženklai yra netiesioginiai greičio ribos ženklai. Šie ženklai turi atitikti 3.4.2.2.2 punkte nurodytas sąlygas. Ženklai išdėstomi taip, kad sistemos regėjimo lauke vienu metu nebūtų kelių ženklų.

Techninė tarnyba bandymams parenka ne mažiau kaip tris skirtingus netiesioginius greičio ribos ženklus, įskaitant neelektroninius ir ant kintamosios informacijos ženklo rodomus kelio ženklus, naudojamus valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kurioje atliekami bandymai. Bandymo ataskaitoje nurodomi bandymams naudojami ženklai.

Transporto priemonės gamintojas turi dokumentais įrodyti atitiktį visiems kitiems tvirtintinos transporto priemonės kategorijai taikytiniems netiesioginiams greičio ribos ženklams, įtrauktiems į II priede pateiktą kelio ženklų katalogą, Visi tokio pobūdžio dokumentai pridedami prie bandymų ataskaitos dokumentų rinkinio.

4.2.3.

Bandymų sąlygos:

taikomos 4.1.3 punkte nustatytos bandymo sąlygos.

4.2.3.1.

Gamintojui ir techninei tarnybai susitarus, bandymai gali būti atliekami vienoje iš šių vietų:

a)

viešajame kelyje arba

b)

bandymo trasoje, atitinkančioje realią kelio aplinką, kad SLIF galėtų nustatyti kelio tipą, jei tinkamam SLIF veikimui nebūtini elektroninių žemėlapių duomenys, nebent trasa būtų įtraukta į elektroninių žemėlapių duomenis.

Abiem atvejais aplinka gali būti tokia, kad ta pačia bandymo trasa, kuria važiuoja bandomoji transporto priemonė, būtų vairuojamos kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, siekiant palengvinti tikralaikių duomenų, kuriuos gali naudoti kitos transporto priemonės, kuriose nėra stebėjimo kamerų sistemos, prieinamumą. Prieš atliekant bandymus gamintojas išsamiai nurodo atitinkamas būtinas sąlygas, o dėl jų susitaria techninė tarnyba ir tipo patvirtinimo institucija. Šis susitarimas grindžiamas teigiamu naudojimo realiomis važiavimo sąlygomis pagrįstumo, įvykdomumo ir autentiškumo vertinimu.

Abiem atvejais techninė tarnyba gali pasirinkti ir pritvirtinti skirtingus ženklus arba gali būti esami ženklai, kaip pageidauja gamintojas. Esami ženklai naudojami tik tada, kai atitiktis įrodoma atliekant tikrojo važiavimo patikimumo bandymą pagal 4.2.4.2 ir 4.3 punktus.

4.2.4.

Bandymo procedūra:

bandomoji transporto priemonė vairuojama tolygiai, kad pravažiuojant bandymui pasirinktą kelio ženklą jos padėtis būtų stabili šiomis sąlygomis:

a)

spidometro rodomas greitis:

i)

≤ 20 % mažesnis už ženkle nurodytą greitį, atliekant bandymus viešajame kelyje ir

ii)

≥ 10 % didesnis už ženkle nurodytą greitį, atliekant bandymus bandymo trasoje;

b)

bandymo juostos centre.

Gamintojo ir techninės tarnybos susitarimu pirmiau aprašyta bandymo trasa arba keliu pagrįsta procedūra gali būti pakeista laboratorijos procedūra, kurios lygiavertiškumas buvo įrodytas.

4.2.4.1.

Techniniai reikalavimai įvykdomi, jei SLIF nustato suvokiamos greičio ribos reikšmę, kuri yra lygi kelio ženklų kataloge nurodytai numatomai sistemos grįžtamajai informacijai arba tvirtintinai transporto priemonės kategorijai taikytinai nacionalinei greičio ribai, siejamai su visais išbandytais netiesioginiais greičio ribos ženklais, įtrauktais į II priede pateiktą kelio ženklų katalogą, ir jei ne vėliau kaip per 2,0 sekundės po to, kai transporto priemonės atskaitos taškas kerta atitinkamus kelio ženklus, SLIF rodo suvokiamą greičio ribą, kai spidometro rodomas greitis viršija su šiais ženklais siejamą suvokiamą greičio ribą. Jeigu transporto priemonė važiuoja mažesniu nei 20 km/h greičiu, greičio riba nustatoma ne vėliau kaip 10 m atstumu atgaline kryptimi nuo transporto priemonės atskaitos taško.

4.2.4.2.

Šis bandymas gali būti derinamas su 4.3 punkte nurodytu tikrojo važiavimo patikimumo bandymu. Tokiu atveju laikoma, kad techniniai reikalavimai yra įvykdyti, jei atitinkami tikrojo važiavimo patikimumo bandymo rezultatai rodo, kad numanomus greičio ribojimo ženklus ISA sistema pripažįsta pagal 3.4.2.5.2 punktą.

4.3.

SLIF bandymo procedūra. Greičio ribos nustatymo realiomis važiavimo sąlygomis patikimumo bandymas.

4.3.1.

Bandomasis važiavimas turi atitikti 4.3.1.1–4.3.1.5 punktuose nustatytas sąlygas. Techninė tarnyba gali sutikti priimti vidaus bandymų duomenis, susijusius su tam tikromis tipo patvirtinimo bandymo dalimis.

4.3.1.1.

Bandomasis važiavimas turi būti tinkamas, siekiant išmatuoti sistemos veiksmingumą teisingai nustatant taikytiną greičio ribą pagal 3.4.2.5.2 punkte nustatytus veiksmingumo kriterijus.

4.3.1.2.

Bandomojo važiavimo metu važiuojama viešaisiais keliais ir gatvėmis Europos Sąjungos teritorijoje, kaip susitarė gamintojas, techninė tarnyba ir tipo patvirtinimo institucija.

4.3.1.3.

Bandomojo važiavimo metu važiuojama miesto keliais ir gatvėmis, ne miesto keliais ir automagistralėmis/greitkeliais/dvijuosčiais keliais, kai kiekvienas iš trijų kelio tipų sudaro ne mažiau kaip 25 % viso maršruto atstumo. Maršrutas turi būti vienas nuoseklus maršrutas ir prasidėti bei pasibaigti tame pačiame taške, o visos pakartotinės maršruto dalys ta pačia kryptimi neturi būti įskaičiuojamos į bandymo atstumą.

4.3.1.4.

Bandomojo važiavimo metu važiuojama dienos šviesos ir tamsos sąlygomis, o tamsoje nuvažiuojama ne mažiau kaip 15 % viso atstumo.

4.3.1.5.

Bandomąjį važiavimą sudaro 400 km bandymo atstumas. Techninei tarnybai ir gamintojui sutarus, bandymas gali būti nutrauktas anksčiau, jei bandymo atstumas viršija 300 km, o veiksmingumas (toliau – TP_D) paskutiniuose 50 km maršruto nuolat skaičiuojant svyravo tarp ± 5,0 %.

4.3.2.

Veiksmingumo rodiklių apskaičiavimas:

veiksmingumo rodikliai apskaičiuojami taip:

TP_D = (d_tikslus/d_visas) * 100 %

čia:

 

d_visas – visas per bandomąjį važiavimą nuvažiuotas atstumas, kai taikytina greičio riba buvo pažymėta kelio ženklu arba nurodyta signalu, kaip nurodyta 3.4.2.5.1 punkte, arba kai buvo taikoma nacionalinė greičio riba;

 

d_tikslus – per bandomąjį važiavimą nuvažiuotas atstumas, kai taikytina greičio riba buvo pažymėta kelio ženklu arba nurodyta signalu, kaip nurodyta 3.4.2.5.1, ir kai buvo įvykdyta kuri nors iš šių a, b arba c sąlygų:

a)

suvokiama greičio riba atitiko numatomą sistemos grįžtamąją informaciją, nurodytą kelio ženklų kataloge, pateiktame II priede;

b)

suvokiamo greičio riba atitiko taikytiną greičio ribą arba

c)

kai pagal 3.4.2.3.2 punktą buvo taikomos specialios kintančios sąlygos, suvokiama greičio riba atitiko numatomą sistemos grįžtamąją informaciją arba numanomą dažniausiai pasitaikančią sąlygą, arba kai buvo taikoma nacionalinė greičio riba ir buvo įvykdyta kuri nors iš šių d arba e sąlygų:

d)

suvokiamo greičio riba atitiko taikytiną nacionalinę greičio ribą arba

e)

kai pagal 3.4.2.3.2 punktą buvo taikomos specialios kintančios sąlygos, suvokiama greičio riba atitiko nacionalinę greičio ribą atsižvelgiant į numanomą dažniausiai pasitaikančią sąlygą.

Vertinant važiavimą realiomis sąlygomis, patikrinama, ar SLIF nustato atitinkamas suvokiamas greičio ribas pakankamu atstumu iki taško, kuriame taikoma tokia atitinkama taikytina arba nacionalinė greičio riba, arba po jo.

4.4.

SLWF. Įspėjimo apie greičio ribojimą funkcijos bandymo procedūra.

4.4.1.

Bandomosios transporto priemonės sąlygos yra tokios, kaip nurodyta 4.1.1–4.1.1.3 punktuose.

4.4.2.

Kelio ženklus bandymui atrenka techninė tarnyba, kaip nurodyta 4.1.2 punkte.

4.4.3.

Bandymo sąlygos yra tokios, kaip nurodyta 4.1.3 punkte.

4.4.4.

ISA sistemos variantų bandymų procedūros, kaip nurodyta 3.5.2 punkto a, b ir c papunkčiuose

4.4.4.1.

Atliekami šie ISA sistemų, kuriose įrengti vaizdinio įspėjimo ir pakopinio garsinio įspėjimo indikatoriai, kaip nurodyta 3.5.2 punkto a papunktyje, arba vaizdinio įspėjimo ir pakopinio lytimojo įspėjimo indikatoriai, kaip nurodyta 3.5.2 punkto b papunktyje, bandymai:

1 bandymas (įspėjimų bandymas).

Techninė tarnyba pasirenka greičio ribą. Pradinė greičio riba turi būti bent 38 % didesnė už bandymo greičio ribą. Suvokiama greičio riba nustatoma pagal pradinę greičio ribą.

Bandomąja transporto priemone važiuojama tokiu atstumu nuo kelkraščio, kad ženklo padėtis atitiktų atitinkamoje valstybėje narėje taikytinus standartus, ir esant įjungtai SLWF, švelniai naudojant akceleratoriaus valdiklį, kad transporto priemonės padėtis būtų stabili pravažiuojant kelio ženklą, kuriame rodoma bandymo greičio riba, kaip nurodyta toliau:

i)

1 % ≤ spidometro rodomas greitis ≤ 8 % didesnis už bandymo greičio ribą;

ii)

11 % ≤ spidometro rodomas greitis ≤ 18 % didesnis už bandymo greičio ribą;

iii)

21 % ≤ spidometro rodomas greitis ≤ 28 % didesnis už bandymo greičio ribą ir

iv)

31 % ≤ spidometro rodomas greitis ≤ 38 % didesnis už bandymo greičio ribą.

Bandomoji transporto priemonė turi važiuoti pastoviu greičiu tol, kol nebus pateikiamas pakopinis garsinis arba pakopinis lytimasis įspėjimas, po kurio:

bandomoji transporto priemonė turi toliau važiuoti pastoviu greičiu dar bent 5,0 sekundės, o po to per 3,0 sekundės sulėtėti iki spidometro rodomo greičio ≤ bandymo greičio ribai, nepraėjus 8,0 sekundės, kad būtų patikrintas vaizdinis įspėjimas ir pakopinis garsinis įspėjimas arba

bandomoji transporto priemonė turi toliau važiuoti pastoviu greičiu dar bent 12 sekundžių, o po to per 3,0 sekundės sulėtėti iki spidometro rodomo greičio ≤ bandymo greičio ribos, nepraėjus 15 sekundžių, kad būtų patikrintas vaizdinis įspėjimas ir pakopinis lytimasis įspėjimas.

Bandymas pakartojamas bandomąja transporto priemone pastoviu greičiu važiuojant iki vaizdinio įspėjimo pabaigos arba ne ilgiau kaip 60 sekundžių. Bandymo ataskaitoje nurodomi atitinkami laikai.

2 bandymas (išjungimo (be įspėjimų) bandymas).

ISA sistema išjungiama, o 1 bandymas pakartojamas esant techninės tarnybos pasirinktam spidometro rodomam greičiui. Suvokiama greičio riba nustatoma arba ją mėginama nustatyti pagal bandymo greičio ribą.

3 bandymas (SLWF su vairuotojo pagalbine kontrole bandymas).

Jeigu tam tikro tipo transporto priemonėje gali būti įrengta pagalbinė vairavimo priemonė, kai vairuotojui nereikia liesti akceleratoriaus valdiklio (pvz., veikiant pastovaus greičio palaikymo sistemai), bandymas atliekamas naudojant įjungtą SLWF ir vairuotojo pagalbinę priemonę, kontroliuojančią transporto priemonės greitį bent vieno techninės tarnybos pasirinkto spidometro rodomo greičio atveju.

4.4.4.2.

Jei tai ISA sistema, kurioje įrengtas vien lytimasis įspėjimas, kaip nurodyta 3.5.2 punkto c papunktyje, atliekami šie bandymai:

1 bandymas (įspėjimų bandymas).

Techninė tarnyba pasirenka greičio ribą. Pradinė greičio riba turi būti bent 38 % didesnė už bandymo greičio ribą. Suvokiama greičio riba nustatoma pagal pradinę greičio ribą.

Bandomąja transporto priemone važiuojama tokiu atstumu nuo kelkraščio, kad ženklo padėtis atitiktų atitinkamoje valstybėje narėje taikytinus standartus, ir esant įjungtai SLWF, švelniai naudojant akceleratoriaus valdiklį, kad transporto priemonės padėtis būtų stabili pravažiuojant kelio ženklą, kuriame rodoma bandymo greičio riba, kai spidometro rodomas greitis yra bent 1 % didesnis už bandymo greičio ribą, kaip nurodyta toliau:

bandomoji transporto priemonė turi važiuoti pastoviu greičiu tol, kol nebus pateikiamas lytimasis įspėjimas, po kurio:

bandomoji transporto priemonė turi toliau važiuoti pastoviu greičiu dar 11 sekundžių, o po to per 4 sekundes sulėtėti iki spidometro rodomo greičio ≤ bandymo greičio ribos, nepraėjus 15 sekundžių, kad būtų patikrintas vien lytimasis įspėjimas.

Bandymas pakartojamas bandomąja transporto priemone pastoviu greičiu važiuojant iki lytimojo įspėjimo pabaigos arba ne ilgiau kaip 60 sekundžių. Bandymo ataskaitoje nurodomi atitinkami laikai.

2 bandymas (išjungimo (be įspėjimų) bandymas).

ISA sistema išjungiama, o 1 bandymas pakartojamas esant techninės tarnybos pasirinktam spidometro rodomam greičiui. Suvokiama greičio riba nustatoma arba ją mėginama nustatyti pagal bandymo greičio ribą.

3 bandymas (SLWF su vairuotojo pagalbine kontrole bandymas).

Jeigu tam tikro tipo transporto priemonėje gali būti įrengta pagalbinė vairavimo priemonė, kai vairuotojui nereikia liesti akceleratoriaus valdiklio (pvz., veikiant pastovaus greičio palaikymo sistemai), 4.4.4.1 punkte nurodyta 1 bandymo procedūra atliekama naudojant įjungtą SLWF ir vairuotojo pagalbinę priemonę, kontroliuojančią transporto priemonės bandymo greitį.

4.4.4.3.

Atliekant visus bandymus pagal 3.5.2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytus ISA sistemos variantus, gamintojo ir techninės tarnybos susitarimu 4.4.4.1 ir 4.4.4.2 punktuose nurodytos bandymo trasa pagrįstos procedūros gali būti pakeistos laboratorijos procedūromis, kurių lygiavertiškumas buvo įrodytas.

4.4.4.4.

ISA sistemos techniniai reikalavimai įvykdomi, jei tenkinamos toliau nurodytos sąlygos.

4.4.4.4.1.

ISA sistemų, nurodytų 3.5.2. punkto a, b papunkčiuose ir 4.4.4.1 punkte (vaizdinio įspėjimo ir pakopinio garsinio arba pakopinio lytimojo įspėjimo), atveju:

1 bandymas. Įspėjimų bandymo vertinimas

Vaizdinis įspėjimas, atitinkantis 3.5.2.1.1 punkto reikalavimus, pateikiamas per 1,5 sekundės, prie šio laiko pridedant laiką arba atstumą, leidžiamą suvokiamai greičio ribai nustatyti pravažiavus ženklą, o pakopinis garsinis arba pakopinis lytimasis įspėjimas, atitinkantis 3.5.2.1.2–3.5.2.1.8 punktuose nustatytus techninius reikalavimus, yra pateikiamas ir pastebimas taip:

i)

kai 1 % ≤ spidometro greitis ≤ 8 % didesnis už bandymo greičio ribą: praėjus ne daugiau kaip 6,0 sekundės po to, kai buvo pravažiuotas ženklas;

ii)

kai 11 % ≤ spidometro rodomas greitis ≤ 18 % didesnis už bandymo greičio ribą: praėjus ne daugiau kaip 5,0 sekundės po to, kai buvo pravažiuotas ženklas;

iii)

kai 21 % ≤ spidometro rodomas greitis ≤ 28 % didesnis už bandymo greičio ribą: praėjus ne daugiau kaip 4,0 sekundės po to, kai buvo pravažiuotas ženklas; ir

iv)

kai 31 % ≤ spidometro rodomas greitis ≤ 38 % didesnis už bandymo greičio ribą: praėjus ne daugiau kaip 3,0 sekundės po to, kai buvo pravažiuotas ženklas,

prie šio laiko pridedant laiką arba atstumą, leidžiamą suvokiamai greičio ribai nustatyti pravažiavus atitinkamus ženklus.

Patikrinama, ar pakopiniai įspėjimai pradeda veikti laiku ir neviršija 3.5.2.1.5 ir 3.5.2.1.6 punktuose nustatyto jų didžiausio laiko, taip pat patikrinama, ar pateikiamas vaizdinis įspėjimas, kol spidometro greitis bus mažesnis arba lygus numanomo greičio ribai, kaip nustatyta 3.5.2.1.1 punkte.

Kai bandymai kartojami pastoviais greičiais, patikrinama, ar vaizdinis įspėjimas galioja bent tiek, kiek nurodyta 3.5.2.1.1 punkte.

2 bandymas. Išjungimo (be įspėjimų) bandymo vertinimas:

Įspėjimai (vaizdinis, lytimasis arba garsinis) nepateikiami.

3 bandymas. SLWF su vairuotojo pagalbine kontrole bandymo vertinimas.

Vaizdiniai ir garsiniai įspėjimai pateikiami taip, kaip atliekant 1 bandymą, arba sistema išsijungia ar mėgina automatiškai sumažinti važiavimo greitį iki suvokiamos greičio ribos.

4.4.4.4.2.

ISA sistemų, nurodytų 3.5.2. punkto c papunktyje ir 4.4.4.2 punkte (vien lytimojo įspėjimo) atveju:

1 bandymas. Įspėjimų bandymo vertinimas:

Lytimasis įspėjimas, atitinkantis 3.5.2.2 punkto reikalavimus, pateikiamas per 1,5 sekundės, prie šio laiko pridedant laiką arba atstumą, leidžiamą suvokiamai greičio ribai nustatyti pravažiavus atitinkamą ženklą.

2 bandymas. Išjungimo (be įspėjimų) bandymo vertinimas:

Vaizdiniai, lytimieji arba garsiniai įspėjimai nepateikiami.

3 bandymas. SLWF su vairuotojo pagalbine kontrole bandymo vertinimas.

Vaizdiniai ir garsiniai įspėjimai pateikiami taip, kaip 3.5.2 punkto a papunktyje nurodyto ISA sistemos varianto atveju, atliekant 4.4.4.4.1 punkte nurodytą įspėjimų bandymo vertinimo 1 bandymą, arba sistema išsijungia ar mėgina automatiškai sumažinti važiavimo greitį iki suvokiamos greičio ribos.

4.5.

SCF bandymai

4.5.1.

Bandomajai transporto priemonei keliamos sąlygos

4.5.1.1.

Bandomosios transporto priemonės sąlygos yra tokios, kaip nurodyta 4.1.1–4.1.1.3 punktuose.

4.5.1.2.

Pavarų dėžės tipas, padangų dydis ir pavarų pasirinkimas bandymams grindžiami blogiausio atvejo pasirinkimu tvirtintino tipo atveju, suderinus su technine tarnyba.

4.5.1.3.

Bandomosios transporto priemonės transmisijos nuostačiai turi atitikti gamintojo specifikacijas.

4.5.2.

Bandymai atliekami bandymo trasoje arba ant važiuoklės dinamometro.

4.5.2.1.

Bandymo trasos sąlygos

4.5.2.1.1.

Bandymų trasos paviršius turi būti tinkamas pastoviam greičiui išlaikyti ir jame neturi būti nelygių lopų, stovinčio vandens, sniego ir ledo. Nuolydžiai turi būti ≤ 2 % ir neturi kisti daugiau kaip ± 1 %, neskaitant išlinkių.

4.5.2.1.2.

Vidutinis vėjo greitis, matuojamas bent 1 m aukštyje virš žemės, turi būti mažesnis kaip 6 m/s, o gūsiai ne didesni kaip 10 m/s.

4.5.2.1.3.

Gamintojo nuožiūra, pritarus techninei tarnybai, bandymai gali būti atliekami sąlygomis, nukrypstančiomis nuo pirmiau aprašytų sąlygų, jeigu jos yra blogiausio atvejo sąlygos.

4.5.2.2.

Važiuoklės dinamometro specifikacijos

4.5.2.2.1.

Dinamometras turi būti nustatytas apkrovai, ekvivalentiškai transporto priemonės inercijos masei, 10 % tikslumu. Laikas matuojamas ≤ 0,1 sekundės tikslumu.

4.4.2.2.2.

Per bandymą dinamometro stabdžių sugeriama galia turi būti tokia, kad atitiktų transporto priemonės pasipriešinimą riedėjimui, važiuojant bandymo greičiais. Šią galią galima apskaičiuoti, ir ji turi būti nustatoma 10 % tikslumu.

4.5.3.

SCF bandymų procedūros

4.5.3.1.

SCF greitėjimo bandymo procedūra

4.5.3.1.1.

4.5.3.1.2 punkte nustatyta bandymo procedūra pakartojama esant šioms greičio riboms:

a)

greičio ribai mieste. Pradinis spidometro rodomas greitis ≤ 20 km/h; bandymo greičio riba = 50 km/h;

b)

greičio ribai tarpmiestiniuose keliuose. Pradinis spidometro rodomas greitis ≤ 50 km/h; bandymo greičio riba = 80 km/h;

c)

greičio ribai automagistralėje. Pradinis spidometro rodomas greitis ≤ 100 km/h; bandymo greičio riba = 130 km/h.

Bandymai atliekami tik tokiu atveju, jeigu bandymo greičio riba yra mažesnė už transporto priemonės didžiausią projektinį greitį.

4.5.3.1.2.

Bandomąja transporto priemone važiuojama, kai SCF yra įjungta, pradinio spidometro rodomo greičio intervale. Suvokiama greičio riba nustatoma pagal bandymo greičio ribą. Tada transporto priemonės greitis didinamas, neatliekant konkretaus funkcijos veikimo sustabdymo veiksmo, kol SCF pradeda veikti. Kol SCF išlieka aktyvi, transporto priemone turi būti važiuojama pakankamai ilgai, kad būtų galima įvertinti pastovų greitį.

Bandymo metu spidometro rodomas greitis nuolat registruojamas. Pastovus greitis apskaičiuojamas suvidurkinant spidometro rodomą greitį per 20 sekundžių intervalą, prasidėjusį praėjus 10 sekundžių po to, kai spidometro rodomas greitis pirmą kartą pasiekė suvokiamą greičio ribą, atėmus 10 km/h.

4.5.3.1.3.

Techniniai reikalavimai įvykdomi, jeigu pastovus greitis neviršija šių ribų:

a)

greičio ribos mieste: 45 km/h ≤ pastovus greitis ≤ 50 km/h;

b)

greičio ribos tarpmiestiniuose keliuose. 75 km/h ≤ pastovus greitis ≤ 80 km/h ir

c)

greičio ribos automagistralėje. 125 km/h ≤ pastovus greitis ≤ 130 km/h.

4.5.3.2.

SCF atsako bandymo procedūra

4.5.3.2.1

4.5.3.2.2 punkte nurodyta bandymo procedūra atliekama esant 50 km/h bandymo greičio ribai mieste, kai pradinis spidometro rodomas greitis yra 70–79 km/h, o pradinė greičio riba – 80 km/h.

4.5.3.2.2.

Bandomąja transporto priemone važiuojama, kai SCF yra įjungta, pastoviu greičiu pradinio spidometro rodomo greičio intervale, o suvokiama greičio riba nustatoma pagal pradinio greičio ribą, kad SCF nebūtų aktyvi. Tada suvokiamo greičio riba nustatoma pagal bandymo greičio ribą, o transporto priemone toliau važiuojama pastoviu greičiu pradinio spidometro rodomo greičio intervale, pakankamai ilgai, kad SCF pradėtų veikti.

4.5.3.2.3.

Techniniai reikalavimai įvykdomi, jei SCF pradeda veikti ne vėliau kaip per 1,5 sekundės po to, kai transporto priemonės suvokiamo greičio riba buvo nustatyta pagal bandymo greičio ribą, atsižvelgiant į laiką arba atstumą, leidžiamą suvokiamai greičio ribai nustatyti pravažiavus atitinkamą ženklą.

4.5.3.3.

SCF išjungimo bandymo procedūra

4.5.3.3.1.

4.5.3.3.2 punkte nurodyta bandymo procedūra atliekama pasiekus greičio ribą mieste, kai pradinis spidometro rodomas greitis yra ≤ 35 km/h, o bandymo greičio riba – 50 km/h.

4.5.3.3.2.

Bandomąja transporto priemone važiuojama, kai SCF yra išjungta, pradinio spidometro rodomo greičio intervale. Suvokiamo greičio riba nustatoma arba ją mėginama nustatyti pagal bandymo greičio ribą. Tada transporto priemonės greitis didinamas gerokai ilgiau nei 1,5 sekundės, neatliekant konkretaus funkcijos veikimo sustabdymo veiksmo, o po to, kai bandymo greičio riba yra gerokai viršijama, išlaikomas palyginti stabilus greitis.

4.5.3.3.3.

Techniniai reikalavimai įvykdomi, jei SCF nepradeda veikti ir nėra pateikiamas vaizdinis, garsinis arba lytimasis greičio ribojimo įspėjimas.

4.5.3.4.

SCF veikimo sustabdymo bandymo procedūra

4.5.3.4.1.

4.5.3.4.2 punkte nurodyta bandymo procedūra atliekama esant 50 km/h bandymo greičio ribai mieste, kai pradinis spidometro rodomas greitis yra ≤ 35 km/h, o galutinis spidometro rodomas greitis – ≥ 65 km/h.

4.5.3.4.2.

Bandomąja transporto priemone važiuojama, kai SCF yra įjungta, pradinio spidometro rodomo greičio intervale. Suvokiama greičio riba nustatoma pagal bandymo greičio ribą. Tada transporto priemonės greitis didinamas, neatliekant konkretaus funkcijos veikimo sustabdymo veiksmo, kol SCF pradeda veikti. Kol funkcija yra aktyvi, atliekant gamintojo nurodytą konkretų funkcijos veikimo sustabdymo veiksmą, transporto priemonės greitis didinamas iki galutinio spidometro rodomo greičio intervalo. Tada transporto priemonės greitis sumažinamas iki spidometro rodomo greičio, kuris yra mažesnis už bandymo greičio ribą, ir vėl padidinamas, neatliekant gamintojo nurodyto konkretaus funkcijos veikimo sustabdymo veiksmo, kol SCF pradeda veikti.

4.5.3.4.3.

Techniniai reikalavimai įvykdomi, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

atlikus konkretų funkcijos sustabdymo veiksmą, SCF laikinai nustoja veikti, kad transporto priemonės greitį būtų galima sklandžiai ir palengva padidinti iki galutinio spidometro rodomo greičio ir

b)

SCF pradeda veikti vėlesnio greitėjimo metu.

4.6.

Pritarus techninei tarnybai, bandymų procedūros, nurodytos 4.1, 4.2, 4.4 ir 4.5 punktuose, gali būti derinamos siekiant veiksmingiau įrodyti atitiktį reikalavimams.

5.   Važiavimo scenarijai, nuostatos dėl apribojimų ir ISA sistemos veiksmingumas

5.1.

Greičio ribos nustatymo sistemos stebėjimo jutiklis, naudojamas kelio ženklams realiomis važiavimo sąlygomis įvertinti (pvz., kamera), neturi stebėti daugiau nei vairuotojo priekinio regėjimo lauko, matomo per motorinės transporto priemonės priekinį stiklą (arba pagrįsto alternatyvaus lauko, dėl kurio susitarė transporto priemonės gamintojas, techninė tarnyba ir tipo patvirtinimo institucija, kai transporto priemonėje nėra priekinio stiklo), nustatomo taikant ambinokuliarinio regėjimo principą, kai akys yra nurodytuose vairuotojo akių srities taškuose, kaip nustatyta JT taisyklėje Nr. 46 (5). Bet kokios matomumo kliūties, susidariusios dėl konstrukcijos, esančios žemiau stebėjimo jutiklio (pvz., variklio dangčio), gali būti nepaisoma, jeigu ji yra žemiau plokštumos, 4° pakrypusios į priekį žemiau horizontalės, pradedant nuo vairuotojo akių srities taškų. Transporto priemonės gamintojas atitiktį gali įrodyti dokumentais.

5.2.

Siekiant pagerinti ISA sistemos veiksmingumą, vaizdo stebėjimo laukas gali keistis atsižvelgiant į, pvz., vairaračio pasukimą, transporto priemonės trajektoriją, posūkio žibintų naudojimą ir (arba) prognozavimo sistemų spėjimus.

5.3.

Apskaičiuojant tikrąjį teigiamą atstumą (TP_D), bandymo trasos dalims, kuriose tvirtintinai transporto kategorijai taikytina greičio riba nustatoma pagal kelio ženklų, įtrauktų į II priede pateiktą kelio ženklų katalogą, pravažiavimo įvykius, taikomos toliau nurodytos nuostatos.

5.3.1.

Į ženklo pravažiavimo įvykį neatsižvelgiama, kai susijęs ženklas yra iš dalies užstojamas (pvz., medžių lapų, stovinčių transporto priemonių) arba nėra aiškiai įmontuotas statmenoje padėtyje žemės ir pakelės atžvilgiu ar yra nukreiptas neteisinga kryptimi (pvz., pasuktas), nebent to prašo gamintojas.

5.3.2.

Jeigu susijusio ženklo nėra arba jo padėtis vietos atžvilgiu yra dviprasmiška tiek, kad pirmą kartą atitinkama kelio atkarpa važiuojančiam įprastam vairuotojui būtų neaišku, ar jis taikomas tam vairuotojui, kaip kiekvienu atveju patikrinta ir pritarta techninės tarnybos, į ženklo pravažiavimo įvykį neatsižvelgiama, nebent to prašo gamintojas.

5.3.3.

Jeigu ženklu arba keliais ženklais teikiama dviprasmiška, papildoma, ar priešinga informacija, susijusi su taikomumu transporto priemonių kategorijoms, didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės mase, transporto priemonės matmenimis, paros laiku, oro sąlygomis, gretimomis eismo juostomis ar važiavimo kryptimi, kaip kiekvienu atveju patikrinta ir pritarta techninės tarnybos, į ženklo pravažiavimo įvykį neatsižvelgiama, nebent to prašo gamintojas.

5.3.4.

Jei kiekvienu atskiru atveju tam pritaria techninė tarnyba, tam tikras klaidingai teigiamas aptikimo įvykis gali būti neįtrauktas į skaičiavimus, kai stacionarus netaikytinas kelio ženklas buvo pateiktas labai realistišku arba tikrovišku būdu.

5.3.5.

Jeigu per 12 mėnesių iki tipo patvirtinimo bandymo valstybėje narėje įvyksta taikytinos greičio ribos arba eismo taisyklės pakeitimas, susijęs su netiesioginiu greičio ribos ženklu, arba įvedamas naujas ženklas, transporto priemonės arba ATM tipo patvirtinimo bandymo metu įtrauktas į II priede pateiktą ženklų katalogą, į ženklo pravažiavimo įvykį neatsižvelgiama, nebent to prašo gamintojas.

5.3.6.

Į atstumus, kai taikoma bet kuri 5.3.1–5.3.5 punktuose nurodyta sąlyga, neatsižvelgiama skaičiuojant atstumus d_visas ir d_tikslus, skirtus veiksmingumo rodikliams apskaičiuoti, kaip nurodyta 4.3.2 punkte. Tačiau, nors į pirmiau nurodytus ženklų pravažiavimo įvykius neatsižvelgiama, gamintojo prašymu kiekvienu konkrečiu atveju gali būti atsižvelgiama į visus teisingos suvokiamo greičio ribos nustatymo įvykius ir susijusį nuvažiuotą atstumą, kai sistemos veiksmingumo rezultatai yra geresni nei numatyta šiose nuostatose, ypač tais atvejais, kai gamintojai naudoja optinio stebėjimo jutiklio, GNSS pagrįstos vietos nustatymo sistemos ir skaitmeninių žemėlapių derinį, kuris yra tinkamiausias sprendimas, o jo patikimumas yra didžiausias.

5.4.

Sistemoje suvokiamo greičio riba arba informacija turi būti išsaugoma pagal 3.4.1.3 punktą, net ir iš naujo įjungus pagrindinį valdymo jungiklį, išskyrus atvejus, kai sistema įprastai gali nustatyti suvokiamo greičio ribą naudodama atitinkamus sistemos įvesties duomenis (pvz., elektroninių žemėlapių duomenis), kai motorinė transporto priemonė įvažiuoja į viešąjį kelią arba pradeda juo važiuoti.

5.5.

Sistemos logika ir strategijos

5.5.1.

Gamintojas išmaniąją greičio palaikymo pagalbinę sistemą gali projektuoti taip, kad joje būtų numatyta logika arba strategija, kuria būtų numatomas greičio ribos pasikeitimas, atsižvelgiant į kitų transporto priemonių judėjimą, eismo juostų sujungimą, kelio žymenų kirtimą, šviesoforus, sankryžas, greičio ribotuvus ir pėsčiųjų perėjas.

5.5.2.

Jeigu sistema grindžiama mašinų mokymusi ar pan., į tai turi būti deramai atsižvelgiama vertinant važiavimo realiomis sąlygomis patikimumą. Tokiu atveju techninė tarnyba leidžia pagal gamintojo specifikacijas atlikti transporto priemonės parengimą bandymams, kurio metu gali būti nuvažiuojama daugiau nei 100 km, kaip nustatyta 4.1.1.3 punkte, jei tai laikoma pagrįsta. Tačiau draudžiama, kad parengimas bandymams būtų atliekamas bet kurioje bandomojo važiavimo maršruto dalyje, kaip nustatyta ir sutarta pagal 3.4.2.5.3 ir 4.3.1 punktus.

5.6.

Gamybos atitikties ir rinkos priežiūros bandymų tikslais gamintojas, techninė tarnyba ir nacionalinės institucijos bandymų metu turi atsižvelgti į naujausius sistemos atnaujinimus, kai jie pateikiami pagal 3.4.2.5.5.2 punktą.

5.6.1.

Jeigu per 12 mėnesių iki bandymo II priede pateiktas ženklų katalogas buvo atnaujintas atsižvelgiant į valstybėje narėje įvykusį taikytinos greičio ribos pakeitimą, susijusį su konkrečiu netiesioginiu greičio ribos ženklu, kuris buvo įtrauktas į katalogą transporto priemonės arba ATM tipo patvirtinimo metu, į ženklo pravažiavimo įvykį neatsižvelgiama, nebent to prašo gamintojas.

5.6.2.

Gamybos atitikties ir rinkos priežiūros bandymų tikslais į bet kokį II priede pateikto ženklų katalogo išplėtimą, t. y. papildomus netiesioginius greičio ribos ženklus, kurie nebuvo įtraukti transporto priemonės arba ATM tipo patvirtinimo metu, neatsižvelgiama, nebent to prašo gamintojas.

(1)  Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 39. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į spidometro ir odometro mechanizmus, įskaitant jų montavimą, nuostatos.

(2)   2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 51).

(3)   2019 m. balandžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/621 dėl tikrinamų pozicijų techninei apžiūrai atlikti būtinos techninės informacijos ir dėl rekomenduojamų tikrinimo metodų naudojimo, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl duomenų formato ir prieigos prie atitinkamos techninės informacijos tvarka (OL L 108, 2019 4 23, p. 5).

(4)   2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).

(5)  Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 46. Suvienodintos nuostatos dėl netiesioginio matymo įtaisų ir variklinių transporto priemonių, kuriose montuojami minėti įtaisai, patvirtinimo.


II PRIEDAS

Kelio ženklų katalogas. 1 dalis

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

n/a

Netaikoma

N

Nacionalinė greičio riba atitinkamos klasės keliuose (pvz., mieste, ne mieste, greitkelyje, automagistralėje)

V

Kintamo pranešimo ženklai gali rodyti bet kokius tiesioginius skaitinius greičio ribojimo ženklus, netiesioginius skaitinius greičio ribojimo ženklus ir netiesioginius neskaitinius greičio ribojimo ženklus, įtrauktus į atitinkamos šalies lentelę. Tačiau ženklų atnaujinimo dažnis turi būti ne mažesnis kaip 1 000 Hz, siekiant užtikrinti, kad atvaizdas būtų teisingai užfiksuotas esant tinkamam ISA sistemos apdorojimui.

S

Taikymas sustabdytas pagal I priedo 3.5.6 arba 3.6.3 punktą

Visi ženklai, nurodantys įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto ribų kiekvienoje šalyje, turi bendrų ir lengvai atpažįstamų pagrindinių identifikavimo savybių, tačiau jų forma ir dydis gali skirtis ir juose gali būti nurodyti miestų pavadinimai. ISA sistema turi būti tinkama tiems elementams tvarkyti.

Jeigu lentelėje nenurodyta kitaip, M2<3,5 t kategorijos motorinėse transporto priemonėse įrengta ISA sistema turi atitikti M1 kategorijos transporto priemonių tikėtiną grįžtamąjį ryšį.

1.   BELGIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 1

C43

30

30

30

30

30

30

Image 2

C43

30

30

30

30

30

30

Image 3

C43

40

40

40

40

40

40

Image 4

C43

50

50

50

50

50

50

Image 5

C43

50

50

50

50

50

50

Image 6

C43

60

60

60

60

60

60

Image 7

C43

70

70

70

70

70

≤ 7,5  t

70

 

 

 

 

 

 

70

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 70 km/h greičio riba automagistralėse naudojama kaip N2>7,5t ir N3 kategorijai taikoma suvokiama greičio riba

 

 

 

 

70

> 7,5 t

70

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

 

 

 

60

> 7,5 t

60

Image 8

C43

80

80

80

80

80

≤ 7,5  t

80

 

 

 

 

 

 

80

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 80 km/h greičio riba automagistralėse naudojama kaip M2, M3, N2 ir N3 kategorijoms taikoma suvokiama greičio riba

 

80

80

 

80

80

 

Pastaba. Oficiali 70 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma N2≤7,5t kategorijai, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

 

 

 

70

≤ 7,5  t

 

 

Pastaba. Oficiali 60,70 ir 75 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma N2>7,5t, N3, M2 ir M3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

70

arba

75

70

arba

75

 

60

arba

70

> 7,5 t

60

arba

70

Image 9

C43

90

90

90

90

S

≤ 7,5  t

S

 

 

 

 

 

 

S

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 90 km/h greičio riba automagistralėse naudojama kaip M2, M3, N2 ir N3 kategorijoms taikoma suvokiama greičio riba (t. y. raidė „S“)

 

90

90

 

S

S

 

Pastaba. Oficiali 70 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma N2≤7,5t kategorijai, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

 

 

 

70

≤ 7,5  t

 

 

Pastaba. Oficiali 60,70 ir 75 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma atitinkamai N2>7,5t, N3, M2 ir M3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

70

arba

75

70

arba

75

 

60

arba

70

> 7,5 t

60

arba

70

Image 10

C43

100

S

S

100

S

S

 

Pastaba. Oficiali 90 km/h greičio riba M2 ir M3 kategorijoms gali būti taikoma kaip suvokiama greičio riba, jei ISA sistema gali nustatyti kelio tipą (dviejų ar kelių juostų kiekviena kryptimi su užtvara).

 

90

90

 

 

 

Image 11

C43

110

S

S

110

S

S

Image 12

C43

120

S

S

120

S

S

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 13

C45

N

N

N

N

N

N

Image 14

C45

N

N

N

N

N

N

Image 15

C45

N

N

N

N

N

N

Image 16

C45

N

N

N

N

N

N

Image 17

C45

N

N

N

N

N

N

Image 18

C45

N

N

N

N

N

N

Image 19

C45

N

N

N

N

N

N

Image 20

C45

N

N

N

N

N

N

Image 21

C45

N

N

N

N

N

N

Image 22

C45

N

N

N

N

N

N

Image 23

C45

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 24

 

N

N

N

N

N

N

Skaitinės zonos

Image 25

F4a

30

30

30

30

30

30

Image 26

F4b

N

N

N

N

N

N

Image 27

 

30

30

30

30

30

30

Image 28

F4b

N

N

N

N

N

N

Image 29

F4a

30

30

30

30

30

30

Image 30

F4b

N

N

N

N

N

N

Image 31

ZC43

50

50

50

50

50

50

Image 32

ZC45

N

N

N

N

N

N

Image 33

ZC43

50

50

50

50

50

50

Image 34

ZC45

N

N

N

N

N

N

Image 35

ZC43

70

70

70

70

70

≤ 7,5  t

70

 

 

 

 

 

 

70

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

 

 

 

60

> 7,5 t

60

Image 36

ZC45

N

N

N

N

N

N

Image 37

ZC43

70

70

70

70

70

70

 

 

 

 

 

 

70

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

 

 

 

60

> 7,5 t

60

Image 38

ZC45

N

N

N

N

N

N

Riboto eismo zona

Image 39

F12a

20

20

20

20

20

20

Image 40

F12b

N

N

N

N

N

N

Image 41

F113a

30

30

30

30

30

30

Image 42

F113b

N

N

N

N

N

N

Image 43

 

30

30

30

30

30

30

Image 44

 

N

N

N

N

N

N

Automagistralė

Image 45

F5 (automagistralė)

120

S

S

120

S

S

Image 46

F7 (automagistralės pabaiga)

N

N

N

N

N

N

Greitkelis

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Miesto ribos

Image 47

Image 48

Image 49

Image 50

F1 (miesto zona)

50

50

50

50

50

50

 

Pastaba. Oficiali 30 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną.

30

30

30

30

30

30

Image 51

Image 52

Image 53

Image 54

F3 (miesto zonos pabaiga)

Pastaba. Tai netiesioginis greičio ribos ženklas ir nacionalinė greičio riba, taikoma ne miesto ir greitkelio kelių klasėms.

90

90

90

90

S

(90 )

S

(90 )

 

Pastaba. Oficiali 70 ir 75 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną.

70

70

arba

75

70

arba

75

70

70

70

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

 

 

 

60

> 7,5 t

60

2.   BULGARIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 55

Tiesioginės 20 km/h ribos pradžia

20

20

20

20

20

20

Image 56

Tiesioginės 30 km/h ribos pradžia

30

30

30

30

30

30

Image 57

Tiesioginės 40 km/h ribos pradžia

40

40

40

40

40

40

Image 58

Tiesioginės 50 km/h ribos pradžia

50

50

50

50

50

50

Image 59

Tiesioginės 60 km/h ribos pradžia

60

60

60

60

60

60

Image 60

Tiesioginės 70 km/h ribos pradžia

70

70

70

70

70

70

Image 61

Tiesioginės 80 km/h ribos pradžia

80

80

80

80

80

80

Image 62

Tiesioginės 90 km/h ribos pradžia

90

90

90

90

S

S

Image 63

Tiesioginės 100 km/h ribos pradžia

100

S

S

100

S

S

Image 64

Tiesioginės 110 km/h ribos pradžia

110

S

S

110

S

S

Image 65

Tiesioginės 120 km/h ribos pradžia

120

S

S

120

S

S

Image 66

Tiesioginės 130 km/h ribos pradžia

130

S

S

130

S

S

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 67

Tiesioginės 20 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 68

Tiesioginės 30 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 69

Tiesioginės 40 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 70

Tiesioginės 50 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 71

Tiesioginės 60 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 72

Tiesioginės 70 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 73

Tiesioginės 80 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 74

Tiesioginės 90 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 75

Tiesioginės 100 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 76

Tiesioginės 110 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 77

Tiesioginės 120 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Image 78

Tiesioginės 130 km/h ribos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 79

Visų apribojimų pabaiga

N

N

N

N

N

N

Skaitinės zonos

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Riboto eismo zona

Image 80

Gyvenamosios zonos pradžia

20

20

20

20

20

20

Image 81

Gyvenamosios zonos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Automagistralė

Image 82

Automagistralės pradžia

140

S

S

140

S

S

Image 83

Automagistralės pabaiga

N

N

N

N

N

N

Greitkelis

Image 84

Greitkelio pradžia

120

S

S

120

S

S

Image 85

Greitkelio pabaiga

N

N

N

N

N

N

Miesto ribos

Image 86

Miesto pradžia

50

50

50

50

50

50

Image 87

Miesto pabaiga

90

80

80

90

80

80

3.   ČEKIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 88

numatytasis

20

20

20

20

20

20

Image 89

numatytasis

30

30

30

30

30

30

Image 90

numatytasis

40

40

40

40

40

40

Image 91

numatytasis

50

50

50

50

50

50

Image 92

numatytasis

60

60

60

60

60

60

Image 93

numatytasis

70

70

70

70

70

70

Image 94

B20a

80

80

80

80

80

80

Image 95

numatytasis

90

90

90

90

80

80

Image 96

numatytasis

100

S

S

100

80

80

Image 97

numatytasis

110

S

S

110

80

80

Image 98

numatytasis

120

S

S

120

80

80

Image 99

numatytasis

130

S

S

130

80

80

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 100

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 101

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 102

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 103

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 104

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 105

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 106

B20b

N

N

N

N

N

N

Image 107

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 108

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 109

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 110

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 111

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 112

B26

N

N

N

N

N

N

Skaitinės zonos

Image 113

IZ 8a

30

30

30

30

30

30

Image 114

IZ 8b

N

N

N

N

N

N

Riboto eismo zona

Image 115

IZ 5a

20

20

20

20

20

20

Image 116

IZ 5b

N

N

N

N

N

N

Automagistralė

Image 117

IZ 1a

130

S

S

130

80

80

Image 118

IZ 1b

N

N

N

N

N

N

Image 119

IP 14a

(galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.)

130

S

S

130

80

80

Image 120

IP 14b

(galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.)

N

N

N

N

N

N

Greitkelis

Image 121

IZ 2a

110

S

S

110

80

80

Image 122

IZ 2b

N

N

N

N

N

N

Image 123

IP 15a

(galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.)

110

S

S

110

80

80

Image 124

IP 15b

(galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.)

N

N

N

N

N

N

Miesto ribos

Image 125

IS 12a

50

50

50

50

50

50

Image 126

IS 12b

90

90

90

90

80

80

Image 127

IS 12c

Savivaldybė tautinės mažumos kalba

50

50

50

50

50

50

Image 128

IS 12d

Savivaldybė tautinės mažumos kalba

90

90

90

90

80

80

Image 129

IS 12c

Savivaldybė tautinės mažumos kalba

50

50

50

50

50

50

Image 130

IS 12d

Savivaldybė tautinės mažumos kalba

90

90

90

90

80

80

4.   DANIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 131

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

30

30

30

30

30

30

Image 132

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

40

40

40

40

40

40

Image 133

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

50

50

50

50

50

50

Image 134

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

60

60

60

60

60

60

Image 135

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

70

70

70

70

70

70

Image 136

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

80

80

80

80

80

80

Image 137

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

90

80

80

90

80

80

Image 138

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

100

80

80

100

80

80

Image 139

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

110

80

80

110

80

80

Image 140

C55 Vietinė greičio ribojimo zona

Tiesioginis

120

80

80

120

80

80

Image 141

UA 41 Greičio nurodymas

Tiesioginis

40

40

40

40

40

40

Image 142

UA 41 Greičio nurodymas

Tiesioginis

50

50

50

50

50

50

Image 143

UA 41 Greičio nurodymas

Tiesioginis

60

60

60

60

60

60

Image 144

E41 Tiesioginis greičio nurodymas išvažiuojant

40

40

40

40

40

40

Image 145

E41 Tiesioginis greičio nurodymas išvažiuojant

50

50

50

50

50

50

Image 146

E41 Tiesioginis greičio nurodymas išvažiuojant

60

60

60

60

60

60

Image 147

E41 Tiesioginis greičio nurodymas išvažiuojant

70

70

70

70

70

70

Image 148

E41 Tiesioginis greičio nurodymas išvažiuojant

80

80

80

80

80

80

Image 149

E41 Tiesioginis greičio nurodymas išvažiuojant

90

80

80

90

80

80

Image 150

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

30

30

30

30

30

30

Image 151

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

40

40

40

40

40

40

Image 152

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

50

50

50

50

50

50

Image 153

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

60

60

60

60

60

60

Image 154

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

70

70

70

70

70

70

Image 155

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

80

80

80

80

80

80

Image 156

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

90

80

80

90

80

80

Image 157

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

100

80

80

100

80

80

Image 158

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

110

80

80

110

80

80

Image 159

C55 Kintama vietinė greičio riba

Tiesioginis

120

80

80

120

120

120

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 160

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 161

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 162

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 163

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 164

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 165

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 166

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 167

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 168

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 169

C56 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 170

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 171

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 172

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 173

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 174

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 175

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 176

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 177

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 178

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 179

C56 Kintamos vietinės greičio ribos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 180

C 59

Draudimų zonos pabaiga

N

N

N

N

N

N

Skaitinės zonos

Image 181

E 53 Sumažinto greičio zona

Tiesioginis

20

20

20

20

20

20

Image 182

E 54 Sumažinto greičio zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 183

E 53 Sumažinto greičio zona

Tiesioginis

30

30

30

30

30

30

Image 184

E 54 Sumažinto greičio zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 185

E 53 Sumažinto greičio zona

Tiesioginis

40

40

40

40

40

40

Image 186

E 54 Sumažinto greičio zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 187

E 53 Sumažinto greičio zona

Tiesioginis

45

45

45

45

45

45

Image 188

E 54 Sumažinto greičio zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 189

E 68.4 Vietinio greičio ribojimo zona

Tiesioginis

30

30

30

30

30

30

Image 190

E 69.4 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 191

E 68.4 Vietinio greičio ribojimo zona

Tiesioginis

40

40

40

40

40

40

Image 192

E 69.4 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 193

E 68.4 Vietinio greičio ribojimo zona

Tiesioginis

50

50

50

50

50

50

Image 194

E 69.4 Vietinio greičio ribojimo zonos pabaiga

Tiesioginis

N

N

N

N

N

N

Riboto eismo zona

Image 195

E 51

Gyvenamoji (gyvenamoji ir žaidimų teritorija) zona

Netiesioginis

15

15

15

15

15

15

Image 196

E 52

Gyvenamosios (gyvenamosios ir žaidimų teritorijos) zonos pabaiga

Netiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 197

E 49

Pėsčiųjų zona

Netiesioginis

15

15

15

15

15

15

Image 198

E 50

Pėsčiųjų zonos pabaiga

Netiesioginis

N

N

N

N

N

N

Image 199

E 47

Dviratininkų zona

Netiesioginis

30

30

30

30

30

30

Image 200

E 48

Dviratininkų zonos pabaiga

Netiesioginis

N

N

N

N

N

N

Automagistralė

Image 201

E 42

Automagistralė Netiesioginis

Pastaba. Tai netiesioginis greičio ribos ženklas, nurodantis, kad taikoma automagistralinių kelių klasei galiojanti nacionalinė greičio riba

130

80

80

130

80

80

Image 202

E 44

Automagistralės pabaiga Netiesioginis

N

N

N

N

N

N

Greitkelis

Image 203

E 43

Motorinių transporto priemonių kelias Netiesioginis

Pastaba. Tai netiesioginis greičio ribos ženklas, nurodantis, kad taikoma greitkelių klasei galiojanti nacionalinė greičio riba

80

80

80

80

80

80

Image 204

E 45

Motorinių transporto priemonių kelio pabaiga Netiesioginis

N

N

N

N

N

N

Miesto ribos

Image 205

E 55

Užstatyta zona Netiesioginis

Pastaba. Tai netiesioginis greičio ribos ženklas, nurodantis, kad taikoma miesto kelių klasei galiojanti nacionalinė greičio riba

50

50

50

50

50

50

Image 206

E 56

Užstatytos zonos pabaiga

Pastaba. Tai netiesioginis greičio ribos ženklas, nurodantis, kad taikoma ne miesto kelių klasei galiojanti nacionalinė greičio riba

80

80

80

80

80

80

5.   VOKIETIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 207

274-5

5

5

5

5

5

5

Image 208

274-10

10

10

10

10

10

10

Image 209

274-20

20

20

20

20

20

20

Image 210

274-30

30

30

30

30

30

30

Image 211

274-40

40

40

40

40

40

40

Image 212

274-50

50

50

50

50

50

50

Image 213

274-60

60

60

60

60

60

60

Image 214

274-70

70

70

70

70

70

≤ 7,5  t

70

 

 

 

 

 

 

70

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma M2, M3, N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

60

60

 

60

> 7,5 t

60

Image 215

274-80

80

80

80

80

80

≤ 7,5  t

80

 

 

 

 

 

 

80

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma M2, M3, N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

60

60

 

60

> 7,5 t

60

Image 216

274-90

90

90

90

90

80

≤ 7,5  t

80

 

 

 

 

 

 

80

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma M2, M3, N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną ir kelio tipą.

 

60

60

 

60

> 7,5 t

60

Image 217

274-100

100

S

S

100

80

≤ 7,5  t

80

 

 

 

 

 

 

80

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma M2, M3, N2>7,5t ir N3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną.

 

60

60

 

60

> 7,5 t

60

Image 218

274-110

Pastaba. Šis ženklas yra tik automagistralėje

110

S

S

110

80

80

Image 219

274-120

Pastaba. Šis ženklas yra tik automagistralėje

120

S

S

120

80

80

Image 220

274-130

Pastaba. Šis ženklas yra tik automagistralėje

130

S

S

130

80

80

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 221

278-5

N

N

N

N

N

N

Image 222

278-10

N

N

N

N

N

N

Image 223

278-20

N

N

N

N

N

N

Image 224

278-30

N

N

N

N

N

N

Image 225

278-40

N

N

N

N

N

N

Image 226

278-50

N

N

N

N

N

N

Image 227

278-60

N

N

N

N

N

N

Image 228

278-70

N

N

N

N

N

N

Image 229

278-80

N

N

N

N

N

N

Image 230

278-90

N

N

N

N

N

N

Image 231

278-100

N

N

N

N

N

N

Image 232

278-110

N

N

N

N

N

N

Image 233

278-120

N

N

N

N

N

N

Image 234

278-130

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 235

282

N

N

N

N

N

N

Skaitinės zonos

Image 236

274.1-20

20

20

20

20

20

20

Image 237

274.2-20

N

N

N

N

N

N

Image 238

274.1

30

30

30

30

30

30

Image 239

274.2

N

N

N

N

N

N

Riboto eismo zona

Image 240

325.1

Pastaba. Oficiali greičio riba „pėsčiojo greitis“ nėra išreiškiama skaičiais

5

5

5

5

5

5

Image 241

325.2

N

N

N

N

N

N

Image 242

244.1

30

30

30

30

30

30

Image 243

244.2

N

N

N

N

N

N

Image 244

244.3

30

30

30

30

30

30

Image 245

244.4

N

N

N

N

N

N

Automagistralė

Image 246

330.1

n/a

S

S

n/a

80

80

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma M2 ir M3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti, ar autobuse yra stovinčių keleivių.

 

60

60

 

 

 

Image 247

330.2

N

N

N

N

N

N

Greitkelis

Image 248

331.1

Pastaba. Tai nėra netiesioginis greičio ribos ženklas

 

 

 

 

 

 

Image 249

331.2

Pastaba. Tai nėra netiesioginis greičio ribos ženklas

 

 

 

 

 

 

Miesto ribos

Image 250

310

50

50

50

50

50

50

Image 251

311

100

80

80

100

80

≤ 7,5  t

60

 

 

 

 

 

 

60

> 7,5 t

 

 

Pastaba. Oficiali 60 km/h greičio riba gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, taikoma M2 ir M3 kategorijoms, jei ISA sistema gali nustatyti, ar autobuse yra stovinčių keleivių.

 

60

60

 

 

 

Kelio ženklų katalogas. 2 dalis

6.   ESTIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 252

351

20

20

20

20

20

20

Image 253

351

30

30

30

30

30

30

Image 254

351

40

40

40

40

40

40

Image 255

351

50

50

50

50

50

50

Image 256

351

60

60

60

60

60

60

Image 257

351

70

70

70

70

70

70

Image 258

351

80

80

80

80

80

80

Image 259

351

90

90

90

90

S

S

Image 260

351

100

S

S

100

S

S

Image 261

351

110

S

S

110

S

S

Image 262

351

120

S

S

120

S

S

Image 263

351m

30

30

30

30

30

30

Image 264

351m

40

40

40

40

40

40

Image 265

351m

50

50

50

50

50

50

Image 266

351m

60

60

60

60

60

60

Image 267

351m

70

70

70

70

70

70

Image 268

351m

80

80

80

80

80

80

Image 269

351m

90

90

90

90

S

S

Image 270

351m

100

S

S

100

S

S

Image 271

351m

110

S

S

110

S

S

Image 272

351m

120

S

S

120

S

S

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 273

371

N

N

N

N

N

N

Image 274

371

N

N

N

N

N

N

Image 275

371

N

N

N

N

N

N

Image 276

371

N

N

N

N

N

N

Image 277

371

N

N

N

N

N

N

Image 278

371

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 279

376

N

N

N

N

N

N

Skaitinės zonos

Image 280

381

20

20

20

20

20

20

Image 281

391

N

N

N

N

N

N

Image 282

381

30

30

30

30

30

30

Image 283

391

N

N

N

N

N

N

Image 284

381

40

40

40

40

40

40

Image 285

391

N

N

N

N

N

N

Riboto eismo zona

Image 286

573

20

20

20

20

20

20

Image 287

574

N

N

N

N

N

N

Automagistralė

Image 288

511

Pastaba. Tai nėra netiesioginis greičio ribos ženklas

 

 

 

 

 

 

Image 289

512

Pastaba. Tai nėra netiesioginis greičio ribos ženklas

 

 

 

 

 

 

Greitkelis

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Miesto ribos

Image 290

Image 291

571

50

50

50

50

50

50

Image 292

Image 293

572

90

90

90

90

S

(90 )

S

(90 )

7.   AIRIJA

Ženklas

Kita svarbi informacija

Numatomas sistemos grįžtamasis ryšys km/h

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 294

RUS 044

30

30

30

30

30

30

Image 295

RUS 064

40

40

40

40

40

40

Image 296

RUS 043

50

50

50

50

50

50

Image 297

RUS 042

60

60

60

60

60

60

Image 298

RUS 041

80

80

B, III klasės

80

B, III klasės

80

80

80

 

 

 

65

I, II ir A klasės

65

I, II ir A klasės

 

 

 

Image 299

RUS 040

100

80

B, III klasės

80

B, III klasės

100

80

80

 

 

 

65

I, II ir A klasės

65

I, II ir A klasės

 

 

 

Image 300

RUS 039

120

S

B, III klasės

S

B, III klasės

120

S

S

 

 

 

65

I, II ir A klasės

65

I, II ir A klasės

 

 

 

Image 301

 

V

V

V

V

V

V

Image 302

 

V

V

V

V

V

V

Image 303

 

V

V

V

V

V

V

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Skaitinės zonos

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Riboto eismo zona

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Automagistralė

Image 304

Pastaba. Tai nėra netiesioginis greičio ribos ženklas

 

 

 

 

 

 

Image 305

Pastaba. Tai nėra netiesioginis greičio ribos ženklas

 

 

 

 

 

 

Greitkelis

Nėra

 

 

 

 

 

 

 

Miesto ribos

Image 306

Image 307

RUS 041A

Pastaba. Pastaba: greičio užmiestyje (regioninė / vietinė) riba.

Naudoti tik kartu su papildoma „Lėtai“ lentele P080

80

80

B, III klasės

80

B, III klasės

80

80

80

 

 

 

65

I, II ir A klasės

65

I, II ir A klasės

 

 

 

8.   GRAIKIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 308

P-32

40

40

40

40

40

40

Image 309

Ρ-32

Ši greičio reikšmė yra didžiausia leidžiama greičio riba mieste.

50

50

50

50

50

50

Image 310

 

60

60

60

60

60

60

Image 311

Ρ-32

Ši greičio reikšmė yra didžiausia leidžiama greičio riba bet kuriame kitame kelių tinkle

90

80

80

80

S

S

Image 312

Ρ-32

Ši greičio reikšmė yra didžiausia leidžiama greičio riba magistralėje (ne automagistralėje)

110

S

S

90

S

S

Image 313

Ρ-32

Ši greičio reikšmė yra didžiausia leidžiama greičio riba automagistralėje.

130

S

S

100

S

S

Image 314

 

V

V

V

V

V

V

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 315

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 316

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 317

P-37

N

N

N

N

N

N

Image 318

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Image 319

numatytasis

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 320

P-36

N

N

N

N

N

N

Skaitinės zonos

Image 321

P-60

50

50

50

50

50

50

Image 322

P-61

N

N

N

N

N

N

Riboto eismo zona

Image 323

Π-92

20

20

20

20

20

20

Image 324

Π-92α

N

N

N

N

N

N

Automagistralė

Image 325

Π-27

130

S

S

100

S

S

Image 326

Π-27α

N

N

N

N

N

N

Greitkelis

Image 327

Π-26

110

90

90

110

80

80

Image 328

Π-26α

N

N

N

N

N

N

Miesto ribos

Image 329

Π-17

50

50

50

50

50

50

Image 330

Π-18

90

80

80

90

80

80

Image 331

Π-58

50

50

50

50

50

50

Image 332

Π-59

90

80

80

90

80

80

9.   ISPANIJA

ŽENKLAS

KITA SVARBI INFORMACIJA

NUMATOMAS SISTEMOS GRĮŽTAMASIS RYŠYS KM/H

 

M1

M2

M3

N1

N2

N3

Tiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 333

R-301-20

20

20

20

20

20

20

Image 334

R-301-30

30

30

30

30

30

30

Image 335

R-301-40

40

40

40

40

40

40

Image 336

R-301-50

50

50

50

50

50

50

Image 337

R-301-60

60

60

60

60

60

60

Image 338

R-301-70

70

70

70

70

70

70

Image 339

R-301-80

80

80

80

80

80

80

Image 340

R-301-90

90

90

80

80

80

80

Image 341

R-301-100

100

90

80

80

80

80

Image 342

R-301-110

110

S

90

90

S

S

Image 343

R-301-120

120

S

90

90

S

S

Image 344

 

V

V

V

V

V

V

Image 345

 

V

V

V

V

V

V

Image 346

 

V

V

V

V

V

V

Netiesioginiai skaitiniai greičio ribos ženklai

Image 347

R-501-10

N

N

N

N

N

N

Image 348

R-501-20

N

N

N

N

N

N

Image 349

R-501-30

N

N

N

N

N

N

Image 350

R-501-40

N

N

N

N

N

N

Image 351

R-501-50

N

N

N

N

N

N

Image 352

R-501-60

N

N

N

N

N

N

Image 353

R-501-70

N

N

N

N

N

N

Image 354

R-501-80

N

N

N

N

N

N

Image 355

R-501-90

N

N

N

N

N

N

Image 356

R-501-100

N

N

N

N

N

N

Image 357

R-501-110

N

N

N

N

N

N

Image 358

R-501-120

N

N

N

N

N

N

Netiesioginiai neskaitiniai greičio ribos ženklai

Image 359

R-500

N

N

N

N

N

N

Image 360

 

N

N

N

N

N

N

 

Pastaba. Oficiali 30 km/h greičio riba miesto vietovėse gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną.

30

30

30

30

30

30

Image 361

 

N

N

N

N

N

N

 

Pastaba. Oficiali 30 km/h greičio riba miesto vietovėse gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną.

30

30

30

30

30

30

Image 362

 

N

N

N

N

N

N

 

Pastaba. Oficiali 30 km/h greičio riba miesto vietovėse gali būti naudojama kaip suvokiama greičio riba, jei ISA sistema gali nustatyti eksploatavimo regioną.

30

30

30

30

30

30

Skaitinės zonos

Image 363

S-30

30

30

30

30

30

30

Image 364

S-31

N

N

N

N

N

N

Riboto eismo zona